EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/57/ES 2014 m. balandžio 16 d. dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka (manipuliavimo rinka direktyva)

(1)

siekiant sukurti integruotą ir veiksmingą finansų rinką bei sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, būtinas rinkos vientisumas. Sklandus vertybinių popierių rinkos veikimas ir visuomenės pasitikėjimas rinka – būtinos ekonomikos augimo ir gerovės sąlygos. Piktnaudžiavimas rinka kenkia finansų rinkų vientisumui ir visuomenės pasitikėjimui vertybiniais popieriais, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir lyginamaisiais indeksais;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB (4) papildė ir atnaujino Sąjungos teisės sistemą siekiant apsaugoti rinkos vientisumą. Ja valstybės narės taip pat įpareigotos užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus išaiškinti ir tirti piktnaudžiavimo rinka atvejus. Nepažeidžiant valstybių narių teisės taikyti baudžiamąsias sankcijas, Direktyva 2003/6/EB valstybės narės taip pat įpareigojamos užtikrinti, kad už nacionalinių nuostatų, priimtų įgyvendinant tą direktyvą, pažeidimą atsakingiems asmenims būtų galima taikyti atitinkamas administracines priemones ar administracines sankcijas;

(3)

2009 m. vasario 25 d. ES finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupės, vadovaujamos Jacques de Larosière (toliau - Larosière grupė) ataskaitoje buvo rekomenduojama finansų sektoriaus patikimo rizikos ribojimo ir verslo etikos sistemą pagrįsti griežta priežiūros ir sankcijų taikymo tvarka. Tuo tikslu Larosière grupės manymu, priežiūros institucijoms turi būti suteikta pakankamai įgaliojimų veikti ir kad turėtų būti priimta veiksmingai taikomų vienodų, griežtų ir atgrasančių sankcijų taikymo tvarka visų finansinių nusikaltimų atžvilgiu, siekiant išsaugoti rinkos vientisumą. Larosière grupė padarė išvadą, kad valstybių narių sankcijų taikymo tvarka bendrai yra silpna ir nevienoda;

(4)

gerai veikiančiai su piktnaudžiavimu rinka susijusių teisės aktų sistemai būtinas veiksmingas vykdymo užtikrinimas. Įvertinus atskirose valstybėse nustatytą administracinių sankcijų pagal Direktyvą 2003/6/EB taikymo tvarką paaiškėjo, kad ne visos nacionalinės kompetentingos institucijos turi visus reikiamus įgaliojimus atitinkamomis sankcijomis užtikrinti reagavimą į piktnaudžiavimo rinka atvejus. Visų pirma ne visos valstybės narės yra numačiusios pinigines administracines sankcijas už prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir už manipuliavimą rinka, o ir sankcijų dydis valstybėse narėse labai skiriasi. Todėl reikalingas naujas teisėkūros procedūra priimamas aktas, kuriuo visoje Sąjungoje būtų užtikrintos bendros būtiniausios taisyklės;

(5)

paaiškėjo, kad valstybių narių taikomomis administracinėmis sankcijomis iki šiol buvo nepakankamos užtikrinti piktnaudžiavimo rinka prevencijos ir kovos su piktnaudžiavimu rinka taisyklių laikymosi;

(6)

svarbu sustiprinti taisyklių dėl piktnaudžiavimo rinka laikymąsi nustatant baudžiamąsias sankcijas, kuriomis išreiškiamas stipresnio pobūdžio visuomenės nepritarimas nei administracinių sankcijų atveju. Bent sunkius piktnaudžiavimo rinka atvejus priskyrus prie nusikalstamos veikos, būtų nustatomos aiškios veiksmų ribos, kurios laikomos ypač nepriimtinomis, o visuomenė ir potencialūs pažeidėjai informuojami, kad kompetentingos institucijos tokį elgesį vertina labai rimtai;

(7)

ne visos valstybės narės numatė baudžiamąsias sankcijas už kai kurias sunkias nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinama Direktyva 2003/6/EB, pažeidimų formas. Dėl skirtingų valstybių narių požiūrių vidaus rinkos veikimo sąlygos tampa nevienodos, o tai gali paskatinti asmenis piktnaudžiauti rinka tose valstybėse narėse, kuriose nenumatytos baudžiamosios sankcijos už tuos nusižengimus. Be to, iki šiol nebuvo bendro Sąjungos supratimo dėl to, kokia veika laikoma sunkiu taisyklių dėl piktnaudžiavimo rinka pažeidimu. Todėl turėtų būti nustatytos būtiniausios taisyklės dėl fizinių asmenų įvykdytų nusikalstamų veikų apibrėžimo, dėl juridinių asmenų atsakomybės ir atitinkamų sankcijų. Bendros būtiniausios taisyklės taip pat leistų valstybėse narėse ir tarp jų taikyti veiksmingesnius tyrimo ir bendradarbiavimo metodus. Žvelgiant į finansinę krizę akivaizdu, kad dėl manipuliavimo rinka gali būti padaryta didžiulė žala milijonų žmonių gyvenimui. Kilęs Libor skandalas, susijęs su sunkiu pažeidimu, kai manipuliuota lyginamaisiais indeksais, parodė, kad tam tikros problemos ir spragos daro didžiulį poveikį pasitikėjimui rinka, investuotojams gali sukelti didelių nuostolių ir iškreipti realiąją ekonomiką. Dėl visai Sąjungai bendros baudžiamųjų sankcijų tvarkos stygiaus piktnaudžiaujantys rinka asmenys turi galimybę pasinaudoti švelnesne tvarka kai kuriose valstybėse narėse. Nustačius baudžiamąsias sankcijas už piktnaudžiavimą rinka bus labiau atgrasomi potencialūs pažeidėjai;

(8)

todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos politikos įgyvendinimą kovos su piktnaudžiavimu rinka srityje, svarbu, kad visos valstybės narės nustatytų baudžiamąsias sankcijas bent už sunkius piktnaudžiavimo rinka nusižengimus;

(9)

siekiant suderinti šios direktyvos taikymo sritį su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 596/2014 (5), ši direktyva neturėtų būti taikoma prekybai nuosavomis akcijomis pagal atpirkimo programas ir prekybai vertybiniais popieriais arba susijusiomis priemonėmis, skirtomis vertybinių popierių stabilizavimui, taip pat sandoriams, pavedimams ar veiksmams, atliktiems vykdant pinigų, valiutos keitimo kurso ar valstybės skolos valdymo politiką, ir veiklai, susijusiai su apyvartiniais taršos leidimais pagal Sąjungos kovos su klimato kaita politiką, taip pat veiklai, vykdomai įgyvendinant Sąjungos bendrą žemės ūkio politiką ir Sąjungos bendrą žuvininkystės politiką;

(10)

turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų, kad bent sunkūs prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, manipuliavimo rinka ir neteisėto viešai neatskleistos informacijos atskleidimo atvejai būtų laikomi baudžiamuoju nusižengimu tada, kai jis įvykdomas tyčia;

(11)

taikant šią direktyvą, prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir neteisėtas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas turėtų būti laikomi sunkiais pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai daromas didelis poveikis rinkos vientisumui, faktiniam ar galimam gautam pelnui arba išvengtam nuostoliui, rinkai padarytos žalos dydžiui arba finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, bendrai vertei. Kitos aplinkybės, į kurias galima būtų atsižvelgti, apimtų pavyzdžiui tai, kad nusižengimą įvykdė nusikalstama organizacija arba, kad asmuo jau prieš tai yra įvykdęs tokį nusižengimą;

(12)

taikant šią direktyvą manipuliavimas rinka turėtų būti laikomas sunkiu, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai daromas didelis poveikis rinkos vientisumui, faktiškai ar tikėtinai gautam pelnui ar išvengtam nuostoliui, rinkai padarytos žalos dydžiui, finansinės priemonės ar biržos prekių neatidėliotino sandorio sutarties vertės pokyčio lygiui arba iš pradžių panaudotų lėšų kiekiui, arba kai manipuliavimą atlieka asmuo, įdarbintas arba dirbantis finansų sektoriuje arba priežiūros ar reguliavimo institucijoje;

(13)

dėl bandymo prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir bandymo manipuliuoti rinka neigiamo poveikio finansų rinkoms ir investuotojų pasitikėjimui tomis rinkomis tokie veiksmai taip pat turėtų būti baudžiami kaip baudžiamasis nusižengimas;

(14)

šia direktyva valstybės narės turėtų būti įpareigotos savo nacionalinėje teisėje numatyti baudžiamąsias sankcijas už prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, manipuliavimą rinka ir neteisėtą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, kuriems taikoma ši direktyva. Šioje direktyvoje neturėtų būti nustatoma pareigų dėl tokių sankcijų ar kitų esamų teisėsaugos sistemų taikymo konkrečiais atvejais;

(15)

šia direktyva valstybės narės taip pat turėtų būti įpareigotos užtikrinti, kad už kurstymą, raginimą ir pagalbą vykdyti baudžiamuosius nusižengimus būtų taip pat baudžiama;

(16)

siekiant, kad sankcijos už direktyvoje nurodytus nusižengimus būtų veiksmingos ir atgrasančios, šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta minimali didžiausios laisvės atėmimo bausmės riba;

(17)

ši direktyva turėtų būti taikoma, atsižvelgiant į Reglamentu (ES) Nr. 596/2014 ir jo įgyvendinimo priemonėmis nustatytą teisės sistemą;

(18)

siekdamos veiksmingai įgyvendinti Europos politiką, kuria užtikrinamas finansų rinkų vientisumas ir kuri nustatyta Reglamente (ES) Nr. 596/2014, valstybės narės taip pat turėtų išplėsti ir taikyti nuostatas dėl atsakomybės už šioje direktyvoje numatytus nusižengimus juridiniams asmenims, nustatydamos baudžiamąsias ar nebaudžiamąsias sankcijas arba priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, pavyzdžiui, kaip antai sankcijas ir priemones, numatytas Reglamente (ES) Nr. 596/2014. Tokios sankcijos ir priemonės gali apimti galutinio sprendimo dėl sankcijos paskelbimą nurodant atsakingo juridinio asmens tapatybę, atsižvelgiant į pagrindines teises ir proporcingumo principą, taip pat į riziką finansų rinkų stabilumui ir vykdomiems tyrimams. Valstybės narės turėtų, kai tinkama ir kai nacionaline teise numatyta juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, laikantis nacionalinių teisės aktų pradėti taikyti nuostatas dėl baudžiamosios atsakomybės už šioje direktyvoje numatytus nusižengimus. Ši direktyva neturėtų kliudyti valstybėms narėms skelbti galutinių sprendimų dėl atsakomybės ar sankcijų;

(19)

valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad teisėsaugos bei teisminės institucijos ir kitos kompetentingos tarnybos, atsakingos už šioje direktyvoje numatytų nusižengimų tyrimą arba dėl jų pradėtą baudžiamąjį persekiojimą, turėtų galimybę naudotis veiksmingomis tyrimo priemonėmis. Atsižvelgiant, inter alia, į proporcingumo principą, tokių priemonių naudojimas pagal nacionalinę teisę turėtų būti proporcingas tiriamų nusižengimų pobūdžiui ir sunkumui;

(20)

kadangi direktyva numatytos būtiniausios taisyklės, valstybės narės piktnaudžiavimo rinka atžvilgiu gali priimti ar toliau taikyti griežtesnes baudžiamosios teisės nuostatas.

(21)

Valstybės narės, pavyzdžiui, gali numatyti, kad piktnaudžiavimas rinka, įvykdytas dėl neatsargumo arba didelio aplaidumo, būtų laikomas baudžiamuoju nusižengimu;

(22)

šioje direktyvoje numatytos pareigos nustatyti sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims valstybių narių nacionalinėje teisėje, neatleidžia valstybių narių nuo pareigos savo nacionalinėje teisėje numatyti administracines sankcijas ir kitas priemones už Reglamente (ES) Nr. 596/2014 numatytus nusižengimus, išskyrus atvejus, kai valstybės narės nusprendė pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 savo nacionalinėje teisėje už tokius pažeidimus numatyti tik baudžiamąsias sankcijas;

(23)

šios direktyvos taikymo sritis nustatoma taip, kad būtų papildytos Reglamente (ES) Nr. 596/2014 išdėstytos nuostatos ir užtikrintas veiksmingas jų įgyvendinimas. Nors pagal šią direktyvą už nusikalstamą veiką turėtų būti baudžiama tuo atveju, kai ji padaroma tyčia ir bent rimtais atvejais, sankcijos už Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus taikomos nereikalaujant, kad būtų įrodyta, jog pažeidimas padarytas tyčia ar kad jis laikomas sunkiu. Taikydamos teisės aktą, kuriuo ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nustačius baudžiamąsias sankcijas už šioje direktyvoje numatytus nusižengimus ir administracines sankcijas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 nebūtų pažeistas ne bis in idem principas;

(24)

nedarant poveikio nacionalinės baudžiamosios teisės bendrosioms taisyklėms dėl nuosprendžių priėmimo ir vykdymo atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, nustatant sankcijas jos turėtų būti proporcingos atsižvelgiant į atsakingais laikomų asmenų patirtą nuostolį arba į jų gautą pelną, taip pat žalą, kylančią kitiems asmenims dėl nusižengimo ir, jei taikoma, rinkų veikimui ar visai ekonomikai;

(25)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. baudžiamųjų sankcijų bent už sunkiausius piktnaudžiavimo rinka atvejus užtikrinimo visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šios direktyvos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina siekiant nurodyto tikslo;

(26)

didėjant tarpvalstybinės veiklos apimčiai reikia veiksmingo ir efektyvaus nacionalinių institucijų, kurios atsakingos už piktnaudžiavimo rinka atvejų tyrimą ir persekiojimą, bendradarbiavimo. Tų nacionalinių institucijų darbo tvarka ir jų kompetencija įvairiose valstybėse narėse neturėtų trukdyti joms bendradarbiauti;

(27)

šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), kaip įtvirtinta ES sutartyje. Konkrečiai ji turėtų būti taikoma tinkamai atsižvelgiant į teisę į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), saviraiškos ir informacijos laisvę (11 straipsnis), laisvę užsiimti verslu (16 straipsnis), teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis), nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą (48 straipsnis), teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principus (49 straipsnis) ir teisę nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią veiką (50 straipsnis);

(28)

įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės turėtų užtikrinti įtariamųjų ar kaltinamųjų procesines teises baudžiamajame procese. Šioje direktyvoje numatytos jų pareigos nedaro poveikio jų pareigoms, nustatytoms pagal Sąjungos teisę dėl procesinių teisių baudžiamosiose bylose. Jokia šios direktyvos nuostata nesiekiama suvaržyti spaudos ar saviraiškos laisvės žiniasklaidoje tiek, kiek jos garantuojamos Sąjungoje ir valstybėse narėse, visų pirma pagal Chartijos 11 straipsnį ir kitas atitinkamas nuostatas. Tai turėtų būti pabrėžta ypač kalbant apie viešai neatskleistos informacijos atskleidimą pagal šios direktyvos nuostatas dėl tokio atskleidimo;

(29)

nedarant poveikio prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridedamo prie Sutarties, 4 straipsnio taikymui, Jungtinė Karalystė nedalyvaus priimant šią direktyvą, todėl ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(30)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1, 2, 3 ir 4 straipsnius Airija pranešė apie pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą;

(31)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, todėl ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(32)

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pateikė nuomonę 2012 m. vasario 10 d. (6)