English - European Union - Energy -

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2023/1791 2023 m. rugsėjo 13 d. dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2023/1791

2023 m. rugsėjo 13 d.

dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

1. Apžvalga

I SKYRIUS DALYKAS, TAIKYMO SRITIS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO TIKSLAI

II SKYRIUS PAVYZDINIS VIEŠOJO SEKTORIAUS VAIDMUO

III SKYRIUS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS

IV SKYRIUS VARTOTOJŲ INFORMAVIMAS IR ĮGALINIMAS

V SKYRIUS ENERGIJOS TIEKIMO EFEKTYVUMAS

VI SKYRIUS HORIZONTALIOSIOS NUOSTATOS

VII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I PRIEDAS NACIONALINIAI ĮNAŠAI Į SĄJUNGOS 2030 M. GALUTINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO IR (ARBA) PIRMINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO TIKSLUS

I PRIEDAS

NACIONALINIAI ĮNAŠAI Į SĄJUNGOS 2030 M. GALUTINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO IR (ARBA) PIRMINĖS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO TIKSLUS

1. Nacionalinių įnašų lygis skaičiuojamas pagal orientacinę formulę:

Čia CEU – pataisos koeficientas, Target – nacionalinio užmojo lygis, FECB2030 PECB2030 – 2020 m. ES atskaitos scenarijus, kuriuo grindžiami 2030 m. tikslai.

2. Toliau pateiktoje orientacinėje formulėje naudojami 4 straipsnio 3 dalies d punkto i-iv papunkčiuose išvardytus veiksnius atspindintys objektyvūs kriterijai; pagal kiekvieną tų kriterijų nustatomas nacionalinio užmojo lygis (Target) procentais ir kiekvienam iš jų formulėje priskiriamas tas pats svorinis daugiklis (0,25):

nuo ankstyvų veiksmų priklausantis įnašas („Fearly-action“);

nuo BVP vienam gyventojui priklausantis įnašas („Fwealth“);

nuo energijos suvartojimo intensyvumo priklausantis įnašas („Fintensity“);

ekonomiškai efektyvaus energijos taupymo potencialo įnašas („Fpotential“).

3. Kiekvienos valstybės narės „Fearly-action“ apskaičiuojamas kaip jos sutaupytos energijos kiekio ir energijos suvartojimo intensyvumo sumažėjimo, kurį pasiekė kiekviena valstybė narė, sandauga. Kiekvienos valstybės narės sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas remiantis energijos suvartojimo sumažinimu (tne), palyginti su Sąjungos energijos suvartojimo sumažinimu tarp 2007–2009 m. laikotarpio trejų metų vidurkio ir 2017-2019 m. laikotarpio trejų metų vidurkio. Kiekvienos valstybės narės energijos suvartojimo intensyvumo sumažėjimas apskaičiuojamas remiantis energijos suvartojimo intensyvumo sumažinimu (tne / EUR), palyginti su Sąjungos energijos suvartojimo intensyvumo sumažinimu tarp 2007–2009 m. laikotarpio trejų metų vidurkio ir 2017-2019 m. laikotarpio trejų metų vidurkio.

4. „Fwealth“ apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei remiantis jos trejų metų (2017-2019 m.) Eurostato pateikto BVP vienam gyventojui indekso vidurkio santykiu su to paties laikotarpio Sąjungos vidurkiu, išreikštu perkamosios galios paritetais (PPP).

5. „Fintensity“ apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei remiantis jos trejų metų (2017-2019 m.) vidutiniu galutinės energijos suvartojimo intensyvumo (FEC arba PEC tikrajam BVP, išreikštam PPP) indeksu, palyginti su Sąjungos to paties laikotarpio vidurkiu.

6. „Fpotential“ apskaičiuojamas kiekvienai valstybei narei remiantis galutine arba pirmine sutaupyta energija pagal 2030 m. PRIMES MIX 55 proc. scenarijų. Sutaupytas kiekis išreiškiamas 2020 m. ES atskaitos scenarijaus 2030 m. projekcijų atžvilgiu.

7. Kiekvienam 2 punkto a–d papunkčiuose nurodytam kriterijui taikomos apatinė ir viršutinė ribos. Veiksnių „Fwealth“, „Fintensity“ ir „Fpotential“ užmojo lygis ribojamas 50 proc. ir 150 proc. to veiksnio Sąjungos vidutinio užmojo lygio. Veiksnio „Fearly-action“ užmojo lygis ribojamas 50 proc. ir 100 proc. Sąjungos vidutinio užmojo lygio.

8. Veiksniai skaičiuojami pagal Eurostato duomenis, nebent nurodyta kitaip.

9. „Ftotal“ apskaičiuojamas kaip svorinė visų keturių veiksnių („Fearly-action“, „Fwealth“, „Fintensity“ ir „Fpotential“) suma. Tuomet tikslas apskaičiuojamas bendrą veiksnį „Ftotal“ padauginant iš Sąjungos tikslo.

10. Komisija apskaičiuoja pirminės ir galutinės energijos pataisos koeficientą CEU, kuris taikomas siekiant visų nacionalinių įnašų formulės rezultatų sumą pritaikyti prie atitinkamų Sąjungos 2030 m. tikslų. Visoms valstybėms narėms koeficientas CEU yra tas pats.

II PRIEDAS BENDRIEJI KOGENERACIJOS BŪDU PAGAMINTOS ELEKTROS ENERGIJOS KIEKIO APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI

II PRIEDAS

BENDRIEJI KOGENERACIJOS BŪDU PAGAMINTOS ELEKTROS ENERGIJOS KIEKIO APSKAIČIAVIMO PRINCIPAI

I dalis

Bendrieji principai

Kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekiui apskaičiuoti naudojamos vertės nustatomos remiantis planuojamu arba faktiniu įrenginio veikimu įprastomis eksploatavimo sąlygomis. Labai mažos galios kogeneracijos įrenginiais pagamintos elektros kiekį galima apskaičiuoti remiantis patvirtintomis vertėmis.

Laikoma, kad kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis lygus to įrenginio bendram metiniam pagamintos elektros energijos kiekiui, matuojant ties pagrindinių generatorių gnybtais, jei tenkinamos šios sąlygos:

II dalyje nurodytų 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 tipų kogeneracijos įrenginių, kurių bendras metinis naudingumas, nustatytas valstybių narių, yra bent 75 proc.;

II dalyje nurodytų 1 ir 3 tipų kogeneracijos įrenginių, kurių bendras metinis naudingumas, nustatytas valstybių narių, yra bent 80 proc.

Kai kogeneracijos įrenginių bendras metinis naudingumas yra mažesnis už 1 punkto a papunktyje nurodytą vertę (t. y. II dalyje nurodyti 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 tipų kogeneracijos įrenginiai) arba kai jų bendras metinis naudingumas yra mažesnis už 1 punkto b papunktyje nurodytą vertę (t. y. II dalyje nurodyti 1 ir 3 tipų kogeneracijos įrenginiai), kogeneracijos būdu pagamintai elektros energijai apskaičiuoti naudojama ši formulė:

ECHP=HCHP * C

kur:

ECHP tai termofikacijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis;

C – tai elektros ir šilumos santykis;

HCHP – kogeneracijos būdu pagamintos naudingosios šilumos kiekis (šiuo tikslu apskaičiuojamas iš bendro pagamintos šilumos kiekio atėmus šilumą, pagamintą atskiruose katiluose arba naudojant garų nuėmimą iš garų generatoriaus prieš jiems patenkant į turbiną).

Kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekio apskaičiavimas turi būti pagrįstas faktiniu elektros energijos ir šilumos santykiu. Kai kogeneracijos įrenginio faktinis elektros energijos ir šilumos santykis nežinomas, II dalyje nurodytais 1, 2, 3, 4 ir 5 tipų įrenginiais pagamintos elektros energijos kiekiui apskaičiuoti (ypač statistiniais tikslais) galima naudoti šias numatytąsias vertes, jei apskaičiuotas kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis yra mažesnis už to įrenginio bendrą pagamintą elektros energijos kiekį arba yra jai lygus:

Įrenginio tipas	Numatytasis elektros energijos ir šilumos santykis, C
Kombinuotojo ciklo dujų turbina su šilumos panaudojimu	0,95
Priešslėginė garų turbina	0,45
Kondensacinė garų išgavimo turbina	0,45
Dujų turbina su šilumos panaudojimu	0,55
Vidaus degimo variklis	0,75

Jei valstybės narės nustato II dalyje nurodytų 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 tipų įrenginių elektros ir šilumos santykio numatytąsias vertes, šios numatytosios vertės paskelbiamos ir apie jas pranešama Komisijai.

Kai kogeneracijos proceso metu sunaudojamo kuro energetinės vertės dalis susigrąžinama cheminių medžiagų pavidalu ir perdirbama, prieš apskaičiuojant 1 ir 2 punktuose nurodytą bendrą naudingumą tą dalį galima atimti iš sunaudojamo kuro kiekio.

Valstybės narės gali nustatyti, kad elektros energijos ir šilumos santykis – tai elektros energijos ir naudingosios šilumos santykis, kai tas įrenginys veikia mažesnio pajėgumo kogeneracijos režimu, remiantis konkretaus įrenginio darbiniais duomenimis.

Apskaičiavimams pagal 1 ir 2 punktus valstybės narės gali taikyti kitus nei vienų metų ataskaitinius laikotarpius.

II dalis

Kogeneracijos technologijos, kurioms taikoma ši direktyva

Kombinuotojo ciklo dujų turbina su šilumos panaudojimu

Priešslėginė garų turbina

Kondensacinė garų išgavimo turbina

Dujų turbina su šilumos panaudojimu

Vidaus degimo variklis

Mikroturbinos

Stirlingo varikliai

Kuro elementai

Garo varikliai

10)

Organiniai Rankino ciklai

11)

Kito tipo technologijos ar jų deriniai, apimantys kogeneraciją.

Įgyvendindamos ir taikydamos bendruosius kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekio apskaičiavimo principus, valstybės narės vadovaujasi Komisijos sprendime 2008/952/EB ( 16 ) nustatytomis išsamiomis rekomendacijomis.

III PRIEDAS KOGENERACIJOS PROCESO NAUDINGUMO NUSTATYMO METODIKA

III PRIEDAS

KOGENERACIJOS PROCESO NAUDINGUMO NUSTATYMO METODIKA

Kogeneracijos naudingumui ir sutaupytos pirminės energijos kiekiui apskaičiuoti naudojamos vertės nustatomos remiantis planuojamu arba faktiniu įrenginio veikimu įprastomis eksploatavimo sąlygomis.

a) Didelio naudingumo kogeneracija

Šios direktyvos tikslais didelio naudingumo kogeneracija turi atitikti šiuos kriterijus:

—

kogeneracijos įrenginiuose vykdant kogeneracijos gamybą, apskaičiuojant pagal b punktą, sutaupoma bent 10 proc. pirminės energijos, palyginti su atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos atskaitos vertėmis;

—

gamyba mažos galios ir labai mažos galios kogeneracijos įrenginiuose, kuriuos naudojant taupoma pirminė energija, gali būti priskiriama didelio naudingumo kogeneracijai;

—

kogeneracijos įrenginių, kurie yra pastatyti arba iš esmės atnaujinti po šio priedo perkėlimo į nacionalinę teisę, atveju iš kogeneracijos įrenginių, kuriuose deginamas iškastinis kuras, tiesiogiai išmetama mažiau nei 270 g CO2 pagaminant 1 kWh bendros energijos (įskaitant šildymo ir vėsinimo, elektros ir mechaninę energiją);

—

kogeneracijos įrenginių, veikusių anksčiau nei 2023 m. spalio 10 d., atveju galima nukrypti nuo šio reikalavimo iki 2034 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad yra parengtas tiems įrenginiams skirtas planas laipsniškai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad ne vėliau kaip 2034 m. sausio 1 d. būtų pasiekta mažesnė nei 270 g CO2 vienai kWh riba, ir apie šį planą buvo pranešta atitinkamiems operatoriams ir kompetentingoms institucijoms;

Kai kogeneracijos įrenginys pastatomas arba iš esmės atnaujinamas, valstybės narės užtikrina, kad esamuose šilumos šaltiniuose iškastinio kuro, išskyrus gamtines dujas, suvartojimas nepadidėtų, palyginti su trejų prieš rekonstrukciją metų vidutiniu metiniu veikiant visu pajėgumu suvartotu kiekiu, ir kad tos sistemos visuose naujuose šilumos šaltiniuose nebūtų naudojamas iškastinis kuras, išskyrus gamtines dujas.

b) Sutaupytos pirminės energijos kiekio apskaičiavimas

Vykdant kogeneracijos gamybą sutaupytos pirminės energijos kiekis, kaip apibrėžta II priede, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

kur:

PES – sutaupytos pirminės energijos kiekis;

CHP Hη – kogeneracijos gamybos šiluminis naudingumas, apibrėžtas kaip pagamintos naudingosios šilumos kiekis per metus, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai naudingajai šilumai ir elektros energijai pagaminti kogeneracijos būdu;

Ref Hη – atskirosios šilumos gamybos naudingumo atskaitos vertė;

CHP Eη – kogeneracijos gamybos elektros naudingumas, apibrėžtas kaip per metus kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai naudingajai šilumai ir elektros energijai pagaminti kogeneracijos būdu. Kai kogeneracijos įrenginyje gaminama mechaninė energija, per metus kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis gali būti padidinamas pridedant papildomą elementą, kuris atitinka elektros energijos kiekį, lygiavertį mechaninės energijos kiekiui. Šis papildomas elementas nesuteikia teisės išduoti kilmės garantijų pagal 26 straipsnio 13 dalį;

Ref Eη – atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertė.

c) Sutaupytos energijos kiekio apskaičiavimas taikant alternatyvią apskaičiavimo metodiką

Valstybės narės gali apskaičiuoti pirminės energijos, sutaupytos gaminant šilumos, elektros ir mechaninę energiją, kiekį, kaip nurodyta toliau, netaikydamos II priedo, atimdamos to paties proceso šilumą ir elektros energiją, pagamintą ne kogeneracijos būdu. Ši gamyba gali būti laikoma didelio naudingumo kogeneracija, jei ji atitinka šio priedo a punkte nustatytus naudingumo kriterijus ir jei didesnio kaip 25 MW elektrinės galios kogeneracijos įrenginių bendras naudingumas yra didesnis kaip 70 proc. Tačiau šios gamybos metu kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis, nurodomas išduodant kilmės garantiją ir statistikos tikslais nustatomas pagal II priedą.

Jei su procesu susijusios sutaupytos pirminės energijos kiekis apskaičiuojamas taikant pirmiau nurodytą alternatyvią apskaičiavimo metodiką, sutaupytos pirminės energijos kiekiui apskaičiuoti naudojama šio priedo b punkte pateikta formulė „CHP Hη“ pakeičiant „Hη“, o „CHP Eη“ pakeičiant „Eη“, kur:

Hη – proceso šiluminis naudingumas, apibrėžtas kaip per metus pagamintos šilumos kiekis, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai pagamintai šilumai ir elektros energijai pagaminti;

Eη – proceso elektros naudingumas, apibrėžtas kaip per metus pagamintos elektros energijos kiekis, padalytas iš kuro kiekio, sunaudoto visai pagamintai šilumai ir elektros energijai pagaminti. Kai kogeneracijos įrenginyje gaminama mechaninė energija, per metus kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kiekis gali būti padidinamas pridedant papildomą elementą, kuris atitinka elektros energijos kiekį, lygiavertį mechaninės energijos kiekiui. Šis papildomas elementas nesuteiks teisės išduoti kilmės garantijų pagal 26 straipsnio 13 dalį.

Apskaičiavimams pagal šio priedo b ir c punktus valstybės narės gali taikyti kitus nei vienų metų ataskaitinius laikotarpius.

Labai mažos galios kogeneracijos įrenginių sutaupytos pirminės energijos kiekio apskaičiavimas gali būti atliekamas remiantis patvirtintais duomenimis.

d) Atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertės

Suderintąsias naudingumo atskaitos vertes sudaro pagal atitinkamus veiksnius diferencijuotų verčių sistema, įskaitant pagaminimo metus ir kuro rūšis; jos turi būti grindžiamos tinkamai dokumentais pagrįsta analize, atsižvelgiant, inter alia, į darbinio naudojimo duomenis realiomis sąlygomis, kuro rūšių derinį ir klimato sąlygas, taip pat taikomas kogeneracijos technologijas.

Taikant b punkte pateiktą formulę, atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertėmis nustatomas atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kurią siekiama pakeisti kogeneracija, darbinis naudingumas.

Naudingumo atskaitos vertės apskaičiuojamos pagal šiuos principus:

nustatant kogeneracijos įrenginių naudingumo atskaitos vertes, su atskirąja elektros energijos gamyba lyginama pagal tų pačių kuro rūšių palyginimo principą;

ii)

kiekvienas kogeneracijos įrenginys lyginamas su to kogeneracijos įrenginio pagaminimo metais rinkoje siūloma geriausia ir labiausiai ekonomiškai pagrįsta atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos technologija;

iii)

senesnių kaip 10 metų kogeneracijos įrenginių naudingumo atskaitos vertės nustatomos pagal 10 metų senumo įrenginių atskaitos vertes;

iv)

atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo atskaitos vertės parodo valstybių narių klimato skirtumus.

IV PRIEDAS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI VYKDANT VIEŠUOSIUS PIRKIMUS

IV PRIEDAS

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI VYKDANT VIEŠUOSIUS PIRKIMUS

Vykdydami viešųjų pirkimų sutarčių ir koncesijų skyrimo procedūras, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, kurie perka produktus, paslaugas, pastatus ir darbus, kiek įmanoma:

jei produktui taikomas deleguotasis aktas, priimtas pagal Reglamentą (ES) 2017/1369, Direktyva 2010/30/ES arba susijęs Komisijos įgyvendinimo aktas, perka tik tokius produktus, kurie atitinka to reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą kriterijų;

kai produktui, kuriam netaikomas a punktas, taikoma Direktyvoje 2009/125/EB numatyta įgyvendinimo priemonė, perka tik produktus, kurie atitinka toje įgyvendinimo priemonėje nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus;

kai produktui arba paslaugai taikomi Sąjungos žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai arba esami lygiaverčiai nacionaliniai kriterijai, aktualūs produkto arba paslaugos energijos vartojimo efektyvumui, įskaitant, be kita ko, duomenų centrus, serverių patalpas ir debesijos paslaugas, kelių apšvietimo įrangą ir šviesoforus, kompiuterius, monitorius, planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, deda visas pastangas pirkti tik tokius produktus ir paslaugas, kurie atitinka bent nustatytas atitinkamų Sąjungos žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų pagrindinių kriterijų arba esamų lygiaverčių nacionalinių kriterijų lygio technines specifikacijas;

perka tik tokias padangas, kurios atitinka aukščiausios degalų energijos vartojimo efektyvumo klasės kriterijų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2020/740; tai neužkerta kelio viešiesiems subjektams pirkti aukščiausios sukibimo su šlapia danga klasės arba išorinio riedėjimo triukšmo klasės padangų, jei tai pagrįsta dėl saugos ar visuomenės sveikatos priežasčių;

konkurso dėl paslaugų sutarčių dokumentuose reikalauja, kad atitinkamoms paslaugoms teikti paslaugų teikėjai naudotų tik tuos produktus, kurie atitinka a, b ir d punktus. Šis reikalavimas taikomas tik naujiems produktams, kuriuos paslaugų teikėjai perka iš dalies arba tik dėl to, kad galėtų teikti atitinkamas paslaugas;

perka tuos pastatus arba sudaro naujas nuomos sutartis dėl tų pastatų, kurie atitinka bent beveik nulinės energijos pastato lygį, nedarant poveikio šios direktyvos 6 straipsniui, nebent pirkimų tikslas yra:

atlikti esminę renovaciją ar nugriauti;

ii)

viešųjų subjektų atveju – pastatą perparduoti nenaudojant jo viešojo subjekto reikmėms, arba

iii)

jį išsaugoti kaip pastatą, oficialiai saugomą kaip tam tikros aplinkos dalį arba dėl jo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės.

Tai, kaip laikomasi šio priedo f punkte nustatytų reikalavimų, tikrinama pagal Direktyvos 2010/31/ES 11 straipsnyje nurodytus energinio naudingumo sertifikatus.

V PRIEDAS 8, 9 IR 10 STRAIPSNIUOSE IR 30 STRAIPSNIO 14 DALYJE NURODYTŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO PAREIGŲ SISTEMŲ ARBA KITŲ POLITIKOS PRIEMONIŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO BENDRIEJI METODAI IR PRINCIPAI

V PRIEDAS

8, 9 IR 10 STRAIPSNIUOSE IR 30 STRAIPSNIO 14 DALYJE NURODYTŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO PAREIGŲ SISTEMŲ ARBA KITŲ POLITIKOS PRIEMONIŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO BENDRIEJI METODAI IR PRINCIPAI

1. Energijos, sutaupytos taikant kitokias priemones nei apmokestinimo priemonės, kiekio apskaičiavimo taikant 8, 9 ir 10 straipsnius bei 30 straipsnio 14 dalį metodai.

Įpareigotosios, dalyvaujančiosios ar įgaliotosios šalys arba įgyvendinančiosios valdžios institucijos, apskaičiuodamos sutaupytos energijos kiekį, gali taikyti toliau nurodytus metodus:

numanomai sutaupyto kiekio nustatymą, atsižvelgdamos į nepriklausomai stebėto ankstesnio energijos vartojimo efektyvumo padidinimo panašiuose įrenginiuose rezultatus. Bendrai šis metodas vadinamas ex ante;

sutaupyto kiekio išmatavimą, pagal kurį dėl įdiegtos priemonės ar priemonių rinkinio sutaupytos energijos kiekis nustatomas užregistravus faktinį energijos suvartojimo sumažėjimą, tinkamai atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip papildomumas, ploto naudojimas, gamybos lygiai ir klimatinės sąlygos, kurie gali turėti įtakos suvartojimui. Bendrai šis metodas vadinamas ex post;

sutaupyto kiekio modeliavimą, pagal kurį naudojamos inžinerinės sutaupytos energijos sąmatos. Šis metodas gali būti taikomas tik tada, kai sunku arba neproporcingai brangu nustatyti patikimus išmatuotus konkretaus įrenginio duomenis, pavyzdžiui, keičiant kompresorių ar elektros variklį, kuris suvartoja kitokį kWh kiekį nei tas, kurio sutaupyto kiekio duomenys buvo nepriklausomai nustatyti, arba kai, vadovaudamiesi nacionaliniu lygmeniu nustatytomis metodikomis ir kriterijais, tas sąmatas sudaro kvalifikuoti arba akredituoti ekspertai, kurie yra nepriklausomi nuo atitinkamų įpareigotųjų, dalyvaujančiųjų ar įgaliotųjų šalių;

8 straipsnio 3 dalies tikslu apskaičiuodamos sutaupytą energiją, kuri gali būti įskaičiuota siekiant įvykdyti tame straipsnyje nurodytą įpareigojimą, valstybės narės gali įvertinti energijos nepriteklių patiriančių asmenų, pažeidžiamų vartotojų, asmenų iš mažas pajamas gaunančiuose namų ūkių ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų sutaupomą energiją, remdamosi inžinerinėmis sąmatomis, naudodamos standartizuotas ploto naudojimo ir šiluminio komforto sąlygas ar parametrus, pavyzdžiui, nacionaliniuose pastatų teisės aktuose nustatytus parametrus. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie tai, kaip atsižvelgia į komforto elementą imdamosi veiksmų pastatų srityje, ir kartu pateikti savo skaičiavimo metodikos paaiškinimus;

sutaupyto kiekio įvertinimą atliekant apklausą, kurios metu nustatoma vartotojų reakcija į rekomendacijas, informavimo kampanijas, ženklinimo ar sertifikavimo sistemas ar pažangiųjų skaitiklių naudojimą. Šis metodas taikomas tik apskaičiuojant energijos kiekį, sutaupytą dėl vartotojų elgesio pokyčių. Jo negalima taikyti apskaičiuojant įdiegus fizines priemones sutaupytą kiekį.

2. 8, 9 ir 10 straipsnių bei 30 straipsnio 14 dalies taikymo tikslais nustatant dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonės sutaupytą energiją taikomi šie principai:

valstybės narės turi įrodyti, kad vienas iš naujos ar esamos politikos priemonės tikslų yra pasiekti sutaupytos galutinės energijos kiekį pagal 8 straipsnio 1 dalį, ir pateikia įrodymus ir dokumentus, kurie rodo, kad energija sutaupyta taikant politikos priemonę, įskaitant savanoriškus susitarimus;

turi būti įrodyta, kad sutaupytas energijos kiekis yra papildomas tam kiekiui, kuris būtų sutaupytas bet kokiu atveju, įpareigotajai, dalyvaujančiajai ar įgaliotajai šaliai arba įgyvendinančiajai valdžios institucijai nesiimant veiksmų. Kad galėtų nustatyti, koks sutaupytos energijos kiekis gali būti nurodomas kaip papildomas, valstybės narės atsižvelgia į tai, kokia būtų energijos vartojimo ir paklausos raida neįgyvendinus atitinkamos politikos priemonės, įvertindama bent šiuos veiksnius: energijos vartojimo tendencijas, vartotojų elgesio pokyčius, technologinę pažangą ir kitų Sąjungos bei nacionaliniu lygmenimis įgyvendintų priemonių sukeltus pokyčius;

dėl privalomos Sąjungos teisės įgyvendinimo sutaupytas energijos kiekis laikomas kiekiu, kuris būtų sutaupytas bet kuriuo atveju, todėl jis negali būti laikomas sutaupytu energijos kiekiu 8 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu. Taikant nukrypti nuo to reikalavimo leidžiančią nuostatą, sutaupytas energijos kiekis, susijęs su esamų pastatų renovacija, įskaitant energijos kiekį, sutaupytą įgyvendinant minimaliuosius pastatų energinio naudingumo standartus pagal Direktyvą 2010/31/ES, gali būti laikomas sutaupytu energijos kiekiu 8 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, su sąlyga, kad užtikrinamas šio priedo 3 punkto h papunktyje nurodytas reikšmingumo kriterijus. Priemonės, kuriomis skatinama didinti viešojo sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą pagal 5 ir 6 straipsnius, gali būti tinkamos siekiant įvykdyti energijos sutaupymo reikalavimą pagal 8 straipsnio 1 dalį, jei jas taikant sutaupytą galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti. Sutaupytos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas laikantis šio priedo;

galutinės energijos kiekis, sutaupytas įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurių imamasi pagal nepaprastosios padėties taisykles pagal SESV 122 straipsnį, gali būti laikomas sutaupytu energijos kiekiu 8 straipsnio 1 dalies taikymo tikslu, su sąlyga, kad jas taikant sutaupytos galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti, išskyrus tą energijos kiekį, kuris sutaupytas taikant normavimo arba ribojimo priemones;

priemonės, kurių imtasi pagal Reglamentą (ES) 2018/842, gali būti laikomos svarbiomis, tačiau valstybės narės turi parodyti, kad jas taikant sutaupytą galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti. Sutaupytos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas laikantis šio priedo;

galutinės energijos kiekį, sutaupytą dėl politikos priemonių, skirtų sektoriams ar įrenginiams, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrius, valstybės narės įskaičiuoja tik tokiu atveju, jei tas energijos kiekis sutaupytas įgyvendinant šios direktyvos 9 arba 10 straipsnį ir viršija Direktyvoje 2003/87/EB nustatytus reikalavimus arba viršija veiksmų, susijusių su nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pagal tą direktyvą, įgyvendinimą. Valstybės narės turi įrodyti, kad dėl politikos priemonių sutaupytos galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti. Sutaupytos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas laikantis šio priedo. Jei subjektas yra įpareigotoji šalis pagal nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo pareigų sistemą, taikomą pagal šios direktyvos 9 straipsnį, ir pagal pastatų ir kelių transporto sektoriams skirtų ES ATLPS pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių, stebėsenos ir patikros sistema turi užtikrinti, kad skaičiuojant ir pranešant energijos, kurią jis sutaupė imdamasis energijos taupymo priemonių, kiekį, būtų atsižvelgiama į anglies dioksido kainą, perkeltą išleidžiant degalus suvartoti pagal tą skyrių;

atsižvelgti galima tik į tokį sutaupytą kiekį, kuris viršija šiuos lygius:

Sąjungos naujų keleivinių automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normas, įgyvendinus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631 ( 17 ); Valstybės narės turi pateikti priežastis, savo prielaidas ir skaičiavimo metodiką, kad parodytų Sąjungos naujų transporto priemonių išmetamo CO2 reikalavimų papildomumą;

ii)

Sąjungos reikalavimus, susijusius su tam tikrų su energija susijusių gaminių pašalinimu iš rinkos, įgyvendinus įgyvendinimo priemones pagal Direktyvą 2009/125/EB. Valstybės narės pateikia įrodymus, savo prielaidas ir skaičiavimo metodiką, kad parodytų papildomumą;

leidžiama vykdyti politikos priemones, kuriomis skatinama, kad produktų, įrangos, transporto sistemų, transporto priemonių ir degalų, pastatų ir statybos elementų, procesų ar rinkų energijos vartojimo efektyvumas būtų aukštesnio lygio, išskyrus politikos priemones:

dėl tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimo, kurios naujai įgyvendinamos nuo 2026 m. sausio 1 d., ir

ii)

kuriomis subsidijuojamos tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijos gyvenamuosiuose pastatuose nuo 2026 m. sausio 1 d.;

energija, sutaupyta naujai nuo 2024 m. sausio 1 d. įgyvendinant politikos priemones dėl tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimo produktuose, įrangoje, transporto sistemose, transporto priemonėse, pastatuose ar vykdant darbus, neįskaičiuojama siekiant įvykdyti energijos taupymo pareigas pagal 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Politikos priemonių, kuriomis propaguojami technologijų deriniai, su iškastinio kuro deginimo technologija susijusi sutaupytos energijos kiekio dalis laikoma neatitinkančia reikalavimų nuo 2024 m. sausio 1 d.;

nukrypstant nuo i punkto dėl 2024 m. sausio 1 d.–2030 m. gruodžio 31 d. laikotarpio, dėl tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų, kuriomis gerinamas energijos vartojimo efektyvumas daug energijos suvartojančiose įmonėse pramonės sektoriuose, sutaupyta energija iki 2030 m. gruodžio 31 d. gali būti įskaičiuojama kaip sutaupyta energija tik 8 straipsnio 1 dalies b ir c punktų tikslu, su sąlyga, kad:

įmonė yra atlikusi energijos vartojimo auditą pagal 11 straipsnio 2 dalį ir turi įgyvendinimo planą, įskaitant:

—

visų ekonomiškai efektyvių energijos vartojimo efektyvumo priemonių apžvalgą už penkerių metų arba trumpesnį atsipirkimo laikotarpį, remiantis valstybės narės pateiktomis paprasto atsipirkimo laikotarpio metodikomis,

—

visų rekomenduotų energijos vartojimo efektyvumo priemonių, kurių atsipirkimo laikotarpis yra penkeri metai arba mažiau, įgyvendinimo laikotarpį,

—

numatomos dėl rekomenduotų energijos vartojimo efektyvumo priemonių sutaupytos energijos apskaičiavimą ir

—

energijos vartojimo efektyvumo priemones, susijusias su tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijomis, ir aktualią informaciją, kuri reikalinga siekiant:

—

įrodyti, kad dėl nustatytos priemonės nepadidėja reikiamas energijos kiekis arba įrenginio pajėgumai,

—

pagrįsti, kad tvarių, neiškastinio kuro technologijų diegimas yra techniškai neįmanomas,

—

parodyti, kad tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologija atitinka pačius naujausius Sąjungos teisės aktus dėl išmetamų teršalų kiekio ir užkerta kelią technologinio susaistymo poveikiui užtikrinant būsimą suderinamumą su neutralaus poveikio klimatui alternatyviuoju neiškastiniu kuru ir technologijomis;

ii)

tolesnis tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimas yra energijos vartojimo efektyvumo priemonė, kuria siekiama sumažinti energijos suvartojimą penkerių metų arba trumpesniu atsipirkimo laikotarpiu, remiantis valstybės narės pateiktomis paprasto atsipirkimo metodikomis, rekomenduojamas dėl pagal 11 straipsnio 2 dalį atlikto energijos vartojimo audito ir įtrauktas į įgyvendinimo planą;

iii)

tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimas atitinka pačius naujausius Sąjungos teisės aktus dėl išmetamų teršalų kiekio, nesukuria technologinio susisaistymo poveikio ir užtikrina būsimą suderinamumą su neutralaus poveikio klimatui alternatyviuoju kuru ir technologijomis;

iv)

dėl tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimo įmonėje nepadidėja energijos suvartojimas ar tos įmonės įrenginio pajėgumai;

pateikiama įrodymų, kad techniškai neįmanoma įdiegti jokio alternatyvaus, tvaraus neiškastinio kuro sprendimo;

vi)

naudojant tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijas sutaupytos galutinės energijos kiekį, apskaičiuotą pagal šį priedą, galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti;

vii)

įrodymai paskelbiami interneto svetainėje arba yra viešai prieinami visiems suinteresuotiems piliečiams;

energijos taupymo, kaip reikalaujama pagal 8 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimo tikslu galima atsižvelgti į priemones, skatinančias ant pastatų arba juose montuoti mažos galios energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijas, su sąlyga, kad dėl jų sutaupytos galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti. Sutaupytos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas laikantis šio priedo;

priemonės, kuriomis skatinama įrengti saulės šilumos energijos technologijas, gali būti tinkamos siekiant įvykdyti energijos taupymo reikalavimą pagal 8 straipsnio 1 dalį, su sąlyga, kad dėl jų sutaupytos galutinės energijos kiekį galima patikrinti ir išmatuoti arba apskaičiuoti. Saulės šilumos energijos technologijomis dėl saulės spinduliuotės pagamintą šilumos kiekį galima išskaičiuoti iš suvartotos galutinės energijos kiekio;

galima nurodyti visą politikos priemonių, kuriomis skatinama sparčiau diegti taupiau energiją vartojančius produktus ir transporto priemones, išskyrus tas, kurios naujai įgyvendinamos nuo 2024 m. sausio 1 d. ir yra susijusios su tiesioginio iškastinio kuro deginimo technologijų naudojimu, poveikį, jei įrodoma, kad toks įdiegimas įvyksta anksčiau, nei baigiasi vidutinė tikėtina produkto ar transporto priemonės gyvavimo trukmė, arba anksčiau, nei produktą arba transporto priemonę būtų įprasta pakeisti, o sutaupytas kiekis įskaičiuojamas tik už laikotarpį iki vidutinės tikėtinos keičiamo produkto arba transporto priemonės gyvavimo trukmės pabaigos;

skatindamos diegti energijos vartojimo efektyvumo priemones, valstybės narės, kai aktualu, užtikrina, kad būtų išlaikyti produktų, paslaugų ir priemonių diegimo kokybės standartai, o jei tų standartų nėra – jie būtų nustatyti;

kad būtų atsižvelgta į skirtingą klimatą regionuose, valstybės narės gali nuspręsti sutaupomą kiekį pakoreguoti pagal standartinę vertę arba skirtingą sutaupomos energijos kiekį derinti su regionams būdingais oro temperatūros skirtumais;

apskaičiuojant sutaupytos energijos kiekį atsižvelgiama į priemonių gyvavimo trukmę ir kokia verte taupymo poveikis laikui bėgant mažėja. Tai daroma apskaičiuojant kiekį, kuris bus sutaupomas kiekvienu atskiru veiksmu laikotarpiu nuo jo įgyvendinimo dienos iki kiekvieno pareigų taikymo laikotarpio pabaigos. Kitu atveju valstybės narės gali taikyti kitą metodą, kuriuo, remiantis skaičiavimais, gaunamas bent toks pat bendras sutaupytos energijos kiekis. Naudodamos kitą metodą valstybės narės užtikrina, kad bendras sutaupytos energijos kiekis, apskaičiuotas taikant tą metodą, neviršytų sutaupytos energijos kiekio, kuris būtų gautas joms apskaičiavus kiekvienu atskiru veiksmu sutaupytos energijos kiekį laikotarpiu nuo to veiksmo įgyvendinimo dienos iki 2030 m. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, pateikiamuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 ir 7–12 straipsnius, valstybės narės išsamiai apibūdina tą kitą metodą ir priimtas nuostatas, skirtas užtikrinti, kad būtų laikomasi privalomo apskaičiavimo reikalavimo.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi toliau nurodytų politikos priemonėms, kurių imamasi pagal 10 straipsnį ir 30 straipsnio 14 dalį, taikomų reikalavimų:

dėl politikos priemonių ir atskirų veiksmų sutaupomas patikrinamas galutinės energijos kiekis;

aiškiai apibrėžiama kiekvienos dalyvaujančiosios šalies, įgaliotosios šalies ar įgyvendinančiosios valdžios institucijos (priklausomai nuo to, kas aktualu) atsakomybė;

energijos, kuri yra arba bus sutaupyta, kiekis nustatomas skaidriu būdu;

pagal politikos priemonę reikalaujamas sutaupyti energijos kiekis arba kiekis, kuris turi būti pasiektas, išreiškiamas suvartotos pirminės energijos kiekiu arba suvartotos galutinės energinės kiekiu, naudojant 31 straipsnyje nurodytas apatinio šilumingumo vertes arba pirminės energijos koeficientus;

parengiama ir viešai skelbiama metinė ataskaita apie energijos, kurią sutaupė įgaliotosios šalys, dalyvaujančiosios šalys ir įgyvendinančiosios valdžios institucijos, kiekį, taip pat metinių energijos taupymo tendencijų duomenys;

rezultatai stebimi ir imamasi atitinkamų priemonių, jei daroma pažanga yra nepakankama;

dėl atskiro veiksmo sutaupytos energijos kiekį gali nurodyti ne daugiau kaip viena šalis;

įrodoma, kad dalyvaujančiosios šalies, įgaliotosios šalies ar įgyvendinančiosios valdžios institucijos veikla buvo reikšminga nurodytam energijos kiekiui sutaupyti;

įrodoma, kad dalyvaujančiosios šalies, įgaliotosios šalies ar įgyvendinančiosios valdžios institucijos veikla neturėjo neigiamo poveikio energijos nepriteklių patiriantiems asmenims, pažeidžiamiems vartotojams ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims.

4. Nustatant energijos kiekį, sutaupytą taikant su apmokestinimu susijusias politikos priemones pagal 10 straipsnį, taikomi šie principai:

dėl apmokestinimo priemonių taikymo sutaupytos energijos kiekis įskaitomas tik jei tos priemonės viršija minimalius kurui taikomo apmokestinimo lygius, kaip reikalaujama Tarybos direktyvoje 2003/96/EB ( 18 ) arba 2006/112/EB ( 19 );

apskaičiuojant energijos produktų apmokestinimo priemonių poveikį, kainų elastingumas trumpuoju laikotarpiu atitinka energijos paklausos reakciją į kainų pokyčius ir nustatomas remiantis naujais ir reprezentatyviais oficialių šaltinių duomenimis, kurie taikomi valstybėje narėje ir, kai taikoma, grindžiami susijusiais nepriklausomo instituto tyrimais. Jei naudojamas kitoks nei trumpojo laikotarpio kainų elastingumas, valstybės narės paaiškina, kaip į bazinį scenarijų, kuriuo remiantis apskaičiuotas sutaupytos energijos kiekis, buvo įtrauktas energijos vartojimo efektyvumo didinimas dėl kitų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo arba kaip buvo išvengta dėl kitų Sąjungos teisės aktų sutaupytos energijos įskaičiavimo du kartus;

energijos, sutaupytos taikant papildomas mokesčių politikos priemones, įskaitant fiskalines paskatas ar mokėjimą fondui, kiekis skaičiuojamas atskirai;

siekiant išvengti sanklotos su Sąjungos teise ir kitomis politikos priemonėmis, dėl apmokestinimo priemonių sutaupytos energijos kiekiui įvertinti turėtų būti remiamasi apskaičiuotu trumpojo laikotarpio elastingumu;

valstybės narės nustato apmokestinimo ir lygiaverčių priemonių poveikį pajamų pasiskirstymui, kurį patirs energijos nepriteklių patiriantys asmenys, pažeidžiami vartotojai ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys, ir parodo švelninimo priemonių, įgyvendintų pagal 24 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, poveikį;

valstybės narės pateikia įrodymus, įskaitant skaičiavimo metodikas, kad, kai energijos arba anglies dioksido apmokestinimo priemonės arba apyvartinių taršos leidimų prekybos pagal Direktyvą 2003/87/EB priemonės iš dalies sutampa, sutaupytos energijos kiekis nėra įskaičiuojamas du kartus.

5. Pranešimas apie metodiką

Valstybės narės pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 praneša Komisijai apie išsamią metodiką, kurią jos norėtų naudoti įgyvendindamos energijos vartojimo efektyvumo pareigų sistemas ir alternatyvias priemones, kaip nurodyta šios direktyvos 9 ir 10 straipsniuose bei 30 straipsnio 14 dalyje. Išskyrus apmokestinimo atvejį, tokiame pranešime pateikiama išsami informacija apie:

tai, kiek energijos reikalaujama sutaupyti pagal 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą arba tikimasi, kad bus sutaupyta per visą laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.;

kaip apskaičiuotas naujas sutaupysimos energijos kiekis, kurio reikalaujama pagal 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, arba energijos kiekis, kurį tikimasi sutaupyti, pasiskirstys per pareigos taikymo laikotarpį;

įpareigotąsias, dalyvaujančiąsias ar įgaliotąsias šalis arba įgyvendinančiąsias valdžios institucijas;

tikslinius sektorius;

politikos priemones ir atskirus veiksmus, įskaitant bendrą suminį taikant kiekvieną priemonę numatomos sutaupyti energijos kiekį;

politikos priemones ar programas arba iš nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo fondo finansuojamas priemones, įgyvendinamas pirmenybę teikiant energijos nepriteklių patiriantiems asmenims, pažeidžiamiems vartotojams ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims;

kokią dalį sudarys energijos nepriteklių patiriančių asmenų, pažeidžiamų vartotojų ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų sutaupyta energija ir koks bus jos kiekis;

kai taikytina, taikytus rodiklius, vidutinę dalį (aritmetinį vidurkį) ir politikos priemonių, kurių imtasi pagal 8 straipsnio 3 dalį, rezultatą;

kai taikytina, politikos priemonių, įgyvendintų pagal 8 straipsnio 3 dalį, poveikį ir nepageidaujamą poveikį energijos nepriteklių patiriantiems asmenims, pažeidžiamiems vartotojams ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims;

energijos vartojimo efektyvumo pareigų sistemoje numatytą pareigos taikymo laikotarpio trukmę;

kai taikoma, koks bus sutaupytos energijos kiekis arba kokie bus energijos nepriteklių patiriančių asmenų, pažeidžiamų vartotojų ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų patiriamų išlaidų mažinimo tikslai, kuriuos turės pasiekti įpareigotosios šalys;

veiksmus, numatytus politikos priemonėje;

skaičiavimo metodiką, įskaitant tai, kaip buvo nustatytas papildomumas ir reikšmingumas, ir kurios metodikos ir kriterijai naudojami numanomam ir moduliuotam sutaupytos energijos kiekiui nustatyti, taip pat, kai taikytina, naudojamas apatinio šilumingumo vertes ir perskaičiavimo koeficientus;

priemonių gyvavimo trukmę ir tai, kaip ji apskaičiuojama arba kuo ji pagrįsta;

tai, pagal kokį metodą atsižvelgiama į klimato sąlygų skirtumus valstybėje narėje;

pagal 9 ir 10 straipsnius priimtų priemonių stebėsenos ir tikrinimo sistemas ir tai, kaip užtikrinamas jų nepriklausomumas nuo įpareigotųjų, dalyvaujančiųjų ar įgaliotųjų šalių;

apmokestinimo atveju:

tikslinius sektorius ir mokesčių mokėtojų segmentą;

ii)

įgyvendinančiąją valdžios instituciją;

iii)

numatomą sutaupyti energijos kiekį;

iv)

apmokestinimo priemonės trukmę;

skaičiavimo metodiką, įskaitant tai, kokios rūšies kainų elastingumas naudojamas ir kaip jis buvo nustatytas, ir

vi)

kaip buvo išvengta sanklotos su ES ATLPS pagal Direktyvą 2003/87/EB ir įskaičiavimo du kartus rizikos.

VI PRIEDAS MINIMALIEJI ENERGIJOS VARTOJIMO AUDITO, ĮSKAITANT AUDITO, ATLIEKAMO KAIP ENERGIJOS NAUDOJIMO VADYBOS SISTEMŲ DALIS, KRITERIJAI

VI PRIEDAS

MINIMALIEJI ENERGIJOS VARTOJIMO AUDITO, ĮSKAITANT AUDITO, ATLIEKAMO KAIP ENERGIJOS NAUDOJIMO VADYBOS SISTEMŲ DALIS, KRITERIJAI

11 straipsnyje nurodytas energijos vartojimo auditas:

pagrįstas naujausiais, išmatuotais ir galimais atkartoti duomenimis apie energijos suvartojimą ir apkrovos charakteristikomis (elektros energijos atveju);

jame pateikiama išsami pastatų ar pastatų grupių, pramoninių procesų ar įrenginių, įskaitant pervežimą, energijos suvartojimo charakteristikos apžvalga;

per jį nustatomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės energijos suvartojimui mažinti;

per jį nustatomas ekonomiškai efektyvaus atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo arba gamybos potencialas;

kai įmanoma, jį atliekant remiamasi gyvavimo ciklo sąnaudų analize, o ne investuotų lėšų paprasto atsipirkimo laikotarpiais, kad būtų atsižvelgta į per ilgąjį laikotarpį sutaupomus energijos kiekius, ilgalaikių investicijų likutines vertes ir diskonto normas;

jis yra proporcingas ir pakankamai reprezentatyvus, kad būtų galima gauti patikimos informacijos apie bendrą energinį naudingumą ir patikimai nustatyti svarbiausias tobulinimo galimybes.

Energijos vartojimo auditu sudaroma galimybė atlikti išsamius ir pagrįstus apskaičiavimus, susijusius su siūlomomis priemonėmis, kad būtų gauta tikslios informacijos apie galimą sutaupyti energijos kiekį.

Energijos vartojimo auditui naudojami duomenys turi būti saugotini, kad būtų galima atlikti ankstesnių duomenų analizę ir stebėti veiklos rezultatus.

VII PRIEDAS MINIMALIEJI DUOMENŲ CENTRŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO STEBĖSENOS IR SKELBIMO REIKALAVIMAI

VII PRIEDAS

MINIMALIEJI DUOMENŲ CENTRŲ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO STEBĖSENOS IR SKELBIMO REIKALAVIMAI

Stebima ir skelbiama bent ši su 12 straipsnyje nurodytu duomenų centrų energijos vartojimo efektyvumu susijusi informacija:

duomenų centro pavadinimas, duomenų centro savininko ir naudotojų pavadinimai, data, kurią duomenų centras pradėjo savo veiklą, ir savivaldybė, kurioje yra duomenų centras;

duomenų centro patalpų plotas, įrengtoji galia, metinis gaunamų ir išsiunčiamų duomenų srautas ir duomenų centre saugomų ir apdorojamų duomenų kiekis;

duomenų centro išteklių vartojimo efektyvumas per paskutinius kalendorinius metus pagal pagrindinius efektyvumo rodiklius, be kita ko, energijos suvartojimą, elektros energijos panaudojimą, temperatūros nuostačius, atliekinės šilumos panaudojimą, vandens suvartojimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, remiantis, kai taikytina, CEN/CENELEC Europos standartu EN 50600–4 „Informacinės technologijos. Duomenų centro įranga ir infrastruktūra“, iki deleguotojo akto, priimto pagal 33 straipsnio 3 dalį, įsigaliojimo.

IX PRIEDAS ŠILUMOS, VĖSUMOS IR BUITINIO KARŠTO VANDENS SĄSKAITŲ IŠRAŠYMO IR INFORMACIJOS APIE SUVARTOJIMĄ MINIMALIEJI REIKALAVIMAI

IX PRIEDAS

ŠILUMOS, VĖSUMOS IR BUITINIO KARŠTO VANDENS SĄSKAITŲ IŠRAŠYMO IR INFORMACIJOS APIE SUVARTOJIMĄ MINIMALIEJI REIKALAVIMAI

1. Faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamas sąskaitų išrašymas

Tam, kad galutiniai naudotojai galėtų reguliuoti savo energijos vartojimą, sąskaitų išrašymas grindžiamas faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis ir atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus.

2. Minimalus sąskaitų išrašymo arba informacijos apie suvartojimą pateikimo dažnumas

Jei įrengti nuotoliniu būdu nuskaitomi skaitikliai arba šilumos dalikliai, iki 2021 m. gruodžio 31 d. faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba informacija apie suvartojimą pateikiama galutiniams naudotojams bent kartą per ketvirtį, jei galutiniai vartotojai to prašo arba jei jie pasirinko galimybę gauti elektronines sąskaitas, kitu atveju – du kartus per metus.

Jei įrengti nuotoliniu būdu nuskaitomi skaitikliai arba šilumos dalikliai, nuo 2022 m. sausio 1 d. faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis grindžiamos sąskaitos išrašomos arba informacija apie suvartojimą pateikiama galutiniams naudotojams bent kartą per mėnesį. Ji taip pat gali būti pateikiama internetu ir atnaujinama taip dažnai, kiek įmanoma atsižvelgiant į naudojamus matavimo prietaisus ir sistemas. Šilumai ir vėsumai tas reikalavimas gali būti netaikomas ne šildymo ar vėsinimo sezono metu.

3. Minimalioji sąskaitoje nurodoma informacija

Valstybės narės užtikrina, kad galutiniams naudotojams išrašomose sąskaitose, kai jos yra grindžiamos faktiniu suvartojimu arba šilumos daliklio rodmenimis, arba kartu su jomis būtų aiškiai ir suprantamai pateikiama toliau nurodyta informacija:

galiojančios faktinės kainos ir faktinis suvartotos energijos kiekis arba bendra šilumos kaina ir šilumos daliklio rodmenys;

naudojamas kuro rūšių derinys ir susijęs metinis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, be kita ko, galutiniams naudotojams, kuriems šiluma arba vėsuma tiekiama centralizuotai, ir taikomų įvairių mokesčių, rinkliavų ir tarifų aprašymas;

galutinių naudotojų per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimas, pavaizduotas grafiškai ir, šilumos bei vėsumos atveju, pakoreguotas atsižvelgiant į klimato sąlygas;

galutinių vartotojų organizacijų, energetikos agentūrų ar panašių organizacijų kontaktinė informacija, įskaitant interneto svetainių, kuriose galima rasti informacijos apie esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, lyginamąsias galutinių naudotojų charakteristikas ir energiją vartojančios įrangos objektyvias technines specifikacijas, adresus;

informacija apie atitinkamas skundų nagrinėjimo procedūras, ombudsmenų tarnybas ar alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus, taikomus valstybėse narėse;

palyginimai su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu naudotoju. Kaip alternatyva, elektroninių sąskaitų atveju tokie palyginimai gali būti pateikiami internete ir į juos daroma nuoroda sąskaitose.

Valstybės narės gali reikalavimą teikti informaciją apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal pirmos pastraipos b punktą apriboti taip, kad jis būtų taikomas tik tiekimui iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW.

Sąskaitose, kurios nėra grindžiamos faktiniu suvartojimu ar šilumos daliklio rodmenimis, turi būti aiškiai ir suprantamai paaiškinta, kaip apskaičiuota sąskaitoje pateikta suma, taip pat pateikiama bent d ir e punktuose nurodyta informacija.

X PRIEDAS ŠILDYMO IR VĖSINIMO EFEKTYVUMO POTENCIALAS

X PRIEDAS

ŠILDYMO IR VĖSINIMO EFEKTYVUMO POTENCIALAS

25 straipsnio 1 dalyje nurodytame išsamiame nacionalinio šildymo ir vėsinimo potencialo vertinime turi būti pateikiami toliau nurodyti elementai ir jis turi būti jais grindžiamas.

I dalis

ŠILDYMO IR VĖSINIMO APŽVALGA

1. Šildymo ir vėsinimo paklausa, išreikšta įvertintos naudingos energijos kiekiu ( 20 ) ir kiekybiškai įvertinu galutinės energijos vartojimu (GWh per metus) ( 21 ), pagal sektorių:

būsto;

paslaugų;

pramonės;

bet kuris kitas sektorius, kuriame suvartojamas kiekis sudaro daugiau kaip 5 % visos nacionalinės naudingojo šildymo ir vėsinimo paklausos.

2. Dabartinio tiekiamos šilumos ir vėsumos kiekio nustatymas arba, a papunkčio i dalies atveju, nustatymas ar apskaičiavimas:

pagal technologiją (GWh per metus) ( 22 ), jei įmanoma, 1 punkte nurodytuose sektoriuose, atskiriant energiją, gaunamą iš iškastinio kuro ir iš atsinaujinančiųjų išteklių:

vietinis tiekimas gyvenamosiose ir paslaugų teikimo vietose:

—

iš tik šilumai gaminti skirtų katilų;

—

iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;

—

šilumos siurblių;

—

naudojant kitas vietoje taikomas technologijas ir iš kitų vietoje naudojamų šaltinių;

ii)

vietinis tiekimas ne paslaugų teikimo ir ne gyvenamosiose vietose:

—

iš tik šilumai gaminti skirtų katilų;

—

iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;

—

šilumos siurblių;

—

naudojant kitas vietoje taikomas technologijas ir iš kitų vietoje naudojamų šaltinių;

iii)

nevietinis tiekimas:

—

iš didelio naudingumo šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių;

—

naudojant atliekinę šilumą;

—

naudojant kitas ne vietoje taikomas technologijas ir iš kitų ne vietoje naudojamų šaltinių;

iš įrenginių, kuriuose susidaro atliekinė šiluma ar vėsuma, ir jų šilumos ar vėsumos tiekimo potencialo nustatymas (GWh per metus):

šiluminių jėgainių, iš kurių gali būti tiekiama arba kurios gali būti modifikuotos taip, kad iš jų galėtų būti tiekiama atliekinė šiluma, ir kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 50 MW;

ii)

šilumos ir elektros energijos kogeneracijos įrenginių, kuriuose naudojamos II priedo II dalyje nurodytos technologijos ir kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW;

iii)

atliekų deginimo įrenginių;

iv)

atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių, kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW ir kuriuose šiluma ar vėsuma gaminama naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, išskyrus i ir ii dalyse nurodytus įrenginius;

pramonės įrenginių, kurių bendra šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW ir iš kurių gali būti tiekiama atliekinė šiluma;

iš atsinaujinančiųjų išteklių ir iš atliekinės šilumos ar vėsumos gautos energijos dalis, apie kurią pranešta, galutinės energijos kiekyje, suvartotame per paskutinius 5 metus centralizuoto šilumos ir vėsumos ( 23 ) tiekimo sektoriuje, vadovaujantis Direktyva (ES) 2018/2001.

3. Suvestiniai duomenys apie esamų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklų kogeneracijos įrenginius penkiuose galios intervaluose, apimantys:

pirminės energijos suvartojimą;

bendrą naudingumą;

sutaupytos pirminės energijos kiekį;

išmetamo CO2 faktorius.

4. Suvestiniai duomenys apie esamus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklus, kuriems tiekimas vykdomas iš kogeneracijos, penkiuose galios intervaluose, apimantys:

bendrą pirminės energijos suvartojimą;

kogeneracijos įrenginių pirminės energijos suvartojimą;

kogeneracijos dalį centralizuotai tiekiant šilumą ir vėsumą;

centralizuoto šilumos tiekimo sistemos nuostolius;

centralizuoto vėsumos tiekimo sistemos nuostolius;

prijungtų vartotojų tankį;

sistemų dalis pagal skirtingas veikimo temperatūros grupes.

5. Visos nacionalinės teritorijos žemėlapis, kuriame, saugant neskelbtiną komercinę informaciją, nurodyta:

atlikus 1 punkte nurodytą analizę nustatyti šildymo ir vėsinimo paklausos rajonai; savivaldybių ir aglomeracijų zonos, kuriuose suvartojama daug energijos, turi būti pažymėtos pagal nuoseklius kriterijus;

pagal 2 punkto b papunktį nustatyti esami šilumos ir vėsumos tiekimo punktai ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai;

2 punkto b papunktyje nurodyto tipo planuojami šilumos ir vėsumos tiekimo punktai ir nustatytos naujos centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo teritorijos.

6. Šildymo ir vėsinimo paklausos (GWh) pokyčių prognozė ateinantiems 30 metų, visų pirma atsižvelgiant į ateinančių 10 metų prognozes, paklausos pastatų ir įvairiuose pramonės sektoriuose pokyčius ir su paklausos valdymu susijusios politikos bei strategijų, kaip antai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/844 ( 24 ) įgyvendinamų ilgalaikių pastatų renovacijos strategijų, poveikį.

II dalis

TIKSLAI, STRATEGIJOS IR POLITIKOS PRIEMONĖS

7. Planuojamas valstybės narės dalyvavimas įgyvendinant su penkiais energetikos sąjungos aspektais susijusius savo nacionalinius tikslus bei uždavinius ir užtikrinant savo įnašą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 2 dalies b punkte, efektyvaus šildymo ir vėsinimo srityje, visų pirma tikslus, uždavinius ir įnašą, susijusius su to reglamento 4 straipsnio b punkto 1–4 papunkčiais ir 15 straipsnio 4 dalies b punktu, nurodant, kuris iš tų elementų yra papildomas, palyginti su integruotu nacionaliniu energetikos ir klimato sričių veiksmų planu, pateikiamu pagal to reglamento 3 ir 7–12 straipsnius.

8. Bendra esamos politikos ir priemonių, apibūdintų naujausioje ataskaitoje, pateiktoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3, 20 bei 21 straipsnius ir 27 straipsnio a punktą, apžvalga.

III dalis

ŠILDYMO IR VĖSINIMO EFEKTYVUMO EKONOMINIO POTENCIALO ANALIZĖ

9. Įvairių šildymo ir vėsinimo technologijų ekonominio potencialo ( 25 ) analizė turi apimti visą nacionalinę teritoriją ir turi būti atliekama remiantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta kaštų ir naudos analize; joje turi būti nurodyti kiti galimi efektyvesnių ir labiau atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamų šildymo ir vėsinimo technologijų naudojimo scenarijai, kai taikoma, atskiriant energiją, gaunamą iš iškastinio kuro ir iš atsinaujinančiųjų išteklių.

Turėtų būti aptariamos šios technologijos:

pramonės įrenginių atliekinės šilumos ir vėsumos;

atliekų deginimo;

didelio naudingumo kogeneracijos;

atsinaujinančiųjų išteklių energijos, pvz., geoterminės, saulės šilumos ir biomasės, išskyrus didelio naudingumo kogeneracijai naudojamas technologijas;

šilumos siurblių;

turimų centralizuoto tiekimo sistemų šilumos ir vėsumos nuostolių mažinimo;

centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo.

10. Ekonominio potencialo analizę, be kita ko, turi sudaryti šie veiksmai ir joje turi būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

veiksniai:

įgyvendinant 25 straipsnio 3 dalį atliekama kaštų ir naudos analizė turi apimti ekonominę analizę, kurioje atsižvelgiama į socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius veiksnius ( 26 ), ir finansinę analizę, kuria siekiama įvertinti projektus iš investuotojų perspektyvos, atliekant ekonominę ir finansinę analizes kaip vertinimo kriterijus naudojant grynąją dabartinę vertę;

ii)

atskaitos tašku turėtų būti bazinis scenarijus, kuriame atsižvelgiama į rengiant šį išsamų vertinimą ( 27 ) galiojančią politiką ir kuris turi būti susietas su duomenimis, surinktais pagal šio priedo I dalį ir II dalies 6 punktą;

iii)

kituose galimuose scenarijuose turi būti atsižvelgiama į Reglamente (ES) 2018/1999 nustatytus energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos tikslus, o aptariant kiekvieną scenarijų turi būti pateikiami ir su baziniu scenarijumi palyginami šie elementai:

—

ekonominis nagrinėjamų technologijų potencialas, taikant grynosios dabartinės vertės kriterijų;

—

išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas;

—

sutaupytos pirminės energijos kiekis (GWh per metus);

—

poveikis atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai nacionaliniame energijos rūšių derinyje.

Scenarijai, kurių neįmanoma įgyvendinti dėl techninių ar finansinių priežasčių arba nacionalinio reguliavimo, gali būti atmesti ankstyvajame kaštų ir naudos analizės etape, jei tai pagrindžiama tiksliais, aiškiais ir tinkamais dokumentais pagrįstais motyvais.

Atliekant vertinimą ir priimant sprendimus turėtų būti atsižvelgiama į kaštus ir sutaupytos energijos kiekį dėl lankstesnio energijos tiekimo ir dėl geresnio elektros tinklų veikimo pagal analizuotus scenarijus, įskaitant kaštus, kurių išvengta, ir sutaupytų lėšų kiekį dėl mažesnių investicijų į infrastruktūrą;

kaštai ir nauda:

a papunktyje nurodyti kaštai ir nauda turi apimti bent šiuos kaštus ir naudą:

kaštai:

—

kapitalo kaštai, susiję su įrenginiais ir įranga;

—

kapitalo kaštai, susiję su susietais energetikos tinklais;

—

kintami ir pastovūs veiklos kaštai;

—

energijos kaštai;

—

kiek įmanoma, kaštai, susiję su aplinka, sveikata ir sauga;

—

kiek įmanoma, kaštai, susiję su darbo rinka, energetinis saugumas ir konkurencingumas;

ii)

nauda:

—

gamybos vertė vartotojui (šildymas, vėsinimas ir elektros energija);

—

kiek įmanoma, išorės nauda, pavyzdžiui, nauda aplinkai, nauda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nauda sveikatai bei saugai;

—

kiek įmanoma, poveikis darbo rinkai, energetinis saugumas ir konkurencingumas;

svarbių scenarijų palyginimas su baziniu scenarijumi:

visi svarbūs scenarijai turi būti išnagrinėti atsižvelgiant į bazinį scenarijų ir, be kita ko, turi būti išnagrinėtas efektyvaus individualaus šildymo ir vėsinimo vaidmuo. Kaštų ir naudos analizė gali apimti projekto įvertinimą arba projektų grupės platesnio masto vietos, regioninį arba nacionalinį įvertinimą, siekiant planavimo tikslu konkrečioje geografinėje teritorijoje nustatyti ekonomiškai efektyviausią ir naudingiausią (palyginti su baziniu scenarijumi) šildymo ar vėsinimo sprendimą;

ribos ir integruotas požiūris:

geografinės ribos turi žymėti tinkamą gerai apibrėžtą geografinę teritoriją;

ii)

kaštų ir naudos analizėje turi būti atsižvelgiama į visus sistemoje ir geografinėmis ribomis apibrėžtoje teritorijoje turimus atitinkamus centralizuoto ar necentralizuoto tiekimo išteklius, įskaitant pagal šio priedo III dalies 9 punktą aptartas technologijas, ir į šildymo ir vėsinimo paklausos pokyčius ir charakteristikas;

prielaidos:

atlikdamos kaštų ir naudos analizes valstybės narės turi pateikti prielaidas dėl pagrindinių sąnaudų ir gamybos veiksnių kainų ir diskonto normos;

ii)

diskonto norma, naudojama atliekant ekonominę analizę grynajai dabartinei vertei apskaičiuoti, turi būti pasirenkama pagal europines arba nacionalines gaires;

iii)

valstybės narės turi naudoti nacionalines, europines ar tarptautines energijos kainų kitimo prognozes, prireikus atsižvelgdamos į savo nacionalines, regionines ir (arba) vietos aplinkybes;

iv)

ekonominėje analizėje naudojamos kainos turi atitikti socialinius bei ekonominius kaštus ir naudą. Kiek įmanoma, t. y. kai egzistuoja rinkos kaina arba kai ji jau reguliuojama europiniu ar nacionaliniu lygmeniu, turėtų būti įtraukiami išorės kaštai, pvz., poveikio aplinkai ir sveikatai;

jautrumo analizė: turi būti įtraukta jautrumo analizė, kurios tikslas – įvertinti projekto ar projektų grupės kaštus ir naudą ir kuri turi būti grindžiama tokiais didelę įtaką apskaičiavimo rezultatams turinčiais kintamaisiais, kaip skirtingos energijos kainos, paklausos lygiai, diskonto normos ir kt.

IV dalis

GALIMOS NAUJOS STRATEGIJOS IR POLITIKOS PRIEMONĖS

11. Naujų teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų politikos priemonių ( 28 ) apžvalga siekiant suprasti pagal 9 ir 10 punktus nustatytą ekonominį potencialą, kartu numatant su šiomis priemonėmis susijusius elementus:

išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas;

sutaupytos pirminės energijos kiekis (GWh per metus);

poveikis didelio naudingumo kogeneracijos daliai;

poveikis atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai nacionaliniame energijos rūšių derinyje ir šildymo bei vėsinimo sektoriuje;

ryšys su nacionalinėmis finansinėmis programomis ir sutaupytomis valstybės biudžeto ir rinkos dalyvių lėšomis;

įvertintos valstybės paramos priemonės (jei tokių numatyta), joms skiriamas metinis biudžetas ir galimos pagalbos elementas.

XI PRIEDAS KAŠTŲ IR NAUDOS ANALIZĖS

XI PRIEDAS

KAŠTŲ IR NAUDOS ANALIZĖS

Kaštų ir naudos analizėse nurodoma informacija įgyvendinant 25 straipsnio 3 dalyje ir 26 straipsnio 7 dalyje nurodytas priemones:

Jei planuojamas tik elektros energijai skirtas įrenginys arba įrenginys be šilumos panaudojimo galimybės, palyginami planuojami įrenginiai arba planuojamas atnaujinimas ir lygiavertis įrenginys, kuriuo pagaminamas toks pats elektros energijos arba technologinės šilumos kiekis, tačiau panaudojantis atliekinę šilumą ir tiekiantis šilumą per didelio naudingumo kogeneracijos arba (ir) centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklus.

Atitinkamos geografinės vietovės įvertinime atsižvelgiama į planuojamą įrenginį ir bet kokias tinkamas esamas arba potencialias šilumos arba vėsumos poreikio vietas, kurioms gali būti tiekiama iš jo, atsižvelgiant į racionalias galimybes, pavyzdžiui, techninį pagrįstumą ir atstumą.

Sistemos ribos nustatomos taip, kad į jas patektų planuojamas įrenginys ir šilumos ir vėsumos apkrovos, pavyzdžiui, pastatas (-ai) ir pramoninis procesas. Šios sistemos ribose abiem atvejais nustatoma ir palyginama bendra šilumos ir elektros energijos tiekimo kaina.

Šilumos arba vėsumos apkrovos apima esamas šilumos arba vėsumos apkrovas, pavyzdžiui, pramoninius įrenginius ar esamą centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą, o urbanizuotose vietovėse – ir šilumos arba vėsumos apkrovas bei sąnaudas, kurios atsirastų, jei pastatų grupei ar miesto daliai būtų įrengta nauja centralizuota šilumos arba vėsumos tiekimo sistema arba (ir) jie būtų prie jos prijungti.

Kaštų ir naudos analizės grindžiamos planuojamo įrenginio ir lyginamojo (-ųjų) įrenginio (-ių) aprašymu, kuriame nurodoma atitinkamai elektrinė ir šiluminė galia, kuro tipas, planuojama naudojimo paskirtis ir planuojamų veikimo valandų per metus skaičius, vieta ir elektros energijos ir šilumos energijos poreikis.

Vertinant atliekinės šilumos panaudojimą atsižvelgiama į šiuolaikines technologijas. Vertinant atsižvelgiama į tiesioginį atliekinės šilumos panaudojimą ir (arba) jos nešiklio temperatūros didinimą. Kai atliekinė šiluma panaudojama vietoje, įvertinamas bent šilumokaičių, šilumos siurblių ir šilumos vertimo elektros energija technologijų naudojimas. Kai atliekinė šiluma panaudojama ne vietoje, kaip potencialios poreikio vietos įvertinami bent pramonės įrenginiai, žemės ūkio veiklos objektai ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklai.

Palyginimo tikslais atsižvelgiama į šilumos energijos paklausą ir į tai, kokių tipų šildymą ir vėsinimą naudoja netoli esančios šilumos ar vėsumos poreikio vietos. Be kita ko, palyginami su infrastruktūra susiję planuojamo ir lyginamojo įrenginio kaštai.

26 straipsnio 7 dalies tikslais atliekamas kaštų ir naudos analizes sudaro ekonominė analizė, apimanti finansinę analizę, kurioje atspindėtos faktinės pinigų srauto operacijos, susijusios su investavimu į atskirus įrenginius ir jų eksploatavimu.

Projektai, kurių nauda viršija kaštus, yra tie projektai, kurių diskontuotos naudos ekonominėje ir finansinėje analizėje suma viršija diskontuotų kaštų sumą (kaštus viršijanti nauda).

Valstybės narės nustato metodikos, prielaidų ir laikotarpio ekonominei analizei atlikti pagrindinius principus.

Valstybės narės gali reikalauti, kad už šiluminių elektros energijos gamybos įrenginių eksploatavimą atsakingos bendrovės, pramonės įmonės, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklai ar kitos šalys, kurioms įtakos turi apibrėžtos sistemos ribos ir geografinės ribos, pateiktų duomenis, kad jie būtų naudojami įvertinant atskiro įrenginio kaštus ir naudą.

XII PRIEDAS DIDELIO NAUDINGUMO KOGENERACIJOS BŪDU PAGAMINTOS ELEKTROS ENERGIJOS KILMĖS GARANTIJOS

XII PRIEDAS

DIDELIO NAUDINGUMO KOGENERACIJOS BŪDU PAGAMINTOS ELEKTROS ENERGIJOS KILMĖS GARANTIJOS

Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos užtikrinti, kad:

didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos kilmės garantija:

—

sudarytų galimybę gamintojams įrodyti, kad jų parduodama elektros energija pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos būdu, ir tuo tikslu išduodama gamintojo prašymu,

—

būtų tiksli, patikima ir apsaugota nuo klastojimo,

—

būtų išduodama, perduodama ir jos galiojimas panaikinamas elektroniniu būdu;

į tą patį didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos energijos vienetą būtų atsižvelgta tik vieną kartą.

26 straipsnio 13 dalyje nurodytoje kilmės garantijoje pateikiama bent ši informacija:

įrenginio, kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, buvimo vieta, tipas ir galia (šiluminė ir elektrinė);

gamybos datos ir vietos;

kuro šaltinio, kurį naudojant pagaminta elektros energija, žemutinė šilumingumo vertė;

kartu su elektros energija pagamintos šilumos kiekis ir naudojimas;

didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos, kuriai skirta kilmės garantija, kiekis pagal III priedą;

sutaupytos pirminės energijos kiekis, apskaičiuotas pagal III priedą remiantis suderintosiomis naudingumo atskaitos vertėmis, nurodytomis III priedo d punkte;

nominalusis įrenginio elektros ir šilumos efektyvumas;

ar įrenginiui teikiama investicinė parama; jei taip, tai kokiu mastu;

r energijos vienetui taikoma kokia nors kita nacionalinė paramos sistema ir šios sistemos rūšis; jei taip, tai kokiu mastu;

data, kai įrenginys pradėjo veikti, ir

išdavimo data bei šalis ir unikalus identifikacinis numeris.

Kilmės garantija suteikiama tipinei 1 MWh. Ji susijusi su pagaminta grynąja elektros energija, išmatuota komercinės paskirties spintoje ir patiekta į tinklą.

XIII PRIEDAS ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO KRITERIJAI, SKIRTI ENERGETIKOS TINKLŲ REGULIAVIMUI IR ELEKTROS TINKLŲ TARIFAMS

XIII PRIEDAS

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO KRITERIJAI, SKIRTI ENERGETIKOS TINKLŲ REGULIAVIMUI IR ELEKTROS TINKLŲ TARIFAMS

1. Tinklų tarifai turi būti skaidrūs bei nediskriminaciniai ir turi atitikti Reglamento (ES) 2019/943 18 straipsnį ir juose turi būti nurodomi tinkluose sutaupyti kaštai dėl paklausos, poreikio valdymo ir paskirstytos gamybos, įskaitant sutaupytą kiekį, sumažinus tiekimo arba investavimo į tinklą kaštus ir optimaliau jį eksploatuojant.

2. Tinklo reguliavimas ir tarifai neužkerta kelio tinklo operatoriams ar mažmeninės prekybos energija įmonėms teikti sistemines paslaugas, susijusias su reguliavimo apkrova priemonėmis, paklausos valdymu ir paskirstyta gamyba organizuotose elektros energijos rinkose, įskaitant nebiržines rinkas ir elektros energijos biržas prekiaujant energija, pajėgumais, balansavimo ir papildomomis paslaugomis visais laikotarpiais, įskaitant išankstines, kitos dienos ir tos pačios dienos rinkas, visų pirma:

galutinių vartotojų apkrovos perkėlimui iš piko valandų į ne piko valandas, atsižvelgiant į turimą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kogeneracijos būdu pagamintą energiją ir paskirstytą gamybą;

energijos taupymu pasitelkiant nepriklausomus telkėjus, kurie valdo paskirstytųjų vartotojų poreikius;

paklausos sumažinimui, energetinių paslaugų teikėjams, įskaitant ESCO, taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;

mažesnės įtampos lygio gamybos šaltinių prijungimui ir valdymui dispečeriniu būdu;

arčiau vartojimo tinklo esančių gamybos šaltinių prijungimui, ir

energijos saugojimui.

3. Tinklo arba mažmeninės prekybos tarifais gali būti palaikoma galutinių vartotojų reagavimo į paklausą priemonių dinamiška kainodara, pavyzdžiui:

tarifai pagal vartojimo laiką;

kritinių piko valandų kainodara;

realiuoju laiku grindžiama kainodara, ir

su piko valandomis susijusios nuolaidos.

XIV PRIEDAS PERDAVIMO SISTEMŲ OPERATORIAMS IR SKIRSTYMO SISTEMŲ OPERATORIAMS TAIKOMI ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO REIKALAVIMAI

XIV PRIEDAS

PERDAVIMO SISTEMŲ OPERATORIAMS IR SKIRSTYMO SISTEMŲ OPERATORIAMS TAIKOMI ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO REIKALAVIMAI

Perdavimo sistemų operatoriai ir skirstymo sistemų operatoriai:

parengia ir viešai paskelbia techninio pritaikymo (pvz., tinklo jungtys, tinklo sustiprinimas ir naujų tinklų įdiegimas, geresnis tinklo veikimas) kaštų padengimo ir pasidalijimo tipines taisykles, taip pat taisykles dėl tinklo kodeksų, kurie būtini, kad naujus didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją tiekiančius gamintojus būtų galima integruoti į sujungtą tinklą, nediskriminacinio įgyvendinimo;

bet kuriam naujam didelio naudingumo kogeneracijos būdu gaminamos elektros energijos gamintojui, pageidaujančiam, kad jis būtų prijungtas prie sistemos, pateikia išsamią būtiną informaciją, įskaitant:

nuodugnią ir išsamią su prijungimu susijusių kaštų sąmatą;

ii)

pagrįstą ir tikslų prašymo prijungti prie tinklo gavimo ir nagrinėjimo grafiką;

iii)

pagrįstą orientacinį bet kokio siūlomo prijungimo prie tinklo grafiką. Bendras prisijungimo prie tinklo laikotarpis neturėtų būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, atsižvelgiant į tai, kas yra pagrįstai praktiška ir nediskriminacinio pobūdžio;

nustato standartizuotas ir supaprastintas paskirstytųjų didelio naudingumo kogeneracijos būdu gaminamos energijos gamintojų prijungimo procedūras, kad jiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos prisijungti prie tinklo.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytos tipinės taisyklės grindžiamos objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, visų pirma atsižvelgiant į visus kaštus ir naudą, susijusius su šių gamintojų prijungimu prie tinklo. Jose gali būti numatytos kitokios prijungimo rūšys.

XV PRIEDAS MINIMALIOSIOS NUOSTATOS, KURIAS REIKIA ĮTRAUKTI Į SUTARTIS DĖL ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO ARBA Į SUSIJUSIAS KONKURSUI TAIKOMAS SPECIFIKACIJAS

XV PRIEDAS

MINIMALIOSIOS NUOSTATOS, KURIAS REIKIA ĮTRAUKTI Į SUTARTIS DĖL ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO ARBA Į SUSIJUSIAS KONKURSUI TAIKOMAS SPECIFIKACIJAS

—

Prieš sutarties sudarymą atliktoje analizėje ir energijos vartojimo audite pateiktos išvados ir rekomendacijos, apimančios energijos naudojimą pastate siekiant įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

—

Aiškus ir skaidrus įgyvendintinų energijos vartojimo efektyvumo priemonių ar numatomų pasiekti efektyvaus energijos vartojimo rezultatų sąrašas.

—

Kiekis, kurį galima garantuotai sutaupyti įgyvendinant sutartyje numatytas priemones.

—

Sutarties trukmė ir pagrindiniai etapai, sąlygos ir pranešimo laikotarpiai.

—

Aiškus ir skaidrus kiekvienos susitariančiosios šalies įsipareigojimų sąrašas.

—

Sutaupyto kiekio nustatymo atskaitinė (-s) data (-os).

—

Aiškus ir skaidrus veiksmų, atliktinų priemonei ar priemonių rinkiniui įgyvendinti, ir, prireikus, susijusių išlaidų sąrašas.

—

Pareiga visiškai įgyvendinti sutartyje numatytas priemones ir dokumentuose nurodyti visus projekto metu padarytus pakeitimus.

—

Taisyklės, apibrėžiančios lygiaverčių reikalavimų įtraukimą subrangos su trečiosiomis šalimis atveju.

—

Aiškus ir skaidrus projekto finansinio poveikio pateikimas ir abiem šalims tenkanti sutaupytų piniginių lėšų dalis, t. y. paslaugų teikėjo atlyginimas.

—

Aiškios ir skaidrios nuostatos dėl garantuotai sutaupyto kiekio įvertinimo ir tikrinimo, kokybės patikrų ir garantijų.

—

Nuostatos, kuriomis patikslinama pasikeitusių pagrindinių sąlygų, turinčių įtakos sutarties turiniui ir rezultatui, t. y. pasikeitusios energijos kainos ir įrenginio naudojimo intensyvumas, sureguliavimo procedūra.

—

Išsami informacija apie kiekvienos susitariančiosios šalies įsipareigojimus ir sankcijos už jų nesilaikymą.

XVI PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas (nurodyti 39 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES (OL L 315, 2012 11 14, p. 1)
Tarybos direktyva 2013/12/ES (OL L 141, 2013 5 28, p. 28)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844 (OL L 156, 2018 6 19, p. 75)	tik 2 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002 (OL L 328, 2018 12 21, p. 210)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1)	tik 54 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2019/504 (OL L 85 I, 2019 3 27, p. 66)	tik 1 straipsnis
Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/826 (OL L 137, 2019 5 23, p. 3)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 (OL L 158, 2019 6 14, p. 125)	tik 70 straipsnis

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai (nurodyti 39 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas
2012/27/ES	2014 m. birželio 5 d.
(ES) 2018/844	2020 m. kovo 10 d.
(ES) 2018/2002	2020 m. birželio 25 d., išskyrus 1 straipsnio 5–10 punktus ir priedo 3 ir 4 punktus 1 straipsnio 5–10 punktų ir priedo 3 ir 4 punktų – 2020 m. spalio 25 d.
(ES) 2019/944	70 straipsnio 5 punkto a papunkčio – 2019 m. gruodžio 31 d. 70 straipsnio 4 punkto – 2020 m. spalio 25 d. 70 straipsnio 1–3 punktų, 5 punkto b papunkčio ir 6 punkto – 2020 m. gruodžio 31 d.

XVII PRIEDAS Atitikties lentelė

XVII PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2012/27/ES	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio įžanginė formuluotė	2 straipsnio įžanginė formuluotė
2 straipsnio 1 punktas	2 straipsnio 1 punktas
–	2 straipsnio 2, 3 ir 4 punktai
2 straipsnio 2 punktas	2 straipsnio 5 punktas
2 straipsnio 3 punktas	2 straipsnio 6 punktas
-	2 straipsnio 7 punktas
2 straipsnio 4 punktas	2 straipsnio 8 punktas
2 straipsnio 5 punktas	2 straipsnio 9 punktas
2 straipsnio 6 punktas	2 straipsnio 10 punktas
2 straipsnio 7 punktas	2 straipsnio 11 punktas
2 straipsnio 8 punktas	2 straipsnio 12 punktas
2 straipsnio 9 punktas	–
2 straipsnio 10 punktas	2 straipsnio 13 punktas
_	2 straipsnio 14 ir 15 punktai
2 straipsnio 11 punktas	2 straipsnio 16 punktas
2 straipsnio 12 punktas	2 straipsnio 17 punktas
2 straipsnio 13 punktas	2 straipsnio 18 punktas
2 straipsnio 14 punktas	2 straipsnio 19 punktas
2 straipsnio 15 punktas	2 straipsnio 20 punktas
2 straipsnio 16 punktas	2 straipsnio 21 punktas
2 straipsnio 17 punktas	2 straipsnio 22 punktas
2 straipsnio 18 punktas	2 straipsnio 23 punktas
2 straipsnio 19 punktas	2 straipsnio 24 punktas
2 straipsnio 20 punktas	2 straipsnio 25 punktas
2 straipsnio 21 punktas	2 straipsnio 26 punktas
2 straipsnio 22 punktas	2 straipsnio 27 punktas
2 straipsnio 23 punktas	2 straipsnio 28 punktas
2 straipsnio 24 punktas	2 straipsnio 29 punktas
-	2 straipsnio 30 punktas
-	2 straipsnio 31 punktas
2 straipsnio 25 punktas	2 straipsnio 32 punktas
2 straipsnio 26 punktas	–
2 straipsnio 27 punktas	2 straipsnio 33 punktas
2 straipsnio 28 punktas	2 straipsnio 34 punktas
2 straipsnio 29 punktas	2 straipsnio 35 punktas
2 straipsnio 30 punktas	2 straipsnio 36 punktas
2 straipsnio 31 punktas	2 straipsnio 37 punktas
2 straipsnio 32 punktas	2 straipsnio 38 punktas
2 straipsnio 33 punktas	2 straipsnio 39 punktas
2 straipsnio 34 punktas	2 straipsnio 40 punktas
2 straipsnio 35 punktas	2 straipsnio 41 punktas
2 straipsnio 36 punktas	2 straipsnio 42 punktas
2 straipsnio 37 punktas	2 straipsnio 43 punktas
2 straipsnio 38 punktas	2 straipsnio 44 punktas
2 straipsnio 39 punktas	2 straipsnio 45 punktas
2 straipsnio 40 punktas	–
2 straipsnio 41 punktas	2 straipsnio 46 punktas
2 straipsnio 42 punktas	2 straipsnio 47 punktas
2 straipsnio 43 punktas	2 straipsnio 48 punktas
–	2 straipsnio 49 punktas
2 straipsnio 44 punktas	2 straipsnio 50 punktas
2 straipsnio 45 punktas	2 straipsnio 51 punktas
–	2 straipsnio 52, 53, 54, 55 ir 56 punktai
–	3 straipsnis
–	4 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	4 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa 4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos įžanginė formuluotė	4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė
3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktai	4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai
3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos c punktas	–
3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktas	4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punktas
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos įžanginė formuluotė	–
–	4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkto įžanginė formuluotė
–	4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkto i, ii ir iii papunkčiai
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a punktas	4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkto iv papunktis
–	4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punkto įžanginė formuluotė
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos b punktas	4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punkto i papunktis
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos c punktas	4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punkto ii papunktis
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos d punktas	4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punkto iii papunktis
3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos e punktas	–
–	4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punkto iv papunktis
3 straipsnio 2 ir 3 dalys	–
3 straipsnio 4 dalis	35 straipsnio 6 dalis
3 straipsnio 5 ir 6 dalys	–
–	4 straipsnio 4 dalis
–	4 straipsnio 5 dalis
	4 straipsnio 6 dalis
	4 straipsnio 7 dalis
–	5 straipsnis
5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	6 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa
–	6 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos
5 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	6 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa
5 straipsnio 1 dalies ketvirta ir penkta pastraipos	–
5 straipsnio 2 dalis –	6 straipsnio 2 dalis 6 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
5 straipsnio 3 dalis	6 straipsnio 3 dalis
5 straipsnio 4 dalis	6 straipsnio 4 dalis
5 straipsnio 5 dalis	6 straipsnio 5 dalis
5 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos b punktas	6 straipsnio 5 dalies antros pastraipos c punktas
–	6 straipsnio 5 dalies antros pastraipos b punktas
5 straipsnio 6 dalis	6 straipsnio 6 dalis
–	6 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktas
5 straipsnio 6 dalies antra pastraipa	6 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktas
5 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa	6 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa
5 straipsnio 7 dalis	–
6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
	7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
	–
6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys	7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
–	7 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalys
–
7 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė, a ir b punktai	8 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė, a ir b punktai
–	8 straipsnio 1 dalies c punktas
7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	8 straipsnio 5 dalis
7 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	8 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa
7 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa	8 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa
–	8 straipsnio 3 ir 4 dalys
7 straipsnio 2 dalis	8 straipsnio 6 dalis
7 straipsnio 3 dalis	8 straipsnio 7 dalis
7 straipsnio 4 dalis	8 straipsnio 8 dalis
7 straipsnio 5 dalis	8 straipsnio 9 dalis
7 straipsnio 6 dalis	8 straipsnio 10 dalis
7 straipsnio 7 dalis	–
7 straipsnio 8 dalis	–
7 straipsnio 9 dalis	–
7 straipsnio 10 dalis	8 straipsnio 2 dalis
7 straipsnio 11 dalis	–
	8 straipsnio 11, 12 ir 13 dalys
7 straipsnio 12 dalis	8 straipsnio 14 dalis
7a straipsnio 1 dalis	9 straipsnio 1 dalis
7a straipsnio 2 dalis	9 straipsnio 3 dalis
7a straipsnio 3 dalis	9 straipsnio 4 dalis
–	9 straipsnio 2 dalis
–	9 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys
7a straipsnio 4 ir 5 dalys	9 straipsnio 8 ir 9 dalys
–	9 straipsnio 10 dalis
7a straipsnio 6 ir 7 dalys	9 straipsnio 11 ir 12 dalys
7b straipsnio 1 ir 2 dalys	10 straipsnio 1 ir 2 dalys
–	10 straipsnio 3 ir 4 dalys
–	11 straipsnio 1 ir 2 dalys
–	11 straipsnio 3 ir 4 dalys
8 straipsnio 1 ir 2 dalys	11 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys
8 straipsnio 3 ir 4 dalys	–
–	11 straipsnio 8 dalis
8 straipsnio 5 dalis	11 straipsnio 9 dalis
–	11 straipsnio 10 dalis
8 straipsnio 6 dalis	11 straipsnio 11 dalis
8 straipsnio 7 dalis	11 straipsnio 12 dalis
–	12 straipsnis
9 straipsnis	13 straipsnis
9a straipsnis	14 straipsnis
9b straipsnis	15 straipsnis
9c straipsnis	16 straipsnis
10 straipsnis	17 straipsnis
10a straipsnis	18 straipsnis
11 straipsnis	19 straipsnis
12 straipsnis	20 straipsnis
–	21 straipsnis
–	22 straipsnio 1 dalis
12 straipsnio 1 dalis	22 straipsnio 2 dalis
12 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė ir a punkto i–v papunkčiai	22 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a–g papunkčiai 22 straipsnio 2 dalies antros pastraipos h papunktis
12 straipsnio 2 dalies b punktas	22 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa
–	22 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos a ir b punktai
12 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiai	22 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos c ir d punktai
–	22 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos e punktas
–	22 straipsnio 4–9 dalys
–	23 straipsnis
–	24 straipsnis
13 straipsnis	32 straipsnis
14 straipsnio 1 dalis	25 straipsnio 1 dalis
–	25 straipsnio 2 dalis
14 straipsnio 2 dalis	25 straipsnio 5 dalis
14 straipsnio 3 dalis	25 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
–	25 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
14 straipsnio 4 dalis	25 straipsnio 4 dalis
–	25 straipsnio 6 dalis
–	26 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalys
14 straipsnio 5 dalies įžanginė formuluotė ir a punktas	26 straipsnio 7 dalies įžanginė formuluotė ir a punktas
14 straipsnio 5 dalies b, c ir d punktai	–
–	26 straipsnio 7 dalies b, c ir d punktai ir antra pastraipa
14 straipsnio 5 dalies antra ir trečia pastraipos	26 straipsnio 7 dalies trečia ir ketvirta pastraipos
14 straipsnio 6 dalies a punktas	26 straipsnio 8 dalies a punktas
14 straipsnio 6 dalies b punktas	–
14 straipsnio 6 dalies c punktas	26 straipsnio 8 dalies b punktas
–	26 straipsnio 8 dalies c punktas
14 straipsnio 6 dalies antra ir trečia pastraipos	26 straipsnio 8 dalies antra ir trečia pastraipos
14 straipsnio 7, 8 ir 9 dalys	26 straipsnio 9, 10 ir 11 dalys
–	26 straipsnio 12 dalis
14 straipsnio 10 ir 11 dalys	26 straipsnio 13 ir 14 dalys
15 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	27 straipsnio 1 dalis
15 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos	–
–	27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
15 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa	27 straipsnio 5 dalis
15 straipsnio 2 ir 2a dalys	–
15 straipsnio 3, 4 dalys ir 5 dalies pirma pastraipa	27 straipsnio 6, 7 ir 8 dalys
15 straipsnio 5 dalies antra pastraipa	–
15 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa	–
15 straipsnio 6 dalies antra pastraipa	27 straipsnio 9 dalis
15 straipsnio 7 dalis	27 straipsnio 10 dalis
15 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa	27 straipsnio 11 dalis
15 straipsnio 9 dalies antra pastraipa	–
16 straipsnio 1 ir 2 dalys	–
–	28 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys
16 straipsnio 3 dalis	28 straipsnio 4 dalis
17 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	–
17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	30 straipsnio 3 dalis
17 straipsnio 2 dalis	22 straipsnio 7 dalis
17 straipsnio 3 dalis	–
17 straipsnio 4 dalis	–
17 straipsnio 5 dalis	22 straipsnio 10 dalis
18 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė	29 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė
18 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiai	29 straipsnio 1 dalies a ir b punktai
–	29 straipsnio 1 dalies c ir d punktai
18 straipsnio 1 dalies b punktas	29 straipsnio 2 dalis
18 straipsnio 1 dalies c punktas	29 straipsnio 3 dalis
–	29 straipsnio 4 dalis
18 straipsnio 1 dalies d punkto i ir ii papunkčiai	29 straipsnio 5 dalies a ir b punktai
–	29 straipsnio 5 dalies c punktas
18 straipsnio 2 dalies a ir b punktai	29 straipsnio 6 dalies a ir b punktai
18 straipsnio 2 dalies c ir d punktai	–
–	29 straipsnio 6 dalies c punktas
–	29 straipsnio 7 dalis
18 straipsnio 3 dalis	29 straipsnio 8 dalis
19 straipsnio 1 dalies a punktas	22 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa
19 straipsnio 1 dalies b punktas	7 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa
19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	22 straipsnio 9 dalies antra pastraipa
19 straipsnio 2 dalis	–
20 straipsnio 1 ir 2 dalys	30 straipsnio 1 ir 2 dalys
–	30 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys
20 straipsnio 3, 3a, 3b ir 3c dalys	30 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 dalys
20 straipsnio 3d dalis	30 straipsnio 10 dalies pirma pastraipa
–	30 straipsnio 10 dalies antra pastraipa
20 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalys	30 straipsnio 11, 13, 14 ir 15 dalys
–	30 straipsnio 12 dalis
–	30 straipsnio 16 dalis
–	30 straipsnio 17 ir 18 dalys
21 straipsnis	31 straipsnio 1 dalis
IV priedo 3 išnaša	31 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys
–	31 straipsnio 5 dalis
IV priedo 3 išnaša	31 straipsnio 6 ir 7 dalys
22 straipsnio 1 ir 2 dalys	33 straipsnio 1 ir 2 dalys
–	33 straipsnio 3 dalis
23 straipsnis	34 straipsnis
24 straipsnio 4a, 5 ir 6 dalys	35 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
24 straipsnio 7, 8, 9, 10 ir 12 dalys	–
24 straipsnio 13 ir 14 dalys	35 straipsnio 4 ir 5 dalys
24 straipsnio 15 dalies įžanginė formuluotė	35 straipsnio 7 dalies įžanginė formuluotė
24 straipsnio 15 dalies a punktas	–
24 straipsnio 15 dalies b punktas	35 straipsnio 7 dalies a punktas
–	35 straipsnio 7 dalies b, c, d, e, f, g ir h punktai
–	35 straipsnio 7 dalies antra pastraipa
24 straipsnio 8 dalis	35 straipsnio 7 dalies trečia pastraipa
25 straipsnis	–
26 straipsnis	–
28 straipsnis	36 straipsnis
–	37 straipsnis
27 straipsnio pirma pastraipa	38 straipsnio pirma pastraipa
27 straipsnio antra pastraipa	–
27 straipsnio trečia pastraipa	38 straipsnio antra pastraipa

28 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	36 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
28 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	–
28 straipsnio 1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos	36 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
28 straipsnio 2 dalis	36 straipsnio 2 dalis
29 straipsnis	39 straipsnis
–	39 straipsnio antra pastraipa
–	39 straipsnio trečia pastraipa
30 straipsnis	40 straipsnis
–	I priedas
I priedas	II priedas
II priedas	III priedas
III priedas	IV priedas
IV priedas	–
V priedas	V priedas
VI priedas –	VI priedas VII priedas
VII priedas	VIII priedas
VIIa priedas	IX priedas
VIII priedas	X priedas
IX priedas	XI priedas
X priedas	XII priedas
XI priedas	XIII priedas
XII priedas	XIV priedas
XIII priedas	XV priedas
XV priedas	–
–	XVI priedas
–	XVII priedas

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

Builddate: 05.08.2026 00:00:00 -Doknr: CELEX:32023L1791
EULAW -
European Regulation published on http://eur-lex.europa.eu/