English - European Union - Environment -

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/2284 2016 m. gruodžio 14 d. dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/2284

2016 m. gruodžio 14 d.

dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB

(Tekstas svarbus EEE)

1. Apžvalga

1 straipsnis Tikslai ir dalykas

2 straipsnis Taikymo sritis

3 straipsnis Terminų apibrėžtys

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.	teršalų išmetimas – medžiagos išleidimas į atmosferą iš sutelktojo arba pasklidžiojo šaltinio;

2.	išmetamieji antropogeninės kilmės teršalai – į atmosferą išmetami teršalai, susiję su žmogaus veikla;

3.	ozono pirmtakai – azoto oksidai, nemetaniniai lakieji organiniai junginiai, metanas ir anglies monoksidas;

4.	oro kokybės tikslai – Direktyvoje 2008/50/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/107/EB ( 1 ) nustatytos oro kokybės ribinės vertės, siektinos vertės ir įsipareigojimai dėl poveikio koncentracijos;

5.	sieros dioksidas arba SO2 – visi sieros junginiai, išreikšti kaip sieros dioksidas, įskaitant sieros trioksidą (SO3), sieros rūgštį (H2SO4) ir redukuotos sieros junginius, kaip antai vandenilio sulfidą (H2S), tiolius ir dimetilsulfidus;

6.	azoto oksidai arba Nox – azoto oksidas ir azoto dioksidas, išreikšti kaip azoto dioksidas;

7.	nemetaniniai lakieji organiniai junginiai arba NMLOJ – visi organiniai junginiai, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su azoto oksidais gali susidaryti fotocheminių oksidatorių;

8.	smulkiosios kietosios dalelės arba KD2,5 – dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo yra 2,5 mikrometrų (μm) arba mažesnis;

9.	juodoji anglis arba BC – šviesą sugeriančios anglinės kietosios dalelės;

10.

nacionalinis išmetamojo teršalo kiekio mažinimo įsipareigojimas – valstybės narės įsipareigojimas sumažinti išmetamos medžiagos kiekį; jis išreiškiamas ne mažesniu už nustatytąjį išmetamojo teršalo kiekio sumažinimu, kuris turi būti pasiektas tiksliniais kalendoriniais metais ir kuris nustatomas kaip bendro baziniais metais (2005 m.) išmesto teršalo kiekio procentinė dalis;

11.	nusileidimo ir pakilimo ciklas – ciklas, apimantis orlaivio įriedėjimą ir išriedėjimą žeme, pakilimą, aukštėjimą, artėjimą, nusileidimą ir visus kitus jo manevrus, atliekamus mažesniame nei 3 000 pėdų aukštyje;

12.	tarptautinis jūrų eismas – su bet kurios valstybės vėliava plaukiojančių laivų (išskyrus žvejybos laivus), kurie išvyksta iš vienos šalies teritorijos ir atvyksta į kitos šalies teritoriją, reisai jūroje ir priekrančių vandenyse;

13.

taršos kontrolės zona – jūros rajonas, kuris driekiasi ne toliau kaip 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas teritorinės jūros plotis, ir kurį taršos iš laivų prevencijos, mažinimo bei kontrolės tikslais, valstybė narė nustato vadovaudamasi taikomomis tarptautinėmis taisyklėmis ir standartais;

14.	Sąjungos oro taršos šaltinių kontrolei skirti teisės aktai – Sąjungos teisės aktai, kuriais siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų, kuriems taikoma ši direktyva, kiekį taikant švelninamojo poveikio priemones šaltinyje.

4 straipsnis Nacionaliniai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimai

5 straipsnis Lankstumo priemonės

6 straipsnis Nacionalinės oro taršos valdymo programos

7 straipsnis Finansinė parama

7 straipsnis

Finansinė parama

Komisija stengiasi sudaryti palankesnes galimybes pasinaudoti esamų Sąjungos fondų lėšomis vadovaujantis tuos fondus reglamentuojančiomis teisės nuostatomis, kad būtų remiamos priemonės, kurių reikia imtis šios direktyvos tikslams įgyvendinti.

Tie Sąjungos fondai apima dabartinį ir ateityje prieinamą finansavimą pagal, inter alia,:

bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą;

Europos struktūrinius ir investicijų fondus, įskaitant atitinkamą finansavimą pagal bendrą žemės ūkio politiką;

priemones aplinkos ir klimato politikos srities veiksmams finansuoti, kaip antai LIFE programą.

Komisija įvertina galimybę įdiegti vieno langelio principą, kad suinteresuotoji šalis galėtų lengvai patikrinti galimybes gauti Sąjungos finansavimą ir procedūras, susijusias su prieiga prie projektų, kuriais sprendžiami oro taršos klausimai.

8 straipsnis Nacionalinės išmetamųjų teršalų apskaitos ir prognozės bei informacinės apskaitos ataskaitos

9 straipsnis Oro taršos poveikio stebėsena

10 straipsnis Valstybių narių ataskaitos

11 straipsnis Komisijos teikiamos ataskaitos

12 straipsnis Europos švaraus oro forumas

12 straipsnis

Europos švaraus oro forumas

Komisija įsteigia Europos švaraus oro forumą, siekdama teikti gaires ir sudaryti palankesnes sąlygas koordinuotai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir politiką oro kokybės gerinimo srityje, reguliariai suburiant visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant valstybių narių kompetentingas institucijas visais atitinkamais lygmenimis, Komisiją, pramonę, pilietinę visuomenę ir mokslininkų bendruomenę. Europos švaraus oro forume turi būti keičiamasi patirtimi ir gerąja praktika, be kita ko, susijusia su išmetamųjų teršalų būstų šildymo ir kelių transporto sektoriuje kiekio mažinimu, kuriais gali būti remiamasi rengiant nacionalines oro taršos valdymo programas ir kurie gali padėti užtikrinti jų įgyvendinimą.

13 straipsnis Peržiūra

14 straipsnis Galimybė susipažinti su informacija

15 straipsnis Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir veiksmų koordinavimas su tarptautinėmis organizacijomis

15 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir veiksmų koordinavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Nedarant poveikio SESV 218 straipsniui, Sąjunga ir valstybės narės prireikus siekia vykdyti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir koordinuoti veiksmus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai, Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), JT EEK, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Tarptautine jūrų organizacija (TJO) ir Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO), be kita ko, keisdamosi informacija, susijusia su techniniais ir moksliniais tyrimais bei plėtra, ir taip siekdamos sudaryti geresnį pagrindą, kuriuo remiantis būtų sudarytos palankesnės sąlygos išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti.

16 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

17 straipsnis Komiteto procedūra

18 straipsnis Sankcijos

18 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

19 straipsnis Direktyvos 2003/35/EB dalinis pakeitimas

19 straipsnis

Direktyvos 2003/35/EB dalinis pakeitimas

Į Direktyvos 2003/35/EB I priedą įtraukiamas šis punktas:

„g) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir kuria panaikinama Direktyva 2001/81/EB ( *1 ), 6 straipsnio 1 dalis.

20 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

21 straipsnis Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

22 straipsnis Įsigaliojimas

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja 2016 m. gruodžio 31 d.

23 straipsnis Adresatai

23 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS

Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ TERŠALŲ STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

A lentelė

Metinių ataskaitų apie išmetamuosius teršalus teikimo reikalavimai, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje

Elementas	Teršalai	Laiko eilutė	Ataskaitų teikimo datos
Bendras valstybėje narėje išmestų teršalų kiekis pagal NFR (1) nustatytą šaltinio kategoriją (2)	— SO2, NOX, NMLOJ, NH3, CO — sunkieji metalai (Cd, Hg, Pb) (3) — POT (4) (bendras PAA (5) kiekis, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, dioksinai ir furanai, PCB (6), HCB (7))	Kasmet nuo 1990 m. iki metų, nustatomų iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2)	vasario 15 d. (9)
Bendras valstybėje narėje išmestų teršalų kiekis pagal NFR nustatytą šaltinio kategoriją (2)	— KD2,5, KD10 (8) ir, jei turima duomenų, juodoji anglis	Kasmet nuo 2000 m. iki metų, nustatomų iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2)	vasario 15 d. (9)
(1) Į atmosferą išmetamų teršalų nomenklatūra (NFR), numatyta TTOTP konvencijoje. (2) Apie natūralių išmetamųjų teršalų kiekį pranešama laikantis metodikų, nustatytų TTOTP konvencijoje ir EMEP/EEE gairėse dėl išmetamųjų oro teršalų apskaitos. Jis neįtraukiamas į bendrą valstybėje narėje išmestų teršalų kiekį ir apie jį pranešama atskirai. (3) Cd (kadmis), Hg (gyvsidabris), Pb (švinas). (4) POT (patvarieji organiniai teršalai). (5) PAA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai). (6) PCB (polichlorinuoti bifenilai). (7) HCB (heksachlorobenzenas). (8) KD10 – dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo yra 10 mikrometrų (μm) arba mažesnis. (9) Pataisytos ataskaitos pakartotinai pateikiamos ne vėliau kaip per keturias savaites ir jose išsamiai paaiškinami atlikti pataisymai.

B lentelė

Metinių ataskaitų apie išmetamuosius teršalus teikimo reikalavimai, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje

Elementas	Teršalai	Laiko eilutė	Ataskaitos teikimo data
Bendras valstybėje narėje išmestų teršalų kiekis pagal NFR nustatytą šaltinio kategoriją (1)	— sunkieji metalai (As, Cr, Cu, Ni, Se ir Zn ir jų junginiai) (2) — BSDK (3)	Kasmet nuo 1990 m. (dėl BSDK – nuo 2000 m.) iki metų, nustatomų iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2)	vasario 15 d.
(1) apie natūralių išmetamųjų teršalų kiekį pranešama laikantis metodikų, nustatytų TTOTP konvencijoje ir EMEP/EEE gairėse dėl išmetamųjų oro teršalų apskaitos. Jis neįtraukiamas į bendrą valstybėje narėje išmestų teršalų kiekį ir apie jį pranešama atskirai. (2) As (arsenas), Cr (chromas), Cu (varis), Ni (nikelis), Se (selenas), Zn (cinkas). (3) BSDK (bendras suspenduotų dalelių kiekis).

▼M1

C lentelė

Teikiamų ataskaitų apie išmetamuosius teršalus ir jų prognozes reikalavimai, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje

Elementas	Teršalai	Laiko eilutė ir (arba) tiksliniai metai	Ataskaitų teikimo datos
Nacionaliniai išmetamųjų teršalų erdvinio pasiskirstymo duomenys pagal šaltinio kategoriją (GNFR)	— SO2, NOx, NMLOJ, CO, NH3, KD10, KD2,5 — sunkieji metalai (Cd, Hg, Pb) — POT (bendras PAA kiekis, HCB, PCB, dioksinai ir furanai) — Juodoji anglis (jei turima duomenų)	Kas ketverius metus už metus, nustatomus iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2) nuo 2017 m.	gegužės 1 d. (1)
Dideli sutelktieji taršos šaltiniai pagal šaltinio kategoriją (GNFR)	— SO2, NOx, NMLOJ, CO, NH3, KD10, KD2,5 — sunkieji metalai (Cd, Hg, Pb) — POT (bendras PAA kiekis, HCB, PCB, dioksinai ir furanai) — Juodoji anglis (jei turima duomenų)	Kas ketverius metus už metus, nustatomus iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2) nuo 2017 m.	gegužės 1 d. (1)
Prognozuojamas išmetamųjų teršalų kiekis pagal NFR šaltinio kategoriją	— SO2, NOx, NH3, NMLOJ, KD2,5 ir, jei turima duomenų, juodoji anglis	Kas dvejus metus, įtraukiant prognozavimo metus – 2020 m., 2025 m., 2030 m. ir, jei turima duomenų, 2040 m. ir 2050 m. nuo 2017 m.	kovo 15 d.
(1) Pataisytos ataskaitos pakartotinai pateikiamos per keturias savaites ir jose išsamiai paaiškinami atlikti pataisymai.

▼B

D lentelė

Metinių ataskaitų apie 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą informacinę apskaitos ataskaitą teikimo reikalavimai

Elementas

Teršalai

Laiko eilutė ir (arba) tiksliniai metai

Ataskaitų teikimo datos

Informacinė apskaitos ataskaita

— SO2, NOx, NMLOJ, NH3, CO, KD2,5, KD10

— sunkieji metalai (Cd, Hg, Pb) ir juodoji anglis

— POT (bendras PAA kiekis, benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, dioksinai ir furanai, PCB, HCB)

— Jei turima duomenų, sunkieji metalai (As, Cr, Cu, Ni, Se ir Zn ir jų junginiai) ir BSDK

Visais metais

(kaip nurodyta A, B ir C lentelėse)

kovo 15 d.

II PRIEDAS

NACIONALINIAI IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO MAŽINIMO ĮSIPAREIGOJIMAI

A lentelė

Valstybė narė	Sumažintina SO2 dalis, palyginti su 2005 m.		Sumažintina NOx dalis, palyginti su 2005 m.		Sumažintina NMLOJ dalis, palyginti su 2005 m.
Valstybė narė	Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.	Bet kuriais metais nuo 2030 m.	Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.	Bet kuriais metais nuo 2030 m.	Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.	Bet kuriais metais nuo 2030 m.
Belgija	43 %	66 %	41 %	59 %	21 %	35 %
Bulgarija	78 %	88 %	41 %	58 %	21 %	42 %
Čekijos Respublika	45 %	66 %	35 %	64 %	18 %	50 %
Danija	35 %	59 %	56 %	68 %	35 %	37 %
Vokietija	21 %	58 %	39 %	65 %	13 %	28 %
Estija	32 %	68 %	18 %	30 %	10 %	28 %
Graikija	74 %	88 %	31 %	55 %	54 %	62 %
Ispanija	67 %	88 %	41 %	62 %	22 %	39 %
Prancūzija	55 %	77 %	50 %	69 %	43 %	52 %
Kroatija	55 %	83 %	31 %	57 %	34 %	48 %
Airija	65 %	85 %	49 %	69 %	25 %	32 %
Italija	35 %	71 %	40 %	65 %	35 %	46 %
Kipras	83 %	93 %	44 %	55 %	45 %	50 %
Latvija	8 %	46 %	32 %	34 %	27 %	38 %
Lietuva	55 %	60 %	48 %	51 %	32 %	47 %
Liuksemburgas	34 %	50 %	43 %	83 %	29 %	42 %
Vengrija	46 %	73 %	34 %	66 %	30 %	58 %
Мalta	77 %	95 %	42 %	79 %	23 %	27 %
Nyderlandai	28 %	53 %	45 %	61 %	8 %	15 %
Austrija	26 %	41 %	37 %	69 %	21 %	36 %
Lenkija	59 %	70 %	30 %	39 %	25 %	26 %
Portugalija	63 %	83 %	36 %	63 %	18 %	38 %
Rumunija	77 %	88 %	45 %	60 %	25 %	45 %
Slovėnija	63 %	92 %	39 %	65 %	23 %	53 %
Slovakija	57 %	82 %	36 %	50 %	18 %	32 %
Suomija	30 %	34 %	35 %	47 %	35 %	48 %
Švedija	22 %	22 %	36 %	66 %	25 %	36 %
Jungtinė Karalystė	59 %	88 %	55 %	73 %	32 %	39 %
ES 28	59 %	79 %	42 %	63 %	28 %	40 %
(*1) Valstybės narės, kurios pasirinko naudoti bendrą valstybėje narėje išmetamų teršalų kiekį, apskaičiuotą pagal sunaudotą kurą, kaip atitikties pagrindą pagal TTOTP konvenciją, gali toliau laikytis to pasirinkimo, kad būtų užtikrintas tarptautinės ir Sąjungos teisės suderinamumas.

B lentelė

Valstybė narė	Sumažintina NH3 dalis, palyginti su 2005 m.		Sumažintina KD2,5 dalis, palyginti su 2005 m.
Valstybė narė	Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.	Bet kuriais metais nuo 2030 m.	Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m.	Bet kuriais metais nuo 2030 m.
Belgija	2 %	13 %	20 %	39 %
Bulgarija	3 %	12 %	20 %	41 %
Čekijos Respublika	7 %	22 %	17 %	60 %
Danija	24 %	24 %	33 %	55 %
Vokietija	5 %	29 %	26 %	43 %
Estija	1 %	1 %	15 %	41 %
Graikija	7 %	10 %	35 %	50 %
Ispanija	3 %	16 %	15 %	50 %
Prancūzija	4 %	13 %	27 %	57 %
Kroatija	1 %	25 %	18 %	55 %
Airija	1 %	5 %	18 %	41 %
Italija	5 %	16 %	10 %	40 %
Kipras	10 %	20 %	46 %	70 %
Latvija	1 %	1 %	16 %	43 %
Lietuva	10 %	10 %	20 %	36 %
Liuksemburgas	1 %	22 %	15 %	40 %
Vengrija	10 %	32 %	13 %	55 %
Мalta	4 %	24 %	25 %	50 %
Nyderlandai	13 %	21 %	37 %	45 %
Austrija	1 %	12 %	20 %	46 %
Lenkija	1 %	17 %	16 %	58 %
Portugalija	7 %	15 %	15 %	53 %
Rumunija	13 %	25 %	28 %	58 %
Slovėnija	1 %	15 %	25 %	60 %
Slovakija	15 %	30 %	36 %	49 %
Suomija	20 %	20 %	30 %	34 %
Švedija	15 %	17 %	19 %	19 %
Jungtinė Karalystė	8 %	16 %	30 %	46 %
ES 28	6 %	19 %	22 %	49 %
(*1) Valstybės narės, kurios pasirinko naudoti bendrą valstybėje narėje išmetamų teršalų kiekį, apskaičiuotą pagal sunaudotą kurą, kaip atitikties pagrindą pagal TTOTP konvenciją, gali toliau laikytis to pasirinkimo, kad būtų užtikrintas tarptautinės ir Sąjungos teisės suderinamumas.

III PRIEDAS

6 IR 10 STRAIPSNIUOSE NURODYTAS NACIONALINIŲ ORO TARŠOS VALDYMO PROGRAMŲ TURINYS

1 DALIS

Minimalus nacionalinių oro taršos valdymo programų turinys

1. Pirminėse nacionalinėse oro taršos valdymo programose, nurodytose 6 ir 10 straipsniuose, pateikiami bent šie elementai:

nacionalinė oro kokybės ir taršos politikos sistema, pagal kurią parengta programa, įskaitant:

politikos prioritetus ir jų ryšį su kitose susijusiose politikos srityse, įskaitant klimato kaitą ir tam tikrais atvejais žemės ūkį, pramonę ir transportą, nustatytais prioritetais;

ii)

nacionalinėms, regionų ir vietos institucijoms suteiktą atsakomybę;

iii)

vykdant dabartinę politiką ir taikant dabartines priemones padarytą pažangą mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir gerinant oro kokybę, taip pat valstybių narių ir Sąjungos įsipareigojimų įvykdymo lygį;

iv)

numatomą tolesnę pažangą, darant prielaidą, kad nebus keičiamos jau priimtos politikos kryptys ir priemonės;

politikos galimybės, į kurias atsižvelgta siekiant įvykdyti laikotarpio nuo 2020 m. iki 2029 m. ir laikotarpio po 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus bei pasiekti 2025 m. nustatytus tarpinius išmetamųjų teršalų lygius ir prisidėti prie tolesnio oro kokybės gerinimo, ir jų analizė (įskaitant analizės metodą); jei turima duomenų, politikos ir priemonių poveikis (vertinant kiekvienos jų poveikį atskirai arba bendrai) išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, oro kokybei ir aplinkai, ir susijęs neapibrėžtumas;

atrinktos priemonės ir politika, kurias numatoma priimti, nurodant jų priėmimo, įgyvendinimo bei peržiūros tvarkaraštį ir atsakingas kompetentingas institucijas;

jei taikoma, paaiškinimas, kodėl nesiimant priemonių, dėl kurių būtų patiriamos neproporcingos išlaidos, negali būti užtikrinti 2025 m. orientaciniai išmetamųjų teršalų lygiai;

jei taikoma, ataskaita apie 5 straipsnyje nurodytų lankstumo priemonių naudojimą ir poveikį aplinkai, kilusį dėl tokio naudojimo;

vertinimas, kaip įgyvendinant pasirinktą politiką ir priemones užtikrinamas suderinamumas su kitose susijusiose politikos srityse nustatytais planais ir programomis.

2. Atnaujinant nacionalines oro taršos valdymo programas, nurodytas 6 ir 10 straipsniuose, įtraukiami bent šie elementai:

įgyvendinant programą, mažinant išmetamųjų teršalų kiekį ir koncentraciją padarytos pažangos vertinimas;

visi svarbūs su politinėmis aplinkybėmis, vertinimais, programa arba su jos įgyvendinimo tvarkaraščiu susiję pokyčiai.

2 DALIS

6 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonės

Valstybės narės atsižvelgia į atitinkamą Amoniakui skirtų gairių dokumentą ir naudojasi geriausiais prieinamais gamybos būdais vadovaudamosi Direktyva 2010/75/ES.

A. Išmetamo amoniako kiekio kontrolės priemonė

1. Valstybės narės, atsižvelgdamos į 2014 m. JT EEK Geros žemės ūkio praktikos, susijusios su išmetamo amoniako kiekio mažinimu, pagrindų kodeksą, parengia nacionalinį patariamąjį gerosios žemės ūkio praktikos, susijusios su išmetamo amoniako kiekio kontrole, kodeksą, kurį sudaro bent šie elementai:

azoto valdymas, atsižvelgiant į visą azoto ciklą;

gyvulių šėrimo strategijos;

mažai taršūs mėšlo skleidimo būdai;

mažai taršios mėšlo laikymo sistemos;

mažai taršios gyvūnų laikymo sistemos;

galimybės apriboti amoniako, išmetamo naudojant mineralines trąšas, kiekį.

2. Valstybės narės gali sudaryti nacionalinį azoto balansą, kad remdamosi JT EEK Azoto balansų gairėse ( 9 ) nustatytais principais galėtų stebėti bendro žemės ūkio sektoriuje išmetamo chemiškai aktyvaus azoto kiekio, įskaitant amoniaką, azoto suboksidą, amonį, nitratus ir nitritus, pokyčius.

3. Valstybės narės draudžia naudoti amonio karbonato trąšas ir gali sumažinti iš neorganinių trąšų išmetamą amoniako kiekį, taikydamos šiuos metodus:

karbamido trąšos pakeičiamos amonio nitrato trąšomis;

jei toliau naudojamos karbamido trąšos, naudojami metodai, kuriuos taikant, kaip įrodyta, išmetamas amoniako kiekis sumažėja bent 30 %, palyginti su naudojant Amoniakui skirtų gairių dokumente aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu;

skatinama neorganines trąšas pakeisti organinėmis trąšomis, o jei toliau naudojamos neorganinės trąšos, jos paskleidžiamos atsižvelgiant į numatomą tręšiamų kultūrinių augalų ar pievų azoto ir fosforo poreikį, taip pat į dirvožemyje esantį maistinių medžiagų kiekį ir dirvožemio aprūpinimą maistinėmis trąšomis, naudojant kitas trąšas.

4. Valstybės narės gali sumažinti iš gyvulių mėšlo išmetamą amoniako kiekį, taikydamos šiuos metodus:

mažina teršalų, išmetamų ariamą žemę ir pievas tręšiant srutomis ir kietu mėšlu, kiekį, naudodamos metodus, pagal kuriuos išmetamųjų teršalų sumažėja bent 30 %, palyginti su naudojant Amoniakui skirtų gairių dokumente aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu, ir tenkindamos šias sąlygas:

mėšlas ir srutos skleidžiami tik atsižvelgiant į numatomą tręšiamų kultūrinių augalų ar pievų maistinių azoto ir fosforo medžiagų poreikį, taip pat į dirvožemyje esantį maistinių medžiagų kiekį ir dirvožemio aprūpinimą maistinėmis trąšomis, naudojant kitas trąšas;

ii)

mėšlas ir srutos neskleidžiami, jei tręšiama žemė yra įmirkusi, užtvindyta, įšalusi ar padengta sniegu;

iii)

pievoje srutos paskleidžiamos naudojant prikabinamąją žarną, prikabinamąją pavažą arba negiliai ar giliai įpurškiant;

iv)

ant ariamos žemės paskleidžiamas mėšlas ir srutos įterpiamos į dirvožemį per keturias valandas nuo paskleidimo;

mažina teršalų, išmetamų iš mėšlo saugojimo vietų, esančių ne gyvūnų laikymo patalpose, kiekį, naudodamos šiuos metodus:

srutų saugyklose, pastatytose po 2022 m. sausio 1 d., naudojamos mažai taršios saugojimo sistemos ar metodai, pagal kuriuos, kaip įrodyta, išmetamas amoniako kiekis sumažėja bent 60 %, palyginti su naudojant Amoniakui skirtų gairių dokumente aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu, o jei naudojamos esamos srutų saugyklos, – išmetamas amoniako kiekis sumažėja bent 40 %;

ii)

kieto mėšlo saugyklos yra uždengiamos;

iii)

užtikrinama, kad ūkiai turėtų pakankamus mėšlo saugojimo pajėgumus, kad mėšlas būtų paskleidžiamas tik kultūrinių augalų augimui tinkamais laikotarpiais;

mažina iš gyvulių laikymo patalpų išmetamą teršalų kiekį, naudodamos sistemas, kurias taikant, kaip įrodyta, išmetamas amoniako kiekis sumažėja bent 20 %, palyginti su naudojant Amoniakui skirtų gairių dokumente aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu;

mažina iš mėšlo išmetamą teršalų kiekį, naudodamos šėrimo nedidelį baltymų kiekį turinčiais pašarais strategijas, kurias taikant, kaip įrodyta, išmetamas amoniako kiekis sumažėja bent 10 %, palyginti su naudojant Amoniakui skirtų gairių dokumente aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu.

B. Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonės siekiant kontroliuoti išmetamą kietųjų dalelių ir juodosios anglies kiekį

1. Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 ( 10 ) II priedui dėl kompleksinės paramos, valstybės narės gali uždrausti žemės ūkio derliaus liekanas, atliekas ir miško liekanas deginti atvirame lauke.

Valstybės narės stebi, kaip laikomasi pagal pirmą pastraipą įgyvendinamo draudimo, ir užtikrina jo vykdymą. Bet kokios tokio draudimo išimtys taikomos tik prevencinių programų, kuriomis siekiama išvengti nekontroliuojamų gaisrų gamtoje, vykdyti maro kontrolę arba saugoti biologinę įvairovę, atveju.

2. Valstybės narės gali parengti nacionalinį patariamąjį gerosios žemės ūkio praktikos, siekiant tinkamai valdyti derliaus liekanas, kodeksą, remdamosi šiais metodais:

dirvožemio struktūros gerinimo, įterpiant derliaus liekanas;

derliaus liekanų geresnių įterpimo būdų taikymo;

alternatyvaus derliaus liekanų naudojimo;

dirvožemio derlingumo ir struktūros gerinimo, įterpiant mėšlą, reikalingą augalams kuo geriau augti, taip vengiant mėšlą (gyvūnų mėšlą, gilų šiaudų kraiką) deginti.

C. Poveikio mažiems ūkiams išvengimas

Imdamosi A ir B skirsniuose nurodytų priemonių valstybės narės užtikrina, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į poveikį mažiems ir labai mažiems ūkiams.

Pavyzdžiui, valstybės narės, atsižvelgdamos į taikomus mažinimo įsipareigojimus, prireikus gali, jei įmanoma, mažiems ir labai mažiems ūkiams tų priemonių netaikyti.

IV PRIEDAS

5 IR 8 STRAIPSNIUOSE NURODYTI NACIONALINIŲ IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ APSKAITŲ IR PROGNOZIŲ, INFORMACINIŲ APSKAITŲ ATASKAITŲ IR PATIKSLINTŲ NACIONALINIŲ IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ APSKAITŲ RENGIMO IR ATNAUJINIMO METODAI

Valstybės narės parengia I priede nurodytų išmetamųjų teršalų nacionalines apskaitas, patikslintas tų išmetamųjų teršalų nacionalines apskaitas, kai tinkama, nacionalines išmetamųjų teršalų prognozes, nacionalines išmetamųjų teršalų erdvinio pasiskirstymo apskaitas, didelių sutelktųjų taršos šaltinių apskaitas ir informacines apskaitos ataskaitas, naudodamos TTOTP konvencijos šalių priimtus metodus (pateiktus Bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP) ataskaitų teikimo gairėse) ir toje konvencijoje nurodytas EMEP ir Europos aplinkos agentūros gaires (toliau – EMEP/EEE gairės). Be to, pagal tas pačias gaires parengiama papildoma informacija, visų pirma, veiklos duomenys, reikalingi nacionalinėms išmetamųjų teršalų apskaitoms ir prognozėms įvertinti.

Remiantis EMEP ataskaitų teikimo gairėmis nepažeidžiamos papildomos šiame priede nustatytos sąlygos ir su I priede nurodyta į atmosferą išmetamų teršalų nomenklatūra, laiko eilute ir ataskaitų teikimo datomis susiję reikalavimai.

1 DALIS

Nacionalinės metinės išmetamųjų teršalų apskaitos

1. Nacionalinės išmetamųjų teršalų apskaitos turi būti skaidrios, nuoseklios, palyginamos, išsamios ir tikslios.

2. Teršalai, išmetami iš nustatytų pagrindinių kategorijų šaltinių, apskaičiuojami pagal EMEP/EEE gairėse nustatytą metodiką, siekiant naudoti 2 arba aukštesnio lygio (išsamesnę) metodiką.

Valstybės narės, rengdamos nacionalines išmetamųjų teršalų apskaitas, gali naudoti kitas moksliškai pagrįstas ir palyginamas metodikas, jei taikant tas metodikas galima atlikti tikslesnius apskaičiavimus nei pagal EMEP/EEE gairėse numatytus metodus.

3. Kalbant apie transporto išmetamus teršalus, valstybės narės atlieka tokių išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimus ir teikia apie juos ataskaitas, kurie yra suderinami su Eurostatui teikiamais nacionaliniais energijos balansais.

4. Kelių transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis apskaičiuojamas ir jo ataskaitos teikiamos remiantis atitinkamoje valstybėje narėje parduoto kuro kiekiu ( 11 ). Be to, valstybės narės gali ataskaitas apie kelių transporto priemonių išmetamus teršalus teikti remdamosi valstybėje narėje sunaudoto kuro kiekiu arba nuvažiuotų kilometrų skaičiumi.

5. Teikdamos ataskaitas apie metinį valstybėje narėje išmetamų teršalų kiekį, valstybės narės išmetamųjų teršalų kiekį išreiškia taikytinu vienetu, nurodytu TTOTP konvencijos NFR ataskaitų teikimo pavyzdyje.

2 DALIS

Nacionalinės išmetamųjų teršalų prognozės

1. Nacionalinės išmetamųjų teršalų prognozės yra skaidrios, nuoseklios, palyginamos, išsamios bei tikslios ir jose pateikiama bent ši informacija:

aiškiai nurodoma jau priimta ir planuojama priimti politika ir priemonės, į kurias atsižvelgta rengiant prognozes;

tam tikrais atvejais rengiant prognozes atliktos jautrumo analizės rezultatai;

pateikiamas metodikų, modelių, pagrindinių prielaidų ir pagrindinių įvesties bei išvesties parametrų aprašymas.

▼M1

2. Išmetamųjų teršalų prognozės sudaromos ir apie jas pranešama pagal NFR šaltinio kategoriją. Kai tai neįmanoma dėl pakankamai išsamių duomenų trūkumo, į informacinę apskaitos ataskaitą įtraukiamas labiau apibendrinto lygmens prognozių teikimo pagrindimas. Valstybės narės, vadovaudamosi EMEP/EEE gairėse nustatytomis rekomendacijomis, kiekvieno teršalo atveju teikia prognozę, grindžiamą „esamomis priemonėmis“ (priimtomis priemonėmis), ir, jei taikoma, prognozę, grindžiamą „papildomomis priemonėmis“ (planuojamomis priemonėmis).

▼B

3. Nacionalinės išmetamųjų teršalų prognozės turi būti suderinamos su metine nacionaline x-3 metų išmetamųjų teršalų apskaita ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 ( 12 ) teikiamomis prognozėmis.

3 DALIS

Informacinė apskaitos ataskaita

Informacinės apskaitos ataskaitos rengiamos vadovaujantis EMEP ataskaitų teikimo gairėmis ir teikiamos naudojantis tose gairėse pateiktu apskaitos ataskaitų pavyzdžiu. Apskaitos ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

konkrečių metodikų, prielaidų, teršalų išmetimo faktorių ir veiklos duomenų aprašymai, nuorodos, informacijos šaltiniai ir pasirinkimo priežastys;

pagrindinių nacionalinių išmetamųjų teršalų šaltinių kategorijų aprašymas;

informacija apie neapibrėžtumą, kokybės užtikrinimą ir tikrinimą;

institucinių susitarimų dėl apskaitos rengimo aprašymas;

perskaičiavimai ir planuojami patobulinimai;

jei taikoma, informacija apie naudojimąsi 5 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytomis lankstumo priemonėmis;

jei taikoma, informacija apie nukrypimo nuo mažinimo trajektorijos, nustatytos pagal 4 straipsnio 2 dalį, priežastis, taip pat priemones, kurių imamasi siekiant laikytis tos trajektorijos;

santrauka.

4 DALIS

Nacionalinių išmetamųjų teršalų apskaitų patikslinimas

1. Valstybė narė, kuri, remdamasi 5 straipsnio 1 dalimi, Komisijai teikia pasiūlymą patikslinti savo nacionalinę išmetamųjų teršalų apskaitą, į ją įtraukia bent šiuos patvirtinamuosius dokumentus:

įrodymą, kad viršijamas (-i) susijęs (-ę) nacionalinis (-iai) išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimas (-ai);

įrodymą, kiek po išmetamųjų teršalų apskaitos patikslinimo sumažėtų viršijimo lygis ir kiek tai padėtų laikytis susijusio (-ių) nacionalinio (-ių) išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimo (-ų);

vertinimą, ar remiantis nacionalinėmis išmetamųjų teršalų prognozėmis tikėtina, kad neatlikus patikslinimo susijęs (-ę) nacionalinis (-iai) išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimas (-ai) bus įvykdytas (-i), ir kada;

įrodymą, kad patikslinimas atitinka vieną ar daugiau iš toliau nurodytų trijų sąlygų. Prireikus gali būti daromos nuorodos į susijusius ankstesnius patikslinimus.

Jei tai naujos išmetamųjų teršalų šaltinių kategorijos, pateikiama:

—

įrodymas, kad nauja išmetamųjų teršalų šaltinio kategorija pripažįstama mokslinėje literatūroje ir (arba) EMEP/EEE gairėse,

—

įrodymas, kad tuo metu, kai buvo nustatomas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimas, ši šaltinio kategorija nebuvo įtraukta į susijusią nacionalinę istorinių išmetamųjų teršalų apskaitą,

—

įrodymas, kad iš naujos kategorijos šaltinio išmetami teršalai yra viena iš priežasčių, dėl kurių valstybė narė negali įvykdyti savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų, ir išsamus metodikos, duomenų ir išmetamųjų teršalų faktorių, kuriais remiantis prieita prie tos išvados, aprašymas.

ii)

Jei iš konkrečių kategorijų šaltinių išmetamiems teršalams nustatyti naudojami labai skirtingi išmetamųjų teršalų faktoriai, pateikiama:

—

pirminių išmetamųjų teršalų faktorių aprašymas, įskaitant išsamų mokslinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo nustatytas išmetamųjų teršalų faktorius, aprašymą,

—

įrodymas, kad pirminiai išmetamųjų teršalų faktoriai naudoti nustatant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus,

—

atnaujintų išmetamųjų teršalų faktorių aprašymas, be kita ko, pateikiant išsamią informaciją apie mokslinį pagrindą, kuriuo remiantis nustatytas išmetamųjų teršalų faktorius,

—

išmetamųjų teršalų, apskaičiuotų naudojant pirminį ir atnaujintą išmetamųjų teršalų faktorius, kiekio palyginimas, kurie patvirtina, kad pasikeitę išmetamųjų teršalų faktoriai yra viena iš priežasčių, dėl kurių valstybė narė negali įvykdyti savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų,

—

paaiškinimas, kuo remiantis spręsta, ar išmetamųjų teršalų faktorių pokyčiai yra reikšmingi.

iii)

Jei iš konkrečių kategorijų šaltinių išmetamiems teršalams nustatyti naudojamos labai skirtingos metodikos, pateikiama:

—

naudotos pirminės metodikos aprašymas, be kita ko, pateikiant išsamią informaciją apie mokslinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo nustatytas išmetamųjų teršalų faktorius,

—

įrodymas, kad pirminė metodika naudota nustatant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus,

—

naudojamos atnaujintos metodikos aprašymas, įskaitant išsamų mokslinio pagrindo ar rekomendacijos, kuriais remiantis ji buvo nustatyta, aprašymą,

—

išmetamųjų teršalų, apskaičiuotų naudojant pirminę ir atnaujintą metodikas, kiekio palyginimas, kuris patvirtina, kad pasikeitusi metodika yra viena iš priežasčių, dėl kurių valstybė narė negali įvykdyti savo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimo,

—

paaiškinimas, kuo remiantis spręsta, ar metodikos pokytis yra reikšmingas.

2. Jei patikslinimo procedūros grindžiamos panašiomis prielaidomis, valstybės narės gali pateikti tą pačią pagrindžiančią informaciją su sąlyga, kad kiekviena valstybė narė pateikia 1 dalyje nustatytą būtiną su ja susijusią informaciją.

3. Valstybės narės perskaičiuoja patikslintą išmetamųjų teršalų kiekį, kad užtikrintų kuo didesnį kiekvienų metų, kuriais taikomas (-i) patikslinimas (-ai), laiko eilutės nuoseklumą.

V PRIEDAS

9 STRAIPSNYJE NURODYTI NEPRIVALOMI ORO TARŠOS POVEIKIO STEBĖSENOS RODIKLIAI

gėlo vandens ekosistemų atveju nustatomas biologinės žalos, įskaitant jautriesiems receptoriams (mikrofitams, makrofitams ir titnagdumbliams), mastas ir žuvų išteklių ar bestuburių nykimas;

pagrindinis rodiklis – rūgščių neutralizavimo geba, o pagalbiniai rodikliai – rūgštingumas (pH), ištirpusi sieros rūgšties druska (SO4), nitratas (NO3) ir ištirpusi organinė anglis:

mėginių ėmimo dažnumas – nuo karto per metus (per rudeninį ežerų vandens maišymosi ciklą) iki karto per mėnesį (upeliuose);

žemės ekosistemų atveju vertinamas dirvožemio rūgštingumas, dirvožemio maistinių medžiagų netekimas, su azotu susijusi padėtis bei azoto balansas ir biologinės įvairovės nykimas:

pagrindinis rodiklis – dirvožemio rūgštingumas: bazinių katijonų mainų frakcijos (sotinimas bazėmis) ir mainų aliuminis dirvožemyje:

mėginių ėmimo dažnumas – kas dešimt metų;

pagalbiniai rodikliai – pH, sieros rūgšties druska, nitratas, baziniai katijonai, aliuminio koncentracija dirvožemio tirpale:

mėginių ėmimo dažnumas – kasmet (jei taikoma);

ii)

pagrindinis rodiklis – nitratų išplovimas iš dirvožemio (NO3,leach):

mėginių ėmimo dažnumas – kasmet;

iii)

pagrindinis rodiklis – anglies ir azoto santykis (C/N), o pagalbinis rodiklis – bendras azoto kiekis dirvožemyje (Ntot):

mėginių ėmimo dažnumas – kas dešimt metų;

iv)

pagrindinis rodiklis – maistingųjų medžiagų balansas (N/P, N/K, N/Mg) lapijoje:

mėginių ėmimo dažnumas – kas ketveri metai;

žemės ekosistemų atveju vertinama ozono žala augmenijos augimui ir biologinei įvairovei:

pagrindinis rodiklis – augmenijos augimas ir žala lapijai, pagalbinis rodiklis – anglies srautas (Cflux):

mėginių ėmimo dažnumas – kasmet;

ii)

pagrindinis rodiklis – srautu grindžiamų kritinių lygių viršijimas:

mėginių ėmimo dažnumas – kasmet per augimo sezoną.

VI PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2001/81/EB	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio pirma pastraipa ir antros pastraipos c, d ir e punktai	2 straipsnis
3 straipsnio e punktas	3 straipsnio 1 punktas
—	3 straipsnio 2, 3, 4, 5, 8, 9, 12 ir 13 punktai
3 straipsnio i punktas	3 straipsnio 6 punktas
3 straipsnio k punktas	3 straipsnio 7 punktas
3 straipsnio h punktas	3 straipsnio 10 punktas
3 straipsnio g punktas	3 straipsnio 11 punktas
4 straipsnis	4 straipsnio 1 ir 2 dalys
2 straipsnio antros pastraipos a ir b punktai	4 straipsnio 3 dalis
—	5 straipsnis
6 straipsnio 1 dalis	6 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 2 dalis	6 straipsnio 2 dalis ir 5–10 dalys
6 straipsnio 3 dalis	6 straipsnio 3 ir 4 dalys
—	7 straipsnis
7 straipsnio 1 dalis	8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
—	8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2–4 dalys
7 straipsnio 2 dalis	8 straipsnio 5 dalis
7 straipsnio 3 dalis	8 straipsnio 6 dalis
7 straipsnio 4 dalis	8 straipsnio 7 dalis
—	9 straipsnis
8 straipsnio 2 dalis	10 straipsnio 1 dalis
8 straipsnio 1 dalis	10 straipsnio 2 dalis
—	10 straipsnio 3 ir 4 dalys
9 straipsnis	11 straipsnis
—	12 straipsnis
10 straipsnis	13 straipsnis
6 straipsnio 4 dalis	14 straipsnio 1 dalis
7 straipsnio 3 dalis ir 8 straipsnio 3 dalis	14 straipsnio 2 ir 3 dalys
11 straipsnis	15 straipsnis
13 straipsnio 3 dalis	16 straipsnis
13 straipsnio 1 ir 2 dalys	17 straipsnis
14 straipsnis	18 straipsnis
—	19 straipsnis
15 straipsnis	20 straipsnis
—	21 straipsnis
16 straipsnis	22 straipsnis
17 straipsnis	23 straipsnis
8 straipsnio 1 dalis ir III priedas	I priedas
I priedas	II priedas
—	III, V ir VI priedai
III priedas	IV priedas

Komisijos pareiškimas dėl išmetamo metano kiekio peržiūros

Komisija mano, kad oro kokybės problema yra svarbi priežastis, dėl kurios reikėtų ir toliau peržiūrėti išmetamo metano kiekio pokyčius valstybėse narėse, siekiant sumažinti ozono koncentraciją ES ir skatinti tarptautiniu mastu mažinti išmetamo metano kiekį.

Komisija patvirtina, kad, remdamasi praneštais nacionaliniais išmetamųjų teršalų duomenimis, ji ketina toliau vertinti, koks yra išmetamo metano poveikis siekiant Direktyvos dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų 1 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, ir apsvarstys, kokiomis priemonėmis būtų galima sumažinti tų išmetamųjų teršalų kiekį. Prireikus tuo tikslu Komisija pateiks teisinį pasiūlymą. Atlikdama vertinimą, Komisija atsižvelgs į šioje srityje dar tebevykdomus ir 2017 m. planuojamus užbaigti tyrimus ir į kitus tarptautinius pokyčius šioje srityje.

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

Builddate: 06.02.2024 00:00:00 -Doknr: CELEX:32016L2284
EULAW -
EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.