EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2025/1 2024 m. lapkričio 27 d. kuria nustatoma draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES bei (ES) 2017/1132 ir reglamentai (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2017/1129 (Tekstas svarbus EEE)

(1)

draudimo įmonių sunkumai gali turėti didelį poveikį valstybių narių ekonomikai ir socialinei gerovei, jei dėl tokių sunkumų sutriktų draudėjams, naudos gavėjams ar žalą patyrusioms šalims teikiama apsauga. Dėl perdraudimo įmonių vaidmens ekonomikoje, jų tarpusavio sąsajų su tiesioginio draudimo įmonėmis ir finansų rinkomis plačiąja prasme, taip pat dėl gana koncentruotos perdraudimo rinkos reikia tinkamos sistemos, kad būtų galima tvarkingai spręsti jų sunkumų ar žlugimo problemas. Todėl tiek tiesioginio draudimo įmonių, tiek perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo klausimai turėtų būti sprendžiami atsižvelgiant į atitinkamus jų ypatumus;

(2)

2008 m. pasaulinė finansų krizė atskleidė finansų sektoriaus pažeidžiamumą ir jo tarpusavio sąsajas. Paaiškėjo, kad sunkumų ir žlugimo priežastys, inter alia, yra susijusios su finansų rinkų raida ir esminiu draudimo ar perdraudimo veiklos pobūdžiu. Šiuo atžvilgiu kaip pagrindinės draudimo ir perdraudimo įmonių susirūpinimo priežastys dažnai įvardijama draudimo veiklos rizika, t. y. per maži išmokų atidėjiniai, netinkama kainodara, t. y. nepakankamai įvertintos įmokos, netinkamas turto ir įsipareigojimų valdymas ir investiciniai nuostoliai. Šiomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojų lėšos buvo panaudotos kelių draudimo įmonių pablogėjusiai finansinei būklei atkurti. Nors Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB (3) buvo siekiama stiprinti Sąjungos finansų sistemą ir didinti draudimo ir perdraudimo įmonių atsparumą, ja nebuvo visiškai panaikinta tokių draudimo ir perdraudimo įmonių žlugimo galimybė. Didelis rinkos kintamumas ir ilgą laiką žemas palūkanų normų lygis galėtų ypač pakenkti draudimo ir perdraudimo įmonių pelningumui ir mokumo būklei. Todėl dėl draudimo ir perdraudimo įmonių jautrumo rinkos ir ekonominiams pokyčiams reikia ypatingo atsargumo ir tinkamos sistemos, kad būtų galima valdyti galimą tokių įmonių finansinės būklės pablogėjimą, įskaitant prevencinį valdymą. Kai kurių įmonių, ypač tarpvalstybinių, žlugimas ir priartėjimas prie žlugimo pastaruoju metu atskleidė dabartinės sistemos trūkumus, kuriuos reikia pašalinti, kad būtų galima tinkamai organizuoti tvarkingą draudimo ar perdraudimo įmonių pasitraukimą iš rinkos;

(3)

draudimo ar perdraudimo įmonių veikla, paslaugos ar operacijos, kurių neįmanoma lengvai pakeisti per pagrįstą laikotarpį arba patiriant pagrįstas išlaidas draudėjams, naudos gavėjams ar žalą patyrusioms šalims, turi būti laikomos ypatingos svarbos funkcijomis, kurias reikia tęsti. Tokia veikla, paslaugos ar operacijos gali būti ypatingos svarbos Sąjungos, nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Draudimo ar perdraudimo apsaugos tęstinumas dažnai yra priimtinesnis nei žlungančios įmonės likvidavimas, nes toks tęstinumas užtikrina palankiausią rezultatą draudėjams, naudos gavėjams ar žalą patyrusioms šalims. Todėl itin svarbu, kad būtų prieinamos tinkamos priemonės, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žlugimui, o jam įvykus – kuo labiau sumažinti neigiamas pasekmes, išsaugant tų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą;

(4)

veiksmingo žlungančių Sąjungos draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo užtikrinimas – esminis vidaus rinkos sukūrimo elementas. Tokių įmonių žlugimas daro poveikį ne tik draudėjams ir galbūt realiajai ekonomikai bei finansiniam stabilumui rinkose, kuriose tos draudimo ir perdraudimo įmonės veikia tiesiogiai, bet ir pasitikėjimui draudimo vidaus rinka. Sukūrus finansinių paslaugų vidaus rinką buvo sustiprinta skirtingų nacionalinių finansų sistemų sąveika. Draudimo ir perdraudimo įmonės aktyviai veikia finansų rinkose, kad galėtų valdyti savo investicijų portfelį ir su savo veikla susijusią riziką. Šiomis aplinkybėmis valstybių narių nepajėgumas spręsti draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo problemų ir ją pertvarkyti nuspėjamu ir suderintu būdu, kuris veiksmingai užkirstų kelią didesnei sisteminei žalai, gali pakenkti finansų rinkų stabilumui, taigi ir finansinių paslaugų vidaus rinkai;

(5)

2008 m. pasaulinė finansų krizė parodė, kad reikia sukurti tinkamą draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistemą. Kalbant apie tarptautinį lygmenį, 2011 m. spalio mėn. Finansinio stabilumo taryba paskelbė ir 2014 m. spalio mėn. atnaujino dokumentą „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“ (Key Attributes of Effective Resolution Regimes for Financial Institutions), kuris apėmė svarstymus dėl bet kokių draudimo įmonių, kurios, jei žlugtų, galėtų būti sisteminės arba ypatingos svarbos, pertvarkymo. 2016 m. birželio mėn. Finansinio stabilumo taryba paskelbė papildomas gaires dėl veiksmingų sisteminės svarbos draudikų pertvarkymo strategijų ir planų rengimo. Be to, Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija 2019 m. lapkričio mėn. priėmė Pagrindinius draudimo principus, taikytinus visoms draudimo ir perdraudimo įmonėms, ir Bendrą tarptautiniu mastu veikiančių draudimo grupių sistemą, kuriuose išsamiai išdėstyti prevencinio gaivinimo planavimo standartai ir veiksmai, kurių institucijos turėtų imtis draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri pasitrauktų iš rinkos ir būtų pertvarkoma, atžvilgiu. Nustatant žlungančių draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistemą į šiuos pokyčius reikėtų atsižvelgti;

(6)

daugelis draudimo ir perdraudimo įmonių veikia tarpvalstybiniu mastu. Nepakankamas valdžios institucijų veiksmų koordinavimas ir jų bendradarbiavimas pasirengiant tarpvalstybinės draudimo ar perdraudimo įmonės sunkumams arba žlugimui ir juos valdant pakenktų valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui, lemtų neoptimalų rezultatą draudėjams, naudos gavėjams ir žalą patyrusioms šalims ir paveiktų draudimo vidaus rinkos patikimumą;

(7)

šiuo metu draudimo ar perdraudimo įmonių koordinuoto pertvarkymo procedūros nėra suderintos Sąjungos lygmeniu. Priešingai, nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojamas draudimo ir perdraudimo įmonių žlugimas, valstybėse narėse iš esmės ir procedūriniu požiūriu reikšmingai skiriasi. Be to, įmonių nemokumo procedūros ne visada gali būti tinkamos draudimo ar perdraudimo įmonėms, nes šios procedūros ne visada gali užtikrinti tinkamą ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą draudėjų, naudos gavėjų ir žalą patyrusių šalių, realios ekonomikos ar viso finansinio stabilumo naudai;

(8)

būtina užtikrinti žlungančių arba galinčių žlugti draudimo ar perdraudimo įmonių ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, kartu kuo labiau sumažinant tokios įmonės žlugimo poveikį ekonomikai ar finansų sistemai. Todėl būtina nustatyti sistemą, kuri suteiktų institucijoms patikimą priemonių rinkinį, leidžiantį pakankamai anksti ir greitai pradėti intervenciją draudimo ar perdraudimo įmonių, kurios žlunga arba gali žlugti, atžvilgiu. Tokia sistema turėtų užtikrinti, kad visų pirma nuostoliai būtų paskirstomi akcininkams ir tik po to kreditoriams, su sąlyga, kad nė vienas kreditorius nepatirtų didesnių nuostolių, nei būtų patyręs tuo atveju, jei draudimo ar perdraudimo įmonė būtų buvusi likviduota keliant įprastinę bankroto bylą, laikantis principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturėtų būti blogesnė nei keliant įprastinę bankroto bylą (principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė). Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atspindėtos sąlygos, kurios būtų buvusios taikomos paveiktiems akcininkams, draudėjams, naudos gavėjams, suinteresuotosioms šalims ir kitiems kreditoriams, jeigu pertvarkomai įmonei būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, turėtų būti atsižvelgiama į visus svarbius įvykius, kurie atsirastų iškėlus įprastinę bankroto bylą arba prieš ją iškeliant, taip pat į visus susijusius įvykius, susijusius su tokios procedūros pradėjimu, įskaitant įvykius, susijusius su žalą patyrusių šalių apsauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/103/EB (4), kiek tai susiję su žala dėl nelaimingų atsitikimų draudimo įmonės nemokumo atveju;

(9)

remiantis Direktyva 2009/138/EB, kuriama sistema turėtų suteikti institucijoms galimybę užtikrinti draudimo apsaugos tęstinumą draudėjams, naudos gavėjams ir žalą patyrusioms šalims, kai tikslinga, perduoti gyvybingą draudimo ar perdraudimo įmonės veiklą bei portfelius ir paskirstyti nuostolius sąžiningai ir nuspėjamai. Šie tikslai turėtų padėti išvengti nereikalingų nuostolių ar socialinių sunkumų draudėjams, naudos gavėjams ir žalą patyrusioms šalims, sušvelninti neigiamą poveikį realiajai ekonomikai, kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį finansų rinkoms ir mokesčių mokėtojams tenkančias išlaidas;

(10)

vykdant Direktyvos 2009/138/EB peržiūrą, visų pirma nustatant rizikai jautresnius kapitalo reikalavimus, griežtesnę priežiūrą, išsamesnę likvidumo stebėseną ir geresnes makroprudencinės politikos priemones, turėtų būti dar labiau sumažinta draudimo ar perdraudimo įmonių žlugimo tikimybė ir padidintas tokių įmonių atsparumas nepalankiausioms ekonominėms sąlygoms, neatsižvelgiant į tai, kokios priežastys jas lėmė – visos sistemos sutrikimai ar konkrečiai įmonei būdingi įvykiai. Vis dėlto, nepaisant patikimos ir tvirtos prudencinės sistemos, neįmanoma visiškai išvengti finansinių sunkumų. Todėl valstybės narės turėtų būti pasiruošusios spręsti problemas su sisteminėmis krizėmis ir su pavienių įmonių žlugimu susijusiais atvejais ir turėti tam skirtas tinkamas gaivinimo ir pertvarkymo priemones. Tokios priemonės, be kita ko, turėtų apimti mechanizmus, kuriuos naudodamos įstaigos galėtų veiksmingai spręsti klausimus, susijusius su žlungančiomis ar galinčiomis žlugti įmonėmis. Naudojantis tokiomis priemonėmis ir įgaliojimais turėtų būti atsižvelgiama į žlugimo aplinkybes;

(11)

kai kurios valstybės narės jau yra nustačiusios prevencinio gaivinimo planavimo reikalavimus ir žlungančių draudimo ar perdraudimo įmonių pertvarkymo mechanizmus. Vis dėlto tikėtina, kad tai, jog nėra bendrų draudimo ar perdraudimo įmonių gaivinimui ir pertvarkymui taikomų sąlygų, įgaliojimų ir procesų visoje Sąjungoje, kliudo vidaus rinkai sklandžiai veikti ir nacionalinėms institucijoms bendradarbiauti sprendžiant su sunkumų patiriančiomis ar žlungančiomis tarpvalstybinėmis įmonių grupėmis susijusius klausimus. Tai ypač aktualu, kai dėl skirtingų metodų nacionalinės institucijos neužtikrina vienodo kontrolės lygio arba neturi vienodų galimybių pertvarkyti draudimo ar perdraudimo įmones. Šie gaivinimo ir pertvarkymo režimų skirtumai gali turėti įtakos vienodoms sąlygoms ir potencialiai iškraipyti konkurenciją tarp įmonių. Ta kliūtis turėtų būti pašalinta ir turėtų būti patvirtintos taisyklės siekiant užtikrinant, kad nebūtų pakenkta vidaus rinkai. Tuo tikslu draudimo ar perdraudimo įmonių prevencinį gaivinimą ir pertvarkymą reglamentuojančios taisyklės turėtų būti suderintos vadovaujantis bendromis būtiniausio derinimo taisyklėmis. Siekiant užtikrinti suderinamumą su esamais Sąjungos teisės aktais draudimo paslaugų srityje, prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo tvarka turėtų būti taikoma draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurioms taikomi Direktyvoje 2009/138/EB nustatyti prudenciniai reikalavimai;

(12)

su grupe susijusio subjekto žlugimas gali greitai paveikti visos grupės mokumą ir veiklą. Todėl būtina nustatyti grupės prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo planavimo reikalavimus. Be to, institucijos turėtų turėti veiksmingų priemonių, kad tų subjektų atžvilgiu galėtų taikyti taisomuosius veiksmus, kuriais būtų atsižvelgiama į visų grupės subjektų finansinį patikimumą, šalinamos sėkmingo grupės pertvarkymo kliūtys ir sukuriama nuosekli visos grupės pertvarkymo schema, ypač tarpvalstybinėmis aplinkybėmis. Todėl prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo planavimo bei su sėkmingo pertvarkymo galimybe susiję reikalavimai ir pertvarkymo režimas taip pat turėtų būti taikomi patronuojančiosioms įmonėms, kontroliuojančiosioms bendrovėms ir kitiems grupės subjektams, įskaitant draudimo ir perdraudimo įmonių filialus, įsteigtus už Sąjungos ribų;

(13)

siekiant užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonių, kurios priklauso finansiniams konglomeratams arba draudimo grupėms, kurios pačios yra finansiniai konglomeratai arba finansinių konglomeratų dalys, gaivinimo ir pertvarkymo planavimas ir faktinis pertvarkymas galėtų vykti sklandžiai, ir siekiant sumažinti administracinę naštą, turėtų būti nustatytos draudimo įmonių bei bankų pertvarkymo institucijų ir priežiūros institucijų dalijimosi informacija pareigos ir bankų pertvarkymo institucijai turėtų būti suteiktas stebėtojos statusas draudimo grupės, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/87/EB (5) yra finansinis konglomeratas arba finansinio konglomerato dalis, pertvarkymo kolegijoje ir vice versa;

(14)

priėmus naujas šia direktyva nustatytas taisykles, draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos ir bankų pertvarkymo institucijos kiekviena turės savo atskiras pertvarkymo sistemas, pritaikytas prie draudimo ir perdraudimo sektorių, taip pat bankų sektoriaus ypatumų. Pertvarkymo laikotarpis draudimo ir perdraudimo srityje skiriasi nuo pertvarkymo bankų atveju. Siekiant užkirsti kelią masiniam indėlių atsiėmimui, Bendra pertvarkymo valdyba ir nacionalinės bankų pertvarkymo institucijos paprastai turi veikti greitai. Kita vertus, draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos dažnai turi daugiau laiko rasti tinkamus sprendimus, kurie būtų naudingiausi draudėjams. Į masinį indėlių atsiėmimą panašus įvykis draudimo ir perdraudimo sektoriuje yra mažiau tikėtinas, o tokio įvykio pasekmės būtų kitokios nei bankų sektoriuje;

(15)

abiem sektorių teisės aktų sistemomis atitinkamoms institucijoms suteikti nepriklausomi sprendimų priėmimo įgaliojimai. Todėl draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos ir bankų pertvarkymo institucijos turėtų veikti vienodomis sąlygomis. Vykdant pertvarkymo užduotis itin svarbu, kad draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos ir bankų pertvarkymo institucijos vienos kitas informuotų ir gera valia bendradarbiautų. Šioje direktyvoje nustatyti dalijimosi informacija reikalavimai turėtų tą bendradarbiavimą palengvinti. Todėl draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos ir bankų pertvarkymo institucijos, taip pat atitinkamos draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūros institucijos ir bankų priežiūros institucijos turėtų nedelsdamos keistis informacija, kuri laikoma būtina jų atitinkamoms užduotims atlikti;

(16)

siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos būtų informuojamos ir su jomis būtų konsultuojamasi pakankamai anksti proceso eigoje ir struktūriškai, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus remdamosi informacija ir nuosekliai, draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo institucijos ir bankų pertvarkymo institucijos turėtų būti kviečiamos stebėtojų teisėmis į vienos kitų pertvarkymo kolegijas. Tai ypač svarbu vykdant prevencinio gaivinimo planavimą ir pertvarkymo planavimą, taip pat vertinant, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, ir galiausiai imantis pertvarkymo veiksmų vieno ar daugiau subjektų, kurie yra finansinių konglomeratų dalis, atžvilgiu. Kad Komisija galėtų remtis įgyta patirtimi, ji turėtų peržiūrėti atitinkamas šios direktyvos nuostatas ne vėliau kaip per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo;

(17)

būtina užtikrinti gaivinimo ir pertvarkymo sistemos tinkamumą ir veiksmingumą, kartu išvengiant nereikalingos administracinės naštos ir išlaidų įmonėms ir institucijoms. Todėl tokios gaivinimo ir pertvarkymo sistemos įgyvendinimas turėtų būti proporcingas atitinkamos įmonės, jos veiklos ir paslaugų pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Be to, turėtų būti atsižvelgiama į gaivinimo ir pertvarkymo skirtumus. Kalbant apie gaivinimo ir pertvarkymo planavimo reikalavimų taikymo sritį, institucijos, remdamosi rizika pagrįstų kriterijų rinkiniais, turėtų nustatyti, kurioms įmonėms taikomi visapusiški arba supaprastinti planavimo reikalavimai. Siekiant didinti pasitikėjimą bendrąja draudimo ir perdraudimo rinka ir sudaryti vienodas sąlygas, turėtų būti pasiektas minimalus pasirengimo lygis, nustatant gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos ir ne gyvybės draudimo ir perdraudimo rinkos minimalų rinkos aprėpties lygį. Kalbant apie pertvarkymo planavimo reikalavimų taikymo sritį, institucijos turėtų nustatyti, kurių įmonių atžvilgiu yra didesnė tikimybė, kad, palyginti su kitomis jų kompetencijai priklausančiomis įmonėmis, pertvarkymo veiksmai atitiktų viešąjį interesą žlugimo atveju, arba kurios įmonės atlieka ypatingos svarbos funkcijas;

(18)

dėl tos pačios priežasties institucijos turėtų, kai tinkama, taikyti kitokius arba mažesnius prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo planavimo ir informavimo reikalavimus konkrečioms įmonėms ir reikalauti informaciją atnaujinti rečiau. Taikydamos tokius supaprastintus reikalavimus, institucijos turėtų atsižvelgti į įmonės veiklos pobūdį, dydį, sudėtingumą ir pakeičiamumą, jos akcijų paketo struktūrą ir teisinę formą, jos rizikos profilį ir tarpusavio sąsajų su kitomis reguliuojamomis įmonėmis arba visa finansų sistema laipsnį. Institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į tai, ar draudimo arba perdraudimo įmonės žlugimas ir vėlesnis likvidavimas keliant įprastinę bankroto bylą galėtų daryti didelį neigiamą poveikį draudėjams, finansų rinkoms, kitoms įmonėms arba visai ekonomikai. Institucijos turėtų kasmet Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (EIOPA), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (6), teikti ataskaitas dėl tokių supaprastintų reikalavimų taikymo;

(19)

siekdamos užtikrinti tvarkingą pertvarkymo procesą ir išvengti interesų konfliktų, valstybės narės turėtų paskirti viešojo administravimo institucijas arba institucijas, kurioms būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, vykdyti su gaivinimo ir pertvarkymo sistema susijusias funkcijas ir užduotis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad toms pertvarkymo institucijoms būtų skirta pakankamai išteklių. Jei valstybė narė paskiria pertvarkymo instituciją, kuri atlieka kitas funkcijas, turėtų būti nustatytos tinkamos struktūrinės priemonės, kad tos funkcijos būtų atskirtos nuo su pertvarkymu susijusių funkcijų ir užtikrintas veiklos nepriklausomumas. Toks atskyrimas neturėtų trukdyti pertvarkymo funkcijai turėti prieigą prie bet kokios informacijos, kuri jai reikalinga vykdant savo pareigas pagal gaivinimo ir pertvarkymo sistemą arba įvairių institucijų, dalyvaujančių taikant gaivinimo ir pertvarkymo sistemą, bendradarbiavimui;

(20)

atsižvelgiant į galimas draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo pasekmes valstybės narės draudėjams, finansų sistemai ir ekonomikai, taip pat atsižvelgiant į galimą poreikį naudoti viešąsias lėšas šalinant tokio žlugimo pasekmes, krizių valdymo ir pertvarkymo procese ankstyvu etapu turėtų aktyviai dalyvauti valstybių narių finansų ministerijos ar kitos atitinkamos ministerijos;

(21)

itin svarbu, kad grupės arba, kai taikytina, atskiros įmonės parengtų ir reguliariai atnaujintų prevencinio gaivinimo planus, kuriuose būtų nustatyti veiksmai, kurių tos grupės arba įmonės turi imtis, kad atkurtų savo finansinę būklę jai labai pablogėjus, kai galėtų kilti rizika jų gyvybingumui. Todėl draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų nustatyti kiekybinių ir kokybinių rodiklių rinkinį, pagal kurį būtų pradedami taikyti tokiuose prevencinio gaivinimo planuose numatyti taisomieji veiksmai. Tokie rodikliai turėtų padėti draudimo ir perdraudimo įmonėms imtis taisomųjų veiksmų, kurie geriausiai atitiktų jų draudėjų interesus pagal įmonių rizikos valdymo sistemas, ir jais neturėtų būti nustatyta naujų prudencinių reguliavimo reikalavimų. Todėl šia direktyva neturėtų būti nei užkertamas kelias įmonėms į savo prevencinio gaivinimo planus įtraukti elementus dėl kapitalo būklės pablogėjimo, kuris galėtų nulemti Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnyje nustatyto mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikymą, nei turėtų būti reikalaujama, kad įmonės į savo prevencinio gaivinimo planus įtrauktų tokius elementus. Prevencinio gaivinimo planai, apimantys visus esminius grupės juridinius asmenis, turėtų būti išsamūs ir pagrįsti realiomis prielaidomis, taikytinomis įvairiais patikimais ir nepalankiais scenarijais. Šie prevencinio gaivinimo planai turėtų būti neatsiejama įmonės valdymo sistemos dalis. Rengiant tokius prevencinio gaivinimo planus galima atsižvelgti į esamas priemones, įskaitant savo rizikos ir mokumo vertinimą, nenumatytų atvejų planus arba likvidumo rizikos valdymo planus. Tačiau reikalavimas parengti prevencinio gaivinimo planą turėtų būti taikomas proporcingai ir neturėtų daryti poveikio realistiško gaivinimo plano, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2009/138/EB 138 straipsnio 2 dalį, parengimui ir pateikimui. Kai aktualu, prevencinio gaivinimo plano elementai galėtų būti naudojami kaip informacija arba pagrindas rengiant gaivinimo planą, kurio reikalaujama pagal Direktyvos 2009/138/EB 138 straipsnio 2 dalį;

(22)

būtina užtikrinti tinkamą pasirengimą krizinėms situacijoms. Todėl reikėtų reikalauti, kad pagrindinės patronuojančiosios įmonės arba atskiros draudimo ar perdraudimo įmonės pateiktų savo prevencinio gaivinimo planus priežiūros institucijoms išsamiai įvertinti, be kita ko, įvertinti, ar tie planai yra visapusiški ir ar pagal juos būtų įmanoma laiku atkurti įmonės ar įmonių grupės gyvybingumą net finansiškai ypač nepalankiomis sąlygomis. Kai įmonė pateikia prevencinio gaivinimo planą, kuris nėra tinkamas, priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad įmonė imtųsi priemonių, būtinų esminiams plano trūkumams pašalinti;

(23)

pertvarkymo planavimas yra viena iš svarbiausių veiksmingo pertvarkymo proceso dalių. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti visą reikiamą informaciją, kad galėtų nustatyti ypatingos svarbos funkcijas ir užtikrinti jų tęstinumą. Draudimo ir perdraudimo įmonės turi išskirtinių žinių apie savo veikimą ir bet kokias su juo susijusias problemas, todėl pertvarkymo institucijos turėtų parengti pertvarkymo planus remdamosi, inter alia, atitinkamų įmonių teikiama informacija. Kad būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos, pertvarkymo institucijos pirmiausia turėtų gauti reikiamą informaciją iš priežiūros institucijų;

(24)

mažosios ir nesudėtingos įmonės neturėtų būti įpareigotos rengti atskirų prevencinio gaivinimo planų ir joms neturėtų būti taikomas pertvarkymo planavimas, išskyrus atvejus, kai tokia įmonė kelią ypatingą riziką nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu;

(25)

siekiant numatyti galimą taisomųjų ir pertvarkymo priemonių sąveiką ir padidinti grupių pasirengimą krizėms bei jų sėkmingo pertvarkymo galimybę, bet kokia grupės prevencinio gaivinimo ir pertvarkymo planavimo tvarka turėtų būti taikoma visiems grupės subjektams, kuriems taikoma grupės priežiūra. Prevencinio gaivinimo planuose ir pertvarkymo planuose turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamos grupės finansinę, techninę ir verslo struktūrą ir jos vidaus tarpusavio sąsajų lygį;

(26)

grupių prevencinio gaivinimo planai ir pertvarkymo planai turėtų būti parengti visai grupei ir juose turėtų būti nurodytos priemonės, susijusios tiek su pagrindine patronuojančiąja įmone, tiek su atskiromis patronuojamosiomis įmonėmis, kurios yra tos grupės dalis. Tačiau tai, kokiu mastu grupių prevencinio gaivinimo planuose ir pertvarkymo planuose atsižvelgiama į patronuojamąsias įmones, turėtų būti proporcinga jų svarbai grupei ir draudėjams, realiajai ekonomikai ir finansų sistemai valstybėse narėse, kuriose tos patronuojamosios įmonės veikia. Rengiant bet kokius pertvarkymo planus turėtų dalyvauti valstybių narių, kuriose grupė turi patronuojamųjų įmonių, pertvarkymo institucijos. Atitinkamos institucijos, veikdamos kartu su priežiūros institucijų arba pertvarkymo kolegijomis, turėtų dėti visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas dėl tų planų įvertinimo ir priėmimo. Tačiau tinkamam pasirengimui krizėms neturėtų turėti įtakos tai, kad priežiūros institucijų ar pertvarkymo kolegijos nepriima bendro sprendimo. Tokiais atvejais kiekviena už patronuojamąją įmonę atsakinga priežiūros institucija turėtų galėti reikalauti, kad jos jurisdikcijai priklausančios patronuojamosios įmonės parengtų prevencinio gaivinimo planą, ir pati atlikti prevencinio gaivinimo plano vertinimą. Dėl tų pačių priežasčių kiekviena už patronuojamąją įmonę atsakinga pertvarkymo institucija turėtų parengti ir nuolat atnaujinti jos jurisdikcijai priklausančių patronuojamųjų įmonių pertvarkymo planą. Individualių prevencinio gaivinimo planų ir pertvarkymo planų rengimas įmonėms, kurios yra grupės dalis, turėtų būti išimtinis, tinkamai pagrįstas ir jam turėtų būti taikomi tie patys standartai, kurie taikomi panašioms įmonėms atitinkamoje valstybėje narėje. Jeigu rengiami individualūs įmonių, kurios yra grupės dalis, prevencinio gaivinimo planai ir pertvarkymo planai, atitinkamos institucijos turėtų siekti, kiek įmanoma, užtikrinti jų darną su likusių grupės narių prevencinio gaivinimo planais ir pertvarkymo planais;

(27)

pertvarkymo institucijos, kurios neprieštarauja bendram sprendimui, gali tarpusavyje priimti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano, taip pat dėl esminių kliūčių nustatymo ir prireikus dėl pagrindinės patronuojančiosios įmonės siūlomų priemonių bei priemonių, kurių reikalauja institucijos, kad būtų įveiktos arba pašalintos kliūtys, vertinimo;

(28)

kad visos susijusios institucijos būtų išsamiai ir nuolat informuojamos, priežiūros institucijos turėtų perduoti visus prevencinio gaivinimo planus ir jų pakeitimus atitinkamoms pertvarkymo institucijoms, o pertvarkymo institucijos turėtų perduoti visus pertvarkymo planus ir jų pakeitimus atitinkamoms priežiūros institucijoms;

(29)

remdamosi draudimo ar perdraudimo įmonių sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimu, pertvarkymo institucijos turėtų turėti įgaliojimus tiesiogiai arba netiesiogiai per priežiūros instituciją reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonės pakeistų savo struktūrą ir organizaciją. Pertvarkymo institucijos taip pat turėtų turėti galimybę imtis būtinų, bet proporcingų priemonių, kad sumažintų arba pašalintų bet kokias esmines kliūtis, trukdančias taikyti pertvarkymo priemones, ir užtikrintų atitinkamų subjektų sėkmingo pertvarkymo galimybę. Pertvarkymo institucijos turėtų įvertinti draudimo ar perdraudimo įmonių sėkmingo pertvarkymo galimybę tų įmonių lygmeniu, kai tikimasi, kad pagal grupės pertvarkymo planą būtų imtasi pertvarkymo veiksmų. Pertvarkymo institucijų galimybė reikalauti draudimo ar perdraudimo įmonės struktūros ir organizacijos pakeitimų arba imtis priemonių, kad būtų sumažintos arba pašalintos bet kokios esminės kliūtys, trukdančios taikyti pertvarkymo priemones, ir būtų užtikrinta atitinkamų įmonių sėkmingo pertvarkymo galimybė, neturėtų viršyti to, kas būtina atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės struktūrai ir veiklai supaprastinti siekiant pagerinti tos įmonės sėkmingo pertvarkymo galimybę;

(30)

prevencinio gaivinimo plane arba pertvarkymo plane numatytų veiksmų įgyvendinimas gali turėti įtakos draudimo ar perdraudimo įmonių darbuotojams. Todėl, kai tikslinga, į tokius planus turėtų būti įtrauktos darbuotojų atstovų informavimo ir konsultavimosi su jais visų gaivinimo ir pertvarkymo procesų metu procedūros. Tose procedūrose turėtų būti atsižvelgiama į kolektyvines sutartis, socialinių partnerių numatytus kitus susitarimus, taip pat nacionalinės ir Sąjungos teisės nuostatas dėl profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų dalyvavimo bendrovės restruktūrizavimo procesuose;

(31)

siekiant veiksmingo draudimo ir perdraudimo įmonių ar grupės subjektų, veikiančių visoje Sąjungoje, gaivinimo ir pertvarkymo, reikia, kad priežiūros institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiautų priežiūros institucijų kolegijose ir pertvarkymo kolegijose visais proceso etapais – nuo prevencinio gaivinimo planų ir pertvarkymo planų parengimo iki faktinio įmonės pertvarkymo. Tais atvejais, kai institucijos nesutaria dėl sprendimų, kurie turi būti priimti grupių ir įmonių atžvilgiu, kraštutiniu atveju EIOPA turėtų atlikti tarpininko vaidmenį;

(32)

gaivinimo ir prevencinio etapų metu akcininkai turėtų išlaikyti visišką atsakomybę už draudimo ar perdraudimo įmonę ir jos kontrolę. Pradėjus įmonės pertvarkymą jie tokios atsakomybės išlaikyti nebeturėtų. Todėl pertvarkymo sistemoje turėtų būti numatyta, kad pertvarkymas būtų pradėtas laiku, t. y. iki to momento, kai draudimo ar perdraudimo įmonė tampa nemoki pagal balansą ar pinigų srautus, visas nuosavas kapitalas yra visiškai išnaudotas arba draudimo ar perdraudimo įmonė negali įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų, kai sueina jų įvykdymo terminas. Pertvarkymas turėtų būti inicijuojamas, kai priežiūros institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, arba pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad draudimo ar perdraudimo įmonė žlunga arba gali žlugti, o alternatyvios priemonės per pagrįstą laikotarpį neužkirstų kelio tokiam žlugimui. Draudimo ar perdraudimo įmonė turėtų būti laikoma žlungančia arba galinčia žlugti bet kuriomis iš šių aplinkybių: i) kai įmonė pažeidžia arba gali pažeisti Direktyvos 2009/138/EB I antraštinės dalies VI skyriaus 5 skirsnyje nustatytą minimalaus kapitalo reikalavimą ir kai nėra pagrindo tikėtis, kad atitiktis jam bus atkurta; ii) kai įmonė nebeatitinka leidimo išdavimo sąlygų arba jei įmonė nevykdo teisinių pareigų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie jai taikomi, arba artimiausiu metu gali nevykdyti teisinių pareigų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie jai taikomi, taip, kad būtų pateisinamas leidimo panaikinimas; iii) kai draudimo ar perdraudimo įmonės turtas yra mažesnis už jos įsipareigojimus arba yra objektyvių veiksnių, kuriais remiantis galima teigti, kad artimoje ateityje jis bus mažesnis už jos įsipareigojimus; iv) kai draudimo ar perdraudimo įmonė negali arba artimiausiu metu negalės sumokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų, įskaitant mokėjimus draudėjams ar naudos gavėjams, kai sueina jų mokėjimo terminas, arba v) kai draudimo ar perdraudimo įmonei reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama;

(33)

siekiant aiškiai atskirti priežiūros ir pertvarkymo institucijų atsakomybę, turėtų būti nurodyta, kad, kai pertvarkymo institucija imasi pertvarkymo veiksmų, už veiksmingą tokių pertvarkymo veiksmų įgyvendinimą galiausiai atsako pertvarkymo institucija. Todėl nuo to momento priežiūros institucija neturėtų imtis jokių priemonių pertvarkomos įmonės atžvilgiu be išankstinio pertvarkymo institucijos sutikimo. Be to, pertvarkymo institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai vykdant pertvarkymo veiksmus nutraukti bet kokios priemonės, kurios ėmėsi priežiūros institucija, taikymą, jei tos priemonės tolesnis taikymas trukdytų taikyti pertvarkymo priemones;

(34)

naudojant pertvarkymo priemones ir įgaliojimus gali būti ribojamos draudimo ir perdraudimo įmonių akcininkų ir kreditorių teisės. Visų pirma pertvarkymo institucijų turimi įgaliojimai perduoti draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas arba visą turtą ar jo dalį privačiam pirkėjui be akcininkų sutikimo turi poveikį akcininkų nuosavybės teisėms. Be to, įgaliojimai nuspręsti, kuriuos žlungančios įmonės įsipareigojimus perduoti, kad būtų užtikrintas paslaugų tęstinumas ir išvengta neigiamo poveikio draudėjams, naudos gavėjams ir žalą patyrusioms šalims, realiajai ekonomikai ar visam finansiniam stabilumui, gali paveikti vienodų sąlygų taikymą kreditoriams. Todėl bet kuri pertvarkymo priemonė turėtų būti taikoma tik toms draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios žlunga arba gali žlugti, ir tik jeigu tai būtina ir proporcinga siekiant įgyvendinti pertvarkymo tikslus bendrojo intereso atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į tikslą apsaugoti draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių kolektyvinius interesus. Individualūs konkretaus asmens ar grupės interesai neturėtų būti viršesni už bendrą atitinkamos įmonės draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių kolektyvinių interesų pusiausvyrą;

(35)

visų pirma pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo įmonė negali būti likviduota keliant įprastinę bankroto bylą, nedarant nepagrįsto poveikio draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių apsaugai, nedestabilizuojant finansų sistemos ir neužkertant kelio greitam ypatingos svarbos funkcijų perdavimui ir tęstinumui, ir kai nėra pagrindo tikėtis alternatyvaus privataus sprendimo, įskaitant esamų akcininkų ar bet kokios trečiosios šalies atliktą kapitalo padidinimą, kurio pakaktų visiškam subjekto gyvybingumui atkurti, nedarant poveikio draudimo ar perdraudimo išmokoms. Nustatant, ar dėl viešojo intereso būtina taikyti pertvarkymo priemones, turėtų būti atsižvelgta į draudimo garantijų sistemas, taikytinas įmonei, atitinkančiai nemokumo procedūros taikymo arba pertvarkymo sąlygas. Bet koks akcininkų ir kreditorių teisių ribojimas, atsirandantis dėl pertvarkymo veiksmų, turėtų būti suderinamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija). Visų pirma tais atvejais, kai vykdant pertvarkymo veiksmus tos pačios klasės kreditoriai vertinami skirtingai, toks skirtingas vertinimas turėtų būti pagrįstas viešuoju interesu ir proporcingas rizikai, kurią siekiama pašalinti, be to, jis neturėtų būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai diskriminacinis pilietybės atžvilgiu;

(36)

pertvarkymo institucijos turėtų turėti tam tikro lankstumo, kad galėtų subalansuoti pertvarkymo tikslus, atitinkamai atsižvelgdamos į kiekvieno atvejo pobūdį ir aplinkybes;

(37)

siekdamos pertvarkymo tikslų, pertvarkymo institucijos turėtų įvertinti tinkamiausią pertvarkymo sąnaudų mažinimo būdą. Priklausomybės nuo nepaprastosios viešosios finansinės paramos mažinimas yra vienas iš pertvarkymo tikslų, tačiau tokios paramos naudojimas taip pat yra pertvarkymo sąnaudų dalis. Vis dėlto sąnaudų mažinimas neturėtų būti laikomas atskiru pertvarkymo tikslu, o veikiau principu, kuriuo pertvarkymo institucijos turėtų vadovautis spręsdamos, kaip geriausiai pasiekti pertvarkymo tikslus;

(38)

taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais, pertvarkymo institucijos turėtų imtis visų tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmų būtų imtasi laikantis principo, kad draudimo ir perdraudimo išmokos paveikiamos tik po to, kai akcininkai ir kiti kreditoriai padengė savo nuostolių dalį. Be to, pertvarkymo institucijos turėtų užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmonių pertvarkymo sąnaudos būtų kuo mažesnės ir kad tos pačios klasės kreditoriams būtų taikomos vienodos sąlygos;

(39)

nurašant arba konvertuojant kapitalo priemones, skolos priemones ir kitus tinkamus įsipareigojimus turėtų būti numatytas vidinis nuostolių padengimo mechanizmas. Šis mechanizmas kartu su perdavimo priemonėmis, kuriomis siekiama išlaikyti draudimo apsaugos tęstinumą draudėjų, naudos gavėjų ir žalą patyrusių šalių naudai, turėtų sudaryti sąlygas pasiekti pertvarkymo tikslus ir iš esmės apriboti draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo poveikį draudėjams. Tačiau galėtų pasitaikyti ypatingų atvejų, kai draudimo ar perdraudimo įmonės pertvarkymui prireikia specialių nacionalinių sistemų, visų pirma draudimo garantijų sistemos arba pertvarkymo fondo, intervencijos, kad būtų numatyti papildomi nuostolių padengimo ir restruktūrizavimo ištekliai arba, kraštutiniu atveju, nepaprastasis viešasis finansavimas. Būtinos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti kreditorius, taip pat turėtų atspindėti tokių specialių nacionalinių sistemų, kurios savo ruožtu turi atitikti Sąjungos valstybės pagalbos sistemą, egzistavimą. Nurašymo arba konvertavimo priemonė turėtų būti taikoma prieš naudojant bet kokią nepaprastąją viešąją finansinę paramą;

(40)

nuosavybės teisių ribojimas neturėtų būti neproporcingas. Todėl paveikti draudimo ir perdraudimo įmonių akcininkai, draudėjai, naudos gavėjai, suinteresuotosios šalys ir kiti kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei tie, kuriuos jie būtų patyrę, jei draudimo ar perdraudimo įmonė būtų buvusi likviduota tuo metu, kai buvo priimtas pertvarkymo sprendimas. Tas principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė, atspindi Chartijos 17 straipsniu saugomą pagrindinę teisę į nuosavybę. Vykdant administracinę pertvarkymo procedūrą ta teisė turėtų būti apsaugota užtikrinant, kad bet kurio paveikto akcininko, draudėjo, naudos gavėjo, suinteresuotosios šalies ar kito kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė, nei keliant įprastinę bankroto bylą. Vertinant sąlygas, kurios tokiu atveju būtų buvusios taikomos draudėjams, naudos gavėjams ir žalą patyrusioms šalims, reikėtų įtraukti visus mokėjimus, kuriuos draudėjai, naudos gavėjai ir žalą patyrusios šalys būtų gavusios iš draudimo garantijų sistemų, kai taikytina, ir iš žalos atlyginimo įstaigų pagal Direktyvą 2009/103/EB. Kai dalis pertvarkomos draudimo ar perdraudimo įmonės turto ir įsipareigojimų perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai įmonei, likusi pertvarkomos įmonės dalis turėtų būti likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą. Likviduojant draudimo ar perdraudimo įmonę likę akcininkai ir kreditoriai turėtų turėti teisę pagal savo reikalavimus per likvidavimo procedūrą gauti išmoką ar kompensaciją, ne mažesnę negu suma, kurią jie būtų atgavę, jei visa draudimo ar perdraudimo įmonė būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą;

(41)

siekiant apsaugoti akcininkų ir kreditorių, įskaitant draudėjus, naudos gavėjus ir suinteresuotąsias šalis, teises, būtina nustatyti aiškias pareigas, susijusias su pertvarkomos įmonės turto ir įsipareigojimų vertinimu ir su sąlygų, kurios būtų buvusios taikomos akcininkams ir kreditoriams, įskaitant draudėjus, naudos gavėjus ir suinteresuotąsias šalis, jei įmonė būtų buvusi likviduota iškėlus įprastinę bankroto bylą, vertinimu. Todėl būtina nustatyti, kad prieš imantis bet kokių pertvarkymo veiksmų turėtų būti atliktas nešališkas ir tikroviškas draudimo ar perdraudimo įmonės turto ir įsipareigojimų vertinimas. Tokį vertinimą turėtų būti galima apskųsti. Tačiau dėl pertvarkymo veiksmų pobūdžio ir jų glaudaus ryšio su vertinimu toks skundas turėtų būti galimas tik tuo atveju, jei jis kartu nukreiptas prieš pertvarkymo sprendimą. Be to, būtina nustatyti, kad, pritaikius pertvarkymo priemones, turėtų būti atliktas akcininkams ir kreditoriams, įskaitant draudėjus, naudos gavėjus ir suinteresuotąsias šalis, faktiškai taikytų sąlygų ir sąlygų, kurios jiems būtų buvusios taikytos keliant įprastinę bankroto bylą, palyginimas. Šį ex post palyginimą turėtų būti galima ginčyti atskirai nuo pertvarkymo sprendimo. Akcininkai ir kreditoriai, kurie gavo mažesnę sumą nei ta, kurią būtų gavę iškėlus įprastinę bankroto bylą, turėtų turėti teisę į skirtumo išmokėjimą;

(42)

kai imamasi pertvarkymo veiksmų, draudėjai galėtų pasilikti kai kurias arba visas jų sutartyse numatytas išmokas ir nebūtinai turėtų sudaryti naują draudimo sutartį. Tais atvejais, kai įmonė likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, keičiant sutartį draudėjai galėtų patirti pakeitimo išlaidų. Visų pirma ilgalaikių draudimo sutarčių atveju rinkos sąlygos ir pačių draudėjų ypatybės, taip pat papildomos išlaidos, pavyzdžiui, tarpininkavimo ir sutarties sudarymo mokesčiai, galėtų lemti dideles išlaidas draudėjams, turintiems pakeisti savo sutartis. Kai tokios pakeitimo išlaidos vertinamos taikant principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė, reikia daryti prielaidą, kad panašaus apsaugos lygio nauja draudimo sutartis rinkoje vyraujančiomis kainomis yra sudaroma per pagrįstą laikotarpį nuo tos dienos, kai buvo imtasi pertvarkymo veiksmų;

(43)

svarbu, kad nuostoliai būtų pripažinti draudimo ar perdraudimo įmonei žlungant. Vertinant žlungančių draudimo ar perdraudimo įmonių turtą ir įsipareigojimus turėtų būti remiamasi nešališkomis, apdairiomis ir realiomis prielaidomis, galiojančiomis pertvarkymo priemonių taikymo metu. Tačiau atliekant vertinimą draudimo ar perdraudimo įmonės finansinė būklė neturėtų turėti įtakos įsipareigojimų vertei. Vertinimai, skirti pertvarkymo veiksmų pasirinkimui ir struktūrai pagrįsti, turėtų derėti su taikytina prudencine reguliavimo sistema, tačiau pertvarkymo atveju galėtų būti daromi tiksliniai principų, kuriais grindžiama ši sistema, pakeitimai, visų pirma tais atvejais, kai netaikoma prielaida, kad įmonė vykdys savo veiklą kaip veiklą tęsianti įmonė. Ypatingos skubos atvejais pertvarkymo institucijoms turėtų būti įmanoma žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės turtą ar įsipareigojimus įvertinti skubos tvarka. Toks vertinimas turėtų būti preliminarus ir galioti tol, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas. EIOPA turėtų nustatyti principų, naudotinų atliekant tokius vertinimus, sistemą ir turėtų leisti atitinkamai pertvarkymo institucijoms ir nepriklausomiems vertintojams taikyti skirtingas konkrečias metodikas;

(44)

imdamosi pertvarkymo veiksmų pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į pertvarkymo planuose numatytas priemones ir jomis vadovautis, nebent pertvarkymo institucijos, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes, įvertintų, kad imantis pertvarkymo planuose nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau;

(45)

turėtų būti sukurtos tokios pertvarkymo priemonės, kurios būtų tinkamos taikyti įvairių didele dalimi neprognozuojamų scenarijų atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp vienos draudimo ar perdraudimo įmonės krizės ir platesnės sisteminės krizės galėtų būti skirtumų. Todėl pertvarkymo priemonės turėtų apimti kiekvieną iš šių scenarijų, įskaitant pertvarkomos mokios įmonės veiklos laipsnišką nutraukimą iki visiško jos veiklos nutraukimo, pertvarkomos įmonės verslo ar akcijų pardavimą, laikinos įmonės sukūrimą, turto ir įsipareigojimų atskyrimą nuo žlungančios įmonės sumažėjusios vertės ar blogų portfelių ir žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės kapitalo priemonių ir kitų tinkamų įsipareigojimų nurašymą ar konvertavimą;

(46)

konkrečiais atvejais, kai tam tikri grupės subjektai teikia pertvarkomai įmonei paslaugas, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti draudimo apsaugos tęstinumą, pertvarkymo institucija turėtų turėti įgaliojimus užtikrinti, kad tokio esminių paslaugų teikėjo tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos ir toliau būtų tiekiamos ir teikiamos tais atvejais, kai jo finansinė būklė pablogėja dėl tos pačios grupės draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo ir kai naudotis tokiais įgaliojimais būtina siekiant išsaugoti kitų grupės subjektų teikiamos draudimo apsaugos tęstinumą. Tie įgaliojimai galėtų apimti naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais ir pertvarkymo priemonių taikymą esminių paslaugų teikėjui;

(47)

jei pertvarkymo priemonės buvo panaudotos draudimo portfeliams perduoti patikimam subjektui, kuris galėtų būti privačiojo sektoriaus pirkėjas arba laikina įmonė, likusi įmonės dalis turėtų būti likviduota per tinkamą laikotarpį. To laikotarpio trukmė turėtų būti pagrįsta poreikiu, kad žlunganti draudimo ar perdraudimo įmonė teiktų paslaugas ar paramą, kad privačiojo sektoriaus pirkėjas ar laikina įmonė galėtų vykdyti veiklą ar teikti paslaugas, įgytas per tokį perdavimą;

(48)

kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti nustatytos finansavimo struktūros, kuriomis būtų kompensuojama toje valstybėje narėje leidimą gavusių draudimo ir perdraudimo įmonių draudėjams, naudos gavėjams ir suinteresuotosioms šalims. Finansavimo struktūros turėtų būti prieinamos kitų kreditorių ir akcininkų reikalavimams tenkinti pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė, jei tai būtina siekiant išvengti rėmimosi viešosiomis lėšomis. Tie reikalavimai turėtų būti apskaičiuojami pagal kreditorių hierarchiją, kuri taikoma tuo atveju, kai keliama įprastinė bankroto byla, o tai užkirs kelią kompensacijų mokėjimui akcininkams ar kitiems kreditoriams iki tol, kol bus sumokėtos visos kompensacijos draudėjams, naudos gavėjams arba suinteresuotosioms šalims. Nors turėtų būti vengiama tiesiogiai padengti draudimo įmonės nuostolius, tokias finansavimo struktūras turėtų būti galima naudoti kaip kraštutinę priemonę kitoms išlaidoms, susijusioms su pertvarkymo priemonių naudojimu, padengti, tiek, kiek tai yra būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, ir jei visapusiškai laikomasi pertvarkymo principų. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad finansavimo struktūros galėtų būti naudojamos draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių nuostoliams padengti. Tokiu atveju žlunganti įmonė pasitrauktų iš rinkos ir visi draudimo sutarčių portfeliai arba jų dalis būtų perduoti kaip verslo pardavimo priemonės dalis arba perduoti laikinai įmonei, arba išlaikyti pertvarkomoje įmonėje, jei būtų taikoma laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė. Bet kuriuo atveju akcininkų reikalavimai turėtų būti nurašyti prieš pertvarkymo finansavimo struktūras panaudojant nuostoliams padengti. Pripažįstant draudimo rinkų įvairovę, valstybėms narėms turėtų būti suteikta šiek tiek lankstumo pasirenkant konkrečias išorės finansavimo struktūras, jei užtikrinamas pakankamas likvidumas kompensavimui per pagrįstą laikotarpį garantuoti. Valstybė narė turėtų nustatyti pareigą mokėti įmokas tik toje valstybėje narėje leidimus gavusioms draudimo ir perdraudimo įmonėms ir jos teritorijoje įsteigtiems trečiosios valstybės įmonės Sąjungos filialams;

(49)

verslo pardavimo priemonė turėtų sudaryti sąlygas pertvarkymo institucijoms parduoti draudimo ar perdraudimo įmonę ar jos veiklos dalis vienam ar daugiau pirkėjų be akcininkų sutikimo. Taikydamos verslo pardavimo priemonę, institucijos tą draudimo ar perdraudimo įmonę arba jos veiklos dalis turėtų pateikti rinkai atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamos, kartu siekdamos kiek įmanoma pakelti pardavimo kainą. Kai skubos sumetimais toks procesas neįmanomas, institucijos turėtų imtis veiksmų siekiant kompensuoti neigiamas pasekmes konkurencijai ir vidaus rinkai;

(50)

visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos įmonės turto arba įsipareigojimų perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti po likvidavimo procedūros likusiai įmonei. Visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos įmonės išleistų akcijų ar kitų nuosavybės priemonių perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti tų akcijų arba kitų nuosavybės priemonių savininkams, su sąlyga, kad pirmiausia būtų kompensuojama draudėjams ir kitiems kreditoriams, tiek, kiek jų reikalavimai buvo nurašyti be visiško jų kompensavimo. Pajamos turėtų būti apskaičiuotos atmetus dėl draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo ir pertvarkymo proceso patirtas sąnaudas;

(51)

informacija, susijusi su žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės pardavimu, ir derybos su potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis prieš pradedant taikyti verslo pardavimo priemonę, gali būti neskelbtina ir galėtų kelti riziką pasitikėjimui draudimo rinka. Todėl svarbu užtikrinti, kad būtų galima tokios informacijos atskleidimą visuomenei, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 596/2014 (7), atidėti tiek, kiek reikia, kad būtų suplanuotas ir organizuotas atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės pertvarkymas;

(52)

laikina įmonė – tai draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri visiškai ar iš dalies priklauso vienai ar daugiau valdžios institucijų arba kurią kontroliuoja pertvarkymo institucija. Pagrindinis laikinos įmonės tikslas – užtikrinti, kad žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės draudėjams ir toliau būtų teikiamos ypatingos svarbos funkcijos. Todėl laikina įmonė turėtų veikti kaip gyvybingas, veiklą galintis tęsti subjektas ir vos susidarius tinkamoms sąlygoms turėtų būti grąžinta į rinką arba, jei laikina įmonė yra negyvybinga, ji turėtų būti likviduota;

(53)

turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonė turėtų suteikti institucijoms galimybę pertvarkomos įmonės turtą, teises ar įsipareigojimus perduoti atskirai įmonei, kad tokį turtą, teises ar įsipareigojimus būtų galima pašalinti, valdyti ir likviduoti. Siekiant nesuteikti nepagrįsto konkurencinio pranašumo žlungančiai draudimo ar perdraudimo įmonei, turto ir įsipareigojimų atskyrimo priemonė, kurios pagrindinė paskirtis – palengvinti portfelio perkėlimą, turėtų būti naudojama tik kartu su kitomis priemonėmis;

(54)

veiksminga pertvarkymo tvarka turėtų užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmones būtų galima pertvarkyti taip, kad žlugimo neigiamas poveikis draudėjams, mokesčių mokėtojams, realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui būtų kuo mažesnis. Nurašymu arba konvertavimu turėtų būti užtikrinta, kad prieš paveikiant draudimo ir perdraudimo išmokas, kai tik pasinaudojama pertvarkymo įgaliojimais, pirmiausia nuostolių patirtų ir atitinkamą dalį išlaidų, atsiradusių dėl draudimo ar perdraudimo įmonės žlugimo, padengtų žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkai ir kreditoriai. Todėl nurašymo arba konvertavimo priemonė turėtų labiau skatinti draudimo ar perdraudimo įmonių akcininkus ir kreditorius, o tam tikru mastu ir draudėjus, stebėti draudimo ar perdraudimo įmonės būklę įprastomis aplinkybėmis;

(55)

svarbu užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos įvairiomis aplinkybėmis turėtų reikiamą lankstumą pertvarkomai įmonei taikyti laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonę, perduoti jos turtą, teises ir įsipareigojimus geriausiomis draudėjams sąlygomis arba paskirstyti likusius nuostolius. Todėl tikslinga nustatyti, kad pertvarkymo institucijos turėtų galėti taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonę tiek tais atvejais, kai siekiama pertvarkyti žlungančią draudimo ar perdraudimo įmonę kaip įmonę, kuriai taikoma laipsniško mokaus subjekto veiklos nutraukimo priemonė, tiek tais atvejais, kai ypatingos svarbos draudimo paslaugos perduodamos, o likusi draudimo ar perdraudimo įmonės dalis nutraukia veiklą ir yra likviduojama. Tokiomis aplinkybėmis draudimo įsipareigojimų restruktūrizavimas galėtų būti pateisinamas siekiant užtikrinti, kad būtų toliau teikiama reikšminga draudimo apsaugos dalis, ir kai laikoma, kad tai atitinka draudėjų interesus;

(56)

jei yra realaus pagrindo tikėtis, kad įmonės gyvybingumas gali būti atkurtas, o draudėjai pertvarkymo proceso metu nepatiria nuostolių, nurašymo arba konvertavimo priemonė galėtų būti naudojama siekiant atkurti pertvarkomos įmonės veiklos tęstinumą. Tokiu atveju pertvarkymas taikant nurašymo arba konvertavimo priemonę turėtų būti vykdomas kartu su vadovybės pakeitimu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybės išsaugojimas yra tinkamas ir būtinas pertvarkymo tikslams pasiekti;

(57)

nereikėtų taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonės reikalavimams, jei jie yra užtikrinti užtikrinimo priemone, įkaitu arba kitaip garantuojami, nes toks nurašymas arba konvertavimas gali būti neveiksmingas arba dėl galimo neigiamo tokio nurašymo arba konvertavimo poveikio finansiniam stabilumui. Tačiau siekiant užtikrinti, kad nurašymo arba konvertavimo priemonė būtų veiksminga ir atitiktų savo tikslus, pageidautina ją taikyti kiek įmanoma daugiau neužtikrintų žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės įsipareigojimų. Tam tikriems neužtikrintiems įsipareigojimams vis dėlto nereikėtų taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonės. Todėl siekiant užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, nurašymo arba konvertavimo priemonė neturėtų būti taikoma tam tikriems įsipareigojimams žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės darbuotojų atžvilgiu arba komerciniams reikalavimams, susijusiems su prekėmis ir paslaugomis, ypač svarbiomis kasdienei draudimo ar perdraudimo įmonės veiklai. Siekiant vykdyti įsipareigojimus dėl pensijų teisių ir pensijų sumų, mokėtinų pensijų patikos fondams ir pensijų patikėtiniams, nurašymo arba konvertavimo priemonė neturėtų būti taikoma žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės įsipareigojimams pensijų sistemoms. Siekiant sumažinti problemos plitimo visoje sistemoje riziką, nurašymo arba konvertavimo priemonė taip pat neturėtų būti taikoma įsipareigojimams, kurie atsiranda dėl dalyvavimo mokėjimo sistemose ir iki kurių likusio galiojimo termino yra likusios mažiau nei septynios dienos, arba įsipareigojimams draudimo ar perdraudimo įmonėms, kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, išskyrus tai pačiai grupei priklausančius subjektus, kurių pradinis galiojimo terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

(58)

draudėjų, naudos gavėjų ir suinteresuotųjų šalių kolektyvinių interesų apsauga yra vienas iš pagrindinių pertvarkymo tikslų. Todėl draudimo ir perdraudimo išmokoms nurašymo arba konvertavimo priemonė turėtų būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė, o pertvarkymo institucijos turėtų atidžiai apsvarstyti galimo draudimo išmokų, kylančių iš fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių turimų draudimo sutarčių, nurašymo pasekmes;

(59)

pertvarkymo institucijos turėtų galėti įsipareigojimus visiškai arba iš dalies išbraukti iš nurašymo arba konvertavimo priemonės taikymo srities tam tikromis aplinkybėmis, kai tokių įsipareigojimų neįmanoma per pagrįstą laikotarpį nurašyti arba konvertuoti, kai išbraukimas yra griežtai būtinas ir proporcingas siekiant įgyvendinti pertvarkymo tikslus arba kai dėl nurašymo arba konvertavimo priemonės taikymo įsipareigojimams būtų prarasta vertė ir nuostoliai, kuriuos turėtų padengti kiti kreditoriai, būtų didesni nei tuo atveju, jei šie įsipareigojimai nebūtų buvę išbraukti. Tais atvejais, kai įsipareigojimai taip išbraukiami, kitų tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo lygis gali būti padidintas, siekiant atsižvelgti į tokius išbraukimo atvejus, jeigu laikomasi principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė. Tuo pat metu iš valstybių narių neturėtų būti reikalaujama, kad jos finansuotų pertvarkymą iš savo bendrojo biudžeto;

(60)

taikydamos nurašymo arba konvertavimo priemonę draudimo sutartims, pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad privalomas minimalus draudimo apsaugos lygis pagal taikytiną teisę yra tenkinamas po sutarties pertvarkymo. Tai neturėtų trukdyti pertvarkymo institucijai taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonę draudimo kreditiniams reikalavimams, atsiradusiems iki pertvarkymo veiksmų datos;

(61)

paprastai pertvarkymo institucijos turėtų taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonę taip, kad būtų užtikrintas pari passu požiūris į kreditorius ir atsižvelgiama į reikalavimų tenkinimo eiliškumą, nustatytą pagal taikytinus bankroto teisės aktus. Todėl nuostolius visų pirma turėtų dengti reguliuojamojo kapitalo priemonės, ir nuostoliai turėtų būti akcininkams paskirstyti arba panaikinant arba perduodant akcijas, arba labai sumažinant pelną, tenkantį vienai akcijai. Kai to neužtenka, reikėtų konvertuoti arba nurašyti subordinuotąją skolą. Pirmaeilius įsipareigojimus reikėtų konvertuoti arba nurašyti tik jeigu visa subordinuotoji skola jau konvertuota arba nurašyta; Ginčyti priemonės ar įsipareigojimo pagrindinės sumos sumažinimą arba jos konvertavimą dėl pasinaudojimo nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais turėtų būti įmanoma tik pagal pertvarkymo institucijos, kuri pasinaudojo nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, valstybės narės teisę;

(62)

įsipareigojimų, inter alia mokėjimo ir atsiskaitymo sistemoms, kreditoriams, kurie yra darbuotojai arba tiekėjai, išimtys arba pirmenybinis eiliškumas turėtų būti taikomi tiek trečiosiose valstybėse, tiek Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimai galėtų būti nurašyti arba konvertuoti trečiosiose valstybėse, būtina nustatyti, kad tokia galimybė būtų pripažįstama sutartinėse nuostatose, kurias reglamentuoja trečiųjų valstybių teisė. Tokių sutartinių sąlygų neturėtų būti reikalaujama įsipareigojimams, kuriems netaikoma nurašymo ar konvertavimo priemonė, arba tais atvejais, kai pagal trečiosios valstybės teisę arba privalomą susitarimą, sudarytą su ta trečiąja valstybe, atitinkama valstybės narės pertvarkymo institucija gali naudotis nurašymo arba konvertavimo priemone;

(63)

akcininkai ir kreditoriai turėtų kiek įmanoma prisidėti prie žlungančios įmonės nuostolių paskirstymo mechanizmo. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, kai draudimo ar perdraudimo įmonė emitentė nebegyvybinga, nuostoliai būtų visiškai padengti jos 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio kapitalo priemonėmis. Taigi pertvarkymo institucijos turėtų nurašyti visas tas priemones arba, kai taikytina, konvertuoti jas į 1 lygio kapitalo priemones nuo momento, kai įstaiga tampa nebegyvybinga, ir prieš imantis pertvarkymo priemonių. Tuo tikslu momentas, kai įstaiga nebėra gyvybinga, turėtų būti suprantamas kaip momentas, kai atitinkama pertvarkymo institucija nustato, kad draudimo ar perdraudimo įmonė atitinka pertvarkymo sąlygas, arba kaip momentas, kai atitinkama pertvarkymo institucija nusprendžia, kad draudimo ar perdraudimo įmonė nebebūtų gyvybinga, jei tos kapitalo priemonės nebūtų nurašytos ar konvertuotos. Šie reikalavimai turėtų būti pripažįstami priemonę reglamentuojančiose sąlygose ir visuose prospektuose ar siūlymo dokumentuose, kurie skelbiami ar pateikiami kartu su priemonėmis;

(64)

siekiant veiksmingo pertvarkymo įgyvendinimo, pertvarkymo institucijos turėtų turėti visus būtinus teisinius įgaliojimus, kuriais įvairiais deriniais būtų galima naudotis taikant pertvarkymo priemones. Tokie teisiniai įgaliojimai turėtų apimti įgaliojimus žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės akcijas arba turtą, teises arba įsipareigojimus perduoti kitam subjektui, įskaitant kitą įmonę ar laikiną įmonę, įgaliojimus nurašyti ar panaikinti akcijas arba nurašyti ar konvertuoti žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės įsipareigojimus, įgaliojimus pakeisti vadovybę ir įgaliojimus taikyti laikiną reikalavimų apmokėjimo moratoriumą. Reikia papildomų įgaliojimų, įskaitant įgaliojimą reikalauti, kad kitos grupės dalys toliau teiktų esmines paslaugas;

(65)

nebūtina numatyti konkrečių priemonių, kuriomis pertvarkymo institucijos turėtų kištis į žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės veiklą. Pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar imtis kontrolės tiesiogiai kišantis į draudimo ar perdraudimo įmonės veiklą, ar išdavus vykdomąjį potvarkį. Jos turėtų priimti sprendimą atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes;

(66)

būtina nustatyti procedūrinius reikalavimus, kad apie pertvarkymo veiksmus būtų tinkamai pranešama ir skelbiama viešai. Tačiau pertvarkymo institucijų ir jų profesionalių patarėjų pertvarkymo proceso metu gauta informacija gali būti neskelbtina, todėl prieš viešai paskelbiant pertvarkymo sprendimą jai turėtų būti taikomas veiksmingas konfidencialumo režimas. Reikia laikytis prielaidos, kad bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikiama informacija apie jo aspektus (apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios priemonės naudojimą arba apie bet kokius konkrečius proceso veiksmus), turės poveikį su atitinkamais veiksmais susijusiems privatiems ir viešiesiems interesams. Taigi būtina užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami tokios informacijos, įskaitant gaivinimo ir pertvarkymo planų turinio bei detalių ir šių planų vertinimų rezultatus, konfidencialumo išsaugojimo mechanizmai;

(67)

pertvarkymo institucijoms ir mokesčių administratoriams neturėtų būti užkertamas kelias keistis informacija. Toks keitimasis informacija turėtų vykti pagal nacionalinę teisę ir, jei informacija gaunama iš kitos valstybės narės, ja turėtų būti keičiamasi tik gavus aiškų atitinkamos institucijos, iš kurios informacija gaunama, sutikimą;

(68)

pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomų įgaliojimų užtikrinti akcijų arba skolos priemonių ir turto, teisių bei įsipareigojimų perdavimo trečiajai šaliai pirkėjai arba laikinai įmonei veiksmingumą. Visų pirma, siekiant palengvinti draudimo ar perdraudimo išmokų perdavimą nedarant poveikio bendram susijusio portfelio rizikos profiliui ir susijusiems techniniams atidėjiniams bei kapitalo reikalavimams, turėtų būti išsaugota perdraudimo sutarčių teikiama ekonominė nauda. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę perduoti draudimo ar perdraudimo išmokas kartu su atitinkamomis perdraudimo teisėmis. Ta galimybė turėtų apimti įgaliojimus panaikinti trečiųjų šalių teises į perduotas priemones ar turtą, įgaliojimus užtikrinti sutarčių vykdymą ir įgaliojimus užtikrinti susitarimų su perduoto turto ir akcijų gavėju tęstinumą. Taip pat tai neturėtų paveikti sutarties šalies teisės nutraukti sutartį su pertvarkoma įmone arba su jos grupės subjektu dėl kitų priežasčių, nei žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės pertvarkymas. Be to, pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomus įgaliojimus reikalauti, kad likusi draudimo ar perdraudimo įmonės dalis, likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, teiktų paslaugas, kurios yra būtinos tam, kad įmonė, kuriai, taikant verslo pardavimo priemonę ar laikinos įmonės sukūrimo priemonę, buvo perduotas turtas ar akcijos, galėtų vykdyti veiklą;

(69)

pagal Chartijos 47 straipsnį kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Todėl turėtų būti numatyta teisė apskųsti pertvarkymo institucijų priimtus sprendimus;

(70)

pertvarkymo institucijų taikomoms krizių valdymo priemonėms gali prireikti sudėtingų ekonominių vertinimų ir didelės veiksmų laisvės. Pertvarkymo institucijos turi specialiųjų žinių, kurių reikia tiems vertinimams atlikti ir tinkamam naudojimuisi veiksmų laisve nustatyti. Taigi svarbu užtikrinti, kad toje srityje pertvarkymo institucijų atliktais sudėtingais ekonominiais vertinimais remtųsi atitinkamas krizių valdymo priemones peržiūrintys nacionaliniai teismai. Tačiau tų vertinimų sudėtingumas neturėtų kliudyti nacionaliniams teismams išnagrinėti, ar duomenys, kuriais rėmėsi pertvarkymo institucija, faktiškai teisingi, patikimi ir nuoseklūs, ar tie duomenys apima visą svarbią informaciją, į kurią turėtų būti atsižvelgta siekiant įvertinti sudėtingas aplinkybes, ar remiantis tais duomenimis iš esmės galima daryti jais paremtas išvadas;

(71)

kad galima būtų spręsti skubos atvejus, būtina numatyti, kad dėl pateiktų skundų nebūtų automatiškai sustabdytas užginčyto sprendimo poveikis ir kad pertvarkymo institucijos priimtas sprendimas būtų nedelsiant vykdytinas darant prielaidą, kad jo sustabdymas prieštarautų viešajam interesui;

(72)

būtina apsaugoti trečiąsias šalis, kurios sąžiningai įsigijo pertvarkomos įmonės turtą, teises ir įsipareigojimus, institucijoms pasinaudojus pertvarkymo įgaliojimais. Taip pat būtina užtikrinti finansų rinkų stabilumą. Todėl teisė apskųsti pertvarkymo sprendimą neturėtų daryti poveikio jokiam vėlesniam administraciniam aktui ar sandoriui, sudarytam remiantis panaikintu sprendimu. Tokiais atvejais teisių gynimo priemonės dėl neteisingo sprendimo turėtų apsiriboti kompensacija už poveikį patiriančių asmenų patirtą žalą;

(73)

gali prireikti skubiai imtis krizių valdymo priemonių dėl didelės rizikos finansiniam stabilumui atitinkamoje valstybėje narėje ir Sąjungoje. Todėl bet kokia nacionalinėje teisėje numatyta procedūra, susijusi su prašymu teismui ex ante leisti taikyti krizių valdymo priemonę, ir teismo atliekamas tokio prašymo nagrinėjimas turėtų būti greiti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkama institucija galėtų priimti sprendimą iš karto po to, kai teismas suteikė leidimą. Tokia galimybė neturėtų daryti poveikio suinteresuotųjų šalių teisei pateikti teismui prašymą atidėti sprendimą. Tačiau tokia galimybė turėtų būti suteikta tik ribotam laikotarpiui po to, kai pertvarkymo institucija ėmėsi krizių valdymo priemonės, kad nebūtų nepagrįstai vilkinamas pertvarkymo sprendimo taikymas;

(74)

kad pertvarkymas būtų efektyvus ir būtų išvengta jurisdikcijos kolizijų, žlungančiai draudimo ar perdraudimo įmonei nereikėtų kelti įprastinės bankroto bylos ar jos tęsti, kol pertvarkymo institucija naudojasi pertvarkymo įgaliojimais arba taiko pertvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tai daroma pertvarkymo institucijos iniciatyva arba gavus jos pritarimą. Todėl būtina nustatyti, kad tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymas gali būti sustabdytas ribotam laikotarpiui, kad pertvarkymo institucijos galėtų taikyti pertvarkymo priemones. Vis dėlto tokia galimybė neturėtų būti taikoma pareigoms, taikomoms valstybių narių nustatytoms sistemoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB (8), įskaitant pagrindines sandorio šalis. Direktyva 98/26/EB sumažinama rizika, susijusi su dalyvavimu mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, ypač sumažinant sutrikimus tokios sistemos dalyvio nemokumo atveju. Būtina užtikrinti, kad šios apsaugos priemonės ir toliau būtų taikomos krizių atvejais ir kad mokėjimo ir vertybinių popierių sistemų operatoriams bei kitiems rinkos dalyviams būtų išlaikytas tinkamas tikrumas. Todėl krizių prevencijos priemonė arba krizių valdymo priemonė per se neturėtų būti laikoma nemokumo byla, kaip tai suprantama Direktyvoje 98/26/EB, jei esminės pareigos pagal atitinkamą sutartį ir toliau vykdomos;

(75)

būtina užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos, perduodamos turtą ir įsipareigojimus privačiojo sektoriaus pirkėjui arba laikinai įmonei, turėtų pakankamai laiko sutartims, kurias reikia perduoti, nustatyti. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę apriboti sandorio šalių teises užbaigti, paankstinti ar kitaip nutraukti finansines sutartis iki perdavimo. Tokie apribojimai turėtų leisti pertvarkymo institucijoms susidaryti tikrą žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės balanso vaizdą, be vertės ir masto pakeitimų, kurių atsirastų dėl plataus pasinaudojimo nutraukimo teisėmis, ir turėtų padėti išvengti rinkos nestabilumo. Tačiau kišimasis į sutartines sandorio šalių teises turėtų būti apribotas iki būtino minimumo. Todėl bet kokie pertvarkymo institucijų nustatyti teisių nutraukti sutartį apribojimai turėtų būti taikomi tik krizių valdymo priemonėms arba įvykiams, tiesiogiai susijusiems su tokių priemonių taikymu. Todėl teisės nutraukti sutartį dėl bet kokių kitų įsipareigojimų nevykdymo, įskaitant garantinės įmokos nesumokėjimą ar nepateikimą, turėtų likti galioti;

(76)

būtina užtikrinti, kad liktų galioti teisėti kapitalo rinkos susitarimai perduodant ne visą, bet dalį žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės turto, teisių ir įsipareigojimų. Todėl tikslinga nustatyti apsaugos priemones, kad būtų neleidžiama suskaidyti susietų įsipareigojimų arba susietų teisių ir sutarčių, įskaitant sutartis su ta pačia sandorio šalimi, kurioms taikomi užtikrinimo susitarimai, finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę susitarimai, įskaitymo susitarimai, baigiamosios užskaitos susitarimai ir struktūrizuoto finansavimo susitarimai. Kai taikomos šios apsaugos priemonės, pertvarkymo institucijos turėtų privalėti perduoti visas susietas sutartis pagal vieną saugomą susitarimą arba visas jas palikti likusiai žlungančios draudimo ar perdraudimo įmonės daliai. Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad nebūtų poveikio vertinant reguliuojamojo kapitalo pozicijas, kurioms taikomas užskaitos susitarimas Direktyvos 2009/138/EB tikslais;

(77)

siekiant užtikrinti draudimo arba perdraudimo įmonės finansinį stabilumą, reikėtų įvesti moratoriumą draudėjų atsisakymo teisėms. Toks moratoriumas ir po jo atsiradęs atitinkamos įmonės finansinis stabilumas turėtų suteikti pertvarkymo institucijoms pakankamai laiko įvertinti tas įmones ir įvertinti, kokias pertvarkymo priemones reikėtų taikyti. Tokiu moratoriumu taip pat turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos draudėjams ir taip išvengiama galimo neigiamo finansinio poveikio tiems draudėjams, kurie nebūtų vieni pirmųjų, atsisakiusių savo draudimo liudijimų. Kadangi vienas iš pertvarkymo tikslų yra draudimo apsaugos tęstinumas, draudėjai turėtų toliau mokėti visus privalomus mokėjimus pagal atitinkamas draudimo ar perdraudimo sutartis, įskaitant anuitetų atveju;

(78)

užtikrinant, kad pertvarkymo institucijos turėtų tas pačias pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, bus lengviau koordinuoti veiksmus tarpvalstybinės grupės žlugimo atveju. Bet būtina imtis tolesnių veiksmų bendradarbiavimui skatinti ir neleisti imtis nedarnių nacionalinių veiksmų. Todėl siekiant susitarti dėl grupės pertvarkymo schemos pertvarkant grupės subjektus, turėtų būti reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos konsultuotųsi tarpusavyje ir bendradarbiautų pertvarkymo kolegijose. Siekiant sukurti forumą diskusijoms ir tokiam susitarimui pasiekti, pertvarkymo kolegijos turėtų būti steigiamos remiantis esamomis priežiūros institucijų kolegijomis, į jas įtraukiant pertvarkymo institucijas ir dalyvaujant kompetentingoms ministerijoms, EIOPA ir, kai tikslinga, už draudimo garantijų sistemas atsakingoms institucijoms. Pertvarkymo kolegijos turėtų būti ne sprendimus priimantys organai, o platformos, palengvinančios nacionalinių institucijų sprendimų priėmimą, o bendrus sprendimus turėtų priimti atitinkamos nacionalinės institucijos;

(79)

atsižvelgiant į reglamentavimo pokyčius reaguojant į pasaulinę finansų krizę, tos krizės metu įgytą patirtį ir šios direktyvos taikymą, Komisija, pasikonsultavusi su EIOPA, turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų įvertinamas minimalių bendrų standartų taikymo draudimo garantijų sistemoms Sąjungoje tinkamumas. Toje ataskaitoje turėtų būti bent jau: įvertinama dabartinė draudimo garantijų sistemų padėtis valstybėse narėse (draudimo apsaugos lygis, draudimo rūšys, priežastiniai veiksniai); aptariamos įvairios politikos galimybės, įskaitant draudimo garantijų sistemų naudojimą siekiant toliau naudoti arba likviduoti draudimo liudijimus, taip tinkamai atsižvelgiant į draudimo produktų skirtumus įvairiose valstybėse narėse; įvertinama būtinybė nustatyti ir, kai tinkama, išdėstyti būtinus veiksmus, kad visoje Sąjungoje būtų nustatytas minimalus bazinis draudimo garantijų sistemų lygis. Kai tikslinga, prie ataskaitos turėtų būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(80)

pertvarkant tarpvalstybines grupes reikėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp, viena vertus, poreikio taikyti procedūras, kuriomis atsižvelgiama į situacijos kritiškumą ir sudaromos sąlygos laiku įgyvendinti veiksmingus ir teisingus sprendimus visai grupei, ir, kita vertus, būtinybės apsaugoti draudėjus, realiąją ekonomiką ir finansinį stabilumą visose valstybėse narėse, kuriose grupė veikia. Todėl skirtingos pertvarkymo institucijos turėtų pasidalyti savo nuomonėmis pertvarkymo kolegijoje, o visi grupės lygmens pertvarkymo institucijos siūlomi pertvarkymo veiksmai turėtų būti rengiami ir aptariami tarp skirtingų pertvarkymo institucijų, atsižvelgiant į grupės pertvarkymo planus. Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas priimti greitus ir bendrus sprendimus, kai tik įmanoma, pertvarkymo kolegijos taip pat turėtų atsižvelgti į visų valstybių narių, kuriose grupė vykdo veiklą, pertvarkymo institucijų nuomonę;

(81)

grupės lygmens pertvarkymo institucijos pertvarkymo veiksmais visuomet reikėtų atsižvelgti į jų poveikį valstybių narių, kuriose grupė veikia, draudėjams, realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui. Todėl valstybės narės, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, pertvarkymo institucijos turėtų galėti kraštutiniu atveju ir tinkamai pagrįstais atvejais prieštarauti grupės lygmens pertvarkymo institucijos sprendimams, jei tos pertvarkymo institucijos mano, kad pertvarkymo veiksmai ir priemonės nėra tinkami dėl poreikio apsaugoti draudėjus, realiąją ekonomiką ir finansinį stabilumą toje valstybėje narėje arba dėl pareigų, kurias turi panašios įmonės toje valstybėje narėje;

(82)

parengus grupės pertvarkymo schemą turėtų būti lengviau koordinuoti pertvarkymą – taip užtikrinama didesnė tikimybė pasiekti geriausią rezultatą visų grupės įmonių atžvilgiu. Todėl grupės lygmens pertvarkymo institucijos turėtų pasiūlyti grupės pertvarkymo schemas ir jas pateikti pertvarkymo kolegijai. Pertvarkymo institucijos, kurios nesutinka su grupės pertvarkymo schema arba nusprendžia imtis nepriklausomų pertvarkymo veiksmų, turėtų paaiškinti grupės lygmens pertvarkymo institucijai ir kitoms pertvarkymo institucijoms, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, savo nesutikimo priežastis ir pranešti apie šias priežastis, taip pat pateikti išsamią informaciją apie bet kokius nepriklausomus pertvarkymo veiksmus, kurių jos ketina imtis. Visos pertvarkymo institucijos, nusprendusios nesilaikyti grupės pertvarkymo schemos, turėtų tinkamai apsvarstyti galimą tokio sprendimo poveikį draudėjams, realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui valstybėse narėse, kuriose yra kitos pertvarkymo institucijos, ir galimus tokio sprendimo padarinius kitoms grupės dalims;

(83)

siekiant užtikrinti koordinuotus grupės lygmens veiksmus, pertvarkymo institucijos turėtų būti paragintos pagal grupės pertvarkymo schemą taikyti tą pačią priemonę grupei priklausantiems subjektams, kurie atitinka pertvarkymo sąlygas. Todėl grupės lygmens pertvarkymo institucijos turėtų turėti įgaliojimus taikyti laikinos įmonės sukūrimo priemonę grupės lygmeniu, kad stabilizuotų visą grupę ir perduotų patronuojamųjų įmonių nuosavybę laikinai įmonei, siekdamos vėliau parduoti tokias patronuojamąsias įmones kaip paketą arba atskirai, kai rinkos sąlygos yra tinkamos. Be to, grupės lygmens pertvarkymo institucija turėtų turėti įgaliojimus patronuojančiosios įmonės lygmeniu taikyti nurašymo arba konvertavimo priemonę;

(84)

siekiant veiksmingai pertvarkyti tarptautiniu mastu veiklą vykdančias draudimo ir perdraudimo įmones ir grupes reikia, kad valstybių narių ir trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijos bendradarbiautų. Šiuo tikslu, kai tai pateisinama dėl esamos situacijos, EIOPA turėtų būti suteikti įgaliojimai rengti ir sudaryti neprivalomus bendruosius bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų valstybių institucijomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 33 straipsnį. Dėl tos pačios priežasties nacionalinėms institucijoms turėtų būti leidžiama sudaryti dvišalius susitarimus su trečiųjų valstybių institucijomis pagal EIOPA bendruosius bendradarbiavimo susitarimus. Tokių dvišalių susitarimų plėtojimas turėtų užtikrinti veiksmingą planavimą, sprendimų priėmimą ir koordinavimą tokių tarptautiniu mastu veikiančių draudimo ir perdraudimo įmonių atžvilgiu. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas, tokie dvišaliai susitarimai turėtų būti abipusiai, o pertvarkymo institucijos turėtų pripažinti ir vykdyti viena kitos procedūras, išskyrus atvejus, kai taikoma kokia nors išimtis, leidžianti atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras;

(85)

pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas reikalingas tiek dėl Sąjungos arba trečiųjų valstybių grupių patronuojamųjų įmonių, tiek dėl Sąjungos arba trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų. Trečiųjų valstybių grupių patronuojamosios įmonės yra įmonės, įsteigtos Sąjungoje, kurioms dėl to visapusiškai taikoma Sąjungos teisė, įskaitant bet kokių pertvarkymo priemonių taikymą. Vis dėlto būtina, kad valstybės narės išsaugotų teisę veikti draudimo ir perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra trečiosiose valstybėse, filialų atžvilgiu, kai filialui skirtų trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir taikymas sukeltų pavojų realiajai ekonomikai ar finansiniam stabilumui Sąjungoje arba kai Sąjungos draudėjams nebūtų užtikrintas tokių pačių sąlygų kaip trečiosios valstybės draudėjams taikymas. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų turėti teisę, pasikonsultavusios su savo pertvarkymo institucijomis, atsisakyti pripažinti trečiosios valstybės pertvarkymo procedūras;

(86)

šios direktyvos įgyvendinimas neturėtų užkirsti kelio nacionalinėms draudimo garantijų sistemoms veikti kartu su gaivinimo ir pertvarkymo sistema, neatsižvelgiant į nacionalinių draudimo garantijų sistemų finansavimo šaltinį. Pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų naudojimas draudimo ar perdraudimo įmonei neturėtų trukdyti draudėjams, naudos gavėjams ir kitoms suinteresuotosioms šalims gauti kompensacijų pagal šias nacionalines draudimo garantijų sistemas;

(87)

EIOPA turėtų skatinti pertvarkymo institucijų praktikos konvergenciją gairėmis, paskelbtomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį. Konkrečiau, EIOPA turėtų nurodyti visus šiuos dalykus: a) tolesnę informaciją dėl supaprastintų reikalavimų taikymo tam tikroms įmonėms kriterijų; b) prevencinio gaivinimo planų scenarijų spektrą ir būtiniausių kokybinių ir kiekybinių rodiklių sąrašą; c) ypatingos svarbos funkcijų nustatymo kriterijus; d) sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo tolesnius klausimus ir kriterijus; e) išsamią informaciją apie priemones, skirtas sėkmingo pertvarkymo galimybės kliūtims įveikti arba pašalinti, ir aplinkybes, kuriomis kiekviena priemonė gali būti taikoma, ir f) kaip informacija turėtų būti pateikiama apibendrinta ar kolektyvine forma, kad būtų laikomasi konfidencialumo reikalavimų.

(88)

finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos užtikrinti nuoseklų derinimą ir tinkamą draudėjų, investuotojų ir vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EIOPA, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga;

(89)

kai tai numatyta šioje direktyvoje, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnių, Komisija turėtų priimti EIOPA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, kad būtų nustatyti šie elementai: a) kriterijai, pagal kuriuos įmonei taikomas prevencinio gaivinimo planavimas, metodai, naudotini nustatant rinkos dalis gaivinimo planavimo tikslais, ir informacija, kuri turi būti pateikta prevencinio gaivinimo planuose; b) pertvarkymo planų turinys ir grupių pertvarkymo planų turinys; c) įvairūs vertinimo elementai, įskaitant aplinkybes, kuriomis asmuo laikomas nepriklausomu vertinimo atlikimo tikslais, turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo pertvarkymo kontekste metodiką, skirtingų vertinimų atskyrimą, papildomų nuostolių rezervo, įtrauktino į preliminarius vertinimus, skaičiavimo metodiką, įsipareigojimų, atsirandančių dėl išvestinių finansinių priemonių, vertinimo metodiką bei principus ir skirtingų sąlygų vertinimo atlikimo metodiką; d) sutarties sąlygų, įtrauktinų į finansines sutartis, kurias reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, turinys; e) pertvarkymo kolegijų veikimas. Kai tai numatyta šioje direktyvoje, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnio, Komisija turėtų priimti EIOPA parengtus techninių įgyvendinimo standartų projektus priimdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, kad būtų nustatytos informacijos teikimo pertvarkymo planų ir draudimo ar perdraudimo įmonės bendradarbiavimo tikslais procedūros, tos informacijos turinys ir būtiniausias standartinių tos informacijos teikimo formų bei šablonų rinkinys;

(90)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/25/EB (9), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/36/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1132 (11) pateikiamos taisyklės dėl įmonių, kurios patenka į šių direktyvų taikymo sritį, akcininkų ir kreditorių apsaugos. Kai pertvarkymo institucijoms reikia veikti skubiai, tos taisyklės galėtų kliudyti pertvarkymo institucijoms veiksmingai vykdyti pertvarkymo veiksmus ir taikyti pertvarkymo priemones bei naudotis pertvarkymo įgaliojimais. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/23 (13) nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos ir veiksmams, kurių imamasi vykdant draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymą. Siekiant suinteresuotiesiems subjektams užtikrinti didžiausią teisinį tikrumą, tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti aiškiai išdėstytos, ribotos ir taikomos tik viešojo intereso tikslais ir kai yra įvykdytos pertvarkymo proceso pradžios sąlygos;

(91)

siekiant užtikrinti tinkamą dalijimąsi informacija ir visų susijusių institucijų prieigą prie jos, būtina užtikrinti, kad pertvarkymo institucijoms būtų atstovaujama visuose atitinkamuose forumuose ir kad EIOPA naudotųsi ekspertinėmis žiniomis, reikalingomis su draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimu ir pertvarkymu susijusioms užduotims atlikti. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad pertvarkymo institucijos būtų paskirtos kompetentingomis institucijomis, kaip nurodyta tame reglamente. Toks pertvarkymo institucijų ir kompetentingų institucijų sulyginimas atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 25 straipsnį EIOPA priskirtas funkcijas prisidėti ir aktyviai dalyvauti rengiant ir koordinuojant gaivinimo ir pertvarkymo planus;

(92)

būtina užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, asmenys, kurie veiksmingai kontroliuoja jų veiklą, ir jų administracinis, valdymo ar priežiūros organas vykdytų savo pareigas, susijusias su tokių įmonių pertvarkymu. Taip pat svarbu užtikrinti, kad šioms įmonėms, asmenims, kurie veiksmingai kontroliuoja jų veiklą, ir jų administraciniam, valdymo ar priežiūros organui visoje Sąjungoje būtų taikomos panašios sąlygos. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tokios administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikoma administracinė sankcija arba kita administracinė priemonė, kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant administracinę sankciją arba kitą administracinę priemonę, administracinių sankcijų arba kitų administracinių priemonių skelbimo, pagrindinių įgaliojimų taikyti sankcijas ir administracinių baudų dydžių. EIOPA, laikydamasi griežtų profesinės paslapties saugojimo reikalavimų, turėtų administruoti centrinę visų administracinių sankcijų arba kitų administracinių priemonių ir informacijos apie skundus, apie kurias jai pranešė priežiūros institucijos ir pertvarkymo institucijos, duomenų bazę;

(93)

iš valstybių narių neturėtų būti reikalaujama nustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ar kitų administracinių priemonių už šios direktyvos pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Vis dėlto už pažeidimus taikant ne administracines sankcijas ar kitas administracines priemones, o baudžiamąsias sankcijas, neturėtų sumažėti arba būti kitaip paveikta pertvarkymo institucijų ir priežiūros institucijų galimybė laiku bendradarbiauti, susipažinti su informacija ar ja keistis su kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis ir priežiūros institucijomis, be kita ko, po to, kai kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atitinkamų pažeidimų atvejais;

(94)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. suderinti draudimo ir perdraudimo įmonių pertvarkymo taisykles ir procesus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl įmonių žlugimo poveikio visoje Sąjungos jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(95)

priimdamos sprendimus ar imdamosi veiksmų pagal šią direktyvą priežiūros institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų visada tinkamai atsižvelgti į savo sprendimų ir veiksmų poveikį draudėjams, realiajai ekonomikai ir finansiniam stabilumui kitose valstybėse narėse, taip pat turėtų apsvarstyti bet kurios patronuojamosios įmonės arba tarpvalstybinės veiklos svarbą valstybės narės, kurioje tokia patronuojamoji įmonė yra įsteigta ar veikla yra vykdoma, draudėjams, finansų sektoriui ir ekonomikai ir tai atlikti net tokiais atvejais, kai atitinkama patronuojamoji įmonė arba tarpvalstybinė veikla neturi didelės reikšmės grupei;

(96)

praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija, remdamasi įgyta patirtimi ir pasikonsultavusi su EIOPA, turėtų išsamiau įvertinti ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, daugiausia dėmesio skirdama tam tikriems šios direktyvos taikymo aspektams,