English - European Union - Energy -

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1999 2018 m. gruodžio 11 d. dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1999

2018 m. gruodžio 11 d.

dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013

(Tekstas svarbus EEE)

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

1. Apžvalga

1 SKYRIUS Bendrosios nuostatos

2 SKYRIUS Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai

3 SKYRIUS Ilgalaikės strategijos

4 SKYRIUS Ataskaitų teikimas

5 SKYRIUS Suvestinis pažangos ir politinių priemonių siekiant užtikrinti Sąjungos tikslų įgyvendinimą vertinimas. Komisijos atliekamas stebėjimas

6 SKYRIUS Sąjungos ir nacionalinės išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio apskaitos sistemos

7 SKYRIUS Bendradarbiavimas ir parama

8 SKYRIUS Baigiamosios nuostatos

I PRIEDAS

BENDRIEJI INTEGRUOTO NACIONALINIO ENERGETIKOS IR KLIMATO SRITIES VEIKSMŲ PLANO PRINCIPAI

1 dalis

Bendrieji principai

A SKIRSNIS. NACIONALINIS PLANAS

1. PLANO APŽVALGA IR RENGIMO PROCESAS

1.1. Santrauka

Politinis, ekonominis, aplinkos apsaugos ir visuomeninis plano kontekstas

ii.

Strategija, susijusi su penkiais energetikos sąjungos aspektais

iii.

Pagrindinių plano uždavinių, politikos ir priemonių apžvalgos lentelė

1.2. Esamos politikos padėties apžvalga

Su nacionaliniu planu susijęs nacionalinės ir Sąjungos energetikos sistemos ir politikos kontekstas

ii.

Esama energetikos ir klimato politika ir priemonės, susijusios su penkiais energetikos sąjungos aspektais

iii.

Pagrindiniai tarpvalstybinės reikšmės klausimai

iv.

Nacionalinės energetikos ir klimato politikos įgyvendinimo administracinė struktūra

1.3. Konsultacijos, nacionalinių ir Sąjungos subjektų dalyvavimas ir konsultacijų rezultatai

Nacionalinio parlamento dalyvavimas

ii.

Vietinių ir regioninių valdžios institucijų dalyvavimas

iii.

Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, pilietinės visuomenės ir visos visuomenės įtraukimas

iv.

Konsultacijos su kitomis valstybėmis narėmis

Kartotinis sąveikos su Komisija procesas

1.4. Regioninis bendradarbiavimas rengiant planą

Su kitomis valstybėmis narėmis bendrai arba koordinuotai planuojami elementai

ii.

Paaiškinimas, kaip plane atsižvelgiama į regioninį bendradarbiavimą

2. NACIONALINIAI UŽDAVINIAI IR TIKSLAI

2.1. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas

2.1.1. ŠESD išmetimas ir šalinimas ( 5 )

4 straipsnio a punkto 1 papunktyje nurodyti elementai

ii.

Kai taikytina, kiti nacionaliniai uždaviniai ir tikslai, derantys su Paryžiaus susitarimu ir esamomis ilgalaikėmis strategijomis. Kai taikytina, siekiant padėti įvykdyti bendrus Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kiti uždaviniai ir tikslai, įskaitant sektorių tikslus ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus, jei tokie nustatyti.

2.1.2. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

4 straipsnio apunkto 2 papunktyje nurodyti elementai

ii.

Numatomos sektorių bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, trajektorijos 2021–2030 m. elektros energijos, šildymo ir vėsinimo ir transporto sektoriuose

iii.

Numatomos trajektorijos pagal atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas, kurias valstybė narė planuoja taikyti, kad užtikrintų visuminę ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos 2021–2030 m. trajektorijas, įskaitant numatomą bendrąjį galutinį energijos suvartojimą pagal technologijas ir sektorius (mln. tne) ir bendrą planuojamą įrengtąjį pajėgumą (atskirai nurodant naujai įrengtą pajėgumą ir modernizuotą pajėgumą) pagal technologijas ir sektorius (MW)

iv.

Numatomos bioenergijos paklausos, suskirstytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, ir biomasės pasiūlos, suskirstytos pagal žaliavą ir kilmę (vidaus gamybą ir importą), trajektorijos. Jei biomasė gaunama iš miško, jos šaltinio ir poveikio žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės absorbentams vertinimas

Kai taikytina, kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant tuos, kurie yra ilgalaikiai ir sektorių (pavyzdžiui, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos energijos procentinę dalį, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, miestų, energijos bendrijų ir vartotojų pasigaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, naudojant iš nuotekų valymo gautą dumblą pasigaminamą energiją)

2.2. Energijos vartojimo efektyvumo aspektas

4 straipsnio b punkte nurodyti elementai

ii.

Orientaciniai 2030, 2040 ir 2050 m. tarpiniai siekiniai, vidaus mastu nustatyti išmatuojami pažangos rodikliai, įrodymais grindžiamas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnės naudos apskaičiavimas ir jų įnašas siekiant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslų, įtraukti į veiksmų gaires, nustatytas ilgalaikėse nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos strategijose pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį

iii.

Kai taikytina, kiti nacionaliniai uždaviniai, įskaitant ilgalaikius tikslus arba strategijas ir sektorių tikslus, ir nacionaliniai uždaviniai tokiose srityse kaip energijos vartojimo efektyvumas transporto sektoriuje ir šildymo bei vėsinimo sektoriuje

2.3. Energetinio saugumo aspektas

4 straipsnio c punkte nurodyti elementai

ii.

Nacionaliniai uždaviniai, siekiant užtikrinti didesnį energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų valstybių įvairumą ir regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą

iii.

Kai taikytina, nacionaliniai priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų valstybių mažinimo uždaviniai, siekiant padidinti regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą

iv.

Nacionaliniai uždaviniai, susiję su nacionalinės energetikos sistemos lankstumo didinimu, visų pirma panaudojant vidaus energijos šaltinius, apkrovos atsako ir energijos kaupimo priemones

2.4. Energijos vidaus rinkos aspektas

2.4.1. Elektros energijos tinklų sujungimo mastas

Elektros energijos tinklų sujungimo mastas, kurį valstybė narė siekia užtikrinti 2030 m., atsižvelgdama į 2030 m. bent 15 % elektros energijos tinklų sujungimo tikslą, ir strategija, kurioje mastas nuo 2021 m. nustatytas glaudžiai bendradarbiaujant su poveikį patiriančiomis valstybėmis narėmis, atsižvelgiant į 2020 m. 10 % tinklų sujungimo tikslą ir šiuos veiksmų skubumo rodiklius:

kainų skirtumą didmeninėje rinkoje, viršijantį orientacinę 2 EUR/MWh ribą, tarp valstybių narių, regionų ar prekybos zonų;

nominalų jungiamųjų linijų pralaidumą, kuris nesiekia 30 % apkrovos piko metu;

nominalų jungiamųjų linijų pralaidumą, kuris nesiekia 30 % įrengtojo atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumo.

Turi būti atlikta kiekvienos naujos jungties socialinių ir ekonominių ir aplinkos apsaugos sąnaudų ir naudos analizė; jungtis įdiegiama tik tuo atveju, jeigu galima nauda yra didesnė už sąnaudas

2.4.2. Energijos perdavimo infrastruktūra

Pagrindiniai elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros projektai ir, kai taikytina, jos modernizavimo projektai, kuriuos būtina įgyvendinti, kad būtų įvykdyti su penkiais energetikos sąjungos strategijos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai

ii.

Kai taikytina, numatyti pagrindiniai infrastruktūros projektai, išskyrus bendro intereso projektus ( 6 )

2.4.3. Rinkų integravimas

Su kitais energijos vidaus rinkos aspektais, pavyzdžiui, sistemos lankstumo didinimu, visų pirma skatinant konkurencingą kainų formavimą pagal atitinkamus sektorių teisės aktus, rinkų integravimu ir susiejimu, kuriuo siekiama padidinti apyvartinį esamų jungiamųjų linijų pajėgumą, pažangiaisiais tinklais, telkimu, apkrovos atsaku, kaupimu, paskirstytąja gamyba, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo ribojimo mechanizmais, kainų signalų realiuoju laiku priemonėmis, susiję nacionaliniai uždaviniai, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti

ii.

Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su nediskriminacine atsinaujinančiųjų išteklių energijos įtrauktimi, apkrovos atsaku ir kaupimu, be kita ko, telkimo priemonėmis, visose energijos rinkose, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti

iii.

Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su vartotojų dalyvavimo energetikos sistemos veikloje ir energijos gamybos savoms reikmėms bei naujų technologijų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, naudos vartotojams užtikrinimu

iv.

Nacionaliniai uždaviniai, susiję su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu, ir energetikos sistemos lankstumu atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos atžvilgiu, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti

Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos vartotojų apsauga ir mažmeninio energetikos sektoriaus konkurencingumo gerinimu

2.4.4. Energijos nepriteklius

Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos nepritekliumi, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti

2.5. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektas

Nacionaliniai viešųjų ir, kai taikytina, privačiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su energetikos sąjunga, uždaviniai ir finansavimo tikslai, įskaitant, jei tinkama, terminus, iki kurių tie uždaviniai turi būti įvykdyti

ii.

Kai taikytina, nacionaliniai 2050 m. švarios energijos technologijų skatinimo uždaviniai ir, kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, apimantys ilgalaikius tikslus (2050 m.) diegti mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kuriomis, be kita ko, mažinama pramonės sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos ir išmetama daug anglies dioksido, priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir, kai taikytina, technologijas, skirtas anglies dioksido transportavimo ir saugojimo infrastruktūrai

iii.

Kai taikytina, nacionaliniai tikslai, susiję su konkurencingumu

3. POLITIKA IR PRIEMONĖS

3.1. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas

3.1.1. ŠESD išmetimas ir šalinimas

▼M2

Politika ir priemonės, kuriomis siekiama Reglamentu (ES) 2018/842 nustatyto tikslo, kaip nurodyta šio skirsnio 2.1.1 punkte, taip pat politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento (ES) 2018/841 reikalavimų, apimančios visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti didinamas šalinimas, atsižvelgiant į Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje

▼B

ii.

Kai taikytina, regioninis bendradarbiavimas šioje srityje

iii.

Nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklių taikymui, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, kai taikytina

3.1.2. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Politika ir priemonės, kurias taikant užtikrinamas nacionalinis įnašas siekiant 2030 m. privalomo Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo pagal numatytas trajektorijas, kaip nurodyta 4 straipsnio a punkto 2 papunktyje, ir, kai taikytina ir nustatyta, šio priedo 2.1.2 punkte nurodyti elementai, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones ( 7 )

ii.

Kai taikytina, konkrečios regioninio bendradarbiavimo priemonės, taip pat pasirinktinai galima nurodyti numatomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos perviršį, kurį galima perduoti kitoms valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas 2.1.2 punkte nurodytas nacionalinis įnašas pagal numatytas trajektorijas

iii.

Kai taikytina, specialios finansinės paramos priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, kuriomis elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, taip pat transporto sektoriuose skatinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir vartojimas

iv.

Kai taikytina, paramos iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamos elektros energijos sektoriui, kurią valstybės narės turi teikti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 6 straipsnio 4 dalį, vertinimas

Specialios priemonės, siekiant įsteigti vieną ar kelis kontaktinius centrus, racionalizuoti administracines procedūras, teikti informaciją ir organizuoti mokymą, sudaryti palankesnes sąlygas sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis.

Politikos ir priemonių pagal sąlygų sudarymo sistemą, kurią valstybės narės turi įdiegti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 21 straipsnio 6 dalį ir 22 straipsnio 5 dalį, siekiant skatinti ir sudaryti sąlygas plėtoti pasigaminamos energijos vartojimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, santrauka

vi.

Būtinumo statyti naują centralizuoto šilumos ir vėsinimo energijos, gaunamos iš atsinaujinančiųjų išteklių, infrastruktūrą vertinimas

vii.

Kai taikytina, specialios priemonės, siekiant skatinti naudoti biomasės energiją, visų pirma panaudojant naujus biomasės išteklius ir atsižvelgiant į:

—

galimybes gauti biomasės, įskaitant tausią biomasę: vidaus galimybes ir importą iš trečiųjų valstybių

—

kitokį biomasės naudojimą kituose (žemės ūkio ir miškininkystės) sektoriuose ir į biomasės gamybos ir naudojimo tausumo priemones

3.1.3. Kiti šio aspekto elementai

Kai taikytina, nacionalinė politika ir priemonės, darančios įtaką ES ATLPS sektoriui, ir papildomumo bei poveikio ES ATLPS vertinimas

ii.

Politika ir priemonės, kuriomis siekiama kitų nacionalinių tikslų, kai taikytina

iii.

Politika ir priemonės, kuriomis siekiama mažataršio judumo (įskaitant transporto elektrifikavimą)

iv.

Kai taikytina, planuojama nacionalinė politika, tvarkaraščiai ir priemonės, kurie bus taikomi siekiant atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma, iškastiniam kurui

3.2. Energijos vartojimo efektyvumo aspektas

Planuojama politika, priemonės ir programos, kuriomis bus siekiama užtikrinti nacionalinį orientacinį 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo įnašą ir įgyvendinti kitus 2.2 punkte nurodytus uždavinius, įskaitant planuojamas priemones ir instrumentus (taip pat ir finansinius), siekiant didinti pastatų energinį naudingumą, visų pirma:

energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos ir alternatyvios politikos priemonės pagal Direktyvos 2012/27/ES 7a ir 7b straipsnius ir 20 straipsnio 6 dalį, kurios rengiamos pagal šio reglamento III priedą

ii.

ilgalaikė paramos nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijai strategija ( 8 ), įskaitant politiką, priemones ir veiksmus, kuriais skatinama ekonomiškai efektyvi esminė renovacija, ir politiką bei veiksmus, skirtus prasčiausio energinio naudingumo nacionalinio pastatų ūkio segmentams, pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį

iii.

politikos ir priemonių, kuriomis viešajame sektoriuje populiarinamos energetikos paslaugos, ir priemonių, kuriomis šalinamos su reguliavimu susijusios ir nesusijusios kliūtys, trukdančioms naudotis sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir kitais energijos vartojimo efektyvumo paslaugų modeliais ( 9 ), aprašymas

iv.

kita planuojama politika, priemonės ir programos, kuriomis bus siekiama užtikrinti nacionalinį orientacinį 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo įnašą ir įgyvendinti kitus 2.2 punkte nurodytus uždavinius (pavyzdžiui, priemonės, kuriomis skatinamas pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo ir viešasis pirkimas vadovaujantis energijos vartojimo efektyvumo kriterijais, priemonės, kuriomis skatinamas energijos vartojimo auditas ir energijos vadybos sistemos ( 10 ), vartotojų informavimo bei mokymo priemonės ( 11 ) ir kitos energijos vartojimo efektyvumo priemonės ( 12 ))

kai taikytina, politikos ir priemonių, kuriomis skatinamas vietinių energijos bendrijų vaidmuo prisidedant prie i, ii, iii ir iv papunkčiuose nurodytos politikos ir priemonių įgyvendinimo, aprašymas

vi.

priemonių, kuriomis išnaudojamas dujų ir elektros energijos infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumo potencialas ( 13 ), aprašymas

vii.

regioninis bendradarbiavimas šioje srityje, kai taikytina

viii.

šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą

3.3. Energetinio saugumo aspektas ( 14 )

Politika ir priemonės, susijusios su 2.3 punkte išdėstytais elementais ( 15 )

ii.

Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje

iii.

Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą

3.4. Energijos vidaus rinkos aspektas ( 16 )

3.4.1. Elektros energijos infrastruktūra

Politika ir priemonės, kuriomis siekiama tikslinio tinklų sujungimo masto, nustatyto 4 straipsnio d punkte

ii.

Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje ( 17 )

iii.

Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą

3.4.2. Energijos perdavimo infrastruktūra

Politika ir priemonės, susijusios su 2.4.2 punkte išdėstytais elementais, įskaitant, kai taikytina, konkrečias bendro intereso projektų ir kitų esminių infrastruktūros projektų įgyvendinimo priemones

ii.

Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje ( 18 )

iii.

Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą

3.4.3. Rinkų integravimas

Politika ir priemonės, susijusios su 2.4.3 punkte išdėstytais elementais

ii.

Priemonės, kuriomis didinamas energetikos sistemos lankstumas energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu, pvz., pažangiųjų tinklų, telkimo, apkrovos atsako, kaupimo, paskirstytosios gamybos, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo ribojimo mechanizmų, kainų signalų realiuoju laiku priemonės, įskaitant einamosios paros rinkų susiejimo ir tarpvalstybinio balansavimo rinkų plėtros priemones

iii.

Kai taikytina, priemonės, kuriomis užtikrinama nediskriminacinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos įtrauktis, apkrovos atsakas ir kaupimas, be kita ko, telkimo priemonėmis, visose energijos rinkose

iv.

Politika ir priemonės, kuriomis apsaugomi vartotojai, ypač pažeidžiami ir, kai taikytina, energijos nepriteklių patiriantys vartotojai, ir gerinamas konkurencingumas bei užginčijimo teisės mažmeninėje energijos rinkoje

Priemonių, kurių reikia, kad būtų galima taikyti ir plėtoti apkrovos atsaką, aprašymas, įskaitant su tarifais susijusias priemones, būtinas dinamiškai kainodarai ( 19 )

3.4.4. Energijos nepriteklius

Kai taikytina, politika ir priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti 2.4.4 punkte nurodytus uždavinius

3.5. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektas

Politika ir priemonės, susijusios su 2.5 punkte išdėstytais elementais

ii.

Kai taikytina, bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis šioje srityje, įskaitant, jei tikslinga, informaciją apie tai, kaip SET plano uždaviniai ir politika įgyvendinami nacionalinėmis aplinkybėmis

iii.

Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą

B SKIRSNIS. ANALITINIS PAGRINDAS ( 20 )

4. ESAMA PADĖTIS IR PROGNOZĖS TAIKANT ESAMĄ POLITIKĄ IR PRIEMONES ( 21 ) ( 22 )

4.1. Prognozuojama pagrindinių išorės veiksnių, nuo kurių priklauso energetikos sistemos ir išmetamo ŠESD kiekio pokyčiai, raida

Makroekonominė prognozė (BVP ir gyventojų prieaugis)

ii.

Sektorių pokyčiai, kurie tikriausiai paveiks energetikos sistemą ir išmetamą ŠESD kiekį

iii.

Pasaulinės energetikos tendencijos, tarptautinės iškastinio kuro kainos, ES ATLPS anglies dioksido kaina

iv.

Technologijų kainų pokyčiai

4.2. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas

4.2.1. ŠESD išmetimas ir šalinimas

Esamos ŠESD išmetimo ir šalinimo tendencijos atsižvelgiant į ES ATLPS, pastangų pasidalijimą, LULUCF sektorius, taip pat į įvairius energetikos sektorius

ii.

Sektorių pokyčių prognozės taikant esamą nacionalinę ir Sąjungos politiką ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)

4.2.2. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Esama bendrojo galutinio energijos suvartojimo ir įvairiuose sektoriuose (šildymo ir vėsinimo, elektros energijos, transporto) suvartojamos energijos procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, taip pat dalis pagal technologiją kiekviename iš šių sektorių

ii.

Orientacinės pokyčių prognozės taikant esamą politiką 2030 metams (atsižvelgiant į 2040 m. perspektyvas)

4.3. Energijos vartojimo efektyvumo aspektas

Esamas pirminės ir galutinės energijos suvartojimas visuose ekonomikos sektoriuose ir kiekviename sektoriuje atskirai (įskaitant pramonės, būsto, paslaugų ir transporto sektorius)

ii.

Didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo esamos galimybės ( 23 )

iii.

Pirminės ir galutinės energijos suvartojimo kiekviename sektoriuje prognozės bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.) taikant esamą energijos vartojimo efektyvumo politiką, priemones ir programas, nurodytas 1.2 punkto ii papunktyje ( 24 )

iv.

Sąnaudų atžvilgiu optimalūs minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, nustatyti remiantis nacionaliniu skaičiavimu, pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnį

4.4. Energetinio saugumo aspektas

Esamas energijos rūšių derinys, vidaus energijos šaltiniai, priklausomybė nuo importo, įskaitant su tuo susijusią riziką

ii.

Pokyčių prognozė taikant esamą politiką ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)

4.5. Energijos vidaus rinkos aspektas

4.5.1. Elektros energijos tinklų sujungimo mastas

Esamas tinklų sujungimo mastas ir pagrindinės jungtys ( 25 )

ii.

Jungčių plėtros poreikio prognozės (įskaitant 2030 m.) ( 26 )

4.5.2. Energijos perdavimo infrastruktūra

Esamos elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros pagrindinės charakteristikos ( 27 )

ii.

Tinklų plėtros poreikio prognozės bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.) ( 28 )

4.5.3. Elektros energijos ir dujų rinkos, energijos kainos

Esama padėtis elektros energijos ir dujų rinkose, įskaitant energijos kainas

ii.

Pokyčių prognozė taikant esamą politiką ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)

4.6. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektas

Esama padėtis mažo anglies dioksido kiekio technologijų sektoriuje ir, kiek įmanoma, jo padėtis pasaulinėje rinkoje (ta analizė turi būti atlikta Sąjungos ar pasauliniu mastu)

ii.

Esamas viešųjų ir, kai taikytina, privačiųjų išlaidų mokslinių tyrimų ir inovacijų mažo anglies dioksido kiekio technologijų srityje lygis, esamas patentų skaičius ir esamas tyrėjų skaičius

iii.

Išskaidyti esami kainos elementai, sudarantys tris pagrindines kainos sudedamąsias dalis (energija, tinklas, mokesčiai / rinkliavos)

iv.

Energijos subsidijų, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, aprašymas

5. PLANUOJAMOS POLITIKOS IR PRIEMONIŲ POVEIKIO VERTINIMAS ( 29 )

5.1. 3 skirsnyje aprašytos planuojamos politikos ir priemonių poveikis energetikos sistemai ir išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui, įskaitant palyginimą su prognozėmis taikant esamą politiką ir priemones (kaip aprašyta 4 skirsnyje)

Prognozės, kaip, taikant planuojamą politiką ir priemones, energetikos sistema ir išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis, taip pat, kai taikytina, išmetamas oro teršalų kiekis pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 keisis bent per dešimtmetį po laikotarpio, kurį apima planas (įskaitant paskutiniuosius laikotarpio, kurį apima planas, metus)

ii.

Įvairios politikos sąveikos (esamos politikos ir priemonių ir planuojamos politikos ir priemonių sąveikos politikos aspekto srityje ir esamos politikos ir priemonių ir planuojamos politikos ir priemonių sąveikos skirtingų aspektų srityse) bent iki paskutiniųjų laikotarpio, kurį apima planas, metų vertinimas, visų pirma siekiant įgyti tvirtas žinias apie energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo politikos poveikį energetikos sistemos dydžiui ir sumažinti nenaudingų investicijų į energijos tiekimą riziką

iii.

Esamos politikos ir priemonių ir planuojamos politikos ir priemonių sąveikos, ir tos politikos ir priemonių ir Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemonių vertinimas

5.2. 3 skirsnyje aprašyto planuojamos politikos ir priemonių poveikis (vertinant pagal sąnaudas ir naudą, taip pat pagal ekonominį efektyvumą) makroekonomikai ir, kiek įmanoma, sveikatos apsaugai, aplinkos apsaugai, užimtumui ir švietimui, įgūdžiams ir socialiniam aspektui, įskaitant teisingo perėjimo aspektus, bent iki paskutinių laikotarpio, kurį apima planas, metų, įskaitant palyginimą su prognozėmis taikant esamą politiką ir priemones

5.3. Reikalingų investicijų apžvalga

Esami investicijų srautai ir būsimų investicijų prielaidos, susijusios su planuojama politika ir priemonėmis

ii.

Sektoriaus ar rinkos rizikos veiksniai arba kliūtys nacionaliniame arba regiono kontekste

iii.

Papildomos viešosios finansinės paramos ar išteklių, skirtų ii punkte nustatytoms spragoms užpildyti, analizė

5.4. 3 skirsnyje aprašytos planuojamos politikos ir priemonių poveikis kitoms valstybėms narėms ir regioniniam bendradarbiavimui bent iki paskutinių laikotarpio, kurį apima planas, metų, įskaitant palyginimą su prognozėmis taikant esamą politiką ir priemones

Poveikis energetikos sistemai regiono (vertinama kuo didesniu mastu) kaimyninėse ir kitose valstybėse narėse

ii.

Poveikis energijos kainoms, komunalinių paslaugų ir energijos rinkų integravimui

iii.

Kai taikytina, poveikis regioniniam bendradarbiavimui

▼M2

5.5. Planuojamos politikos ir priemonių indėlis įgyvendinant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje

▼B

2 dalis

Parametrų ir kintamųjų, kurie turi būti įrašomi į nacionalinio plano B skirsnį, sąrašas ( 30 ) ( 31 ) ( 32 ) ( 33 )

Šie parametrai, kintamieji, energijos balansai ir rodikliai pateikiami nacionalinių planų B skirsnyje „Analitinis pagrindas“ (jei naudojami):

1. Bendrieji parametrai ir kintamieji

Gyventojų skaičius [mln.]

BVP [mln. EUR]

Sektorių (įskaitant pagrindinius pramonės, statybos, paslaugų ir žemės ūkio sektorius) bendroji pridėtinė vertė [mln. EUR]

Namų ūkių skaičius [tūkst.]

Namų ūkio dydis [gyventojai / namų ūkiai]

Namų ūkių disponuojamosios pajamos [EUR]

Keleivinio transporto kilometrų skaičius: visų rūšių transportas, t. y. kelių transporto (automobilių ir autobusų kilometrų skaičiai atskirai, jei įmanoma), geležinkelio, oro susisiekimo ir vidaus laivybos (jei taikytina) kilometrų skaičiai pateikiami atskirai [mln. keleivinio transporto kilometrų]

Krovininio transporto tonkilometriai: visų rūšių transportas, išskyrus tarptautinę jūrų laivybą, t. y. kelių transporto, geležinkelio, oro susisiekimo, vidaus laivybos (vidaus vandenų ir nacionalinės jūrų laivybos) tonkilometrių skaičiai pateikiami atskirai [mln. tkm]

Tarptautinės naftos, dujų ir anglių kuro importo kainos [EUR/GJ arba EUR/tne], remiantis Komisijos rekomendacijomis

10)

ES ATLPS anglies dioksido kaina [EUR už apyvartinį taršos leidimą], remiantis Komisijos rekomendacijomis

11)

Euro ir JAV dolerio (kai taikytina) kurso prielaidos [EUR / valiuta ir USD / valiuta]

12)

Šildymo dienolaipsnių skaičius

13)

Vėsinimo dienolaipsnių skaičius

14)

Modeliuojant darytos prielaidos apie pagrindinių svarbių technologijų kainas

2. Energijos balansai ir rodikliai

2.1. Energijos tiekimas

Vietinė gamyba pagal kuro rūšis (visų energijos produktų, gaminamų pakankamai dideliais kiekiais) [naftos ekvivalento kilotonomis, ktne]

Grynasis importas pagal kuro rūšis (įskaitant elektros energiją; grynasis importas iš ES šalių ir grynasis importas iš ne ES šalių nurodomi atskirai) [ktne]

Priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių [%]

Pagrindiniai svarbiausių energijos nešiklių (įskaitant dujas ir elektros energiją) importo šaltiniai (valstybės)

Bendrasis vidaus vartojimas pagal kuro rūšies šaltinius (įskaitant kietąjį kurą, visus energijos produktus: anglį, žalią naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, branduolinę energiją, elektros energiją, antrinę šilumą, atsinaujinančiuosius išteklius, atliekas) [ktne]

2.2. Elektros energija ir šiluma

Bendras pagamintos elektros energijos kiekis [GWh]

Bendras pagamintos elektros energijos kiekis pagal kuro rūšis (visų energijos produktų) [GWh]

Viso pagaminto elektros energijos ir šilumos kiekio procentinė dalis, kurią sudaro kogeneracijos būdu pagamintas kiekis [%]

Elektros energijos gamybos pajėgumas pagal šaltinius, įskaitant nurašomą pajėgumą ir naujas investicijas [MW]

Šiluminėse jėgainėse pagaminta šiluma

Kogeneracinėse elektrinėse pagaminta šiluma, įskaitant pramonės įmonių atliekinę šilumą

Tarpvalstybinių dujų ir elektros energijos jungčių pajėgumas [elektros energijos jungčių pajėgumas apibrėžiamas pagal vykstančių diskusijų rezultatą remiantis 15 % tinklų sujungimo tikslu] ir prognozuojamas jo panaudojimo mastas

2.3. Transformavimo sektorius

Šiluminių jėgainių kuro sąnaudos (įskaitant kietąjį kurą, naftą, dujas) [ktne]

Kitų konversijos procesų kuro sąnaudos [ktne]

2.4. Energijos suvartojimas

Pirminės ir galutinės energijos suvartojimas [ktne]

Galutinės energijos vartojimas pagal sektorius (įskaitant pramonės, būsto, paslaugų, žemės ūkio ir transporto (keleivinio ir krovininio transporto skaičius pateikti atskirai, jei galima)) [ktne]

Galutinės energijos suvartojimas pagal kuro rūšis (visus energijos produktus) [ktne]

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms [ktne]

Pirminės energijos vartojimo intensyvumas visuose ekonomikos sektoriuose (pirminės energijos suvartojimo ir BVP santykis) [tne/EUR]

Galutinės energijos vartojimo intensyvumas pagal sektorius (įskaitant pramonės, būsto, paslaugų ir transporto (keleivinio ir krovininio transporto skaičius pateikti atskirai, jei galima))

2.5. Kainos

Elektros energijos kainos pagal energiją vartojančių (būsto, pramonės, paslaugų) sektorių rūšis

Nacionalinės mažmeninės kuro kainos (įskaitant mokesčius, pagal šaltinius ir sektorius) [EUR/ktne]

2.6. Investicijos

Investicijų energijos transformavimo, tiekimo, perdavimo ir skirstymo sektoriuose kaštai

2.7. Atsinaujinančiųjų išteklių energija

Bendrasis galutinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas ir bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagal (elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, transporto) sektorius ir technologijas

Pastatuose vykdoma elektros energijos ir šilumos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; pateikiami išskaidyti duomenys, jei turima, apie tai, kiek energijos pagamino fotovoltinės saulės energijos sistemos, saulės šilumos energijos sistemos, biomasės sistemos, šilumos siurbliai, geoterminės sistemos ir visos kitos decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemos, kiek tokios energijos suvartota ir kiek atiduota į tinklą

Kai taikytina, kitos nacionalinės trajektorijos, įskaitant ilgalaikes ir sektorių trajektorijas, procentinė dalis, kurią sudaro maistinės kilmės biodegalai ir pažangieji biodegalai, centralizuoto šilumos tiekimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energija, kurią pagamino miestai ir energijos bendrijos.

3. Rodikliai, susiję su ŠESD išmetimu ir šalinimu

ŠESD išmetimas pagal politikos sektorius (ES ATLPS, pastangų pasidalijimas ir LULUCF)

ŠESD išmetimas pagal IPCC sektorius ir pagal dujų rūšis (kai taikytina, išskirti pagal ES ATLPS ir pastangų pasidalijimo sektorius) [tCO2ekv.]

Visų ekonomikos sektorių taršos anglies dioksidu intensyvumas [tCO2ekv./BVP]

CO2 išmetimo rodikliai

ŠESD išmetimo intensyvumas nacionalinės elektros energijos ir šilumos gamybos srityje [tCO2ekv/MWh]

ŠESD išmetimo intensyvumas galutinės energijos suvartojimo srityje pagal sektorius [tCO2ekv./tne]

Kitų (ne CO2) teršalų išmetimo parametrai

Ūkiniai gyvūnai: pieniniai galvijai [1 000 vnt.], nepieniniai galvijai [1 000 vnt.], avys [1 000 vnt.], kiaulės [1 000 vnt.], naminiai paukščiai [1 000 vnt.]

Iš sintetinių trąšų į dirvą patenkančio azoto kiekis [kt azoto]

Iš mėšlo į dirvą patenkančio azoto kiekis [kt azoto]

Azotą kaupiančių augalų sukaupto azoto kiekis [kt azoto]

Iš augalų liekanų į dirvą grįžtančio azoto kiekis [kt azoto]

Dirbamų organinių dirvožemių plotas [hektarais]

Susidaręs kietųjų komunalinių atliekų kiekis

Į sąvartynus išvežamų kietųjų komunalinių atliekų kiekis

Viso sąvartynuose susidariusio CH4 surinkta CH4 dalis [%]

II PRIEDAS

NACIONALINIAI ĮNAŠAI SIEKIANT UŽTIKRINTI, KAD 2030 M. TAM TIKRĄ BENDROJO GALUTINIO ENERGIJOS SUVARTOJIMO PROCENTINĘ DALĮ SUDARYTŲ ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJA

1. Toliau nurodyta orientacinė formulė atitinka 5 straipsnio 1 dalies e punkto i–v papunkčiuose išvardytus objektyvius kriterijus, išreikštus procentiniais punktais:

valstybės narės nacionalinis privalomas 2020 m. tikslas, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 I priedo lentelės trečiame stulpelyje;

sutartinis įnašas (CFlat);

BVP vienam gyventojui grindžiamas įnašas (CGDP);

potencialu grindžiamas įnašas (CPotential);

įnašas, nustatomas atsižvelgiant į valstybės narės tinklų sujungimo mastą (CInterco).

2. CFlat yra vienodo dydžio visoms valstybėms narėms. Visų valstybių narių CFlat suma atitinka 30 % Sąjungos tikslų 2030 ir 2020 m. skirtumo.

3. CGDP paskirstomas valstybėms narėms pagal Eurostato pateiktą BVP vienam gyventojui santykį su 2013–2017 m. laikotarpio Sąjungos vidurkiu, išreikštą perkamosios galios standartu. Kiekvienai valstybei narei šis santykis nustatomas atskirai ir negali viršyti 150 % Sąjungos vidurkio. Visų valstybių CGDP suma atitinka 30 % Sąjungos tikslų 2030 ir 2020 m. skirtumo.

4. CPotential paskirstomas valstybėms narėms pagal skirtumą tarp valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies 2030 m., nurodytos scenarijuje PRIMES, ir jos nacionalinio privalomo 2020 m. tikslo. Visų valstybių CPotential suma atitinka 30 % Sąjungos tikslų 2030 ir 2020 m. skirtumo.

5. CInterco paskirstomas valstybėms narėms pagal elektros energijos tinklų sujungimo masto santykį su 2017 m. Sąjungos vidurkiu, apskaičiuotą pagal grynąjį perdavimo pajėgumą, tenkantį visam įrengtajam gamybos pajėgumui. Kiekvienai valstybei narei šis sujungimo masto santykis nustatomas atskirai ir negali viršyti 150 % Sąjungos vidurkio. Visų valstybių CInterco suma atitinka 10 % Sąjungos tikslų 2030 ir 2020 m. skirtumo.

III PRIEDAS

PRANEŠIMAS APIE VALSTYBIŲ NARIŲ PRIEMONES IR METODIKAS, KURIOMIS JOS ĮGYVENDINA DIREKTYVOS 2012/27/ES 7 STRAIPSNĮ

Pagal Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punktą valstybės narės Komisijai praneša apie jų siūlomą išsamią metodiką, taikomą energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų ir tos direktyvos 7a, 7b straipsniuose ir 20 straipsnio 6 dalyje nurodytų alternatyvių politikos priemonių tikslais.

1. Energijos kiekio, kurį reikia sutaupyti per visą 2021 m. sausio 1 d. – 2030 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, apskaičiavimas, iš kurio būtų matyti, kaip atsižvelgiama į šiuos elementus:

metinį galutinį energijos suvartojimą, skaičiuojant pagal paskutinių trejų metų laikotarpio iki 2019 m. sausio 1 d. vidurkį, [ktne];

visą suminį galutinės energijos kiekį, kurį reikia sutaupyti [ktne], pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 1 dalies b punktą;

duomenis, naudojamus apskaičiuojant galutinį energijos suvartojimą, ir tokių duomenų šaltinius, įskaitant alternatyvių statistikos šaltinių (jei naudojami ne Eurostato duomenys) naudojimo ir visų gauto kiekio skirtumų pagrindimą;

2. Valstybės narės, kurios nusprendžia pasinaudoti bet kuria iš galimybių pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 2 dalį, taip pat informuoja apie energijos kiekio, kurį reikia sutaupyti per visą 2021 m. sausio 1 d. – 2030 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, apskaičiavimą, iš kurio būtų matyti, kaip atsižvelgiama į šiuos elementus:

metinį sutaupytos energijos procentą;

apskaičiavimui naudotą bazinį kiekį ir į skaičiavimą neįtrauktą transporto sektoriuje visą ar iš dalies suvartojamą energiją [ktne];

apskaičiuotą suminį energijos, sutaupomos per visą 2021 m. sausio 1 d. – 2030 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kiekį (prieš taikant Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies b–g punktuose nurodytas galimybes) [ktne];

Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies b–g punktuose nurodytų galimybių taikymą:

Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių pramoninės veiklos, neįtraukiamos į skaičiavimą pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies b punktą, galutinės energijos suvartojimą [ktne],

ii)

pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies c punktą energijos transformavimo, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūrą, sutaupomą energijos kiekį [ktne],

iii)

pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies d punktą sutaupomą energijos kiekį [ktne], taikant atskirus naujus veiksmus, kurie įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir toliau turės poveikį 2020 ir tolesniais metais,

iv)

pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies e punktą taikant politikos priemones sutaupomą energijos kiekį [ktne], jei gali būti įrodyta, kad taikant tas politikos priemones buvo vykdomi atskiri veiksmai nuo2018 m. sausio 1 d. ir iki 2020 m. gruodžio 31 d., dėl kurių sutaupoma energijos po 2020 m. gruodžio 31 d.,

pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies f punktą ant pastatų arba pastatuose savo reikmėms pasigamintos energijos kiekis [ktne], gautas taikant politikos priemones, kuriomis skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų naujas diegimas;

vi)

pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies g punktą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sutaupytą energiją [ktne], kuri viršija reikalaujamą sutaupyti suminį energijos kiekį, valstybės narės įtraukia į laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. skaičiavimus,

suminį sutaupytos energijos kiekį (pritaikius Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies b–g punktuose nurodytas galimybes) [ktne].

3. Politikos priemonės, taikomos siekiant Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto taupymo tikslo

3.1. Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsnyje nurodytos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos:

energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos aprašymas;

suminis ir metinis numatomas sutaupyti kiekis ir įpareigojimų taikymo laikotarpio (-ių) trukmė;

įpareigotosios šalys ir jų pareigos;

tiksliniai sektoriai;

pagal priemones numatomi reikalavimus atitinkantys veiksmai;

informacija apie šių Direktyvos 2012/27/ES nuostatų taikymą:

kai taikytina, konkretūs veiksmai, kiekis, kuris pagal 7 straipsnio 11 dalį bus sutaupytas energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose,

ii)

kiekis, kurį pagal 7a straipsnio 6 dalies a punktą sutaupys energetinių paslaugų teikėjai arba kitos trečiosios šalys,

iii)

banko paslaugos ir skolinimasis pagal 7a straipsnio 6 dalies b punktą;

kai taikytina, informacija apie prekybą sutaupyta energija.

3.2. Direktyvos 2012/27/ES 7b straipsnyje ir 20 straipsnio 6 dalyje nurodytos alternatyvios priemonės (išskyrus apmokestinimo priemones):

politikos priemonės rūšis;

trumpas politikos priemonės aprašymas, įskaitant kiekvienos politikos priemonės, apie kurią pranešta, modelio ypatybes;

suminis ir metinis numatomas sutaupyti energijos kiekis pagal kiekvieną priemonę ir (arba) sutaupytas energijos kiekis, siejamas su bet kuriais tarpiniais laikotarpiais;

įgyvendinančiosios valdžios institucijos, dalyvaujančiosios arba įgaliotosios šalys ir jų pareigos įgyvendinant politikos priemonę (-es);

tiksliniai sektoriai;

pagal priemones numatomi reikalavimus atitinkantys veiksmai;

kai taikytina, specialios politikos priemonės arba atskiri energijos nepritekliaus problemos sprendimo veiksmai.

3.3. Informacija apie apmokestinimo priemones:

trumpas apmokestinimo priemonės aprašymas;

apmokestinimo priemonės taikymo trukmė;

įgyvendinančioji valdžios institucija;

suminis ir metinis numatomas sutaupyti kiekis pagal kiekvieną priemonę;

tiksliniai sektoriai ir mokesčių mokėtojų segmentas;

apskaičiavimo metodika, įskaitant tai, kokios rūšies kainų elastingumas naudojamas ir kaip jis buvo nustatytas, pagal Direktyvos 2012/27/ES V priedo 4 punktą.

4. Priemonių (išskyrus apmokestinimo priemones), apie kurias pranešama pagal Direktyvos 2012/27/ES 7a ir 7b straipsnius ir 20 straipsnio 6 dalį, apskaičiavimo metodika:

Direktyvos 2012/27/ES V priedo 1 punkte nurodyti matavimo metodai;

sutaupyto (pirminės arba galutinės) energijos kiekio išraiškos metodai;

priemonių gyvavimo trukmė, kokiu tempu taupymo poveikis laikui bėgant mažėja ir metodas, kuriuo atsižvelgiama į energijos taupymo trukmę;

glaustas skaičiavimo metodikos aprašymas, įskaitant tai, kaip užtikrinamas sutaupyto energijos kiekio papildomumas ir reikšmingumas ir kuri metodika bei kriterijai naudojami numanomam sutaupytam kiekiui ir moduliuotam sutaupytam kiekiui apskaičiuoti;

informacija apie galimą priemonių dubliavimąsi ir kokiais atskirais veiksmais išvengiama dvigubo sutaupytos energijos įskaičiavimo;

kai taikytina, klimato skirtumai ir naudojami metodai.

5. Stebėjimas ir tikrinimas:

glaustas stebėjimo ir tikrinimo sistemos ir tikrinimo proceso aprašymas;

už stebėjimo ir tikrinimo sistemą atsakinga įgyvendinančioji valdžios institucija ir pagrindinės jos pareigos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema arba alternatyviomis priemonėmis;

stebėjimo ir tikrinimo nepriklausomumas nuo įpareigotųjų, dalyvaujančiųjų arba įgaliotųjų šalių;

statistiškai reikšminga energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių dalis, taip pat reprezentatyviajai imčiai apibrėžti ir sudaryti naudojamos proporcijos ir kriterijai;

įpareigotosioms šalims nustatyti ataskaitų teikimo įpareigojimai (kiekvienos įpareigotosios šalies arba kiekvienos pakategorės įpareigotųjų šalių sutaupytas energijos kiekis ir bendras kiekis pagal sistemą);

pagal energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą ir alternatyvias priemones kasmet sutaupyto energijos kiekio paskelbimas;

informacija apie valstybės narės teisę, reglamentuojančią sankcijas, taikytinas už reikalavimų nesilaikymą;

informacija apie numatomas politikos priemones tuo atveju, kai pažanga nepakankama.

IV PRIEDAS

BENDRIEJI ILGALAIKIŲ STRATEGIJŲ PRINCIPAI

1. STRATEGIJŲ RENGIMO APŽVALGA IR PROCESAS

1.1.

Santrauka

1.2.	Teisinis ir politinis kontekstas

1.3.	Viešos konsultacijos

2. TURINYS

2.1. VISO IŠMETAMO ŠESD KIEKIO SUMAŽINIMAS IR ABSORBENTAIS PAŠALINAMO JŲ KIEKIO PADIDINIMAS

2.1.1.

Planuojamas išmetamo teršalų kiekio sumažinimas ir pašalinamo kiekio padidinimas iki 2050 m.

2.1.2.

2030 m. ir vėlesnio laikotarpio, kai turima, nacionalinis tikslas ir 2040 bei 2050 m. orientaciniai tarpiniai siekiniai

2.1.3.

Prisitaikymo politika ir priemonės

2.2. ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJA

2.2.1

Kiek įmanoma, numatoma tikėtina galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudarys atsinaujinančiųjų išteklių energija 2050 m.

2.3. ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS

2.3.1.

Kiek įmanoma, numatomas tikėtinas energijos suvartojimas 2050 m.

2.4. SU KONKREČIAIS SEKTORIAIS SUSIJĘS TURINYS

2.4.1. Energetikos sistema

2.4.1.1.

Numatoma ar tikėtina būsimo išmetamo teršalų kiekio kitimo trajektorija arba intervalas

2.4.1.2.

Energijos vartojimo efektyvumo, paklausos lankstumo ir energijos suvartojimo pagrindinių veiksnių ir jų raidos nuo 2021 m. ir vėliau bendras aprašymas

2.4.2. Pramonė

2.4.2.1.

Numatomas išmetamo teršalų kiekio sumažinimas pagal sektorius ir energijos poreikį

2.4.2.2.

I priedo 1 dalies A skirsnio 2.1 punkte aprašytų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos, esamų planų ir priemonių bendra apžvalga

2.4.3. Transportas

2.4.3.1.

Numatomas išmetamas teršalų kiekis ir energijos šaltiniai pagal transporto rūšį (pvz., automobiliai ir furgonai, sunkiosios kelių transporto priemonės, laivyba, aviacija, geležinkeliai)

2.4.3.2.

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybės

2.4.4. Žemės ūkis ir žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (LULUCF)

2.4.4.1.

Kiek įmanoma, numatomas išmetamas teršalų kiekis pagal šaltinius ŠESD rūšis

2.4.4.2.

Numatytos išmetamo teršalų kiekio mažinimo galimybės

2.4.4.3.

Sąsajos su žemės ūkio ir kaimo plėtros politika

3. FINANSAVIMAS

3.1.	Numatomos reikiamos investicijos

3.2.	Atitinkamų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politika ir priemonės

4. POVEIKIO VERTINIMAS SOCIALINIAIS IR EKONOMINIAIS ASPEKTAIS

5. PRIEDAI (prireikus)

5.1.	Informacija apie modeliavimą (įskaitant prielaidas) ir (arba) analizę, rodiklius ir kt.

V PRIEDAS

ŠESD APSKAITOS INFORMACIJA

1 dalis

Į ataskaitas, nurodytas 26 straipsnio 3 dalyje, įtraukiama informacija:

X-2 metais dėl žmogaus veiklos išmestas šio priedo 2 dalyje nurodytų ŠESD ir Reglamento (ES) 2018/842 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų ŠESD kiekis;

duomenys apie X-2 metais dėl žmogaus veiklos išmestus anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir lakiųjų organinių junginių kiekius, kurie atitiktų duomenis, pateiktus pagal Direktyvos (ES) 2016/2284 8 straipsnį;

X-2 metais iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmestas ŠESD ir absorbentais pašalintas CO2 kiekis LULUCF sektoriuje pagal šio priedo 3 dalyje nustatytą metodiką. Šie duomenys taip pat svarbūs teikiant reikalavimų laikymosi ataskaitą pagal Reglamento (ES) 2018/841 14 straipsnį;

a, b ir c punktuose nurodytos informacijos apie laikotarpį nuo atitinkamų bazinių metų arba laikotarpio iki X-3 metų pasikeitimai ir jų priežastys;

informacija apie X-2 metų rodiklius, kaip nustatyta šio priedo 4 dalyje;

suvestinė informacija apie X-1 metais atliktus perleidimo sandorius pagal Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnį ir Reglamento (ES) 2018/841 12 ir 13 straipsnius;

informacija apie veiksmus, kurių imtasi siekiant pagerinti apskaitos ataskaitos įverčius, visų pirma tose ataskaitos dalyse, kurios buvo taisomos arba dėl kurių buvo pateikta rekomendacijų po ekspertų atliktos peržiūros;

X-2 metų patikrinto išmetamo teršalų kiekio, apie kurį pagal Direktyvą 2003/87/EB pranešė įrenginių operatoriai, faktinis arba apskaičiuotas priskyrimas nacionalinės ŠESD apskaitos taršos šaltinių kategorijoms ir to patikrinto išmetamo teršalų kiekio santykis su visu praneštu iš tų kategorijų šaltinių išmestu ŠESD kiekiu;

kai taikytina, atliktų ŠESD apskaitos ataskaitose pateikto išmetamo teršalų kiekio atitikties patikrų X-2 metų rezultatai, nurodant patikrintą išmetamą teršalų kiekį, apie kurį pranešta pagal Direktyvą 2003/87/EB;

kai taikytina, atliktų duomenų, taikytų įvertinant išmetamą teršalų kiekį ŠESD apskaitos ataskaitos rengimo tikslais, atitikties patikrų X-2 metų rezultatai, nurodant:

duomenis, naudotus pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 rengiant oro teršalų apskaitos ataskaitas,

ii)

duomenis, pateiktus pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 19 straipsnio 1 dalį ir VII priedą,

iii)

energetikos duomenis, pateiktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 4 straipsnį ir B priedą;

nacionalinės apskaitos sistemos pakeitimų, jei esama, aprašas;

nacionalinio registro pakeitimų, jei esama, aprašas;

informacija apie kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės planus, bendrą neapibrėžtumo įvertinimą, bendrą išsamumo įvertinimą ir kitus nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos elementus, reikalingus tam, kad būtų galima parengti Sąjungos ŠESD apskaitos ataskaitą;

▼M4

informacija apie:

valstybės narės ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis lankstumo priemonėmis, įskaitant, kai įmanoma, informaciją apie kiekius, perleidimo rūšį ir numatomą kainų intervalą;

ii)

pajamų naudojimą pagal Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 6 dalį;

iii)

valstybės narės ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalyje nurodytomis lankstumo priemonėmis.

▼B

Valstybė narė gali prašyti Komisijos leisti nukrypti nuo pirmos pastraipos c punkto, kad galėtų taikyti kitokią metodiką, nei nurodyta šio priedo 3 dalyje, jei reikalingas metodikos patobulinimas negali būti atliktas laiku, kad į jį būtų atsižvelgta 2021–2030 m. ŠESD apskaitoje, arba jei metodikos tobulinimo išlaidos būtų neproporcingai didelės, palyginti su tokios metodikos taikymo nauda siekiant pagerinti išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitos metodiką, nes išmetamas ir atitinkamų anglies absorbentų pašalinamas ŠESD kiekis yra nereikšmingas. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šia nukrypti leidžiančia nuostata, pateikia Komisijai pagrįstą prašymą iki 2020 m. gruodžio 31 d., nurodydamos terminą, iki kada turi būti patobulinta metodika, pasiūlyta alternatyvi metodika, arba abu minėti variantai, ir pateikdamos galimo poveikio apskaitos tikslumui vertinimą. Komisija gali paprašyti per nurodytą pagrįstą laikotarpį pateikti papildomos informacijos. Jei Komisija mano, kad prašymas pagrįstas, ji leidžia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Jei Komisija prašymo nepatenkina, ji nurodo savo sprendimo priežastis.

2 dalis

Pateikiama informacija apie šias ŠESD:

anglies dioksidą (CO2)

metaną (CH4)

azoto oksidą (N2O)

sieros heksafluoridą (SF6)

azoto trifluoridą (NF3)

hidrofluorangliavandenilius (HFC):

—

HFC-23 CHF3

—

HFC-32 CH2F2

—

HFC-41 CH3F

—

HFC-125 CHF2CF3

—

HFC-134 CHF2CHF2

—

HFC-134a CH2FCF3

—

HFC-143 CH2FCHF2

—

HFC-143a CH3CF3

—

HFC-152 CH2FCH2F

—

HFC-152a CH3CHF2

—

HFC-161 CH3CH2F

—

HFC-227ea CF3CHFCF3

—

HFC-236cb CF3CF2CH2F

—

HFC-236ea CF3CHFCHF2

—

HFC-236fa CF3CH2CF3

—

HFC-245fa CHF2CH2CF3

—

HFC-245ca CH2FCF2CHF2

—

HFC-365mfc CH3CF2CH2CF3

—

HFC-43-10mee CF3CHFCHFCF2CF3 arba (C5H2F10)

perfluorangliavandenilius (PFC):

—

PFC-14, perfluormetaną, CF4

—

PFC-116, perfluoretaną, C2F6

—

PFC-218, perfluorpropaną, C3F8

—

PFC-318, perfluorciklobutaną, c-C4F8

—

perfluorciklopropaną c-C3F6

—

PFC-3-1-10, perfluorbutaną, C4F10

—

PFC-4-1-12, perfluorpentaną, C5F12

—

PFC-5-1-14, perfluorheksaną, C6F14

—

PFC-9-1-18, C10F18

▼M3

3 dalis

LULUCF stebėjimo ir ataskaitų teikimo metodikos

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo LULUCF sektoriuje tikslu valstybės narės naudoja geografinius detalius žemės naudojimo keitimo duomenis pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos. Komisija teikia valstybėms narėms atitinkamą paramą ir pagalbą, kad būtų užtikrintas surinktų duomenų nuoseklumas ir skaidrumas. Valstybės narės raginamos išnagrinėti sinergijos galimybes ir galimybes konsoliduoti ataskaitų teikimą su kitomis atitinkamomis politikos sritimis ir siekti, kad būtų užtikrintas ŠESD apskaitos sąveikumas su atitinkamomis elektroninėmis duomenų bazėmis ir geografinėmis informacinėmis sistemomis, įskaitant:

žemės naudojimo vienetų, kuriuose yra daug anglies sankaupų turinčių žemių, stebėsenos sistemą, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 4 dalyje;

žemės naudojimo vienetų, kuriems taikoma apsauga, apibrėžiamų kaip žemė, priskiriama vienai ar daugiau iš toliau nurodytų kategorijų, stebėsenos sistemą:

—

didelės biologinės įvairovės žemė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 3 dalyje;

—

pagal Tarybos direktyvos 92/43/EEB ( 34 ) 4 straipsnį patvirtintos Bendrijos svarbos teritorijos ir nurodytos specialios saugomos teritorijos, ir už jų ribų esantys žemės vienetai, kuriems taikomos apsaugos ir išsaugojimo priemonės pagal tos direktyvos 6 straipsnio 1 ir 2 dalis siekiant teritorijos išsaugojimo tikslų;

—

Direktyvos 92/43/EEB IV priede išvardytų rūšių veisimosi ir poilsio vietos, kurioms taikomos apsaugos priemonės pagal tos direktyvos 12 straipsnį;

—

Direktyvos 92/43/EEB I priede išvardytos natūralios buveinės ir Direktyvos 92/43/EEB II priede išvardytų rūšių, kurios aptinkamos už Bendrijos svarbos teritorijų ar specialių saugomų teritorijų ribų ir kurios prisideda prie to, kad tos buveinės ir rūšys pasiektų palankią apsaugos būklę pagal tos direktyvos 2 straipsnį, arba kurioms gali būti taikomos prevencinės ir taisomosios priemonės pagal Direktyvą 2004/35/EB ( 35 ), buveinės;

—

specialios apsaugos teritorijos, klasifikuojamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB ( 36 ) 4 straipsnį, ir už tų teritorijų ribų esantys žemės vienetai, kuriems, siekiant teritorijos apsaugos tikslų, taikomos apsaugos ir išsaugojimo priemonės pagal Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnį ir Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 2 dalį;

—

žemės vienetai, kuriuose taikomos paukščių, apie kurių nesaugią būklę pranešta pagal Direktyvos 2009/147/EB 12 straipsnį, išsaugojimo priemonės, siekiant įvykdyti tos direktyvos 4 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje nustatytą reikalavimą stengtis išvengti taršos ar buveinių pažeidimo arba tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytą reikalavimą išsaugoti ir palaikyti pakankamą paukščių rūšių buveinių įvairovę ir plotą;

—

bet kokios kitos buveinės, kurias valstybė narė nurodo siekdama tokių pačių, kaip nustatytieji direktyvose 92/43/EEB ir 2009/147/EB, tikslų;

—

žemės vienetai, kuriems taikomos priemonės, reikalingos tam, kad būtų galima apsaugoti paviršinių vandens telkinių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB ( 37 ) 4 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje, ekologinę būklę ir jos nepabloginti;

—

natūralios salpos arba potvynių vandens sulaikymo teritorijos, kurias valstybės narės saugo, valdydamos potvynių riziką pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB ( 38 );

—

valstybių narių nustatytos saugomos teritorijos, kad būtų pasiekti saugomų teritorijų tikslai;

atkuriamų žemės naudojimo vienetų, apibrėžiamų kaip žemė, priskiriama vienai ar daugiau iš toliau nurodytų kategorijų, stebėsenos sistemą:

—

Bendrijos svarbos teritorijos, specialios saugomos teritorijos ir specialios apsaugos teritorijos, kaip aprašyta b punkte, kartu su už jų ribų esančiais žemės vienetais, kuriems, kaip nustatyta, reikia taikyti atkūrimo ar kompensacines priemones siekiant teritorijos išsaugojimo tikslų;

—

laukinių paukščių rūšių, nurodytų Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnio 2 dalyje arba išvardytų jos I priede, kurios aptinkamos už specialių apsaugos teritorijų ribų ir kurioms, kaip nustatyta Direktyvoje 2009/147/EB, turi būti taikomos atkūrimo priemonės, buveinės;

—

Direktyvos 92/43/EEB I priede išvardytos natūralios buveinės ir jos II priede išvardytų rūšių, aptinkamų už Bendrijos svarbos teritorijų ar specialių saugomų teritorijų ribų, kurioms, kaip nustatyta, reikia taikyti atkūrimo priemones, kad būtų pasiekta palanki apsaugos būklė pagal Direktyvą 92/43/EEB, arba nustatyta, kad joms reikia taikyti taisomąsias priemones pagal Direktyvos 2004/35/EB 6 straipsnį, buveinės;

—

teritorijos, kurias, kaip nustatyta pagal valstybėje narėje taikomą gamtos atkūrimo planą, reikia atkurti, arba kurioms pagal šį planą taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jų būklė nepablogėtų;

—

žemės vienetai, kuriems taikomos priemonės, reikalingos paviršinio vandens telkinių, nurodytų Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje, gerai ekologinei būklei atkurti;

—

žemės vienetai, kuriems taikomos pelkių teritorijų atkūrimo priemonės, nurodytos Direktyvos 2000/60/EB VI priedo B dalies vii papunktyje;

—

teritorijos, kuriose reikia atkurti ekosistemą, kad būtų pasiekta gera ekosistemos būklė pagal Europos Parlamento Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 ( 39 );

toliau nurodytų žemės naudojimo vienetų, kuriems kyla didelė su klimato kaita susijusi rizika, stebėsenos sistemą:

—

teritorijos, kurioms pagal Reglamento (ES) 2018/841 13b straipsnio 5 ir 6 dalis taikoma kompensacija už natūralius trikdžius;

—

teritorijos, nurodytos Direktyvos 2007/60/EB 5 straipsnio 1 dalyje;

—

valstybių narių nacionalinėje prisitaikymo strategijoje nurodytos teritorijos, kurioms būdinga didelė gamtos ir žmogaus keliama rizika ir kuriose taikomi su klimato kaita susiję nelaimių rizikos mažinimo veiksmai;

dirvožemio anglies sankaupų stebėsenos sistemą, naudojant, be kita ko, metinius žemės dangos ir žemės naudojimo statistinio tyrimo (LUCAS) duomenų rinkinius.

Vykdant ŠESD apskaitą sudaromos sąlygos keistis duomenimis tarp elektroninių duomenų bazių ir geografinių informacinių sistemų ir juos integruoti, siekiant padidinti jų palyginamumą ir prieinamumą visuomenei.

2021–2025 m. laikotarpiu valstybės narės naudoja bent 1 lygio metodikas pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, išskyrus atvejus, kai tai susiję su anglies kaupikliais, kuriems tenka bent 25 % išmetamo ar absorbuojamo ŠESD kiekio pagal šaltinio ar absorbento kategoriją, kuriems valstybės narės nacionalinėje apskaitos sistemoje teikiama pirmenybė, nes dėl apskaičiuoto absoliutaus išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio, išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio tendencijų arba išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio neapibrėžties jie daro didelį poveikį šalies bendrajai ŠESD apskaitai; tais atvejais naudojamos bent 2 lygio metodikos pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos.

Nuo 2028 m. ŠESD apskaitos ataskaitos pateikimo ir vėliau valstybės narės naudoja bent 2 lygio metodikas pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, ir kuo anksčiau – vėliausiai nuo 2030 m. ŠESD apskaitos pateikimo ir vėliau valstybės narės, atlikdamos visus išmetamų ir absorbuojamų ŠESD anglies sankaupų skaičiavimus, susijusius su a punkte nurodytų žemės naudojimo vienetų, kuriuose yra daug anglies sankaupų turinčių žemių, teritorijomis, b ir c punktuose nurodytų saugomų ar atkuriamų žemės naudojimo vienetų teritorijomis ir d punkte nurodytų žemės naudojimo vienetų teritorijomis, kurioms ateityje kils didelė su klimato kaita susijusi rizika, taiko 3 lygio metodiką pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos.

Nepaisant ankstesnės pastraipos, jei kurios nors iš a-d punktuose išvardytų atskirų kategorijų plotas sudaro mažiau nei 1 % tvarkomos žemės ploto, apie kurį pranešė valstybė narė, valstybės narės taiko bent 2 lygio metodikas pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos.

▼B

4 dalis.

Apskaitos rodikliai

Rodiklio pavadinimas	Rodiklis
TRANSFORMACIJA B0	Konkretus viešojo tinklo ir savo reikmėms energiją gaminančių elektrinių išmestas CO2 kiekis, t/TJ Viešojo tinklo ir savo reikmėms energiją gaminančių šiluminių elektrinių išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš visų produktų – viešojo tinklo ir savo reikmėms gaminančių šiluminių elektrinių visos produkcijos, PJ
TRANSFORMACIJA E0	Konkretus savo reikmėms energiją gaminančių elektrinių išmestas CO2 kiekis, t/TJ Savo reikmėms energiją gaminančių elektrinių išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš savo reikmėms energiją gaminančių šiluminių elektrinių visų produktų, PJ
PRAMONĖ A1.1	Bendras taršos CO2 intensyvumas – geležies ir plieno pramonė, t/mln. EUR Visas juodosios metalurgijos išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš geležies ir plieno pramonės bendrosios pridėtinės vertės
PRAMONĖ A1.2	Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – chemijos pramonė, t/mln. EUR Su energija susijęs chemijos pramonės išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš chemijos pramonės bendrosios pridėtinės vertės
PRAMONĖ A1.3	Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonė, t/mln. EUR Su energija susijęs stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonės išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonės bendrosios pridėtinės vertės
PRAMONĖ A1.4	Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – maisto, gėrimų ir tabako gaminių pramonė, t/mln. EUR Su energija susijęs maisto, gėrimų ir tabako gaminių pramonės išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš maisto, gėrimų ir tabako gaminių pramonės bendrosios pridėtinės vertės, mln. EUR (EC95)
PRAMONĖ A1.5	Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – popieriaus ir spausdinimo pramonė, t/mln. EUR Su energija susijęs popieriaus ir spausdinimo pramonės išmesto CO2 kiekis (kt), padalytas iš popieriaus ir spausdinimo pramonės bendrosios pridėtinės vertės, mln. EUR (EC95)
NAMŲ ŪKIAI A0	Konkretus namų ūkių išmestas CO2 kiekis patalpoms šildyti, t/m2 Namų ūkių CO2 kiekis, išmestas vartojant energiją patalpoms šildyti, padalytas iš nuolat gyvenamų būstų ploto, mln. m2
PASLAUGOS B0	Konkretus komercinio ir institucinio sektoriaus išmestas CO2 kiekis patalpoms šildyti, kg/m2 Komercinio ir institucinio sektoriaus CO2 kiekis, išmestas vartojant energiją patalpoms šildyti (kt), padalytas iš paslaugų pastatų patalpų ploto, mln. m2
TRANSPORTAS B0	Konkretus su dyzelinu susijęs keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, g/100km
TRANSPORTAS B0	Konkretus su benzinu susijęs keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, g/100km

VI PRIEDAS

INFORMACIJA APIE ŠESD IŠMETIMO POLITIKĄ IR PRIEMONES

Į ataskaitas, nurodytas 18 straipsnyje, įtraukiama informacija:

ataskaitų apie politiką ir priemones arba priemonių grupes, taip pat dėl iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ŠESD kiekio ir absorbentais pašalinamo tokių dujų kiekio prognozių teikimo pagal 39 straipsnio 1 dalį nacionalinės sistemos aprašas arba informacija apie tos sistemos pakeitimus, jeigu toks aprašas jau buvo pateiktas;

naujausia informacija, susijusi su ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis 15 straipsnyje, ir su tų strategijų įgyvendinimo pažanga;

informacija apie nacionalinę politiką ir priemones arba priemonių grupes ir apie Sąjungos politikos ir priemonių arba priemonių grupių, kuriomis ribojamas ar mažinamas ŠESD išmetimas iš atskirų šaltinių ir gerinamas šalinimas absorbentais, įgyvendinimą, pateikiama pagal sektorius ir pagal V priedo 2 dalyje nurodytas dujas ar dujų grupes (hidrofluorangliavandeniliai ir perfluorangliavandeniliai). Pateikiant šią informaciją nurodoma taikoma ir atitinkama nacionalinė arba Sąjungos politika ir ta informacija apima:

politikos arba priemonės tikslą ir trumpą jos apibūdinimą;

ii)

politikos priemonės rūšį;

iii)

politikos ar priemonės arba priemonių grupės įgyvendinimo būklę;

iv)

naudojamus per tam tikrą laiką padarytos pažangos stebėjimo ir vertinimo rodiklius;

kai taikytina, kiekybinius poveikio ŠESD išmetimui iš atskirų šaltinių ir šalinimui absorbentais įverčius, suskirstytus pagal:

—

atskirų politikos sričių ir priemonių arba jų grupių poveikio švelninant klimato kaitą ex ante vertinimo rezultatus. Įverčiai pateikiami ketverių iš eilės būsimų metų, kurių paskutinis skaitmuo yra 0 arba 5 ir kurie eina iš karto po ataskaitinių metų, sekai, atskirai nurodant išmetamus Direktyvoje 2003/87/EB, Reglamente (ES) 2018/842 ir Reglamente (ES) 2018/841 nurodytų ŠESD kiekius,

—

atskirų politikos sričių ir priemonių arba jų grupių poveikio švelninant klimato kaitą ex post vertinimo rezultatus, jei turima, atskirai nurodant išmetamus Direktyvoje 2003/87/EB, Reglamente (ES) 2018/842 ir Reglamente (ES) 2018/841 nurodytų ŠESD kiekius;

vi)

turimas prognozuojamų politikos ir priemonių įgyvendinimo sąnaudų ir naudos sąmatas, taip pat faktinių politikos ir priemonių įgyvendinimo išlaidų ir naudos įverčius;

vii)

visas esamas nuorodas į nacionalinės politikos ir priemonių sąnaudų ir poveikio vertinimus, į informaciją apie Sąjungos politiką ir priemones, kuriomis ribojamas ar mažinamas ŠESD išmetimas iš atskirų šaltinių ir gerinamas šalinimas absorbentais, ir į pagrindžiamąsias technines ataskaitas;

▼M2

viii)

vertinimą, kaip politika arba priemonėmis prisidedama prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ir ilgalaikės strategijos, nurodytos šio reglamento 15 straipsnyje, įgyvendinimo;

▼B

informacija apie planuojamą papildomą nacionalinę politiką ir priemones arba priemonių grupes, numatytas siekiant išmetamą ŠESD kiekį apriboti dar labiau, nei reikalaujama pagal Reglamentu (ES) 2018/842 ir Reglamentu (ES) 2018/841 nustatytus įpareigojimus;

informacija apie įvairios politikos ir priemonių arba priemonių grupių, apie kurias pranešta pagal c punktą, sąsajas ir apie tai, kaip ta politika ir priemonės arba priemonių grupės veikia įvairius prognozavimo scenarijus.

VII PRIEDAS

INFORMACIJA APIE IŠMETAMO ŠESD KIEKIO PROGNOZES

Į ataskaitas, nurodytas 18 straipsnyje, įtraukiama informacija:

prognozės netaikant priemonių, kai turima, prognozės taikant priemones ir, kai turima, prognozės taikant papildomas priemones;

bendras prognozuojamas ŠESD kiekis ir atskirai įvertinti prognozuojami ŠESD kiekiai, išmesti iš taršos šaltinių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB ir Reglamentas (ES) 2018/842, ir iš atskirų šaltinių išmesto ŠESD kiekio ir absorbentais pašalinto tokių dujų kiekio prognozės pagal Reglamentą (ES) 2018/841;

pagal 18 straipsnio 1 dalies a punktą nustatytos politikos ir priemonių poveikis. Jeigu tokia politika arba priemonės neįtrauktos, tai turėtų būti aiškiai nurodyta ir paaiškinta;

prognozuojant atliktos jautrumo analizės rezultatai ir informacija apie naudotus modelius ir parametrus;

visos susijusios nuorodos į vertinimą ir technines ataskaitas, kuriomis grindžiamos 18 straipsnio 4 dalyje nurodytos prognozės.

VIII PRIEDAS

INFORMACIJA APIE NACIONALINIUS PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS VEIKSMUS, FINANSINĘ IR TECHNOLOGINĘ PARAMĄ BESIVYSTANČIOMS VALSTYBĖMS IR PAJAMAS IŠ AUKCIONŲ

1 dalis

Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų ataskaitų teikimas

Į ataskaitas, nurodytas 19 straipsnio 1 dalyje, įtraukiama informacija:

pagrindiniai prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai, uždaviniai ir institucinė struktūra;

klimato kaitos prognozės, įskaitant ekstremalias oro sąlygas, klimato kaitos poveikis, pažeidžiamumas klimato kaitos atžvilgiu ir rizika bei didžiausi klimato kaitos pavojai;

gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos;

prisitaikymo prie klimato kaitos planai ir strategijos;

stebėjimo ir vertinimo sistema;

padaryta įgyvendinimo pažanga, įskaitant gerąją patirtį ir valdymo pakeitimus.

2 dalis

Paramos, skiriamos besivystančioms valstybėms, ataskaitų teikimas

Į ataskaitas, nurodytas 19 straipsnio 3 dalyje, įtraukiama informacija:

informacija apie finansinę paramą, paskirtą ir X-1 metais suteiktą besivystančioms valstybėms, įskaitant:

kiekybinę informaciją apie viešuosius ir valstybės narės sutelktus finansinius išteklius. Informacija apie finansinius srautus turi būti grindžiama vadinamaisiais su klimato kaitos švelninimu susijusios paramos ir su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusios paramos Rio rodikliais ir kitų stebėjimo sistemų, kurias sukūrė EBPO Paramos vystymuisi komitetas, duomenimis;

ii)

kokybinę metodinę informaciją, paaiškinančią naudotą kiekybinės informacijos gavimo metodą, įskaitant paaiškinimą, kokia metodika duomenys išreikšti skaičiais, ir, kai taikytina, kitą informaciją apie naudotas skaičių, ypač susijusių su informacija apie sutelktus finansinius srautus, išvedimo apibrėžtis ir metodikas;

iii)

turimą informaciją apie valstybių narių veiklą, susijusią su viešosiomis lėšomis finansuojamais technologijų perdavimo projektais ir pajėgumų stiprinimo projektais besivystančioms valstybėms pagal UNFCCC, įskaitant tai, ar įgyvendinant technologijų perdavimo arba pajėgumų stiprinimo projektą siekta sušvelninti klimato kaitos poveikį arba prie jo prisitaikyti, taip pat įskaitant paramą gaunančią valstybę, jei įmanoma, suteiktos paramos sumą ir perduotos technologijos arba pajėgumų stiprinimo projekto rūšį;

turima X metų ir paskesnių metų informacija apie planuojamą paramos teikimą, įskaitant informaciją apie planuojamą veiklą, susijusią su viešosiomis lėšomis finansuojamais technologijų perdavimo projektais arba pajėgumų stiprinimo projektais besivystančioms valstybėms pagal UNFCCC, taip pat apie technologijas, kurios bus perduotos, ir pajėgumų stiprinimo projektus, įkaitant tai, ar įgyvendinant technologijų perdavimo arba pajėgumų stiprinimo projektą siekiama sušvelninti klimato kaitos poveikį arba prie jo prisitaikyti, taip pat įskaitant paramą gaunančią valstybę, jei įmanoma, suteiktos paramos sumą ir perduotos technologijos arba pajėgumų stiprinimo projekto rūšį.

3 dalis

Pajamų iš aukcionų ataskaitos

Į ataskaitas, nurodytas 19 straipsnio 2 dalyje, įtraukiama informacija:

informacija apie pajamų, valstybės narės gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 1 dalį, panaudojimą X-1 metais, įskaitant informaciją apie tokias pajamas, kurios buvo panaudotos vienam ar daugiau tos direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų, arba tų pajamų vertės finansinį atitikmenį, taip pat veiksmus, kurių imtasi pagal tą straipsnį;

informacija apie valstybės narės nustatytą visų pajamų, valstybės narės gautų aukcionuose pardavus aviacijai skirtus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 3d straipsnio 1 arba 2 dalį, panaudojimą, teikiama pagal tos direktyvos 3d straipsnio 4 dalį.

Pajamos iš aukcionų, kurios dar neišmokėtos tuo metu, kai valstybė narė pagal 19 straipsnio 2 dalį teikia ataskaitą Komisijai, suskaičiuojamos ir nurodomos paskesnių metų ataskaitose.

ANNEX IX

ADDITIONAL REPORTING OBLIGATIONS

Part 1

Additional reporting obligations in the area of renewable energy

The following additional information shall, unless otherwise stated, be included pursuant to point (c) of Article 20:

(a)

the functioning of the system of guarantees of origin for electricity, gas and heating and cooling from renewable sources, the levels of issuance and cancellation of guarantees of origin and the resulting annual national renewable energy consumption, as well as the measures taken to ensure the reliability and protection against fraud of the system;

(b)

amounts of biofuels, biogas renewable transport fuels of non-biological origin, recycled carbon fuels and renewable electricity consumed in the transport sector and, where relevant, their greenhouse saving performance, distinguishing between fuels produced from different types of food and feed crops and each type of feedstock listed in Annex IX to Directive (EU) 2018/2001;

(c)

developments in the availability, origin and use of biomass resources for energy purposes;

(d)

changes in commodity prices and land use within the Member State associated with its increased use of biomass and other forms of energy from renewable sources;

(e)

the estimated excess production of energy from renewable sources which could be transferred to other Member States so that these comply with Article 3(3) of Directive (EU) 2018/2001 and achieve the national contributions and trajectories referred to in point (a)(2) of Article 4 of this Regulation;

(f)

where applicable, the estimated demand for energy from renewable sources to be satisfied by means other than domestic production until 2030, including imported biomass feedstock;

(g)

the technological development and deployment of biofuels made from feedstocks listed in Annex IX to Directive (EU) 2018/2001;

(h)

where available, the estimated impact of the production or use of biofuels, bioliquids and biomass fuels on biodiversity, water resources, water availability and quality, soils and air quality within the Member State;

(i)

observed cases of fraud in the chain of custody of biofuels, bioliquids and biomass fuels;

(j)

information on how the share of biodegradable waste in waste used for producing energy has been estimated, and what steps have been taken to improve and verify such estimates;

(k)

electricity and heat generation from renewable energy in buildings, including disaggregated data on energy produced, consumed and injected into the grid by solar photovoltaic systems, solar thermal systems, biomass, heatpumps, geothermal systems, as well as all other decentralised renewables systems;

(l)

where applicable, the share of renewable energy in district heating, as well as the renewable energy produced by cities and renewable energy communities;

(m)

primary supply of solid biomass (in 1 000 m3, except with regard to point (1)(b)(iii), which will be provided in tonnes)

(1)

Forest biomass used for energy production (domestic production and import)

(a)

Primary biomass from forest used directly for energy production

(i)

Where available, branches and tree tops (reporting is voluntary)

(ii)

Where applicable, stumps (reporting is voluntary)

(iii)

Round wood (split into industrial roundwood and fuelwood)

(b)

Where applicable, forest-based industry co-products used directly for energy

(i)

Where applicable, bark

(ii)

Chips, sawdust and other wood particles

(iii)

Where applicable, black liquor and crude tall oil

(c)

Where available, post-consumer wood used directly for energy production

(d)

Processed wood-based fuel, produced from feedstocks not accounted under point (1)(a), (b) or (c):

(i)

Where applicable, wood charcoal

(ii)

Wood pellets and wood briquettes

(2)

Where available, agricultural biomass used for energy production (domestic production, import and export)

(a)

Energy crops for electricity or heat (including short rotation coppice)

(b)

Agricultural crop residues for electricity or heat

(3)

Where available, organic waste biomass for energy production (domestic production, import and export)

(a)

Organic fraction of industrial waste

(b)

Organic fraction of municipal waste

(c)

Waste sludges

(n)

final energy consumption of solid biomass (amount of solid biomass used for energy production in the following sectors):

(1)

Energy sector

(a)

Electricity

(b)

Combined heat and power

(c)

Heat

(2)

Industry sector internal (consumed and autoproduced electricity, CHP and heat)

(3)

Direct final consumption residential

(4)

Other

Part 2

Additional reporting obligations in the area of energy efficiency

In the area of energy efficiency, the following additional information shall be included pursuant to point (c) of Article 21:

(a)

major legislative and non-legislative policies, measures, financing measures and programmes implemented in year X-2 and X-1 (with X as the year when the report is due) to achieve their objectives referred to in point (b) of Article 4 which promote energy service markets, improve the energy performance of buildings, measures to utilise energy efficiency potentials of gas and electricity infrastructure and heating and cooling, improve information and qualification, other measures to promote energy efficiency;

(b)

the cumulative amount of energy savings achieved through Article 7 of Directive 2012/27/EU in years X-3 and X-2;

(c)

the amount of savings achieved by policy measures aimed at alleviation of energy poverty in line with Article 7(11) of Directive 2012/27/EU;

(d)

where applicable, the amount of savings achieved in accordance with point (c) of Article 7(4) of Directive 2012/27/EU;

(e)

progress in each sector and reasons why energy consumption remained stable or was growing in year X-3 and X-2 in final energy consumption sectors;

(f)

total building floor area of the buildings with a total useful floor area over 250 m2 owned and occupied by the Member States' central government that, on 1 January in year X-2 and X-1, which did not meet the energy performance requirements referred to in Article 5(1) of Directive 2012/27/EU;

(g)

total building floor area of heated and/or cooled buildings owned and occupied by the Member States' central government that was renovated in year X-3 and X-2 referred to in Article 5(1) of the Directive 2012/27/EU or the amount of energy savings in eligible buildings owned and occupied by their central government as referred to in Article 5(6) of Directive 2012/27/EU;

(h)

number of energy audits carried out in in year X-3 and X-2. In addition, the total estimated number of large companies in their territory to which Article 8(4) of Directive 2012/27/EU is applicable and the number of energy audits carried out in those enterprises in the year X-3 and X-2;

(i)

applied national primary energy factor for electricity and a justification if this is different from the default coefficient referred to in footnote (3) of Annex IV to Directive 2012/27/EU;

(j)

number and floor area of new and renovated nearly zero-energy buildings in year X-2 and X-1, as provided in Article 9 of the Directive 2010/31/EU, where necessary based on statistical sampling;

(k)

the internet link to the website where the list or the interface of energy services providers referred to in point (c) of Article 18(1) of Directive 2012/27/EU can be accessible.

X PRIEDAS

SĄJUNGOS BIOENERGIJOS TVARUMO ATASKAITA

ES bioenergijos tvarumo ataskaitoje energijos gamybos iš biomasės klausimais, kurią pagal 35 straipsnio 2 dalies d punktą Komisija turi kas dvejus metus pateikti sykiu su energetikos sąjungos būklės ataskaita, pateikiama bent ši informacija:

įvairių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro santykinė nauda aplinkai ir sąnaudos, Sąjungos importo politikos poveikis šiems veiksniams, energetinio saugumo aspektai ir būdai suderinti vidaus produkciją ir importą;

biomasės gamybos ir naudojimo poveikis tvarumui Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse, įskaitant poveikį biologinei įvairovei;

esamo ir prognozuojamo tausios biomasės prieinamumo ir paklausos duomenys ir analizė, įskaitant padidėjusios biomasės paklausos poveikį sektoriams, kuriuose biomasė naudojama;

iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede išvardytų pradinių žaliavų pagamintų biodegalų technologinė plėtra ir naudojimo plėtojimas ir žaliavų prieinamumo bei išteklių konkurencijos įvertinimas atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus žiedinės ekonomikos ir atliekų hierarchijos principus;

informacija apie turimus mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, atsižvelgiant į visus gamybos būdus, tų rezultatų analizė ir vertinimas, ar galima sumažinti neapibrėžtumo intervalą, nustatytą analizėje, atliktoje apskaičiuojant dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo numatomą išmetamą kiekį, ir ar galima atsižvelgti į galimą Sąjungos politikos, pvz., aplinkos, klimato ir žemės ūkio srityse, poveikį;

nacionalinės priemonės, kurių, laikydamosi Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytų tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kriterijų ir siekdamos apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, ėmėsi trečiosios valstybės ir valstybės narės, kuriose yra svarbūs Sąjungoje vartojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šaltiniai, ir

suvestinė informacija iš Direktyvos (ES) 2018/2001 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos duomenų bazės.

Teikdama ataskaitas apie išmetamą ŠESD kiekį, sumažintą naudojant biomasę, Komisija naudoja valstybių narių pagal šio reglamento IX priedo 1 dalies b punktą pateiktas vertes, įskaitant numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminarias vidutines vertes ir susijusį intervalą, nustatytą remiantis jautrumo analize, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 VIII priede. Komisija viešai skelbia duomenis, susijusius su vidutiniu preliminariu numatomu kiekiu, išmetamu dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, ir susijusiu intervalu, nustatytu remiantis jautrumo analize. Be to, Komisija įvertina, ar tiesioginio išmetamo kiekio sumažėjimo apskaičiavimas pasikeistų, jei taikant pakaitinį metodą būtų atsižvelgta į šalutinius produktus, ir jei pasikeistų, tai kaip.

ANNEX XI

VOLUNTARY SCHEMES IN RESPECT OF WHICH THE COMMISSION HAS ADOPTED A DECISION PURSUANT TO ARTICLE 30(4) OF DIRECTIVE (EU) 2018/2001

The report on voluntary schemes in respect of which the Commission has adopted a decision pursuant to Article 30(4) of Directive (EU) 2018/2001, to be adopted biennially by the Commission together with the State of the Energy Union report pursuant to point (e) of Article 35(2) of this Regulation, shall contain the Commission's assessment of, as a minimum, the following:

(a)

the independence, modality and frequency of audits, both in relation to what is stated on those aspects in the scheme documentation, at the time the scheme concerned was approved by the Commission, and in relation to industry best practices;

(b)

the availability of, and experience and transparency in the application of, methods for identifying and dealing with non-compliance, with particular regard to dealing with situations or allegations of serious wrongdoing on the part of members of the scheme;

(c)

transparency, particularly in relation to the accessibility of the scheme, the availability of translations in the applicable languages of the countries and regions from which raw materials originate, the accessibility of a list of certified operators and relevant certificates, and the accessibility of auditor reports;

(d)

stakeholder involvement, particularly as regards the consultation of indigenous and local communities prior to decision making during the drafting and reviewing of the scheme as well as during audits and the response to their contributions;

(e)

the overall robustness of the scheme, particularly in light of rules on the accreditation, qualification and independence of auditors and relevant scheme bodies;

(f)

where available, market updates of the scheme, the amount of feedstocks and biofuels certified, by country of origin and type, the number of participants;

(g)

the ease and effectiveness of implementing a system that tracks the proofs of conformity with the sustainability criteria that the scheme gives to its member(s), such a system intended to serve as a means of preventing fraudulent activity with a view, in particular, to the detection, treatment and follow-up of suspected fraud and other irregularities and where appropriate, number of cases of fraud or irregularities detected;

(h)

options for entities to be authorised to recognise and monitor certification bodies;

(i)

criteria for the recognition or accreditation of certification bodies;

(j)

rules on how the monitoring of the certification bodies is to be conducted;

(k)

ways to facilitate or improve the promotion of best practices.

ANNEX XII

NATIONAL INVENTORY SYSTEMS

Information referred to in Article 37 includes the following:

(a)

data and methods reported for activities and installations under Directive 2003/87/EC for the purpose of preparing national GHG inventories in order to ensure consistency of the reported GHG emissions under the EU ETS and in the national GHG inventories;

(b)

data collected through the reporting systems on fluorinated gases in the relevant sectors established pursuant to Article 20 of Regulation (EU) No 517/2014 for the purpose of preparing national GHG inventories;

(c)

emissions, underlying data and methodologies reported by facilities under Regulation (EC) No 166/2006 for the purpose of preparing national GHG inventories;

(d)

data reported under Regulation (EC) No 1099/2008;

(e)

data collected via the geographical tracking of land areas in the context of existing Union and Member State programmes and surveys, including the LUCAS Land Use Cover Area frame Survey and the Copernicus Programme.

ANNEX XIII

CORRELATION TABLE

Regulation (EU) No 525/2013	This Regulation
Article 1	Article 1(1)
Article 2	—
Article 3	—
Article 4	Article 15
Article 5	Article 37(1), (2) and(6); Annex XII
Article 6	Article 37(3) and (7)
Article 7	Article 26(3), (4), (6) and (7); Annex V
Article 8	Article 26(2) and (7)
Article 9	Article 37(4) and (5)
Article 10	Article 40
Article 11	—
Article 12	Article 39
Article 13	Article 18(1)(a) and Article 18(3) and (4); Annex VI
Article 14	Article 18(1)(b) and Article (2), (3) and (4); Annex VII
Article 15	Article 19(1); Annex VIII, Part 1
Article 16	Article 19(3) and Annex VIII, Part 2
Article 17	Article 19(2), (4) and (5); Annex VIII, Part 3
Article 18	the second subparagraph of Article 17(2)
Article 19	—
Article 20	—
Article 21	Article 29(1)(c) and Article 29(5) and (7)
Article 22	—
Article 23	Article 41(1)(d), (e), (f), (g) and (h)
Article 24	Article 42
Article 25	—
Article 26	Article 44(1)(a) and Article 44(2), (3) and (6)
Article 27	—
Article 28	Article 57
Article 29	—

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

Builddate: 20.11.2023 00:00:00 -Doknr: CELEX:32018R1999
EULAW -
European Regulation published on http://eur-lex.europa.eu/