Tarybos Direktyva 1991 m. birželio 20 d. dėl Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos susitarimo dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, įgyvendinimo

Tarybos Direktyva

1991 m. birželio 20 d.

dėl Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos susitarimo dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, įgyvendinimo

(91/371/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 57 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį ir 235 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi 1989 m. spalio 10 d. Liuksemburge buvo pasirašytas Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos susitarimas dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą;

kadangi vienas iš šio susitarimo uždavinių yra Šveicarijoje pagrindines buveines turinčioms draudimo įmonėms nustatyti skirtingas juridines taisykles nei tos, kurios, remiantis 1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvos 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo [4] III antraštinės dalies nuostatomis, yra taikytinos toms atstovybėms bei filialams, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje;

kadangi Šveicarijos įmonių, kurioms taikomos minėto susitarimo nuostatos, veiklos vykdymą Bendrijoje reglamentuojančios suderintos taisyklės visose valstybėse narėse turi įsigalioti tą pačią dieną; kadangi tas susitarimas neįsigalios anksčiau kaip pirmąją kalendorinių metų, einančių po tos dienos, kai bus pasikeista patvirtinimo dokumentais, dieną,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės per 24 mėnesius nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos pakeičia savo nacionalines nuostatas, kad įgyvendintų Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos susitarimą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2 straipsnis

Valstybės narės savo nacionalinėse nuostatose nurodo, kad jų pakeitimai, padaryti atsižvelgiant į minėtą susitarimą, neįsigalios tol, kol neįsigalios pats susitarimas.

3 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.