Clear Segregation of Duties (SoD)

1.   Finansų sektoriaus subjektai kaip savo bendros rizikos valdymo sistemos dalį turi turėti patikimą, išsamią ir gerai dokumentais pagrįstą IRT rizikos valdymo sistemą, kuri jiems leistų greitai, veiksmingai ir išsamiai mažinti IRT riziką ir užtikrinti aukšto lygio skaitmeninės veiklos atsparumą.

2.   IRT rizikos valdymo sistema apima bent strategijas, politiką, procedūras, IRT protokolus ir priemones, kurie yra būtini siekiant deramai ir tinkamai apsaugoti visą informacinį turtą ir IRT turtą, įskaitant kompiuterių programinę įrangą, aparatinę įrangą, serverius, taip pat apsaugoti visus atitinkamus fizinius komponentus ir infrastruktūras, tokius kaip patalpos, duomenų centrai ir jautrios specialios zonos, kad būtų užtikrinta, kad visas informacinis turtas ir IRT turtas būtų tinkamai apsaugotas nuo rizikos, įskaitant žalą ir neteisėtą prieigą ar naudojimą.

3.   Pagal savo IRT rizikos valdymo sistemą finansų sektoriaus subjektai kuo labiau sumažina IRT rizikos poveikį įgyvendindami atitinkamas strategijas, politiką, procedūras, IRT protokolus ir priemones. Jie kompetentingoms institucijoms jų prašymu pateikia išsamią ir atnaujintą informaciją apie IRT riziką ir apie savo IRT rizikos valdymo sistemą.

4.   Finansų sektoriaus subjektai, išskyrus labai mažas įmones, priskiria atsakomybę už IRT rizikos valdymą ir priežiūrą kontrolės funkcijai ir užtikrina tinkamą tokios kontrolės funkcijos nepriklausomumo lygį, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Finansų sektoriaus subjektai užtikrina tinkamą IRT rizikos valdymo funkcijų, kontrolės funkcijų ir vidaus audito funkcijų atskyrimą ir nepriklausomumą pagal trijų gynybos linijų modelį arba vidaus rizikos valdymo ir kontrolės modelį.

5.   IRT rizikos valdymo sistema pagrindžiama dokumentais ir peržiūrima bent kartą per metus arba – labai mažų įmonių atveju – periodiškai, taip pat įvykus dideliems su IRT susijusiems incidentams ir laikantis priežiūros nurodymų ar išvadų, padarytų atlikus atitinkamus skaitmeninės veiklos atsparumo testavimo arba audito procesus. Ji nuolat tobulinama remiantis įgyvendinimo ir stebėsenos patirtimi. Kompetentingai institucijai paprašius, jai pateikiama IRT rizikos valdymo sistemos peržiūros ataskaita.

7.   Remdamiesi vidaus audito peržiūros išvadomis, finansų sektoriaus subjektai nustato oficialų tolesnių veiksmų procesą, įskaitant taisykles, pagal kurias laiku patikrinami ir ištaisomi svarbiausi IRT audito nustatyti trūkumai.

9.   Finansų sektoriaus subjektai gali skaitmeninės veiklos atsparumo strategijos, nurodytos 8 dalyje, kontekste apibrėžti holistinę IRT kelių pardavėjų strategiją grupės ar subjekto lygmeniu, parodant pagrindinę priklausomybę nuo IRT paslaugas teikiančių trečiųjų šalių ir pateikiant pirkimo iš įvairių IRT paslaugas teikiančių trečiųjų šalių loginį pagrindimą.

10.   Finansų sektoriaus subjektai gali, laikydamiesi Sąjungos ir nacionalinės sektorių teisės, perduoti grupės vidaus arba išorės įmonėms užduotis tikrinti atitiktį IRT rizikos valdymo reikalavimams. Tokio užduočių perdavimo atveju finansų sektoriaus subjektas išlieka visiškai atsakingas už atitikties IRT rizikos valdymo reikalavimams tikrinimą.

1.   Pagal 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą IRT rizikos valdymo sistemą finansų sektoriaus subjektai nustato, klasifikuoja ir tinkamai pagrindžia dokumentais visas IRT palaikomas veiklos funkcijas, vaidmenis ir pareigas, informacinį turtą ir IRT turtą, kuriais palaikomos šios funkcijos, taip pat jų vaidmenis ir priklausomybę, kiek tai susiję su IRT rizika. Prireikus ir bent kartą per metus finansų sektoriaus subjektai peržiūri šio klasifikavimo ir atitinkamų dokumentų tinkamumą.

1.   Siekdami tinkamai apsaugoti IRT sistemas ir parengti reagavimo priemones, finansų sektoriaus subjektai nuolat stebi ir kontroliuoja IRT sistemų ir priemonių saugumą ir veikimą ir kuo labiau mažina IRT rizikos poveikį IRT sistemoms, diegdami tinkamas IRT saugumo priemones, politikos priemones ir procedūras.

4.   Pagal 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą IRT rizikos valdymo sistemą finansų sektoriaus subjektai:

Pirmos pastraipos b punkto tikslais finansų sektoriaus subjektai tinklų ryšio infrastruktūrą kuria taip, kad būtų galimybė ją skubiai atjungti ar segmentuoti, siekiant kuo labiau sumažinti plintantį neigiamą poveikį ir užkirsti jam kelią, ypač tarpusavyje susijusių finansinių procesų atveju.

Pirmos pastraipos e punkto tikslais IRT pakeitimų valdymo procesas tvirtinamas atitinkamų tiesioginių vadovų ir nustatomi konkretūs protokolai.

1.   Pagal 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą IRT rizikos valdymo sistemą, remdamiesi 8 straipsnyje nurodytais nustatymo reikalavimais, finansų sektoriaus subjektai įdiegia išsamią IRT veiklos tęstinumo politiką, kuri gali būti priimta kaip speciali specifinė politika, sudaranti neatsiejamą finansų sektoriaus subjekto bendros veiklos tęstinumo politikos dalį.

3.   Pagal 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą IRT rizikos valdymo sistemą finansų sektoriaus subjektai įgyvendina susijusius IRT reagavimo ir veiklos atkūrimo planus, kuriems finansų sektoriaus subjektų, išskyrus labai mažas įmones, atveju taikomos nepriklausomo vidaus audito peržiūros.

6.   Vykdydami visapusišką IRT rizikos valdymą, finansų sektoriaus subjektai:

Pirmos pastraipos a punkto tikslais finansų sektoriaus subjektai, išskyrus labai mažas įmones, į testavimo planus įtraukia kibernetinių išpuolių ir pirminės IRT infrastruktūros pakeitimo atsarginiais pajėgumais, atsarginėmis kopijomis ir atsarginiais įrenginiais, būtinais 12 straipsnyje nustatytoms pareigoms įvykdyti, scenarijus.

Finansų sektoriaus subjektai reguliariai peržiūri savo IRT veiklos tęstinumo politiką ir IRT reagavimo ir veiklos atkūrimo planus, atsižvelgdami į pagal pirmą pastraipą atliktų testų rezultatus ir rekomendacijas, pateiktas atlikus audito patikras arba priežiūrinį tikrinimą.

1.   Siekdami užtikrinti, kad IRT sistemos ir duomenys būtų atstatyti kuo greičiau, kuo mažiau sutrikdant ir patiriant kuo mažiau nuostolių, finansų sektoriaus subjektai, įgyvendindami savo IRT rizikos valdymo sistemą, parengia ir dokumentais pagrindžia:

2.   Finansų sektoriaus subjektai sukuria atsargines sistemas, kurios gali būti aktyvuotos pagal atsarginių kopijų politiką ir procedūras, taip pat atstatymo ir atkūrimo procedūras ir metodus. Atsarginių sistemų aktyvavimas turi nekelti pavojaus tinklų ir informacinių sistemų saugumui arba duomenų prieinamumui, autentiškumui, vientisumui ir konfidencialumui. Periodiškai atliekamas atsarginių kopijų procedūrų ir atstatymo bei atkūrimo procedūrų ir metodų testavimas.

3.   Tais atvejais, kai atstato atsarginius duomenis naudodamiesi savo pačių sistemomis, finansų sektoriaus subjektai naudoja IRT sistemas, kurios yra fiziškai ir loginiu būdu atskirtos nuo šaltinio IRT sistemos. IRT sistemos turi būti patikimai apsaugotos nuo bet kokios neteisėtos prieigos ar IRT sugadinimo ir turi leisti laiku atkurti paslaugas, prireikus panaudojant duomenų ir sistemų atsargines kopijas.

Pagrindinių sandorio šalių atveju veiklos atkūrimo planais suteikiama galimybė atkurti visus sandorius sutrikimo momentu, kad pagrindinė sandorio šalis galėtų patikimai tęsti savo veiklą ir numatytą dieną užbaigti atsiskaitymą.

Be to, duomenų paslaugų teikėjai turi turėti pakankamai išteklių ir atsarginių kopijų ir atkūrimo įrenginius, kad galėtų visada siūlyti ir teikti savo paslaugas.

3.   Į IRT rizikos vertinimo procesą nuolat tinkamai įtraukiama patirtis, įgyta vykdant skaitmeninės veiklos atsparumo testavimą pagal 26 ir 27 straipsnius ir reaguojant į realius su IRT susijusius incidentus, visų pirma kibernetinius išpuolius, taip pat į iššūkius, kilusius pradedant įgyvendinti IRT veiklos tęstinumo planus ir IRT reagavimo ir veiklos atkūrimo planus, ir atitinkama informacija, kuria keistasi su partneriais ir kuri įvertinta priežiūrinio tikrinimo metu. Tų nustatytų pastebėjimų pagrindu tinkamai peržiūrimi atitinkami 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos IRT rizikos valdymo sistemos komponentai.

5.   Vyresniosios grandies IRT darbuotojai bent kartą per metus valdymo organui praneša apie 3 dalyje nurodytus nustatytus pastebėjimus ir teikia rekomendacijas.

7.   Finansų sektoriaus subjektai, išskyrus labai mažas įmones, nuolat stebi atitinkamus technologinius pokyčius, taip pat siekdami suprasti galimą tokių naujų technologijų diegimo poveikį IRT saugumo reikalavimams ir skaitmeninės veiklos atsparumui. Jie nuolat atnaujina savo žinias apie naujausius IRT rizikos valdymo procesus, kad galėtų veiksmingai kovoti su esamų ar naujų formų kibernetiniais išpuoliais.

2.   Kaip IRT rizikos valdymo sistemos dalį, finansų sektoriaus subjektai įgyvendina komunikacijos politiką, skirtą vidaus darbuotojams ir išorės suinteresuotiesiems subjektams. Darbuotojams skirtoje komunikacijos politikoje atsižvelgiama į poreikį atskirti IRT rizikos valdymo srities darbuotojus, visų pirma, atsakingus už reagavimą ir veiklos atkūrimą, ir darbuotojus, kurie turi būti informuoti.

1.   Siekdami įvertinti pasirengimą spręsti su IRT susijusius incidentus, nustatyti skaitmeninės veiklos atsparumo silpnąsias vietas, trūkumus ir spragas ir skubiai įgyvendinti taisomąsias priemones, finansų sektoriaus subjektai, išskyrus labai mažas įmones, atsižvelgdami į 4 straipsnio 2 dalyje pateiktus kriterijus, parengia, taiko ir peržiūri patikimą ir išsamią skaitmeninės veiklos atsparumo testavimo programą, kaip neatsiejamą 6 straipsnyje nurodytos IRT rizikos valdymo sistemos dalį.

2.   Taikydami IRT rizikos valdymo sistemą, finansų sektoriaus subjektai, išskyrus subjektus, nurodytus 16 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, ir išskyrus labai mažas įmones, priima ir reguliariai peržiūri trečiosios šalies keliamos IRT rizikos strategiją, atsižvelgdami į 6 straipsnio 9 dalyje nurodytą kelių pardavėjų strategiją, jei taikytina. Trečiosios šalies keliamos IRT rizikos strategija apima IRT paslaugas teikiančių trečiųjų šalių teikiamų IRT paslaugų, kuriomis palaikomos ypatingos svarbos arba svarbios funkcijos, naudojimo politiką ir yra taikoma individualiu ir, kai aktualu, iš dalies konsoliduotu ir konsoliduotu pagrindu. Valdymo organas, remdamasis finansų sektoriaus subjekto bendro rizikos profilio ir verslo paslaugų masto ir sudėtingumo vertinimu, reguliariai peržiūri nustatytą riziką, susijusią su sutartimi įformintais susitarimais dėl IRT paslaugų, kuriomis palaikomos ypatingos svarbos arba svarbios funkcijos, naudojimo.

3.   Taikydami IRT rizikos valdymo sistemą, finansų sektoriaus subjektai tvarko ir atnaujina subjektų lygmeniu ir iš dalies konsoliduotu bei konsoliduotu lygmenimis informacijos apie visus sutartimi įformintus susitarimus dėl IRT paslaugas teikiančių trečiųjų šalių teikiamų IRT paslaugų naudojimo registrą.

Pirmoje pastraipoje nurodyti sutartimi įforminti susitarimai tinkamai pagrindžiami dokumentais, atskiriant tuos, kurie taikomi IRT paslaugoms, susijusioms su ypatingos svarbos arba svarbioms funkcijomis, ir susitarimus, kurie joms netaikomi.

Finansų sektoriaus subjektai ne rečiau kaip kartą per metus kompetentingoms institucijoms praneša naujų susitarimų dėl IRT paslaugų naudojimo skaičių, taip pat apie IRT paslaugas teikiančių trečiųjų šalių kategorijas, sutartimi įformintų susitarimų rūšį ir teikiamas paslaugas bei funkcijas.

Kompetentingai institucijai paprašius, finansų sektoriaus subjektai pateikia jai visą informacijos registrą arba prašyme nurodytas jo dalis kartu su visa informacija, laikoma būtina veiksmingai finansų sektoriaus subjekto priežiūrai užtikrinti.

Finansų sektoriaus subjektai laiku informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokį planuojamą sudaryti sutartimi įformintą susitarimą dėl IRT paslaugų, kuriomis palaikomos ypatingos svarbos arba svarbios funkcijos, ir apie tai, kada funkcija tampa ypatingos svarbos ar svarbi.