A PRIEDAS
TERMINŲ PAAIŠKINIMAI
Šiame priede pateikiami kituose prieduose vartojamų terminų paaiškinimai, su tais terminais susijusios geografinės pastabos ir tų terminų apibrėžtys, išskyrus atvejus, kai tuose prieduose nurodyta kitaip.
1.
GEOGRAFINĖS PASTABOS
Toliau nurodytos geografinės apibrėžtys taikomos tik teikiant statistinius duomenis:
—
Australija, išskyrus užjūrio teritorijas,
—
Danija, išskyrus Farerų salas ir Grenlandiją,
—
Prancūzija, įskaitant Monaką ir Prancūzijos užjūrio teritorijas – Gvadelupą, Martiniką, Gajaną, Reunjoną ir Majotą,
—
Italija, įskaitant San Mariną ir Vatikaną (Šventąjį Sostą),
—
Japonija, įskaitant Okinavą,
—
Portugalija, įskaitant Azorus ir Madeirą,
—
Ispanija, įskaitant Kanarų salas, Balearų salas bei Seutą ir Melilją,
—
Šveicarija, išskyrus Lichtenšteiną,
—
Jungtinės Valstijos: 50 valstijų, Kolumbijos apygarda, JAV Mergelių salos, Puerto Rikas ir Guamas.
2.
SUVESTINIAI RODIKLIAI
Elektros energijos ir šilumos gamintojai klasifikuojami pagal gamybos tikslą:
—
pagrindinės veiklos gamintojai – privačios arba valstybei priklausančios gamybos įmonės, kurių pagrindinė veikla – elektros energijos ir (arba) šilumos, skirtos parduoti trečiosioms šalims, gamyba,
—
gamintojai savoms reikmėms – privačios arba valstybei priklausančios gamybos įmonės, gaminančios elektros energiją ir (arba) šilumą visiškai arba iš dalies savo pačių reikmėms ir ši veikla palaiko jų pirminę veiklą.
Pastaba.
Įsigaliojus patikslintam NACE (
2
) klasifikatoriui Komisija gali toliau aiškinti terminus pagal 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, juos papildydama atitinkamomis NACE nuorodomis.
2.1.
Tiekimas
2.1.1. GAMYBA IR (ARBA) VIETOS GAMYBA
Išgauto ar pagaminto kuro kiekis apskaičiuojamas po bet kurios operacijos, kuria pašalinama inertinė medžiaga. Įtraukiamas gamintojo gamybos metu (pvz., šildymui ar įrangos ir pagalbinių įrenginių eksploatavimui) suvartotas kuro kiekis ir kitiems gamintojams tiekiama energija, skirta transformavimui ar kitoms reikmėms.
Vietos gamyba – gamyba naudojant konkrečios teritorijos (duomenis teikiančios šalies teritorijos) išteklius.
2.1.2. REGENERUOTI PRODUKTAI
Taikoma tik juodosioms akmens anglims. Kasyklose regeneruotos suspensijos ir atliekų sąvartos skalūnai.
2.1.3. GAVIMAS IŠ KITŲ ŠALTINIŲ
Pagaminto kuro, įtraukto į kitas kuro ataskaitas, bet sumaišyto su kitu kuru ir naudojamo mišinyje, kiekis. Papildoma informacija apie šią sudedamąją dalį pateikiama taip:
—
gavimas iš kitų šaltinių: anglys,
—
gavimas iš kitų šaltinių: nafta ir naftos produktai,
—
gavimas iš kitų šaltinių: gamtinės dujos,
—
gavimas iš kitų šaltinių: atsinaujinantieji energijos ištekliai,
—
gavimas iš kitų šaltinių: vandenilis.
2.1.4. IMPORTAS IR (ARBA) EKSPORTAS
Jei nenurodyta kitaip, importas siejamas su pagaminto energetikos produkto pirmine kilmės šalimi (šalimi, kurioje energetikos produktas buvo pagamintas), kai importuojamas produktas skirtas naudoti šalyje, o eksportas – su galutinio panaudojimo šalimi. Kiekis laikomas importuotu arba eksportuotu, kai kertamos šalies politinės sienos, nepaisant to, ar atliktas muitinis įforminimas.
Jei negalima nurodyti kilmės arba paskirties šalies, galima naudoti kategoriją „Nenurodyta/Kita“.
2.1.5. TARPTAUTINIS JŪRINIS BUNKERIAVIMAS
Į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie naudojami tarptautinei laivybai, pristatyto kuro kiekis. Tarptautinė laivyba gali būti vykdoma jūroje, vidaus ežeruose ir vandens keliuose, taip pat pakrantės vandenyse. Neįtraukiama:
—
vartojimas vidaus laivybos laivuose, skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinę laivybą turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne laivo vėliava ar valstybe, kuriai jis priklauso;
—
vartojimas žvejybos laivuose;
—
vartojimas karinėse pajėgose.
2.1.6. TARPTAUTINĖ AVIACIJA
Tarptautinei aviacijai naudojamiems orlaiviams pristatytas kuro kiekis. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamus orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo vietomis, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė. Neįtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonėms sunaudotas kuras (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – transportas“) ir aviacinio kuro naudojimas karinėms reikmėms (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – kita“).
2.1.7. ATSARGŲ POKYČIAI
Šalies teritorijoje esančių atsargų kiekio ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir atsargų kiekio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje skirtumas. Jei nenurodyta kitaip, sukauptos atsargos parodomos kaip neigiamas skaičius, o neperteklinės atsargos – kaip teigiamas skaičius.
2.1.8. VISOS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PRADŽIOJE IR PABAIGOJE ŠALIES TERITORIJOJE ESANČIOS ATSARGOS
Visos šalies teritorijoje esančios atsargos, įskaitant valdžios sektoriaus, pagrindinių vartotojų ir už atsargų laikymą atsakingų organizacijų laikomas atsargas, atvykstančiuose vandenynų laivuose laikomos atsargos, laisvojoje zonoje laikomos atsargos ir kitiems pagal dvišalius Vyriausybių susitarimus arba ne pagal tokius susitarimus laikomos atsargos. Ataskaitinio laikotarpio pradžia ir pabaiga reiškia pirmąją ir paskutiniąją ataskaitinio laikotarpio dieną. Į atsargas įtraukiamos atsargos, laikomos visų rūšių specialiose antžeminėse arba požeminėse saugyklose.
2.1.9. TIESIOGINIS NAUDOJIMAS
Nafta (žalia nafta ir naftos produktai), naudojama tiesiogiai, neperdirbus naftos perdirbimo gamyklose. Įtraukiama žalia nafta, deginama elektros gamybai.
2.1.10. PIRMINIO PRODUKTO GAVIMAS
Įtraukiamas vietinės arba importuotos žalios naftos (įskaitant kondensatą) ir vietinio NGL (
3
), naudojamo tiesiogiai neperdirbus naftos perdirbimo gamykloje, kiekis ir naftos chemijos pramonės grąžintas kiekis, kuris (nors ir nepirminis kuras) naudojamas tiesiogiai.
2.1.11. BENDROJI NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ PRODUKCIJA
Pagaminta gatavų produktų naftos perdirbimo arba kompaundavimo gamykloje. Neįtraukiami naftos perdirbimo nuostoliai, tačiau įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklų kuras.
2.1.12. PERDIRBTI PRODUKTAI
Gatavi produktai, kurie po pristatymo galutiniam vartotojui dar kartą patenka į rinką (pvz., naudoti, o po to perdirbti tepalai). Šis kiekis turėtų būti atskiriamas nuo naftos chemijos pramonės grąžinto kiekio.
2.1.13. GRĄŽINTAS KIEKIS
Gatavi arba pusiau gatavi produktai, kuriuos galutiniai vartotojai grąžina į naftos perdirbimo gamyklas perdirbti, kompaunduoti arba parduoti. Tai paprastai šalutiniai naftos chemijos gamybos produktai.
2.1.14. PRODUKTŲ PERKĖLIMAI
Dėl pakitusių specifikacijų arba sumaišius su kitu produktu perklasifikuotas kiekis. Neigiamas vieno produkto įrašas kompensuojamas teigiamu įrašu (arba keliais įrašais) vienam arba keliems produktams arba atvirkščiai; galutinis grynasis rezultatas turėtų būti lygus nuliui.
2.1.15. PERKELTI PRODUKTAI
Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams.
2.1.16. STATISTINIAI SKIRTUMAI
Apskaičiuota vertė, nustatyta kaip pasiūlos požiūriu (pagal principą „iš viršaus į apačią“) apskaičiuoto dydžio ir suvartojimo požiūriu (pagal principą „iš apačios į viršų“) apskaičiuoto dydžio skirtumas. Duomenis teikiančios šalys turėtų paaiškinti visus didesnius statistinius skirtumus.
2.2.
Transformavimo sektorius
Transformavimo sektoriuje turėtų būti nurodomi tik kuro, kuris buvo transformuotas į kitą kurą, kiekiai. Šildymui, įrangos eksploatavimui ir bendram transformavimo palaikymui sunaudotas kuro kiekis turėtų būti nurodomas kaip sunaudotas energetikos sektoriuje.
2.2.1. TIK ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS, KAIP PAGRINDINĖS VEIKLOS, ĮMONĖS
Tik elektros energijos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse elektros energijai gaminti pagrindinės veiklos gamintojų sunaudotas kuro kiekis.
2.2.2. BENDROS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS (CHP), KAIP PAGRINDINĖS VEIKLOS, BLOKAI
Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose elektros energijai ir (arba) šilumai gaminti pagrindinės veiklos gamintojų sunaudotas kuro kiekis.
2.2.3. TIK ŠILUMOS GAMYBOS, KAIP PAGRINDINĖS VEIKLOS, ĮMONĖS
Tik šilumos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse šilumai gaminti pagrindinės veiklos gamintojų sunaudotas kuro kiekis.
2.2.4. TIK ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS SAVOMS REIKMĖMS ĮMONĖS
Tik elektros energijos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse elektros energijai gaminti gamintojų savoms reikmėms sunaudotas kuro kiekis.
2.2.5. BENDROS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS (CHP) SAVOMS REIKMĖMS BLOKAI
Visas elektros energijai gaminti sunaudotas kuro kiekis ir proporcingos kuro, sunaudoto šilumai, kurią gamintojai savoms reikmėms pardavė bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose, dalies kiekis. Proporcinga kuro, sunaudoto neparduotai (sunaudotai savoms reikmėms) šilumai gaminti, dalis, remiantis NACE klasifikatoriumi, nurodoma pagal atitinkamą galutinio energijos suvartojimo sektorių. Neparduota, bet kitiems subjektams pagal nefinansinius susitarimus pristatyta šiluma arba kitiems savininkams priklausantiems subjektams pristatyta šiluma turėtų būti nurodoma pagal tą patį principą kaip ir parduota šiluma.
2.2.6. TIK ŠILUMOS GAMYBOS SAVOMS REIKMĖMS ĮMONĖS
Proporcinga kuro dalis, atitinkanti tik šilumos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse gamintojų savoms reikmėms parduotą šilumos kiekį. Proporcinga kuro, sunaudoto neparduotai (sunaudotai savoms reikmėms) šilumai gaminti, dalis, remiantis NACE klasifikatoriumi, nurodoma pagal atitinkamą galutinio energijos suvartojimo sektorių. Neparduota, bet kitiems subjektams pagal nefinansinius susitarimus pristatyta šiluma arba kitiems savininkams priklausantiems subjektams pristatyta šiluma turėtų būti nurodoma pagal tą patį principą kaip ir parduota šiluma.
2.2.7. AKMENS ANGLIŲ BRIKETŲ GAMYKLOS
Akmens anglių briketams gaminti akmens anglių briketų gamyklose sunaudotas kuro kiekis.
2.2.8. KOKSO KROSNYS
Kokso krosnyse kokso krosnių koksui ir koksavimo dujoms gaminti sunaudotas kuro kiekis.
2.2.9. RUSVŲJŲ ANGLIŲ BRIKETŲ (BKB) IR (ARBA) DURPIŲ BRIKETŲ (PB) GAMYKLOS
Rusvųjų anglių briketams (BKB) gaminti BKB gamyklose sunaudotas kuro kiekis ir durpių briketams (PB) gaminti durpių briketų gamyklose sunaudotas kuro kiekis.
2.2.10. DUJŲ GAMYKLOS
Dujų gamyklų dujoms gaminti dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose sunaudotas kuro kiekis.
2.2.11. AUKŠTAKROSNĖS
Kuro kiekis, per viršų su geležies rūda arba per apačioje esančius pūstuvus su karšto oro srautu patenkantis į aukštakrosnių talpyklas.
2.2.12. AKMENS ANGLIŲ SKYSTINIMAS
Sintetinei alyvai gaminti sunaudotas kuro kiekis.
2.2.13. DUJŲ KEITIMO Į SKYSČIUS GAMYKLOS
Skystuoju kuru paversto dujinio kuro kiekis.
2.2.14. MEDŽIO ANGLIŲ GAMYBOS ĮMONĖS
Medžio anglimis paversto kietojo biokuro kiekis.
2.2.15. NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLOS
Naftos produktams gaminti sunaudotas kuro kiekis.
2.2.16. GAMTINIŲ DUJŲ MAIŠYMO ĮRENGINIAI (SUMAIŠYTOMS GAMTINĖMS DUJOMS)
Dujų, sumaišytų su gamtinėmis dujomis ir įleistų į dujų tinklą, kiekis.
2.2.17. MAIŠYMAS SU AUTOMOBILINIU BENZINU, DYZELINU IR (ARBA) ŽIBALU
Skystųjų biodegalų, sumaišytų su atitinkamomis iškastinės kilmės kuro sudedamosios dalimis, kiekis. Vandenilio, sumaišyto su kuru, kiekis.
2.2.18. VANDENILIO GAMYBA
Vandeniliui gaminti sunaudoto kuro kiekis.
2.2.19. KITUR NENURODYTA
Kitur nenurodytai transformavimo veiklai sunaudotas kuro kiekis. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.
2.3.
Energetikos sektorius
Energetikos pramonėje gavybai (kasybai, naftos ir dujų gavybai) arba operacijas, susijusias su transformavimo veikla, vykdančioms įmonėms eksploatuoti sunaudotas kuro kiekis. Atitinka NACE 05, 06, 19 ir 35 skyrius, NACE 09.1 grupę ir NACE 07.21 ir 08.92 klases.
Neįtraukiamas į kitą energijos formą transformuoto kuro kiekis (jis turėtų būti nurodomas transformavimo sektoriuje) arba kuro, sunaudoto naftos, dujų ir anglies suspensijos vamzdynams eksploatuoti, kiekis (jis turėtų būti nurodomas transporto sektoriuje).
2.3.1. NAUDOJIMAS SAVO REIKMĖMS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS, BENDROS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS (CHP) IR ŠILUMOS GAMYBOS ĮMONĖSE
Kaip energija pagalbinėms operacijoms įmonių tik elektros energijos gamybos, tik šilumos gamybos ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose sunaudoto kuro kiekis.
2.3.2. AKMENS ANGLIŲ KASYKLOS
Kaip energija anglių gavybai ir sodrinimui anglių kasybos pramonėje sunaudotas kuro kiekis. Sudegintos kasyklų viršuje esančiose elektrinėse anglys turėtų būti nurodomos transformavimo sektoriuje.
2.3.3. AKMENS ANGLIŲ BRIKETŲ GAMYKLOS
Kaip energija pagalbinėms operacijoms akmens anglių briketų gamyklose sunaudoto kuro kiekis.
2.3.4. KOKSO KROSNYS
Kaip energija pagalbinėms operacijoms kokso krosnyse (kokso gamyklose) sunaudoto kuro kiekis.
2.3.5. RUSVŲJŲ ANGLIŲ BRIKETŲ (BKB) IR (ARBA) DURPIŲ BRIKETŲ (PB) GAMYKLOS
Kaip energija pagalbinėms operacijoms rusvųjų anglių briketų (BKP) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklose sunaudoto kuro kiekis.
2.3.6. DUJŲ GAMYKLOS IR (ARBA) ANGLIŲ DUJINIMO GAMYKLOS
Kaip energija pagalbinėms operacijoms dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.
2.3.7. AUKŠTAKROSNĖS
Kaip energija pagalbinėms operacijoms aukštakrosnėse sunaudoto kuro kiekis.
2.3.8. AKMENS ANGLIŲ SKYSTINIMAS
Kaip energija pagalbinėms operacijoms anglių skystinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.
2.3.9. SKYSTINIMAS (SGD) IR (ARBA) DUJINIMAS
Kaip energija pagalbinėms operacijoms gamtinių dujų skystinimo ir pakartotinio dujinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.
2.3.10. DUJINIMO GAMYKLOS (BIODUJŲ)
Kaip energija pagalbinėms operacijoms biodujų dujinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.
2.3.11. DUJŲ KEITIMO Į SKYSČIUS (GTL) GAMYKLOS
Kaip energija pagalbinėms operacijoms dujų keitimo į skysčius gamyklose sunaudoto kuro kiekis.
2.3.12. MEDŽIO ANGLIŲ GAMYBOS ĮMONĖS
Kaip energija pagalbinėms operacijoms medžio anglių gamyklose sunaudoto kuro kiekis.
2.3.13. NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLOS
Kaip energija pagalbinėms operacijoms naftos perdirbimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.
2.3.14. BRANDUOLINĖ PRAMONĖ
Kaip energija pagalbinėms branduolinės pramonės operacijoms (atominiam branduolio dalijimuisi ir branduolių sintezei skirtos branduolinės medžiagos gavybai, perdirbimui ir pakartotiniam perdirbimui), įskaitant radioaktyviųjų branduolinių atliekų apdorojimą, šalinimą ir saugojimą, sunaudoto kuro kiekis.
2.3.15. NAFTOS IR DUJŲ GAVYBA
Naftos ir gamtinių dujų gavybos įrenginiuose sunaudotas kuro kiekis. Neįtraukiami vamzdynų nuostoliai (nurodomi kaip paskirstymo nuostoliai) ir vamzdynams eksploatuoti sunaudotos energijos kiekis (nurodomas transporto sektoriuje).
2.3.16. VANDENILIO GAMYBA, SKYSTINIMAS IR DUJINIMAS
Kaip energija pagalbinėms vandenilio gamybos, skystinimo ir dujinimo operacijoms sunaudoto kuro kiekis.
2.3.17. KITUR NENURODYTA – ENERGETIKOS VEIKLA
Kuro kiekis, susijęs su kitur nenurodyta energetikos veikla. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.
2.4.
Perdavimo ir paskirstymo nuostoliai
2.4.1. Perdavimo nuostoliai
Dėl perdavimo patirti kuro nuostoliai perdavimo sistemos operatoriaus valdomoje sistemos dalyje. Apima techninius ir netechninius nuostolius. Nurodant elektros energijos perdavimo nuostolius, įtraukiami transformatoriuose, kurie nėra laikomi elektros energijos jėgainių sudedamąja dalimi, patirti nuostoliai. Dujų atveju šie nuostoliai apima dujų išleidimą ir fakelų deginimą perdavimo metu.
2.4.2. Paskirstymo nuostoliai
Dėl paskirstymo patirti kuro nuostoliai paskirstymo sistemos operatoriaus valdomoje sistemos dalyje. Apima techninius ir netechninius nuostolius. Dujų atveju šie nuostoliai apima dujų išleidimą ir fakelų deginimą paskirstymo metu.
2.5.
Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms
Ne energetikos reikmėms sunaudotas kuro kiekis – nesudegintas kuras.
2.6.
Galutinis energijos suvartojimas (galutinio vartojimo specifikacijos)
2.6.1. PRAMONĖS SEKTORIUS
Šie duomenys susiję su pramonės įmonės pirminei veiklai sunaudoto kuro kiekiu.
Tik šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokams: nurodomas tik pačiame objekte sunaudojamai šilumai (savo reikmėms naudojamai šilumai) gaminti sunaudoto kuro kiekis. Parduotos šilumos gamybai ir elektros energijos gamybai sunaudoto kuro kiekis turėtų būti nurodomas atitinkamame transformavimo sektoriuje.
2.6.1.1. Kasyba ir karjerų eksploatavimas: NACE 07 skyrius (išskyrus 07.21) ir 08 skyrius (išskyrus 08.92); NACE 09.9 grupė.
2.6.1.1.1. Metalo rūdų kasyba [NACE 07 skyrius; išskyrus NACE 07.21 klasę „Urano ir torio rūdų kasyba“]
2.6.1.1.2. Kita kasyba ir karjerų eksploatavimas [NACE 08 skyrius; išskyrus NACE 08.92 klasę „Durpių gavyba“]
2.6.1.1.3. Kasybai būdingų paslaugų veikla [NACE 09 skyrius; išskyrus NACE 09.1 grupę „Naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla“]
2.6.1.2. Maisto produktai, gėrimai ir tabakas: NACE 10, 11 ir 12 skyriai.
2.6.1.2.1. Maisto produktų gamyba [NACE 10 skyrius]
2.6.1.2.2. Gėrimų gamyba [NACE 11 skyrius]
2.6.1.2.3. Tabako gaminių gamyba [NACE 12 skyrius]
2.6.1.3. Tekstilė ir oda [NACE 13, 14 ir 15 skyriai; įtraukiama tekstilės gaminių gamyba, drabužių siuvimas (gamyba) ir odos ir odos dirbinių gamyba]
2.6.1.4. Mediena ir medienos gaminiai – medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba [NACE 16 skyrius]
2.6.1.5. Plaušiena, popierius ir spausdinimas: NACE 17 ir 18 skyriai.
2.6.1.5.1. Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba [NACE 17 skyrius]
2.6.1.5.1.1. Plaušienos gamyba [NACE 17.11 klasė]
2.6.1.5.1.2. Kitas popierius ir popieriaus gaminiai [NACE 17.12 klasė ir NACE 17.2 grupė]
2.6.1.5.2 Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas [NACE 18 skyrius]
2.6.1.6. Chemija ir naftos chemija: NACE 20 ir 21 skyriai.
2.6.1.6.1. Chemikalų ir chemijos produktų gamyba [NACE 20 skyrius]
2.6.1.6.2. Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba [NACE 21 skyrius]
2.6.1.7. Nemetalų mineralai [NACE 23 skyrius]
2.6.1.7.1. Stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba [NACE 23.1 grupė]
2.6.1.7.2. Cemento, kalkių ir gipso (įskaitant klinkerį) gamyba [NACE 23.5 grupė]
2.6.1.7.3. Kiti nemetalų mineralų produktai [NACE 23.2, 23.3, 23.4, 23.6, 23.7 ir 23.9 grupės]
2.6.1.8. Geležis ir plienas [Pagrindinių metalų gamyba A: NACE 24.1, 24.2 ir 24.3 grupės bei 24.51 ir 24.52 klasės]
2.6.1.9. Spalvotųjų metalų pramonė [Pagrindinių metalų gamyba B: NACE 24.4 grupė ir 24.53 bei 24.54 klasės]
2.6.1.9.1. Aliuminio gamyba [NACE 24.42 klasė]
2.6.1.9.2. Kita spalvotųjų metalų pramonė [NACE 24.4 grupė, išskyrus NACE 24.42 klasę; NACE 24.53 ir 24.54 skyriai]
2.6.1.10. Mašinos: NACE 25 ir 26, 27 ir 28 skyriai.
2.6.1.10.1. Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba [NACE 25 skyrius]
2.6.1.10.2. Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba [NACE 26 skyrius]
2.6.1.10.3. Elektros įrangos gamyba [NACE 27 skyrius]
2.6.1.10.4. Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba [NACE 28 skyrius]
2.6.1.11. Transporto įranga: su transporto priemonėse naudojamos įrangos gamyba susijusios pramonės šakos [NACE 29 ir 30 skyriai; įtraukiama variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba bei kitos transporto įrangos gamyba]
2.6.1.12. Kitur nenurodyta – pramonė: NACE 22, 31 ir 32 skyriai
2.6.1.12.1. Guminių ir plastikinių gaminių gamyba [NACE 22 skyrius]
2.6.1.12.2. Baldų gamyba [NACE 31 skyrius]
2.6.1.12.3. Kita gamyba [NACE 32 skyrius]
2.6.1.13. Statyba [NACE 41, 42 ir 43 skyriai]
2.6.2. TRANSPORTO SEKTORIUS
Vykdant visų rūšių transporto veiklą sunaudota energija, neatsižvelgiant į NACE kategoriją (ekonomikos sektorių), kuriame vykdoma veikla. Geležinkelio stotims, autobusų stotims, prieplaukoms ir oro uostams šildyti ir apšviesti sunaudotas kuras turėtų būti nurodomas kategorijoje „Komercinės ir viešosios paslaugos“, o ne „Transporto sektorius“.
2.6.2.1. Geležinkeliai
Geležinkelių eismui, įskaitant pramoninius geležinkelius ir geležinkelių transportą, kuris yra miesto ir priemiesčio transporto sistemų dalis (pvz., traukiniai, tramvajai, metro), sunaudotas kuro kiekis.
2.6.2.1.1. Greitieji geležinkeliai
Geležinkelių linijomis, kuriose greitis gali būti didesnis kaip 200 km per valandą, važiuojančių traukinių sunaudojama energija.
2.6.2.1.2. Paprastieji geležinkeliai
Geležinkelių eismui sunaudojama energija, išskyrus greituosius geležinkelius ir metro bei tramvajus.
2.6.2.1.2.1. Keleivių vežimas paprastaisiais geležinkeliais
Energija, geležinkelių transporto sektoriuje sunaudojama keleiviams geležinkelių riedmenimis vežti nuo įlaipinimo vietos iki išlaipinimo vietos. Keleivis – bet kuris geležinkeliais keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio brigados narius.
2.6.2.1.2.2. Krovinių vežimas paprastaisiais geležinkeliais
Energija, geležinkelių transporto sektoriuje sunaudojama kroviniams geležinkelių riedmenimis vežti nuo pakrovimo vietos iki iškrovimo vietos.
2.6.2.1.3. Metro ir tramvajai
Energija, sunaudojama metro, tramvajų, lengvojo bėginio transporto ir kitose antžeminėse ar požeminėse miesto geležinkelių sistemose.
2.6.2.2. Vidaus laivyba
Į su bet kurios šalies vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie nenaudojami tarptautinei laivybai, pristatytas kuro kiekis (žr. skiltį „Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas“). Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinę laivybą turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne laivo vėliava ar valstybe, kuriai jis priklauso.
2.6.2.3. Keliai
Kelių transporto priemonių sunaudotas kuro kiekis. Įtraukiamas žemės ūkio transporto priemonių keliuose sunaudotas kuras ir kelių transporto priemonių tepalai.
Neįtraukiama stacionarių variklių sunaudojama energija (žr. skiltį „Kiti sektoriai“), traktorių ne greitkeliuose naudojama energija (žr. skiltį „Žemės ūkis“), kelių transporto priemonių karinėms reikmėms naudojama energija (žr. skiltį „Kiti sektoriai – kitur nenurodyta“), kelių dangai naudojamas bitumas ir statybvietėse naudojamų variklių sunaudota energija (žr. skiltį „Pramonės subsektorius – statyba“).
2.6.2.3.1. Sunkiasvorės krovininės transporto priemonės
Krovininių transporto priemonių, kurių krovumas viršija 3,5 t (N2 ir N3 klasių transporto priemonės pagal Europos transporto priemonių kategorijų klasifikatorių, remiantis JT EEK standartais), sunaudotas kuro kiekis.
2.6.2.3.2. Kolektyvinis transportas
Didelių keleivinių transporto priemonių, pvz., miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų, didelių furgonų ir pan. (M2 ir M3 klasių transporto priemonės pagal Europos transporto priemonių kategorijų klasifikatorių, remiantis JT EEK standartais), sunaudotas kuro kiekis.
2.6.2.3.3. Lengvieji automobiliai ir furgonai
Mažų transporto priemonių, pvz., keleivinių arba krovininių lengvųjų automobilių ir furgonų (N1 ir M1 klasių transporto priemonės pagal Europos transporto priemonių kategorijų klasifikatorių, remiantis JT EEK standartais), sunaudotas kuro kiekis.
2.6.2.3.4. Kitos kelių transporto priemonės
Visų kitų formų kelių transporto priemonių, išskyrus sunkiasvores krovinines transporto priemones, kolektyvinį transportą bei lengvuosius automobilius ir furgonus, sunaudotas kuro kiekis.
2.6.2.4. Vamzdyninis transportas
Kaip energija vamzdynų, kuriais transportuojamos dujos, skysčiai, suspensijos ir kitos prekės, eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis. Įtraukiama siurblinėms ir vamzdynų priežiūrai sunaudota energija. Neįtraukiama gamtinių arba pagamintų dujų, karšto vandens ar garo iš platintojo galutiniams naudotojams skirstymui vamzdynais sunaudota energija (nurodoma energetikos sektoriuje), galutiniam energijos tiekimui namų ūkiams, pramoniniams, komerciniams ir kitiems vartotojams sunaudota energija (įtraukiama į komercines ir (arba) viešąsias paslaugas) ir nuostoliai, patirti transportuojant iš platintojo galutiniams naudotojams (nurodomi kaip skirstymo nuostoliai).
2.6.2.5. Vidaus aviacija
Vidaus aviacijai naudojamiems orlaiviams pristatytas kuro kiekis. Įtraukiamas ne skraidymui, pvz., stendiniam variklių bandymui, sunaudotas kuras. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamus orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo vietomis, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė. Įtraukiamos ilgos kelionės tarp dviejų oro uostų, esančių šalyje, turinčioje užjūrio teritorijų. Neįtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonėms sunaudotas kuras (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – transportas“) ir aviacinio kuro naudojimas karinėms reikmėms (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – kita“).
2.6.2.6. Kitur nenurodyta – transportas
Kitur nenurodytai transporto veiklai sunaudotas kuro kiekis. Įtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonių sunaudotas kuras ir uostuose laivų krautuvų, įvairių rūšių kranų sunaudotas kuras. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.
2.6.3. KITI SEKTORIAI
Šioje kategorijoje nurodomas kuro kiekis, sunaudotas konkrečiai nepaminėtuose arba transformavimo, energetikos, pramonės ar transporto sritims nepriklausančiuose sektoriuose.
2.6.3.1. Komercinės ir viešosios paslaugos
Valstybiniame ir privačiame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų suvartotas kuro kiekis. NACE 33, 36, 37, 38, 39, 45, 46, 47, 52, 53, 55, 56, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 84 (išskyrus 84.22 klasę), 85, 86, 87, 88, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96 ir 99 skyriai. Geležinkelio, autobusų stotims, laivų prieplaukoms ir oro uostams šildyti ir apšviesti sunaudotas kuras turėtų būti nurodomas šioje kategorijoje. Įtraukiamas kuras, sunaudotas vykdant visą NACE 49, 50 ir 51 skyriuose nurodytą ne transporto veiklą.
2.6.3.1.1. Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas [NACE C sekcijos 33 skyrius]
2.6.3.1.2. Vandens tiekimas; nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas [NACE E sekcija]
2.6.3.1.3. Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas (NACE G sekcija).
2.6.3.1.3.1. Didmeninė prekyba [NACE G sekcijos 46 skyrius]
2.6.3.1.3.2. Mažmeninė prekyba [NACE G sekcijos 47 skyrius]
2.6.3.1.4. Sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla [NACE H sekcijos 52 skyrius]
2.6.3.1.5. Pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla [NACE H sekcijos 53 skyrius]
2.6.3.1.6. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla [NACE I sekcija]
2.6.3.1.6.1. Apgyvendinimo veikla [NACE I sekcijos 55 skyrius]
2.6.3.1.6.2. Maitinimo paslaugų veikla [NACE I sekcijos 56 skyrius]
2.6.3.1.7. Informacija ir ryšiai [NACE J sekcija]
2.6.3.1.8. Finansinė ir draudimo veikla bei Nekilnojamojo turto operacijos [NACE K sekcija ir NACE L sekcija]
2.6.3.1.9. Administracinė ir aptarnavimo veikla [NACE I sekcija]
2.6.3.1.10. Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas [NACE O sekcija]
2.6.3.1.11. Švietimas [NACE P sekcija]
2.6.3.1.12. Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas [NACE Q sekcija]
2.6.3.1.12.1. Ligoninių veikla [NACE Q sekcija, 86.1 grupė]
2.6.3.1.13. Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla [NACE R sekcija]
2.6.3.1.13.1. Sportinė veikla [NACE R sekcijos 93 skyrius]
2.6.3.1.14. Ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla [NACE U sekcija]
2.6.3.1.15. Profesinė, mokslinė ir techninė veikla bei kita aptarnavimo veikla [NACE M sekcija ir NACE S sekcija]
2.6.3.1.16. Duomenų centrai. Duomenų centras apibrėžiamas kaip struktūra arba struktūrų grupė, naudojama duomenų saugojimo, apdorojimo ir (arba) platinimo kompiuterinėms sistemoms / serveriams ir susijusiai įrangai laikyti, sujungti ir eksploatuoti, taip pat susijusiai veiklai.
2.6.3.2. Namų ūkiai
Nurodomas visų namų ūkių, įskaitant „namų ūkius, samdančius namų ūkio darbininkus“, suvartotas kuro kiekis. NACE 97 ir 98 skyriai.
Namų ūkių sektoriui apibūdinti vartojamų terminų apibrėžtys:
namų ūkis – vienas gyvenantis asmuo, šeima arba grupė kartu tame pačiame asmeniniame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi komunalinių paslaugų ir kitomis būtiniausiomis gyvenimo išlaidomis. Taigi, namų ūkių sektorius, taip pat vadinamas gyvenamuoju sektoriumi, yra visi šalies namų ūkiai kartu.
Prie šio sektoriaus nereikėtų priskirti kolektyvinių gyvenamųjų būstų: nuolatinių (pvz., kalėjimai) ar laikinų (pvz., ligoninės), nes jų suvartojimo duomenys įtraukiami į paslaugų sektorių. Transporto veiklai sunaudotos energijos duomenis reikėtų traukti į transporto sektorių, ne į namų ūkių sektorių.
Su namų ūkių vykdoma didelio masto ekonomine veikla susijusio energijos suvartojimo duomenų taip pat nereikėtų traukti į bendrą namų ūkių energijos suvartojimą. Tai gali būti žemės ūkio veikla nedideliuose ūkiuose ir kita ekonominė veikla, vykdoma namų ūkio gyvenamajame būste; tokia veikla turėtų būti įtraukta į atitinkamą galutinio suvartojimo sektorių.
2.6.3.2.1. Patalpų šildymas
Energijos suvartojimas būsto vidaus erdvei šildyti.
2.6.3.2.2. Patalpų vėsinimas
Energijos suvartojimas būstui vėsinti kondicionavimo sistema ir (arba) įrenginiu.
Ventiliatoriai, orapūtės ir kiti prie kondicionavimo sistemos neprijungti prietaisai turėtų būti įtraukiami ne į šį skirsnį, o į apšvietimo ir elektros prietaisų skirsnį.
2.6.3.2.3. Vandens šildymas
Energijos suvartojimas vandeniui, naudojamam praustis, maudytis, valyti ar kitoms su maisto gaminimu nesusijusioms reikmėms, šildyti.
Baseinų vandens šildymas neįtraukiamas (turėtų būti priskiriama kitiems galutiniams naudojimo būdams).
2.6.3.2.4. Maisto gaminimas
Energijos suvartojimas valgiui ruošti.
Papildomi įrenginiai (mikrobangų krosnelės, arbatiniai, kavinukai ir pan.) neįtraukiami; šie įrenginiai turėtų būti įtraukti į apšvietimo ir elektros prietaisų skirsnį.
2.6.3.2.5. Apšvietimo ir elektros prietaisai (tik elektros energija)
Elektros naudojimas apšvietimo ir bet kokiems kitiems būsto elektros prietaisams, neįtrauktiems į kitų galutinių naudojimo būdų skiltį.
2.6.3.2.6. Kiti galutiniai naudojimo būdai
Bet koks kitas namų ūkių energijos suvartojimas, pvz., lauko ir kitai veiklai, nepriskirtai prie ankstesnių penkių kategorijų, suvartojama energija (pvz., žoliapjovės, baseinų šildymas, lauko šildytuvai, lauko kepsninės, pirtys ir pan.).
2.6.3.3. Žemės ūkis
Naudotojų, kurių veikla priskiriama augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės ir susijusių paslaugų veiklos sektoriui, suvartotas kuro kiekis; NACE 01 skyrius.
2.6.3.4. Miškininkystė
Naudotojų, kurių veikla priskiriama miškininkystės ir medienos ruošos sektoriui, suvartotas kuro kiekis; NACE 02 skyrius.
2.6.3.5. Žvejyba
Vidaus vandens, pakrantės ir tolimajai žvejybai pristatytas kuro kiekis. Žvejyba turėtų apimti į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie šalyje papildė kuro atsargas, pristatytą kurą ir žvejybos pramonėje sunaudotą energiją. NACE 03 skyrius.
2.6.3.6. Kitur nenurodyta – kita
Kitur nenurodytai veiklai (pvz., NACE 84.22 klasės) sunaudotas kuro kiekis. Jai priskiriamas karinėms reikmėms mobiliųjų ir stacionariųjų priemonių sunaudotas kuras (pvz., laivuose, orlaiviuose, keliuose ir gyvenamosiose patalpose naudojama energija), neatsižvelgiant į tai, ar kuras pristatytas tos ar kitos šalies ginkluotosioms pajėgoms. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.
3.
PRODUKTAI
3.1.
ANGLYS (kietasis iškastinis kuras ir pagamintos dujos)
3.1.1. JUODOSIOS AKMENS ANGLYS
Juodosios akmens anglys yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus antracitą, koksines akmens anglis ir kitas bitumines akmens anglis.
3.1.2. ANTRACITAS
Daugiausia anglies turinčios akmens anglys, naudojamos pramonės ir namų ūkių reikmėms. Paprastai jo sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis neviršija 10 % ir yra didelis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis – apie 90 %). Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.
3.1.3. KOKSINĖS AKMENS ANGLYS
Bituminės akmens anglys, kurių kokybė yra tokia, kad galima pagaminti aukštakrosnėse naudoti tinkamą koksą (kokso krosnių koksą). Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.
3.1.4. KITOS BITUMINĖS AKMENS ANGLYS
Garui gaminti naudojamos akmens anglys; įtraukiamos visos bituminės akmens anglys, kurios nepriskiriamos nei prie koksinių akmens anglių, nei prie antracito. Joms būdingas didesnis nei antracito lakiųjų medžiagų kiekis (daugiau kaip 10 %) ir mažesnis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis mažiau kaip 90 %). Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.
3.1.5. RUSVOSIOS ANGLYS
Rusvosios anglys yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus subbitumines akmens anglis ir lignitą.
3.1.6. SUBBITUMINĖS AKMENS ANGLYS
Nesukepančiosios anglys, kurių viršutinis šilumingumas yra nuo 20 000 kJ/kg iki 24 000 kJ/kg ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis didesnis kaip 31 %, skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.
3.1.7. LIGNITAS
Nesukepančiosios anglys, kurių viršutinis šilumingumas yra mažesnis kaip 20 000 kJ/kg ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis didesnis kaip 31 %, skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.
3.1.8. AKMENS ANGLIŲ BRIKETAI
Sudėtinis kuras, pagamintas iš juodųjų akmens anglių dalelių, pridėjus rišamąją medžiagą. Todėl pagamintų akmens anglių briketų kiekis gali būti šiek tiek didesnis nei faktiškai transformavimo proceso metu sunaudotų anglių kiekis.
3.1.9. KOKSO KROSNIŲ KOKSAS
Kietas produktas, gautas aukštoje temperatūroje karbonizuojant akmens anglį, daugiausia koksinę akmens anglį, kuriam būdingas nedidelis drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekis. Kokso krosnių koksas daugiausia naudojamas geležies ir plieno pramonėje kaip energijos šaltinis ir cheminė medžiaga.
Šioje kategorijoje nurodomas smulkusis koksas ir liejyklų koksas.
Į šią kategoriją turėtų būti įtrauktas puskoksis (kietas produktas, gautas karbonizuojant anglį žemoje temperatūroje). Puskoksis naudojamas kaip šildymo krosnių kuras arba pačioje transformavimo gamykloje.
Į šią skiltį taip pat įtraukiamas iš lignito pagamintas koksas, smulkusis koksas ir puskoksis.
3.1.10. DUJINIS KOKSAS
Šalutinis juodųjų akmens anglių produktas, naudojamas dujų gamyklose miesto dujoms gaminti. Dujinis koksas naudojamas šildymui.
3.1.11. AKMENS ANGLIŲ DEGUTAS
Gaunamas bituminių akmens anglių destrukcinio distiliavimo proceso metu. Akmens anglių degutas yra skystas šalutinis akmens anglių distiliavimo produktas koksui gauti kokso krosnyse; arba jis gaminamas iš rusvųjų anglių („žemos temperatūros degutas“).
3.1.12. BKB (RUSVŲJŲ ANGLIŲ BRIKETAI)
BKB yra sudėtinis kuras iš lignito arba subbituminių anglių, pagamintas briketuojant esant aukštam slėgiui be rišamosios medžiagos, įskaitant džiovinto lignito daleles ir dulkes.
3.1.13. PAGAMINTOS DUJOS
Pagamintos dujos yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus dujų gamyklų dujas, koksavimo dujas, aukštakrosnių dujas ir kitas regeneruotas dujas.
3.1.14. DUJŲ GAMYKLŲ DUJOS
Visų rūšių dujos, pagamintos komunalinėse ar privačiose įmonėse, kurių pagrindinis tikslas – gaminti, transportuoti ir skirstyti dujas. Priskiriamos dujos, gautos karbonizuojant (įskaitant kokso krosnyse pagamintas dujas ir į dujų įmones perduotas dujas), visiškai dujinant prisodrinus arba neprisodrinus naftos produktais (SND, mazuto distiliavimo likutis ir t. t.), taip pat gautos perdirbant ir paprasčiausiai sumaišius dujas ir (arba) orą, įskaitant maišymą su gamtinėmis dujomis ir naudojimą gamtinių dujų tinkle. Dujų kiekis, gautas dujų gamykloms perdavus kitas akmens anglių dujas, turėtų būti nurodomas dujų gamyklų dujų gamybos eilutėje.
3.1.15. KOKSAVIMO DUJOS
Koksavimo dujos yra dujos, gaunamos kaip kokso krosnių kokso gamybos šalutinis produktas geležies ir plieno gamybai.
3.1.16. AUKŠTAKROSNIŲ DUJOS
Aukštakrosnių dujos gaminamos deginant koksą aukštakrosnėse geležies ir plieno pramonėje. Jos regeneruojamos ir naudojamos kaip kuras iš dalies pačioje gamykloje ir iš dalies kituose plieno pramonės procesuose arba įrenginiuose, pritaikytuose jas deginti.
3.1.17. KITOS REGENERUOTOS DUJOS
Plieno gamybos deguoninėje aukštakrosnėje šalutinis produktas, regeneruotas išleidimo iš aukštakrosnės metu. Šios dujos taip pat vadinamos konvertuojamomis dujomis, LD dujomis arba BOS dujomis. Grąžintojo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis viršutiniu šilumingumu. Taip pat įtraukiamos prieš tai nenurodytos pagamintos dujos, pvz., kietųjų anglinių medžiagų degiosios dujos, gautos kitur neaprašytų gamybos ir cheminių procesų metu.
3.1.18. DURPĖS
Durpės yra degios, minkštos, akytos arba suslėgtos augalinės kilmės nuosėdos, kurių sudėtyje yra daug vandens (neperdirbtose – iki 90 %), lengvai pjaustomos, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Durpėms priskiriamos velėninės ir trupininės durpės. Neįtraukiamos ne energetikos tikslams naudojamos durpės.
3.1.19. DURPIŲ PRODUKTAI
Įvairūs produktai, pvz., durpių briketai, tiesiogiai arba netiesiogiai gauti iš velėninių durpių ir trupininių durpių.
3.1.20. NAFTINGIEJI SKALŪNAI IR BITUMINGASIS SMĖLIS
Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis yra nuosėdinės uolienos, kurių sudėtyje yra kerogeno pavidalo organinės medžiagos. Kerogenas – vaškinė medžiaga, kurios sudėtyje daug angliavandenilių, laikoma naftos prekursoriumi. Naftinguosius skalūnus galima deginti tiesiogiai arba perdirbti šildant ir gauti skalūnų alyvą. Suskystinimo metu gauta skalūnų alyva ir kiti produktai turėtų būti nurodomi kaip kiti angliavandeniliai, priskiriami naftos produktams.
3.2.
GAMTINĖS DUJOS
3.2.1. GAMTINĖS DUJOS
Gamtines dujas sudaro dujos, esančios požeminiuose telkiniuose, skystos arba dujinės būsenos, daugiausia sudarytos iš metano, nepaisant gavybos būdo (tradicinis ar netradicinis). Jos apima tiek pagrindines (angl. non-associated) dujas, randamas telkiniuose, kuriuose gaunami angliavandeniliai tik dujų forma, tiek šalutines (angl. associated) dujas, kurios gaunamos kartu su žalia nafta, taip pat iš akmens anglių kasyklų arba iš akmens anglių klodų gautą metaną. Gamtinėms dujoms nepriskiriamos biodujos arba pagamintos dujos. Į gamtinių dujų tinklą perduotas šių produktų kiekis nurodomas atskirai nuo gamtinių dujų. Gamtinėms dujoms priskiriamos suskystintos gamtinės dujos (SGD) ir suslėgtos gamtinės dujos (CNG).
3.3.
ELEKTROS ENERGIJA IR ŠILUMA
3.3.1. ELEKTROS ENERGIJA
Elektros energija yra energija, perduodama vykstant fizikiniam reiškiniui, susijusiam su elektros krūviais ir jų poveikiu esant ramybės ir judėjimo būsenoms. Nurodoma visa sunaudota elektros energija, kuri buvo pagaminta ir suvartota, įskaitant nuo elektros tinklų nepriklausomą ir savo reikmėms sunaudotą energiją. Į tinklą netiekiamą elektros energiją gamina įrenginiai, kurie gamybos požiūriu yra atjungti nuo tinklo; įrenginys negali tinklui tiekti pagamintos elektros energijos. Pasigaminta elektros energija yra elektros energija, gamintojo suvartojama iki jos patekimo į tinklą.
3.3.2. ŠILUMA (GAUTA ŠILUMA)
Šiluma – tai energija, gaunama dėl slenkamojo, sukamojo ir vibracinio medžiagos sudedamųjų dalių judėjimo, taip pat dėl tos medžiagos fizinės būsenos pokyčių. Nurodoma visa pagaminta šiluma, išskyrus šilumą, kurią gamintojai savo reikmėms pagamino savo reikmėms ir nepardavė; visų kitų formų šiluma nurodoma kaip produktų, iš kurių buvo gaminama šiluma, sąnaudos.
3.4.
NAFTA (žalia nafta ir naftos produktai)
3.4.1. ŽALIA NAFTA
Žalia nafta yra natūralios kilmės mineralinė nafta, kurios sudėtyje yra angliavandenilių ir šalutinių priemaišų (pvz., sieros). Esant normaliai paviršiaus temperatūrai ir slėgiui ji yra skystos būsenos, o jos fizinės savybės (tankis, klampa ir t. t.) yra labai nepastovios. Šiai kategorijai priskiriamas kondensatas, gautas iš šalutinių arba pagrindinių dujų ir sumaišytas su komercinės žalios naftos srove. Kiekiai turėtų būti nurodomi nepriklausomai nuo gavybos būdo (tradicinis, netradicinis). Žaliai naftai nepriskiriami NGL.
3.4.2. GAMTINIAI DUJŲ KONDENSATAI (NGL)
NGL yra skysti arba suskystinti angliavandeniliai, gauti iš gamtinių dujų atskyrimo įrenginiuose arba dujų apdorojimo įmonėse. Gamtiniams dujų kondensatams priskiriamas (paprastasis ir izo-) etanas, propanas, butanas, (izo-) pentanas ir pentan plus formos (kartais vadinami natūraliuoju benzinu arba gamyklų kondensatu).
3.4.3. NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ ŽALIAVA
Naftos perdirbimo gamyklų žaliava yra apdorota nafta, skirta tolesniam perdirbimui (pvz., tiesioginės distiliacijos mazutas (gaunamas tiesioginiu naftos distiliavimu) arba vakuuminis gazolis), išskyrus kompaundavimą. Toliau apdorojant ji bus perdirbta į vieną arba daugiau sudedamųjų dalių ir (arba) galutinių produktų. Ši apibrėžtis taip pat taikoma iš naftos chemijos pramonės į naftos perdirbimo pramonę sugrąžintai žaliavai (pvz., pirolizės benzinas, C4 frakcijos, gazolis ir mazuto frakcijos).
3.4.4. PRIEDAI IR (ARBA) OKSIGENATAI
Priedai yra neangliavandeniliniai cheminiai junginiai, pridedami arba kompaunduojami su naftos produktais, siekiant pakeisti jų savybes (oktaninį skaičių, cetaninį skaičių, šalimo savybes ir pan.). Priedams priskiriami oksigenatai (pvz., alkoholiai (metanolis, etanolis), eteriai (metilo ir tretinio butilo eteris (MTBE), etilo ir tretinio butilo eteris (ETBE), tretinis pentil-metilo eteris (TAME) ir t. t.), esteriai (pvz., rapsų aliejus arba dimetilesteris ir t. t.), cheminiai junginiai (pvz., tetrametilšvinas (TML), tetraetilšvinas (TEL) ir detergentai). Šioje kategorijoje nurodytų priedų ir (arba) oksigenatų (alkoholių, eterių, esterių ir kitų cheminių junginių) kiekis turėtų būti susietas su kompaunduojamu su degalais arba su degalų naudojimui skirtu kiekiu. Šiai kategorijai priskiriami biodegalai, sumaišyti su skystuoju iškastiniu kuru.
3.4.5. PRIEDŲ IR (ARBA) OKSIGENATŲ SUDĖTYJE ESANTYS BIODEGALAI
Šioje kategorijoje nurodomų skystųjų biodegalų kiekis yra susietas su kompaunduotais skystaisiais biodegalais ir rodo tik tos dalies, kurią sudaro biodegalai, o ne visų skysčių, į kuriuos yra įmaišyta skystųjų biodegalų, tūrį. Neįtraukiami jokie nekompaunduoti skystieji biodegalai.
3.4.6. KITI ANGLIAVANDENILIAI
Sintetinė žalia nafta iš bitumingojo smėlio, skalūnų alyvos ir pan., anglies skystinimo skysčiai, gamtinių dujų virsmo į benziną metu gauti skysčiai ir emulsinė alyva (pvz., orimulsija); nepriskiriami naftingieji skalūnai; priskiriama skalūnų nafta (antrinis produktas).
3.4.7. NAFTOS PRODUKTAI
Naftos produktai yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus naftos perdirbimo dujas, etaną, suskystintąsias naftos dujas, pirminį benziną, automobilinį benziną, aviacinį benziną, benzininius reaktyvinius degalus, žibalinius reaktyvinius degalus, kitą žibalą, gazolį ir (arba) dyzeliną, mazutą, vaitspiritą ir SBP, tepalus, bitumą, parafiną, naftos koksą ir kitus produktus.
3.4.8. NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ DUJOS
Naftos perdirbimo dujoms priskiriamos įvairios nekondensuojamos dujos, kurias daugiausiai sudaro vandenilis, metanas, etanas ir alkenai, gauti naftos perdirbimo gamyklose distiliuojant žalią naftą arba apdorojant naftos produktus (pvz., krekingo metu). Taip pat priskiriamos dujos, grąžinamos iš naftos chemijos pramonės.
3.4.9. ETANAS
Natūralios dujinės būsenos linijinis angliavandenilis (C2H6), gautas iš gamtinių dujų ir naftos perdirbimo dujų srovių.
3.4.10. SUSKYSTINTOSIOS NAFTOS DUJOS (SND)
SND yra lengvi parafininiai angliavandeniliai, gauti naftos perdirbimo metu, žalios naftos stabilizavimo ir gamtinių dujų perdirbimo įmonėse. Juos dažniausiai sudaro propanas (C3H8) ir butanas (C4Hl0) arba jų mišinys. Jų sudėtyje taip pat gali būti propeno, buteno, izopropeno ir metilpropeno. SND paprastai skystinamos slėgiu, kad jas butų galima transportuoti arba sandėliuoti.
3.4.11. PIRMINIS BENZINAS
Pirminis benzinas yra žaliava, skirta naftos chemijos pramonei (pvz., etileno arba aromatinių angliavandenilių gamybai) arba benzino gamybai riformuojant arba izomerizuojant naftos perdirbimo gamykloje. Pirminiame benzine medžiaga susidaro 30–210 °C temperatūros distiliacijos intervale arba šio intervalo dalyje.
3.4.12. AUTOMOBILINIS BENZINAS
Automobilinį benziną sudaro lengvų angliavandenilių mišinys distiliuojant 35–215 °C temperatūroje. Jis naudojamas kaip degalai sausumoje naudojamuose kibirkštinio uždegimo varikliuose. Automobiliniame benzine gali būti priedų, oksigenatų ir oktaninį skaičių didinančių kuro priedų, įskaitant švino junginius. Priskiriamos automobilinio benzino kompaundavimo sudedamosios dalys (išskyrus priedus ir (arba) oksigenatus), pvz., alkilatai, izomeratas, riformingo benzinas (reformatas), krekingo benzinas, skirti naudoti kaip prekinis automobilinis benzinas. Automobilinis benzinas yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sumaišytą biobenziną (automobilinio benzino sudėtyje esantį biobenziną) ir ne biobenziną.
3.4.12.1. Sumaišytas biobenzinas (automobilinio benzino sudėtyje esantis biobenzinas)
Į automobilinį benziną įmaišytas biobenzinas.
3.4.12.2. Ne biobenzinas
Likusi automobilinio benzino dalis: automobilinis benzinas, išskyrus sumaišytą biobenziną (tai daugiausia iškastinės kilmės automobilinis benzinas).
3.4.13. AVIACINIS BENZINAS
Specialiai aviaciniams stūmokliniams varikliams paruoštas automobilinis benzinas, kurio oktaninis skaičius tinka varikliui, stingimo temperatūra –60 °C, o distiliacijos intervalas nuo 30 °C iki 180 °C.
3.4.14. BENZININIAI REAKTYVINIAI DEGALAI (PIRMINIO BENZINO REAKTYVINIAI DEGALAI ARBA JP4)
Priskiriamos visos lengvųjų angliavandenilių alyvos, naudojamos aviacijos turbinų jėgainėse, distiliuojant 100–250 °C temperatūroje. Jos gaunamos kompaunduojant žibalą ir benziną arba pirminį benziną taip, kad aromatinių angliavandenilių turinys neviršytų 25 % tūrio, o garų slėgis būtų nuo 13,7 kPa iki 20,6 kPa.
3.4.15. ŽIBALINIAI REAKTYVINIAI DEGALAI
Aviacijos turbinų jėgainėse naudojamas distiliatas. Jam būdingos tos pačios distiliacijos ypatybės, t. y. 150–300 °C temperatūra (paprastai neviršijant 250 °C), o pliūpsnio temperatūra yra tokia pat kaip žibalo. Be to, jis turi ypatingų savybių (pvz., stingimo temperatūra), kurias nustato Tarptautinė oro transporto asociacija. Priskiriamos žibalo kompaundavimo sudedamosios dalys. Žibaliniai reaktyviniai degalai yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sumaišytus reaktyvinius biodegalus (žibalinių reaktyvinių degalų sudėtyje esančius reaktyvinius biodegalus) ir reaktyvinius ne biodegalus.
3.4.15.1. Sumaišyti reaktyviniai biodegalai (žibalinių reaktyvinių degalų sudėtyje esantys reaktyviniai biodegalai)
Į žibalinius reaktyvinius degalus įmaišyti reaktyviniai biodegalai.
3.4.15.2. Reaktyviniai ne biodegalai
Likusi žibalinių reaktyvinių degalų dalis: žibaliniai reaktyviniai degalai, išskyrus sumaišytus reaktyvinius biodegalus (tai daugiausia iškastinės kilmės žibaliniai reaktyviniai degalai).
3.4.16. KITOS ŽIBALO RŪŠYS
Rafinuotos naftos distiliatas, naudojamas ne orlaivių transporto sektoriuose. Jis distiliuojamas 150–300 °C temperatūroje.
3.4.17. GAZOLIS IR (ARBA) DYZELINAS (DISTILIACINĖ ALYVA)
Gazolis ir (arba) dyzelinas pirmiausiai naudojami kaip tarpinis distiliatas, distiliuojamas 180–380 °C temperatūroje. Priskiriamos kompaundavimo sudedamosios dalys. Atsižvelgiant į paskirtį, skiriamos kelios markės. Gazoliui ir (arba) dyzelinui priskiriamas kelių transporto dyzelinas, naudojamas automobilių ir sunkvežimių slėginio uždegimo varikliuose. Gazoliui ir (arba) dyzelinui priskiriamos lengvos kūrenti skirtos pramoninės ir komercinės alyvos, laivų varikliuose ir geležinkelių transporte naudojamas dyzelis, kitas gazolis, įskaitant sunkiuosius gazolius, kurie distiliuojami 380–540 °C temperatūroje ir kurie yra naudojami kaip naftos chemijos žaliava. Gazolis ir (arba) dyzelinas yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sumaišytą biodyzeliną (gazolio ir (arba) dyzelino sudėtyje esantį biodyzeliną) ir ne biodyzeliną.
3.4.17.1. Sumaišytas biodyzelinas (gazolio ir (arba) dyzelino sudėtyje esantis biodyzelinas)
Į gazolį ir (arba) dyzeliną įmaišytas biodyzelinas.
3.4.17.2. Ne biodyzelinas
Likusi gazolio ir (arba) dyzelino dalis: gazolis ir (arba) dyzelinas, išskyrus sumaišytą biodyzeliną (tai daugiausia iškastinės kilmės gazolis ir (arba) dyzelinas).
3.4.18. MAZUTAS (SUNKIOJI ALYVA)
Visas likęs mazutas (sunkioji alyva) (įskaitant gautą maišymo metu). Kinematinė klampa 80 °C temperatūroje viršija 10 cSt. Pliūpsnio temperatūra visada viršija 50 °C, o tankis visada didesnis nei 0,90 kg/l. Mazutas yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus mažai sieringą mazutą ir sieringą mazutą.
3.4.18.1. Mažai sieringas mazutas (LSFO)
Mazutas, kuriame sieros yra mažiau nei 0,5 %.
3.4.18.2. Sieringas mazutas (HSFO)
Mazutas, kuriame sieros yra ne mažiau kaip 0,5 %.
3.4.19. VAITSPIRITAS IR SBP
Vaitspiritas ir SBP – tai rafinuoti distiliaciniai tarpiniai produktai, kurių distiliacija vyksta pirminio benzino arba žibalo lygmenyje. Jiems priskiriamas pramoninis spiritas (dar vadinamas SBP; lengvosios alyvos, distiliuojamos 30–200 °C temperatūroje, priklausomai nuo distiliacijos intervalo nutraukimo pozicijos skirstomos į 7 arba 8 pramoninio spirito markes, nustatomas pagal temperatūros skirtumus (kuri neviršija 60 °C) nuo 5 % iki 90 % tūrio distiliacijos taškų, ir vaitspiritas (pramoninis spiritas, kurio pliūpsnio temperatūra viršija 30 °C, o distiliacijos intervalas yra 135–200 °C).
3.4.20. TEPALAI
Iš distiliato šalutinių produktų gauti angliavandeniliai. Jie dažniausiai naudojami guolių paviršių trinčiai mažinti. Įtraukiamos visos prekinės tepamosios alyvos markės, pradedant šeivine alyva ir baigiant cilindrine alyva, ir visos kitos, naudojamos plastiškuosiuose tepaluose, variklinėje alyvoje ir visose tepalams naudojamos bazinės alyvos markėse.
3.4.21. BITUMAS
Kietas, pusiau kietas arba klampus koloidinės struktūros angliavandenilis, tarp rudos ir juodos spalvos, gaunamas kaip likutis žalios naftos distiliacijos metu, distiliuojant naftos likučius iš atmosferinės distiliacijos vakuuminiu būdu. Bitumas dažnai vadinamas asfaltu ir dažniausiai naudojamas keliams tiesti ir stogams dengti. Įtraukiamas pseudoverdantysis ir susmulkintas bitumas.
3.4.22. PARAFINAS
Sotieji alifatiniai angliavandeniliai. Jie yra tepamosios alyvos deparafinavimo metu gauti likučiai. Jie yra kristalinės struktūros, kuri maždaug priklauso nuo markės. Jų pagrindinės savybės yra tokios: bespalviai, bekvapiai ir permatomi, o lydosi aukštesnėje nei 45 °C temperatūroje.
3.4.23. NAFTOS KOKSAS
Juodos spalvos kietas šalutinis produktas, dažniausiai gaunamas atliekant naftos išvestinės žaliavos, vakuumo likučių, deguto ir pikio krekingą arba koksavimą uždelsto arba skystojo koksavimo metu. Jį daugiausiai sudaro anglis (90–95 %) ir mažas pelenų kiekis. Naudojamas plieno pramonėje kaip žaliava kokso krosnyse, kurui, elektrodų ir chemikalų gamybai. Dvi pagrindinės rūšys yra žaliasis koksas ir degtas koksas. Įtraukiamas vadinamasis katalizavimo koksas, kuris nusėda ant katalizatoriaus rafinavimo metu; šis koksas negali būti naudojamas antrą kartą ir paprastai sudeginamas kaip naftos perdirbimo gamyklų kuras.
3.4.24. KITI PRODUKTAI
Visi pirmiau atskirai nepaminėti produktai, pvz., degutas ir siera. Įtraukiami aromatiniai angliavandeniliai (pvz., BTX arba benzenas, toluenas ir ksilenas) ir alkenai (pvz., propenas), gaminami naftos perdirbimo gamyklose.
3.5.
ATSINAUJINANTIEJI ENERGIJOS IŠTEKLIAI IR ATLIEKOS
3.5.1. HIDROENERGIJA
Potencinė ir kinetinė vandens energija, hidroelektrinėse paversta į elektros energiją. Hidroenergija yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus tik hidroenergijos gamybos įmonėse, mišriose hidroenergijos gamybos įmonėse ir tik hidroakumuliacinėse elektrinėse pagamintą energiją.
3.5.1.1. Tik hidroenergijos gamybos įmonės
Hidroelektrinės, kuriose naudojama tik tiesioginė natūrali vandens prietaka ir kuriose nėra hidroakumuliacijos (vandens pakėlimo į aukštutinį baseiną) įrenginių.
3.5.1.2. Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės
Hidroelektrinės su natūralia vandens prietaka į aukščiau esančią talpyklą, kuriose visus įrenginius arba jų dalį galima naudoti vandeniui pakelti į aukštutinį baseiną; elektros energija gaminama panaudojant natūralią vandens prietaką ir pirmiau į aukštutinį baseiną pakeltą vandenį.
3.5.1.2.1. Iš jų hidroakumuliaciniu režimu
Mišriose hidroenergijos gamybos įmonėse hidroakumuliaciniu režimu (panaudojant pirmiau į aukštutinį baseiną pakeltą vandenį) pagamintos elektros energijos dalis
3.5.1.3. Tik hidroakumuliacinės elektrinės
Hidroelektrinės be natūralios vandens prietakos į aukščiau esančią talpyklą; didžioji dalis vandens, naudojamo elektros energijai gaminti, iš pradžių pakeliama į aukštutinį baseiną; išskyrus lietų ir sniegą.
3.5.2. GEOTERMINĖ ENERGIJA
Energija, gaunama iš žemės plutos išskiriamos šilumos, paprastai karšto vandens arba garų pavidalo; išskyrus aplinkos šilumą, surinktą naudojant grunto šildomuosius siurblius. Geoterminės energijos gamyba grindžiama gręžinyje gaunamo skysčio entalpijos ir pabaigoje išmetamo skysčio skirtumu.
3.5.3. SAULĖS ENERGIJA
Saulės energija yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus saulės fotovoltų energiją ir saulės šiluminę energiją.
3.5.3.1. Saulės fotovoltų energija
Saulės šviesa, paversta į elektros energiją, naudojant saulės baterijos elementus, kurie šviesoje gamina elektrą. Nurodoma visa pagaminta elektros energija (įskaitant smulkaus masto gamybą ir prie elektros tinklų neprijungtų įrenginių pagamintą elektros energiją).
3.5.3.1.1. Stoginiai įrenginiai
Čia nurodomas fotovoltinių plokščių, įrengtų ant statybinių konstrukcijų, kurių pirminis tikslas yra ne energijos gamyba, pagamintos energijos kiekis. Taip pat nurodomas kiekis, pagamintas į pastatą integruotų saulės šviesos energijos elektrinių, kai fotovoltinės plokštės yra įrengtos ne ant stogo, o, pvz., pritvirtintos kitur prie pastato. Fotovoltinės plokštės nelaikomos stoginiais įrenginiais, jeigu jos išdėstytos dideliame žemės plote, pvz., užima papildomą plotą (kaip antai žemės ūkio paskirties žemę).
3.5.3.1.2. Prie elektros tinklų neprijungti įrenginiai
Čia nurodomi A priedo 3.3.1 skirsnyje apibrėžti prie elektros tinklų neprijungti įrenginiai.
3.5.3.2. Saulės šiluminė energija
Saulės spindulių (saulės šviesos) šiluma, naudojama naudingoms energetikos reikmėms. Pavyzdžiui, tai gali būti saulės šiluminės energijos gamybos įmonės ir aktyvios sistemos, skirtos sanitariniam karštam vandeniui gaminti arba pastatų patalpoms šildyti. Tokiai energijai priskiriama šiluma, kuri patenka į šilumos perdavimo terpę, t. y. iš saulės energijos atėmus optinius ir kolektorių nuostolius. Neįtraukiama saulės energija, surinkta naudojant pasyviąsias pastatų šildymo, vėsinimo ir apšvietimo sistemas; įtraukiama tik saulės energija, susijusi su aktyviomis sistemomis.
3.5.4. POTVYNIŲ, BANGŲ, VANDENYNO ENERGIJA
Mechaninė energija, kuri kyla potvynių, bangavimo metu arba atsiranda iš vandenyno srovių ir naudojama elektrai gaminti.
3.5.5. VĖJO ENERGIJA
Kinetinė vėjo energija, vėjo turbinose paversta į elektrą. Vėjo energija yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sausumos ir jūros vėjo pagamintą energiją.
3.5.5.1. Sausumos vėjo energija
Sausumos vietovėse (krašto gilumoje, įskaitant ežerus ir kitus vidaus vandenų telkinius) panaudojant vėjo energiją pagaminta elektros energija.
3.5.5.2. Jūros vėjo energija
Jūrų vietovėse (pvz., jūroje, vandenyne ir dirbtinėse salose) pagaminta elektros energija. Nurodant už susijusios teritorijos teritorinių vandenų ribų naudojant jūros vėjo energiją pagamintą elektros energiją turėtų būti įtraukti visi įrenginiai, esantys šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje.
3.5.6. PRAMONINĖS ATLIEKOS (NEATSINAUJINANČIOJI DALIS)
Nurodomos pramoninės neatsinaujinančiosios atliekos, svarbioms energetikos reikmėms tiesiogiai deginamos specialiuose įrenginiuose. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu. Neįtraukiamos atliekos, kurių deginimo metu neišgaunama energija. Atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis turėtų būti nurodoma toje biokuro kategorijoje, kuri labiausiai atitinka tų atliekų pobūdį.
3.5.7. KOMUNALINĖS ATLIEKOS
Namų ūkiuose, ligoninėse ir tretiniame sektoriuje susidariusios atliekos (iš esmės – visos atliekos, kurios yra panašios į namų ūkio atliekas), svarbioms energetikos reikmėms tiesiogiai deginamos specialiuose įrenginiuose. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu. Neįtraukiamos atliekos, kurių deginimo metu neišgaunama energija. Komunalinės atliekos yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus atsinaujinančiąsias ir neatsinaujinančiąsias komunalines atliekas.
3.5.7.1. Atsinaujinančiosios komunalinės atliekos
Biologinės kilmės komunalinių atliekų dalis.
3.5.7.2. Neatsinaujinančiosios komunalinės atliekos
Nebiologinės kilmės komunalinių atliekų dalis.
3.5.8. BIOKURAS
Biokuras yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus kietąjį biokurą, biodujas ir skystuosius biodegalus. Ne energetikos reikmėms sunaudotas biokuras (pvz., statybos arba baldų gamybos reikmėms sunaudota mediena, varikliams tepti skirta bioalyva ir kelių dangai skirtas biobitumas) neįtraukiamas į energetikos statistinius duomenis.
3.5.8.1. Kietasis biokuras
Taikoma biologinės kilmės kietajai organinei neiškastinei medžiagai (dar vadinamai biomase), kuri gali būti naudojama kaip kuras šildymui arba elektrai gaminti. Kietasis biokuras yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus medžio anglis, malkinę medieną, medienos likučius ir šalutinius produktus, sulfatines išviras, cukranendrių išspaudas, gyvūnines atliekas, kitas augalines medžiagas ir likučius, taip pat atsinaujinančiąją pramoninių atliekų dalį.
3.5.8.1.1. Medžio anglys
Medžio anglys yra kuras, pagamintas iš kietojo biokuro – medžio ir kitų augalinės kilmės medžiagų destrukcinio distiliavimo ir pirolizės metu gautų kietųjų atliekų.
3.5.8.1.2. Malkinė mediena, medienos likučiai ir šalutiniai produktai
Malkinė mediena arba malkos (rąstų, žabų, granulių arba skiedrų pavidalo), gautos iš natūralių arba prižiūrimų miškų ar pavienių medžių. Įtraukiami medienos likučiai, kurie yra naudojami kaip kuras ir kurių, kaip medienos, pirminė sudėtis nėra pakeista; įtraukiamos medienos granulės. Neįtraukiamos medžio anglys ir sulfatinės išviros. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.
3.5.8.1.2.1. Medienos granulės
Medienos granulės yra cilindro formos gaminys, pagamintas aglomeracijos būdu, suspaudžiant medienos likučius.
3.5.8.1.3. Sulfatinės išviros
Elektros energija, pagaminta iš panaudotų šarminių išvirų, gautų iš skaidymo įrenginių, sulfatiniu arba natroniniu būdu gaminant popieriui gaminti reikalingą pluoštą. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.
3.5.8.1.4. Cukranendrių išspaudos
Kuras, gautas iš pluošto, kuris liko po cukranendrių perdirbimo išsunkus sultis. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.
3.5.8.1.5. Gyvūninės atliekos
Energija, gauta panaudojus gyvūnų išmatas, mėsos ir žuvies likučius, kurie išdžiovinti tiesiogiai naudojami kaip kuras. Neįtraukiamos atliekos, naudojamos anaerobinės fermentacijos įmonėse. Šiose įmonėse susidarančios kuro dujos įtraukiamos į biodujas. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.
3.5.8.1.6. Kitos augalinės medžiagos ir likučiai
Kitur nenurodytas biokuras, įskaitant šiaudus, daržovių išaižas, žemės riešutų lukštus, nukirstus žabus, alyvuogių išspaudas ir kitas atliekas, susidarančias prižiūrint augalus, nuimant jų derlių ir juos apdorojant. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.
3.5.8.1.7. Atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis
Kieta atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis, tiesiogiai sudeginama specialiuose įrenginiuose svarbioms energetikos reikmėms (pvz., be kita ko, natūralaus kaučiuko dalis panaudotose guminėse padangose arba natūralaus pluošto dalis tekstilės atliekose, atitinkamai priskiriamose 07.3 ir 07.6 atliekų kategorijoms, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos). Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.
3.5.8.2. Biodujos
Dujos, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra metanas ir anglies dioksidas, gaunami biomasę skaidant anaerobiniu būdu arba biomasėje vykstant šiluminiams procesams, įskaitant dujas, gaunamas iš atliekose esančios biomasės. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu. Biodujos yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sąvartynų dujas, kanalizacijos dumblo dujas, kitos anaerobinės fermentacijos metu gautas biodujas ir šiluminių procesų biodujas.
3.5.8.2.1. Sąvartynų dujos
Biodujos, gaunamos anaerobiniu būdu skaidant sąvartynų atliekas.
3.5.8.2.2. Kanalizacijos dumblo dujos
Biodujos, gaunamos kanalizacijos dumblo anaerobinės fermentacijos metu.
3.5.8.2.3. Kitos anaerobinio skaidymo metu gautos biodujos
Biodujos, gaunamos gyvūnų srutų, skerdyklų, alaus daryklų ir kitų žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų anaerobinės fermentacijos metu.
3.5.8.2.4. Šiluminių procesų biodujos
Biodujos, susidariusios biomasėje vykstant šiluminiams procesams (dujinimo arba pirolizės).
3.5.8.3. Skystieji biodegalai
Šiai kategorijai priskiriami visi natūralios kilmės (pvz., pagaminti iš biomasės ir (arba) biologiškai skaidžios atliekų dalies) skystieji degalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės skystaisiais degalais arba juos pakeisti. Šioje kategorijoje nurodomas skystųjų biodegalų kiekis turėtų apimti grynų biodegalų, nesumaišytų su kitu iškastiniu kuru, kiekį. Konkrečiais skystųjų biodegalų importo ir eksporto atvejais prekyboje nurodomas tik tas kiekis, kuris nebuvo kompaunduojamas su transporto degalais (t. y. jų grynasis pavidalas); prekyba skystaisiais biodegalais, sumaišytais su transporto degalais, turėtų būti nurodyta naftos produktų kategorijoje. Nurodomi tik energetikos reikmėms naudojami skystieji biodegalai, deginami tiesiogiai arba maišomi su iškastiniu kuru. Skystieji biodegalai yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus biobenziną, biodyzeliną, reaktyvinius biodegalus ir kitus skystuosius biodegalus.
3.5.8.3.1. Biobenzinas
Skystieji biodegalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės automobiliniu benzinu arba jam pakeisti.
3.5.8.3.1.1. Bioetanolis
Biobenzino sudėtyje esantis etanolis.
3.5.8.3.2. Biodyzelinas
Skystieji biodegalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės dujomis ir (arba) dyzelinu arba jam pakeisti.
3.5.8.3.3. Reaktyviniai biodegalai
Skystieji biodegalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės reaktyviniais degalais arba jiems pakeisti.
3.5.8.3.4. Kiti skystieji biodegalai
Skystieji biodegalai, nepriskiriami nė vienai iš pirmiau nurodytų kategorijų.
3.5.9. APLINKOS ŠILUMA
Naudingo temperatūros lygio šilumos energija, gauta (surinkta) naudojant šilumos siurblius, kuriems veikti reikalinga elektros energija arba kitokia pagalbinė energija. Ši šilumos energija gali būti sukaupta aplinkos ore, po litosferos paviršiumi arba paviršiniuose vandenyse. Vertės turėtų būti nurodomos pagal tokią pat metodiką, kokia taikoma šilumos siurbliais surinktai šilumos energijai pagal Direktyvą 2009/28/EB ir Direktyvą (ES) 2018/2001, tačiau turi būti įtraukti visi šilumos siurbliai, nepaisant jų efektyvumo.
3.6.
VANDENILIS
Turi būti nurodomas vandenilis, naudojamas kaip žaliava, kuras arba energijos nešiklis ar kaupiklis. Taip pat nurodomas savo reikmėms pagamintas ir savo reikmėms suvartotas vandenilis. Vandenilis mišiniuose nenurodomas, nebent jis išgaunamas (atskiriamas) energetikos ar ne energetikos reikmėms.