Preamble: 1

(1)

ypatingos svarbos subjektai, kaip esminių paslaugų teikėjai, atlieka nepakeičiamą vaidmenį palaikant gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas ar ekonominę veiklą vidaus rinkoje, Sąjungos ekonomikai tampant vis glaudžiau susietai tarpusavio priklausomybės ryšiais. Todėl ypač svarbu nustatyti Sąjungos masto sistemą, kuria būtų siekiama tiek didinti ypatingos svarbos subjektų atsparumą vidaus rinkoje, nustatant suderintą būtinųjų taisyklių rinkinį, tiek padėti jiems pasitelkiant nuoseklias bei tikslines paramos ir priežiūros priemones;

(2)

Tarybos direktyvoje 2008/114/EB (4) numatyta tvarka, pagal kurią energetikos ir transporto sektoriaus infrastruktūros objektai priskiriami Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, kurių veikimo sutrikdymas arba sunaikinimas sukeltų didelį tarpvalstybinį poveikį bent dviem valstybėms narėms. Toje direktyvoje daugiausia dėmesio skiriama tik tokių infrastruktūrų apsaugai. Tačiau 2019 m. atlikus direktyvos 2008/114/EB vertinimą nustatyta, kad veiklai, kurios tikslu naudojamasi ypatingos svarbos infrastruktūra, tampant vis glaudžiau tarpusavyje susietai ir vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio, apsaugos priemonės, orientuotos tik į atskirą turtą, nėra pakankamos, kad būtų užkirstas kelias visiems sutrikimams. Todėl būtina požiūrį orientuoti labiau į pastangas užtikrinti, kad būtų labiau atsižvelgiama į riziką, būtų geriau apibrėžtas ir suderintas ypatingos svarbos subjektų, kaip paslaugų, kurios yra esminės vidaus rinkos veikimui, teikėjų vaidmuo ir pareigos ir būtų priimtos Sąjungos masto taisyklės, siekiant padidinti ypatingos svarbos subjektų atsparumą. Ypatingos svarbos subjektai turėtų turėti galimybes stiprinti savo gebėjimą užkirsti kelią incidentams, dėl kurių gali sutrikti esminių paslaugų teikimas, nuo jų apsaugoti, į juos reaguoti, juos atlaikyti, sušvelninti jų poveikį, juos įveikti, prisitaikyti prie jų ir po jų atstatyti veiklą;

(3)

ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą Sąjungoje siekiama remti keliomis priemonėmis Sąjungos lygmeniu, tokiomis kaip Europos programa dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, ir nacionaliniu lygmeniu, tačiau turėtų būti nuveikta daugiau, kad tokią infrastruktūrą eksploatuojantys subjektai būtų geriau pasirengę šalinti jų veiklai kylančią riziką, dėl kurios galėtų sutrikti esminių paslaugų teikimas. Taip pat turėtų būti nuveikta daugiau, kad tokie subjektai būtų geriau pasirengę, nes yra dinamiška grėsmių įvairovė, įskaitant kintančias hibridines ir terorizmo grėsmes, ir dėl to, kad didėja infrastruktūrų ir sektorių tarpusavio priklausomybė. Dar daugiau, didėja fizinė rizika, kylanti dėl gaivalinių nelaimių ir klimato kaitos, dėl kurios poveikio ekstremalių meteorologinių reiškinių dažnumas ir mastas didėja, atsiranda ilgalaikių vidutinių klimato sąlygų pokyčių ir, jei nebus imamasi prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, gali sumažėti tam tikrų rūšių infrastruktūros pajėgumas, veiksmingumas ir eksploatavimo trukmė. Be to, vidaus rinkai yra būdingas susiskaidymas, kiek tai susiję su ypatingos svarbos subjektų identifikavimu, nes atitinkami sektoriai ir atitinkamos subjektų kategorijos nėra visose valstybėse narėse nuosekliai pripažįstami kaip ypatingos svarbos. Todėl šia direktyva turėtų būti pasiektas patikimas suderinimo lygis, kiek tai susiję su tuo, kokie sektoriai ir subjektų kategorijos patenka į jos taikymo sritį;

(4)

nors tam tikri ekonomikos sektoriai, tokie kaip energetikos ir transporto sektoriai, jau yra reglamentuojami konkretiems sektoriams taikomais Sąjungos teisės aktais, tų aktų nuostatos yra susijusios tik su tam tikrais šiuose sektoriuose veikiančių subjektų atsparumo aspektais. Siekiant visapusiškai spręsti šių subjektų, kurie yra ypatingos svarbos tinkamam vidaus rinkos veikimui, atsparumo klausimą, šia direktyva sukuriama visa apimanti sistema, kurioje sprendžiamas ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimas atsižvelgiant į visus pavojus, t. y. gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes, atsitiktines ar tyčia sukeltas;

(5)

didėjančią infrastruktūros ir sektorių tarpusavio priklausomybę lemia vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio ir tarpusavyje priklausomas paslaugų teikimo tinklas, kuriame naudojamos pagrindinė visoje Sąjungoje esanti energetikos, transporto, bankų, geriamojo vandens, nuotekų, maisto gamybos, perdirbimo ir platinimo, sveikatos, kosmoso, finansų rinkos infrastruktūra ir skaitmeninės infrastruktūros sektoriai, taip pat tam tikri viešojo administravimo sektoriaus aspektai. Kosmoso sektoriui ši direktyva taikoma tiek, kiek tai susiję su tam tikrų paslaugų teikimu, grindžiamu antžeminėmis infrastruktūromis, kurios priklauso valstybėms narėms arba privatiems subjektams, yra jų valdomos arba eksploatuojamos, todėl ši direktyva neapima infrastruktūrų, kurios priklauso Sąjungai ar nuosavybės teise yra turimos jos vardu, yra Sąjungos ar jos vardu valdomos ar eksploatuojamos, jai įgyvendinant savo kosmoso programą.

Kalbant apie energetikos sektorių ir visų pirma elektros energijos gamybos ir perdavimo (tiekiant elektros energiją) metodus, suprantama, kad, kai tai laikoma tikslinga, elektros energijos gamyba gali apimti atominių elektrinių elektros energijos perdavimo dalis, tačiau neapima konkrečiai branduolinių elementų, kuriems taikomos sutartys ir Sąjungos teisė, įskaitant atitinkamus Sąjungos branduolinės energetikos srities teisės aktus. Maisto sektoriaus ypatingos svarbos subjektų identifikavimo procesas turėtų tinkamai atspindėti vidaus rinkos šiame sektoriuje pobūdį ir išsamias Sąjungos taisykles, susijusias su maisto srities teisės aktų ir maisto saugos bendraisiais principais ir reikalavimais. Todėl, siekiant užtikrinti proporcingą požiūrį ir tinkamai atspindėti šių subjektų vaidmenį ir svarbą nacionaliniu lygmeniu, maisto tvarkymo įmonės turėtų būti identifikuojamos kaip ypatingos svarbos subjektai tik jei tos maisto tvarkymo įmonės – neatsižvelgiant į tai, ar jos siekia pelno ar jo nesiekia, yra valstybinės ar privačios – užsiima tik logistika, didmeniniu platinimu, didelio masto pramonine gamyba ir perdirbimu ir joms tenka reikšminga, kaip nustatyta, rinkos dalis nacionaliniu lygmeniu. Ši tarpusavio priklausomybė reiškia, kad bet koks esminių paslaugų sutrikimas, net ir toks, kuris iš pradžių įvyksta tik viename subjekte arba sektoriuje, gali turėti platesnį grandininį poveikį ir sukelti plataus masto ir ilgalaikes neigiamas pasekmes paslaugų teikimui visoje vidaus rinkoje. Didelės krizės, kaip, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija, parodė, kad mūsų vis labiau tarpusavyje priklausomos visuomenės yra pažeidžiamos susidūrus su mažai tikėtina didelio poveikio rizika;

(6)

subjektams, kurie dalyvauja teikiant esmines paslaugas, taikoma vis daugiau skirtingų reikalavimų, nustatytų nacionalinės teisės aktuose. Tai, kad kai kurios valstybės narės yra nustačiusios ne tokius griežtus saugumo reikalavimus tiems subjektams, ne tik lemia skirtingus atsparumo lygius, bet ir gali sukelti neigiamą poveikį gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų arba ekonominės veiklos išlaikymui visoje Sąjungoje, taip pat sukuria kliūtis tinkamam vidaus rinkos veikimui. Investuotojai ir įmonės gali pasikliauti ir pasitikėti ypatingos svarbos subjektais, kurie yra atsparūs, o patikimumas ir pasitikėjimas yra gerai veikiančios vidaus rinkos kertiniai akmenys. Panašios rūšies subjektai vienose valstybėse narėse laikomi ypatingos svarbos subjektais, o kitose ne, be to, įvairiose valstybėse narėse subjektams, identifikuotiems kaip ypatingos svarbos subjektai, taikomi skirtingi reikalavimai. Taip tarpvalstybiniu mastu veikiančioms įmonėms, visų pirma veikiančioms valstybėse narėse, kuriose galioja griežtesni reikalavimai, susidaro papildoma ir nereikalinga administracinė našta. Todėl Sąjungos masto sistema taip pat padėtų suvienodinti ypatingos svarbos subjektų veiklos sąlygas visoje Sąjungoje;

(7)

reikia nustatyti suderintas būtinąsias taisykles ir taip užtikrinti esminių paslaugų teikimą vidaus rinkoje, didinti ypatingos svarbos subjektų atsparumą ir gerinti kompetentingų institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Svarbu, kad tos taisyklės būtų sumanytos ir įgyvendinamos taip, kad jos būtų parengtos ateities iššūkiams, sudarant sąlygas reikiamam lankstumui. Taip pat labai svarbu gerinti ypatingos svarbos subjektų pajėgumą teikti esmines paslaugas tais atvejais, kai susiduriama su keliomis skirtingomis rizikomis iš karto;

(8)

kad pasiektų aukštą atsparumo lygį, valstybės narės turėtų identifikuoti ypatingos svarbos subjektus, kuriems bus taikomi specialūs reikalavimai ir priežiūra, ir kuriems bus teikiama ypatinga parama ir gairės kilus bet kokiai atitinkamai rizikai;

(9)

kadangi siekiant ypatingos svarbos subjektų atsparumo itin svarbus yra kibernetinis saugumas, taip pat siekiant užtikrinti nuoseklumą, visais atvejais, kai tai įmanoma, turėtų būti užtikrintas suderintas požiūris tarp šios direktyvos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2555 (5) Atsižvelgiant į kibernetinės rizikos padažnėjimą ir konkrečius jos ypatumus, Direktyvoje (ES) 2022/2555 nustatyti išsamūs įvairiems subjektams taikomi reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti jų kibernetinį saugumą. Atsižvelgiant į tai, kad kibernetinis saugumas Direktyvoje (ES) 2022/2555 aptartas pakankamai, toje direktyvoje nagrinėjami klausimai neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį, nedarant poveikio specialiai tvarkai, taikomai skaitmeninės infrastruktūros sektoriaus subjektams;

(10)

jeigu pagal konkretiems sektoriams taikomus Sąjungos teisės aktų nuostatas reikalaujama, kad ypatingos svarbos subjektai imtųsi priemonių padidinti savo atsparumą, ir jeigu tuos reikalavimus valstybės narės pripažįsta bent jau lygiaverčiais šioje direktyvoje nustatytoms atitinkamoms pareigoms, atitinkamos šios direktyvos nuostatos neturėtų būti taikomos, kad būtų išvengta dubliavimo ir nereikalingos naštos. Tokiu atveju turėtų būti taikomos atitinkamos tokių Sąjungos teisės aktų nuostatos. Jeigu atitinkamos šios direktyvos nuostatos netaikomos, taip pat neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje nustatytos nuostatos dėl priežiūros ir vykdymo užtikrinimo;

(11)

šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių ir jų institucijų kompetencijai, kiek tai susiję su administraciniu savarankiškumu, arba jų atsakomybei užtikrinti nacionalinį saugumą ir gynybą ar jų įgaliojimams užtikrinti kitas esmines valstybės funkcijas, visų pirma susijusias su viešuoju saugumu, teritoriniu vientisumu ir viešosios tvarkos palaikymu. Ši direktyva neturėtų būti taikoma viešojo administravimo subjektams, kurie veiklą vykdo daugiausia nacionalinio saugumo, viešojo saugumo, gynybos ir teisėsaugos srityse, įskaitant nusikalstamų veikų tyrimą, nustatymą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas. Tačiau ši direktyva turėtų būti taikoma viešojo administravimo subjektams, kurių veikla su tomis sritimis susijusi tik nežymiai. Šios direktyvos tikslais kompetenciją reglamentavimo srityje turintys subjektai nelaikomi subjektais, vykdančiais veiklą teisėsaugos srityje, todėl ši direktyva nėra jiems netaikoma tuo pagrindu. Ši direktyva netaikoma viešojo administravimo subjektams, kurie yra bendrai įsteigti su trečiąja valstybe pagal tarptautinį susitarimą. Ši direktyva netaikoma valstybių narių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms trečiosiose valstybėse.

Tam tikri ypatingos svarbos subjektai vykdo veiklą nacionalinio saugumo, viešojo saugumo, gynybos ar teisėsaugos srityse, įskaitant nusikalstamų veikų tyrimą, atskleidimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas, arba teikia paslaugas tik viešojo administravimo subjektams, kurių veikla daugiausia vykdoma tose srityse. Atsižvelgdamos į valstybių narių atsakomybę užtikrinti nacionalinį saugumą ir gynybą, valstybės narės turėtų galėti nuspręsti, kad ypatingos svarbos subjektams šioje direktyvoje nustatytos pareigos tiems ypatingos svarbos subjektams turėtų būti visiškai ar iš dalies netaikomos, jeigu jų paslaugos daugiausia teikiamos arba jų veikla daugiausia vykdoma nacionalinio saugumo, viešojo saugumo, gynybos ar teisėsaugos srityse, įskaitant nusikalstamų veikų tyrimą, atskleidimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas. Ši direktyva vis tik turėtų būti taikoma ypatingos svarbos subjektams, kurių paslaugos ar veikla su tomis sritimis susijusios tik nežymiai. Jokia valstybė narė neturėtų privalėti teikti informacijos, kurios atskleidimas būtų priešingas esminiams jos nacionalinio saugumo interesams. Šiuo atveju aktualios yra Sąjungos arba nacionalinės taisyklės dėl įslaptintos informacijos apsaugos ir informacijos neatskleidimo susitarimai;

(12)

siekiant nepakenkti nacionaliniam saugumui ar ypatingos svarbos subjektų saugumui ir komerciniams interesams, prieiga prie neskelbtinos informacijos, keitimasis ja ir jos tvarkymas turėtų būti vykdomi apdairiai, ypatingą dėmesį skiriant perdavimo kanalams ir saugojimo pajėgumams, kuriais bus naudojamasi;

(13)

kiekviena valstybė narė, siekdama užtikrinti visapusišką požiūrį į ypatingos svarbos subjektų atsparumą, turėtų būti nustačiusi ypatingos svarbos subjektų atsparumo didinimo strategiją (toliau – strategija). Strategijoje turėtų būti išdėstyti strateginiai tikslai ir įgyvendintinos politikos priemonės. Siekiant nuoseklumo ir veiksmingumo, strategija turėtų būti parengta taip, kad būtų sklandžiai integruota esama politika, remiantis, kai įmanoma, atitinkamomis esamomis nacionalinėmis ir sektorinėmis strategijomis, planais ar panašiais dokumentais nacionaliniu ir sektorių lygmeniu. Siekdamos visapusiško požiūrio valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų strategijose būtų numatyta politikos sistema, pagal kurią kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą, ir kompetentingos institucijos pagal Direktyvą (ES) 2022/2555 tvirčiau tarpusavyje koordinuotų veiklą joms dalijantis informacija apie kibernetiniam saugumui kylančią riziką, kibernetines grėsmes ir kibernetinius incidentus ir nekibernetinę riziką, grėsmes bei incidentus, taip pat joms vykdant priežiūros užduotis. Įgyvendindamos savo strategijas, valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į hibridinį grėsmių ypatingos svarbos subjektams pobūdį;

(14)

valstybės narės turėtų pateikti savo strategijas ir jų esminius atnaujinimus Komisijai, visų pirma tam, kad Komisija galėtų įvertinti, ar ši direktyva nacionaliniu lygmeniu taikoma teisingai, kiek tai susiję su ypatingos svarbos subjektų atsparumui taikoma politika. Prireikus strategijos galėtų būti pateikiamos kaip įslaptinta informacija. Komisija turėtų parengti apibendrinamąją ataskaitą apie valstybių narių pateiktas strategijas, kad ja būtų galima remtis Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupės diskusijose, skirtose geriausiai praktikai ir bendro intereso klausimams nustatyti. Atsižvelgiant į agreguotos informacijos apibendrinamojoje ataskaitoje (nesvarbu, ar ta informacija įslaptinta, ar ne) neskelbtiną pobūdį, Komisija šią apibendrinamąją ataskaitą turėtų tvarkyti užtikrindama tinkamą sąmoningumo lygį ypatingos svarbos subjektų, valstybių narių ir Sąjungos saugumo klausimais. Apibendrinamoji ataskaita ir strategijos turėtų būti apsaugotos nuo neteisėtų ar piktavališkų veiksmų ir turėtų būti prieinamos tik įgaliotiems asmenims, kad būtų pasiekti šios direktyvos tikslai. Toks strategijų ir jų esminių atnaujinimų pateikimas taip pat turėtų padėti Komisijai suprasti požiūrių į ypatingos svarbos subjektų atsparumą pokyčius ir padėti stebėti šios direktyvos, kurią Komisija turi periodiškai peržiūrėti, poveikį ir pridėtinę vertę;

(15)

valstybės narės, vykdydamos veiksmus, kuriais siekiama identifikuoti ypatingos svarbos subjektus ir padėti užtikrinti jų atsparumą, turėtų laikytis rizika grindžiamo požiūrio, kuriuo pastangos būtų telkiamos į subjektus, kurie yra svarbiausi gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų ar ekonominės veiklos vykdymui. Kad užtikrintų tokį tikslinį požiūrį, kiekviena valstybė narė, naudodamasi suderinta sistema, turėtų įvertinti aktualią gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių riziką, įskaitant tarpsektorinio ir tarpvalstybinio pobūdžio riziką, galinčią daryti poveikį esminių paslaugų teikimui, įskaitant avarijas, gaivalines nelaimes, ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas, pavyzdžiui, pandemijas ir hibridines grėsmes ar kitas priešiškų subjektų keliamas grėsmes, įskaitant teroristinius nusikaltimus, nusikalstamo pasaulio įsiskverbimą ir sabotažą (toliau – valstybės narės rizikos vertinimas). Atlikdamos valstybių narių rizikos vertinimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į kitus bendro pobūdžio arba konkretaus sektoriaus rizikos vertinimus, atliktus pagal kitus Sąjungos teisės aktus, ir turėtų įvertinti, kiek sektoriai priklausomi tarpusavyje, įskaitant priklausomybę nuo kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių sektorių. Valstybių narių rizikos vertinimų rezultatai turėtų būti naudojami ypatingos svarbos subjektų identifikavimo procese ir padėti šiems subjektams laikytis jų atsparumo reikalavimų. Ši direktyva taikoma tik valstybėms narėms ir Sąjungoje veiklą vykdantiems ypatingos svarbos subjektams. Vis dėlto, kai tinkama ir laikantis taikytinų teisės aktų, kompetentingų institucijų patirtimi ir žiniomis, sukauptomis visų pirma atliekant rizikos vertinimus, taip pat Komisijos patirtimi ir žiniomis, sukauptomis visų pirma teikiant įvairių formų paramą ir vykdant bendradarbiavimą, galėtų būti pasinaudota trečiųjų valstybių, visų pirma esančių Sąjungos tiesioginėje kaimynystėje, labui, ta patirtimi ir žiniomis prisidedant prie esamo bendradarbiavimo atsparumo srityje;

(16)

siekiant užtikrinti, kad šioje direktyvoje nustatyti atsparumo reikalavimai būtų taikomi visiems atitinkamiems subjektams, ir sumažinti skirtumus tuo atžvilgiu, svarbu nustatyti suderintas taisykles, kurios sudarytų sąlygas nuosekliai identifikuoti ypatingos svarbos subjektus visoje Sąjungoje, kartu taip pat sudarant sąlygas valstybėms narėms tinkamai atspindėti šių subjektų vaidmenį ir svarbą nacionaliniu lygmeniu. Kiekviena valstybė narė, taikydama šioje direktyvoje nustatytus kriterijus, turėtų identifikuoti subjektus, kurie teikia vieną ar daugiau esminių paslaugų ir kurie eksploatuoja ir turi ypatingos svarbos infrastruktūrą jos teritorijoje. Turėtų būti laikoma, kad subjektas veiklą vykdo valstybės narės teritorijoje, jeigu toje valstybėje narėje jis vykdo atitinkamai esminei paslaugai ar paslaugoms teikti būtiną veiklą ir jeigu joje yra tai paslaugai ar paslaugoms teikti naudojama (-os) to subjekto ypatingos svarbos infrastruktūra (-os). Jei valstybėje narėje nėra tuos kriterijus atitinkančių subjektų, ta valstybė narė neturėtų būti įpareigota atitinkamame sektoriuje ar subsektoriuje identifikuoti ypatingos svarbos subjektus. Siekiant veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo ir teisinio tikrumo, turėtų būti nustatytos atitinkamos pranešimo subjektams, kad jie identifikuoti kaip kritiniai subjektai, taisyklės;

(17)

valstybės narės turėtų pateikti Komisijai – tokiu būdu, kuris atitinka šios direktyvos tikslus, – esminių paslaugų sąrašą, nurodyti identifikuotų ypatingos svarbos subjektų skaičių pagal kiekvieną priede išdėstytą sektorių bei subsektorių ir pagal kiekvieno subjekto teikiamą esminę paslaugą ar paslaugas ir, jei taikoma, ribas. Turėtų būti galima tai pateikti atskirai arba agreguota forma, t. y. duomenys gali būti pateikti kaip vidurkiai pagal geografinę teritoriją, metus, sektorių, subsektorių ar kitokiu būdu ir gali apimti informaciją apie įvairius pateiktus rodiklius;

(18)

turėtų būti nustatyti kriterijai, kurie padėtų apibrėžti trikdomojo poveikio, kurį sukelia incidentas, mastą. Tie kriterijai turėtų būti grindžiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/1148 (6) išdėstytais kriterijais siekiant pasinaudoti valstybių narių įdirbiu nustatant esminės paslaugos, kaip apibrėžta toje direktyvoje, operatorius ir tuo klausimu sukaupta patirtimi. Tokios didelės krizės, kaip COVID-19 pandemija, parodė, kaip svarbu užtikrinti tiekimo grandinės saugumą ir kaip jos sutrikimas gali turėti neigiamą ekonominį ir socialinį poveikį daugelyje sektorių ir tarpvalstybiniu mastu. Todėl nustatydamos kitų sektorių ir jų subsektorių priklausomybės nuo ypatingos svarbos subjekto teikiamos esminės paslaugos laipsnį, valstybės narės taip pat turėtų, kiek įmanoma, atsižvelgti į poveikį tiekimo grandinei;

(19)

vadovaujantis taikytina Sąjungos ir nacionaline teise, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/452 (7), kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema, turi būti pripažinta potenciali grėsmė, kurią kelia ypatingos svarbos infrastruktūros patekimas užsieniečių nuosavybėn Sąjungoje, nes paslaugos, ekonomika bei laisvas Sąjungos piliečių judėjimas ir sauga priklauso nuo tinkamo ypatingos svarbos infrastruktūros veikimo;

(20)

Direktyvoje (ES) 2022/2555 reikalaujama, kad skaitmeninės infrastruktūros sektoriaus subjektai, kurie pagal šią direktyvą galėtų būti identifikuoti kaip ypatingos svarbos subjektai, imtųsi tinkamų ir proporcingų techninių, operacinių ir organizacinių priemonių, kad būtų valdoma tinklų ir informacinių sistemų saugumui kylanti rizika, taip pat pranešama apie didelius incidentus ir dideles kibernetines grėsmes. Atsižvelgiant į tai, kad grėsmės tinklų ir informacinių sistemų saugumui gali būti skirtingos kilmės, Direktyvoje (ES) 2022/2555 taikomas visus pavojus apimantis požiūris, kuris apima tinklų ir informacinių sistemų, taip pat tų sistemų fizinių komponentų ir fizinės aplinkos atsparumą;

Kadangi reikalavimai, nustatyti Direktyvoje (ES) 2022/2555 tuo atžvilgiu, yra bent jau lygiaverčiai šioje direktyvoje išdėstytoms atitinkamoms pareigoms, siekiant išvengti dubliavimo ir nereikalingos administracinės naštos, skaitmeninės infrastruktūros sektoriaus subjektams šios direktyvos 11 straipsnyje ir III, IV bei VI skyriuose nustatyti reikalavimai neturėtų būti taikomi. Tačiau valstybės narės, atsižvelgdamos į skaitmeninės infrastruktūros sektoriaus subjektų paslaugų, teikiamų ypatingos svarbos subjektams, priklausantiems visiems kitiems sektoriams, svarbą, remdamosi šioje direktyvoje nustatytais kriterijais ir naudodamos joje numatytą procedūrą, turėtų skaitmeninės infrastruktūros sektoriaus subjektus identifikuoti kaip ypatingos svarbos subjektus. Todėl turėtų būti taikomos strategijos, valstybių narių rizikos vertinimai ir paramos priemonės, kaip nustatyta šios direktyvos II skyriuje. Valstybės narės turėtų galėti priimti arba palikti galioti nacionalinės teisės nuostatas aukštesniam tų ypatingos svarbos subjektų atsparumo lygiui užtikrinti, jei tos nuostatos atitinka taikytiną Sąjungos teisę;

(21)

Sąjungos finansinių paslaugų teisėje yra nustatyti finansų subjektams taikomi išsamūs reikalavimai, susiję su visos jiems kylančios rizikos, įskaitant veiklos riziką, valdymu ir veiklos tęstinumo užtikrinimu. Ši teisė apima Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 648/2012 (8), (ES) Nr. 575/2013 (9) ir (ES) Nr. 600/2014 (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2013/36/ES (11) ir 2014/65/ES (12). Ta teisinė sistema papildyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2554 (13), kuriame nustatyti finansų įmonėms taikomi reikalavimai valdyti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) riziką, įskaitant kiek tai susiję su fizinių IRT infrastruktūrų apsauga. Kadangi tų subjektų atsparumas yra visapusiškai joje aptartas, siekiant išvengti dubliavimo ir nereikalingos administracinės naštos, tiems subjektams šios direktyvos 11 straipsnis ir III, IV bei VI skyriai neturėtų būti taikomi.

Tačiau valstybės narės, atsižvelgdamos į finansų sektorių subjektų paslaugų, teikiamų ypatingos svarbos subjektams, priklausantiems visiems kitiems sektoriams, svarbą, remdamosi šioje direktyvoje nustatytais kriterijais ir naudodamos joje numatytą procedūrą, finansų sektorių subjektus turėtų identifikuoti kaip ypatingos svarbos subjektus. Todėl turėtų būti taikomos strategijos, valstybių narių rizikos vertinimai ir paramos priemonės, išdėstyti šios direktyvos II skyriuje. Valstybės narės turėtų galėti priimti arba palikti galioti nacionalinės teisės nuostatas aukštesniam tų ypatingos svarbos subjektų atsparumo lygiui užtikrinti, jei tos nuostatos atitinka taikytiną Sąjungos teisę;

(22)

valstybės narės turėtų paskirti arba įsteigti institucijas, kurios būtų kompetentingos prižiūrėti šios direktyvos taisyklių taikymą ir, kai būtina, užtikrinti jų vykdymą, taip pat turėtų užtikrinti, kad toms institucijoms būtų suteikti tinkami įgaliojimai ir ištekliai. Atsižvelgiant į nacionalinių valdymo struktūrų skirtumus, siekiant apsaugoti nustatytą tvarką atskiruose sektoriuose arba Sąjungos priežiūros ir reguliavimo įstaigas ir išvengti dubliavimo, valstybės narės turėtų turėti galimybę paskirti arba įsteigti daugiau nei vieną kompetentingą instituciją. Jei valstybės narės paskiria ar įsteigia daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, jos turėtų aiškiai atskirti atitinkamas konkrečių institucijų užduotis ir užtikrinti sklandų ir veiksmingą jų bendradarbiavimą. Visos kompetentingos institucijos taip pat turėtų bendradarbiauti platesniu mastu su kitomis atitinkamomis institucijomis Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis;

(23)

siekiant palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei komunikaciją ir sudaryti sąlygas veiksmingam šios direktyvos įgyvendinimui, kiekviena valstybė narė turėtų, nedarydama poveikio konkretiems sektoriams taikomų Sąjungos teisės aktų reikalavimams, paskirti vieną bendrąjį kontaktinį punktą, kai aktualu, įsteigtą kompetentingoje institucijoje, atsakingą už koordinavimą klausimais, susijusiais su ypatingos svarbos subjektų atsparumu ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu Sąjungos lygmeniu (toliau – bendrasis kontaktinis punktas). Kiekvienas bendrasis kontaktinis punktas turėtų palaikyti ryšius ir koordinuoti komunikaciją, kai aktualu, su savo valstybės narės kompetentingomis institucijomis, kitų valstybių narių bendraisiais kontaktiniais punktais ir Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupe;

(24)

kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą ir kompetentingos institucijos pagal Direktyvą (ES) 2022/2555, turėtų bendradarbiauti ir keistis informacija dėl kibernetiniam saugumui kylančios rizikos, kibernetinių grėsmių ir kibernetinių incidentų ir nekibernetinės rizikos, grėsmių bei incidentų, darančių poveikį ypatingos svarbos subjektams, taip pat dėl atitinkamų priemonių, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą ir kompetentingos institucijos pagal Direktyvą (ES) 2022/2555. Svarbu, kad valstybės narės užtikrintų, kad šioje direktyvoje ir Direktyvoje (ES) 2022/2555 numatyti reikalavimai būtų įgyvendinami taip, kad vieni kitus papildytų, ir kad ypatingos svarbos subjektams netektų didesnė administracinė našta, nei būtina siekiant įgyvendinti šios direktyvos ir tos direktyvos tikslus;

(25)

valstybės narės turėtų remti ypatingos svarbos subjektus, įskaitant tuos, kurie laikomi mažosiomis arba vidutinėmis įmonėmis, jiems stiprinant savo atsparumą, laikydamosi šioje direktyvoje nustatytų valstybių narių pareigų ir kartu nedarant poveikio pačių ypatingos svarbos subjektų teisinei atsakomybei užtikrinti tokią atitiktį, ir tai darydamos jos turėtų užkirsti kelią pernelyg didelei administracinei naštai. Valstybės narės visų pirma galėtų parengti rekomendacinę medžiagą ir metodikas, padėti rengti pratybas siekiant išbandyti ypatingos svarbos subjektų atsparumą ir teikti patarimus ir mokymą ypatingos svarbos subjektų darbuotojams. Kai būtina ir pagrįsta viešojo intereso tikslais, valstybės narės galėtų teikti finansinius išteklius ir turėtų sudaryti palankias sąlygas ypatingos svarbos subjektams savanoriškai dalytis informacija ir keistis gerosios praktikos pavyzdžiais, nedarant poveikio Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatytų konkurencijos taisyklių taikymui;

(26)

siekiant padidinti valstybių narių identifikuotų ypatingos svarbos subjektų atsparumą ir sumažinti tiems ypatingos svarbos subjektams tenkančią administracinę naštą, kompetentingos institucijos turėtų tarpusavyje konsultuotis, kad užtikrintų nuoseklų šios direktyvos taikymą. Tos konsultacijos turėtų būti pradedamos bet kurios suinteresuotosios kompetentingos institucijos prašymu, ir jose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų užtikrintas suderintas požiūris į tarpusavyje susijusius ypatingos svarbos subjektus, kurie naudoja ypatingos svarbos infrastruktūrą, kuri yra fiziškai sujungta tarp dviejų ar daugiau valstybių narių, kurie priklauso toms pačioms grupėms ar įmonių struktūroms arba kurie yra identifikuoti kaip ypatingos svarbos subjektai vienoje valstybėje narėje ir kurie teikia esmines paslaugas kitoms valstybėms narėms arba kitose valstybėse narėse;

(27)

kai pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatas reikalaujama, kad ypatingos svarbos subjektai įvertintų riziką, aktualią siekiant šios direktyvos tikslų, ir imtųsi priemonių savo pačių atsparumui užtikrinti, į tuos reikalavimus turėtų būti tinkamai atsižvelgiama priežiūros, kaip ypatingos svarbos subjektai laikosi šios direktyvos, tikslais;

(28)

ypatingos svarbos subjektai turėtų visapusiškai suprasti jiems kylančią atitinkamą riziką ir turėtų turėti pareigą tą riziką išanalizuoti. Tuo tikslu jie turėtų atlikti rizikos vertinimus, kai tai yra būtina atsižvelgiant į jų konkrečias aplinkybes ir tos rizikos raidą, ir bet kuriuo atveju rizika turėtų būti įvertinama kas keturis metus, kad būtų galima įvertinti visas aktualias rizikas, kurios gali sutrikdyti jų esminių paslaugų teikimą (toliau – ypatingos svarbos subjekto rizikos vertinimas). Jeigu ypatingos svarbos subjektai, laikydamiesi kituose teisės aktuose nustatytų pareigų, atliko rizikos vertinimus arba parengė dokumentus, kurie yra aktualūs jų ypatingos svarbos subjekto rizikos vertinimui, jie turėtų galėti naudoti tuos vertinimus ir dokumentus, kad įvykdytų šioje direktyvoje išdėstytus reikalavimus dėl ypatingos svarbos subjekto rizikos vertinimo. Kompetentinga institucija turėtų galėti paskelbti, kad esamas ypatingos svarbos subjekto atliktas rizikos vertinimas, kuriame nagrinėjamos aktualios rizikos ir priklausomybė, iš dalies arba visiškai atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus;

(29)

ypatingos svarbos subjektai turėtų imtis techninių, saugumo ir organizacinių priemonių, kurios būtų tinkamos ir proporcingos atsižvelgiant į jiems kylančią riziką, kad galėtų užkirsti kelią incidentui, apsisaugoti nuo jo, į jį reaguoti, atlaikyti tokį incidentą, jį sušvelninti, įveikti, prisitaikyti prie jo ir po jo atstatyti veiklą. Nors ypatingos svarbos subjektai turėtų imtis tų priemonių pagal šią direktyvą, tokių priemonių turinys ir jų mastas turėtų būti tokie, kad tinkamai ir proporcingai atspindėtų įvairią riziką, kurią kiekvienas ypatingos svarbos subjektas nustatė atlikdamas savo ypatingos svarbos subjekto rizikos vertinimą, ir tokio subjekto ypatumus. Kad paskatintų nuoseklų Sąjungos požiūrį, Komisija, pasikonsultavusi su Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupe, turėtų priimti neprivalomas gaires, kuriose būtų išsamiau išdėstytos tos techninės, saugumo ir organizacinės priemonės. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kiekvienas ypatingos svarbos subjektas paskirtų ryšių palaikymo ar lygiavertį pareigūną kaip kontaktinį punktą ryšiams su kompetentingomis institucijomis;

(30)

atsižvelgdami į veiksmingumą ir atskaitomybę, ypatingos svarbos subjektai turėtų atsparumo plane arba tokiam planui lygiaverčiame dokumente ar dokumentuose tiek išsamiai, kad tinkamai pasiektų veiksmingumo ir atskaitomybės tikslus, aprašyti priemones, kurių jie imasi, kartu atsižvelgdami į nustatytą riziką, ir tą planą taikyti praktikoje. Jei ypatingos svarbos subjektas, laikydamasis kitų teisės aktų, jau ėmėsi techninių, saugumo bei organizacinių priemonių ir parengė dokumentus, kurie yra aktualūs šioje direktyvoje nustatytoms atsparumo didinimo priemonėms, jis turėtų galėti naudotis tomis priemonėmis ir dokumentais įvykdyti šioje direktyvoje nustatytoms atsparumo didinimo priemonėms, kad būtų išvengta dubliavimo. Kad būtų išvengta dubliavimo, kompetentinga institucija turėtų galėti paskelbti, kad esamos atsparumo didinimo priemonės, kurių ėmėsi ypatingos svarbos subjektas, kuriomis vykdomos jo pareigos imtis techninių, saugumo bei organizacinių priemonių pagal šią direktyvą, iš dalies arba visiškai atitinka direktyvoje nustatytus reikalavimus;

(31)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 725/2004 (14) bei (EB) Nr. 300/2008 (15) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/65/EB (16) nustatyti reikalavimai, kurie taikomi aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose veikiantiems subjektams, siekiant užkirsti kelią incidentams, kuriuos sukelia neteisėti veiksmai, ir apsisaugoti nuo tokių incidentų pasekmių bei jas sušvelninti. Nors priemonės, kurių reikalaujama pagal šią direktyvą, yra platesnio pobūdžio atsižvelgiant į susijusią riziką ir taikytinų priemonių rūšis, šiuose sektoriuose veikiantys ypatingos svarbos subjektai savo atsparumo plane arba lygiaverčiuose dokumentuose turėtų aptarti priemones, kurių jie ėmėsi pagal tuos kitus Sąjungos teisės aktus. Ypatingos svarbos subjektai taip pat turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/96/EB (17), pagal kurią numatyti viso tinklo kelių vertinimai eismo įvykių rizikos žemėlapiui sudaryti ir tiksliniai kelio saugumo patikrinimai siekiant nustatyti pavojingas sąlygas, defektus ir problemas, dėl kurių padidėja eismo įvykių ir sužalojimų rizika, vykdomi atliekant esamų kelių arba kelių ruožų apžiūras vietoje. Ypatingos svarbos subjektų apsaugos ir atsparumo užtikrinimas nepaprastai svarbus geležinkelių sektoriui, ir, įgyvendinant šioje direktyvoje nustatytas atsparumo priemones, ypatingos svarbos subjektai raginami vadovautis neprivalomomis gairėmis ir gerosios praktikos dokumentais, parengtais pagal sektorių darbo kryptis, pvz., Komisijos sprendimu 2018/C 232/03 (18) įsteigta ES geležinkelių keleivių saugumo platforma;

(32)

vis didesnį nerimą kelia rizika, kad ypatingos svarbos subjektų arba jų rangovų darbuotojai piktnaudžiaus, pavyzdžiui, savo prieigos teisėmis ypatingos svarbos subjekto organizacijoje, kad pakenktų ir sukeltų žalą. Todėl valstybės narės turėtų nustatyti sąlygas, kuriomis ypatingos svarbos subjektams, tinkamai pagrįstais atvejais ir atsižvelgiant į valstybių narių rizikos vertinimus, būtų leidžiama pateikti prašymus, kad būtų atlikti asmenų, priklausančių konkrečioms jų darbuotojų kategorijoms, patikrinimai. Turėtų būti užtikrinta, kad prašymus atitinkamos institucijos įvertintų per pagrįstą laikotarpį ir jie būtų tvarkomi laikantis nacionalinės teisės aktų ir nacionalinių procedūrų, taip pat atitinkamos taikytinos Sąjungos teisės, įskaitant asmens duomenų apsaugos teisę. Siekdamos patvirtinti asmens, kuriam taikomas asmens patikrinimas, tapatybę, valstybės narės turėtų reikalauti tapatybę patvirtinančio įrodymo, pavyzdžiui, paso, nacionalinės tapatybės kortelės ar skaitmeninių formų tapatybę patvirtinančių įrodymų laikantis taikytinos teisės.

Asmens patikrinimas turėtų apimti informacijos apie atitinkamo asmens teistumą patikrinimą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų naudotis Europos nuosprendžių registrų informacine sistema, laikydamosi Tarybos pamatiniame sprendime 2009/315/TVR (19) ir, kai tinkama ir taikytina, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/816 (20) nustatytų procedūrų, kad gautų informaciją apie teistumą, esančią kitose valstybėse narėse. Be to, kai aktualu ir taikytina, valstybės narės gali remtis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1862 (21) sukurtos antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) duomenimis ir bet kuria kita esama objektyvia informacija, kuri gali būti būtina siekiant nustatyti, ar atitinkamas asmuo yra tinkamas eiti pareigas, dėl kurių ypatingos svarbos subjektas paprašė atlikti asmens patikrinimą;

(33)

turėtų būti sukurtas pranešimo apie tam tikrus incidentus mechanizmas, kad kompetentingos institucijos galėtų greitai ir tinkamai reaguoti į incidentus ir susidaryti išsamų vaizdą apie incidento, su kuriuo susidūrė ypatingos svarbos subjektai, poveikį, pobūdį, priežastį ir galimus padarinius. Ypatingos svarbos subjektai turėtų nepagrįstai nedelsdami pranešti kompetentingoms institucijoms apie incidentus, dėl kurių stipriai sutrinka arba gali būti stipriai sutrikdytas esminių paslaugų teikimas. Išskyrus atvejus, kai veiklos požiūriu to padaryti neįmanoma, ypatingos svarbos subjektai pirmąjį pranešimą turėtų pateikti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tada, kai sužino apie incidentą. Pirmajame pranešime turėtų būti pateikta tik informacija, kurios būtinai reikia, kad kompetentinga institucija sužinotų apie incidentą, o ypatingos svarbos subjektas prireikus galėtų kreiptis pagalbos. Tokiame pranešime, kai įmanoma, turėtų būti nurodyta numanoma incidento priežastis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl reikalavimo pateikti tą pirmąjį pranešimą teikiančio ypatingos svarbos subjekto ištekliai nebūtų nukreipti nuo veiklos, susijusios su incidento valdymu, kuriam turėtų būti teikiama pirmenybė. Kai aktualu, pateikus pirmąjį pranešimą, ne vėliau kaip per mėnesį po incidento turėtų būti pateikiama išsami ataskaita. Išsami ataskaita turėtų papildyti pirmąjį pranešimą ir joje turėtų būti pateikta išsami incidento apžvalga;

(34)

standartizavimo procesą ir toliau labiausiai turėtų skatinti rinka. Tačiau gali būti situacijų, kai yra tikslinga reikalauti laikytis specifinių standartų. Kai naudinga, valstybės narės taip pat turėtų skatinti taikyti Europos standartus ir tarptautinius standartus bei technines specifikacijas, susijusius su saugumo ir atsparumo priemonėmis, taikomomis ypatingos svarbos subjektams;

(35)

nors ypatingos svarbos subjektai paprastai veikia naudodami vis labiau sujungtą paslaugų teikimo ir infrastruktūros tinklą, o esmines paslaugas dažnai teikia daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kai kurie iš šių ypatingos svarbos subjektų Sąjungos ir jos vidaus rinkos mastu yra ypač reikšmingi, nes teikia esmines paslaugas šešioms ar daugiau valstybių narių arba šešiose ar daugiau valstybių narių, todėl Sąjungos lygmeniu joms galėtų būti teikiama speciali parama. Todėl turėtų būti nustatytos patariamųjų misijų taisyklės, taikomos tokiems Europos mastu ypač reikšmingiems ypatingos svarbos subjektams. Tos taisyklės nedaro poveikio šioje direktyvoje nustatytoms priežiūros ir vykdymo užtikrinimo taisyklėms;

(36)

Komisijos arba vienos ar daugiau valstybių narių, kurioms ar kuriose teikiama esminė paslauga, motyvuotu prašymu, tais atvejais, kai reikia papildomos informacijos, kad būtų galima patarti ypatingos svarbos subjektui pareigų laikymosi pagal šią direktyvą klausimais arba įvertinti, ar Europos mastu ypač reikšmingas ypatingos svarbos subjektas vykdo pareigas, valstybė narė, kuri Europos mastu ypač reikšmingą ypatingos svarbos subjektą identifikavo kaip ypatingos svarbos subjektą, turėtų pateikti Komisijai tam tikro pobūdžio informaciją, kaip išdėstyta šioje direktyvoje. Pritarus valstybei narei, kuri Europos mastu ypač reikšmingą ypatingos svarbos subjektą identifikavo kaip ypatingos svarbos subjektą, Komisija turėtų galėti surengti patariamąją misiją, kad įvertintų to subjekto taikomas priemones. Siekiant užtikrinti, kad tokios patariamosios misijos būtų vykdomos tinkamai, turėtų būti nustatytos papildomos taisyklės, visų pirma dėl patariamųjų misijų organizavimo ir vykdymo, tolesnių veiksmų ir atitinkamų Europos mastu ypač reikšmingų ypatingos svarbos subjektų pareigų. Patariamoji misija, nedarant poveikio valstybių narių, kuriose vykdoma patariamoji misija, ir atitinkamo ypatingos svarbos subjekto poreikiui laikytis šios direktyvos taisyklių, turėtų būti vykdoma laikantis išsamių tos valstybės narės teisės taisyklių, pvz., dėl tikslių sąlygų, kurios turi būti įvykdomos siekiant gauti leidimą patekti į atitinkamas patalpas arba susipažinti su dokumentais, ir teisminės teisių gynimo tvarkos. Kai aktualu, specifinių ekspertinių žinių, reikalingų tokioms patariamosioms misijoms, būtų prašoma kreipiantis į Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES (22).

(37)

siekiant paremti Komisiją ir palengvinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, be kita ko geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusia su šioje direktyvoje aptartais klausimais, turėtų būti sudaryta Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupė, kuri veiktų kaip Komisijos ekspertų grupė. Valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti praktišką ir efektyvų savo kompetentingų institucijų atstovų, paskirtų į Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupę, bendradarbiavimą, be kita ko, paskirdamos, kai tinkama, asmens patikimumo pažymėjimus turinčius atstovus. Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupė savo užduotis turėtų pradėti vykdyti kaip įmanoma greičiau, kad suteiktų papildomų priemonių tinkamam bendradarbiavimui užtikrinti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiu. Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupė turėtų užtikrinti sąveiką su kitų aktualių sektorių ekspertų darbo grupėmis;

(38)

ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupė turėtų bendradarbiauti su Bendradarbiavimo grupe, sudaryta pagal Direktyvą (ES) 2022/2555, siekdama remti visapusišką ypatingos svarbos subjektų kibernetinio ir nekibernetinio atsparumo sistemą. Ypatingos svarbos subjektų atsparumo klausimų grupė ir Bendradarbiavimo grupė, sudaryta pagal Direktyvą (ES) 2022/2555, turėtų reguliariai palaikyti dialogą, kad skatintų kompetentingų institucijų pagal šią direktyvą ir kompetentingų institucijų pagal Direktyvą (ES) 2022/2555 bendradarbiavimą ir palengvintų keitimąsi informacija, visų pirma abiem grupėms svarbiomis temomis;

(39)

siekdama šios direktyvos tikslų ir nedarydama poveikio valstybių narių ir ypatingos svarbos subjektų teisinei pareigai užtikrinti atitiktį jų atitinkamoms direktyvoje nustatytoms pareigoms, Komisija, kai, jos manymu, tai yra tinkama, turėtų remti kompetentingas institucijas ir ypatingos svarbos subjektus, siekdama palengvinti joms atitinkamų savo pareigų vykdymą. Komisija, teikdama paramą valstybėms narėms ir ypatingos svarbos subjektams vykdant savo pareigas pagal šią direktyvą, turėtų naudoti esamas struktūras ir priemones, pvz., nustatytas pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, sukurtą Sprendimu Nr. 1313/2013/ES, ir Europos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos referenciniame tinkle. Be to, ji turėtų informuoti valstybes nares apie Sąjungos lygmeniu esamus išteklius, numatytus, pavyzdžiui, Vidaus saugumo fonde, nustatytame Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1149 (23), programoje „Europos horizontas“, sukurtoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (24), ar pagal kitas ypatingos svarbos subjektų atsparumui aktualias priemones;

(40)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos turėtų tam tikrus konkrečius įgaliojimus, kad ši direktyva būtų tinkamai taikoma ir tinkamai užtikrinamas jos vykdymas ypatingos svarbos subjektų atžvilgiu, kai šie subjektai patenka į valstybių narių jurisdikciją, kaip nustatyta šioje direktyvoje. Šie įgaliojimai visų pirma turėtų apimti įgaliojimus atlikti patikrinimus ir auditą, įgaliojimus vykdyti priežiūrą ir įgaliojimus reikalauti, kad ypatingos svarbos subjektai pateiktų informaciją ir įrodymus, susijusius su priemonėmis, kurių jie ėmėsi, kad laikytųsi savo pareigų, ir, prireikus, įgaliojimus duoti nurodymus ištaisyti nustatytus pažeidimus. Duodamos tokius nurodymus, valstybės narės neturėtų reikalauti priemonių, kurios nėra būtinos ar neproporcingos siekiant užtikrinti atitinkamo ypatingos svarbos subjekto atitiktį, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir atitinkamo ypatingos svarbos subjekto ekonominį pajėgumą. Bendriau tariant, šie įgaliojimai turėtų būti suteikiami užtikrinant tinkamas ir veiksmingas apsaugos priemones, kurios turi būti nustatytos nacionalinėje teisėje laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos. Vertindamos, kaip ypatingos svarbos subjektas laikosi šioje direktyvoje jam nustatytų pareigų, kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą, turėtų galėti prašyti kompetentingų institucijų pagal Direktyvą (ES) 2022/2555 pasinaudoti savo priežiūros ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimais subjekto pagal tą direktyvą, kuris identifikuotas kaip ypatingos svarbos subjektas pagal šią direktyvą, atžvilgiu. Tuo tikslu kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą ir kompetentingos institucijos pagal Direktyvą (ES) 2022/2555 turėtų bendradarbiauti ir keistis informacija;

(41)

kad ši direktyva būtų taikoma veiksmingai ir nuosekliai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais ši direktyva būtų papildyta nustatant esminių paslaugų sąrašą. Tuo sąrašu kompetentingos institucijos turėtų naudotis atlikdamos valstybių narių rizikos vertinimus ir identifikuodamos ypatingos svarbos subjektus pagal šią direktyvą. Atsižvelgiant į šioje direktyvoje taikomą minimalaus suderinimo metodą, tas sąrašas nėra išsamus ir valstybės narės galėtų jį papildyti įtraukdamos papildomas esmines paslaugas nacionaliniu lygmeniu, kad būtų atsižvelgta į nacionalinius esminių paslaugų teikimo ypatumus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (25) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(42)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (26);

(43)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti, kad esminės paslaugos, būtinos išlaikyti gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas arba ekonominę veiklą, vidaus rinkoje būtų teikiamos netrukdomai, ir didinti tokias paslaugas teikiančių ypatingos svarbos subjektų atsparumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(44)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (27) 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė nuomonę 2021 m. rugpjūčio 11 d.;

(45)

todėl direktyva 2008/114/EB turėtų būti panaikinta,