EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/3012 2024 m. lapkričio 27 d. kuriuo sukuriama Sąjungos ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies saugojimo produktuose sertifikavimo sistema

(1)

pagal Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) (toliau – Paryžiaus susitarimas), kuris buvo patvirtintas Tarybos sprendimu (ES) 2016/1841 (4), tarptautinė bendruomenė susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Be to, 2021 m. lapkričio 13 d. UNFCCC šalių konferencija priėmė Glazgo klimato paktą, kuriame pripažįstama, kad klimato kaitos poveikis bus daug mažesnis, jei temperatūros kilimas bus 1,5 oC, palyginti su 2 oC, ir nuspręsta toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 oC. Sąjunga ir jos valstybės narės yra Paryžiaus susitarimo šalys ir yra tvirtai įsipareigojusios jį įgyvendinti mažindamos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį ir didindamos absorbuojamą anglies dioksido kiekį;

(2)

pasaulio mastu Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitose nurodoma, kad tikimybė, jog visuotinis atšilimas bus apribotas iki 1,5 oC, mažėja, nebent dar šį dešimtmetį ir per ateinančius dešimtmečius pasaulyje išmetamas ŠESD kiekis būtų sparčiai ir smarkiai mažinamas. IPCC ataskaitose taip pat aiškiai nurodoma, kad siekiant atsverti sunkiai mažinamą likutinį išmetamą ŠESD kiekį, anglies dioksido (CO2) absorbavimo veikla yra neišvengiamai būtina, jei norime pasiekti, kad grynasis išmetamas CO2 arba ŠESD kiekis būtų lygus nuliui. Tam reikės plačiu mastu vykdyti tvarią veiklą, kad CO2 būtų surenkamas iš atmosferos ir ilgą laiką saugomas geologiniuose, sausumos ar jūrų kaupikliuose, įskaitant vandenynus, arba ilgaamžiuose produktuose. Šiuo metu Sąjunga, taikydama esamas politikos priemones, nėra pajėgi absorbuoti reikiamą anglies dioksido kiekį: sausumos ekosistemose absorbuojamo anglies dioksido kiekis pastaraisiais metais mažėjo, ir šiuo metu Sąjungoje nėra vykdoma jokia reikšminga pramoninio anglies dioksido absorbavimo veikla;

(3)

šio reglamento tikslas – sukurti savanorišką Sąjungos ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies saugojimo produktuose sertifikavimo sistemą (toliau – Sąjungos sertifikavimo sistema), siekiant palengvinti ir paskatinti anglies dioksido absorbavimo ir iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kokybišką diegimą, visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos biologinės įvairovės ir nulinės taršos tikslus, kuri papildytų tvarų išmetamo ŠESD kiekio mažinimą visuose sektoriuose. Tokiu būdu Sąjungos sertifikavimo sistema taps priemone, kuria būtų padedama siekti nustatytų Sąjungos tikslų pagal Paryžiaus susitarimą, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (5) nustatyto tikslo iki 2050 m. kolektyviai užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Visas pagal Sąjungos sertifikavimo sistemą sertifikuotas absorbuoto anglies dioksido kiekis ir sumažintas iš dirvožemio išmetamas ŠESD kiekis turėtų padėti siekti Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų ir jos klimato srities tikslų. Todėl, siekiant išvengti dvigubos apskaitos, tuo absorbuoto anglies dioksido kiekiu ir sumažintu iš dirvožemio išmetamu ŠESD kiekiu neturėtų būti prisidedama prie trečiųjų šalių nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų ar tarptautinių atitikties užtikrinimo schemų. Sąjunga taip pat įsipareigojo po 2050 m. pasiekti neigiamą išmetamų ŠESD balansą. Svarbi priemonė, padedanti intensyvinti anglies dioksido absorbavimą sausumos ekosistemose, yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 (6) dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriame nustatytas iki 2030 m. Sąjungos pasiektinas grynojo absorbuojamo kiekio tikslas – 310 milijonų tonų CO2 ekvivalento, taip pat nustatyti tikslai kiekvienai valstybei narei;

(4)

savo 2024 m. vasario 6 d. komunikate „Siekis – plataus užmojo pramoninis anglies dioksido tvarkymas ES“ Komisija numato įvertinti bendrus anglies dioksido absorbavimo tikslus pagal Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslą ir tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o vėliau – neigiamą išmetamą ŠESD kiekį; parengti galimas politikos priemones ir paramos mechanizmus, skirtus pramoniniam anglies dioksido absorbavimui, įskaitant tai, ar ir kaip jį įtraukti į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą; tuo pat metu bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (7), ir Inovacijų fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (8), lėšomis skatinti Sąjungos mokslinius tyrimus, inovacijas ir ankstyvą demonstravimą, susijusius su naujomis pramoninėmis CO2 absorbavimo technologijomis. Be to, tikslinga, kad Komisija įvertintų Sąjungos anglies dioksido absorbavimo tikslų įgyvendinimo galimybes, be kita ko, aiškiai nustatydama atskirą ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo tikslą;

(5)

tikimasi, kad suderinta Sąjungos sertifikavimo sistema padidins ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies saugojimo produktuose aplinkosauginį naudingumą ir skaidrumą ir skatins pasitikėjimą jų sertifikavimu, kartu sumažinant susijusias administracines išlaidas. Kadangi Sąjungos sertifikavimo sistemos pobūdis yra savanoriškas, bus galima prašyti, kad Komisija esamas ir naujas viešąsias arba privačiąsias sertifikavimo schemas pripažintų pagal šį reglamentą, bet nebus privaloma tai daryti tam, kad tos schemos galėtų veikti Sąjungoje;

(6)

Reglamente (ES) 2021/1119 taip pat nustatytas privalomas Sąjungos klimato srities tikslas – iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį ES viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų įdėta pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, grynasis absorbuotas ŠESD kiekis, kuriuo prisidedama prie Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo, apribojamas iki 225 milijonų tonų CO2 ekvivalento;

(7)

Sąjungos sertifikavimo sistema padės Sąjungoje plėtoti ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies saugojimo produktuose veiklą, kuria daromas akivaizdžiai teigiamas poveikis klimatui, kartu padedant išvengti ekologinio manipuliavimo. Anglies kaupimo ūkininkavimo atveju Sąjungos sertifikavimo sistema taip pat turėtų skatinti vykdyti veiklą, teikiančią papildomos naudos biologinei įvairovei, taip padedant pasiekti Sąjungos teisės aktuose nustatytus gamtos atkūrimo tikslus;

(8)

tikslinga, kad Sąjungos sertifikavimo sistema taip pat būtų skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos, be kita ko, pabrėžiant atitinkamų mokslinių tyrimų programų vaidmenį, siekiant naujoms technologijoms sudaryti palankesnes sąlygas patekti į rinką. Šiuo atžvilgiu Komisija ir valstybės narės skatinamos vykdyti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, kuriame dalyvautų nacionalinės ir regioninės mokslo tiriamosios įstaigos, mokslininkai, ūkininkai ir mažosios bei vidutinės įmonės;

(9)

siekiant remti veiklos vykdytojus, pageidaujančius papildomomis pastangomis tvariai absorbuoti didesnį anglies dioksido kiekį arba labiau sumažinti iš dirvožemio išmetamą ŠESD kiekį, Sąjungos sertifikavimo sistemoje turėtų būti atsižvelgiama į įvairias veiklos rūšis, jų ypatumus ir susijusį poveikį aplinkai. Todėl šiame reglamente turėtų būti pateiktos aiškios ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies saugojimo produktuose ir kitų Sąjungos sertifikavimo sistemos elementų apibrėžtys. Į jo taikymo sritį turėtų būti įtraukta veikla, kuria intensyvinamas anglies saugojimas geologiniuose, sausumos ar jūrų kaupikliuose, įskaitant vandenynus, ir ilgaamžiuose produktuose. Veikla turėtų apimti vieną ar daugiau praktikų ar procesų, kuriais anglies dioksidas šalinamas iš atmosferos. Tam tikra veikla, pavyzdžiui, bioanglies naudojimu grindžiama veikla, gali teikti įvairių rūšių grynąją anglies dioksido absorbavimo naudą ir anglies dioksido saugojimo trukmė jas vykdant gali skirtis, priklausomai nuo konkrečių veiklos vykdymo sąlygų. Todėl taikytinose sertifikavimo metodikose, kurios turi būti nustatytos Sąjungos lygmeniu pagal šį reglamentą, turėtų būti nustatytos tinkamos stebėsenos ir atsakomybės taisyklės;

(10)

anglies kaupimo ūkininkavimo atveju atitinkama veikla gali apimti praktiką ir procesus, vykdomus jūrų ir pakrančių ekosistemose. Atitinkama veikla taip pat gali apimti praktiką ir procesus, kuriais mažinamas iš dirvožemio išmetamų ŠESD kiekis arba dėl kurių sumažėja anglies dioksido išmetimas į atmosferą iš dirvožemio anglies kaupiklių, kaip išvardyta Reglamento (ES) 2018/841 I priedo B skirsnio e ir f punktuose, pavyzdžiui, veiklos, kuria gerinamas dirvožemio tvarkymas arba atkuriami nualinti durpynai, atveju. Be to, į anglies kaupimo ūkininkavimo veiklos kiekybinį vertinimą taip pat turėtų būti įtrauktas iš žemės ūkio paskirties dirvožemio išmetamo ŠESD, atitinkančių IPCC kategorijos „Žemės ūkis“ pakategorei „Žemės ūkio paskirties dirvožemis“ priskiriamų šaltinių išmetamas ŠESD, kiekio sumažinimas, kaip nurodyta bendrojo ataskaitų rengimo formato lentelių pagal UNFCCC ataskaitų teikimo gaires dėl šalių, įtrauktų į tos konvencijos I priedą, metinės apskaitos 3.D lentelėje, jei tas išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas dėl veiklos, kuria apskritai mažinamas iš dirvožemio anglies kaupiklių išmetamas anglies dioksido kiekis arba padidinamas biogeniniuose anglies kaupikliuose absorbuotas anglies dioksido kiekis. Priešingai, į Sąjungos sertifikavimo sistemos taikymo sritį neturėtų būti įtraukta veikla, dėl kurios nėra nei absorbuojamas anglies dioksidas, nei mažinamas iš dirvožemio išmetamas ŠESD kiekis, pavyzdžiui, miškų naikinimo išvengimo arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai;

(11)

šiame reglamente turėtų būti nustatyti reikalavimai, kurių reikėtų laikytis, kad absorbuotas anglies dioksido kiekis ir sumažintas iš dirvožemio išmetamas ŠESD kiekis būtų tinkami sertifikuoti pagal Sąjungos sertifikavimo sistemą. Tuo tikslu absorbuotas anglies dioksido kiekis ir sumažintas iš dirvožemio išmetamas ŠESD kiekis turėtų būti tiksliai ir patikimai kiekybiškai įvertinti, ir tai turėtų būti pasiekta tik vykdant veiklą, kuria gaunama grynoji anglies dioksido absorbavimo nauda arba grynoji iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo nauda, kuri yra papildomojo pobūdžio ir kuria siekiama užtikrinti ilgalaikį anglies dioksido saugojimą. Ta veikla neturėtų būti daroma reikšminga žala aplinkai ir turėtų būti gaunama papildoma nauda siekiant tvarumo tikslų. Siekiant užtikrinti sertifikavimo proceso pagrįstumą ir patikimumą, absorbuotam anglies dioksido kiekiui ir sumažintam iš dirvožemio išmetamam ŠESD kiekiui turėtų būti taikomas nepriklausomas trečiosios šalies vykdomas auditas, kurį atliktų sertifikavimo įstaigos. Be to, šiame reglamente turėtų būti nustatytos sertifikuotų vienetų išdavimo ir naudojimo taisyklės;

(12)

Direktyva 2003/87/EB nustatytomis privalomomis Sąjungos anglies dioksido apmokestinimo taisyklėmis reglamentuojamas ŠESD išmetimas vykdant veiklą, kuriai taikoma ta direktyva. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Direktyvai 2003/87/EB, išskyrus atvejus, kai sertifikuojamas CO2, išmetamo naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, kurie atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 nustatytus tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus, atlikus taikymui reikalingus koregavimus pagal Direktyvą 2003/87/EB (9), surinkimas ir saugojimas, kaip išdėstyta Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, laikantis Direktyvos 2003/87/EB IV priedo;

(13)

veikla turėtų duoti grynąją anglies dioksido absorbavimo naudą arba grynąją iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo naudą, taip parodant, kad ji daro teigiamą poveikį klimatui. Grynoji anglies dioksido absorbavimo nauda arba grynoji iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo nauda turėtų būti kiekybiškai įvertinta dviem etapais;

(14)

pirmajame etape, siekdami kiekybiškai įvertinti grynąją anglies dioksido absorbavimo naudą arba grynąją iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo naudą, veiklos vykdytojai turėtų kiekybiškai įvertinti vykdant veiklą pasiektą papildomą absorbuotą anglies dioksido kiekį arba sumažintą iš dirvožemio išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su bazine verte. Anglies kaupimo ūkininkavimo atveju kiekybiškai įvertinant absorbuotą anglies dioksido kiekį arba sumažintą iš dirvožemio išmetamą ŠESD kiekį turėtų būti užtikrinta, kad kiekybiškai įvertinant grynąją veiklos naudą būtų tinkamai atsižvelgiama į anglies kaupiklyje išmetamą anglies dioksido kiekį. Sertifikavimo metodika turėtų būti nustatytos standartizuotos bazinės vertės, kurios turėtų tiksliai atspindėti standartinius panašios praktikos ir procesų rezultatus panašiomis socialinėmis, ekonominėmis, aplinkos, reglamentavimo ir technologinėmis aplinkybėmis, ir ja turėtų būti atsižvelgiama į geografinį kontekstą, įskaitant vietos dirvožemio klimato ir reguliavimo sąlygas. Tam standartizuotų bazinių verčių nustatymo metodui turėtų būti teikiama pirmenybė, nes juo užtikrinamas objektyvumas, iki minimumo sumažinamos reikalavimų laikymosi ir kitos administracinės išlaidos ir teigiamai pripažįstami pradininkų, kurie jau ėmėsi reikalavimus atitinkančios veiklos, veiksmai. Anglies dioksido kaupimo ūkininkavimo kontekste turėtų būti sertifikuojama tik tokia praktika ir procesai, kurie peržengia bendros praktikos ribas. Todėl už konkrečią anglies kaupimo ūkininkavimo veiklą neturėtų būti atlyginama, jei ji jau plačiai taikoma regione, kuriame yra panašios dirvožemio klimato ir reguliavimo sąlygos. Standartizuotomis bazinėmis vertėmis turėtų būti užtikrinta, kad veiklai tapus bendra praktika, tokios veiklos nebebūtų galima sertifikuoti. Tuo tikslu Komisija turėtų bent kas penkerius metus peržiūrėti ir, kai tinkama, atnaujinti standartizuotas bazines vertes, atsižvelgdama į kintančias reguliavimo aplinkybes ir naujausią turimą mokslinę informaciją, kad atspindėtų socialinius, ekonominius, aplinkos, reguliavimo ir technologinius pokyčius ir paskatintų ilgainiui didinti užmojus pagal Paryžiaus susitarimą. Be to, turėtų būti skatinama naudoti esamas skaitmenines technologijas, įskaitant elektronines duomenų bazes ir geografines informacines sistemas, tolimąjį stebėjimą, novatoriškas anglies dioksido kiekybinio vertinimo vietoje sistemas, dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi, taip pat elektroninius žemėlapius siekiant sumažinti standartizuotų bazinių verčių nustatymo išlaidas ir užtikrinti veiklos stebėsenos patikimumą. Tačiau tais atvejais, kai nustatyti tokių standartizuotų bazinių verčių neįmanoma, gali būti naudojama konkrečios veiklos bazinė vertė, pagrįsta individualiu veiklos vykdytojo veiklos veiksmingumu. Veiklos vykdytojas kiekvieno veiklos laikotarpio pradžioje turėtų atnaujinti konkrečios veiklos bazines vertes, nebent taikomose sertifikavimo metodikose būtų nurodyta kitaip;

(15)

antrajame grynosios naudos kiekybinio įvertinimo etape reikėtų atimti bet kokį susijusį ŠESD kiekį, išmestą per veiklos gyvavimo ciklą ir susijusį su veiklos įgyvendinimu. Atitinkamas išmetamas ŠESD kiekis, į kurį reikėtų atsižvelgti, apima tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, pavyzdžiui, kiekį, išmetamą naudojant trąšas, chemines medžiagas, kurą ar energiją, naudojant kitas žaliavas ir transportuojant, arba netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, pavyzdžiui, dėl žemės naudojimo keitimo, kai dėl žemės ūkio gamybos perkėlimo kyla pavojus apsirūpinimo maistu saugumui, arba dėl perkėlimo efekto, susidarančio dėl energijos ar atliekinės šilumos konkurencinės paklausos. Bet koks su veiklos įgyvendinimu susijęs išmetamo ŠESD kiekio padidėjimas turėtų būti tinkamai atimtas iš grynosios anglies dioksido absorbavimo naudos arba grynosios iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo naudos, laikantis taikytinoje sertifikavimo metodikoje nustatytų techninių taisyklių. Siekiant kiekybiškai įvertinti grynąją anglies dioksido absorbavimo naudą arba grynąją iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo naudą, į išmetamo ŠESD kiekio sumažinimus, pasiektus vykdant veiklą, išskyrus iš žemės ūkio paskirties dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimą, neturėtų būti atsižvelgiama, bet tai turėtų būti laikoma papildoma teikiama nauda siekiant klimato kaitos švelninimo tvarumo tikslo ir apie tokį sumažinimą turėtų būti pranešama atitikties sertifikatuose. Toks išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas, kaip ir kita papildoma nauda tvarumui, galėtų padidinti sertifikuoto absorbuoto anglies dioksido kiekio arba sumažinto iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio vertę;

(16)

veiklos vykdytojai, vykdantys veiklą, kuriai taikomas šis reglamentas, turėtų apimti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį arba viešąjį subjektą, kuris vykdo ar kontroliuoja veiklą arba kuriam suteikti ekonominiai įgaliojimai spręsti dėl veiklos techninio vykdymo. Anglies kaupimo ūkininkavimo atveju veiklos vykdytojų apibrėžtis turėtų būti taikoma ūkininkui, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (10) 3 straipsnio 1 punkte, bet kuriam kitam veiklos sausumoje ar pakrantės aplinkoje valdytojui, miško savininkui ar valdytojui, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, arba kompetentingam viešajam subjektui. Veiklos vykdytojų grupė turėtų apimti bet kokį teisės subjektą, kuris atstovauja bent dviem veiklos vykdytojams, įskaitant kooperatyvus arba gamintojų organizacijas ar gamintojų grupes, ir kuris užtikrina, kad tie veiklos vykdytojai laikytųsi šio reglamento;

(17)

veikla duoda grynąją anglies dioksido absorbavimo naudą, kai bazinę vertę viršijantis absorbuotas anglies dioksido kiekis viršija bet kokį su tos veiklos įgyvendinimu susijusį išmetamo ŠESD kiekio padidėjimą. Pavyzdžiui, ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo atveju, kai anglies dioksidas įleidžiamas po žeme, nuolatos saugomo anglies dioksido kiekis turėtų viršyti su energija susijusį pramoninio proceso metu išmetamą ŠESD kiekį. Panašiai, tuo atveju, kai dėl anglies kaupimo ūkininkavimo sumažinamas iš dirvožemio išmetamas ŠESD kiekis, grynoji iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo nauda yra teigiama, jei iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas, palyginti su bazinėmis vertėmis, viršija bet kokį su veiklos įgyvendinimu susijusį ŠESD kiekio padidėjimą. Anglies kaupimo ūkininkavimo veikla paprastai gerina dirvožemio kokybę, o tai daro teigiamą poveikį dirvožemio atsparumui ir našumui, tačiau tam tikromis aplinkybėmis dėl jos taip pat gali sumažėti maisto gamyba, o tai gali lemti anglies dioksido nutekėjimo poveikį dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, ir todėl į susijusį netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį reikėtų atsižvelgti. Bet koks dėl miško įveisimo surinktas ir saugojamas anglies dioksido kiekis arba atkuriant durpynų drėgnumą pasiektas iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas turėtų viršyti teršalų kiekį, išmetamą eksploatuojant veiklai vykdyti skirtą techniką, arba netiesioginį su žemės naudojimo keitimu susijusį išmetamą ŠESD kiekį, kurį galėtų lemti anglies dioksido nutekėjimas;

(18)

absorbuotas anglies dioksido kiekis ir sumažintas iš dirvožemio išmetamas ŠESD kiekis, taip pat susijęs tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis turėtų būti kiekybiškai įvertintas tinkamu, konservatyviu, tiksliu, išsamiu, nuosekliu, skaidriu ir palyginamu būdu. Siekiant sumažinti iš atmosferos absorbuoto CO2 kiekio pervertinimo arba dėl veiklos susidariusio tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio nepakankamo įvertinimo riziką, reikėtų tinkamai pranešti apie kiekybinio vertinimo neapibrėžtumą ir į jį atsižvelgti konservatyviu būdu. Kiekybinis anglies dioksido kiekio, laikinai absorbuoto vykdant anglies kaupimo ūkininkavimo veiklą, ir iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo vertinimas turėtų būti atliekamas labai tiksliai, kad būtų užtikrinta aukščiausia kokybė ir kuo labiau sumažintas neapibrėžtumas; kai įmanoma, turėtų būti remiamasi 3 lygio metodikomis pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos ir bet kokius tolesnius tų 2006 m. IPCC gairių patobulinimus. Be to, siekiant skatinti Sąjungos klimato ir biologinės įvairovės tikslų sinergiją, turi būti reikalaujama vykdyti efektyvesnę žemės stebėseną, taip padedant apsaugoti ir padidinti gamtinio anglies dioksido absorbavimo veiklos atsparumą visoje Sąjungoje. Išmetamo ir absorbuojamo kiekio stebėsena turi tiksliai atspindėti tas sinergijas, turėtų būti grindžiama tinkamu matavimų vietoje ir tolimojo stebėjimo ar modeliavimo deriniu pagal taikytinoje sertifikavimo metodikoje nustatytas taisykles, ir ją vykdant reikėtų kuo geriau naudotis pažangiomis technologijomis, prieinamomis pagal Sąjungos programas, pavyzdžiui, pagal Europos kosmoso programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/696 (11), komponentą „Copernicus“, visapusiškai pasinaudojant jau esamomis priemonėmis, ir užtikrinti suderinamumą su nacionaline ŠESD apskaita;

(19)

renkantis išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodus, kai taikytina, turėtų būti laikomasi konservatyvaus požiūrio pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos įverčių. Tai reiškia, kad taikant pasirinktus metodus, turėtų būti gaunami konservatyvūs išmetamo arba absorbuojamo kiekio įverčiai, kad išmetamas kiekis nebūtų nepakankamai įvertintas, o absorbuotas kiekis nebūtų pervertintas;

(20)

Sąjungos sertifikavimo sistema turėtų skatinti veiklą, kuri yra papildoma, t. y. ja viršijama standartinė praktika. Todėl ta veikla turėtų viršyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atskiro veiklos vykdytojo lygmeniu, t. y. veiklos vykdytojai turėtų vykdyti veiklą, kuri jiems dar nėra nustatyta taikytinuose teisės aktuose. Be to, veikla dėl sertifikavimo skatinamojo poveikio turėtų tapti finansiškai perspektyvi. Toks poveikis atsiranda, kai sertifikavimo sukurta paskata, atsiradusi dėl galimų pajamų, padeda pakeisti veiklos vykdytojų elgesį taip, kad jie imasi papildomos veiklos, kuria absorbuojamas papildomas anglies dioksido kiekis arba sumažinamas iš dirvožemio išmetamas ŠESD kiekis;

(21)

standartizuota bazinė vertė turėtų atspindėti teisės aktais nustatytas ir rinkos sąlygas, kuriomis vykdoma veikla. Jei reikalavimas vykdyti veiklą yra nustatytas veiklos vykdytojams taikytinuose teisės aktuose arba tai veiklai vykdyti paskatos nėra būtinos, tos veiklos rezultatus atspindės tokios standartizuotos bazinės vertės. Dėl šios priežasties turėtų būti daroma prielaida, kad veikla, dėl kurios absorbuojamas anglies dioksidas arba sumažinamas iš dirvožemio išmetamas ŠESD kiekis viršija tokią bazinę vertę, yra papildoma. Taigi standartizuotos bazinės vertės naudojimas padėtų veiklos vykdytojams paprasčiau įrodyti papildomumą ir tai sumažintų sertifikavimo proceso administracinę naštą, o tai yra ypač svarbu smulkiesiems veiklos vykdytojams;

(22)

atmosferos arba biogeninis anglies dioksidas, surenkamas ir saugomas vykdant ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo arba anglies saugojimo produktuose veiklą, dėl gamtinių arba antropogeninių priežasčių gali vėl patekti į atmosferą. Todėl veiklos vykdytojai turėtų imtis visų atitinkamų prevencinių priemonių tai rizikai sumažinti ir tinkamai stebėti, ar anglies dioksidas ir toliau saugomas atitinkamai veiklai nustatytu stebėsenos laikotarpiu. Sertifikuoto vieneto galiojimas turėtų priklausyti nuo numatomos saugojimo trukmės ir su atitinkama veikla susijusios skirtingos grįžos rizikos. Ilgalaikis anglies dioksido absorbavimas suteikia pakankamai tikrumo, kad saugojimo trukmė bus labai ilga, t. y. apims keletą šimtmečių. Produktuose, kuriuose yra nuolat chemiškai surišto anglies dioksido, anglies dioksido išmetimo rizika yra labai maža arba jos visai nėra. Vykdant anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies saugojimo produktuose veiklą kyla didesnė tyčinio arba netyčinio anglies dioksido išmetimo į atmosferą rizika. Siekiant atsižvelgti į tą riziką, anglies kaupimo ūkininkavimo sekvestracinio vieneto ir anglies saugojimo produktuose vieneto galiojimui turėtų būti taikoma galiojimo pabaigos data, sutampanti su atitinkamo stebėsenos laikotarpio, kuris anglies saugojimo produktuose atveju turėtų apimti bent 35 metus, pabaiga. Po to turėtų būti laikoma, kad surinktas ir saugomas anglies dioksidas išmetamas į atmosferą, nebent veiklos vykdytojas arba veiklos vykdytojų grupė įsipareigotų pratęsti stebėsenos laikotarpį. Sertifikavimo metodika turėtų skatinti pratęsti atitinkamos anglies kaupimo ūkininkavimo veiklos stebėsenos laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad surinktas CO2 būtų ilgai saugomas dirvožemiuose arba biomasėje ir kad anglies kaupimo ūkininkavimo veiklos vykdytojams būtų suteikta finansinių paskatų ilgosios trukmės laikotarpiu. Tuo tikslu tikslinga, kad sertifikavimo metodika veiklos vykdytojai būtų skatinami kelis kartus pratęsti stebėsenos laikotarpį siekiant, kad surinktas anglies dioksidas būtų saugomas bent keletą dešimtmečių;

(23)

be priemonių, skirtų anglies dioksido išmetimo į atmosferą rizikai stebėsenos laikotarpiu kuo labiau sumažinti, sertifikavimo metodika turėtų apimti atitinkamus atsakomybės mechanizmus siekiant imtis priemonių dėl grįžos atvejų. Sertifikavimo metodika taip pat turėtų apimti taisykles dėl atsakomybės mechanizmų neveikimo rizikos mažinimo. Tokie mechanizmai galėtų apimti kolektyvinius rezervus ir išankstinio draudimo mechanizmus. Siekiant išvengti dvigubo reguliavimo, turėtų būti taikomi atsakomybės už geologinį saugojimą ir CO2 nutekėjimą mechanizmai ir atitinkamos taisomosios priemonės, nustatyti Direktyvoje 2003/87/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/31/EB (12). Be to, siekiant užtikrinti reguliavimo nuoseklumą, į taikytinas sertifikavimo metodikas turėtų būti įtrauktos stebėsenos taisyklės ir atsakomybės mechanizmai, atitinkantys deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Direktyvą 2003/87/EB, nustatytas taisykles dėl chemiškai nuolat surišto anglies dioksido produktuose;

(24)

ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies saugojimo produktuose veikla turi didelį potencialą suteikti su tvarumu susijusių visapusiškai naudingų sprendinių, nors ir negalima atmesti galimybės, kad teks ieškoti kompromisų. Todėl tikslinga nustatyti būtinuosius tvarumo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad ta veikla nebūtų daroma reikšmingos žalos aplinkai ir kad ja būtų galima suteikti papildomos naudos siekiant šių tikslų: klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, įskaitant dirvožemio būklę ir žemės degradacijos vengimą; tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos; perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant efektyvų tvariai gautų biožaliavinių medžiagų naudojimą; taip pat taršos prevencijos bei kontrolės. Anglies kaupimo ūkininkavimo veikla turėtų bent duoti papildomos naudos siekiant biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, įskaitant dirvožemio būklę ir žemės degradacijos vengimą, tikslo. Tais būtiniausiais tvarumo reikalavimais turėtų būti atsižvelgiama į veiklos poveikį Sąjungos viduje ir už jos ribų, taip pat į vietos sąlygas ir, kai tinkama, jie turėtų derėti su reikšmingos žalos nedarymo principo techninės analizės kriterijais ir atitikti Direktyvoje (ES) 2018/2001 miškams ir žemės ūkio biomasės žaliavoms nustatytus tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus. Praktika, kuri daro žalingą poveikį biologinei įvairovei, tokia kaip žalingą poveikį biologinei įvairovei darantys monokultūriniai miškai, neturėtų būti laikoma tinkama sertifikuoti;

(25)

ūkininkavimo ir miškininkystės praktika, kurią taikant CO2 absorbuojamas iš atmosferos arba mažinamas iš dirvožemio išmetamas ŠESD kiekis, padeda siekti poveikio klimatui neutralumo tikslo ir už ją turėtų būti atlyginama pagal bendrą žemės ūkio politiką arba pagal kitas viešąsias ar privačiąsias iniciatyvas. Konkrečiai šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į ūkininkavimo ir miškininkystės praktiką, kaip nurodyta 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikate dėl tvarių anglies ciklų, įskaitant miško įveisimą, miško atkūrimo ir tvarios miškotvarkos veiklą; agrarinę miškininkystę ir kitas mišriąsias žemės ūkio formas; tarpinių pasėlių ir antsėlių naudojimą, tausojamąjį žemės dirbimą ir kraštovaizdžio elementų dauginimą; pasėlių pavertimą pūdymais arba atidėtų žemės plotų pavertimą nuolatinėmis pievomis ir durpynų ir šlapynių atkūrimą. Rengdama sertifikavimo metodiką anglies kaupimo ūkininkavimo kontekste, Komisija turėtų atsižvelgti į poreikį padėti užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą, poreikį skatinti biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą bei atkūrimą, ir poreikį išvengti žemės įsigijimo spekuliaciniais tikslais, kuris darytų neigiamą poveikį kaimo bendruomenėms, taip pat poreikį gerbti vietos bendruomenių ir čiabuvių, kuriems ta veikla daro poveikį, teises, kai aktualu pagal nacionalinę teisę, tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Ji turėtų skatinti veiklą, kuri turi didžiausią potencialą suteikti teigiamos papildomos naudos biologinei įvairovei, taip pat atsižvelgti į ilgalaikę miškų struktūrą, ilgalaikį anglies kaupiklių stabilumą, ekosistemų būklę, atsparumą ir natūralių trikdžių riziką;

(26)

veiklos vykdytojai arba veiklos vykdytojų grupės turėtų galėti pranešti apie papildomą naudą, kuria prisidedama prie tvarumo tikslų viršijant būtinuosius tvarumo reikalavimus. Tuo tikslu jų ataskaitos turėtų atitikti Komisijos parengtą sertifikavimo metodiką, pritaikytą įvairiai anglies dioksido absorbavimo veiklai. Sertifikavimo metodika turėtų, kiek įmanoma, skatinti kurti papildomą naudą biologinei įvairovei, kuri viršytų būtinuosius tvarumo reikalavimus, siekiant gauti rinkos priedą už sertifikuotus vienetus, pavyzdžiui, įtraukiant teigiamus veiklos, kuri laikoma suteikiančia papildomos naudos, sąrašus. Ta papildoma nauda suteiktų daugiau ekonominės vertės sertifikuotiems vienetams ir padidintų veiklos vykdytojų pajamas. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, tikslinga, kad Komisija visų pirma rengtų sertifikavimo metodiką, specialiai pritaikytą anglies kaupimo ūkininkavimo veiklai, kuri duoda reikšmingą papildomą naudą biologinei įvairovei ir kuria prisidedama prie tvaraus žemės ūkio paskirties žemės ir miškų valdymo;

(27)

Komisija deleguotaisiais aktais turėtų nustatyti išsamią sertifikavimo metodiką, skirtą įvairiai šiame reglamente numatytai veiklai, atsižvelgdama į jos specifinius ypatumus, kad veiklos vykdytojai galėtų standartizuotai, patikrinamai, ekonomiškai efektyviai ir palyginamai taikyti šiame reglamente nustatytus kokybės kriterijus. Ta metodika turėtų būti užtikrintas patikimas ir skaidrus grynosios anglies dioksido absorbavimo arba grynosios iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo naudos, gaunamos vykdant veiklą, sertifikavimas, kartu išvengiant neproporcingos administracinės naštos veiklos vykdytojams ar veiklos vykdytojų grupėms, ypač smulkiesiems ūkininkams ir smulkiesiems miškų savininkams bei valdytojams, visų pirma sudarant sąlygas naudoti supaprastintas sertifikavimo ir audito taisykles, pvz., grupės auditą. Ta metodika turėtų būti rengiama glaudžiai konsultuojantis su Komisijos įsteigta Anglies dioksido absorbavimo ekspertų grupe ir visais kitais suinteresuotaisiais subjektais. Ta metodika turėtų būti grindžiama geriausiais turimais moksliniais įrodymais, esamomis viešosiomis ir privačiosiomis anglies dioksido absorbavimo arba iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo sertifikavimo schemomis ir metodika, be to, ją rengiant turėtų būti atsižvelgiama į visus atitinkamus Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis priimtus standartus ir taisykles;

(28)

atsižvelgiant į poreikį Sąjungoje sparčiai didinti anglies dioksido absorbavimą, Komisija pirmajame sertifikavimo metodikos rengimo etape turėtų teikti pirmenybę šiai veiklai: veiklai, kuri yra brandžiausia, kuri gali suteikti papildomos naudos tvarumui, arba dėl kurios jau priimti su tokios metodikos rengimu susiję Sąjungos teisės aktai; anglies kaupimo ūkininkavimo veiklai, kuria prisidedama prie tvaraus žemės ūkio paskirties žemės, miškų ir jūrų aplinkos valdymo, taip pat veiklai, kurią vykdant anglies dioksidas saugomas medienos ir biologiniuose statybos produktuose. Inovacijų fondas nustato taisykles, susijusias su bioenergijos gamybos surenkant ir saugant anglies dioksidą ir tiesioginio anglies dioksido surinkimo iš oro sertifikavimo metodikos rengimu. Siekiant išvengti netvarios biomasės žaliavų paklausos, su sertifikavimu susijusi finansinė nauda neturėtų lemti bioenergijos įrenginio pajėgumo padidėjimo, viršijančio tai, kas būtina anglies dioksido surinkimo ir saugojimo veiklai vykdyti. Tikslinga, kad sertifikavimo metodikoje, susijusioje su veikla, kurią vykdant anglies dioksidas saugomas jūrinėje aplinkoje, įskaitant vandenynus, būtų atsižvelgiama į tarptautinę pažangą teikiant anglies dioksido absorbavimo ataskaitas bei į naujausią turimą mokslinę informaciją ir, jei turima, į Komisijos ataskaitos, parengtos pagal Reglamento (ES) 2018/841 17 straipsnio 2 dalį, išvadas. Be to, siekiant skatinti tvarų ir veiksmingą ribotų biomasės išteklių naudojimą, tikslinga, kad sertifikavimo metodika, susijusia su veikla, kurioje naudojama biomasė, būtų užtikrintas pakopinio biomasės naudojimo principo, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 3 dalyje, taikymas, kartu remiantis esamomis taisyklėmis bei procedūromis ir taip vengiant dubliavimosi. Taisyklės, kaip nacionalinės valdžios institucijos turi įgyvendinti tą principą, nustatytos tos direktyvos 3 straipsnio 3, 3a ir 3b dalyse;

(29)

siekiant užtikrinti, kad sertifikavimo procesas būtų įtikinamas ir patikimas, veiklai turėtų būti taikomas nepriklausomas trečiosios šalies auditas, kurį vykdytų sertifikavimo įstaigos. Visų pirma, prieš pradedant vykdyti bet kokią veiklą turėtų būti atliekamas pradinis sertifikavimo auditas, kurio metu tikrinama tos veiklos atitiktis šiame reglamente nustatytiems kokybės kriterijams ir, be kita ko, teisingai kiekybiškai įvertinama numatoma grynoji nauda. Be to, visos veiklos atžvilgiu turėtų būti atliekamas periodinis pakartotinio sertifikavimo auditas bent kas penkerius metus arba dažniau, kaip nurodyta taikytinoje sertifikavimo metodikoje, remiantis atitinkamos veiklos ypatumais. Atliekant pakartotinio sertifikavimo auditus turėtų būti tikrinama veiklos atitiktis šiame reglamente nustatytiems kokybės kriterijams ir vykdant veiklą gaunama grynoji anglies dioksido absorbavimo nauda arba grynoji iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo nauda. Atlikusi tą pakartotinio sertifikavimo auditą, sertifikavimo įstaiga turėtų parengti pakartotinio sertifikavimo audito ataskaitą, kurioje pateikiama santrauka ir, kai tinkama, išduoti atnaujintą atitikties sertifikatą. Visų veiklos rūšių, visų pirma anglies kaupimo ūkininkavimo veiklos, atžvilgiu pakartotinio sertifikavimo auditus turėtų būti galima atlikti dažniau, be kita ko, kasmet. Siekiant sumažinti sertifikavimo ir pakartotinio sertifikavimo administracines išlaidas, veiklos vykdytojai turėtų galėti naudotis patikima geografine informacija, kurią mokėjimo agentūros teikia per Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/2116 (13) nustatytą žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą. Tuo tikslu Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi veiklos plano ir stebėsenos plano, taip pat sertifikavimo audito bei pakartotinio sertifikavimo audito ataskaitų struktūra ir techniniai duomenys;

(30)

siekiant ekonomiškai efektyviai įgyvendinti klimato kaitos švelninimo veiksmus ir užtikrinti anglies kaupimo ūkininkavimo veiklos vykdytojų dalyvavimą anglies kaupimo ūkininkavimo veikloje, labai svarbu jiems suteikti daugiau žinių ir geresnes priemones bei metodus, kuriuos taikant būtų galima geriau įvertinti ir optimizuoti sertifikuotą anglies dioksido absorbavimą ir iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimą. Tai ypač svarbu Sąjungos smulkiesiems ūkininkams arba smulkiesiems miškų savininkams ir valdytojams, kuriems dažnai trūksta praktinės patirties ir ekspertinių žinių, būtinų norint vykdyti anglies kaupimo ūkininkavimo veiklą ir laikytis reikiamų kokybės kriterijų bei taikyti susijusią sertifikavimo metodiką. Todėl tikslinga reikalauti, kad gamintojų organizacijos sudarytų palankesnes sąlygas teikti atitinkamas konsultavimo paslaugas jų nariams. Interaktyvūs inovacijų projektai, įgyvendinami kartu su ūkininkais ir miškų savininkais bei valdytojais, taip pat konsultavimo paslaugų teikimas, keitimasis žiniomis, mokymas ir informavimo veikla gali būti finansiškai remiami, inter alia, pagal bendrą žemės ūkio politiką ir nacionalinėmis valstybės pagalbos lėšomis;

(31)

savo 2024 m. vasario 6 d. komunikate „Mūsų ateities užtikrinimas. Europos 2040 m. klimato srities tikslas ir siekis iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą kuriant tvarią, teisingą ir klestinčią visuomenę“ Komisija nurodo, kad itin svarbu sukurti daugiau verslo galimybių tvariai žemės ūkio maisto produktų vertės grandinei ir pritraukti privačių lėšų užtikrinant sinergiją su viešuoju finansavimu. Tai galėtų būti daroma taikant naujus rinkos mechanizmus, kuriais būtų skatinama tvari maisto sistema, nes taip galėtų būti užtikrintos geresnės maisto kainos, atspindinčios tvarumą, ir teisingas atlygis ūkininkams bei naujas investicijų finansavimo šaltinis. Tik tvirtas veiklos koordinavimas su visais pramonės subjektais visoje maisto vertės grandinėje ir sąžiningos prekybos praktikos visoje toje grandinėje akcentavimas gali suteikti tinkamų tvaraus ūkininkavimo praktikos paskatų, užtikrinti deramas ir tvarias ūkininkų pajamas ir generuoti pajamų, siekiant remti tokį perėjimą;

(32)

siekiant užtikrinti, kad tikrinimas būtų tikslus, patikimas ir skaidrus, už sertifikavimo procesą atsakingos sertifikavimo įstaigos turėtų turėti reikiamą kompetenciją ir įgūdžius ir turėtų būti akredituotos nacionalinės akreditacijos įstaigos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (14) arba jas turėtų būti pripažinusi nacionalinė kompetentinga institucija. Siekiant išvengti galimų interesų konfliktų, sertifikavimo įstaigos taip pat turėtų būti visiškai nepriklausomos nuo veiklos vykdytojo arba veiklos vykdytojų grupės, vykdančių sertifikuotiną veiklą. Be to, valstybės narės turėtų prisidėti užtikrinant tinkamą sertifikavimo proceso įgyvendinimą, prižiūrėdamos sertifikavimo įstaigų, kurias akreditavo nacionalinės akreditacijos institucijos, veikimą ir informuodamos sertifikavimo įstaigas ir atitinkamus sertifikavimo schemų valdytojus apie nustatytus aktualius neatitikties atvejus;

(33)

veiklos vykdytojai turėtų naudotis sertifikavimo schemomis, kad įrodytų atitiktį šiam reglamentui. Todėl sertifikavimo schemos turėtų būti grindžiamos patikimomis ir skaidriomis taisyklėmis bei procedūromis, ir jomis turėtų būti užtikrintas kilmės neginčijamumas ir apsauga nuo sukčiavimo, kiek tai susiję su veiklos vykdytojų pateikiama informacija ir duomenimis, taip pat tokios informacijos ir duomenų tikslumas, patikimumas ir vientisumas. Jomis taip pat turėtų būti užtikrinta teisinga sertifikuotų anglies dioksido absorbavimo arba iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo vienetų apskaita, visų pirma išvengiant dvigubos apskaitos. Tuo tikslu Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų išdėstomos suderintos techninės sertifikavimo taisyklės, įskaitant tinkamus patikimumo, skaidrumo ir apskaitos bei nepriklausomo audito standartus, taikytinus pagal sertifikavimo schemas, kad būtų užtikrintas būtinas teisinis tikrumas, susijęs su veiklos vykdytojams ir sertifikavimo schemoms taikomomis taisyklėmis. Siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvų sertifikavimo procesą, tomis suderintomis techninėmis sertifikavimo taisyklėmis taip pat turėtų būti siekiama sumažinti nereikalingą administracinę naštą, tenkančią veiklos vykdytojams ar veiklos vykdytojų grupėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įskaitant smulkiuosius ūkininkus ir smulkiuosius miškų savininkus bei valdytojus;

(34)

siekiant užtikrinti patikimą ir suderintą sertifikavimo kontrolę, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti sprendimus, kuriais būtų pripažįstamos sertifikavimo schemos, atitinkančios šiame reglamente nustatytus reikalavimus, įskaitant techninės kompetencijos, patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito reikalavimus. Tokie sprendimai dėl pripažinimo turėtų galioti ribotą laiką ir turėtų būti skelbiami viešai. Tuo tikslu Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus dėl Sąjungos sertifikavimo schemų pripažinimo turinio ir procesų;

(35)

kai aktualu, taikomos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija), patvirtintos Tarybos sprendimu 2005/370/EB (15), nuostatos, susijusios su visuomenės dalyvavimu ir teise kreiptis į teismus;

(36)

siekiant užtikrinti sertifikuotų vienetų skaidrumą ir visišką atsekamumą ir išvengti sukčiavimo bei dvigubos apskaitos rizikos, Komisija per ketverius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turėtų sukurti ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies saugojimo produktuose Sąjungos registrą (toliau – Sąjungos registras), ir po to jį tvarkyti. Komisija turėtų atsižvelgti į Direktyvos 2003/87/EB 30 straipsnio 5 dalies a punkte ir Reglamento (ES) 2018/841 17 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas. Jei išreiškiamas susirūpinimas dėl sukčiavimo, Komisija turėtų tą klausimą ištirti ir imtis atitinkamų veiksmų, be kita ko, panaikindama atitinkamus sprendimus arba atšaukdama susijusius vienetus. Galėtų būti laikoma, kad buvo sukčiaujama, pavyzdžiui, jei dėl tos pačios veiklos išduodamas daugiau nei vienas atitikties sertifikatas, nes ta veikla užregistruota pagal dvi skirtingas sertifikavimo schemas arba du kartus pagal tą pačią schemą. Taip pat galėtų būti laikoma, kad buvo sukčiaujama, kai tas pats atitikties sertifikatas naudojamas kelis kartus tam pačiam teiginiui, grindžiamam anglies dioksido veikla arba sertifikuotu vienetu, pateikti. Sąjungos registrui turėtų būti naudojamos automatizuotos sistemos, įskaitant elektroninius šablonus, kad viešai būtų prieinama bent šio reglamento priede nurodyta informacija. Sąjungos registro veikimas turėtų būti finansuojamas naudotojų mokamais metiniais fiksuotais mokesčiais, kurie būtų proporcingi jų naudojimuisi Sąjungos registru ir pakankami siekiant prisidėti prie jo sukūrimo išlaidų ir metinių jo tvarkymo išlaidų, pavyzdžiui, darbuotojams ar IT priemonėms skirtų išlaidų, padengimo. Pajamos iš tokių mokesčių turėtų sudaryti išorės asignuotąsias pajamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (16) tikslu. Jos visų pirma turėtų padengti IT priemonių, paslaugų ir saugumo, įskaitant operacines ir licencijavimo sistemas, išlaidas, taip pat su Sąjungos registro tvarkymu dirbančių darbuotojų išlaidas. Komisija deleguotaisiais aktais turėtų nustatyti būtinus reikalavimus, susijusius su Sąjungos registru, ir veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant naudotojų mokesčių dydį ir jų susigrąžinimą. Nustatydama tuos reikalavimus Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti pakankamą prekybos sertifikuotais vienetais priežiūrą. Per kiekvieną paskutinį metų, einančių prieš kalendorinius mokesčių taikymo metus, ketvirtį Komisija turėtų priimti vieną ar daugiau įgyvendinimo aktų, kuriais būtų nustatomos arba peržiūrimos tiems kalendoriniams metams taikytinos individualios naudotojų mokesčių sumos. Iki Sąjungos registro sukūrimo, Komisijos pripažintų sertifikavimo schemų valdytojai turėtų sukurti ir tvarkyti sąveikius sertifikavimo registrus. Siekiant užtikrinti sertifikuotų vienetų skaidrumą ir visišką atsekamumą ir išvengti sukčiavimo bei dvigubos apskaitos rizikos, sertifikavimo schemose taip pat turėtų būti naudojamos automatizuotos sistemos, įskaitant elektroninius šablonus, kad viešai būtų skelbiama bent šio reglamento priede nurodyta informacija. Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas vidaus rinkoje, Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi tų sertifikavimo registrų veikimo ir sąveikumo standartai ir techninės taisyklės. Sertifikavimo registrai arba, kai jis bus sukurtas, Sąjungos registras sertifikuotus vienetus turėtų išduoti tik po to, kai gaunama grynoji anglies dioksido absorbavimo nauda arba grynoji iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo nauda, remiantis po pakartotinio sertifikavimo audito išduotu galiojančiu atitikties sertifikatu. Siekiant išvengti dvigubo išdavimo ir dvigubo naudojimo, bet koks sertifikuotas vienetas neturėtų būti išduodamas daugiau kaip vieną kartą ir jokiu sertifikuotu vienetu jokiu metu neturėtų naudotis daugiau kaip vienas fizinis ar juridinis asmuo. Ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo vienetai, anglies kaupimo ūkininkavimo sekvestraciniai vienetai, anglies saugojimo produktuose vienetai ir iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo vienetai turėtų likti atskirti vienas nuo kito. Siekiant atsižvelgti į absorbuoto anglies dioksido grįžos riziką, anglies kaupimo ūkininkavimo sekvestracinių vienetų ir anglies saugojimo produktuose vienetų galiojimas turėtų baigtis, kai baigiasi atitinkamos veiklos stebėsenos laikotarpis, ir jie turėtų būti panaikinti sertifikavimo registre arba, kai jis bus sukurtas, Sąjungos registre, išskyrus atvejus, kai veiklos vykdytojas arba veiklos vykdytojų grupė įsipareigoja pratęsti stebėsenos laikotarpį pagal taikytinoje sertifikavimo metodikoje nustatytas taisykles;

(37)

sertifikavimo schemoms tenka svarbus vaidmuo parodant, kad laikomasi šio reglamento. Todėl sertifikavimo schemų valdytojai turėtų reguliariai teikti Komisijai ataskaitas apie jų veiklą. Siekiant padidinti skaidrumą ir pagerinti Komisijos vykdomą priežiūrą, turėtų būti viešai prieinamas visas tokių ataskaitų tekstas arba, kai tinkama, suvestinė jo redakcija. Be to, Komisija tokiose ataskaitose pateikta reikiama informacija galėtų pasinaudoti rengdama sertifikavimo schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią praktiką ir, jei tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tolesnio tokios geriausios praktikos skatinimo. Siekiant užtikrinti, kad teikiamos ataskaitos būtų palyginamos ir nuoseklios, Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomi sertifikavimo schemų valdytojų rengiamų ataskaitų turinio ir formos techniniai duomenys;

(38)

siekiant iš dalies pakeisti arba papildyti neesminius šio reglamento elementus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatoma išsami įvairių rūšių veiklos sertifikavimo metodika, nustatomi Sąjungos registro veikimo standartai ir techninės taisyklės bei iš dalies keičiami I ir II priedai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (17) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(39)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (18). Kad Komisija galėtų naudotis šiame reglamente nustatytais įgyvendinimo įgaliojimais, jai vykdyti užduotis pagal šį reglamentą turėtų padėti Klimato kaitos komitetas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 (19);

(40)

Komisija turėtų peržiūrėti šio reglamento taikymą ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 27 d., o vėliau – per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį. Šis reglamentas turėtų būti nuolat peržiūrimas visais aspektais, atsižvelgiant į: atitinkamus pokyčius, susijusius su Sąjungos teisės aktais, įskaitant jo suderinamumą su Reglamentu (ES) 2018/841, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/842 (20) ir Reglamentu (ES) 2021/1119, taip pat su direktyvomis 2003/87/EB ir (ES) 2018/2001; atitinkamus pokyčius, susijusius su UNFCCC ir Paryžiaus susitarimu, įskaitant taisykles ir gaires, susijusias su to susitarimo 6 straipsnio įgyvendinimu; technologijų ir mokslo pažangą, geriausią praktiką ir rinkos pokyčius anglies dioksido absorbavimo srityje; anglies dioksido ilgalaikio saugojimo trečiosiose valstybėse potencialą, atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1735 (21) III skyriuje nurodytų tarptautinių susitarimų buvimą, kartu numatant sąlygas, lygiavertes nustatytoms Direktyvoje 2009/31/EB, siekiant užtikrinti surinkto CO2 geologinio saugojimo nuolatinį saugumą ir saugumą aplinkos atžvilgiu; dėl šio reglamento taikymo padidėjusio biomasės naudojimo poveikį aplinkai, įskaitant poveikį žemės degradacijai ir ekosistemų atkūrimui; poveikį Sąjungos apsirūpinimo maistu saugumui ir spekuliacijai žeme; ir sertifikavimo proceso išlaidas;

(41)

Komisija ne vėliau kaip 2026 m. liepos 31 d. turėtų peržiūrėti IPCC žemės ūkio šaltinio kategorijos 3.A pakategorės (fermentacija žarnyne) ir 3.B pakategorės (mėšlo tvarkymas) įtraukimą, kaip nustatyta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 ir pagal tą reglamentą priimtus įgyvendinimo aktus, į išmetamo ŠESD kiekio mažinimą, kuriam taikomas šis reglamentas, atsižvelgdama į alternatyviąsias sąnaudas, reglamentavimo sistemos raidą, galimą neigiamą poveikį, lemiantį padidėjusį išmetamą ŠESD kiekį ir Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslą, pasiūlytą pagal Reglamentą (ES) 2021/1119, turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai bei, kai tinkama, turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Atliekant tą peržiūrą tikslinga apsvarstyti, kaip potencialūs vienetai, sukurti vykdant tokią veiklą, turėtų būti suskirstyti į kategorijas. Taip pat tikslinga sparčiau kurti bandomąją sertifikavimo metodiką, skirtą veiklai, kuria mažinamas dėl fermentacijos žarnyne ir mėšlo tvarkymo žemės ūkyje išmetamas ŠESD kiekis, rengiantis 2026 m. Komisijos peržiūrai;

(42)

tikslinga, kad atitikties sertifikatais ir sertifikuotais vienetais būtų grindžiami skirtingi galutinio naudojimo būdai, pavyzdžiui, su klimatu susijusių ir kitų įmonių ekologiškumo teiginių, įskaitant teiginius, susijusius su biologine įvairove, įrodymai arba sertifikuotų vienetų mainai savanoriškose anglies dioksido rinkose. Tuo tikslu Komisija turėtų įvertinti ir, kai tinkama, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl papildomų reikalavimų siekiant suderinti šį reglamentą su Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytomis taisyklėmis bei gairėmis ir geriausios praktikos savanoriškose anglies dioksido rinkose pavyzdžiais. Atliekant tą vertinimą turėtų būti palyginti metodiniai reikalavimai, įskaitant bazines vertes, stebėsenos laikotarpiai, veiklos laikotarpiai, papildomumas, nutekėjimas, nepastovumas ir atsakomybė, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į reikalavimus, susijusius su įgaliojimu ir atitinkamais koregavimais. Jame taip pat reikėtų nustatyti, ar tikslinga diferencijuoti kiekvienos rūšies vieneto galutinį naudojimą, taip pat nustatyti atitinkamus reikalavimus privatiems subjektams ar trečiosioms šalims naudojant vienetus, be kita ko, savanoriškose anglies dioksido rinkose ir tarptautinėse atitikties užtikrinimo schemose, užtikrinant suderinamumą su atitinkamais Sąjungos teisės aktais, pavyzdžiui, reglamentais (ES) 2018/1999 ir (ES) 2021/1119 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464 (22), taip pat Reglamento (ES) 2018/1999 40 straipsnyje nurodytu tarptautiniu lygiu pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį perduotų poveikio švelninimo rezultatų registru ir būsima direktyva dėl aiškių ekologiškumo teiginių pagrindimo ir pranešimo apie juos;

(43)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. skatinti diegti aukštos kokybės kriterijus atitinkančią anglies dioksido absorbavimo ir iš dirvožemio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo praktiką, kartu kuo labiau sumažinant ekologinio manipuliavimo riziką, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti,