EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/694 2021 m. balandžio 29 d. kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (Tekstas svarbus EEE)

Bendrų viešųjų pirkimų sistemą, sudarančią sąlygas taikyti bendro projektavimo požiūrį siekiant įsigyti integruotą pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos tinklą, įskaitant eksalygmens superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros įsigijimą. Tas tinklas bus lengvai prieinamas viešiesiems ir privatiesiems naudotojams, visų pirma MVĮ, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie yra, ir bus lengvai prieinami mokslinių tyrimų reikmėms, laikantis Reglamento (ES) 2018/1488.

Bendrų viešųjų pirkimų sistemą, skirtą eksalygmenį pranokstančiai superkompiuterių infrastruktūros įsigijimui, įskaitant integravimą su kvantinės kompiuterijos technologijomis.

Koordinavimą ir pakankamus finansinius išteklius Sąjungos lygmeniu tokios infrastruktūros kūrimui, pirkimui ir jos eksploatavimui remti.

Valstybių narių našiosios kompiuterijos ir duomenų pajėgumų jungimą į tinklus ir paramą valstybėms narėms, kurios nori modernizuoti našiosios kompiuterijos pajėgumus arba įgyti naujų tokių pajėgumų.

Nacionalinių našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų jungimą į tinklus, įtraukiant bent po vieną centrą vienai valstybei narei, susietą su jos nacionaliniais superkompiuterijos centrais, kad našiosios kompiuterijos paslaugos būtų teikiamos pramonei, visų pirma MVĮ, akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms.

Paruoštos naudoti veikiančios technologijos – visų pirma superkompiuterijos, kaip paslaugos, gaunamos galutiniame mokslinių tyrimų ir inovacijų etape, siekiant sukurti integruotą Europos našiosios kompiuterijos ekosistemą, apimančią visus mokslinės ir pramoninės vertės grandinės segmentus (aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius) – diegimą.

Europos bendrų duomenų erdvių, kuriose būtų prieinami duomenys visoje Europoje, be kita ko, informacija gauta pakartotinai panaudojus viešojo sektoriaus informaciją, ir kurios taptų dirbtinio intelekto sprendimų įvesties duomenų šaltiniu, sukūrimą. Šios erdvės turėtų būtų atviros viešajam ir privačiajam sektoriams. Kad būtų daugiau naudojami, erdvėje esantys duomenys turi būti sąveikūs – visų pirma taikant duomenų formatus, kurie yra atviri, kompiuterio skaitomi, standartizuoti ir dokumentuoti – vykstant sąveikai tiek tarp viešojo ir privačiojo sektorių, tiek sektorių viduje ir tarp sektorių (semantinis sąveikumas).

Bendrų Europos algoritmų bibliotekų arba sąsajų su bibliotekomis, kuriomis sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis galėtų lengvai naudotis visi potencialūs Europos naudotojai, kūrimas. Įmonės ir viešojo sektoriaus organizacijos nustatys, koks sprendimas geriausiai atitinka jų poreikius, ir jį įsigis.

Bendrą investavimą su valstybėmis narėmis į pasaulinio lygio referencinius įrenginius, skirtus bandymams ir eksperimentavimui realiomis sąlygomis, daugiausia dėmesio skiriant dirbtinio intelekto prietaikoms tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip sveikatos, žemės arba aplinkos stebėsenos, transporto ir judumo, saugumo, gamybos ir finansų, taip pat kitose viešojo intereso srityse. Tie įrenginiai turi būti atviri visiems visos Europos subjektams ir sujungti su Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklu. Tie įrenginiai turi būti aprūpinti didelio pajėgumo skaičiavimo ir duomenų apdorojimo įrenginiais bei naujausiomis dirbtinio intelekto technologijomis, įskaitant naujų sričių, tokie kaip, neuromorfinės kompiuterijos, giliojo mokymosi ir robotikos technologijomis, arba jie turėtų būti prisijungę prie tokių įrenginių ar technologijų.

Bendrą investavimą su valstybėmis narėmis į pažangią kibernetinio saugumo įrangą, infrastruktūrą ir praktinę patirtį, kurios yra būtinos siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir bendrąją skaitmeninę rinką apskritai. Toks bendras investavimas galėtų apimti investicijas į kvantinės infrastruktūros objektus ir kibernetinio saugumo duomenų išteklius, informuotumą apie padėtį kibernetinėje erdvėje, įskaitant nacionalinius kibernetinio saugumo centrus ir tarpvalstybinius kibernetinio saugumo centrus, sudarančius Europos kibernetinio saugumo įspėjimų sistemą, taip pat kitas priemones, kurios turi tapti prieinamos viešajam ir privačiajam sektoriams visoje Europoje.

Esamo technologinio pajėgumo išplėtimą ir kompetencijos centrų valstybėse narėse sujungimą į tinklą, taip pat užtikrinimą, kad tie pajėgumai atitiktų viešojo sektoriaus ir pramonės poreikius, be kita ko, pasitelkiant produktus ir paslaugas, kuriais stiprinamas kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje.

Užtikrinimą, kad visose valstybėse narėse būtų plačiai diegiami veiksmingi pažangiausi kibernetinio saugumo ir pasitikėjimo sprendimai. Toks diegimas apima produktų saugumo ir saugos stiprinimą nuo jų kūrimo iki jų komercializacijos.

Paramą kibernetinio saugumo įgūdžių spragoms šalinti, atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą, pavyzdžiui, suderinant kibernetinio saugumo įgūdžių programas, pritaikant jas prie konkrečių sektorių poreikių ir palengvinant galimybes dalyvauti tiksliniuose specializuotuose mokymuose.

Valstybių narių solidarumo rengiantis reikšmingiems kibernetinio saugumo incidentams ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir į juos reaguojant skatinimą, tarpvalstybiniu mastu diegiant kibernetinio saugumo paslaugas, įskaitant paramą valdžios institucijų savitarpio pagalbai ir patikimų valdomų saugumo paslaugų teikėjų rezervo sukūrimą Sąjungos lygmeniu.

Prieigą prie mokymo darbo vietoje stažuojantis kompetencijos centruose ir centruose ir pažangias skaitmenines technologijas diegiančiose įmonėse.

Prieigą prie pažangių skaitmeninių technologijų srities kursų, kuriuos turi siūlyti aukštojo mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų institutai ir pramonės profesinio sertifikavimo įstaigos, bendradarbiaudamos su Programoje dalyvaujančiomis įstaigomis (numatoma, kad temos apims dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, paskirstytojo registro technologijas (pvz., blokų grandinę), našiąją kompiuteriją ir kvantines technologijas).

Dalyvavimą trumpalaikiuose specializuotuose iš anksto sertifikuotuose profesiniuose mokymuose, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srities mokymuose.

Viešojo administravimo institucijų modernizavimas

Sveikata

Teisminės institucijos

Sklandžios ir saugios tarpvalstybinės elektroninės komunikacijos teisminėse institucijose ir tarp teisminių institucijų bei kitų civilinės ir baudžiamosios teisenos srityje veikiančių kompetentingų įstaigų užtikrinimas. Piliečių, įmonių, praktikuojančių teisininkų ir teisminių institucijų narių teisės kreiptis į teismą ir prieigos prie teisinės informacijos bei procedūrų gerinimas, užtikrinant semantiškai sąveikias tarpusavio jungtis su duomenų bazėmis ir registrais, taip pat geresnių sąlygų spręsti neteisminius ginčus internete sudarymas. Teismams ir teisininko profesijai skirtų novatoriškų technologijų, grindžiamų, inter alia, dirbtinio intelekto sprendimais, galinčiais supaprastinti ir paspartinti procedūras (pavyzdžiui, teisės technologijų (angl. LegalTech) prietaikomis), plėtojimo ir įgyvendinimo skatinimas.

Transportas, judumas, energetika ir aplinka

Decentralizuotų sprendimų ir infrastruktūros, kurių reikia didelio masto skaitmeninėms prietaikoms, kaip antai susietajam automatizuotam vairavimui, bepiločiams orlaiviams, bepilotėms sausumos, vandens ir povandeninėms transporto priemonėms, išmaniojo judumo koncepcijoms, pažangiesiems miestams, pažangiosioms kaimo vietovėms ar pažangiesiems atokiausiems regionams, diegimas remiant transporto, energetikos ir aplinkos politiką bei koordinuojant veiklą su transporto ir energetikos sektoriams skaitmeninti skirtais veiksmais pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Švietimas, kultūra ir žiniasklaida

Prieigos prie naujausių skaitmeninių technologijų – nuo dirbtinio intelekto iki pažangiosios kompiuterijos – suteikimas kūrėjams, kūrybos pramonei ir kultūros sektoriams Europoje. Europos kultūros paveldo, įskaitant Europos skaitmeninę biblioteką (EUROPEANA), išnaudojimas siekiant remti švietimą ir mokslinius tyrimus ir skatinti kultūrų įvairovę, socialinę sanglaudą ir propaguoti Europos visuomenę. Parama skaitmeninėms technologijoms įsisavinti švietimo įstaigose, taip pat privačiosiomis ir viešosiomis lėšomis finansuojamose kultūros institucijose.

Kiti bendrosios skaitmeninės rinkos rėmimo veiksmai

Rėmimo veiksmai tokie kaip nepilnamečių, tėvų ir mokytojų skaitmeninio raštingumo ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimas ir jų informuotumo apie riziką, kuri nepilnamečiams gali kilti internete, ir apie jų apsaugos būdus didinimas, patyčių kibernetinėje erdvėje ir seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo internete problemos sprendimas, remiant Europos masto saugesnio interneto centrų tinklą. Tyčinės dezinformacijos sklaidai aptikti ir kovai su ja skirtų priemonių propagavimas, taip stiprinant bendrą Sąjungos atsparumą; Sąjungos skaitmeninių platformų ekonomikos stebėjimo centro, taip pat tyrimų ir informavimo veiklos rėmimas.

1–6 punktuose nurodytus veiksmus gali iš dalies remti Europos skaitmeninių inovacijų centrai, naudodami tuos pačius pajėgumus, sukurtus siekiant padėti vykdyti pramonei jos skaitmeninę transformaciją (žr. II skirsnį).

Prieigą prie Europos bendros duomenų erdvės ir dirbtinio intelekto platformų bei Europos našiosios kompiuterijos įrenginių, reikalingų duomenų analitikai ir intensyvių skaičiavimų reikalaujančioms prietaikoms;

Prieigą prie dirbtinio intelekto didelio masto bandymų infrastruktūros ir pažangių kibernetinio saugumo priemonių;

Galimybes įgyti aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių.

atsižvelgiant į tai, kad kelios Programos ir programos „Europos horizontas“ teminės sritys yra panašios, remiamų veiksmų rūšys, numatomi jų rezultatai ir jų intervencinė logika būtų skirtingi ir papildytų vieni kitus;

programa „Europos horizontas“ bus plačiai remiami moksliniai tyrimai, technologinė plėtra, demonstravimas, bandomieji projektai, koncepcijų tikrinimas, bandymai ir inovacijos, įskaitant ikiprekybinį novatoriškų skaitmeninių technologijų diegimą; tai bus daroma visų pirma:

pagal Programą bus investuojama į:

būtų sudaromos galimybės mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenei naudotis Programos pajėgumais ir infrastruktūra, įskaitant naudojimą pagal programą „Europos horizontas“ remiamiems veiksmams, tokiems kaip visų sektorių ir mokslo sričių vykdomus bandymus, eksperimentavimą ir demonstravimą;

kadangi pagal programą „Europos horizontas“ plėtojamos novatoriškos skaitmeninės technologijos taps brandesnėmis, tos technologijos bus palaipsniui įsisavinamos ir diegiamos pagal Programą;

programos „Europos horizontas“ įgūdžių ir kompetencijų mokymo programų, įskaitant teikiamas bendruose EIT ŽIB centruose, rengimo iniciatyvas papildytų pagal Programą remiama aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių pajėgumų stiprinimo veikla;

būtų įdiegti tvirti programavimo ir įgyvendinimo koordinavimo mechanizmai, kuo geriau suderinant visas abiejų programų procedūras. Į jų valdymo struktūras bus įtrauktos visos atitinkamos Komisijos tarnybos.

papildomo finansavimo pagal Sąjungos programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, ir pagal Programą priemonės būtų naudojamos remti veiksmams, kuriais susiejamos pažangiosios specializacijos strategijos ir teikiama parama skaitmeninei Europos ekonomikos ir visuomenės transformacijai;

ERPF prisidėtų prie regioninių ir vietos inovacijų ekosistemų plėtojimo ir stiprinimo, pramonės pertvarkos, taip pat visuomenės ir viešojo administravimo institucijų skaitmeninės transformacijos, taip, be kita ko, skatinant Talino deklaracijos dėl e. valdžios įgyvendinimą. Tai apima paramą siekiant užtikrinti pramonės skaitmeninę transformaciją ir rezultatų panaudojimą, taip pat naujų technologijų ir novatoriškų sprendimų diegimą. Programa papildys ir parems tarpvalstybinį skaitmeninių pajėgumų jungimą į tinklus ir jų planų sudarymą, kad šiais pajėgumais galėtų naudotis MVĮ ir kad sąveikūs IT sprendimai būtų prieinami visuose Sąjungos regionuose.

Programoje daugiausia dėmesio būtų skiriama didelio masto skaitmeninių pajėgumų stiprinimui ir infrastruktūros kūrimui našiosios kompiuterijos, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityse, siekiant visoje Europoje plačiai įsisavinti ir diegti esamus arba išbandytus novatoriškus kritinės reikšmės skaitmeninius sprendimus pagal Sąjungos sistemą viešojo intereso srityse arba rinkos nepakankamumo atvejais. Programa daugiausia įgyvendinama koordinuotai ir strategiškai investuojant su valstybėmis narėmis (visų pirma vykdant bendrus viešuosius pirkimus) į skaitmeninius pajėgumus, kuriais dalysis visa Europa, ir į Sąjungos masto veiksmus, kuriais remiamas sąveikumas ir standartizacija, taip prisidedant prie bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo;

Programos pajėgumus ir infrastruktūrą būtų leidžiama naudoti novatoriškoms naujoms judumo ir transporto srities technologijoms ir sprendimams diegti. Europos infrastruktūros tinklų priemonė remia novatoriškų naujų judumo ir transporto srities technologijų ir sprendimų taikymą ir diegimą;

būtų kuriami koordinavimo mechanizmai, visų pirma nustatant tinkamas valdymo struktūras.

rinka grindžiamo finansavimo parama, įskaitant paramą, skirtą politikos tikslams pagal Programą siekti, būtų teikiama pagal Reglamentą (ES) 2021/523; tokį rinka grindžiamą finansavimą galima derinti su dotacijomis;

galimybę įmonėms pasinaudoti finansinėmis priemonėmis palengvintų Europos skaitmeninių inovacijų centrų teikiama parama.

Programa remtų aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, kurių reikia norint diegti pažangiąsias technologijas (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ar našiosios kompiuterijos), plėtotę ir įgijimą bendradarbiaujant su atitinkamais pramonės sektoriais;

aukšto lygio įgūdžiams skirta programos „Erasmus+“ dalimi būtų papildytos Programos intervencinės priemonės, skirtos visų sričių ir visų lygmenų įgūdžiams įgyti, užtikrinant judumo patirtį.

programos „Kūrybiška Europa“ paprograme MEDIA būtų remiamos iniciatyvos, kurios gali daryti realų poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams visoje Europoje ir padėtų jiems prisitaikyti prie skaitmeninės transformacijos;

pagal Programą kūrėjams, kūrybos pramonei ir kultūros sektoriui Europoje, inter alia, būtų suteikiama prieiga prie naujausių skaitmeninių technologijų – nuo dirbtinio intelekto iki pažangiosios kompiuterijos.