TARYBOS REGLAMENTAS (Euratomas) 2021/100 2021 m. sausio 25 d. kuriuo nustatoma specialioji branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansinė programa ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1368/2013

(1)

vadovaujantis 2017 m. kovo 25 d. 27 valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovų Romos deklaracija, Sąjungos biudžetas turėtų užtikrinti, kad Europa būtų saugi ir patikima. Branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo programos prie to jau prisidėjo ir gali toliau prisidėti. Uždarius branduolinės energetikos objektą pagrindinis teigiamas poveikis, kurį reikia pasiekti, yra palaipsniui mažinti radiologinę riziką darbuotojams, visuomenei ir aplinkai atitinkamose valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje;

(2)

įgyvendinant specialiąją finansinę programą gali būti sukurta papildoma ES pridėtinė vertė, nes būtų sukuriamas saugaus techninių branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo klausimų sprendimo ir žinių skleidimo pavyzdys Sąjungoje. Finansinė parama pagal tokią finansinę programą turėtų būti teikiama remiantis ex ante vertinimu, kurį atlikus būtų nustatyti konkretūs poreikiai ir parodyta ES pridėtinė vertė, siekiant remti branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimą ir saugų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą;

(3)

šiame reglamente numatyta veikla turėtų atitikti taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Finansinė parama pagal šį reglamentą turėtų ir toliau būti teikiama išimties tvarka, nedarant poveikio principams ir tikslams, kylantiems iš Sąjungos branduolinės saugos teisės, būtent Tarybos direktyvos 2009/71/Euratomas (2), ir atliekų tvarkymo teisės, būtent Tarybos direktyvos 2011/70/Euratomas (3). Pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį galutinė atsakomybė už saugų panaudoto branduolinio kuro ir susidariusių radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir toliau tenka valstybėms narėms;

(4)

pagal Protokolą dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos priėmimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos (4), pridėtą prie Sutarties dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą (5) (toliau – Sutartis dėl stojimo), Bulgarija įsipareigojo iki 2002 m. gruodžio 31 d. galutinai sustabdyti Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1 bei 2 blokus, o iki 2006 m. gruodžio 31 d. – 3 bei 4 blokus, ir vėliau nutraukti tų blokų eksploatavimą. Dėl eksploatavimo nutraukimo Bulgarijai teko didelė su tiesioginėmis ir netiesioginėmis sąnaudomis susijusi finansinė našta. Laikydamasi savo pareigų Bulgarija iki nustatytų terminų uždarė visus atitinkamus blokus;

(5)

pagal Protokolą Nr. 9 dėl Bohunicės V1 atominės elektrinės Slovakijoje 1 ir 2 blokų, pridėtą prie Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų, (6) (toliau – Stojimo aktas) Slovakija įsipareigojo iki 2006 m. gruodžio 31 d. galutinai sustabdyti Bohunicės V1 branduolinės elektrinės 1 bloką, o iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 2 bloką, ir vėliau nutraukti tų blokų eksploatavimą. Dėl eksploatavimo nutraukimo Slovakijai teko didelė su tiesioginėmis ir netiesioginėmis sąnaudomis susijusi finansinė našta. Laikydamasi savo pareigų Slovakija iki nustatytų terminų uždarė visus atitinkamus blokus;

(6)

laikydamosi savo pareigų atitinkamai pagal Sutartį dėl stojimo ir Stojimo aktą, Bulgarija ir Slovakija su Sąjungos parama padarė didelę pažangą siekdamos nutraukti Kozlodujaus ir Bohunicės V1 branduolinių elektrinių eksploatavimą. Kad būtų saugiai pasiekta galutinė būklė nutraukus eksploatavimą, būtini tolesni darbai. Remiantis dabartiniais eksploatavimo nutraukimo planais eksploatavimo nutraukimo darbų Kozlodujaus branduolinėje elektrinėje baigimas numatytas ne vėliau kaip 2030 m. pabaiga, o Bohunicės V1 branduolinėje elektrinėje – ne vėliau kaip 2025 m.;

(7)

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (toliau – JRC) buvo įsteigtas Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Euratomo sutartis) 8 straipsniu. Taikant tą straipsnį 1960–1962 m. buvo pasirašyti Bendrijos ir Vokietijos, Belgijos, Italijos bei Nyderlandų susitarimai dėl objektų vietų. Italijos ir Nyderlandų atvejais nacionaliniai branduoliniai objektai buvo perleisti Bendrijai. Keturiose objektų vietose buvo sukurta branduoliniams tyrimams skirta ir iš naujų įrenginių sudaryta infrastruktūra. Kai kurie iš tų įrenginių vis dar naudojami šiandien, kiti uždaryti – kai kurie jau daugiau nei prieš 20 metų, ir iš esmės yra pasenę;

(8)

remdamasis Euratomo sutarties 8 straipsniu ir pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 7 straipsnį JRC, kaip licencijos turėtojas, turi vykdyti anksčiau prisiimtus branduolinius įsipareigojimus ir nutraukti savo branduolinių įrenginių, kurie buvo uždaryti, eksploatavimą vadovaujantis atitinkamais nacionalinės teisės aktais. Taigi 1999 m. komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai pradėta įgyvendinti Branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo programa JRC ir nuo tada Komisija reguliariai teikia naujausią informaciją apie tos programos pažangą;

(9)

Komisija padarė išvadą, kad geriausias būdas įvykdyti reikalavimus, kylančius iš Direktyvos 2011/70/Euratomas 5 straipsnio 1 dalies f punkto ir 7 straipsnio, yra įgyvendinti strategiją, pagal kurią būtų derinama eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo veikla, kartu inicijuojant JRC ir valstybių narių, kuriose yra objektai, diskusijas dėl galimo eksploatavimo nutraukimo ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įsipareigojimų perdavimo Komisijos ir valstybių narių, kuriose yra objektai, tarpusavio susitarimų atveju. JRC turėtų numatyti ir išlaikyti pakankamus išteklius, kad galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su eksploatavimo nutraukimu ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sauga;

(10)

šiuo reglamentu atsižvelgiama į 2021 m. sausio 1 d.–2027 m. gruodžio 31 d. daugiametės finansinės programos laikotarpiui nustatytus poreikius ir nustatomas viso Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1–4 blokų eksploatavimo nutraukimo pagalbos programos Bulgarijoje (toliau – Kozlodujaus programa) ir Bohunicės V1 branduolinės elektrinės 1 ir 2 blokų eksploatavimo nutraukimo pagalbos programos Slovakijoje (toliau – Bohunicės programa), taip pat Komisijos branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo ir panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo JRC priklausančiose objektų vietose, būtent JRC Gelio (Belgija), JRC Karlsrūhės (Vokietija), JRC Ispros (Italija) ir JRC Peteno (Nyderlandai) padaliniuose, programos (toliau – JRC branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo programa) laikotarpio finansinis paketas. Tas finansinis paketas metinės biudžeto sudarymo procedūros metu Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip tai suprantama 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7) 17 punkte;

(11)

specialiajai branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansinei programai (toliau – Programa) taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (8) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(12)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (9), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (10), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (11) ir (ES) 2017/1939 (12) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (13), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(13)

šis reglamentas neturi įtakos jokių būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurių gali būti imtasi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 ir 108 straipsnius, rezultatams;

(14)

Programai skirtų asignavimų suma, taip pat programavimo laikotarpis ir lėšų paskirstymas veiklai gali būti peržiūrėtas remiantis tarpinio vertinimo ir galutinio vertinimo ataskaitų rezultatais. Papildomas biudžeto lankstumas galėtų būti pasiektas perskirstant lėšas veiklai, kur ir kai reikia, prioritetą teikiant veiklai, kuria padedama spręsti Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1–4 blokų Bulgarijoje ir Bohunicės V1 branduolinės elektrinės 1 ir 2 blokų Slovakijoje eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos uždavinius, nedarant poveikio kitai veiklai, vykdomai pagal šį reglamentą, ir laikantis Finansinio reglamento;

(15)

Programa taip pat turėtų apimti žinių kūrimą ir dalijimąsi patirtimi. Įgyvendinant Programą sukauptos žinios, patirtis ir išvados, susijusios su eksploatavimo nutraukimo procesu, turėtų būti skleidžiamos Sąjungoje, koordinuojant veiklą ir užtikrinant sinergiją su Sąjungos programa, skirta eksploatavimo nutraukimo veiklai Lietuvoje, nes tokiomis priemonėmis sukuriama didžiausia ES pridėtinė vertė ir prisidedama prie darbuotojų bei plačiosios visuomenės saugos ir aplinkos apsaugos. Bendradarbiavimo apimtis, procedūra ir ekonominiai aspektai turėtų būti išsamiai išdėstyti daugiametėje darbo programoje ir taip pat galėtų būti reglamentuojami valstybių narių ir (arba) Komisijos susitarimuose;

(16)

JRC turėtų sudaryti palankesnes sąlygas koordinuotai žinių sklaidai tarp įvairių Sąjungos suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, atlikdamas rinkos analizę, peržiūras ir žinių poreikių Sąjungoje vertinimą, nustatydamas galimas bendradarbiavimo kryptis, suinteresuotuosius subjektus ir sritis, kuriose įgyvendinant Programą sukurtos žinios suteiktų didžiausią pridėtinę vertę, ir plėtodamas dalijimosi žiniomis formatus. Sukurtų žinių sklaidą turėtų finansuoti JRC. Bet kuri valstybė narė turėtų galėti inicijuoti ryšių plėtojimą ir mainus žinių sklaidos tikslais;

(17)

branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti vykdomi remiantis geriausiomis turimomis techninėmis žiniomis ir tinkamai atsižvelgiant į branduolinės energetikos objektų, kurių eksploatavimas turi būti nutrauktas, pobūdį ir technologines specifikacijas, kad būtų užtikrinta sauga ir didžiausias įmanomas efektyvumas, taip atsižvelgiant į geriausios tarptautinės praktikos pavyzdžius;

(18)

veiksmingą eksploatavimo nutraukimo proceso raidos stebėseną ir kontrolę turėtų užtikrinti Bulgarija, Slovakija ir Komisija, kad būtų garantuota didžiausia pagal šį reglamentą skiriamo finansavimo ES pridėtinė vertė, nors galutinė atsakomybė už eksploatavimo nutraukimą tenka abiem atitinkamoms valstybėms narėms. Tai apima veiksmingą pažangos ir veiklos rezultatų vertinimą ir, kai būtina, taisomųjų priemonių taikymą. Tuo tikslu turėtų būti įsteigtas stebėsenos ir informavimo funkcijas atliekantis komitetas, kuriam bendrai pirmininkautų po vieną Komisijos ir atitinkamos valstybės narės atstovą. Panašiai Komisijos paskirta nepriklausomų valstybių narių ekspertų grupė padeda JRC eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo programai;

(19)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (14) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reglamentavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis vietoje;

(20)

veikla pagal Kozlodujaus programą ir Bohunicės programą turėtų būti nustatoma laikantis ribų, apibrėžtų pagal Tarybos reglamentą (Euratomas) Nr. 1368/2013 (15) Bulgarijos ir Slovakijos pateiktuose eksploatavimo nutraukimo planuose. Tais planais apibrėžiama tų programų apimtis, taip pat eksploatavimo nutraukimo galutinė būklė, nurodomos atliktinų darbų datos ir pabaigos datos. Į juos taip pat įtraukti eksploatavimo nutraukimo veikla, su ja susijęs tvarkaraštis, sąnaudos ir reikalingi žmogiškieji ištekliai;

(21)

veikla pagal Kozlodujaus programą ir Bohunicės programą turėtų būti vykdoma Sąjungai ir atitinkamai Bulgarijai ir Slovakijai kartu dedant finansines pastangas, laikantis bendro finansavimo praktikos, nustatytos pagal ankstesnes programas;

(22)

todėl Reglamentas (Euratomas) Nr. 1368/2013 turėtų būti panaikintas;

(23)

buvo tinkamai atsižvelgta į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 22/2016 pavadinimu „Nuo 2011 m. Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje įgyvendinant ES branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programas padaryta tam tikros pažangos, tačiau dar laukia itin svarbūs neišspręsti uždaviniai“;

(24)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (16);

(25)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus bei netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su bendru sąlygų režimu, skirtu Sąjungos biudžeto apsaugai;

(26)

šiame reglamente nustatyti Sąjungos finansavimo vykdymo metodai ir formos turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiklos tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalies a punkte,