EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/869 2022 m. gegužės 30 d. dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2009, (ES) 2019/942 bei (ES) 2019/943 ir direktyvos 2009/73/EB bei (ES) 2019/944 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013

elektros energetikos sektoriuje:

išmaniųjų dujų tinklų sektoriuje: bet kuri iš toliau išvardytos įrangos ar bet kuris iš toliau išvardytų įrenginių, kuriais siekiama sudaryti sąlygas ir palengvinti įvairių mažo anglies dioksido pėdsako ir visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių dujų, įskaitant biometaną ar vandenilį, integravimą į dujų tinklą: skaitmeninės sistemos ir komponentai, integruojantys IRT, kontrolės sistemas ir jutiklių technologijas, kad būtų galima vykdyti interaktyvią ir pažangią dujų gamybos, perdavimo, skirstymo, laikymo ir vartojimo dujų tinkle stebėseną, matavimą, kokybės kontrolę ir valdymą. Be to, tokie projektai taip pat gali apimti įrangą, kurią įrengus galima užtikrinti reversinius srautus nuo skirstymo iki perdavimo lygio, įskaitant susijusius fizinius patobulinimus, jeigu jie būtini siekiant užtikrinti mažo anglies dioksido pėdsako ir visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių dujų integravimo įrangos ir įrenginių veikimą;

vandenilio sektoriuje:

Bet kuri a–d punktuose nurodyta infrastruktūra gali būti naujai pastatyta infrastruktūra arba pakeistos buvusios gamtinių dujų paskirties infrastruktūra, skirta vandeniliui, arba jų derinys;

elektrolizerių įrenginių sektoriuje:

anglies dioksido sektoriuje:

savo projektų indėlio įgyvendinant I priede nustatytus prioritetus įvertinimą;

nuorodą į atitinkamą projekto kategoriją, nustatytą II priede;

analizę, kaip laikomasi 4 straipsnyje nustatytų atitinkamų kriterijų;

kalbant apie projektus, kurių brandumo lygis yra pakankamas, konkretaus projekto sąnaudų ir naudos analizę, atitinkančią metodikas, parengtas pagal 11 straipsnį;

kalbant apie abipusio intereso projektus, valstybių, kurioms daromas tiesioginis poveikis, Vyriausybių pritarimo raštus, kuriuose pareiškiama jų parama projektui, arba kitus neprivalomus susitarimus;

visą kitą projektui įvertinti svarbią informaciją.

elektros energijos perdavimo atveju, įgyvendinus projektą tinklo perdavimo pajėgumas arba komerciniams srautams prieinamas pajėgumas prie tos valstybės narės sienos su viena ar keliomis kitomis valstybėmis narėmis padidėja, todėl tarpvalstybinio tinklo perdavimo pajėgumas prie tos valstybės narės sienos su viena ar keliomis kitomis valstybėmis narėmis padidėja bent 500 megavatų (toliau – MW), palyginti su padėtimi, kai projekto objektas nebuvo perduotas eksploatuoti, arba įgyvendinus projektą sumažėja nesujungtų sistemų energetinė izoliacija vienoje ar daugiau valstybių narių ir tarpvalstybinis tinklo perdavimo pajėgumas prie dviejų valstybių narių sienos padidėja bent 200 MW;

elektros energijos kaupimo atveju, įgyvendinus projektą užtikrinamas bent 225 MW įrengtasis pajėgumas ir toks kaupimo pajėgumas, kuris sudaro sąlygas per metus pagaminti 250 GWh per metus grynąjį elektros energijos kiekį;

išmaniųjų elektros tinklų atveju, projektas yra skirtas aukštos ir vidutinės įtampos įrangai bei įrenginiams ir jame dalyvauja PSO, PSO ir SSO arba SSO iš bent dviejų valstybių narių. Projekte gali dalyvauti vien tik SSO, jeigu jie yra iš bent dviejų valstybių narių ir jei užtikrinamas sąveikumas. Projektas turi atitikti bent du iš šių kriterijų: jis apima 50 000 elektros energijos naudotojų, gamintojų, vartotojų ar gaminančių vartotojų, aprėpia bent 300 GWh per metus vartojimo rajoną; bent 20 % su projektu susijusios suvartojamos elektros energijos pagaminama iš kintamų atsinaujinančiųjų išteklių arba juo sumažinama vienos ar daugiau valstybių narių nesujungtų sistemų energetinė izoliacija. Projektas nebūtinai turi būti susijęs su fizine bendra siena. Projektų, susijusių su mažomis atskiromis sistemomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 42 punkte, įskaitant salas, atveju tie įtampos lygiai lygūs aukščiausios įtampos atitinkamoje elektros energetikos sistemoje lygiui;

vandenilio perdavimo atveju, projektu sudaromos sąlygos perduoti vandenilį per atitinkamų valstybių narių sieną arba bent 10 % padidinamas esamas tarpvalstybinio vandenilio transportavimo pajėgumas prie dviejų valstybių narių sienos, palyginti su padėtimi prieš perduodant projekto objektą eksploatuoti, ir pakankamai įrodoma, kad projektas yra esminė planuojamo tarpvalstybinio vandenilio tinklo dalis, taip pat pateikiama pakankamai įrodymų apie esamus planus ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis ir tinklo operatoriais, arba, jei projektas mažina nesujungtų sistemų energetinę izoliaciją vienoje ar daugiau valstybių narių, juo siekiama užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį tiekimą bent dviem valstybėms narėms;

II priedo 3 punkte nurodytų vandenilio laikymo ar priėmimo įrenginių atveju, projektu siekiama užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį tiekimą bent dviem valstybėms narėms;

elektrolizerių atveju, projektu užtikrinamas bent 50 MW įrengtasis pajėgumas, kurį užtikrina vienas elektrolizeris ar elektrolizerių grupė, sudaranti vieną koordinuojamą projektą, ir sukuriama tiesioginė ar netiesioginė nauda bent dviem valstybėms narėms, taip pat konkrečiai, kiek tai susiję su projektais salose ir salų sistemose, remiami novatoriški ir kiti sprendimai, kurie yra susiję su bent dviem valstybėmis narėmis ir kurie daro reikšmingą teigiamą poveikį Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslams ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslui, ir reikšmingai prisidedama prie salų ir Sąjungos energetikos sistemos tvarumo;

išmaniųjų dujų tinklų atveju, projekte dalyvauja PSO, PSO ir SSO arba SSO iš bent dviejų valstybių narių. SSO gali dalyvauti tik padedant bent dviejų valstybių narių PSO, kurie yra glaudžiai susiję su projektu ir užtikrina sąveikumą;

jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos perdavimo atveju, projektas skirtas elektros energijai perduoti iš jūrinių elektros energijos gamybos objektų, perdavimo pajėgumas yra bent 500 MW ir sudaromos sąlygos perduoti elektros energiją į konkrečios valstybės narės sausumos tinklą, padidinant vidaus rinkoje siūlomos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kiekį. Projektas plėtojamas regionuose, kuriuose yra žemas jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtros lygis, ir įrodomas reikšmingas teigiamas poveikis Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslams ir jos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslui, taip pat reikšmingai prisidedama prie energetikos sistemos tvarumo ir rinkos integracijos, sykiu nesudarant kliūčių tarpvalstybiniams pajėgumams ir srautams;

anglies dioksido projektų atveju, projektas skirtas antropogeninės kilmės anglies dioksidui iš bent dviejų valstybių narių transportuoti ir, jei taikytina, saugoti.

prie II priedo 1 punkto a ir f papunkčiuose nustatytos kategorijos priskiriamų abipusio intereso projektų atveju, projektu padidinamas tinklo perdavimo pajėgumas arba komerciniams srautams skirti pajėgumai prie tos valstybės narės sienos su viena ar daugiau trečiųjų valstybių ir pagal 4 straipsnio 3 dalyje išvardytus konkrečius kriterijus tiesiogiai ar netiesiogiai (per jungtį su trečiąja valstybe) suteikiama reikšmingos naudos Sąjungos lygmeniu. Naudą valstybėms narėms apskaičiuoja atlieka ir skelbia ENTSO-E pagal visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planą;

prie II priedo 3 punkte nustatytos kategorijos priskiriamų abipusio intereso projektų atveju, vandenilio projektu sudaromos sąlygos perduoti vandenilį per valstybės narės sieną su viena ar daugiau trečiųjų valstybių ir pagal 4 straipsnio 3 dalyje išvardytus konkrečius kriterijus tiesiogiai ar netiesiogiai (per jungtį su trečiąja valstybe) suteikiama reikšmingos naudos Sąjungos lygmeniu. Naudą valstybėms narėms apskaičiuoja ir skelbia ENTSO-G pagal visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planą;

prie II priedo 5 punkte nustatytos kategorijos priskiriamų abipusio intereso projektų atveju, projektas gali būti naudojamas antropogeninės kilmės anglies dioksidui transportuoti ir saugoti bent dviejose valstybėse narėse ir trečiojoje valstybėje.

iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos energijos perdavimas pagrindiniams vartojimo centrams ir kaupimo objektams kiekybiškai vertinamas pagal naujausią turimą visos Sąjungos elektros energetikos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, visų pirma:

rinkos integracija, konkurencija ir sistemos lankstumas vertinami pagal naujausią turimą visos Sąjungos elektros energetikos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros planą, visų pirma:

tiekimo saugumas, sąveikumas ir saugus sistemos eksploatavimas vertinami pagal naujausiame prieinamame visos Sąjungos elektros energetikos sektoriaus dešimties metų tinklo plėtros plane pateiktą analizę, visų pirma įvertinant projekto poveikį numatomam apkrovos netekimui V priede nustatytame analizės rajone, kiek tai susiję su gamybos ir perdavimo adekvatumu tipinių apkrovos laikotarpių atžvilgiu, atsižvelgiant į numatomus su klimatu susijusių ekstremalių oro sąlygų pokyčius ir jų poveikį infrastruktūros atsparumui. Kai taikoma, kiekybiškai vertinamas projekto poveikis nepriklausomai ir patikimai sistemos eksploatavimo kontrolei ir paslaugoms.

tvarumo lygis matuojamas vertinant tinklų suteikiamas galimybes prijungti kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos objektus ir ją transportuoti;

tiekimo saugumas matuojamas vertinant skirstymo tinklų, perdavimo tinklų arba abiejų tų tinklų nuostolių lygį, elektros tinklo komponentų naudojimo procentinę dalį (t. y. vidutinę apkrovą), tinklo komponentų prieinamumą (susijusį su planuojama ir neplanuota technine priežiūra) ir jo poveikį tinklo veikimui ir pertrūkių trukmei bei dažnumui, įskaitant su klimatu susijusius sutrikimus;

rinkos integracija matuojama vertinant novatoriškų sistemos eksploatavimo sprendimų plėtrą, energetinės izoliacijos mažinimą ir sujungimo mastą, taip pat kitų sektorių integravimo lygį ir palankesnių sąlygų naujiems verslo modeliams ir rinkos struktūroms sudarymą;

tinklų saugumas, lankstumas ir tiekimo kokybė matuojami vertinant novatorišką požiūrį į sistemos lankstumą, kibernetinį saugumą, veiksmingą PSO ir SSO lygmenų sąveiką, pajėgumą įtraukti paklausos atsaką, kaupimą, energijos vartojimo efektyvumo priemones, ekonomiškai efektyvų skaitmeninių priemonių ir IRT naudojimą stebėsenos bei kontrolės tikslais, elektros energijos sistemos stabilumą ir įtampos kokybės rodiklius.

tvarumas matuojamas kaip projekto indėlis mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį įvairioms galutinio vartojimo reikmėms sektoriuose, kuriuose sudėtinga sumažinti išmetamą teršalų kiekį, pavyzdžiui, pramonės ar transporto sektoriuose; lankstumas ir sezoninio kaupimo galimybės gaminant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją; arba atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio integravimas, siekiant atsižvelgti į rinkos poreikius ir skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį;

rinkos integracija ir sąveikumas matuojami apskaičiuojant projekto pridėtinę vertę prekybos zonų bei kainų konvergencijos integracijos ir bendro sistemos lankstumo atžvilgiu;

tiekimo saugumas ir lankstumas matuojami apskaičiuojant projekto pridėtinę vertę vandenilio tiekimo atsparumo, įvairovės ir lankstumo atžvilgiu;

konkurencija matuojama vertinant projekto indėlį įvairinant tiekimą, įskaitant palankesnių sąlygų prieigai prie vietinių vandenilio tiekimo šaltinių sudarymą.

tvarumo lygis matuojamas vertinant į dujų tinklą integruotų atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų dalį, susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, siekiant visiško sistemos dekarbonizavimo, ir tinkamai nustatant nutekėjimo atvejus;

tiekimo kokybė ir saugumas matuojami vertinant patikimai prieinamos dujų pasiūlos ir didžiausios paklausos santykį, importo, kurį pakeičia vietinės atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujos, dalį, sistemos eksploatavimo stabilumą, pertrūkių trukmę ir dažnumą vienam vartotojui;

sąlygų lankstumo paslaugoms, tokioms kaip paklausos atsakas ir kaupimas, sudarymas, palengvinant išmaniojo energetikos sektoriaus integraciją sukuriamomis sąsajomis su kitais energijos nešikliais ir sektoriais, matuojamas vertinant sąnaudas, sutaupomas dėl sujungtų energetikos sektorių ir sistemų, tokių kaip šilumos ir elektros energijos sistema, transportas ir pramonė.

tvarumas matuojamas vertinant į tinklą integruoto atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio arba mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio, visų pirma gaminamo naudojant atsinaujinančiuosius išteklius, atitinkančio II priedo 4 punkto a papunkčio ii papunktyje apibrėžtus kriterijus, dalį arba vertinant tokios kilmės sintetinių degalų plėtros mastą ir susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą;

tiekimo saugumas matuojamas vertinant projekto indėlį į tinklo eksploatavimo saugumą, stabilumą ir efektyvumą, be kita ko, vertinant, kaip išvengta atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos ribojimo;

sąlygų lankstumo paslaugoms, tokioms kaip paklausos atsakas ir kaupimas, sudarymas, palengvinant išmaniojo energetikos sektoriaus integraciją sukuriamomis sąsajomis su kitais energijos nešikliais ir sektoriais, matuojamas vertinant sąnaudas, sutaupomas dėl sujungtų energetikos sektorių ir sistemų, tokių kaip dujų, vandenilio, elektros energijos ir šilumos tinklai, transportas ir pramonės sektoriai.

tvarumas matuojamas vertinant bendrą numatomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą per projekto gyvavimo ciklą ir tai, ar nėra alternatyvių technologinių sprendimų, tokių kaip energijos vartojimo efektyvumo, elektrifikavimo, apimančio atsinaujinančiuosius energijos išteklius, bet jais neapsiribojant, kad būtų užtikrintas toks pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo lygis, koks būtų pasiektas iš prijungtų pramonės įrenginių surinkus anglies dioksidą, palyginamomis sąnaudomis per palyginamą tvarkaraštį, atitinkamai atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų naudojant energiją, būtiną anglies dioksidui surinkti, transportuoti ir saugoti, priklausomai nuo to, kas taikytina, kiekį ir atsižvelgiant į infrastruktūrą, įskaitant, kai taikytina, kitus galimus naudojimo būdus ateityje;

atsparumas ir saugumas matuojami vertinant infrastruktūros saugumą;

poveikio aplinkai ir rizikos sušvelninimas visam laikui neutralizuojant anglies dioksidą.

atskiro projekto analizės rajonas apima visas valstybes nares ir trečiąsias valstybes, kurių teritorijoje įgyvendinamas projektas, visas tiesiogiai besiribojančias valstybes nares ir visas kitas valstybes nares, kuriose projektas daro reikšmingą poveikį. Šiuo tikslu ENTSO-E ir ENTSO-G bendradarbiauja su visais atitinkamais atitinkamų trečiųjų valstybių sistemos operatoriais. Prie II priedo 3 punkte nustatytos energetikos infrastruktūros kategorijos priskiriamų projektų atveju ENTSO-E ir ENTSO-G bendradarbiauja su projekto rengėju, įskaitant atvejus, kai jis nėra sistemos operatorius;

į kiekvieną sąnaudų ir naudos analizę įtraukiama įvesties duomenų rinkinio jautrumo analizė, įskaitant gamybos sąnaudas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaštus, taip pat tikėtiną paklausos ir pasiūlos vystymąsi, įskaitant atsinaujinančiųjų energijos išteklių atžvilgiu, be kita ko, abiejų šių elementų lankstumą ir kaupimo galimybes, įvairių projektų objektų perdavimo eksploatuoti tame pačiame analizės rajone data, poveikis klimatui ir kiti svarbūs parametrai;

jose nustatoma analizė, kurią reikia atlikti remiantis atitinkamu įvairių sektorių įvesties duomenų rinkiniu, nustatant poveikį įgyvendinus kiekvieną projektą ir jo neįgyvendinus, ir jos apima atitinkamas priklausomybės sąsajas su kitais projektais;

jose pateikiamos gairės dėl energetikos tinklo ir rinkos modeliavimo, būtino sąnaudų ir naudos analizei atlikti, parengimo ir naudojimo. Modeliavimas turi suteikti galimybę visapusiškai įvertinti ekonominę naudą, įskaitant rinkos integraciją, tiekimo saugumą ir konkurenciją, taip pat energetinės izoliacijos panaikinimą, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai bei klimatui, įskaitant tarpsektorinį poveikį. Metodika turi būti visiškai skaidri, joje pateikiama išsami informacija apie tai, kodėl nauda ir sąnaudos yra apskaičiuojamos, kokia yra ta nauda ir kokios yra tos sąnaudos ir kaip ta nauda ir tos sąnaudos yra apskaičiuojamos;

jose pateikiamas paaiškinimas, kaip visais visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planų etapais įgyvendinamas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

jose paaiškinama, kad projektas netrukdys plėtoti ir diegti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos;

jomis užtikrinama, kad būtų nustatytos valstybės narės, kurioms projektas daro grynąjį teigiamą poveikį, naudos gavėjos, valstybės narės, kurioms projektas daro grynąjį neigiamą poveikį, ir sąnaudų padengėjos – tai gali būti kitos valstybės narės, nei tos, kurių teritorijoje yra pastatyta infrastruktūra;

jose atsižvelgiama bent į kapitalo išlaidas, eksploatacijos ir techninės priežiūros išlaidas, taip pat į susidarančias susijusios sistemos sąnaudas viso projekto techninio gyvavimo ciklo laikotarpiu, tokias kaip objekto eksploatacijos nutraukimo ir atliekų tvarkymo sąnaudos, įskaitant išorines sąnaudas. Metodikose pateikiamos gairės dėl diskonto normų, techninės gyvavimo trukmės ir likutinės vertės, taikytinų apskaičiuojant sąnaudas ir naudą. Be to, jos apima privalomą naudos ir sąnaudų santykio ir grynosios dabartinės vertės apskaičiavimo metodiką, taip pat naudos diferencijavimą pagal jos vertinimo metodų patikimumo lygį. Taip pat atsižvelgiama į projektų poveikio klimatui ir aplinkai apskaičiavimo metodus ir indėlį siekiant Sąjungos energetikos tikslų, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtros masto, energijos vartojimo efektyvumo ir sujungimo lygio tikslų;

jomis užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, kurių imamasi įgyvendinant kiekvieną projektą, būtų įvertintos ir atspindėtų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kaštus, ir kad vertinimas būtų patikimas ir derėtų su kitomis Sąjungos politikos kryptimis, kad tas priemones būtų galima palyginti su kitais sprendimais, kuriems nereikia naujos infrastruktūros.

atitinkami teisės aktai, kuriais grindžiami dėl įvairių rūšių atitinkamų bendro intereso projektų priimami sprendimai ir nuomonės, įskaitant aplinkos teisę;

atitinkamų sprendimų, kuriuos reikia priimti, ir nuomonių, kurias reikia gauti, sąrašas;

kompetentingų institucijų, kitų susijusių institucijų ir atitinkamų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų pavadinimai ir kontaktiniai duomenys;

darbo eiga, nurodant kiekvieną proceso etapą, įskaitant orientacinį tvarkaraštį ir glaustą su įvairių rūšių atitinkamais bendro intereso projektais susijusio sprendimų priėmimo procedūros apžvalgą;

informacija apie dokumentų, kurie turi būti pateikti kartu su prašymu priimti sprendimus, turinio apimtį, struktūrą ir išsamumo lygį, įskaitant kontrolinį sąrašą;

plačiosios visuomenės dalyvavimo procese etapai ir būdai;

būdas, kuriuo kompetentinga institucija, kitos susijusios institucijos ir projekto rengėjas įrodo, kad buvo atsižvelgta į per viešas konsultacijas pareikštas nuomones, pavyzdžiui, parodant, kokie buvo padaryti projekto įgyvendinimo vietos ir projektavimo pakeitimai, arba nurodant priežastis, kodėl į tokias nuomones nebuvo atsižvelgta;

kiek įmanoma, jo turinio vertimas raštu į visas kaimyninių valstybių narių kalbas, kuris turi būti atliktas bendradarbiaujant su atitinkamomis kaimyninėmis valstybėmis narėmis.

sprendimai ir nuomonės, kurie turi būti gauti;

institucijos, suinteresuotieji subjektai ir visuomenė, kurie gali būti susiję su klausimu;

atskiri procedūros etapai ir jų trukmė;

pagrindiniai etapai, kuriuos reikia įgyvendinti, ir jų terminai, atsižvelgiant į bendrąjį sprendimą, kuris turi būti priimtas;

institucijų planuojami ištekliai ir galimi papildomi išteklių poreikiai.

bendro intereso projekto poveikį patirsiantys suinteresuotieji subjektai, įskaitant atitinkamas nacionalines, regionines ir vietos institucijas, žemės savininkus ir greta projekto objekto gyvenančius piliečius, plačiąją visuomenę ir jų asociacijas, organizacijas ar grupes, išsamiai informuojami ir su jais atvirai ir skaidriai, įtraukiant visus subjektus, tariamasi ankstyvaisiais projekto įgyvendinimo etapais, kai vis dar galima atsižvelgti į visuomenei rūpimus klausimus. Atitinkamais atvejais kompetentinga institucija aktyviai remia projekto rengėjo vykdomą veiklą;

kompetentingos institucijos užtikrina, kad viešųjų konsultacijų procedūros, susijusios su bendro intereso projektais, įskaitant viešas konsultacijas, kurių jau reikalaujama pagal nacionalinę teisę, būtų sugrupuotos, jei tai įmanoma. Kiekvienose viešose konsultacijose aptariami visi su konkrečiu procedūros etapu susiję klausimai ir vienas su konkrečiu procedūros etapu susijęs klausimas nagrinėjamas ne daugiau kaip per vieną viešą konsultaciją; tačiau viena vieša konsultacija gali vykti keliose geografinėse vietovėse. Per viešą konsultaciją aptariami klausimai aiškiai nurodomi pranešime apie viešą konsultaciją;

pastabos ir prieštaravimai priimami tik laikotarpiu nuo viešos konsultacijos pradžios iki nustatyto termino pabaigos;

projekto rengėjai užtikrina, kad konsultacijos vyktų tuo metu, kai yra sudarytos sąlygos atviram ir įtraukiam visuomenės dalyvavimui.

kviestinus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

numatomas priemones, įskaitant siūlomas bendras specialių posėdžių vietas ir datas;

tvarkaraštį;

įvairioms užduotims skiriamus žmogiškuosius išteklius.

išleidžia elektroninės formos ir, jei tikslinga, spausdintos formos ne daugiau kaip 15 puslapių informacinį leidinį, kuriame aiškiai ir glaustai apžvelgiamas projekto plėtros etapų aprašymas, tikslas ir preliminarus tvarkaraštis, nacionalinis tinklo plėtros planas, alternatyvios svarstytos trasos, galimo poveikio rūšys ir charakteristikos, įskaitant tarpvalstybinio pobūdžio poveikį, ir galimos poveikio mažinimo priemonės; toks informacinis leidinys turi būti išleidžiamas prieš pradedant konsultacijas ir jame turi būti išvardijami 9 straipsnio 7 dalyje nurodytos bendro intereso projekto interneto svetainės adresai, 23 straipsnyje nurodyta skaidrumo platforma ir šio priedo 1 punkte nurodytas procedūrų vadovas;

paskelbia informaciją apie konsultacijas 9 straipsnio 7 dalyje nurodytoje bendro intereso projekto interneto svetainėje, vietos administravimo įstaigų biuleteniuose ir bent vienoje ar, jei taikytina, dviejose vietinėse žiniasklaidos priemonėse;

raštu ar elektroniniu būdu pakviečia atitinkamus susijusius suinteresuotuosius subjektus, asociacijas, organizacijas ir grupes į specialius posėdžius, kuriuose aptariami rūpimi klausimai.

data, kada projekto interneto svetainė buvo paskutinį kartą atnaujinta;

jos turinio vertimas raštu į visas su projektu susijusių valstybių narių ar valstybių narių, kurioms projektas daro reikšmingą tarpvalstybinį poveikį pagal IV priedo 1 punktą, kalbas;

5 punkte nurodytas informacinis leidinys, atnaujintas naujausiais duomenimis apie projektą;

netechninio pobūdžio ir reguliariai atnaujinama santrauka, atspindinti esamą projekto būklę, įskaitant geografinę informaciją, ir, atnaujinimų atveju, aiškiai nurodant ankstesnių versijų pakeitimus;

5 straipsnio 1 dalyje nurodytas įgyvendinimo planas, atnaujintas naujausiais duomenimis apie projektą;

projektui Sąjungos skirtos ir išmokėtos lėšos;

projekto ir viešų konsultacijų planavimas, aiškiai nurodant viešų konsultacijų ir klausymų datas bei vietas ir su tais klausymais susijusius numatomus klausimus;

kontaktiniai duomenys, jei būtų pageidaujama gauti papildomos informacijos ar dokumentų;

kontaktiniai duomenys, jei per viešas konsultacijas būtų pageidaujama pateikti pastabų ir prieštaravimų.

tarpusavyje susijusių bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti šiuos bendro intereso projektus ir (arba) abipusio intereso projektus:“. Tokia grupė sukuriama siekiant nustatyti tuos bendro intereso projektus ir (arba) abipusio intereso projektus, kurie yra reikalingi siekiant šalinti tuos pačius tarpvalstybinius trukdžius ir kurie, jei įgyvendinami kartu, teikia sinergijos galimybių. Šiuo atveju, siekiant Sąjungos masto naudos, turi būti įgyvendinti visi bendro intereso projektai ir (arba) abipusio intereso projektai;

tarpusavyje galinčių konkuruoti bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų:“. Tokia grupė sukuriama, nes kai kurių tarpvalstybinių trukdžių mastas nėra visiškai aiškus. Šiuo atveju turi būti įgyvendinti ne visi į projektų grupę įtraukti bendro intereso projektai ir (arba) abipusio intereso projektai. Spręsti, ar įgyvendinti vieną, kelis arba visus bendro intereso projektus ir (arba) abipusio intereso projektus, – jei atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai, – paliekama rinkai. Bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų poreikis, be kita ko, susijęs su pajėgumo poreikiais, įvertinamas tolesniame bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų nustatymo procese;

konkuruojančių bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną iš šių bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų“. Įgyvendinant tokios grupės projektus, šalinami tie patys trukdžiai. Vis dėlto, palyginti su tarpusavyje galinčių konkuruoti bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų grupe, trukdžių mastas yra aiškesnis, todėl nuspręsta, kad turi būti įgyvendintas tik vienas bendro intereso projektas / abipusio intereso projektas. Spręsti, kurį bendro intereso projektą / abipusio intereso projektą įgyvendinti, – su sąlyga, kad atliekamas reikiamas planavimas, išduodami leidimai ir reguliavimo institucijų patvirtinimai, – paliekama rinkai. Prireikus bendro intereso projektų / abipusio intereso projektų poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame bendro intereso projektų ir (arba) abipusio intereso projektų nustatymo procese.

Visiems bendro intereso projektams ir (arba) abipusio intereso projektams taikomos tokios pačios pagal Reglamentą (ES) 2022/869 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

projektas jau yra užsakytas arba bus užsakytas iki 2026 m. kovo mėn., todėl Reglamento (ES) 2022/869 nuostatomis nebūtų pasinaudota;

remiantis naujausiais duomenimis, projektas neatitinka bendrųjų kriterijų;

projektas nebuvo iš naujo pateiktas, kad būtų atrinktas kaip bendro intereso projektas / abipusio intereso projektas;

valstybė narė, su kurios teritorija susijęs projektas, jo nepatvirtino arba

vykdant atranką, projektas pripažintas mažiau svarbiu už kitus galimus bendro intereso projektus ir (arba) abipusio intereso projektus.

projekto MEDLINK (abipusio intereso projekto 1.35 dalis) vidaus sustiprinimai, t. y. kintamosios srovės perdavimo linija tarp Anabos ir Tuguro Alžyre ir kintamosios srovės perdavimo linija tarp De Džebilo ir Marsos Dibo Tunise;

Suboticos (RS) ir Sandorfalvos (HU) jungties vidaus sustiprinimai (abipusio intereso projekto 2.12 dalis), t. y. orinė linija Novi Sad 3–Somor 3, orinė linija Srbobran–Sremska Mitrovica 2 ir pastotės Subotica 3 rekonstrukcija;

al Natrūno (EG) ir Mesogėjos / Šv. Stepono (EL) jungties [dabartinis pavadinimas – GREGY Interconnector] vidaus sustiprinimai (abipusio intereso projekto 2.13 dalis) – vidaus ruožai Egipte;

Bobovo Dolo (BG) ir Leskovac 2 (RS) jungties [dabartinis pavadinimas – Central Balkan Corridor] (abipusio intereso projekto 2.26 dalis) vidaus sustiprinimai, t. y. orinės linijos Nis 2–Krusevac 1 modernizavimas, pastotės Krusevac 1 modernizavimas, orinės linijos Krusevac 1 ir Kraljevo 3 modernizavimas, orinės linijos tarp Kralevo ir Požegos modernizavimas, naujoji Požegos pastotė, naujoji orinė linija tarp Jagodinos ir Požarevaco, orinės linijos tarp Požegos ir Vardistės modernizavimas ir naujoji pastotė Pozarevac 3;

Ispanijos magistralės vidaus atkarpos (bendro intereso projekto 9.1.3 dalis): Korunja–Samora, Huelva–Alchesirasas, Kastilija ir Leonas (tarp Samoros–Haro), Gitirisas–Samora, Kastilijos La Mančos ir Madrido jungtis;

Freiburgo–Ofenbacho vidaus ruožas Vokietijoje (bendro intereso projekto 9.2.1 dalis);

Limburgo rajono ruožas ir jo jungtis su šiaurės–pietų magistrale rytų Nyderlanduose (bendro intereso projekto 9.6 dalis);

vidaus ruožas Vokietijoje, prasidedantis prie Brėmeno ir vedantis į Hanoverį (bendro intereso projekto 9.7.4 dalis);

vidaus atkarpa Prancūzijoje nuo Por la Nuvelio per Barberą (bendro intereso projekto 9.27.2 dalis);

Bordo–Lusanjė vidaus ruožas Prancūzijoje (bendro intereso projekto 9.27.3 dalis);

vidaus ruožas Vokietijoje, prasidedantis prie Brėmeno ir vedantis į pietus (bendro intereso projekto 9.28 dalis);

vidaus ruožas Jungtinėje Karalystėje nuo Baktono iki JK vidaus vandenilio tinklo (abipusio intereso projekto 9.35 dalis);

Šiaurės Afrikos vandenilio koridoriaus vidaus ruožai Tunise (abipusio intereso projekto 10.12 dalis);

vidaus ruožas Švedijoje, jungiantis Kiruną su Liuleo Šiaurės vandenilio maršrutu–Botnijos įlanka (bendro intereso projekto 11.1 dalis);

vidaus ruožai Suomijoje (geografinės nuorodos pateikiamos kaip nuorodos): Mentselė, Imatra, Kouvola, Kotka; Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus vidaus linija Lietuvoje, jungianti su Klaipėda (bendro intereso projekto 11.2 dalis);

ruožas Švedija–Suomija ir Baltijos jūros vandenilio kolektoriaus jungtis su Gotlando sala (bendro intereso projekto 11.3 dalis).