EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/903 2024 m. kovo 13 d. kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės (Europos sąveikumo aktas)

(1)

būtina stiprinti tinklų ir informacinių sistemų, naudojamų viešosioms paslaugoms teikti arba valdyti Sąjungoje, tarpvalstybinio sąveikumo plėtojimą, kad Sąjungos viešojo administravimo institucijos galėtų bendradarbiauti ir užtikrinti, kad viešosios paslaugos veiktų tarpvalstybiniu mastu. Šiuo metu vykdomas neoficialus bendradarbiavimas turėtų būti pakeistas aiškia teisine sistema, kad būtų galima užtikrinti sąveikumą visais administravimo lygmenimis ir visuose sektoriuose, taip pat sudaryti sąlygas sklandiems tarpvalstybiniams duomenų srautams teikiant iš tiesų europines skaitmenines paslaugas, kurios stiprintų vidaus rinką, sykiu laikantis subsidiarumo principo. Viešojo sektoriaus sąveikumas daro didelį poveikį Sutartyse nustatytai teisei į laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą, nes dėl sudėtingų administracinių procedūrų gali atsirasti didelių kliūčių, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ);

(2)

viešojo sektoriaus institucijų bendradarbiavimas tarpvalstybinio sąveikumo srityje gali padėti spręsti bendras problemas, visų pirma pasienio regionuose, ir gali užtikrinti sklandžius tarpvalstybinius duomenų srautus;

(3)

Sąjunga ir valstybės narės daugiau kaip du dešimtmečius dirba siekdamos remti viešojo administravimo institucijų modernizavimą vykdant skaitmeninę pertvarką ir skatindamos kurti glaudžius tarpusavio ryšius, kurių reikia siekiant sukurti iš tiesų europinę skaitmeninę erdvę. 2021 m. kovo 9 d. komunikate „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ Komisija pabrėžė poreikį iki 2030 m. paspartinti viešųjų paslaugų skaitmenizaciją, be kita ko, užtikrinant sąveikumą visais viešojo administravimo lygmenimis ir tarp visų viešųjų paslaugų. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2022/2481 (4) nustatytas aiškus tikslas, kad ne vėliau kaip 2030 m. 100 % pagrindinių viešųjų paslaugų būtų prieinamos internetu. Be to, COVID-19 pandemija paspartino skaitmenizaciją ir paskatino viešojo administravimo institucijas prisitaikyti prie internetinio veiklos modelio, be kita ko, tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje, taip pat pažangesnio ir žalesnio technologijų naudojimo, laikantis Europos žaliajame kurse ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (5) nustatytų klimato ir energetikos tikslų. Šiuo reglamentu siekiama reikšmingai prisidėti prie tų Sąjungos tikslų įgyvendinimo, sukuriant struktūrizuotą bendradarbiavimo tarp valstybių narių bei tarp Komisijos ir valstybių narių tarpvalstybinio sąveikumo srityje sistemą, siekiant remti skaitmeninių viešųjų paslaugų, padedančių piliečiams, įmonėms ir viešajam sektoriui mažinti išlaidas ir taupyti laiką, kūrimą;

(4)

siekiant pagerinti tarpvalstybinį sąveikumą Sąjungoje, būtina pabrėžti, kad sąveikumas yra itin svarbus, tačiau atskirai vien juo neužtikrinamas transeuropinių viešųjų skaitmeninių paslaugų prieinamumas ir jų teikimo sklandumas. Siekiant Sprendime (ES) 2022/2481 nustatytų tikslų, lygiai taip pat svarbi visapusiška ir tvari skaitmeninių infrastruktūrų, kurioms teikiama tinkama finansinė parama, ekosistema. Pagal 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas junglumo plėtrai, užtikrinant jį kaimo ir atokioms vietovėms Sąjungoje, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms, užtikrinant, kad skaitmeninės pertvarkos nauda atitiktų įgyvendinamas Sąjungos iniciatyvas, skirtas stiprinti regioninį įtraukumą ir junglumą, ir jas remtų;

(5)

vykdant transeuropinių skaitmeninių viešųjų paslaugų tarpvalstybinio sąveikumo plėtrą, kaip nustatyta šiame reglamente, turėtų būti atsižvelgiama į teisinį sąveikumą. Teisinis sąveikumas, kaip organizacinio, semantinio ir techninio sąveikumo katalizatorius, padeda plačiai pasinaudoti tarpvalstybinio sąveikumo privalumais, įskaitant galimybę piliečiams ir įmonėms greitai gauti informaciją, greitesnėmis procedūromis ir paslaugomis bei mažesnėmis administracinėmis kliūtimis. Be to, kadangi kalbos barjeras yra viena iš sąveikumo, pakartotinio sprendimų panaudojimo ir tarpvalstybinių paslaugų kūrimo kliūčių, semantinis sąveikumas yra labai svarbus siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai komunikacijai skirtingose daugiakalbėse aplinkose, be kita ko, regioniniu ir vietos lygmenimis;

(6)

transeuropinės skaitmeninės viešosios paslaugos – tai skaitmeninės paslaugos, kurias Sąjungos subjektai arba viešojo sektoriaus institucijos teikia vieni kitiems arba fiziniams ar juridiniams asmenims Sąjungoje, ir kurias teikiant reikalinga sąveika, peržengianti valstybių narių sienas, sąveika tarp Sąjungos subjektų arba tarp Sąjungos subjektų ir viešojo sektoriaus institucijų, naudojantis jų tinklų ir informacinėmis sistemomis. Transeuropinės skaitmeninės viešosios paslaugos turėtų apimti, inter alia, pagrindines viešąsias paslaugas, kaip apibrėžta Sprendime (ES) 2022/2481, apimančias esmines paslaugas, kurios yra svarbios fiziniams asmenims dėl svarbių gyvenimo įvykių, t. y. darbo suradimo ar studijų, ir juridiniams asmenims jų profesinio gyvavimo cikle. Transeuropinės svarbos pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis, kai užtikrinamas jų tarpvalstybinis sąveikumas, siekiama suteikti daug naudos piliečiams. Transeuropinių skaitmeninių viešųjų paslaugų pavyzdžiai – paslaugos, kurias teikiant vykdomas tarpvalstybinis keitimasis duomenimis ir taip užtikrinamas akademinių diplomų ar profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimas, keitimasis transporto priemonių duomenimis siekiant užtikrinti saugų eismą, prieiga prie socialinės apsaugos ir sveikatos duomenų, įskaitant su pandemija susijusius duomenis ir vakcinavimo pažymėjimus, prieiga prie vieno langelio sistemų, keitimasis su mokesčiais, muitais, akreditavimu pagal viešųjų pirkimų procedūras, skaitmeniniais vairuotojo pažymėjimais ar komerciniais registrais susijusia informacija, ir apskritai visos paslaugos, kurias teikiant įgyvendinamas vienkartinio duomenų pateikimo principas siekiant gauti tarpvalstybinius duomenis ir jais keistis;

(7)

nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai nustatyti tai, kas sudaro viešąsias paslaugas, Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus institucijos raginami kuriant ir plėtojant tokias paslaugas atsižvelgti į naudotojo poreikius ir prieinamumą, vadovaujantis 2022 m. gruodžio 15 d. Europos deklaracija dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų (6). Be to, Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus institucijos raginami užtikrinti, kad asmenys su negalia, vyresnio amžiaus žmonės ir kitos pažeidžiamos grupės galėtų naudotis viešosiomis paslaugomis panašiu paslaugų lygiu, kokiu jos teikiamos kitiems piliečiams;

(8)

turėtų būti sukurta nauja valdymo struktūra, kurios pagrindinis subjektas – Europos sąveikumo valdyba (toliau – Valdyba), ir jai turėtų būti suteikti teisiniai įgaliojimai skatinti, kartu su Komisija, toliau plėtoti tarpvalstybinį sąveikumą Sąjungoje, įskaitant Europos sąveikumo sistemą ir kitus bendrus teisinio, organizacinio, semantinio ir techninio sąveikumo sprendimus, pavyzdžiui, specifikacijas ir taikomąsias programas. Be to, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas aiškus ir lengvai atpažįstamas tam tikrų sąveikumo sprendimų (toliau – Europos sąveikumo sprendimai) ženklas. Turėtų būti skatinama kurti aktyvią bendruomenę, veikiančią atvirų valdžios sektoriaus technologijų sprendimų srityje;

(9)

regioninės ir vietos institucijos atliks aktyvų vaidmenį kuriant sąveikumo sprendimus. Be to, jos turėtų siekti įtraukti MVĮ, mokslinių tyrimų bei švietimo organizacijas ir pilietinę visuomenę, taip pat dalytis tokių mainų rezultatais;

(10)

siekiant laikytis nuoseklaus požiūrio į viešojo sektoriaus sąveikumą Sąjungoje ir remti gero administravimo principą ir laisvą asmens ir ne asmens duomenų judėjimą Sąjungoje, naudinga kuo labiau suderinti taisykles, taikomas visiems Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms, kuriomis nustatomi privalomi reikalavimai transeuropinėms skaitmeninėms viešosioms paslaugoms ir taip daromas poveikis tų subjektų ir institucijų gebėjimui dalytis duomenimis per savo tinklus ir informacines sistemas. Tas tikslas aktualus Komisijai ir kitiems Sąjungos subjektams, taip pat valstybių narių viešojo sektoriaus institucijoms, veikiančioms visais administravimo lygmenimis: nacionaliniu, regioniniu ir vietos. Svarbų vaidmenį renkant valstybėse narėse rengiamų reguliavimo ataskaitų duomenis atlieka Sąjungos subjektai. Todėl tokių duomenų sąveikumas taip pat turėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį;

(11)

pagrindinė teisė į asmens duomenų apsaugą užtikrinama visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2016/679 (7) ir (ES) 2018/1725 (8). Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB (9) apsaugomas privatus gyvenimas ir ryšių konfidencialumas, be kita ko, nustatant visų asmens ir ne asmens duomenų saugojimo galiniuose įrenginiuose ir prieigos prie jų sąlygas. Tais Sąjungos teisės aktais nustatomas tvaraus ir atsakingo duomenų tvarkymo pagrindas, įskaitant atvejus, kai duomenų rinkiniuose yra asmens ir ne asmens duomenų derinys. Šiuo reglamentu papildomi Sąjungos teisės aktai dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, visų pirma Reglamentai (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 bei Direktyva 2002/58/EB, ir jiems nedaromas poveikis. Jokia šio reglamento nuostata neturėtų būti taikoma ar aiškinama taip, kad būtų sumažinta ar apribota teisė į asmens duomenų apsaugą arba teisė į privatumą ir ryšių konfidencialumą;

(12)

tarpvalstybinis sąveikumas užtikrinamas ne tik naudojant centralizuotą skaitmeninę infrastruktūrą valstybėse narėse, bet ir taikant decentralizuotas procedūras. Tai reiškia, kad turi būti užtikrintas viešojo administravimo institucijų tarpusavio pasitikėjimas, kad keisdamosi duomenimis skirtingų valstybių narių vietos administravimo institucijos nebūtinai turėtų naudotis nacionaliniais tinklo mazgais. Todėl reikia parengti bendrus sąveikumo sprendimus, kurie galėtų būti pakartotinai naudojami visais administravimo lygmenimis. Sąveikumo sprendimai gali būti įvairių formų – nuo aukštesnio lygmens priemonių, kaip konceptualios sistemos ir gairės, iki labiau techninių sprendimų, kaip antai bazinės architektūros, techninės specifikacijos ar standartai. Be to, konkrečios paslaugos ir taikomosios programos, taip pat dokumentuoti techniniai komponentai, kaip antai pirminis kodas, be kita ko, artefaktai ir dirbtinio intelekto modeliai, gali būti sąveikumo sprendimai, jei jais sprendžiami teisiniai, organizaciniai, semantiniai ar techniniai tarpvalstybinio sąveikumo aspektai. Poreikiai užtikrinti tarpvalstybines skaitmenines sąveikas didėja, todėl reikia sprendimų, kurie galėtų tuos poreikius patenkinti. Šiuo reglamentu siekiama palengvinti ir skatinti mainus tarp visų administravimo lygmenų, įveikti tarpvalstybines kliūtis ir su administracine našta susijusius iššūkius, taip didinant viešųjų paslaugų veiksmingumą visoje Sąjungoje;

(13)

sąveikumas palengvina sėkmingą politikos, visų pirma glaudžiai susijusios su viešojo sektoriaus sritimis, kaip antai teisingumo ir vidaus reikalų, mokesčių ir muitų, transporto, energetikos, sveikatos, žemės ūkio ir užimtumo, taip pat verslo ir pramonės reguliavimo sritimis, įgyvendinimą. Tačiau vieno sektoriaus sąveikumo perspektyva yra susijusi su rizika, kad dėl skirtingų arba nesuderinamų sprendimų priėmimo nacionaliniu arba sektorių lygmenimis atsiras naujų elektroninių kliūčių, trukdančių tinkamai veikti vidaus rinkai ir naudotis su ja susijusiomis judėjimo laisvėmis. Be to, kyla rizika, kad bus pakenkta rinkų atvirumui ir konkurencingumui bei piliečiams ir įmonėms teikiamoms visuotinės svarbos paslaugoms. Todėl šiuo reglamentu taip pat turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti tarpsektorinį sąveikumą ir toks sąveikumas skatinamas ir taikomas, taip remiant su skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis susijusių kliūčių, tų paslaugų nesuderinamumo ir susiskaidymo šalinimą;

(14)

siekiant įveikti sąveikumo sistemos susiskaidymą Sąjungoje, turėtų būti skatinama bendra sąveikumo koncepcija Sąjungoje ir holistinis požiūris į sąveikumo sprendimus. Struktūrizuotu bendradarbiavimu turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis skatinama skaitmeninėms technologijoms pritaikyta ir integruotuoju sąveikumu grindžiama politika. Be to, per tokį bendradarbiavimą Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus institucijos turėtų būti skatinamos veiksmingai valdyti ir naudoti skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą ir jos atitinkamus komponentus, kad būtų galima sukurti ir teikti tvarias ir veiksmingas viešąsias paslaugas, siekiant užtikrinti jų prieinamumą iki žemiausio lygmens administracinio vieneto;

(15)

Sąjungos subjektai ir viešojo sektoriaus institucijos gali nustatyti privalomus reikalavimus, taikomus transeuropinėms skaitmeninėms viešosioms paslaugoms. Siekiant užtikrinti, kad teikiant tokias paslaugas būtų galima vykdyti tarpvalstybinį keitimąsi duomenimis, turėtų būti sukurtas mechanizmas, leidžiantis aptikti teisines, organizacines, semantines ir technines kliūtis tarpvalstybiniam sąveikumui (sąveikumo vertinimas). Tas mechanizmas turėtų užtikrinti, kad į tarpvalstybinio sąveikumo aspektus būtų tinkamai atsižvelgiama visuose sprendimuose, kurie gali daryti poveikį kuriant tokias paslaugas;

(16)

siekiant nustatyti transeuropinėms skaitmeninėms viešosioms paslaugoms taikomus privalomus reikalavimus, formuojant politiką svarbu kuo anksčiau sutelkti dėmesį į sąveikumo aspektą, vadovaujantis principu „standartiškai skaitmeninis“ ir integruotojo sąveikumo principu. Todėl Sąjungos subjektai arba viešojo sektoriaus institucijos, ketinantys nustatyti privalomus reikalavimus, susijusius su viena ar daugiau transeuropinių skaitmeninių viešųjų paslaugų ir darančius poveikį tarpvalstybiniam sąveikumui, pavyzdžiui, vykdant pagrindinių viešųjų paslaugų skaitmenizaciją, kaip nurodyta Sprendime (ES) 2022/2481, turėtų atlikti sąveikumo vertinimą. Siekiant užtikrinti, kad ši užduotis būtų atlikta veiksmingai ir efektyviai, valstybė narė gali nuspręsti dėl vidaus išteklių ir jos viešojo sektoriaus institucijų bendradarbiavimo padedant atlikti tuos sąveikumo vertinimus;

(17)

sąveikumo vertinimas reikalingas tam, kad būtų galima suprasti planuojamų reikalavimų poveikio mastą ir pasiūlyti priemones, kaip gauti naudos ir spręsti galimų išlaidų klausimą. Tais atvejais, kai atlikti sąveikumo vertinimą neprivaloma, Sąjungos subjektas arba viešojo sektoriaus institucija turėtų turėti galimybę savanoriškai atlikti sąveikumo vertinimą. Todėl šis reglamentas skatina sąveikumą apskritai;

(18)

privalomi reikalavimai apima bet kokias teisinio, organizacinio, semantinio ar techninio pobūdžio pareigas, draudimus, sąlygas, kriterijus ar apribojimus, nustatytus įstatyme, reglamente, administracinėje nuostatoje, sutartyje, viešojo pirkimo konkurso skelbime ar kitame oficialiame dokumente. Privalomi reikalavimai daro poveikį tam, kaip kuriamos, įsigyjamos, plėtojamos ir įgyvendinamos transeuropinės skaitmeninės viešosios paslaugos, jų tinklai ir jas teikiant naudojamos informacinės sistemos, taip darydami įtaką tų paslaugų gaunamajam ir siunčiamajam duomenų srautams. Tačiau tokios užduotys, kaip plėtojamoji techninė priežiūra nedarant esminių pakeitimų, nediegiant saugumo ar techninių atnaujinimų, arba paprasti viešieji pirkimai standartinei informacijos ir ryšių technologijų (IRT) įrangai įsigyti, paprastai nedaro poveikio transeuropinių skaitmeninių viešųjų paslaugų tarpvalstybiniam sąveikumui, taigi dėl jų neturi būti atliekamas privalomas sąveikumo vertinimas, kaip tai suprantama šiame reglamente;

(19)

atliekant sąveikumo vertinimus turėtų būti taikomas proporcingas ir diferencijuotas metodas, atsižvelgiant į tų atliekamų vertinimų lygį ir apimtį. Tam tikromis aplinkybėmis gali būti pagrįsta ir ekonomiškai naudinga, kad sąveikumo vertinimas apimtų daugiau nei vieną projektą, be kita ko, tais atvejais, kai viešojo sektoriaus institucijos ketina sukurti bendrą taikomąją programą arba duomenų tvarkymo platformą. Tokiais atvejais turėtų būti primygtinai raginama sąveikumo vertinime įvertinti ne tik tai, ar bus galima pasiekti Europos sąveikumo tikslus, bet ir tai, ar bus užtikrintas visiškas sąveikumas. Panašiai, sąveikumo vertinimams, atliekamiems vieno projekto įgyvendinimo lygmeniu, pavyzdžiui, vietos institucijos lygmeniu, taikomi reikalavimai turėtų būti pragmatiniai ir leidžiantys sutelkti dėmesį į siaurą sritį, atsižvelgiant į tai, kad platesnio pobūdžio sąveikumo vertinimų nauda paprastai vertinga ankstyvuosiuose politikos formavimo ir bazinės architektūros, specifikacijų bei standartų rengimo etapuose. Valdyba, priimdama gaires dėl sąveikumo vertinimo turinio, turėtų atsižvelgti, inter alia, į regioninių ir vietos viešojo sektoriaus įstaigų pajėgumus ir neužkrauti pernelyg didelės administracinės naštos;

(20)

konsultuodamasis su tiesiogiai susijusiais subjektais ar jų atstovais, Sąjungos subjektas arba viešojo sektoriaus institucija turėtų galėti pasinaudoti nusistovėjusia konsultacijų praktika ir dabartiniais duomenimis;

(21)

atliekant sąveikumo vertinimą turėtų būti įvertinamas planuojamų transeuropinėms skaitmeninėms viešosioms paslaugoms taikomų privalomų reikalavimų poveikis, pavyzdžiui, atsižvelgiant į to poveikio kilmę, pobūdį, ypatumus ir mastą. Į to vertinimo rezultatus turėtų būti atsižvelgiama nustatant tinkamas priemones, kurių reikėtų imtis siekiant nustatyti arba pakeisti transeuropinėms skaitmeninėms viešosioms paslaugoms taikomus privalomus reikalavimus;

(22)

Sąjungos subjektas arba viešojo sektoriaus institucija nacionalinių kompetentingų institucijų arba, Sąjungos subjektų atveju, sąveikumo koordinatorių nustatytose viešose erdvėse – bent oficialioje interneto svetainėje kompiuterio skaitomu formatu, turėtų paskelbti ataskaitą apie sąveikumo vertinimo rezultatus. Ataskaitos paskelbimas neturėtų pakenkti intelektinės nuosavybės teisėms arba komercinėms paslaptims, o jų skelbimas tais atvejais, kai tai pateisinama, turėtų būti ribojamas viešosios tvarkos arba saugumo sumetimais. Turėtų būti laikomasi Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojama asmens duomenų apsauga. Sąjungos subjektas arba viešojo sektoriaus institucija sąveikumo vertinimo rezultatus turėtų elektroninėmis priemonėmis pateikti Valdybai. Remdamasi tais rezultatais Valdyba turėtų atlikti analizę ir pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti transeuropinių skaitmeninių viešųjų paslaugų tarpvalstybinį sąveikumą. Valdybos pasiūlymai turėtų būti skelbiami Europos sąveikumo portale;

(23)

sąveikumo vertimo ataskaitoms reikalingas bendras kontrolinis sąrašas, kad Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms būtų palengvintos tų vertinimų atlikimo užduotys, o Valdybai būtų sudarytos sąlygos remiantis jų rezultatais parengti rekomendacijas siekiant gerinti tarpvalstybinį sąveikumą. Taigi, sąveikumo vertinimo rezultatų ataskaitoje turėtų būti apibendrintas įvertinto reikalavimo poveikis tarpvalstybinio sąveikumo teisiniams, organizaciniams, semantiniams, techniniams ir valdymo aspektams, kartu nurodant Europos sąveikumo sprendimą, kurio imtasi tokiam poveikiui sumažinti, pobūdį bei likusias nepašalintas kliūtis. To bendro kontrolinio sąrašo naudojimas turėtų būti plačiau paaiškintas Valdybos patvirtintose gairėse;

(24)

Komisija turėtų suteikti naudoti patogias priemones, be kita ko, kompiuterio skaitomu formatu, vertinimų rezultatams tvarkyti ir perduoti. Internetinė sąveikumo vertinimo ataskaitų priemonė turėtų padėti suteikti paprastą ir naudoti patogią sąsają tokioms ataskaitoms rengti ir skelbti. Standartizuoto ataskaitų teikimo kompiuterio skaitomu formatu funkcija galima būtų naudotis stebėsenos tikslais. Be to, tokia priemonė turėtų palengvinti mašininį vertimą ir turėtų būti integruota į Europos sąveikumo portalą. Siekiant skatinti sąveikumą ir sklandų integravimą, internetinei priemonei taip pat turėtų būti taikomas atvirųjų duomenų modelis, grindžiamas sąveikumo vertinimo ataskaitų bendru kontroliniu sąrašu, ir ta priemone turėtų būti laikomasi tokio modelio. Itin svarbu tai, kad būtų suteikta taikomųjų programų sąsaja, sudaranti sąlygas priemonę integruoti į esamas ataskaitų teikimo platformas, taip visiems suinteresuotiesiems subjektams kuo labiau padidinant naudingumą ir veiksmingumą. Nors internetinė priemonė turėtų būti naudojama savanoriškai, turėtų būti laikoma, kad Sąjungos subjektas arba viešojo sektoriaus institucija, pateikę reikiamus duomenis ir leidę juos skelbti Europos sąveikumo portale, įgyvendino pareigą viešoje erdvėje paskelbti ataskaitą, kurioje pateikiami sąveikumo vertinimo rezultatai;

(25)

Sąjungos subjektai arba viešojo sektoriaus institucijos, ieškantys sąveikumo sprendimų, turėtų turėti galimybę prašyti kitų Sąjungos subjektų arba viešojo sektoriaus institucijų pasidalinti pastarųjų subjektų ar institucijų naudojamais sąveikumo sprendimais, kaip antai geroji praktika, specifikacijos ir programinės įrangos kodas, ir su jais susijusių dokumentų. Dalijimasis informacija turėtų tapti standartine praktika. Be to, Sąjungos subjektai arba viešojo sektoriaus institucijos turėtų siekti kurti naujus sąveikumo sprendimus arba toliau plėtoti esamus sąveikumo sprendimus. Tai darydami, jie turėtų teikti pirmenybę sprendimams, neturintiems ribojančių licencijavimo sąlygų, jei tokie sprendimai yra lygiaverčiai. Tačiau dalijimasis sąveikumo sprendimais neturėtų būti suprantamas kaip Sąjungos subjektams ir viešojo sektoriaus institucijoms taikomas reikalavimas atsisakyti savo intelektinės nuosavybės teisių;

(26)

jei viešojo administravimo institucijos dalijasi savo sprendimais su kitomis viešojo administravimo institucijomis arba visuomene, viešojo administravimo institucijos veikia viešojo intereso labui. Tai dar svarbiau novatoriškų technologijų atveju. Pavyzdžiui, dėl atvirojo kodo algoritmai tampa skaidrūs ir sudaromos sąlygos vykdyti nepriklausomus auditus ir naudoti atkuriamas sudedamąsias dalis. Viešojo administravimo institucijų dalijimasis sąveikumo sprendimais turėtų sudaryti sąlygas sukurti atvirą viešojo sektoriaus skaitmeninių technologijų ekosistemą, kuri galėtų būti naudinga įvairiais atžvilgiais;

(27)

stebėdama rekomenduojamų sąveikumo sprendimų darną ir siūlydama priemones, kuriomis būtų užtikrinamas jų suderinamumas su jau tuo pačiu tikslu taikomais sprendimais, Valdyba turėtų atsižvelgti ir į tai, kad sprendimai gali pasenti;

(28)

Europos sąveikumo sistema turėtų būti užtikrinamas nuoseklumas ir ji turėtų būti pripažįstama kaip vienas bendras Sąjungos požiūrio į sąveikumą viešųjų paslaugų sektoriuje atskaitos taškas. Be to, naudojant specializuotas sąveikumo sistemas gali būti patenkinami konkrečių sektorių, sričių ar administracinių lygmenų poreikiai. Tomis sistemomis, kurios yra neprivalomo pobūdžio, turėtų būti toliau propaguojamas sąveikumo sprendimų įgyvendinimas ir integruotojo sąveikumo principas;

(29)

Europos sąveikumo sistema, be kita ko, turėtų būti skatinamas daugiakalbystės principas viešajame sektoriuje;

(30)

Europos sąveikumo sistemą turėtų sukurti Valdyba. Valdyboje turėtų būti po vieną kiekvienos valstybės narės ir vieną Komisijos atstovą. Todėl Europos sąveikumo sistemos kūrimo ir diegimo procesų centriniai dalyviai yra valstybės narės kartu su Komisija. Valdyba Europos sąveikumo sistemą prireikus turėtų atnaujinti;

(31)

specializuotose sąveikumo sistemose, rengiamose siekiant papildyti Europos sąveikumo sistemą, turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos lygmeniu parengtas jau egzistuojančias ir konkretiems sektoriams, pavyzdžiui, sveikatos sektoriui, skirtas sistemas ir joms neturėtų būti daromas poveikis;

(32)

sąveikumas yra tiesiogiai susijęs su atvirosiomis specifikacijomis ir standartais ir priklauso nuo jų naudojimo. Todėl turėtų būti leidžiama Sąjungos viešajame sektoriuje susitarti dėl kompleksinio pobūdžio atvirųjų specifikacijų ir kitų sprendimų, skirtų sąveikumui skatinti. Naujojoje sistemoje turėtų būti aiškiai numatoma, kaip tokie rekomenduojami sąveikumo sprendimai, pažymėti ženklu „Europos sąveikumo sprendimas“, bus kuriami ir propaguojami ateityje. Taip bus labiau suderinta viešojo sektoriaus pozicija perteikiant viešojo sektoriaus poreikius ir viešąsias vertybes platesnio masto diskusijose. Valdyba turėtų susitarti dėl bendrų kriterijų, kuriuos turi tenkinti sąveikumo sprendimai. Valdyba turėtų turėti galimybę atšaukti savo rekomendacijas. Jei Valdyba atšaukia savo rekomendacijas, atitinkamiems sąveikumo sprendimams ženklas „Europos sąveikumo sprendimas“ turėtų būti panaikintas ir tie sąveikumo sprendimai prireikus galėtų būti pašalinti iš Europos sąveikumo portalo;

(33)

daug viešajame sektoriuje naudojamų sąveikumo specifikacijų galėtų būti grindžiamos galiojančiais Sąjungos teisės aktais. Todėl būtina susieti visas transeuropinių skaitmeninių viešųjų paslaugų specifikacijas, kurios privalomos pagal Sąjungos teisę. Įgyvendinančiosioms institucijoms ne visada paprasta rasti reikalavimus naujausiu ir kompiuterio skaitomu formatu. Viena bendra prieiga „Europos sąveikumo portalas“ forma ir aiškiomis taisyklėmis dėl su tokiais reikalavimais susijusios informacijos metaduomenų siekiama padėti viešojo sektoriaus institucijoms užtikrinti, kad jų skaitmeninių paslaugų infrastruktūra atitiktų galiojančias ir būsimas taisykles;

(34)

Europos sąveikumo portalas turėtų būti kuriamas remiantis esamomis iniciatyvomis ir turėtų būti sukurtas kaip lengvai prieinamas sąveikumo sprendimų, vertinimų, žinių ir bendrijos atskaitos taškas. Europos sąveikumo portalas turėtų veikti kaip sąsaja su oficialiais šaltiniais ir prie jo turėtų būti leidžiama prisidėti Europos sąveikumo bendrijai, kaip nustatyta šiame reglamente;

(35)

Europos sąveikumo portale turėtų būti viešai prieinami ir paieškomi sąveikumo sprendimai, kuriais laikomasi Europos sąveikumo sistemos principų, tokių kaip atvirumas, prieinamumas, techninis neutralumas, galimybė naudoti pakartotinai, saugumas ir privatumas. Reikėtų aiškiai atskirti Europos sąveikumo sprendimus, kuriuos rekomenduoja Valdyba, ir kitus sąveikumo sprendimus, pavyzdžiui, sprendimus, kuriais pakartotiniam naudojimuisi iniciatyviai dalijasi viešojo administravimo institucijos, su Sąjungos politika susijusius sprendimus ir aktualius nacionalinių portalų sprendimus. Naudojimo atvejų Europos sąveikumo portale turėtų būti galima ieškoti pagal valstybę arba pagal jų remiamos viešosios paslaugos tipą. Dėl sprendimų skirstymo į kategorijas Europos sąveikumo portale turėtų būti konsultuojamasi su Valdyba;

(36)

kadangi atvirasis kodas suteikia naudotojams galimybę aktyviai vertinti ir tikrinti sprendimų sąveikumą ir saugumą, svarbu, kad atvirasis kodas būtų pritaikytas sąveikumo sprendimų įgyvendinimui. Tame kontekste siekiant didesnio teisinio aiškumo ir abipusio licencijų pripažinimo valstybėse narėse, turėtų būti skatinama naudoti atvirosios programinės įrangos licencijas. Europos Sąjungos viešąja licencija Komisija jau suteikia sprendimą tokiam licencijavimui. Su Europos sąveikumo portalu susietuose valstybių narių portaluose, kuriuose kaupiami su atviruoju kodu susieti sprendimai, turėtų būti galima naudoti Europos Sąjungos viešąją licenciją, kartu neatmetant galimybės tokiuose portaluose naudoti kitų atvirosios programinės įrangos licencijų;

(37)

šiuo metu elektroniniu būdu teikiamos arba valdomos Sąjungos viešosios paslaugos dažnu atveju priklauso nuo ne Sąjungoje įsisteigusių paslaugų teikėjų. Sąjunga yra strategiškai suinteresuota užtikrinti, kad išlaikytų ir plėtotų esminius technologinius pajėgumus, reikalingus jos bendrajai skaitmeninei rinkai apsaugoti, ir visų pirma užtikrinti paslaugų teikimą, apsaugoti ypatingos svarbos tinklų ir informacines sistemas ir teikti svarbiausias viešąsias paslaugas. Europos sąveikumo paramos priemonės turėtų padėti viešojo administravimo institucijoms vystytis ir gebėti atsižvelgti į naujus tarpvalstybinio masto uždavinius ir sritis. Sąveikumas yra sąlyga siekiant išvengti technologinio susaistymo, sudaryti sąlygas techninei raidai ir skatinti inovacijas, o dėl to turėtų padidėti Sąjungos pasaulinis konkurencingumas, atsparumas ir atviras strateginis savarankiškumas;

(38)

būtina sukurti valdymo mechanizmą, siekiant palengvinti Sąjungos politikos įgyvendinimą taip, kad būtų užtikrinamas sąveikumas. Taikant tą mechanizmą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama sąveikiam skaitmeniniam politikos įgyvendinimui po to, kai ji bus priimta teisės aktais, ir jis turėtų padėti kurti poreikiais grindžiamus sąveikumo sprendimus. Šiuo mechanizmu turėtų būti remiamos viešojo sektoriaus institucijos. Valdyba Komisijai turėtų teikti pasiūlymus dėl politikos įgyvendinimo paramos projektų, skirtų viešojo sektoriaus institucijoms remti, o Komisija turėtų nuspręsti, ar tuos paramos projektus pradėti, deramai atsižvelgdama į potencialų nepagrindinių kompiuterio vykdomų politikos versijų, tokių kaip visais administravimo lygmenimis galimi pakartotinai panaudoti etaloniniai įgyvendinimo modeliai ar kodas, poreikį;

(39)

kuriant, plėtojant ir teikiant viešąsias paslaugas visų administravimo lygmenų atstovai turėtų bendradarbiauti su novatoriškomis organizacijomis, įskaitant bendroves ir ne pelno subjektus. Vienas iš veiksmingų būdų remti viešojo sektoriaus inovacijas bei lankstumą ir skatinti viešajame ir privačiame sektoriuose naudoti sąveikumo priemones – remti viešojo sektoriaus institucijų, mokslinių tyrimų ir švietimo įstaigų, startuolių bei novatoriškų MVĮ, ir pilietinės visuomenės organizacijų (CivicTech) bendradarbiavimą e. valdžios technologijų srityje. Remiant atvirą Sąjungos e. valdžios technologijų ekosistemą, kurioje tarpvalstybiniu lygmeniu būtų suburiami viešieji ir privatieji subjektai ir kuri apimtų įvairius administravimo lygmenis, turėtų būti sudaromos sąlygos plėtoti novatoriškas iniciatyvas e. valdžios technologijų sąveikumo sprendimams kurti ir diegti;

(40)

nustačius bendrus inovacijų poreikius ir prioritetus ir sutelkus bendras e. valdžios technologijų ir eksperimentavimo pastangas tarpvalstybiniu mastu, Sąjungos viešojo sektoriaus institucijoms būtų lengviau dalytis informacija apie riziką, įgyta patirtimi ir inovacijų priemonių rezultatais. Vykdant tą veiklą visų pirma bus naudojamasi gausiu Sąjungos technologijų srities startuolių ir MVĮ rezervu. Sėkmingi e. valdžios technologijų projektai ir inovacijų priemonės, išbandomi taikant Europos sąveikumo inovacijų priemones, turėtų padėti užtikrinti daugiau e. valdžios technologijų priemonių ir sąveikumo sprendimų, tinkamų naudoti pakartotinai;

(41)

Europos sąveikumo paramos priemonėms galėtų būti naudingos saugios eksperimentavimo erdvės, kartu užtikrinant atsakingas inovacijas ir tinkamų rizikos mažinimo ir apsaugos priemonių integraciją. Siekiant užtikrinti inovacijoms palankią, ateities iššūkiams pritaikytą ir trikdžiams atsparią teisinę sistemą, turėtų būti sudarytos sąlygos tokius projektus įgyvendinti apribotose bandomosiose sąveikumo reglamentavimo aplinkose. Apribotos bandomosios sąveikumo reglamentavimo aplinkos turėtų būti neatsiejamos kontroliuojamų bandymų aplinkų, kuriose sudaromos sąlygos kurti ir išbandyti novatoriškus sprendimus prieš integruojant tokius sprendimus į viešojo sektoriaus tinklų ir informacines sistemas, dalis. Apribotų bandomųjų sąveikumo reglamentavimo aplinkų sukūrimu turėtų būti skatinamas sąveikumas pasitelkiant novatoriškus sprendimus, kuriant kontroliuojamą eksperimentavimo ir bandymų aplinką, siekiant užtikrinti tų sprendimų suderinamumą su šiuo reglamentu ir kitais atitinkamais Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, didinti novatorių ir kompetentingų institucijų teisinį tikrumą ir geriau suprasti naujų sprendimų galimybes, su jais susijusią riziką ir jų poveikį. Siekiant užtikrinti vienodą įgyvendinimą visoje Sąjungoje ir pasiekti masto ekonomiją, tikslinga sukurti bendras apribotų bandomųjų sąveikumo reglamentavimo aplinkų įgyvendinimo taisykles. Pagal Reglamento (ES) 2018/1725 58 straipsnio 2 dalies i punktą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas Sąjungos subjektams turi įgaliojimus skirti administracines baudas apribotų bandomųjų sąveikumo reglamentavimo aplinkų kontekste;

(42)

pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnį, taip pat nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 (10) 4 straipsnio 2 daliai, būtina nustatyti taisykles dėl galimybės surinktus asmens duomenis naudoti kitais tikslais siekiant apribotoje bandomojoje sąveikumo reglamentavimo aplinkoje sukurti tam tikrus su viešuoju interesu susijusius sąveikumo sprendimus. Visos kitos duomenų valdytojų pareigos ir duomenų subjektų teisės pagal reglamentus (ES) 2016/679 bei (ES) 2018/1725 ir Direktyvą (ES) 2016/680 taikomos toliau. Visų pirma, šiuo reglamentu nenustatomas teisinis pagrindas, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 22 straipsnio 2 dalies b punkte ar Reglamento (ES) 2018/1725 24 straipsnio 2 dalies b punkte. Šiuo reglamentu siekiama numatyti galimybę tvarkyti asmens duomenis tik apribotosios bandomosios sąveikumo reglamentavimo aplinkos kontekste. Visais kitais asmens duomenų, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, tvarkymo atvejais turėtų būti remiamasi atskiru teisiniu pagrindu;

(43)

siekiant padidinti Sąjungos subjektų ir viešojo sektoriaus institucijų atliekamo asmens duomenų tvarkymo skaidrumą, Europos sąveikumo portale turėtų būti teikiama prieiga prie informacijos apie asmens duomenų tvarkymą apribotų bandomųjų sąveikumo reglamentavimo aplinkų kontekste, laikantis reglamentų (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725;

(44)

būtina užtikrinti geresnį sąveikumo klausimų suvokimą, ypač tarp viešojo sektoriaus darbuotojų. Šiuo atžvilgiu labai svarbu užtikrinti nuolatinį mokymą ir skatinti su šia tema susijusį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. Be mokymų apie Europos sąveikumo sprendimus, visos iniciatyvos, kai tikslinga, turėtų būti grindžiamos arba papildomos dalijimusi patirtimi ir sprendimais, taip pat keitimusi informacija apie geriausią praktiką ir skatinimu ja vadovautis. Tuo tikslu Komisija turėtų rengti mokymo kursus bei mokymų medžiagą ir turėtų skatinti sertifikavimo programos sąveikumo klausimais, kuria būtų skatinama geriausia praktika, žmogiškųjų išteklių kvalifikacija ir kompetencijos kultūra, kūrimą. Komisija turėtų padėti didinti bendrą mokymų apie viešojo sektoriaus sąveikumą prieinamumą ir naudojimąsi jais nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, laikantis Sąjungos strategijų skaitmeninių įgūdžių srityje. Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti gebėjimų stiprinimą, visų pirma viešojo administravimo sektoriuje, kiek tai susiję su šio reglamento įgyvendinimui reikalingu perkvalifikavimu ir įgūdžių tobulinimu;

(45)

siekiant sukurti mechanizmą, kuriuo būtų palengvinamas Sąjungos subjektų ir viešojo sektoriaus institucijų tarpusavio mokymosi procesas ir dalijimasis geriausia praktika įgyvendinant Europos sąveikumo sprendimus visose valstybėse narėse, būtina nustatyti, kaip turi būti vykdomas tarpusavio vertinimo procesas. Atliekant tarpusavio vertinimą viešojo sektoriaus institucija, kurios toks vertinimas vykdomas, turėtų gauti vertingų įžvalgų ir rekomendacijų. Visų pirma, tarpusavio vertinimu būtų galima padėti palengvinti technologijų, įrankių, priemonių ir procesų mainus tarp tarpusavio vertinimo dalyvių. Tarpusavio vertinimu turėtų būti sukurtos funkcinės gairės, kaip dalytis geriausia praktika tarp valstybių narių ir Sąjungos subjektų, turinčių skirtingą sąveikumo brandos lygį. Turėtų būti galima tarpusavio vertinimą vykdyti savanoriškai, Sąjungos subjekto ar viešojo sektoriaus institucijos prašymu, kai reikalinga. Siekiant užtikrinti, kad tarpusavio vertinimo procesas būtų ekonomiškai efektyvus ir duotų aiškių ir įtikinamų rezultatų, taip pat siekiant nesudaryti nereikalingos administracinės naštos, Komisija, remdamasi esamais poreikiais ir pasikonsultavusi su Valdyba, turėtų galėti priimti gaires dėl tarpusavio vertinimų metodikos ir turinio;

(46)

Valdyba turėtų padėti nustatyti bendrą Europos sąveikumo struktūrizuoto bendradarbiavimo kryptį skatinant viešųjų paslaugų skaitmeninį sujungimą ir sąveikumą Sąjungoje ir prižiūrėti su tuo bendradarbiavimu susijusią strateginę ir įgyvendinimo veiklą. Valdyba turėtų vykdyti savo užduotis atsižvelgdama į tarpvalstybinio sąveikumo taisykles ir sprendimus, jau įgyvendintus esamose tinklų ir informacinėse sistemose;

(47)

įsteigti tam tikri Sąjungos subjektai, tokie kaip Europos duomenų inovacijų valdyba ir Europos sveikatos duomenų erdvės valdyba, kuriems pavesta, inter alia, didinti sąveikumą konkrečios srities arba politikos lygmeniu. Tačiau nė vienam iš esamų subjektų nėra pavesta spręsti transeuropinėms skaitmeninėms viešosioms paslaugoms taikytinų privalomų reikalavimų klausimo. Valdyba turėtų padėti Sąjungos subjektams, dirbantiems prie politikos, veiksmų ir sprendimų, susijusių su transeuropinių skaitmeninių viešųjų paslaugų tarpvalstybiniu sąveikumu, pavyzdžiui, duomenų erdvių perkeliamumo ir pakartotinio panaudojimo semantinio sąveikumo srityje. Siekiant užtikrinti tarpvalstybinio sąveikumo veiksmų ir konkretiems sektoriams skirtų veiksmų suderinimą ir sinergiją, Valdyba turėtų palaikyti ryšius su visais atitinkamais Sąjungos subjektais. Tuo tikslu Komisija kaip Valdybos pirmininkas gali pakviesti dalyvauti su tam tikru darbotvarkės klausimu susijusių specialių žinių turinčius ekspertus, įskaitant regioninių ir vietos institucijų atstovus ir atvirojo kodo bei standartizacijos bendruomenių atstovus;

(48)

siekiant daryti pažangą viešojo sektoriaus sąveikumo srityje, reikia užtikrinti aktyvų visų valstybių narių ekspertų, specialistų, naudotojų ir suinteresuotųjų piliečių dalyvavimą ir įsipareigojimus. Tos pastangos apima visus administravimo lygmenis – nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenį – ir į jas įtraukiami tarptautiniai partneriai, mokslinių tyrimų ir švietimo įstaigos, taip pat atitinkamos bendruomenės bei privatusis sektorius. Siekiant pasinaudoti jų ekspertinėmis žiniomis, įgūdžiais ir kūrybiškumu, Europos sąveikumo bendrija – specialiai tam skirtas forumas – turėtų padėti apjungti grįžtamąją informaciją, naudotojų ir veiklos poreikius, nustatyti sritis, kurias reikėtų plėtoti toliau, ir bendradarbiavimo sąveikumo srityje Sąjungoje prioritetus. Europos sąveikumo bendrijos sukūrimas turėtų padėti koordinuoti pagrindinių strateginių ir operatyvinių sąveikumo subjektų veiklą ir padėti jiems bendradarbiauti;

(49)

Europos sąveikumo bendrija turėtų būti atvira visoms suinteresuotosioms šalims. Prieiga prie Europos sąveikumo bendrijos turėtų būti kuo paprastesnė, vengiant nereikalingų kliūčių ir administracinės naštos. Europos sąveikumo bendrija turėtų suburti viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus, įskaitant piliečius, turinčius ekspertinių žinių tarpvalstybinio sąveikumo srityje, atstovaujančius įvairiems sluoksniams, tokiems kaip akademinė bendruomenė, mokslinių tyrimų ir inovacijų, švietimo, standartizacijos ir specifikacijų sritys, įmonės ir visų lygmenų viešojo administravimo įstaigos. Turėtų būti skatinama aktyviai dalyvauti Europos sąveikumo bendrijoje, be kita ko, nustatant paramos priemones ir finansavimo galimybes;

(50)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų šio reglamento įgyvendinimą, būtina paskirti už jo įgyvendinimą atsakingas nacionalines kompetentingas institucijas. Daugelyje valstybių narių kai kurie subjektai jau dirba sąveikumo plėtojimo srityje. Tokie subjektai turėtų galėti tapti kompetentingomis institucijomis pagal šį reglamentą, ir, jei yra daugiau nei viena nacionalinė kompetentinga institucija, vienas iš jų turėtų būti paskirtas bendru informaciniu punktu;

(51)

reikėtų parengti Europos sąveikumo darbotvarkę kaip Sąjungos pagrindinę priemonę viešosioms investicijoms į sąveikumo sprendimus koordinuoti ir šio reglamento įgyvendinimo veiksmų gairėms nustatyti. Joje turėtų būti pateikiama išsami finansavimo galimybių ir finansavimo įsipareigojimų šioje srityje apžvalga, kai tinkama, integruojant susijusias Sąjungos programas. Tai turėtų padėti kurti sinergiją ir koordinuoti finansinę paramą, susijusią su sąveikumo plėtojimu, ir išvengti dubliavimosi visais administravimo lygmenimis;

(52)

turėtų būti renkama informacija, kuria būtų galima vadovautis užtikrinant veiksmingą ir efektyvų šio reglamento įgyvendinimą, įskaitant informacijos teikimą Valdybos darbui remti, ir pradinius duomenis, skirtus šiam reglamentui įvertinti pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (11). Todėl Komisija turėtų vykdyti šio reglamento stebėseną ir vertinimą. Vertinimas turėtų būti grindžiamas šiais penkiais kriterijais: efektyvumo, rezultatyvumo, aktualumo, nuoseklumo ir pridėtinės vertės, ypatingą dėmesį skiriant šio reglamento poveikiui transeuropinių skaitmeninių viešųjų paslaugų tarpvalstybiniam sąveikumui įgalinant teikti sklandžias ir prieinamas skaitmenines viešąsias paslaugas, mažinti administracinę naštą ir bet kokių papildomų Sąjungos lygmens priemonių ir politikos poreikį. Tas vertinimas turėtų tapti pagrindu atliekant poveikio vertinimus ir dėl galimų tolesnių priemonių. Be to, Komisija, pasikonsultavusi su Valdyba, turėtų parengti stebėsenos metodiką, procedūras ir rodiklius. Stebėsenos mechanizmas turėtų būti parengtas taip, kad būtų kuo labiau sumažinta valstybėms narėms tenkanti administracinė našta, pakartotinai naudojant, kiek įmanoma, esamus duomenų šaltinius ir taikant sinergiją su esamais stebėsenos mechanizmais, pavyzdžiui, skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu, e. valdžios lyginamosios analizės ataskaita ir 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programos, nustatytos Sprendimu (ES) 2022/2481, trajektorijomis;

(53)

Komisija turėtų parengti ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai metinę ataskaitą dėl sąveikumo Sąjungoje. Toje ataskaitoje turėtų būti aptariama pažanga, pasiekta transeuropinių skaitmeninių viešųjų paslaugų tarpvalstybinio sąveikumo srityje, įgyvendinimo kliūtys ir jį skatinantys veiksniai, taip pat jau pasiekti rezultatai, vadovaujantis šiame reglamente išdėstytomis stebėsenos temomis. Rodiklių, kurių atveju duomenų nėra, atveju valstybės narės turėtų laiku teikti duomenis per Valdybą, kad būtų užtikrintas veiksmingas ataskaitos pateikimas. Ataskaitos kokybė priklauso nuo to, ar duomenys yra prieinami laiku;

(54)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti apribotos bandomosios sąveikumo reglamentavimo aplinkos sukūrimo ir naudojimo taisykles ir sąlygas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (12);

(55)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. vidaus rinkos stiprinimo skatinant transeuropinių skaitmeninių viešųjų paslaugų tarpvalstybinis sąveikumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(56)

šio reglamento taikymo pradžia turėtų būti atidėta trims mėnesiams nuo jo įsigaliojimo dienos, kad valstybės narės ir Sąjungos subjektai turėtų pakankamai laiko pasiruošti taikyti šį reglamentą. Toks atidėjimas būtinas siekiant įsteigti Valdybą ir Europos sąveikumo bendriją bei paskirti sąveikumo koordinatorius. Be to, šiuo reglamentu valstybėms narėms ir Sąjungos subjektams turėtų būti suteikta laiko pasirengti veiksmingai įgyvendinti sąveikumo vertinimus, o kiekvienai valstybei narei – paskirti vieną ar daugiau nacionalinių kompetentingų institucijų ir bendrą kontaktinį punktą. Todėl nuostatos dėl sąveikumo vertinimų, nacionalinių kompetentingų institucijų ir bendrų kontaktinių punktų turėtų būti taikomos praėjus devyniems mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(57)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2023 m. sausio 13 d. (13),