48 straipsnis Krizės protokolai

a)

aiškiai rodyti valstybių narių valdžios institucijų ar Sąjungos lygmeniu arba, priklausomai nuo krizės konteksto, kitų atitinkamų patikimų įstaigų pateiktą informaciją apie krizinę situaciją;

b)

užtikrinti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas paskirtų specialų kontaktinį centrą krizių valdymui; kai aktualu, tai gali būti 11 straipsnyje nurodytas elektroninis kontaktinis centras arba labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų atveju – 41 straipsnyje nurodytas atitikties užtikrinimo pareigūnas;

c)

kai taikytina, 16, 20, 22, 23 ir 35 straipsniuose išdėstytoms pareigoms vykdyti skirtus išteklius pritaikyti prie poreikių, kylančių dėl krizinės situacijos.

a)

konkretūs parametrai, pagal kuriuos nustatoma, kas yra konkreti ypatinga aplinkybė, dėl kurios taikomas krizės protokolas, ir kokių tikslų siekiama krizės protokolu;

b)

kiekvieno dalyvio vaidmuo ir priemonės, kurias jie turi taikyti parengiamajame etape ir aktyvavus krizės protokolą;

c)

aiški procedūra, kurią taikant nustatoma, kada turi būti aktyvuotas krizės protokolas;

d)

aiški procedūra, kurią taikant nustatomas laikotarpis, per kurį reikia imtis aktyvavus krizės protokolą taikytinų priemonių, kurios turi apimti tik tai, kas yra būtina reaguojant į atitinkamas konkrečias ypatingas aplinkybes;

e)

apsaugos priemonės, kuriomis reaguojama į neigiamą poveikį naudojimuisi Chartijoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis, visų pirma saviraiškos ir informacijos laisve ir teise į nediskriminavimą;

f)

procesas, kai pasibaigus krizinei situacijai viešai pranešama apie įgyvendintas priemones, jų trukmę ir rezultatus.