EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/49/ES 2014 m. balandžio 16 d. dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šia direktyva nustatomos su indėlių garantijų sistemų (toliau – IGS) sukūrimu ir veikimu susijusios taisyklės ir procedūros.

2.  Ši direktyva taikoma:

3.  Nedarant poveikio 16 straipsnio 5 ir 7 dalims, ši direktyva netaikoma šioms sistemoms:

Valstybės narės užtikrina, kad pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos sistemos turėtų pakankamus finansinius išteklius arba tinkamas finansavimo struktūras jų įsipareigojimams įvykdyti.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.  Šioje direktyvoje vartojamos šios terminų apibrėžtys:

2.  Kai šioje direktyvoje daroma nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, IGS administruojanti įstaiga arba tuo atveju, kai IGS veikimą administruoja privati įmonė, tos sistemos priežiūrą vykdanti viešoji valdžios institucija to reglamento tikslais laikoma kompetentinga valdžios institucija, kaip apibrėžta to reglamento 4 straipsnio 2 dalyje.

3.  Airijos ir Jungtinės Karalystės statybos draugijų akcijos, išskyrus kapitalo savybių turinčias akcijas, kurioms taikomas 5 straipsnio 1 dalies b punktas, yra laikomos indėliais.

3 straipsnis

Atitinkamos administracinės institucijos

1.  2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunkčio tikslu valstybės narės nustato atitinkamą administracinę instituciją savo valstybėje narėje.

2.  Kompetentingos valdžios institucijos, paskirtos valdžios institucijos, pertvarkymo institucijos ir atitinkamos administracinės institucijos tarpusavyje bendradarbiauja ir naudojasi savo įgaliojimais pagal šią direktyvą.

Atitinkama administracinė valdžios institucija 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje nurodytą sprendimą priima kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po to, kai pirmą kartą įsitikino, kad kredito įstaiga negrąžino mokėtinų indėlių.

4 straipsnis

Oficialus pripažinimas, narystė ir priežiūra

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje būtų įdiegta ir oficialiai pripažinta viena ar kelios IGS.

Tai nekliudo sujungti skirtingų valstybių narių sistemas arba steigti tarpvalstybines IGS. Tokias tarpvalstybines ar sujungtas IGS patvirtina atitinkamos valstybės narės, kuriose atitinkamos IGS yra įsteigtos.

2.  Šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta sutartinė sistema gali būti oficialiai pripažįstama kaip IGS, jei ji atitinka šią direktyvą.

IUS gali būti oficialiai pripažįstama IGS, jei ji atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus kriterijus ir šią direktyvą.

3.  Kredito įstaiga, kuriai valstybėje narėje suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį, negali priimti indėlių, jei ji nėra pagal šio straipsnio 1 dalį jos buveinės valstybėje narėje oficialiai pripažintos sistemos narė.

4.  Jeigu kredito įstaiga nesilaiko savo, kaip IGS narės, įsipareigojimų, apie tai nedelsiant informuojamos kompetentingos valdžios institucijos, kurios, bendradarbiaudamos su IGS, skubiai imasi visų būtinų priemonių, įskaitant, jei būtina, sankcijų taikymą, siekiant užtikrinti, kad kredito įstaiga vykdytų savo įsipareigojimus.

5.  Jeigu priemonėmis, kurių imtasi pagal 4 dalį, nepavyksta užtikrinti, kad kredito įstaiga laikytųsi įsipareigojimų, IGS pagal nacionalinę teisę ir gavusi aiškų kompetentingų valdžios institucijų sutikimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį gali įspėti kredito įstaigą apie ketinimą ją pašalinti iš IGS narių. IGS ir toliau pilnai draudžia indėlius, įneštus prieš baigiantis tam įspėjimo laikotarpiui. Jeigu, pasibaigus įspėjimo laikotarpiui, kredito įstaiga neįvykdo savo įsipareigojimų, ji pašalinama iš IGS.

6.  Indėliai, laikomi kredito įstaigoje jos pašalinimo iš IGS narių dieną, ir toliau lieka apdrausti tos IGS.

7.  Paskirtos valdžios institucijos nuolat vykdo 1 straipsnyje nurodytų IGS priežiūrą, kaip jos laikosi šios direktyvos.

Tarpvalstybinių IGS priežiūrą vykdo valstybių narių, kuriose leista vykdyti veiklą dalyvaujančioms kredito įstaigoms, paskirtų valdžios institucijų atstovai.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS bet kuriuo metu jų prašymu gautų iš savo narių visą informaciją, būtiną tam, kad galėtų pasirengti grąžinti indėlius indėlininkams, įskaitant žymėjimą pagal 5 straipsnio 4 dalį.

9.  IGS užtikrina su indėlininkų sąskaitomis susijusių duomenų konfidencialumą ir apsaugą. Tokie duomenys tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB.

10.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS atliktų savo sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir būtų kuo greičiau informuojamos tuo atveju, jei kompetentingos valdžios institucijos kredito įstaigoje nustatytų problemų, dėl kurių IGS greičiausiai tektų imtis veiksmų.

Toks testavimas atliekamas bent kas trejus metus, o prireikus – dažniau. Pirmasis testavimas atliekamas ne vėliau kaip 2017 m. liepos 3 d.

Kad patikrintų IGS atsparumą, remdamasi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais EBI bent kas penkerius metus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 30 straipsnį atlieka tarpusavio vertinimus. IGS, kai jos keičiasi informacija su EBI, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal to reglamento 70 straipsnį.

11.  IGS savo sistemų testavimui nepalankiausiomis sąlygomis atlikti būtiną informaciją naudoja tik tam testavimui atlikti ir šią informaciją laiko ne ilgiau nei būtina šiuo tikslu.

12.  Valstybės narės užtikrina, kad jų IGS taikytų patikimą ir skaidrią valdymo praktiką. IGS parengia metines savo veiklos ataskaitas.

5 straipsnis

Indėlių atitikimas reikalavimams

1.  IGS vykdomas indėlių grąžinimas neapima:

2.  Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali užtikrinti, kad neviršijant 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudimo sumos būtų įtraukti:

3.  Valstybės narės gali numatyti, kad indėliams, kuriuos pagal nacionalinę teisę gali būti leista panaudoti tik paskolai, paimtai iš kredito įstaigos ar kitos įstaigos, kurioje yra indėlis, privačiam nekilnojamajam turtui įsigyti, sumokėti, netaikomas grąžinimas iš IGS.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos pažymėtų reikalavimus atitinkančius indėlius taip, kad tokius indėlius būtų galima iš karto nustatyti.

6 straipsnis

Draudimo suma

1.  Valstybės narės užtikrina, kad indėliams tapus negrąžinamais, kiekvieno indėlininko susumuotiems indėliams taikoma draudimo suma būtų lygi 100 000  EUR.

2.  Be 1 dalies reikalavimo, valstybės narės užtikrina, kad toliau nurodyti indėliai būtų apsaugoti didesne nei 100 000  EUR suma bent tris mėnesius, bet ne ilgiau nei 12 mėnesių, nuo sumos įmokėjimo arba nuo momento, kada tokius indėlius galima teisiškai perduoti:

3.  1 ir 2 dalimis valstybėms narėms nekliudoma toliau taikyti ar įdiegti sistemų, kuriomis apsaugomi senatvės aprūpinimo produktai ir pensijos, jei tomis sistemomis ne tik apdraudžiami indėliai, bet ir siūlomas visapusiškas visų su tuo susijusių produktų ir situacijų draudimas.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad indėliai būtų grąžinami kuria nors iš šių valiutų:

Indėlininkai informuojami apie valiutą, kuria grąžinami indėliai.

Jei sąskaitos buvo laikomos kita valiuta nei ta, kuria išmokami indėliai, taikomas valiutos kursas, galiojęs tą dieną, kurią atitinkama administracinė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje.

5.  Valstybės narės, kurios perskaičiuoja 1 dalyje nurodytą sumą savo nacionaline valiuta, perskaičiuodamos pirmiausia taiko 2015 m. liepos 3 d. galiojusį keitimo kursą.

Valstybės narės gali suapvalinti perskaičiuotas sumas, jei toks suapvalinimas neviršija 5 000  EUR.

Nedarant poveikio antrai pastraipai, valstybės narės kas penkerius metus patikslina kita valiuta perskaičiuotas draudimo sumas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą. Jei įvyksta nenumatytų įvykių, pavyzdžiui, valiutos kurso svyravimai, valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, draudimo sumas patikslina anksčiau.

6.  Komisija periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, peržiūri 1 dalyje nurodytą sumą. Prireikus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl direktyvos siekiant patikslinti 1 dalyje nurodytą sumą, visų pirma atsižvelgiant į bankų sektoriaus pokyčius bei Sąjungos ekonominę ir monetarinę padėtį. Pirmoji peržiūra įvyksta ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 3 d., nebent dėl nenumatytų aplinkybių peržiūrą reikėtų atlikti anksčiau.

7.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 18 straipsnį siekiant pritaikyti 6 dalyje nurodytą sumą bent kas penkerius metus, atsižvelgiant į infliaciją Sąjungoje ir remiantis suderinto vartotojų kainų indekso, kurį skelbia Komisija, pakeitimais, atsiradusiais po ankstesnio patikslinimo.

7 straipsnis

Grąžintinos sumos nustatymas

1.  6 straipsnio 1 dalyje nurodyta suma taikoma susumuotiems toje pačioje kredito įstaigoje laikomiems indėliams neatsižvelgiant į jų skaičių, valiutą ir laikymo Sąjungoje vietą.

2.  Apskaičiuojant 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą, atsižvelgiama į kiekvienam indėlininkui priklausančią bendroje sąskaitoje esančio indėlio dalį.

Jeigu nėra specialių nuostatų, tokia sąskaita indėlininkams padalijama lygiomis dalimis.

Valstybės narės gali nustatyti, kad, siekiant apskaičiuoti 6 straipsnio 1 dalyje numatytą sumą, sąskaitoje, kuria naudotis teisę turi vienas ar keli asmenys, kurie yra verslo partnerystės, asociacijos ar panašaus pobūdžio juridinio asmens teisių neturinčios grupės nariai, indėliai gali būti sumuojami ir laikomi vieno indėlininko indėliu.

3.  Tais atvejais, kai indėlininkas neturi absoliučios teisės į sąskaitoje esančias sumas, garantija taikoma tam asmeniui, kuris turi absoliučią teisę, jeigu šis asmuo buvo arba gali būti nustatytas iki tos dienos, kurią atitinkama administracinė institucija priima 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje nurodytą sprendimą arba teisminė institucija priima 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje nurodytą sprendimą. Kai absoliučią teisę turinčių asmenų yra keli, apskaičiuojant 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą atsižvelgiama į kiekvienam tokiam asmeniui priklausančią dalį pagal susitarimus, kuriais remiantis yra tvarkomos minėtos sumos.

4.  Grąžintinos sumos apskaičiavimo atskaitos data yra diena, kurią atitinkama administracinė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje. Apskaičiuojant grąžintiną sumą, į indėlininko įsipareigojimus kredito įstaigai neatsižvelgiama.

5.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad apskaičiuojant grąžintiną sumą būtų atsižvelgiama į indėlininko įsipareigojimus kredito įstaigai, jei šių įsipareigojimų terminas suėjo tą dieną, kurią atitinkama administracinė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje, arba iki tos dienos, tiek, kiek pagal teisės aktų nustatytas ar sutartines nuostatas, kuriomis reglamentuojama kredito įstaigos ir indėlininko sutartis, yra numatyta įskaitymo galimybė.

Tuo atveju, jei apskaičiuojant grąžintiną sumą atsižvelgiama į indėlininkų įsipareigojimus kredito įstaigai, kredito įstaiga indėlininkams apie tai praneša iki sutarties sudarymo.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS galėtų bet kuriuo metu pareikalauti, kad kredito įstaigos informuotų jas apie kiekvieno indėlininko susumuotą reikalavimus atitinkančių indėlių sumą.

7.  IGS grąžina palūkanas už indėlius, sukauptas, bet į sąskaitą neįskaitytas iki dienos, kurią atitinkama administracinė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje. 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta suma neviršijama.

8.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad nacionalinėje teisėje apibrėžtą socialinį tikslą atitinkantys tam tikrų kategorijų indėliai, kurie yra garantuojami trečiosios šalies laikantis valstybės pagalbos taisyklių, nebūtų įtraukiami sumuojant to paties indėlininko toje pačioje kredito įstaigoje laikomus indėlius, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Tokiais atvejais trečiosios šalies garantija neturi viršyti 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudimo sumos.

9.  Jei pagal nacionalinę teisę kredito įstaigoms leidžiama vykdyti veiklą naudojant skirtingus prekės ženklus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB ( 16 ) 2 straipsnyje, valstybė narė užtikrina, kad indėlininkai būtų aiškiai informuoti, kad kredito įstaiga vykdo veiklą naudodama skirtingus prekės ženklus ir kad šios direktyvos 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta draudimo suma taikoma susumuotiems indėlininko kredito įstaigoje laikomiems indėliams. Ta informacija įtraukiama į šios direktyvos 16 straipsnyje ir I priede nurodytą informaciją indėlininkams.

8 straipsnis

Grąžinimas

1.  IGS užtikrina, kad grąžintina suma būtų grąžinama per septynias darbo dienas nuo tos dienos, kurią atitinkama administracinė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje.

2.  Tačiau valstybės narės gali pereinamuoju laikotarpiu iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyti šiuos grąžinimo terminus:

3.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad 7 straipsnio 3 dalyje nurodytiems indėliams būtų taikomas ilgesnis grąžinimo terminas, kuris negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai nuo tos dienos, kurią atitinkama administracinė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktyje, arba teisminė institucija priima sprendimą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje.

4.  Pereinamuoju laikotarpiu iki 2023 m. gruodžio 31 d., kai IGS negali grąžinti grąžintinos sumos per 7 darbo dienas, jos užtikrina, kad indėlininkai galėtų naudotis atitinkama savo apdraustųjų indėlių suma pragyvenimo išlaidoms padengti per 5 darbo dienas po prašymo pateikimo.

IGS suteikia galimybę naudotis pirmoje pastraipoje nurodyta atitinkama suma tik pagal IGS arba kredito įstaigos pateiktus duomenis.

Pirmoje pastraipoje nurodyta atitinkama suma išskaičiuojama iš 7 straipsnyje nurodytos grąžintinos sumos.

5.  1 ir 4 dalyse nurodytas grąžinimas gali būti atidėtas kai:

6.  Grąžintina suma grąžinama nereikalaujant pateikti prašymo IGS. Tuo tikslu, IGS paprašius, kredito įstaiga iš karto perduoda būtiną informaciją apie indėlius ir indėlininkus.

7.  Visi IGS ir indėlininko susirašinėjimo dokumentai parengiami:

Jei kredito įstaiga vykdo veiklą tiesiogiai kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialų, informacija pateikiama ta kalba, kurią indėlininkas pasirinko atidarant sąskaitą.

8.  Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tais atvejais, kai indėlininkui ar bet kuriam kitam asmeniui, turinčiam teisę į sąskaitoje laikomas sumas ar suinteresuotam tokiomis sumomis, buvo pareikštas kaltinimas dėl pinigų plovimo ar dėl veikos, susijusios su pinigų plovimu, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnio 2 dalyje, IGS gali sustabdyti bet kokį su atitinkamu indėlininku susijusį mokėjimą iki tol, kol teismas priims sprendimą.

9.  Grąžinimas neatliekamas, jei per pastaruosius 24 mėnesius nėra atlikta jokių su indėliu susijusių operacijų ir indėlio vertė yra mažesnė už administracines išlaidas, kurias IGS patirtų dėl tokio grąžinimo.

9 straipsnis

Reikalavimai IGS

1.  Valstybės narės užtikrina, kad indėlininkų teisės į kompensaciją galėtų būti ieškinio IGS objektas.

2.  Nedarant poveikio teisėms, kurias IGS gali turėti pagal nacionalinę teisę, DGS, kuri atlieka mokėjimus pagal garantijas nacionalinėje sistemoje, vykstant likvidavimo arba reorganizavimo procedūrai turi teisę perimti indėlininkų teises į sumą, kuri lygi indėlininkams išmokamoms sumoms. Tuo atveju, kai IGS atlieka mokėjimus pagal pertvarkymo procedūrą, įskaitant pertvarkymo priemonių taikymą arba naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais pagal 11 straipsnį, IGS turi teisę į reikalavimą iš atitinkamos kredito įstaigos gauti sumą, kuri lygi jos išmokamoms sumoms. Pagal nacionalinę teisę, kuria reglamentuojamos įprastos nemokumo procedūros, tas reikalavimas priskiriamas tai pačiai eilei kaip apdraustieji indėliai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/59/ES.

3.  Valstybės narės gali apriboti laikotarpį, per kurį indėlininkai, kurių indėlių iki 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų terminų IGS negrąžino ar nepripažino, gali reikalauti grąžinti jų indėlius.

10 straipsnis

IGS finansavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS turėtų tinkamas sistemas savo potencialiems įsipareigojimams nustatyti. IGS turimi finansiniai ištekliai turi būti proporcingi tems įsipareigojimams.

IGS turimi finansiniai ištekliai surenkami iš įnašų, kuriuos šių sistemų nariai turi mokėti bent kas metus. Tai netrukdo gauti papildomų lėšų iš kitų šaltinių.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2024 m. liepos 3 d. IGS turimi finansiniai ištekliai pasiektų bent 0,8 % jos narių apdraustųjų indėlių sumos tikslinį lygį.

Tais atvejais, kai finansavimo galimybės nesiekia tikslinio lygio, įnašų mokėjimas atnaujinamas bent iki tol, kol vėl bus pasiektas tikslinis lygis.

Jei po to, kai pirmą kartą pasiekiamas tikslinis lygis, turimi finansiniai ištekliai sumažėjo iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, nustatomi tokio dydžio reguliarūs įnašai, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per šešerius metus.

Nustatant reguliarius įnašus tinkamai atsižvelgiama į verslo ciklo fazę ir poveikį, kurį procikliniai įnašai galėtų turėti nustatant metinius įnašus pagal šį straipsnį.

Valstybės narės gali ne daugiau kaip ketveriais metais pratęsti pradinį laikotarpį, nurodytą pirmoje pastraipoje, jeigu iš IGS išmokėta bendra išmokų suma viršija 0,8 % apdraustųjų indėlių.

3.  Turimi finansiniai ištekliai, į kuriuos atsižvelgiama siekiant užtikrinti tikslinį lygį, gali apimti mokėjimo įsipareigojimus. Bendra mokėjimo įsipareigojimų dalis turi neviršyti 30 % bendros turimų finansinių išteklių, surinktų pagal šį straipsnį, sumos.

Kad būtų užtikrintas nuoseklus šios direktyvos taikymas, EBI paskelbia gaires dėl mokėjimo įsipareigojimų.

4.  Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, valstybė narė, kad įvykdytų toje dalyje numatytus savo įsipareigojimus, turimus finansinius išteklius gali surinkti iš privalomų įnašų, kuriuos kredito įstaigos moka į esamas privalomų įnašų sistemas, valstybės narės įsteigtas savo teritorijoje siekiant padengti išlaidas, susijusias su sistemine rizika, įsipareigojimų nevykdymu ir įstaigų pertvarkymu.

IGS turi teisę į sumą, lygią tokių įnašų sumai, bet neviršijančią šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tikslinio lygio; gavusi prašymą valstybė narė šią sumą nedelsdama suteikia toms IGS naudoti išimtinai 11 straipsnyje nustatytais tikslais.

IGS turi teisę į tą sumą tik tuo atveju, jei, kompetentingos valdžios institucijos nuomone, jos negali surinkti specialių įnašų iš savo narių ir IGS tą sumą turi grąžinti iš savo narių įnašų pagal 10 straipsnio 1 ir 2 dalis.

5.  Nustatant tikslinį lygį, įnašai pertvarkymo finansavimo struktūroms pagal Direktyvos 2014/59/ES VII antraštinę dalį, įskaitant turimus finansinius išteklius, į kuriuos turi būti atsižvelgiama siekiant užtikrinti pertvarkymo finansavimo struktūrų tikslinį lygį pagal Direktyvos (ES) 2014/59/ES 102 straipsnio 1 dalį, neįskaičiuojami.

6.  Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybės narės, tinkamai pagrįstais atvejais ir patvirtinus Komisijai, gali leisti taikyti žemesnį nei 1 dalyje nustatytas mažiausią tikslinį lygį, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

Tas sumažintas tikslinis lygis negali būti mažesnis nei 0,5 % apdraustųjų indėlių sumos.

7.  IGS turimi finansiniai ištekliai investuojami neprisiimant didelės rizikos ir užtikrinant pakankamą diversifikavimą.

8.  Jeigu, indėliams tapus negrąžinamais, IGS turimų finansinių išteklių nepakanka indėlininkams priklausančioms sumoms grąžinti, IGS nariai moka specialius įnašus, neviršijančius 0,5 % jų apdraustųjų indėlių per kalendorinius metus. Išimtinėmis aplinkybėmis, sutikus kompetentingai valdžios institucijai, IGS gali reikalauti didesnių įnašų.

Kompetentinga valdžios institucija gali visiškai ar iš dalies atidėti kredito įstaigos papildomų ex-post įnašų mokėjimą IGS, jei tų įnašų mokėjimas keltų pavojų kredito įstaigų likvidumui ar mokumui. Toks atidėjimas suteikiamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, bet kredito įstaigos prašymu gali būti pratęstas. Pagal šią dalį atidėtas įnašas sumokamas, kai toks mokėjimas nebekelia pavojaus kredito įstaigos likvidumui ar mokumui.

9.  Valstybės narės užtikrina, kad IGS turėtų atitinkamas alternatyvaus finansavimo struktūras, suteikiančias joms galimybę gauti trumpalaikį finansavimą toms IGS pateiktiems reikalavimams patenkinti.

10.  Valstybės narės kasmet iki kovo 31 d. informuoja EBI apie apdraustųjų indėlių sumą atitinkamoje valstybėje narėje ir apie jų IGS turimų finansinių išteklių sumą praėjusių metų gruodžio 31 d.

11 straipsnis

Lėšų naudojimas

1.  10 straipsnyje nurodyti finansiniai ištekliai visų pirma naudojami indėlininkams priklausančioms sumoms grąžinti pagal šią direktyvą.

2.  IGS finansiniai ištekliai naudojami siekiant finansuoti kredito įstaigų pertvarkymą vadovaujantis Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsniu. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su IGS, nustato IGS įsipareigojimų sumą.

3.  Valstybės narės gali leisti IGS naudoti turimus finansinius išteklius alternatyvioms priemonėms, kad būtų užkirstas kelias kredito įstaigos įsipareigojimų nevykdymui, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

Dėl priemonių ir kredito įstaigai keliamų sąlygų IGS konsultuojasi su pertvarkymo institucija ir kompetentinga valdžios institucija.

4.  Tuo atveju, jei kompetentinga valdžios institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, mano, kad pertvarkymo pagal Direktyvos 2014/59/ES 27 straipsnio 1 dalį sąlygos yra tenkinamos, alternatyvios priemonės, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, netaikomos.

5.  Jei turimi finansiniai ištekliai naudojami pagal šio straipsnio 3 dalį, dalyvaujančios kredito įstaigos, prireikus mokėdamos specialius įnašus, nedelsdamos IGS suteikia alternatyvioms priemonėms naudojamus išteklius, kai:

6.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad turimi finansiniai ištekliai gali būti naudojami ir priemonėms, kuriomis siekiama išsaugoti indėlininkų galimybes naudotis apdraustaisiais indėliais (įskaitant turto ir įsipareigojimų perkėlimą ir indėlių portfelio vertės perkėlimą), finansuoti vykdant nacionalines nemokumo procedūras, su sąlyga, kad IGS patiriamos išlaidos neviršytų kompensacijų apdraustiems indėlininkams grynosios sumos atitinkamoje kredito įstaigoje.

12 straipsnis

IGS tarpusavio skolinimasis

1.  Valstybės narės gali leisti IGS savanoriškai skolinti kitoms IGS Sąjungoje, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

2.  Paskolai taikomos šios sąlygos:

3.  Valstybės narės užtikrina, kad besiskolinančios IGS renkamų įnašų pakaktų pasiskolintai sumai grąžinti ir tiksliniam lygiui kuo greičiau atkurti.

13 straipsnis

Įnašų į IGS apskaičiavimas

1.  10 straipsnyje nurodyti įnašai į IGS grindžiami apdraustųjų indėlių suma ir atitinkamo nario patiriamos rizikos laipsniu.

Valstybės narės gali numatyti mažesnius įnašus mažos rizikos sektoriams, kuriuos reglamentuoja nacionalinė teisė.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad IUS nariai mokėtų mažesnius įnašus į IGS.

Valstybės narės gali leisti, kad centrinei įstaigai ir visoms centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalyje, būtų bendrai taikomas rizikos koeficientas, konsoliduotai nustatytas tai centrinei įstaigai ir jos kontroliuojamoms įstaigoms.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad kredito įstaigos, neatsižvelgiant į jų apdraustųjų indėlių sumą, mokėtų minimalų įnašą.

2.  IGS gali naudoti savus rizika grindžiamus metodus, skirtus rizika pagrįstiems jų narių įnašams nustatyti ir apskaičiuoti. Įnašai apskaičiuojami proporcingai pagal narių riziką, tinkamai įvertinus įvairių verslo modelių rizikos pobūdį. Taikant tuos metodus taip pat galima atsižvelgti į balanse nurodytą turtą ir rizikos rodiklius, pavyzdžiui, kapitalo pakankamumą, turto kokybę ir likvidumą.

Kiekvieną metodą patvirtina kompetentinga valdžios institucija, bendradarbiaudama su paskirta valdžios institucija. Apie patvirtintus metodus informuojama EBI.

3.  Siekiant užtikrinti nuoseklų šios direktyvos taikymą, EBI ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį parengia gaires, kuriose nustato įnašų į IGS apskaičiavimo metodus pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis.

Visų pirma nurodoma apskaičiavimo formulė, konkretūs rodikliai, narių rizikos klasės, konkrečioms rizikos klasėms priskiriamų rizikos koeficientų ribos ir kiti būtini elementai.

Ne vėliau kaip 2017 m. liepos 3 d., o po to – ne rečiau kaip kas penkerius metus EBI peržiūri šias gaires, remdamasi rizika grindžiamais arba alternatyviais pačios sistemos rizika grindžiamais metodais, kuriuos taiko IGS.

14 straipsnis

Bendradarbiavimas Sąjungoje

1.  IGS apdraudžia kitose valstybėse narėse savo narių kredito įstaigų įsteigtų filialų indėlininkus.

2.  Kitoje valstybėje narėje kredito įstaigų įsteigtų filialų indėlininkams indėlius buveinės valstybės narės IGS vardu grąžina priimančiosios valstybės narės IGS. Priimančiosios valstybės narės IGS grąžina indėlius laikydamasi buveinės valstybės narės IGS nurodymų. Priimančiosios valstybės narės IGS netenka atsakomybė dėl veiksmų, atliktų laikantis buveinės valstybės narės IGS nurodymų. Buveinės valstybės narės IGS suteikia reikiamą finansavimą iki išmokėjimo ir padengia priimančiosios valstybės narės IGS patirtas išlaidas.

Priimančiosios valstybės narės IGS taip pat teikia informaciją atitinkamiems indėlininkams buveinės valstybės narės IGS vardu ir turi teisę buveinės valstybės narės IGS vardu gauti korespondenciją iš tų indėlininkų.

3.  Jei kredito įstaiga nebedalyvauja IGS ir prisijungia prie kitos IGS, įnašai, sumokėti per 12 mėnesių iki dalyvavimo pabaigos, išskyrus specialius įnašus pagal 10 straipsnio 8 dalį, perkeliami į kitą IGS. Ši nuostata netaikoma, jei kredito įstaiga buvo pašalinta iš IGS pagal 4 straipsnio 5 dalį.

Jei kredito įstaiga dalį veiklos perkelia į kitą valstybę narę ir dėl to ta veiklos dalis patenka į kitą IGS, tos kredito įstaigos įnašai, sumokėti per 12 mėnesių iki perkėlimo, išskyrus specialius įnašus pagal 10 straipsnio 8 dalį, perkeliami į kitą IGS proporcingai perkeltų apdraustųjų indėlių sumai.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės IGS keistųsi 4 straipsnio 7 dalyje arba 4 straipsnio 8 ir 10 dalyse nurodyta informacija su priimančiose valstybėse narėse esančiomis IGS. Taikomi tame straipsnyje nustatyti apribojimai.

Jei kredito įstaiga ketina pereiti iš vienos IGS į kitą pagal šią direktyvą, ji apie tokį ketinimą praneša ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius. Per tą laikotarpį kredito įstaiga toliau privalo mokėti tiek ex ante, tiek ex post finansavimo įnašus savo pradinei IGS pagal 10 straipsnį.

5.  Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam bendradarbiavimui tarp IGS, visų pirma, kiek tai susiję su šiuo straipsniu ir 12 straipsniu, IGS arba atitinkamais atvejais paskirtos valdžios institucijos sudaro rašytinius bendradarbiavimo susitarimus. Tokiuose susitarimuose atsižvelgiama į 4 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus.

Paskirta valdžios institucija praneša EBI apie tokius sudarytus susitarimus bei jų turinį, o EBI gali teikti nuomones dėl tokių susitarimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 34 straipsnį. Jeigu paskirtos valdžios institucijos arba IGS negali pasiekti susitarimo arba jeigu kyla ginčų dėl susitarimo aiškinimo, bet kuri iš šalių gali perduoti klausimą svarstyti EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, o EBI veikia laikydamasi to straipsnio.

Tokių susitarimų nebuvimas nedaro poveikio indėlininkų reikalavimams pagal 9 straipsnio 1 dalį arba kredito įstaigų reikalavimams pagal šio straipsnio 3 dalį.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos atitinkamos procedūros, kad IGS galėtų keistis informacija ir veiksmingai bendrauti su kitomis IGS, jose dalyvaujančiomis kredito įstaigomis, atitinkamomis toje pačioje jurisdikcijoje veikiančiomis kompetentingomis ir paskirtomis valdžios institucijomis ir atitinkamais atvejais kitomis agentūromis tarpvalstybiniu lygiu.

7.  EBI, kompetentingos valdžios institucijos ir paskirtos valdžios institucijos tarpusavyje bendradarbiauja ir naudojasi savo įgaliojimais pagal šios direktyvos nuostatas bei Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010.

Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d. informuoja Komisiją ir EBI apie savo paskirtos valdžios institucijos tapatybę.

8.  Su IGS susijusios sisteminės rizikos analizės klausimais EBI bendradarbiauja su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 ( 17 ).

15 straipsnis

Trečiosiose šalyse įsisteigusių kredito įstaigų filialai

1.  Valstybės narės kontroliuoja, kad kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra už Sąjungos ribų, jų teritorijoje įsteigtų filialų indėlių apsauga būtų lygiavertė šioje direktyvoje nustatytai apsaugai.

Jei apsauga nėra lygiavertė, valstybės narės, laikydamosi Direktyvos 2013/36/ES 47 straipsnio 1 dalies, gali nustatyti, kad kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra už Sąjungos ribų, įsteigti filialai turi prisijungti prie jų teritorijoje veikiančios IGS.

Atlikdamos šios dalies pirmoje pastraipoje numatytą kontrolę, valstybės narės bent jau patikrina, kad indėlininkams būtų užtikrinta tokio pat dydžio draudimo suma ir apsaugos apimtis, kaip numatyta šioje direktyvoje.

2.  Kiekvienas kredito įstaigos, turinčios pagrindinę buveinę už Sąjungos ribų ir nepriklausančios valstybėje narėje veikiančiai IGS, įsteigtas filialas pateikia visą svarbią informaciją apie to filialo galimų ir būsimų indėlininkų indėliams taikomą garantijų tvarką.

3.  2 dalyje nurodyta informacija nacionalinės teisės nustatytu būdu pateikiama kalba, dėl kurios indėlininkas ir kredito įstaiga susitarė atidarant sąskaitą, arba valstybės narės, kurioje yra įsteigtas filialas, valstybine kalba arba kalbomis; ši informacija turi būti aiški ir suprantama.

16 straipsnis

Informacija indėlininkams

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos esamiems ir būsimiems indėlininkams suteiktų informaciją, būtiną nustatyti IGS, kurios narės Sąjungoje yra įstaiga ir jos filialai. Valstybės narės užtikrina, kad kredito įstaigos informuotų esamus ir būsimus indėlininkus apie atvejus, kuriais IGS apsauga netaikoma.

2.  Prieš sudarant sutartį dėl indėlio priėmimo, indėlininkams pateikiama 1 dalyje nurodyta informacija. Jie patvirtina, kad gavo tokią informaciją. Tuo tikslu naudojama I priede pateikta forma.

3.  Sąskaitų išrašuose indėlininkams patvirtinama, kad jų indėliai yra reikalavimus atitinkantys indėliai, įskaitant nuorodą į I priede pateiktą informacijos dokumentą. Informacijos dokumente nurodoma atitinkamos IGS interneto svetainė. I priede pateiktas informacijos dokumentas indėlininkui pateikiamas bent kartą per metus.

IGS interneto svetainėje pateikiama indėlininkams reikalinga informacija, visų pirma informacija, susijusi su nuostatomis dėl procedūros ir sąlygų, taikomų indėlių garantijoms, kaip nustatyta pagal šią direktyvą.

4.  1 dalyje numatyta informacija nacionalinės teisės nustatytu būdu pateikiama kalba, dėl kurios indėlininkas ir kredito įstaiga susitarė atidarant sąskaitą, arba valstybės narės, kurioje yra įsteigtas filialas, valstybine kalba arba kalbomis.

5.  Valstybės narės apriboja 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos naudojimą reklamoje leisdamos tik nurodyti IGS, teikiančią garantiją reklamoje nurodytam produktui, ir pateikti papildomą informaciją, kurios reikalaujama pagal nacionalinę teisę.

Tokia informacija gali apimti faktinį IGS veikimo aprašymą, tačiau joje negali būti nuorodos į neribotą indėlių draudimą.

6.  Susijungimo, patronuojamųjų įmonių reorganizavimo į filialus ar panašaus veiksmo atveju indėlininkai informuojami likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki operacijos įsiteisėjimo, nebent kompetentinga valdžios institucija dėl komercinės paslapties arba siekdama finansinio stabilumo leidžia taikyti trumpesnį terminą.

Nuo informavimo apie susijungimą, reorganizavimą arba panašią operaciją dienos indėlininkams suteikiamas trijų mėnesių laikotarpis savo reikalavimus atitinkantiems indėliams, įskaitant visas sukauptas palūkanas ir pelną, viršijančius 6 straipsnyje nustatytą apdraustą sumą, tačiau ne didesnius nei operacijos metu, nepatirdami jokių nuobaudų atsiimti arba perkelti į kitą kredito įstaigą.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei kredito įstaiga pasitraukia arba pašalinama iš IGS, kredito įstaiga per vieną mėnesį apie tokį pasitraukimą arba pašalinimą informuotų savo indėlininkus.

8.  Jei indėlininkas naudojasi internetine bankininkyste, informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią direktyvą, gali būti perduodama elektroninėmis priemonėmis. Indėlininkui paprašius, informacija pateikiama popieriuje.

17 straipsnis

Veiklos leidimus turinčių kredito įstaigų sąrašas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos, pranešdamos EBI apie veiklos leidimus pagal Direktyvos 2013/36/ES 20 straipsnio 1 dalį, nurodytų, kurios IGS narė yra kiekviena kredito įstaiga.

2.  Skelbdama ir atnaujindama veiklos leidimus turinčių kredito įstaigų sąrašą pagal Direktyvos 2013/36/ES 20 straipsnio 2 dalį, EBI nurodo, kurios IGS narė yra kiekviena kredito įstaiga.

18 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  6 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 6 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

19 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Tais atvejais, kai, perkėlus šią direktyvą arba Direktyvą 2009/14/EB į nacionalinę teisę, tam tikri indėliai arba tam tikrų kategorijų indėliai arba kitos priemonės nebėra apdrausti arba yra tik iš dalies apdrausti IGS, valstybės narės gali leisti, kad indėliai ir kitos priemonės, kurių pradinis terminas yra nustatytas, būtų apdrausti iki jų pradinio termino, jeigu indėliai buvo įnešti arba priemonės buvo išleistos prieš 2014 m. liepos 2 d.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad indėlininkai būtų informuojami apie indėlius arba indėlių kategorijas ar kitas priemones, kurie nuo 2015 m. liepos 3 d. nebebus apdrausti IGS.

3.  Iki tol, kol bus pirmą kartą pasiektas tikslinis lygis, valstybės narės gali taikyti 11 straipsnio 5 dalyje nurodytas ribas turimų finansinių išteklių atžvilgiu.

4.  Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, kurios 2008 m. sausio 1 d. buvo numačiusios nuo 100 000  EUR iki 300 000  EUR dydžio draudimo sumą, gali tą didesnę draudimo sumą vėl taikyti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tokiu atveju tikslinis finansinių išteklių lygis ir kredito įstaigų įnašai atitinkamai pakoreguojami.

5.  Ne vėliau kaip 2019 m. liepos 3 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir atitinkamu atveju pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir išdėsto, kaip Sąjungoje veikiančios IGS galėtų bendradarbiauti per Europos sistemą, kad užkirstų kelią vykdant tarpvalstybinę veiklą kylančiai rizikai ir nuo šios rizikos apsaugotų indėlius.

6.  Ne vėliau kaip 2019 m. liepos 3 d. Komisija, padedama EBI, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma turėtų būti įvertinta:

Ne vėliau kaip 2019 m. liepos 3 d. EBI pateikia Komisijai ataskaitą dėl apskaičiavimo modelių ir jų tinkamumo atsižvelgiant į narių komercinę riziką. Teikdama ataskaitą EBI tinkamai atsižvelgia į įvairių verslo modelių rizikos pobūdį.

20 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi 1–4 straipsnių, 5 straipsnio 1 dalies d–k punktų, 5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 6 straipsnio 2–7 dalių, 7 straipsnio 4–9 dalių, 8 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7 ir 9 dalių, 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, 10–16 straipsnių, 18 ir 19 straipsnių ir I priedo ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus.

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 8 straipsnio 4 dalies būtų laikomasi ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 31 d.

Jei, atlikusios išsamų nagrinėjimą, atitinkamos valdžios institucijos nustato, kad IGS ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d. dar negali laikytis 13 straipsnio, užtikrinama, kad atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai įsigaliotų ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 31 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurios šia direktyva panaikinamos, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

21 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 94/19/EB su pakeitimais, padarytais II priede išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo ►C2  2015 m. liepos 4 d. ◄ nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su II priede nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai, 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 8 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnis taikomi nuo 2015 m. liepos 4 d.

23 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.