EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/852 2020 m. birželio 18 d. dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (Tekstas svarbus EEE)

(1)

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalimi siekiama sukurti vidaus rinką, kuria būtų skatinamas darnus Europos vystymasis, be kita ko, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir aukšto lygio aplinkos apsauga bei aplinkos kokybės gerinimu;

(2)

2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė naują pasaulinę darnaus vystymosi programą – Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.). Esminė Darbotvarkės iki 2030 m. dalis yra darnaus vystymosi tikslai (toliau – DVT) ir ji apima tris darnumo aspektus: ekonominį, socialinį ir aplinkos. 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikate dėl tolesnių tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsnių DVT siejami su Sąjungos politikos sistema siekiant užtikrinti, kad visais Sąjungos veiksmais ir politikos iniciatyvomis tiek Sąjungoje, tiek pasauliniu mastu nuo pat pradžių būtų atsižvelgiama į DVT. Savo 2017 m. birželio 20 d. išvadose Taryba patvirtino Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą visiškai, nuosekliai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. 2019 m. gruodžio 11 d. Komisija paskelbė savo komunikatą dėl Europos žaliojo kurso;

(3)

2016 m. spalio 5 d. (3) Sąjunga patvirtino Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas). Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktu siekiama stiprinti kovą su klimato kaita, be kita ko, užtikrinant, kad finansavimo srautai atitiktų mažo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi trajektoriją. Tomis aplinkybėmis 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas dėl klimato kaitos. Atsižvelgiant į tai, šis reglamentas yra vienas iš pagrindinių žingsnių, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2050 m Sąjungos poveikis klimatui taptų neutralus;

(4)

siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą, svarbiausia yra darnumas ir perėjimas prie saugios, neutralaus poveikio klimatui, klimato kaitos poveikiui atsparios, efektyviau išteklius naudojančios ir žiedinės ekonomikos. Darnumas jau ilgą laiką yra Sąjungos projekto pagrindas, o Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) atspindi jo socialinį ir aplinkos aspektus;

(5)

2016 m. gruodžio mėn. Komisija aukšto lygio ekspertų grupei pavedė parengti visa apimančią ir išsamią Sąjungos tvaraus finansavimo strategiją. Aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitoje, paskelbtoje 2018 m. sausio 31 d., raginama Sąjungos lygmeniu sukurti techniškai patikimą klasifikavimo sistemą, kad būtų aišku, kuri veikla laikytina žaliąja arba tvaria, pradedant nuo klimato kaitos švelninimo;

(6)

savo 2018 m. kovo 8 d. komunikate Komisija paskelbė savo tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą, kuriuo pradėtas plataus užmojo ir išsamios tvaraus finansavimo strategijos įgyvendinimas. Vienas iš tame veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. Svarbiausias ir skubiausias veiksmų plane numatytas veiksmas yra sukurti suvienodintą tvarios veiklos klasifikavimo sistemą. Veiksmų plane pripažįstama, jog tam, kad kapitalo srautai pasisuktų tvaresnės veiklos kryptimi, reikia, kad visi vienodai ir holistiškai suprastų, ką reiškia veiklos ir investicijų tvarumas aplinkos atžvilgiu. Visų pirma aiškios rekomendacijos, kokios rūšies veikla, laikytina padedančia siekti aplinkos tikslų, padėtų informuoti investuotojus apie investicijas, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla. Daugiau rekomendacijų dėl veiklos, kuria padedama siekti kitų darnumo tikslų, įskaitant socialinius tikslus, galėtų būti parengta vėlesniame etape;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad pasauliniai aplinkos iššūkiai yra sisteminio pobūdžio, reikalingas sisteminis ir į ateitį nukreiptas požiūris į tvarumą aplinkos atžvilgiu, kuriuo būtų atsižvelgiama į augančias neigiamas tendencijas, pavyzdžiui, klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, pasaulinį išteklių pereikvojimą, maisto nepriteklių, ozono sluoksnio ardymą, vandenynų rūgštėjimą, gėlo vandens sistemos blogėjimą, ir žemėtvarkos sistemos keitimą, taip pat į naujų grėsmių, pavyzdžiui, pavojingų cheminių medžiagų ir jų bendro poveikio, atsiradimą;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1386/2013/ES (4) raginama, kad privatusis sektorius padengtų daugiau su aplinka ir klimatu susijusių išlaidų, visų pirma taikant paskatas ir metodikas, kuriomis bendrovės būtų skatinamos apskaičiuoti savo veiklos sąnaudas, susijusias su aplinka, ir pelną, gautą naudojantis ekosisteminėmis paslaugomis;

(9)

siekiant pasiekti DVT Sąjungoje, kapitalo srautus reikia nukreipti į tvarias investicijas. Kad būtų pasiekti tie tikslai, svarbu visapusiškai išnaudoti vidaus rinkos potencialą. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu pašalinti efektyvaus kapitalo judėjimo į tvarias investicijas kliūtis vidaus rinkoje ir neleisti atsirasti naujoms kliūtims;

(10)

atsižvelgiant į iššūkio mastą ir su neveikimu ar pavėluotais veiksmais susijusias išlaidas, finansų sistema turėtų būti palaipsniui pakoreguota siekiant ekonomikai padėti veikti tvariai. Tuo tikslu reikia pradėti plačiai naudoti tvarų finansavimą ir atsižvelgti į finansinių produktų ir paslaugų poveikį darnumui;

(11)

siūlyti finansinius produktus, kuriais siekiama aplinkos atžvilgiu tvarių tikslų, – veiksmingas būdas privačiąsias investicijas nukreipti į tvarią veiklą. Reikalavimais, taikomais tiekiant rinkai finansinius produktus ar įmonių obligacijas kaip aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas, įskaitant valstybių narių ir Sąjungos nustatytus reikalavimus siekiant finansų rinkos dalyviams ir emitentams leisti naudoti nacionalinius ženklus, siekiama didinti investuotojų pasitikėjimą ir informuotumą apie tų finansinių produktų ar įmonių obligacijų poveikį aplinkai, užtikrinti matomumą ir šalinti susirūpinimą dėl „ekomanipuliavimo“. Šio reglamento kontekste ekomanipuliavimas – veikla siekiant įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą, kai finansinis produktas tiekiamas rinkai kaip aplinkai palankus produktas, nors iš tikrųjų toks produktas neatitinka pagrindinių aplinkosaugos standartų. Šiuo metu keletas valstybių narių yra įdiegusios ženklinimo sistemas. Tos esamos sistemos yra pagrįstos skirtingomis klasifikavimo sistemomis, pagal kurias klasifikuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla. Atsižvelgiant į politinius įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Sąjungos lygmens įsipareigojimus, tikėtina, kad vis daugiau ir daugiau valstybių narių nustatys ženklinimo sistemas arba kitus finansų rinkos dalyviams ar emitentams taikytinus reikalavimus, susijusius su finansinių produktų ar įmonių obligacijų, kaip aplinkos atžvilgiu tvarių finansinių produktų ar įmonių obligacijų, tiekimu rinkai. Tokiais atvejais valstybės narės remtųsi savo pačių nacionalinėmis klasifikavimo sistemomis, skirtomis įvertinti, kurios investicijos laikytinos tvariomis. Jeigu tos nacionalinės ženklinimo sistemos naudotų arba reikalavimai būtų grindžiami skirtingais kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, kuri ekonominė veikla laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu, investuotojai nebūtų skatinami investuoti tarpvalstybiniu mastu dėl sunkumų palyginti įvairias investavimo galimybes. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai, kurie pageidauja pritraukti investicijų iš visos Sąjungos, turėtų atitikti skirtingus skirtingų valstybių narių kriterijus, kad jų veikla būtų laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu. Todėl nesant vienodų kriterijų, didėtų sąnaudos ir ekonominės veiklos vykdytojai nebūtų skatinami dalyvauti tarpvalstybinėse kapitalo rinkose tvarių investicijų tikslais;

(12)

visoje Sąjungoje turėtų būti suderinti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar ekonominė veikla laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu, kad būtų pašalintos vidaus rinkos veikimo kliūtys siekiant rinkti lėšas darnumo projektams ir siekiant užkirsti kelią kliūčių tokiems projektams atsiradimui ateityje. Taip suderinus kriterijus, ekonominės veiklos vykdytojams būtų lengviau tarpvalstybiniu mastu rinkti lėšas savo aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai, nes jų ekonominę veiklą būtų galima palyginti su vienodais kriterijais siekiant ją pasirinkti kaip pagrindinį turtą aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijoms. Todėl toks suderinimas palengvintų tarpvalstybinį investavimą Sąjungoje;

(13)

jeigu finansų rinkos dalyviai investuotojams nepateiktų jokio paaiškinimo apie tai, kaip veikla, į kurią jie investuoja, prisidedama siekiant aplinkos tikslų, arba jeigu finansų rinkos dalyviai aiškindami, kas yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, vartotų skirtingas sąvokas, investuotojams tektų neproporcinga našta siekiant patikrinti ir palyginti tuos skirtingus finansinius produktus. Nustatyta, kad tokia praktika atgraso investuotojus investuoti į aplinkos atžvilgiu tvarius finansinius produktus. Be to, investuotojų pasitikėjimo trūkumas daro labai žalingą poveikį tvarių investicijų rinkai. Taip pat nustatyta, kad nacionalinės taisyklės ir rinkos iniciatyvos, kurių imamasi šalies viduje tam klausimui spręsti, skatina vidaus rinkos susiskaidymą. Jeigu finansų rinkos dalyviai atskleistų, kaip ir kokia apimtimi finansiniais produktais, kurie yra tiekiami rinkai kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs, investuojama į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, kuri atitinka aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus pagal šį reglamentą, ir jeigu finansų rinkos dalyviai naudotų bendrus kriterijus tokiam informacijos atskleidimui visoje Sąjungoje, tai padėtų investuotojams palyginti investavimo galimybes kitose valstybėse narėse ir paskatintų bendroves, į kurias investuojama, didinti savo verslo modelių tvarumą aplinkos atžvilgiu. Be to, investuotojai investuotų į aplinkos atžvilgiu tvarius finansinius produktus visoje Sąjungoje labiau pasitikėdami, taip pagerinant vidaus rinkos veikimą;

(14)

siekiant atsižvelgti į esamas kliūtis vidaus rinkos veikimui ir neleisti tokioms kliūtims atsirasti ateityje, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės ir Sąjunga, finansų rinkos dalyviams ar emitentams nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu nustatydamos reikalavimus, susijusius su finansinių produktų ar įmonių obligacijų, kurie tiekiami rinkai kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai ar įmonių obligacijos, ženklinimu, naudotų bendrą aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų sąvoką. Siekiant išvengti rinkos susiskaidymo bei nepakenti vartotojų ir investuotojų interesams dėl skirtingų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos sampratų, nacionalinius reikalavimus, kurių finansų rinkos dalyviai ar emitentai turi laikytis siekdami finansinius produktus ar įmonių obligacijas tiekti rinkai kaip aplinkos atžvilgiu tvarius finansinius produktus ar įmonių obligacijas, reikėtų grįsti vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais. Tokie finansų rinkos dalyviai ir emitentai apima finansų rinkos dalyvius, kurie tiekia aplinkos atžvilgiu tvarius finansinius produktus, ir ne finansų bendroves, kurios leidžia aplinkos atžvilgiu tvarias įmonių obligacijas;

(15)

nustačius aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus, ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems netaikomas šis reglamentas, gali būti paskatinti savo interneto svetainėse savanoriškai paskelbti ir atskleisti informaciją, susijusią su savo vykdoma aplinkos atžvilgiu tvaria veikla. Ta informacija finansų rinkos dalyviams ir kitiems atitinkamiems subjektams, veikiantiems finansų rinkose, ne tik padės lengvai nustatyti, kurie ekonominės veiklos vykdytojai vykdo aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, bet taip pat tiems ekonominės veiklos vykdytojams bus lengviau rinkti lėšas savo aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai;

(16)

aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikacija Sąjungos lygmeniu turėtų sudaryti sąlygas plėtoti būsimą Sąjungos politiką, kuria remiamas tvarus finansavimas, įskaitant visoje Sąjungoje galiojančius aplinkos atžvilgiu tvarių finansinių produktų standartus, ir galiausiai nustatyti ženklus, kuriais visoje Sąjungoje būtų oficialiai pripažįstama atitiktis tiems standartams. Tai taip pat galėtų būti pagrindas kitoms ekonominėms ir reguliavimo priemonėms. Vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais pagrįsti vienodi teisiniai reikalavimai, kuriais vadovaujantis nustatomas investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnis, yra būtini kaip atskaitos taškas būsimai Sąjungos teisei, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas nukreipti investavimą į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą;

(17)

politikos priemonėmis, pasirinktomis siekiant DVT Sąjungoje, pavyzdžiui, įsteigus Europos strateginių investicijų fondą, buvo veiksmingai prisidedama prie privačiųjų investicijų nukreipimo tvarioms investicijoms kartu su viešosiomis išlaidomis. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/1017 (5) nurodyta, kad 40 % Europos strateginių investicijų fondo finansavimo, skirto infrastruktūros ir inovacijos projektams, būtų skiriama investicijoms, kuriomis siekiama klimato politikos tikslų. Bendrais kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla laikytina tvaria, įskaitant jos poveikį aplinkai, galėtų būti remiamasi ateityje rengiant panašias Sąjungos iniciatyvas, kuriomis būtų telkiamos investicijos, kuriomis siekiama su klimatu susijusių arba kitų aplinkos tikslų;

(18)

siekiant nepakenkti investuotojų interesams, fondų valdytojai ir instituciniai investuotojai, kurie tiekia rinkai finansinius produktus, turėtų atskleisti informaciją, kaip ir kokia apimtimi jie taiko aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus investicijų tvarumui aplinkos atžvilgiu nustatyti. Atskleidžiama informacija investuotojams turėtų sudaryti sąlygas suprasti, kokią procentinę dalį visų su finansiniu produktu susijusių investicijų sudaro su tuo finansiniu produktu susijusios investicijos, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, taip investuotojams sudarant sąlygas suprasti, koks yra investicijų tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnis. Kai su finansiniu produktu susijusiomis investicijomis investuojama į ekonominę veiklą, kuria prisidedama siekiant aplinkos tikslo, atskleistinoje informacijoje turėtų būti nurodytas aplinkos tikslas ar tikslai, prie kurių siekimo prisidedama su finansiniu produktu susijusia investicija, taip pat nurodyta, kaip ir kokia apimtimi su finansiniu produktu susijusiomis investicijomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, ir ji turėtų apimti duomenis apie sąlygas sudarančios veiklos ir perėjimo veiklos dalis. Komisija turėtų nurodyti informaciją, kuri turi būti atskleista tuo atžvilgiu. Ta informacija turėtų padėti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms lengvai patikrinti, kaip laikomasi tos informacijos atskleidimo pareigos, ir užtikrinti tokio laikymosi vykdymą pagal taikytiną nacionalinę teisę. Kai finansų rinkos dalyviai neatsižvelgia į aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų kriterijus, jie tuo tikslu turėtų pateikti pareiškimą. Siekiant neleisti apeiti informacijos atskleidimo pareigos, ta pareiga turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai finansiniai produktai yra teikiami rinkai kaip finansiniai produktai, kuriais skatinamos aplinkosauginės savybės, įskaitant finansinius produktus, kurių tikslas yra aplinkos apsauga plačiąja prasme;

(19)

šiame reglamente nustatytos informacijos atskleidimo pareigos papildo Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2088 (6) nustatytas su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo taisykles. Tam, kad būtų padidintas skaidrumas ir kad finansų rinkos dalyviai galutiniams investuotojams pateiktų objektyvų pagrindą siekiant palyginti, kokia investicijų dalimi finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, šiuo reglamentu papildomos taisyklės dėl skaidrumo prieš sutarties sudarymą atskleidžiamoje informacijoje ir periodinėse ataskaitose, nustatytose Reglamente (ES) 2019/2088. Reglamente (ES) 2019/2088 pateikiama tvarių investicijų apibrėžtis apima investicijas į ekonominę veiklą, kuria prisidedama siekiant aplinkos tikslo, kurios, be kita ko, turėtų apimti investicijas į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, kaip tai suprantama šiame reglamente. Be to, Reglamente (ES) 2019/2088 investicijos laikytinos aplinkos atžvilgiu tvariomis investicijomis tik tuomet, kai investicijos nedaro reikšmingos žalos nė vienam iš aplinkos ar socialinių tikslų, kaip išdėstyta tame reglamente;

(20)

siekiant užtikrinti su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje patikimumą, nuoseklumą ir palyginamumą, atskleidžiant informaciją pagal šį reglamentą turėtų būti naudojamasi esamais tvarumo rodikliais tiek, kiek įmanoma, kaip Europos Parlamentas siūlė savo 2018 m. gegužės 29 d. rezoliucijoje dėl tvaraus finansavimo (7). Tomis aplinkybėmis techninės analizės kriterijai turėtų būti grindžiami Reglamente (ES) 2019/2088 nurodytais tvarumo rodikliais tiek, kiek įmanoma;

(21)

kalbant apie ekonominę veiklą, vykdomą įmonių, kurios neprivalo atskleisti informacijos pagal šį reglamentą, galėtų būti išimtinių atvejų, kai finansų rinkos dalyviai negali pagrįstai gauti atitinkamos informacijos, kad patikimai nustatytų, ar suderinimas su techninės analizės kriterijais, nustatytais pagal šį reglamentą, yra užtikrintas. Tokiais išimtiniais atvejais ir tik dėl tos ekonominės veiklos, apie kurią negalima laiku gauti išsamios ir patikimos informacijos, finansų rinkos dalyviams turėtų būti leidžiama atlikti papildomus vertinimus ir skaičiavimus vadovaujantis iš kitų šaltinių gauta informacija. Tokie vertinimai ir skaičiavimai turėtų pakeisti tik ribotą pageidaujamų duomenų elementų konkrečių dalių kiekį ir remiantis jais turėtų būti daromos apdairios išvados. Siekiant užtikrinti, kad investuotojams būtų atskleidžiama aiški ir neklaidinanti informacija, finansų rinkos dalyviai turėtų aiškiai paaiškinti savo išvadų pagrindą, taip pat priežastis, kodėl informacijos atskleidimo galutiniams investuotojams tikslais turėjo būti atlikti tokie papildomi vertinimai ir skaičiavimai;

(22)

savo 2019 m. birželio 20 d. komunikate „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės. Papildomas dokumentas dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo“, Komisija rekomenduoja, kad tam tikros didelės bendrovės teiktų informaciją apie tam tikrus su klimatu susijusius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (toliau – PVRR), kurie grindžiami šiuo reglamentu nustatyta sistema. Visų pirma, informacija apie tokių didelių ne finansų bendrovių apyvartos, kapitalo išlaidų (CapEx) ar veiklos išlaidų (OpEx), kurios yra susijusios su aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla, dalį, taip pat apie PVRR, kurie skirti didelėms finansų bendrovėms, yra naudinga investuotojams, besidomintiems bendrovėmis, kurių produktais ir paslaugomis svariai prisidedama siekiant bet kurio šiame reglamente nustatyto aplinkos tikslo. Todėl tikslinga nustatyti reikalavimą, kad tokios didelės finansų bendrovės kasmet skelbtų tokius PVRR, ir detaliau apibrėžti tokį reikalavimą deleguotuosiuose aktuose, visų pirma kiek tai susiję su didelėmis finansų bendrovėmis. Nors, išplėtus tokio reikalavimo taikymą mažesnėms bendrovėms, kiltų neproporcinga našta, mažesnės bendrovės gali savanoriškai nuspręsti paskelbti tokią informaciją;

(23)

kad būtų galima nustatyti atitinkamos ekonominės veiklos tvarumą aplinkos atžvilgiu, turėtų būti nustatytas išsamus aplinkos tikslų sąrašas. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti šeši aplinkos tikslai: klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrolė bei biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas;

(24)

ekonomine veikla, kuria siekiama klimato kaitos švelninimo aplinkos tikslo, turėtų būti svariai prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stabilizavimo vengiant jų išmetimo ar mažinant išmetamą jų kiekį arba didinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbavimą. Ekonominė veikla turėtų atitikti ilgalaikį tikslą dėl temperatūros, nustatytą Paryžiaus susitarime. Tas aplinkos tikslas turėtų būti aiškinamas vadovaujantis atitinkama Sąjungos teise, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB (8);

(25)

ekonomine veikla, kuria siekiama prisitaikymo prie klimato kaitos aplinkos tikslo, turėtų būti svariai prisidedama mažinant dabartinio ar ateityje tikėtino klimato neigiamą poveikį arba tokio neigiamo poveikio pačiai tai veiklai arba žmonėms, gamtai ar turtui riziką, arba užkertant kelią tokiam poveikiui ar rizikai. Tas aplinkos tikslas turėtų būti aiškinamas vadovaujantis atitinkama Sąjungos teise ir 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa;

(26)

su tausiu vandens ir jūrų išteklių naudojimu ir apsauga susijęs aplinkos tikslas turėtų būti aiškinamas vadovaujantis atitinkama Sąjungos teise, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB (10), 2006/7/EB (11), 2006/118/EB (12), 2008/56/EB (13) ir 2008/105/EB (14), Tarybos direktyvas 91/271/EEB (15), 91/676/EEB (16) ir 98/83/EB (17) bei Komisijos sprendimą (ES) 2017/848 (18) ir Komisijos komunikatus: 2007 m. liepos 18 d. komunikatą „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas“, 2012 m. lapkričio 14 d. komunikatą „Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenys“, ir 2019 m. kovo 11 d. komunikatą „Europos Sąjungos strateginis požiūris į vaistus aplinkoje“;

(27)

su perėjimu prie žiedinės ekonomikos susijęs aplinkos tikslas turėtų būti aiškinamas vadovaujantis atitinkama Sąjungos teise žiedinės ekonomikos, atliekų ir cheminių medžiagų srityje, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1013/2006 (19), (EB) Nr. 1907/2006 (20) ir (ES) 2019/1021 (21) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/62/EB (22), 2000/53/EB (23), 2006/66/EB (24), 2008/98/EB (25), 2010/75/ES (26), 2011/65/ES (27), 2012/19/ES (28), (ES) 2019/883 (29) ir (ES) 2019/904 (30), Tarybos direktyvą 1999/31/EB (31), Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1357/2014 (32), Komisijos sprendimus 2000/532/EB (33) ir 2014/955/ES (34) bei Komisijos komunikatus: 2015 m. gruodžio 2 d. komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ ir 2018 m. sausio 16 d. komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“;

(28)

ekonomine veikla gali būti svariai prisidedama siekiant perėjimo prie žiedinės ekonomikos aplinkos tikslo keliais būdais. Pavyzdžiui, ja galima didinti produktų patvarumą, galimybę juos pataisyti, atnaujinti ir pakartotinai naudoti arba, pasitelkiant projektavimą ir pasirenkant medžiagas, galima mažinti išteklių naudojimą sudarant palankesnes sąlygas vykdyti paskirties keitimą, išmontavimo ir išardymo darbus pastatų ir statybos sektoriuje, visų pirma siekiant sumažinti statybinių medžiagų naudojimą ir skatinti statybinių medžiagų pakartotinį naudojimą. Ja taip pat galima svariai prisidėti siekiant perėjimo prie žiedinės ekonomikos aplinkos tikslo plėtojant verslo modelius, pagal kuriuos produktas teikiamas kaip paslauga, ir žiedines vertės grandines, siekiant kaip įmanoma ilgiau išlaikyti produktų, sudedamųjų dalių ir medžiagų didžiausią naudingumą ir vertę. Pavojingų cheminių medžiagų kiekio mažinimas medžiagose ir produktuose viso gyvavimo ciklo metu, be kita ko, pakeičiant jas saugesnėmis alternatyvomis, mažų mažiausiai turėtų atitikti Sąjungos teisę. Ekonomine veikla taip pat galima svariai prisidėti siekiant perėjimo prie žiedinės ekonomikos aplinkos tikslo mažinant maisto atliekas maisto perdirbimo, gamybos ar platinimo srityse;

(29)

su taršos prevencija ir kontrole susijęs aplinkos tikslas turėtų būti aiškinamas vadovaujantis atitinkama Sąjungos teise, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB, 2004/35/EB (35), 2004/107/EB (36), 2006/118/EB, 2008/50/EB (37), 2008/105/EB, 2010/75/ES, (ES) 2016/802 (38) ir (ES) 2016/2284 (39);

(30)

su biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimu susiję aplinkos tikslai turėtų būti aiškinami vadovaujantis atitinkama Sąjungos teise, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 995/2010 (40), (ES) Nr. 511/2014 (41) ir (ES) Nr. 1143/2014 (42), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (43), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 (44), Tarybos direktyvas 91/676/EEB ir 92/43/EEB (45) bei Komisijos komunikatus: 2003 m. gegužės 21 d. komunikatą „Miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekyba mediena (FLEGT)“, 2011 m. gegužės 3 d. komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“, 2013 m. gegužės 6 d. komunikatą „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“, 2016 m. vasario 26 d. komunikatą „ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas“ ir 2019 m. liepos 23 d. komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“;

(31)

ekonomine veikla gali būti svariai prisidedama siekiant biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo aplinkos tikslo keliais būdais, be kita ko, apsaugant, išsaugant ar atkuriant biologinę įvairovę ir ekosistemas ir tokiu būdu gerinant ekosistemines paslaugas. Tokios paslaugos yra suskirstytos į keturias kategorijas, t. y. aprūpinimo paslaugas, pavyzdžiui, aprūpinimą maistu ir vandeniu; reguliavimo paslaugas, pavyzdžiui, klimato ir ligų kontrolę; paramos paslaugas, pavyzdžiui, maisto medžiagų ciklus ir deguonies gamybą; bei kultūrines paslaugas, pavyzdžiui, dvasinę ir rekreacinę naudą;

(32)

šiame reglamente terminas „tvari miškotvarka“ turėtų būti suprantamas atsižvelgiant į su miškais ir miško žeme susijusią praktiką ir jų naudojimą, kuriais prisidedama prie biologinės įvairovės didinimo arba prie ekosistemų degradacijos, miškų naikinimo ir buveinių praradimo sustabdymo ar prevencijos, atsižvelgiant į miškų ir miško žemės valdymą ir naudojimą tokiu būdu ir mastu, kad būtų palaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsikurti, gyvybingumas ir jų pajėgumas dabar ir ateityje atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis ir kad nebūtų daroma žala kitoms ekosistemoms, kaip nustatyta 1993 m. birželio 16–17 d. Helsinkyje vykusios antrosios Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos Rezoliucijoje H1 „Bendrosios Europos darniojo miškų ūkio gairės“, taip pat atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 995/2010 ir (ES) 2018/841 (46), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 (47) bei 2013 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“;

(33)

šio reglamento tikslais terminas „energijos vartojimo efektyvumas“ vartojamas plačiąja prasme ir turėtų būti suprantamas atsižvelgiant į atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 (48) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2012/27/ES (49) ir (ES) 2018/844 (50), taip pat į įgyvendinimo priemones, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB (51);

(34)

kiekvienam aplinkos tikslui turėtų būti nustatyti vienodi kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar ekonomine veikla svariai prisidedama prie to tikslo. Vienas iš vienodų kriterijų elementų turėtų būti susijęs su siekiu vengti reikšmingos žalos bet kuriam iš aplinkos tikslų, nustatytų šiame reglamente. To reikia siekiant išvengti, kad investicijos būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis tais atvejais, kai ekonomine veikla, kuriai tos investicijos teikia naudą, aplinkai daroma žala viršija jos prisidėjimą prie aplinkos tikslo. Tokiais kriterijais turėtų būti atsižvelgiama į ta ekonomine veikla tiekiamų produktų ir teikiamų paslaugų gyvavimo ciklą, įskaitant įrodymus iš esamų gyvavimo ciklo vertinimų, visų pirma atsižvelgiant į jų gamybą, naudojimą ir gyvavimo ciklo pabaigą, ne tik į pačios ekonominės veiklos poveikį aplinkai;

(35)

primenant bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasiryžimą laikytis principų, įtvirtintų Europos socialinių teisių ramstyje, siekiant remti tvarų ir integracinį augimą bei pripažįstant tarptautinių būtiniausių žmogaus ir darbuotojų teisių ir standartų svarbą, būtiniausių apsaugos priemonių laikymasis turėtų būti sąlyga, kad ekonominė veikla būtų laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu. Dėl tos priežasties ekonominė veikla turėtų būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu, tik jeigu ji vykdoma laikantis EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) Deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, aštuonias TDO pagrindines konvencijas ir Tarptautinę žmogaus teisių chartiją. TDO pagrindinėse konvencijose apibrėžiamos žmogaus ir darbuotojų teisės, kurias turėtų gerbti įmonės. Keli iš tų tarptautinių standartų yra įtvirtinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma, vergijos bei priverstinio darbo draudimas ir nediskriminavimo principas. Tomis būtiniausiomis apsaugos priemonėmis nedaromas poveikis Sąjungos teisėje nustatytų griežtesnių reikalavimų, susijusių su aplinka, sveikata, sauga ir socialiniu tvarumu, taikymui. Įgyvendindamos tas būtiniausias apsaugos priemones įmonės turėtų laikytis principo „nedaryti reikšmingos žalos“, nurodyto Reglamente (ES) 2019/2088, ir atsižvelgti į techninius reguliavimo standartus, priimtus pagal tą reglamentą, kuriais išsamiau patikslinamas tas principas;

(36)

siekiant užtikrinti nuoseklumą tarp šio reglamento ir Reglamento (ES) 2019/2088, šiuo reglamentu turėtų būti iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) 2019/2088, įgaliojant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 1093/2010 (52), (ES) Nr. 1094/2010 (53) ir (ES) Nr. 1095/2010 (54) įsteigtas Europos priežiūros institucijas (toliau kartu – EPI) bendrai parengti techninius reguliavimo standartus, kuriais išsamiau patikslinamas informacijos, susijusios su principu „nedaryti reikšmingos žalos“, turinys ir pateikimas. Tie techniniai reguliavimo standartai turėtų derėti su tvarumo rodiklių dėl neigiamo poveikio turiniu, metodika ir pateikimu, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2019/2088. Jie taip pat turėtų derėti su principais, įtvirtintais Europos socialinių teisių ramstyje, EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, įskaitant TDO Deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, aštuonias TDO pagrindines konvencijas ir Tarptautinę žmogaus teisių chartiją;

(37)

Reglamentas (ES) 2019/2088 turėtų būti dar iš dalies pakeistas, įgaliojant EPI Jungtiniame komitete parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų papildytos taisyklės dėl aplinkos savybių skatinimo skaidrumo ir aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų prieš sutarties sudarymą atskleidžiamoje informacijoje skaidrumo;

(38)

atsižvelgiant į tai, kad siekiant įvertinti ekonominės veiklos poveikį aplinkai reikia konkrečios techninės informacijos, ir į tai, kad tiek mokslas, tiek technologijos greitai keičiasi, kriterijai, skirti aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai, turėtų būti reguliariai pritaikomi, kad tokie pokyčiai būtų atspindėti. Kad kriterijai būtų aktualūs, grindžiami moksliniais įrodymais ir ekspertų bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų žiniomis, svaraus prisidėjimo ir reikšmingos žalos vengimo sąlygos skirtingai ekonominei veiklai turėtų būti apibrėžtos išsamiau ir jas reikėtų reguliariai atnaujinti. Tuo tikslu Komisija, remdamasi įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos tvaraus finansavimo klausimais techninėmis žiniomis, turėtų nustatyti išsamius ir kalibruotus techninės analizės kriterijus, taikomus skirtingai ekonominei veiklai;

(39)

tam tikra ekonominė veikla daro neigiamą poveikį aplinkai, o tokio neigiamo poveikio mažinimu galima svariai prisidėti prie vieno ar daugiau aplinkos tikslų. Tai ekonominei veiklai tikslinga nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais reikalaujama svariai padidinti aplinkosauginį veiksmingumą, palyginti su, inter alia, pramonės vidurkiu, bet kartu finansuojamos ekonominės veiklos ekonominio naudingumo laikotarpiu vengiama aplinkai žalingo susaistymo poveikio, įskaitant susaistymo poveikį, pasižymintį taršos anglies dioksidu intensyvumu. Tais kriterijais taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikį konkrečios ekonominės veiklos poveikį;

(40)

ekonominė veikla neturėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, jeigu aplinkai ja daroma daugiau žalos, nei teikiama naudos. Techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti būtiniausi reikalavimai, reikalingi siekiant išvengti reikšmingos žalos kitiems tikslams, be kita ko, plėtojant būtiniausius reikalavimus, nustatytus pagal Sąjungos teisę. Nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus, Komisija turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų grindžiami turimais moksliniais įrodymais, būtų rengiami atsižvelgiant į gyvavimo ciklo aspektus, įskaitant esamus gyvavimo ciklo vertinimus, ir būtų reguliariai atnaujinami. Kai moksliniu vertinimu nepavyksta pakankamai tiksliai nustatyti rizikos, pagal SESV 191 straipsnį turėtų būti taikomas atsargumo principas;

(41)

apibrėždama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus, skirtus klimato kaitos švelninimo aplinkos tikslui, Komisija turėtų atsižvelgti į vykstantį ir būtiną perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos procesą pagal šio reglamento 10 straipsnio 2 dalį ir teikti jam paskatas. Be neutralaus poveikio klimatui energijos naudojimo ir didesnių investicijų į jau mažo anglies dioksido kiekio ekonominę veiklą ir sektorius, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį perėjimo procesui vykdyti reikia svariai sumažinti vykdant kitą ekonominę veiklą ir kituose sektoriuose, kuriuose nėra technologiškai ir ekonomiškai pagrįstos mažo anglies dioksido kiekio alternatyvos. Ta perėjimo ekonominė veikla turėtų būti laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo, jeigu vykdant ją išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra gerokai mažesnis nei sektoriaus ar pramonės vidurkis, ja netrukdoma plėtoti ir diegti mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų ir ja nesukuriamas turto susaistymas, nesuderinamas su poveikio klimatui neutralumo tikslu, atsižvelgiant į to turto ekonominio naudingumo laikotarpį. Tokiai perėjimo ekonominei veiklai taikomais techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinama, kad ta perėjimo veikla būtų laikomasi patikimos perėjimo prie klimato neutralumo trajektorijos, ir jie turėtų būti reguliariai atitinkamai koreguojami;

(42)

ekonominė veikla turėtų būti laikoma svariai prisidedančia prie vieno ar daugiau šiame reglamente nustatytų aplinkos tikslų, jeigu ja kitai veiklai tiesiogiai sudaromos sąlygos svariai prisidėti prie vieno ar daugiau tų tikslų. Tokia sąlygas sudarančia veikla neturėtų būti sukuriamas turto susaistymas, kuriuo trukdoma pasiekti ilgalaikius aplinkos tikslus, atsižvelgiant į to turto ekonominio naudingumo laikotarpį, ir ja, remiantis gyvavimo ciklo aspektais, turėtų būti daromas svarus teigiamas poveikis aplinkai;

(43)

nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1221/2009 (55) ir (EB) Nr. 66/2010 (56), taip pat Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES (57) ir 2018 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“. Siekiant išvengti nereikalingo nenuoseklumo su kitais tikslais jau taikomu ekonominės veiklos klasifikavimu, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į statistinį klasifikatorių, susijusį su aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sektoriumi, būtent į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 538/2014 (58) aplinkos apsaugos veiklos klasifikatorių (CEPA) ir išteklių valdymo veiklos klasifikatorių (CReMA). Nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų atsižvelgti į esamus aplinkosauginius rodiklius ir ataskaitų teikimo sistemas, kuriuos, be kita ko, yra parengusi Komisija ir Europos aplinkos agentūra, bei į esamus tarptautinius standartus, tokius kaip standartai, kuriuos, be kita ko, yra parengusi EBPO;

(44)

nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į infrastruktūros sektoriaus ypatumus bei turėtų atsižvelgti į bet kokį teigiamą ir neigiamą išorinį poveikį sąnaudų ir naudos analizėje. Tuo klausimu Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2001/42/EB (59), 2011/92/ES (60), 2014/23/ES (61), 2014/24/ES (62) ir 2014/25/ES (63), standartus ir dabartinę metodiką, taip pat į tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, EBPO, darbą. Tomis aplinkybėmis visais projekto įgyvendinimo ciklo etapais techninės analizės kriterijais turėtų būti skatinamos tinkamos valdymo sistemos, apimančios aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kaip nurodyta Jungtinių Tautų remiamuose Atsakingo investavimo principuose;

(45)

techninės analizės kriterijais turėtų būti užtikrinama, kad atitinkama konkrečiame sektoriuje vykdoma ekonominė veikla galėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ir vienodai vertinama, jeigu ta veikla vienodai prisidedama prie vieno ar daugiau šiame reglamente nustatytų aplinkos tikslų. Potenciali geba prisidėti prie tų aplinkos tikslų įvairiuose sektoriuose gali skirtis, ir tai turėtų būti atspindėta tuose kriterijuose. Tačiau kiekviename tų sektorių tais kriterijais tam tikrai ekonominei veiklai neturėtų būti nesąžiningai sudaroma nepalanki padėtis palyginti su kita ekonomine veikla, jeigu pirmąja prisidedama prie aplinkos tikslų tiek pat, kiek ir antrąja;

(46)

nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai, Komisija turėtų įvertinti, ar nustačius tuos kriterijus neatsirastų neišnaudojamo turto ir ar tokie kriterijai nelemtų nenuoseklių paskatų arba nedarytų kito neigiamo poveikio finansų rinkoms;

(47)

siekiant išvengti pernelyg didelių reikalavimų laikymosi išlaidų ekonominės veiklos vykdytojams, Komisija turėtų nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų užtikrinamas pakankamas teisinis aiškumas, kuriuos būtų įmanoma įgyvendinti ir lengva taikyti, o jų laikymasis galėtų būti patikrintas neviršijant pagrįstų reikalavimų laikymosi išlaidų, taip išvengiant nereikalingos administracinės naštos. Techninės analizės kriterijais galėtų būti reikalaujama atlikti gyvavimo ciklo analizę, kai tai pakankamai įgyvendinama ir kai tai būtina;

(48)

siekdama užtikrinti, kad investicijos būtų nukreipiamos į ekonominę veiklą, kuria daromas didžiausias teigiamas poveikis aplinkos tikslams, techninės analizės kriterijus Komisija pirmiausia turėtų nustatytai ekonominei veiklai, kuria potencialiai labiausiai prisidedama prie aplinkos tikslų;

(49)

tinkami techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatomi transporto sektoriui, įskaitant mobilųjį turtą. Tais analizės kriterijais turėtų būti atsižvelgiama į aplinkybę, kad transporto sektoriuje, įskaitant tarptautinę laivybą, išmetama beveik 26 % viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kaip teigiama Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane, transporto sektoriui reikia apie 30 % visų reikiamų papildomų metinių investicijų į darnų vystymąsi Sąjungoje, pavyzdžiui, kad padidinti elektrifikaciją arba paremti perėjimą prie švaresnių transporto rūšių pasitelkiant paskatas perėjimui prie kitų transporto rūšių ir geresniam eismo valdymui;

(50)

ypač svarbu, kad rengdama techninės analizės kriterijus Komisija tinkamai konsultuotųsi, laikydamasi Geresnio reglamentavimo darbotvarkės. Į techninės analizės kriterijų nustatymo ir atnaujinimo procesą turėtų būti įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai ir turėtų būti remiamasi ekspertų, kurie atitinkamose srityse turi patvirtintų žinių ir patirties, patarimais. Tuo tikslu Komisija turėtų įsteigti tvaraus finansavimo platformą (toliau – Platforma). Platformą turėtų sudaryti ekspertai, atstovaujantys tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui. Viešojo sektoriaus ekspertai turėtų būti, be kita ko, Europos aplinkos agentūros, EPI, Europos investicijų banko ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atstovai. Privačiojo sektoriaus ekspertai turėtų būti, be kita ko, finansų ir ne finansų rinkos dalyvių ir verslo sektorių atstovai, atstovaujantys atitinkamoms pramonės šakoms, ir asmenys, turintys ekspertinių žinių apskaitos ir ataskaitų teikimo klausimais. Platforma taip pat turėtų apimti ekspertus, atstovaujančius pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos, socialinės, darbo ir valdymo sričių ekspertus. Jei finansų rinkos dalyviai mano, kad ekonominė veikla neatitinka techninės analizės kriterijų arba ekonominė veikla, kuriai tokie techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, turėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, jie turėtų būti skatinami informuoti Komisiją siekiant padėti Komisijai įvertinti, ar reikalinga papildyti ar atnaujinti techninės analizės kriterijus;

(51)

Platforma turėtų būti steigiama laikantis taikytinų horizontaliųjų taisyklių dėl Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos, be kita ko, kiek tai susiję su atrankos procesu. Atrankos procesu, atsižvelgiant į konkrečias Platformos užduotis, turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą kompetencijos lygį, geografinę ir lyčių pusiausvyrą, taip pat proporcingą atitinkamos praktinės patirties atstovavimą. Vykdydama atrankos procesą Komisija, laikydamasi tų horizontaliųjų taisyklių, turėtų atlikti vertinimą, kuriuo būtų nustatoma, ar kyla interesų konfliktų galimybė, ir turėtų imtis tinkamų priemonių tokiems konfliktams spręsti;

(52)

Platforma Komisiją turėtų konsultuoti techninės analizės kriterijų plėtojimo, analizės ir peržiūros klausimais, įskaitant galimą tokių kriterijų poveikį turto, kuris pagal esamą rinkos praktiką laikytinas aplinkos atžvilgiu tvariu turtu, vertinimui. Platforma Komisijai taip pat turėtų patarti dėl to, ar techninės analizės kriterijai yra tinkami būti taikomi būsimose Sąjungos politikos iniciatyvose, kuriomis būtų siekiama palengvinti tvarų investavimą, bei dėl darnumo apskaitos ir ataskaitų teikimo standartų galimo vaidmens remiant techninės analizės kriterijų taikymą. Platforma turėtų patarti Komisijai, kaip plėtoti tolesnes priemones siekiant padidinti duomenų prieinamumą ir kokybę, atsižvelgiant į tikslą vengti bereikalingos administracinės naštos, kaip skirti dėmesį kitiems darnumo tikslams, įskaitant socialinius tikslus, bei kaip veikia būtiniausios apsaugos priemonės ir dėl potencialaus poreikio jas papildyti;

(53)

Komisija turėtų tęsti esamos Valstybių narių ekspertų grupės tvarių finansų klausimais veiklą ir suteikti jai oficialų statusą. Tos ekspertų grupės užduotys, inter alia, bus konsultuoti Komisiją dėl techninės analizės kriterijų tinkamumo ir požiūrio, kurio laikomasi Platformoje dėl tų kriterijų plėtojimo. Tuo tikslu Komisija turėtų informuoti valstybes nares per reguliarius Valstybių narių ekspertų grupės tvarių finansų klausimais posėdžius;

(54)

siekiant patikslinti šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir visų pirma nustatyti ir atnaujinti skirtingos ekonominės veiklos išsamius ir kalibruotus techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas yra svarus prisidėjimas prie aplinkos tikslų ir reikšminga žala aplinkos tikslams, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos, kurios reikalaujama siekiant laikytis informacijos atskleidimo pareigų pagal šį reglamentą, ir dėl techninės analizės kriterijų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, pavyzdžiui, pasitelkdama Platformą ir Valstybių narių ekspertų grupę tvarių finansų klausimais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (64) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(55)

šiuo reglamentu papildomi informacijos atskleidimo reikalavimai, nustatyti Reglamente (ES) 2019/2088. Siekdamos užtikrinti, kad būtų tvarkingai ir veiksmingai stebima, kaip finansų rinkos dalyviai laikosi šio reglamento, valstybės narės turėtų pasikliauti pagal Reglamentą (ES) 2019/2088 paskirtomis kompetentingomis institucijomis. Be to, siekdamos užtikrinti reikalavimų laikymąsi, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl priemonių ir sankcijų – jos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Nacionalinės kompetentingos institucijos ir EPI su produktais susijusiais intervencijų įgaliojimais, nustatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 600/2014 (65), (ES) Nr. 1286/2014 (66) ir (ES) 2019/1238 (67), taip pat turėtų naudotis netinkamo pardavimo praktikos ar klaidinančių su tvarumu susijusios informacijos atskleidimų atvejais, įskaitant pagal šį reglamentą reikalingą informaciją;

(56)

siekiant užtikrinti efektyvią ir tvarią darbo organizavimo ir posėdžių praktiką tiek Platformos, tiek Valstybių narių ekspertų grupės tvarių finansų klausimais atveju ir siekiant sudaryti sąlygas plačiam dalyvavimui ir efektyviai sąveikai grupėse, jų pogrupiuose, Komisijos ir suinteresuotųjų subjektų lygmeniu, turėtų būti apsvarstyta galimybė, kai tinkama, plačiau naudoti skaitmenines, įskaitant virtualias, technologijas;

(57)

siekiant atitinkamiems subjektams suteikti pakankamai laiko susipažinti su šiame reglamente nustatytais kriterijais, skirtais ekonominę veiklą pripažinti aplinkos atžvilgiu tvaria, ir pasirengti juos taikyti, šiame reglamente nustatytos pareigos kiekvieno aplinkos tikslo atžvilgiu turėtų būti pradėtos taikyti praėjus dvylikai mėnesių po atitinkamų techninės analizės kriterijų nustatymo;

(58)

šio reglamento nuostata, kuria daroma nuoroda į sertifikatu grindžiamas mokesčių paskatų sistemas, kurios taikomos prieš įsigaliojant šiam reglamentui, nedaro poveikio atitinkamai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai, susijusiai su mokesčių nuostatomis, kaip nustatyta Sutartyse;

(59)

šio reglamento taikymas turėtų būti reguliariai peržiūrimas siekiant įvertinti, inter alia,: su aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai taikytinų techninės analizės kriterijų rengimu susijusią pažangą; galimą poreikį peržiūrėti ir papildyti tuos kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla laikytina aplinkos atžvilgiu tvaria; aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemos veiksmingumą nukreipiant privačiąsias investicijas į tokią veiklą, visų pirma, kiek tai susiję su kapitalo srautu į privačias įmones ir kitus teisės subjektus; ir tolesnį tos klasifikavimo sistemos plėtojimą, be kita ko, plečiant jos taikymo sritį, kad ji būtų taikoma ne tik aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai, bet ir veiklai, kuria daroma reikšminga žala aplinkai, taip pat kitiems tvarumo tikslams, įskaitant socialinius tikslus;

(60)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio Sąjungos lygmeniu nustatyti vienodus kriterijus aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,