KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 527/2014 2014 m. kovo 12 d. kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais apibrėžiamos priemonių, tinkamai atspindinčių veiklą galinčios tęsti įstaigos kredito kokybę ir tinkamų naudoti kintamojo atlygio tikslais, klasės (Tekstas svarbus EEE)

(1)

kintamuoju atlygiu, kuris skiriamas priemonių forma, turėtų būti skatinamas patikimas ir veiksmingas rizikos valdymas ir neturėtų būti skatinama prisiimti rizikos, kuri viršytų įstaigos priimtinos rizikos lygį. Todėl nustatant priemonių, kurios gali būti naudojamos kintamojo atlygio tikslais, klases darbuotojų interesai turėtų būti derinami su akcininkų, kreditorių ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesais, numatant paskatas darbuotojams veikti pagal ilgalaikius įstaigos interesus ir neprisiimti pernelyg didelės rizikos;

(2)

siekiant užtikrinti stiprų ryšį su veiklą galinčios tęsti įstaigos kredito kokybe, kintamojo atlygio tikslais naudojamose priemonėse turėtų būti numatyti tam tikri įvykiai, dėl kurių priemonės būtų nurašomos ar konvertuojamos, sumažinant priemonių vertę tais atvejais, kai veiklą galinčios tęsti įstaigos kredito kokybė pablogėja. Dėl atlygio tikslais naudojamų tam tikrų įvykių neturėtų pasikeisti priemonių subordinacijos lygis, todėl papildomos 1 ar 2 lygio priemonės turėtų būti toliau laikomos nuosavų lėšų priemonėmis;

(3)

nors papildomoms 1 ir 2 lygio priemonėms taikomos sąlygos nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (2) 52 ir 63 straipsniuose, kitoms priemonėms, nurodytoms Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies l punkto ii papunktyje, kurios gali būti visiškai pakeistos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones arba nurašytos, nėra taikomos specialios sąlygos pagal tą reglamentą, nes jos neklasifikuojamos kaip nuosavų lėšų priemonės rizikos ribojimo tikslais. Todėl skirtingoms priemonių klasėms turėtų būti nustatyti specialūs reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamos naudoti kintamojo atlygio tikslais, atsižvelgiant į skirtingą priemonių pobūdį. Priemonių naudojimas kintamojo atlygio tikslais neturėtų savaime reikšti, kad jos negali būti laikomos įstaigos nuosavomis lėšomis, jei įvykdomos Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos sąlygos. Toks jų naudojimas taip pat neturėtų būti suprantamas kaip paskata išpirkti priemonę, nes pasibaigus atidėjimo ir išlaikymo laikotarpiui, darbuotojai iš esmės gali gauti likvidžių lėšų kitu nei išpirkimo būdu;

(4)

kitos priemonės apima nepinigines skolos priemones arba su skola susijusias priemones, kurios nelaikomos nuosavomis lėšomis. Kitos priemonės neapsiriboja finansinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 50 punkte, tačiau gali apimti kitas nepinigines priemones, kurios gali būti numatytos įstaigos ir darbuotojų susitarimuose. Kad šios priemonės atspindėtų veiklą galinčios tęsti įstaigos kredito kokybę, tinkamais reikalavimais reikėtų užtikrinti, kad aplinkybės, kuriomis tokios priemonės yra nurašomos ar konvertuojamos, neapsiribotų gaivinimo ar pertvarkymo atvejais;

(5)

kai kintamojo atlygio tikslais naudojamos priemonės yra pareikalaujamos, išperkamos, atperkamos ar konvertuojamos, dėl tokių operacijų iš esmės neturėtų padidėti skirtas atlygis išmokant priemonės vertę viršijančias sumas ar konvertuojant į priemones, kurių vertė didesnė nei iš pradžių skirtos priemonės. Taip siekiama užtikrinti, kad atlygis nebūtų mokamas taikant priemones ar metodus, kuriais sudaromos sąlygos nesilaikyti Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies;

(6)

kai skiriamas kintamasis atlygis ir kai kintamojo atlygio tikslais naudojamos priemonės yra išperkamos, pareikalaujamos, atperkamos ar konvertuojamos, tos operacijos turėtų būti grindžiamos vertėmis, nustatytomis pagal taikomus apskaitos standartus. Todėl visais šiais atvejais reikėtų nustatyti priemonių vertę ir taip užtikrinti, kad nebūtų apeinami Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai dėl atlygio, visų pirma susiję su atlygio kintamosios dalies ir fiksuotosios dalies santykiu ir suderinimu su prisiimama rizika;

(7)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 54 straipsnyje nustatyti papildomų 1 lygio priemonių nurašymo ir konvertavimo mechanizmai. Be to, Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies l punkto ii papunktyje reikalaujama, kad kitas priemones būtų galima visiškai pakeisti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones arba nurašyti. Kadangi kitų priemonių konvertavimo ar nurašymo ekonominis rezultatas yra toks pats kaip papildomų 1 lygio priemonių, nustatant kitų priemonių nurašymo ar konvertavimo mechanizmus reikėtų atsižvelgti į papildomoms 1 lygio priemonėms taikomus mechanizmus su pakeitimais, atsižvelgiant į tai, kad kitos priemonės nelaikomos nuosavų lėšų priemonėmis rizikos ribojimo sumetimais. 2 lygio priemonėms netaikomi reguliavimo reikalavimai, susiję su nurašymu ir konvertavimu pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Siekiant užtikrinti, kad visų tokių kintamojo atlygio tikslais naudojamų priemonių vertė būtų sumažinta pablogėjus įstaigos kredito kokybei, reikėtų nustatyti atvejus, kuriais būtina nurašyti ar konvertuoti priemonę. Siekiant užtikrinti nuoseklų taikymą, reikėtų nustatyti 2 lygio ir kitų priemonių nurašymo, įrašymo ir konvertavimo mechanizmus;

(8)

su priemonėmis susijusios sumos gali būti paskirstomos įvairiais būdais. Jos gali būti kintamos ar fiksuotos ir gali būti mokamos periodiškai ar suėjus galutiniam priemonės terminui. Pagal Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto paskelbtas atlygio politikos ir praktikos gaires (3) siekiant skatinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, paskirstomų sumų nereikėtų mokėti darbuotojams atidėjimo laikotarpiu. Paskirstomos sumos darbuotojams turėtų būti mokamos tik už laikotarpius, einančius po priemonės teisių suteikimo. Todėl kaip kintamąjį atlygį yra tinkama naudoti tik tas priemones, pagal kurias paskirstomos sumos yra periodiškai mokamos priemonės savininkui; nulinės atkarpos obligacijos ar priemonės, pagal kurias pajamos nėra paskirstomos, neįtraukiamos į didelę atlygio dalį, kuri turi būti sudaryta nustačius pusiausvyrą tarp priemonių, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies l punkte. Taip yra todėl, kad darbuotojai atidėjimo laikotarpiu gautų naudos iš didėjančių verčių – tai gali būti prilyginama paskirstomų sumų gavimui;

(9)

dėl labai didelių paskirstomų sumų gali sumažėti ilgalaikė paskata apdairiai prisiimti riziką, nes dėl jų faktiškai padidėja atlygio kintamoji dalis. Visų pirma paskirstomos sumos neturėtų būti mokamos ilgesniais nei vienerių metų intervalais, nes atidėjimo laikotarpiais faktiškai kauptųsi paskirstomos sumos ir įgijus teisę į kintamąjį atlygį būtų išmokėtos. Dėl paskirstomų sumų kaupimosi būtų apeinamas Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalies g punktas, susijęs su atlygio kintamosios dalies ir fiksuotosios dalies santykiu, ir to straipsnio m punkte nurodytas principas, kad į atlygį, mokamą pagal atidėjimo tvarką, teisės suteikiamos ne greičiau kaip pro rata pagrindu. Todėl paskirstomos sumos, skiriamos po priemonės teisių suteikimo, neturėtų viršyti rinkos normų. Tai reikėtų užtikrinti reikalaujant, kad kintamojo atlygio tikslais naudojamos priemonės arba su jomis susijusios priemonės būtų daugiausia išleidžiamos kitiems investuotojams arba kad pagal tokias priemones paskirstomoms sumoms būtų nustatytos viršutinės ribos;

(10)

atidėjimo ir išlaikymo reikalavimų, kurie taikomi skiriant kintamąjį atlygį pagal Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 1 dalį, turi būti laikomasi visais atitinkamais atvejais, be kita ko, kai kintamojo atlygio tikslais naudojamos priemonės yra pareikalaujamos, išperkamos, atperkamos ar konvertuojamos. Todėl tokiais atvejais priemonės turėtų būti pakeičiamos į papildomas 1 ar 2 lygio arba kitas priemones, kurios atspindi veiklą galinčios tęsti įstaigos kredito kokybę, turi požymių, lygiaverčių iš pradžių skirtos priemonės požymiams, ir jų vertė yra tokia pati, atsižvelgiant į visas nurašytas sumas. Jeigu priemonių, išskyrus papildomas 1 lygio priemones, terminas yra fiksuotas, tokių priemonių skyrimo metu reikėtų nustatyti jų likusiam terminui taikomus minimalius reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų reikalavimus dėl kintamojo atlygio atidėjimo ir išlaikymo laikotarpių;

(11)

priemonių, kurios gali būti naudojamos kintamojo atlygio tikslais, klasės Direktyvoje 2013/36/ES neapribojamos konkrečia finansinių priemonių klase. Turėtų būti galima naudoti sintetines priemones ar sutartis tarp darbuotojų ir įstaigų, susietas su papildomomis 1 lygio ir 2 lygio priemonėmis, kurias galima visiškai konvertuoti ar nurašyti. Todėl galima nustatyti su tokiomis priemonėmis susijusias specialias sąlygas, kurios taikomos tik darbuotojams skiriamoms priemonėms, neįpareigojant nustatyti tokių sąlygų kitiems investuotojams;

(12)

grupės atveju emisijos gali būti valdomos centralizuotai patronuojančiojoje įmonėje. Todėl tokiai grupei priklausančios įstaigos ne visada gali išleisti priemones, tinkamas naudoti kintamojo atlygio tikslais. Reglamente (ES) Nr. 575/2013 numatoma galimybė tam tikromis sąlygomis papildomas 1 ir 2 lygio priemones, išleistas per konsoliduojamą subjektą, įtraukti į įstaigos nuosavas lėšas. Todėl turėtų būti galima naudoti tokias priemones kintamojo atlygio tikslais, jeigu yra aiškus ryšys tarp įstaigos, naudojančios šias priemones kintamojo atlygio tikslais, kredito kokybės ir priemonės emitento kredito kokybės. Toks ryšys paprastai yra tarp patronuojančiosios įmonės ir patronuojamosios įmonės. Laikantis lygiaverčių sąlygų kintamojo atlygio tikslais turėtų būti galima naudoti ir papildomoms 1 ir 2 lygio priemonėms nepriskiriamas priemones, kurios nėra įstaigos tiesiogiai išleistos. Kintamojo atlygio tikslais turėtų būti galima naudoti priemones, susietas su trečiosiose šalyse esančių patronuojančiųjų įmonių išleistomis susijusiomis priemonėmis ir lygiavertes papildomoms 1 ar 2 lygio priemonėms, jeigu tam tikras įvykis paremtas tuo, kad įstaiga naudoja tokią sintetinę priemonę;

(13)

šis reglamentas pagrįstas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija (EBI) pateikė Europos Komisijai;

(14)

EBI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį įsteigta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,