20 straipsnis Kompensacija išimtinio poreikio atvejais

1.   Duomenų turėtojai, išskyrus labai mažas įmones ir mažąsias įmones, nemokamai suteikia galimybę gauti duomenis, būtinus reaguojant į ekstremaliąją situaciją pagal 15 straipsnio 1 dalies a punktą. Viešojo sektoriaus institucija, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga, gavę duomenis, viešai pripažįsta duomenų turėtoją, jei duomenų turėtojas to prašo.

2.   Duomenų turėtojas turi teisę gauti teisingą kompensaciją už galimybės gauti duomenis suteikimą vykdant prašymą, pateiktą pagal 15 straipsnio 1 dalies b punktą. Tokia kompensacija turi apimti vykdant prašymą patirtas technines ir organizacines sąnaudas, įskaitant, kai taikytina, nuasmeninimo, pseudoniminimo, agregavimo ir techninio pritaikymo sąnaudas bei pridėjus pagrįstą maržą. Viešojo sektoriaus įstaigos, Komisijos, Europos Centrinio Banko arba Sąjungos įstaigos prašymu duomenų turėtojas pateikia informaciją apie tai, kuo remdamasis apskaičiavo sąnaudas ir pagrįstą maržą.

3.   2 dalis taip pat taikoma tais atvejais, kai kompensacijos už galimybės gauti duomenis suteikimą reikalauja labai maža įmonė ir mažoji įmonė.

4.   Duomenų turėtojai negali reikalauti kompensacijos už galimybės gauti duomenis suteikimą pagal prašymą, pateiktą pagal 15 straipsnio 1 dalies b punktą, kai konkreti užduotis, atlikta viešojo intereso labui, yra rengti oficialiąją statistiką, o duomenų pirkimas neleidžiamas pagal nacionalinę teisę. Jei pagal nacionalinę teisę duomenų, reikalingų oficialiajai statistikai rengti, pirkti neleidžiama, valstybės narės apie tai praneša Komisijai.

5.   Jei viešojo sektoriaus įstaiga, Komisija, Europos Centrinis Bankas arba Sąjungos įstaiga nesutinka dėl duomenų turėtojo prašomos kompensacijos dydžio, jie gali pateikti skundą valstybės narės, kurioje įsisteigęs duomenų turėtojas, kompetentingai institucijai, paskirtai pagal 37 straipsnį.