English - European Union - Energy - Environment -

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2024/1275 2024 m. balandžio 24 d. dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2024/1275

2024 m. balandžio 24 d.

dėl pastatų energinio naudingumo

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

1. Apžvalga

1 straipsnis Dalykas

2 straipsnis Terminų apibrėžtys

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

pastatas – stogu dengtas statinys su sienomis, kurio patalpų aplinkai palaikyti naudojama energija;

visai netaršus pastatas – labai didelio energinio naudingumo, nustatyto pagal I priedą, pastatas, kuriam reikalingas nulinis arba labai mažas energijos kiekis, kuriame vietoje visai neišskiriama anglies dioksido iš iškastinio kuro, o eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas, vadovaujantis 11 straipsniu;

energijos beveik nevartojantis pastatas – pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas yra labai didelis, t. y. ne prastesnis nei 2023 m. kaštų atžvilgiu optimalus lygis, apie kurį valstybės narės praneša pagal 6 straipsnio 2 dalį, ir kuriam reikalingos energijos, kurios beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, didžiąją dalį sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, įskaitant vietoje pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją ar netoliese pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

minimalieji energinio naudingumo standartai – taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad pagal platų pastatų ūkio renovacijos planą arba atėjus inicijavimo momentui rinkoje (pavyzdžiui, pardavimui, nuomai, dovanojimui arba paskirties keitimui kadastre ar žemės registre) per tam tikrą laikotarpį arba iki tam tikros datos būtų užtikrinta esamų pastatų atitiktis energinio naudingumo reikalavimui, ir taip skatinama esamų pastatų renovacija;

viešosios įstaigos – viešosios įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 12 punkte;

techninė pastato sistema – pastato ar pastato vieneto patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, vėdinimo, buitinio karšto vandens, įmontuojamojo apšvietimo, pastato automatizavimo ir kontrolės, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir energijos kaupimo vietoje techninė įranga arba kelias iš šių funkcijų atliekanti techninė įranga, įskaitant tas sistemas, kurioms naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija;

pastato automatizavimo ir kontrolės sistema – sistema, kuri apima visus produktus, programinę įrangą ir inžinerijos paslaugas, galinčius padėti užtikrinti energijos vartojimo požiūriu efektyvų, ekonominį ir saugų techninių pastato sistemų veikimą taikant automatines kontrolės priemones ir palengvinant tų techninių pastato sistemų valdymą rankiniu būdu;

pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba skaitikliu išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant energiją šildymo, vėsinimo, vėdinimo, buitinio karšto vandens ir apšvietimo reikmėms;

pirminė energija – atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių energija, kuri nebuvo niekaip konvertuota ar transformuota;

10)

išmatuota – matavimas atitinkamu prietaisu, pavyzdžiui, energijos skaitikliu, galios skaitikliu, galios matavimo ir stebėjimo prietaisu arba elektros skaitikliu;

11)

pirminės neatsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas – rodiklis, apskaičiuojamas konkretaus energijos nešiklio pirminės neatsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, įskaitant patiektą energiją ir apskaičiuotus energijos nuostolius, patirtus patiekiant energiją į naudojimo taškus, padalijus iš patiektos energijos kiekio;

12)

pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas – rodiklis, apskaičiuojamas iš vietoje, netoliese arba toli esančio energijos šaltinio gautos pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos, patiekiamos per tam tikrą energijos nešiklį, kiekį, įskaitant patiektą energiją ir apskaičiuotus energijos nuostolius, patirtus patiekiant energiją į naudojimo taškus, padalijus iš patiektos energijos kiekio;

13)

bendras pirminės energijos koeficientas – konkretaus energijos nešiklio pirminės atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientų suma;

14)

atsinaujinančiųjų išteklių energija – atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, visų pirma, vėjo, saulės (saulės šiluminė ir saulės fotovoltinė) ir geoterminė energija, osmosinė energija, aplinkos energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biodujos;

15)

pastato apvalkalas – integruoti pastato elementai, atskiriantys jo vidų nuo išorinės aplinkos;

16)

pastato vienetas – sekcija, aukštas arba butas pastate, skirti arba pakeitus pritaikyti naudoti atskirai;

17)

pastato dalis – techninė pastato sistema arba pastato apvalkalo dalis;

18)

gyvenamasis pastatas arba gyvenamasis pastato vienetas – kambarys ar kambariai nuolatiniame pastate arba struktūriškai atskirta pastato dalis, skirta gyventi vienam privačiam namų ūkiui ištisus metus;

19)

renovacijos pasas – individualus maksimaliu skaičiumi etapų atliekamos konkretaus pastato esminės renovacijos, labai pagerinsiančios pastato energinį naudingumą, veiksmų planas;

20)

esminė renovacija – renovacija, atitinkanti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kurią atliekant daugiausia dėmesio skiriama esminėms pastato dalims ir kurią atlikus pastatas arba pastato vienetas paverčiamas:

anksčiau nei 2030 m. sausio 1 d. – energijos beveik visai nevartojančiu pastatu;

nuo 2030 m. sausio 1 d. – visai netaršiu pastatu;

21)

etapinė esminė renovacija – esminė renovacija, atliekama maksimaliu skaičiumi etapų, kaip nustatyta renovacijos pase;

22)

kapitalinė renovacija – pastato renovacija, kai:

visa pastato apvalkalo arba techninių pastato sistemų renovacijos kaina sudaro daugiau kaip 25 % pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės arba

renovuojama daugiau nei 25 % pastato apvalkalo paviršiaus.

Valstybės narės pasirinktinai gali taikyti a arba b punktą;

23)

eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su techninių pastato sistemų energijos vartojimu pastato naudojimo ir eksploatavimo metu;

24)

per visą gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas per visą pastato gyvavimo ciklą, įskaitant statybos produktų gamybą ir vežimą, statybvietėse vykdomą veiklą, energijos naudojimą pastate ir statybos produktų pakeitimą, taip pat griovimą, atliekų vežimą bei tvarkymą ir jų pakartotinį panaudojimą, perdirbimą ir galutinį šalinimą;

25)

visuotinio atšilimo potencialas per gyvavimo ciklą arba GWP per gyvavimo ciklą – rodiklis, kuriuo kiekybiškai įvertinamas pastato visuotinio atšilimo potencialas per visą jo gyvavimo ciklą;

26)

skirtingos paskatos – skirtingos paskatos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 54 punkte;

27)

energijos nepriteklius – energijos nepriteklius, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 52 punkte;

28)

pažeidžiamas namų ūkis – energijos nepriteklių patiriantis namų ūkis arba namų ūkis, įskaitant mažesnes vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuris ypač kenčia dėl didelių energijos išlaidų ir lėšų pastatui, kuriame įsikūręs, renovuoti stygiaus;

29)

Europos standartas – Europos standartizacijos komiteto, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto arba Europos telekomunikacijų standartų instituto priimtas ir viešai skelbiamas standartas;

30)

energinio naudingumo sertifikatas – valstybės narės ar jos paskirto juridinio asmens pripažintas sertifikatas, kuriame nurodomas pastato arba pastato vieneto energinis naudingumas, apskaičiuotas pagal metodiką, priimtą vadovaujantis 4 straipsniu;

31.

kogeneracija – vienu metu vykdomas vienas šilumos energijos ir elektros arba mechaninės energijos gamybos procesas;

32.

kaštų atžvilgiu optimalus lygis – energinio naudingumo lygis, užtikrinantis mažiausius kaštus per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą, kai:

mažiausi kaštai apskaičiuojami atsižvelgiant į:

atitinkamo pastato kategoriją ir naudojimą:

ii)

investicijų, susijusių su energija, kaštus, grindžiamus oficialiomis prognozėmis;

iii)

priežiūros ir eksploatavimo kaštus, įskaitant energijos išlaidas, atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų išlaidas;

iv)

išorinį energijos naudojimo poveikį aplinkai ir sveikatai;

atitinkamais atvejais, pelną iš vietoje pagamintos energijos;

vi)

atitinkamais atvejais, atliekų tvarkymo išlaidas; ir

kiekviena valstybė narė nustato numatomą ekonominio gyvavimo ciklą, kuris nurodo likusį numatomą pastato ekonominio gyvavimo ciklą tais atvejais, kai energinio naudingumo reikalavimai nustatomi visam pastatui, arba likusį numatomą pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą tais atvejais, kai energinio naudingumo reikalavimai nustatomi pastato dalims.

Kaštų atžvilgiu optimalus lygis turi patekti į naudingumo lygių, kuriems esant kaštų ir naudos analizės, skaičiuojant per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą, rezultatai yra teigiami, intervalą;

33)

įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1804 ( 1 ) 2 straipsnio 48 punkte;

34)

išankstinis kabelių nutiesimas – visos priemonės, būtinos įkrovimo prieigoms įrengti, įskaitant duomenų perdavimą, kabelius, kabelių trasas ir prireikus elektros skaitiklius;

35)

dengta automobilių stovėjimo aikštelė – dengtas statinys, kuriame yra bent trys automobilių stovėjimo vietos, nenaudojantis energijos patalpų mikroklimatui palaikyti;

36)

atskira mikrosistema – su kitomis sistemomis nesujungta sistema, 2022 m. suvartojusi mažiau nei 500 GWh;

37)

išmanusis įkrovimas – išmanusis įkrovimas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 ( 2 ) 2 straipsnio antros dalies 14m punkte;

38)

abikryptis įkrovimas – abikryptis įkrovimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1804 2 straipsnio 11 punkte;

39)

hipotekos portfelio standartai – mechanizmai, kuriais hipotekos skolintojai skatinami nustatyti planą iki 2030 m. ir 2050 m. didinti portfelyje esančių pastatų, kuriems taikoma jų hipoteka, vidutinį energinį naudingumą ir motyvuoti potencialius klientus gerinti savo nekilnojamojo turto energinį naudingumą, vadovaujantis Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo užmoju ir atitinkamais energetikos tikslais energijos vartojimo pastatuose srityje ir remiantis Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje nustatyta aplinkos apsaugos požiūriu tvarios ekonominės veiklos apibrėžtimi;

40)

mokėjimais už sutaupytą energiją grindžiama sistema – išimtinai energiniam naudingumui didinti skirta paskolų sistema, kai rengiant sistemą nustatoma sąsaja tarp paskolos grąžinimo įmokų ir sutaupyto energijos kiekio, taip pat atsižvelgiant į kitus ekonominius veiksnius, pavyzdžiui, energijos sąnaudų indeksavimą, palūkanų normas, padidėjusią turto vertą ir paskolos refinansavimą;

41)

skaitmeninis pastato žurnalas – bendra visų atitinkamų pastato duomenų, įskaitant su energiniu naudingumu susijusius duomenis, pvz., energinio naudingumo sertifikatus, renovacijos pasus ir pažangiojo parengtumo rodiklius, taip pat GWP per gyvavimo ciklą duomenų, saugykla, kuri padeda pastatų savininkams ir naudotojams, finansų įstaigoms ir viešosioms įstaigoms priimti pagrįstus sprendimus ir dalytis informacija statybos sektoriuje;

42)

oro kondicionavimo sistema – patalpų orui tam tikru būdu reguliuoti reikalingų techninių komponentų rinkinys, kuris palaiko arba gali sumažinti temperatūrą;

43)

šildymo sistema – patalpų orui tam tikru būdu reguliuoti reikalingų techninių komponentų rinkinys, kuris padidina temperatūrą;

44)

ventiliacijos sistema – techninė pastato sistema, kuri natūraliomis ar mechaninėmis priemonėmis tiekia lauko orą į pastato erdvę;

45)

šilumos generatorius – šildymo sistemos dalis, I priede nustatytoms reikmėms gaminanti naudingąją šilumą vienu ar daugiau iš šių būdų:

deginant kurą, pavyzdžiui, katile;

panaudojant Džaulio reiškinį elektrinės varžinio kaitinimo sistemos kaitinimo elementuose;

surenkant šilumą iš aplinkos oro, vėdinimo šalinamo oro arba vandens ar grunto šilumos šaltinio, panaudojant šilumos siurblį;

46)

vėsumos generatorius – oro kondicionavimo sistemos dalis, I priede nustatytoms reikmėms gaminanti naudingąją vėsumą;

47)

sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo – sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2023/1791 2 straipsnio 33 punkte;

48)

katilas – katilo korpuso ir degiklio sistema, skirta kuro degimo metu išskiriamą šilumą perduoti skysčiui;

49)

vardinė atiduodamoji galia – didžiausia šiluminė galia, matuojama kW, kurią, kaip nurodo ir užtikrina gamintojas, galima pasiekti nepertraukiamos eksploatacijos metu esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui;

50)

centralizuotas šilumos arba vėsumos tiekimas – šiluminės energijos garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių forma paskirstymas tinklu iš centrinio ar decentralizuoto gamybos šaltinio į įvairius pastatus ar aikšteles erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui;

51)

naudingasis grindų plotas – pastato grindų plotas, reikalingas kaip parametras konkrečioms naudojimo sąlygoms grindų ploto vienete kiekybiškai įvertinti ir paprastinimams bei zonavimo ir skirstymo ar perskirstymo taisyklėms taikyti;

52)

atskaitinis grindų plotas – grindų plotas, naudojamas kaip atskaitinis dydis vertinant pastato energinį naudingumą, apskaičiuojamas kaip pastato apvalkale esančių erdvių, pagal kurias vertinamas energinis naudingumas, naudingojo grindų ploto suma;

53)

vertinamosios erdvės ribos – erdvės, į kurią patiekiamos energijos ir iš kurios eksportuojamos energijos kiekis yra matuojamas arba skaičiuojamas, ribos;

54)

vietoje – konkrečiame pastate ar ant jo arba sklype, kuriame yra tas pastatas;

55)

netoliese pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija – konkretaus pastato vietos ar rajono teritorijoje pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, atitinkanti visas šias sąlygas:

ji gali būti platinama ir naudojama tik toje vietos ar rajono teritorijoje per tam skirtą skirstymo tinklą;

pagal jos kiekį galima apskaičiuoti konkretų pirminės energijos koeficientą, galiojantį tik toje vietos ar rajono teritorijoje pagamintai atsinaujinančiųjų išteklių energijai, ir

ją galima naudoti vietoje per tam skirtą jungtį su energijos gamybos šaltiniu, kai tam skirtais jungčiai naudoti reikalinga speciali įranga, leidžianti saugiai tiekti energiją pastato savoms reikmėms ir išmatuoti skaitikliais jos duomenis;

56)

paslaugos, susijusios su pastatų energiniu naudingumu arba PEN paslaugos – tokios paslaugos kaip šildymas, vėsinimas, vėdinimas, buitinio karšto vandens tiekimas, apšvietimas ir kt., į kurioms sunaudojamą energijos kiekį atsižvelgiama apskaičiuojant pastato energinį naudingumą;

57)

energijos reikmės – energijos kiekis, kuris turi būti patiekiamas į kondicionuojamą erdvę arba iš jos išgaunamas, kad tam tikrą laikotarpį toje erdvėje būtų palaikomos norimos sąlygos nepaisant techninės pastato sistemos trūkumų;

58)

sunaudojamas energijos kiekis arba suvartojamas energijos kiekis – energijos kiekis, tiekiamas PEN paslaugą teikiančiai techninei pastato sistemai, skirtas energijos reikmei patenkinti;

59)

naudojama savoms reikmėms – toks vietoje arba netoliese pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, kuris naudojamas vietoje esančiose techninėse sistemose PEN paslaugoms teikti;

60)

naudojama vietoje kitoms reikmėms – tokia energija, kuri naudojama vietoje ne PEN paslaugomis, o kitoms reikmėms, įskaitant prietaisams, įvairios papildomoms ir šalutinėms apkrovoms arba elektromobilumo priemonių įkrovimo prieigoms;

61)

skaičiavimo intervalas – atskiras laiko intervalas, naudojamas energiniam naudingumui apskaičiuoti;

62)

patiektos energijos kiekis – energijos nešikliui apskaičiuotas energijos kiekis, tiekiamas techninėms pastato sistemoms iš už vertinamosios erdvės ribų, skirtas reikmėms, į kurias atsižvelgiama jį apskaičiuojant, patenkinti arba eksportuojamai energijai gaminti;

63)

eksportuojamos energijos kiekis – atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, apskaičiuota energijos nešikliui ir pirminės energijos koeficientui, kuri yra ne naudojama vietoje savoms arba kitoms reikmėms, o eksportuojama į energijos tinklą;

64)

dviračių stovėjimo vieta – bent vienam dviračiui stovėti skirta vieta;

65)

fiziškai šalia pastato esanti automobilių stovėjimo aikštelė – pastato gyventojų, lankytojų ar darbuotojų naudojimui skirta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra pastato nuosavybės teritorijoje arba prie pat pastato;

66)

patalpų aplinkos kokybė – pastato viduje atliekamo sąlygų, darančių įtaką jo naudotojų sveikatai ir gerovei, vertinimo, grindžiamo tokiais parametrais kaip susijusieji su temperatūra, drėgniu, vėdinimo greičiu ir teršalų buvimu, rezultatas.

3 straipsnis Nacionalinis pastatų renovacijos planas

4 straipsnis Pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodikos patvirtinimas

4 straipsnis

Pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodikos patvirtinimas

Valstybės narės taiko pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką pagal I priede apibrėžtus suderintus bendruosius principus.

Ta metodika tvirtinama nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Komisija skelbia gaires dėl skaidrių pastato dalių, sudarančių pastato apvalkalą, energinio naudingumo skaičiavimo ir dėl to, kaip atsižvelgiama į aplinkos energiją.

5 straipsnis Minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų nustatymas

6 straipsnis Kaštų atžvilgiu optimalių minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimas

7 straipsnis Nauji pastatai

8 straipsnis Esami pastatai

9 straipsnis Minimalieji energinio naudingumo standartai negyvenamiesiems pastatams ir progresyvios negyvenamųjų pastatų renovacijos trajektorijos

10 straipsnis Saulės energija pastatuose

11 straipsnis Visai netaršūs pastatai

12 straipsnis Renovacijos pasai

13 straipsnis Techninės pastato sistemos

14 straipsnis Darnaus judumo infrastruktūra

15 straipsnis Pastatų pažangusis parengtumas

16 straipsnis Keitimasis duomenimis

17 straipsnis Finansinės paskatos, įgūdžiai ir rinkos kliūtys

18 straipsnis Pastatų energiniam naudingumui skirti vieno langelio principu veikiantys centrai

19 straipsnis Energinio naudingumo sertifikatai

20 straipsnis Energinio naudingumo sertifikatų išdavimas

21 straipsnis Energinio naudingumo sertifikatų matomumas

22 straipsnis Pastatų energinio naudingumo duomenų bazės

23 straipsnis Patikrinimai

24 straipsnis Šildymo sistemų, vėdinimo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitos

25 straipsnis Nepriklausomi ekspertai

26 straipsnis Statybos specialistų sertifikavimas

27 straipsnis Nepriklausomos kontrolės sistema

28 straipsnis Peržiūra

28 straipsnis

Peržiūra

Komisija, kuriai padeda 33 straipsnyje nurodytas komitetas, ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. atlieka šios direktyvos peržiūrą, atsižvelgdama į jos taikymo metu sukauptą patirtį ir padarytą pažangą, ir, jei būtina, pateikia pasiūlymus.

Atlikdama tą peržiūrą Komisija įvertina, ar taikant šią direktyvą kartu su kitomis teisėkūros priemonėmis, kuriomis siekiama didinti energinį naudingumą ir mažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma apmokestinant anglies dioksidą, užtikrinama pakankama pažanga siekiant iki 2050 m. sukurti visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausomą ir visai netaršų pastatų ūkį, ar reikia imtis papildomų privalomų Sąjungos lygmens priemonių, visų pirma įvesti privalomus minimaliuosius energinio naudingumo standartus visam pastatų ūkiui, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad būtų galima pasiekti 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2030 m. ir 2035 m. vertes. Komisija taip pat įvertina nacionalines veiksmų gaires, visų pirma naujų pastatų visuotinio atšilimo potencialo (GWP) per gyvavimo ciklą planuojamas ribines vertes pagal 7 straipsnio 4 dalį, ir apsvarsto, ar reikia imtis papildomų priemonių, kuriomis skatinama tvari apstatyta aplinka. Komisija taip pat išnagrinėja, kokiu būdu valstybės narės galėtų taikyti integruotą rajonais ar apylinkėmis grindžiamą požiūrį Sąjungos pastatų ir efektyvaus energijos vartojimo politikos srityje, kartu užtikrinant, kad kiekvienas pastatas atitiktų minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, pavyzdžiui, vykdant integruotas renovacijos programas ir bendras renovacijos programas, kurios taikomos grupei teritoriškai susietų pastatų, o ne atskiram pastatui. Komisija taip pat įvertina, ar alternatyvūs rodikliai, pavyzdžiui, galutinės energijos suvartojimas ir energijos reikmės, būtų tinkamesni I priedo tikslams.

29 straipsnis Informavimas

30 straipsnis Konsultacijos

30 straipsnis

Konsultacijos

Siekiant, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai įgyvendinti šią direktyvą, valstybės narės, vadovaudamosi taikoma nacionaline teise, prireikus, konsultuojasi su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas. Tokios konsultacijos yra ypač svarbios taikant 29 straipsnį.

31 straipsnis I priedo derinimas su technikos pažanga

31 straipsnis

I priedo derinimas su technikos pažanga

Komisija pagal 32 straipsnį siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą priima deleguotuosius aktus dėl I priedo 4 ir 5 punktų suderinimo su technikos pažanga.

32 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

33 straipsnis Komiteto procedūra

34 straipsnis Sankcijos

34 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

35 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

36 straipsnis Panaikinimas

36 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2010/31/ES su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais IX priedo A dalyje, panaikinama nuo 2026 m. gegužės 30 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų IX priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal X priede pateiktą atitikties lentelę.

37 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

37 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

30, 31, 33 ir 34 straipsniai taikomi nuo 2026 m. gegužės 30 d.

38 straipsnis Adresatai

38 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS Bendroji pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo sistema

I PRIEDAS

Bendroji pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo sistema

(nurodyta 4 straipsnyje)

1. Pastato energinis naudingumas nustatomas remiantis apskaičiuotu arba skaitikliu išmatuotu energijos suvartojimu ir turi atspindėti jo įprastą energijos vartojimą patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo, įmontuojamojo apšvietimo ir kitų techninių pastato sistemų reikmėms. Valstybės narės užtikrina, kad tipinis energijos suvartojimas reprezentuotų faktines kiekvienam atitinkamam tipui būdingas eksploatavimo sąlygas ir atspindėtų tipinę naudotojų elgseną. Kai įmanoma, tipinis energijos suvartojimas ir tipinė naudotojų elgsena grindžiami turimais nacionaliniais statistiniais duomenimis, statybos kodeksais ir skaitiklių duomenimis.

Kai pastatų energinis naudingumas apskaičiuojamas remiantis skaitikliu išmatuotu sunaudojamos energijos kiekiu, pagal skaičiavimo metodiką turi būti įmanoma nustatyti pastato naudotojų elgsenos ir vietos klimato sąlygų įtaką, kuri neturi atsispindėti skaičiavimo rezultatuose. Skaitikliu matuojant sunaudojamos energijos kiekį pastato energiniam naudingumui apskaičiuoti, rodmenys turi būti fiksuojami bent kas mėnesį, be to, skirtingų energijos nešiklių duomenys turi būti imami atskirai.

Valstybės narės gali naudoti skaitikliu išmatuotą tipinėmis eksploatavimo sąlygomis suvartotos energijos kiekį, kad patikrintų apskaičiuoto suvartotos energijos kiekio tikslumą ir galėtų palyginti apskaičiuotąjį ir faktinį naudingumą. Skaitikliu išmatuotas suvartojamos energijos kiekis patikrinimo ir palyginimo tikslais gali būti grindžiamas mėnesio rodmenimis.

Pastato energinis naudingumas išreiškiamas suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu atskaitinio grindų ploto vienetui per metus (kilovatvalandėmis (kWh) vienam kvadratiniam metrui (m2) per metus) tiek energinio naudingumo sertifikavimo, tiek atitikties minimaliesiems energinio naudingumo reikalavimams tikslais. Pastato energinio naudingumo nustatymo metodika turi būti skaidri ir atvira inovacijoms.

Valstybės narės savo nacionalinę apskaičiavimo metodiką aprašo remdamosi pagrindinių europinių pastatų energinio naudingumo standartų, t. y. (EN) ISO 52000-1, (EN) ISO 52003-1, (EN) ISO 52010-1, (EN) ISO 52016-1, (EN) ISO 52018-1, (EN) ISO 52120-1, EN 16798-1 ir EN 17423, arba juos pakeičiančių dokumentų A priedais. Ši nuostata nėra tų standartų teisinis kodifikavimas.

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai pastatams šilumą ar vėsumą tiekia centralizuoto tiekimo sistemos, tokio tiekimo nauda, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, būtų pripažįstama ir į ją būtų atsižvelgiama apskaičiavimo metodikoje taikant atskirai sertifikuotus arba pripažintus pirminės energijos koeficientus.

2. Patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo, apšvietimo ir kitų techninių pastato sistemų reikmėms reikalingos energijos kiekis ir joms suvartojamos energijos kiekis apskaičiuojamas naudojant mėnesio, valandos ar trumpesnius skaičiavimo intervalus siekiant atsižvelgti į įvairuojančias sąlygas, kurios smarkiai veikia sistemos veikimą bei naudingumą ir patalpų aplinkos kokybę, ir optimizuoti valstybių narių nacionaliniu ar regionų lygmeniu apibrėžtą sveikatos, patalpų oro kokybės, įskaitant patogumo, lygį.

Jeigu pagal Direktyvą 2009/125/EB priimtos konkretiems su energija susijusiems gaminiams taikomos taisyklės apima konkrečių gaminių informacijos reikalavimus, taikomus energinio naudingumo ir GWP per gyvavimo ciklą apskaičiavimo pagal šią direktyvą tikslais, nacionaliniams skaičiavimo metodams papildomos informacijos nereikalaujama.

Pirminės energijos kiekis apskaičiuojamas remiantis reguliariai atnaujinamais ir ateities perspektyvomis grindžiamais kiekvieno energijos nešiklio pirminės energijos koeficientais (atskirai neatsinaujinančiųjų išteklių energijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir abiejų) arba svoriniais daugikliais, kurie turi būti pripažinti nacionalinių institucijų, ir atsižvelgiant į numatomą energijos rūšių derinį pagal nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Tie pirminės energijos koeficientai arba svoriniai daugikliai gali būti grindžiami nacionaline, regionine ar vietos informacija. Pirminės energijos koeficientai arba svoriniai daugikliai gali būti metiniai, sezoniniai, mėnesio, dienos ar valandiniai arba grindžiami individualioms centralizuotoms sistemoms prieinama konkretesne informacija.

Pirminės energijos koeficientus arba svorinius daugiklius apibrėžia valstybės narės. Apie padarytą pasirinkimą ir duomenų šaltinius pranešama pagal standartą EN 17423 arba jį pakeičiantį dokumentą. Valstybės narės gali pasirinkti vietoj pirminės energijos koeficiento, atspindinčio elektros energijos iš įvairių išteklių derinį šalyje, naudoti elektros energijai taikomą vidutinį Sąjungos pirminės energijos koeficientą, nustatytą pagal Direktyvą (ES) 2023/1791.

3. Pastato energiniam naudingumui išreikšti valstybės narės nustato papildomus bendro, pirminės neatsinaujinančiųjų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo ir eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išreikšto kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui (m2) per metus, skaitinius rodiklius.

4. Metodika nustatoma atsižvelgiant bent į šiuos aspektus:

toliau išvardytas faktines šilumines pastato, įskaitant jo vidaus pertvaras, charakteristikas:

šiluminį laidumą;

ii)

izoliaciją;

iii)

pasyvųjį šildymą;

iv)

vėsinimo elementus;

šiluminius tiltelius;

šildymo įrangą ir aprūpinimą buitiniu karštu vandeniu, taip pat jų izoliacijos charakteristikas;

vietoje įrengtų atsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių pajėgumą;

oro kondicionavimo įrenginius;

natūralų ir mechaninį vėdinimą, prireikus įskaitant sandarumą ir šilumos rekuperavimą;

įmontuojamąją apšvietimo įrangą (daugiausia negyvenamųjų namų sektoriuje);

pastato projektą, padėtį ir orientavimą, įskaitant išorines klimato sąlygas;

pasyviąsias saulės energijos sistemas ir apsaugą nuo saulės;

patalpų mikroklimato sąlygas, įskaitant numatytąjį patalpų mikroklimatą;

vidines apkrovas;

pastato automatizavimo ir kontrolės sistemas bei jų pajėgumus stebėti, kontroliuoti ir optimizuoti energinį naudingumą.

5. Atsižvelgiama į šių dalykų teigiamą poveikį:

saulės šviesos kiekio vietoje, aktyviųjų saulės energijos sistemų ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių šildymo ir elektros energijos sistemų;

elektros energijos gamybos kogeneracijos būdu;

centralizuoto arba grupinio šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų;

natūralaus apšvietimo;

elektros kaupimo sistemų;

šiluminės energijos kaupimo sistemos.

6. Atliekant pastatų energinio naudingumo skaičiavimus pastatai turėtų būti atitinkamai suskirstyti į šias kategorijas:

vienai šeimai skirti įvairių tipų namai;

daugiabučiai namai;

biurai;

švietimo ir mokymo įstaigų pastatai;

ligoninės;

viešbučiai ir restoranai;

sporto bazės;

didmeninės ir mažmeninės prekybos paslaugų pastatai;

kitų tipų pastatai, kuriuose vartojama energija.

II PRIEDAS Nacionalinių pastatų renovacijos planų šablonas

II PRIEDAS

Nacionalinių pastatų renovacijos planų šablonas

(nurodyta 3 straipsnyje)

Šios direktyvos 3 straipsnis	Privalomi rodikliai	Neprivalomi rodikliai
a) Nacionalinio pastatų ūkio apžvalga	Pastatų skaičius ir bendras grindų plotas (m2): — pagal pastato tipą (įskaitant viešuosius pastatus ir socialinį būstą) — pagal pastato energinio naudingumo klasę — energijos beveik nevartojantis pastatas — prasčiausio energinio naudingumo pastatai (įskaitant apibrėžtį) — 43 % prasčiausio energinio naudingumo gyvenamųjų pastatų — pastatų, kuriems taikoma išimtis pagal 9 straipsnio 6 dalies b punktą, dalies apskaičiavimą	Pastatų skaičius ir bendras grindų plotas (m2): — pagal pastato amžių — pagal pastato dydį — pagal klimato zoną — griovimo darbai (kiekis ir bendras vidaus patalpų plotas (m2))
	Energinio naudingumo sertifikatų skaičius: — pagal pastato tipą (įskaitant viešuosius pastatus) — pagal pastato energinio naudingumo klasę	Energinio naudingumo sertifikatų skaičius: — pagal statybų laikotarpį
	Metinis renovacijos mastas: skaičius ir bendras grindų plotas (m2) — pagal pastato tipą — perėjimas prie energijos beveik nevartojančio ir (arba) visai netaršaus pastato lygio — pagal renovacijos lygį (renovacijos svertinis vidurkis) — viešieji pastatai
	Per metus suvartojamas pirminės ir galutinės energijos kiekis (ktne) — pagal pastato tipą — pagal galutinį naudojimo būdą Energijos taupymas (ktne) — gyvenamieji pastatai — negyvenamieji pastatai — viešieji pastatai Vidutinis pirminės energijos suvartojimas gyvenamuosiuose pastatuose kWh/(m2 per metus) Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis pastatų sektoriuje (įrengta MW arba generuota GWh): — įvairioms reikmėms	Vieno namų ūkio išlaidų energijai sumažinimas (EUR) (vidurkis) Pastato, kuris priklauso 15 % (svaraus indėlio slenkstis) ir 30 % (reikšmingos žalos nedarymo slenkstis) našiausių nacionalinio pastatų ūkio pastatų (pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2139, pirminės energijos suvartojimas Šildymo sistemos dalis pastatų sektoriuje pagal katilo/šildymo sistemos tipą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis pastatų sektoriuje (įrengta MW arba generuota GWh): — vietoje — ne vietoje
	Metinis eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus): — pagal pastato tipą Metinis eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas (kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus): — pagal pastato tipą	Visuotinio atšilimo potencialas per gyvavimo ciklą (kg CO2 ekvivalento/m2) naujuose pastatuose: — pagal pastato tipą
	Rinkos kliūtys ir nepakankamumas (aprašymas): — skirtingos paskatos — statybos ir energetikos sektoriaus pajėgumai Statybos, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorių pajėgumų įvertinimas	Rinkos kliūtys ir nepakankamumas (aprašymas): — administracinės — finansinės — techninės — informuotumo — kita Skaičius: — energetinių paslaugų bendrovių — statybos bendrovių — architektų ir inžinierių — kvalifikuotų darbininkų — vieno langelio sistemos — MVĮ statybos / renovacijos sektoriuje — atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos ir piliečių inicijuotos renovacijos iniciatyvos Statybos pramonės darbo jėgos prognozės: — į pensiją išėję architektai / inžinieriai / kvalifikuoti darbininkai — į rinką įžengę architektai / inžinieriai / kvalifikuoti darbininkai — jaunimas sektoriuje — moterys sektoriuje Statybinių medžiagų kainų raidos ir nacionalinės rinkos pokyčių apžvalga ir prognozė
	Energijos nepriteklius (apibrėžtis): — energijos nepriteklių patiriančių žmonių % — namų ūkių disponuojamų pajamų dalis, išleidžiama energijai — gyventojai, gyvenantys netinkamomis būsto sąlygomis (pvz., esant nesandariam stogui) arba turinčių netinkamas šiluminio komforto sąlygas
	Pirminės energijos koeficientai: — pagal energijos nešiklį — pirminės neatsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos koeficientas — pirminės atsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos koeficientas — bendras pirminės energijos koeficientas
	Energijos beveik nevartojančio pastato apibrėžtis naujiems ir esamiems pastatams	Teisinės ir administracinės sistemos apžvalga
	Kaštų atžvilgiu optimalūs minimalieji energinio naudingumo reikalavimai naujiems ir esamiems pastatams
b) 2030, 2040 ir 2050 m. veiksmų gairės	Metinio renovacijos masto siektinos reikšmės: skaičius ir bendras grindų plotas (m2): — pagal pastato tipą — prasčiausio energinio naudingumo pastatai — 43 % prasčiausio energinio naudingumo gyvenamųjų pastatų Informacija pagal 9 straipsnio 1 dalį: — Individualių negyvenamųjų pastatų išimties taikymo kriterijai — apskaičiuota negyvenamųjų pastatų, kuriems taikoma išimtis, dalis — lygiaverčio energinio naudingumo padidėjimo dėl negyvenamųjų pastatų, kuriems taikoma išimtis, apskaičiavimas	Numatomos renovuotų pastatų dalies (%) siektinos reikšmės: — pagal pastato tipą — pagal renovacijos lygį
	Numatomo metinio suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekio (ktne) siektinos reikšmės: — pagal pastato tipą — pagal galutinį naudojimo būdą Numatomas sutaupytos energijos kiekis: — pagal pastato tipą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies didinimo siektinos reikšmės pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 15a straipsnį Saulės energijos diegimo pastatuose kiekybinės siektinos reikšmės	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis pastatų sektoriuje (įrengta MW arba generuota GWh)
	Numatomo eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio siektinos reikšmės (kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus): — pagal pastato tipą Numatomo eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo siektinos reikšmės (%): — pagal pastato tipą	Suskirstymas į išmetamuosius teršalus, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB III skyrius [stacionarūs įrenginiai], IVa skyrius [pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams taikoma prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema], ir likusio ūkio Numatomo per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio naujuose pastatuose siektinos reikšmės (kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus): — pagal pastato tipą
	Numatoma didesnė nauda: — Energijos nepriteklių patiriančių žmonių skaičiaus sumažėjimas %	— Naujų darbo vietų kūrimas — BVP padidėjimas (dalis ir mlrd. EUR)
	Valstybės narės indėlis įgyvendinant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 4 straipsnį, priskirtinas jos pastatų ūkio renovacijai (dalis ir skaičius (ktne)
	Valstybės narės indėlis įgyvendinant Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, priskirtinas jos pastatų ūkio renovacijai (dalis, įrengta MW arba generuota GWh)
c) Įgyvendintos ir planuojamos politikos kryptys ir priemonių apžvalga	Politikos kryptys ir priemonės, susijusios su šiais elementais: a) ekonomiškai efektyvių renovavimo būdų įvairiems pastatų tipams ir klimato zonoms, atsižvelgiant į galimus aktualius inicijavimo momentus per pastato gyvavimo ciklą, nustatymas; b) nacionaliniai minimalieji energinio naudingumo standartai pagal 9 straipsnį ir kitos politikos kryptys bei veiksmai, skirti pastatų ūkio prasčiausio energinio naudingumo segmentams, kurių energinio naudingumo rodikliai yra prasčiausi, įskaitant apsaugos priemones, kaip nurodyta 17 straipsnio 19 dalyje; c) pastatų esminės renovacijos, įskaitant etapinę esminę renovaciją, skatinimas; d) galimybių suteikimas pažeidžiamiems vartotojams bei jų apsauga ir energijos nepritekliaus mažinimas, įskaitant politikos kryptis ir priemones pagal Direktyvos (ES) 2023/1791 24 straipsnį, ir būsto įperkamumas; e) vieno langelio principo ar panašių mechanizmų, skirtų techninėms, administracinėms ir finansinėms konsultacijoms ir pagalbai teikti, sukūrimas pagal 18 straipsnį; f) šildymo ir vėsinimo, įskaitant centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklus, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas šildymo ir vėsinimo sektoriuje, kad ne vėliau kaip iki 2040 m. būtų visiškai atsisakyta iškastinio kuro katilų; g) statybos ir griovimo atliekų prevencija ir kokybiškas tvarkymas pagal Direktyvą 2008/98/EB, visų pirma atsižvelgiant į atliekų hierarchiją ir žiedinės ekonomikos tikslus; h) atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo pastatuose skatinimas laikantis Direktyvos (ES) 2018/2001 15a straipsnio 1 dalyje nustatyto orientacinio tikslo dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies pastatų sektoriuje; i) saulės energijos įrenginių diegimas pastatuose; j) per visą pastato gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas statant, renovuojant, eksploatuojant ir baigiant eksploatuoti pastatus ir anglies dioksido absorbavimas; k) rajonais ir apylinkėmis grindžiamų požiūrių ir integruotų renovacijos programų skatinimas rajonų lygmeniu, kuriais gali būti sprendžiami tokie klausimai kaip energetika, judumas, žalioji infrastruktūra, atliekų ir vandens valymas ir kiti miestų planavimo aspektai, taip pat gali būti atsižvelgiama į vietos ir regionų išteklius, žiediškumą ir pakankamumą; l) viešųjų įstaigų valdomų pastatų gerinimas, įskaitant politikos kryptis ir priemones pagal [nauja redakcija išdėstytos Direktyvos (ES) 2023/1791 5, 6 ir 7 straipsnius; m) pažangiųjų technologijų ir infrastruktūros, skirtų tvariam judumui pastatuose, skatinimas; n) rinkos kliūčių ir rinkos nepakankamumo šalinimas; o) įgūdžių spragų šalinimas ir švietimo, tikslinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo statybos sektoriaus, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose (tiek viešajame, tiek privačiajame), skatinimas siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai darbo jėgos, turinčios tinkamo lygio įgūdžius, atitinkančius pastatų sektoriaus poreikius, ypatingą dėmesį skiriant nepakankamai atstovaujamoms grupėms; p) informuotumo didinimo kampanijos ir kitos patariamosios priemonės ir q) modulinių ir pramoninių statybos ir pastatų renovacijos sprendimų skatinimas. Visoms politikos kryptims ir priemonėms: — politikos krypties ar priemonės pavadinimas — trumpas aprašymas (tiksli taikymo sritis, tikslas ir veiklos sąlygos) — kiekybinis tikslas — politikos krypties ar priemonės rūšis (pvz., teisinė; ekonominė; mokesčių; mokymo, informuotumo) — planuojamas biudžetas ir finansavimo šaltiniai — už politikos įgyvendinimą atsakingi subjektai — numatomas poveikis — įgyvendinimo būklė — įsigaliojimo data — įgyvendinimo laikotarpis	Politikos kryptys ir priemonės, susijusios su šiais elementais: a) pastatų atsparumo klimato kaitai didinimu; b) energetinių paslaugų rinkos skatinimu; c) priešgaisrinės saugos didinimu; d) atsparumo nelaimių rizikai, įskaitant didelio seisminio aktyvumo riziką, didinimu; e) pavojingų cheminių medžiagų, įskaitant asbestą, šalinimu ir f) prieinamumu asmenims su negalia; g) atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendrijų vaidmeniu laikantis rajonais ir apylinkėmis grindžiamų požiūrių; h) gebėjimų neatitikimo problemos sprendimu ir i) patalpų aplinkos kokybės gerinimo klausimo sprendimu. Visoms politikos kryptims ir priemonėms: — administraciniai ištekliai ir pajėgumai — sritis (-ys), kuriai (-ioms) taikoma: — prasčiausio energinio naudingumo pastatai — minimalieji energinio naudingumo standartai — energijos nepriteklius, socialinis būstas — viešieji pastatai — gyvenamieji namai (privatūs namai, daugiabučiai) — negyvenamieji pastatai — pramonė — atsinaujinantieji energijos ištekliai — laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas šildymo ir vėsinimo sektoriuje — per visą gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis — žiedinė ekonomika ir atliekos — vieno langelio sistemos — renovacijos pasai — išmaniosios technologijos — tvarus judumas pastatuose — rajonais ir apylinkėmis grindžiami požiūriai — įgūdžiai, mokymas — informuotumo didinimo kampanijos ir patariamosios priemonės
d) Investicijų poreikių, biudžeto šaltinių ir administracinių išteklių planas	— bendras investicijų poreikis 2030, 2040 ir 2050 m. (mln. EUR) — viešosios investicijos (mln. EUR) — privačiosios investicijos (mln. EUR) — biudžeto ištekliai
e) 11 straipsnyje nurodytos naujų ir renovuotų visai netaršių pastatų ribinės vertės	— naujų visai netaršių pastatų eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribinės vertės — renovuotų visai netaršių pastatų eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribinės vertės — naujų visai netaršių pastatų metinio pirminės energijos suvartojimo ribos — renovuotų visai netaršių pastatų metinio pirminės energijos suvartojimo ribos
f) Minimalieji negyvenamųjų pastatų energinio naudingumo standartai	— didžiausios energinio naudingumo ribos pagal 9 straipsnio 1 dalį
g) nacionalinė progresyvios gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektorija	— nacionalinė progresyvios gyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos trajektorija, įskaitant 2030 m. ir 2035 m. vidutinio pirminės energijos suvartojimo kWh/(m2 per metus) tarpines reikšmes, pagal 9 straipsnio 2 dalį

III PRIEDAS Naujų pastatų GWP per gyvavimo ciklą apskaičiavimas pagal 7 straipsnio 2 dalį

III PRIEDAS

Naujų pastatų GWP per gyvavimo ciklą apskaičiavimas pagal 7 straipsnio 2 dalį

1. BENDRIEJI PRINCIPAI

Šiame priede nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią nacionaliniu lygmeniu apskaičiuojamas visuotinio atšilimo potencialas (GWP) per gyvavimo ciklą, kad tuos rezultatus būtų galima nurodyti pastato energinio naudingumo sertifikate pagal 7 straipsnio 2 dalį. Tikrindamos, ar laikomasi ribinės vertės pagal 7 straipsnio 5 dalį, valstybės narės gali nuspręsti neįtraukti kai kurių gyvavimo ciklo etapų dalių ir kai kurių pastato komponentų aprėpties dalių, pvz., taikyti svertinius koeficientus, susietus su ŠESD išmetimo per pastato gyvavimo ciklą data.

Naujų pastatų GWP per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas laikantis minimalių reikalavimų, nustatytų šiame priede, bei atitinkamų standarto EN 15978 (EN 15978:2011 Statinių tvermė. Pastatų aplinkos apsaugos charakteristikų įvertinimas. Skaičiavimo metodas) dalių ir atsižvelgiant į visus vėlesnius standartus, susijusius su statybos darbų tvarumu ir pastatų aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo skaičiavimo metodu. Tai nėra šio standarto teisinis kodifikavimas.

GWP per gyvavimo ciklą, nurodytas pastato energinio naudingumo sertifikate, yra vertė tuo metu, kai pastatas yra faktiškai pastatytas.

2. PAMATINIS TYRIMO LAIKOTARPIS

GWP per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas 50 metų pamatiniam tyrimo laikotarpiui ( 9 ).

3. SKAIČIAVIMO DUOMENYS

Jei yra, turi būti naudojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) Nr. 305/2011 ( 10 ) arba (ES) 2024/3110 ( 11 ) pateikti duomenys, kurie 1 lentelėje nurodyti kaip duomenys pagal Statybos produktų reglamentą. Taip pat naudojami pagal produktų reglamentus, priimtus remiantis Direktyva 2009/125/EB, Reglamentu (ES) 2017/1369 arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1781 ( 12 ) pateikti duomenys, 1 lentelėje nurodyti kaip duomenys pagal ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo teisės aktus, jei jie suderinami su duomenimis pagal Statybos produktų reglamentą. Jei tokių duomenų nėra, gali būti naudojami 1 lentelėje nurodyti kitų rūšių duomenys. Valstybės narės užtikrina kuo didesnį GWP per gyvavimo ciklą skaičiavimo rezultatų tikslumą ir patikimumą ir yra skatinamos leisti naudoti konkretaus projekto arba konkretaus produkto duomenis, kurie yra kokybiškesni ir tikslesni nei bendrieji duomenys arba numatytosios vertės.

1 lentelė

Įvairių rūšių statybos produktų duomenų apibrėžčių apžvalga

Duomenų rūšis	Apibrėžtis ir naudojimas
Duomenys pagal Statybos produktų reglamentą	Produkto duomenys apie poveikį klimato kaitai, gauti iš eksploatacinių savybių ir atitikties deklaracijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 arba Reglamentą (ES) 2024/3110, taip pat iš eksploatacinių savybių ir atitikties deklaracijos, pateiktos pagal darniąją techninę specifikaciją arba pagal atitinkamą Europos vertinimo dokumentą ir Europos techninį įvertinimą.
Duomenys pagal ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo teisės aktus	Suderinami duomenys, pateikti pagal produktų reglamentus, priimtus remiantis Direktyva 2009/125/EB, Reglamentu (ES) 2017/1369 arba Reglamentu (ES) 2024/1781.
Konkretaus projekto duomenys	Konkretaus projekto duomenys, apskaičiuoti pagal standartą EN 15804 ar EN 50693 arba pagal suderinamus standartus, nors jie ir nepateikti pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 ar Reglamentą (ES) 2024/3110 arba pagal produktų reglamentus, priimtus remiantis Direktyva 2009/125/EB, Reglamentu (ES) 2017/1369 arba Reglamentu (ES) 2024/1781. Šie duomenys gali būti naudojami tik tuo atveju, jei tai konkrečiai leidžiama nacionalinės teisės aktais.
Konkretaus produkto duomenys	Konkretaus produkto duomenys, apskaičiuoti pagal standartą EN 15804 ar EN 50693 arba pagal suderinamus standartus, nors jie ir nepateikti pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 ar Reglamentą (ES) 2024/3110 arba pagal produktų reglamentus, priimtus remiantis Direktyva 2009/125/EB, Reglamentu (ES) 2017/1369 arba Reglamentu (ES) 2024/1781. Šie duomenys gali būti naudojami tik tuo atveju, jei tai konkrečiai leidžiama nacionalinės teisės aktais.
Vidutiniai produktų grupės duomenys pagal standartą EN 15804 ar EN 50693	Sektoriniai aplinkosauginiai duomenys yra vienos ar daugiau įmonių kelių produktų vidutinės vertės, juos teikia su atitinkamu produktu susijusios pramonės asociacijos ar kitos lygiavertės organizacijos. Šie duomenys gali būti naudojami tik tuo atveju, jei tai konkrečiai leidžiama nacionalinės teisės aktais.
Bendrieji duomenys	Pagal standartą EN 15804 ar EN 50693 arba pagal suderinamus standartus tam tikroje šalyje ar regione apskaičiuojami bendrieji gaminių grupės aplinkosauginiai duomenys. Šie duomenys negali būti susiję su konkrečiu objektu ar įmone. Valstybės narės nustato aiškias taisykles, kaip tie duomenys turi būti generuojami arba apskaičiuojami remiantis panašiais turimais konkretaus produkto duomenimis. Tos taisyklės grindžiamos konservatyviomis prielaidomis, kad nebūtų nesąžiningai teikiama pirmenybė bendriesiems duomenims, o ne konkretaus produkto duomenims. Valstybės narės, atsižvelgdamos į žiedinių metodų naudą, gali nustatyti bendruosius duomenis, taikomus pakartotinai naudojamiems statybos produktams.
Numatytosios vertės	Aplinkosauginiai duomenys, apskaičiuojami pagal standartą EN 15804 ar EN 50693 arba pagal suderinamus standartus, gali būti naudojami duomenų spragoms užpildyti, kai nėra nė vienos iš kitų pirmiau nurodytų rūšių duomenų, arba kai to reikia skaičiavimui supaprastinti. Numatytosios vertės gali būti nustatytos konkrečiai pastato elemento ar kelių pastato elementų taikymo sričiai arba gyvavimo ciklo submodulio ar modulio arba kelių gyvavimo ciklo submodulių ar modulių taikymo sričiai. Valstybės narės gali nustatyti numatytąsias vertes, remdamosi konservatyviomis prielaidomis, ir taip skatinti skaičiuoti pagal konkrečius duomenis, jei tokių yra. Valstybės narės gali nustatyti numatytųjų verčių seriją, kuria užtikrinama, kad pagal 7 straipsnio 2 dalį būtų įmanoma paskelbti naujų pastatų GWP per gyvavimo ciklą, net jei konkrečių duomenų nėra.

Valstybės narės, laikydamosi nuoseklaus ir konservatyvaus požiūrio, nustato aiškias bendrųjų duomenų ir numatytųjų verčių rengimo ir atnaujinimo taisykles. Valstybės narės užtikrina, kad reikalingi duomenys, įskaitant bendruosius duomenis ir numatytąsias vertes, būtų prieinami viešai, kad iki 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų datų būtų galima apskaičiuoti naujų pastatų GWP per gyvavimo ciklą, taip pat ir tais atvejais, kai konkretaus projekto ar konkretaus produkto duomenų nėra.

Kalbant apie kitų rūšių duomenis nei duomenys pagal Statybos produktų reglamentą arba duomenys pagal ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo teisės aktus, valstybės narės raginamos apriboti rinkos susiskaidymą pripažįstant patikimus ir suderinamus turimus duomenis, pateiktus bet kurioje valstybėje narėje, įskaitant konkretaus produkto duomenis ir konkretaus projekto duomenis, apskaičiuotus pagal standartą EN 15804 ar EN 50693 arba pagal suderinamus standartus. Bet kuriuo atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas duomenų nuoseklumas ir suderinamumas, kai derinami duomenys iš skirtingų šaltinių, ir GWP per gyvavimo ciklą skaičiavimo galutinių rezultatų patikimumas.

4. NAUDINGASIS GRINDŲ PLOTAS

GWP per gyvavimo ciklą išreiškiamas kg CO2e/m2 naudingojo grindų ploto.

Valstybės narės nustato, kaip apskaičiuojant naujų pastatų GWP per gyvavimo ciklą naudingojo grindų ploto apibrėžtis taikoma praktiškai. Naudingasis grindų plotas turi atitikti pastato dalių, kurias apima GWP per gyvavimo ciklą skaičiavimas, plotą ir neturi išeiti iš pastato apvalkalo ribų. Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu apibūdina apibrėžtą naudingąjį grindų plotą pagal sudedamąsias ploto dalis, nustatytas pagal Tarptautinius nekilnojamojo turto matavimo standartus ( 13 ) arba lygiavertį standartą, kuriais užtikrinamas grindų ploto matavimų skaidrumas, nuoseklumas ir palyginamumas.

GWP per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas ir nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate pagal 19 straipsnį ir V priedą arba, kai taikytina, pastato vieneto energinio naudingumo sertifikate. Jei aktualu, valstybės narės gali nustatyti taisykles, pagal kurias paskirstomas keliems pastatams bendrų pastato komponentų ŠESD kiekis. Tos taisyklės turi užtikrinti, kad įvairių pastatų ir projektų GWP per gyvavimo ciklą būtų apskaičiuojamas sąžiningai, skaidriai ir nuosekliai.

5. GYVAVIMO CIKLO ETAPŲ APRĖPTIS

GWP per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas kiekvienam privalomam gyvavimo ciklo etapui, nustatytam 2 lentelėje. Valstybės narės gali nuspręsti į skaičiavimą neįtraukti neprivalomų gyvavimo ciklo etapų, nurodytų 2 lentelėje.

Kai dėl turimos produkto lygmens informacijos įmanomi keli scenarijai, kiekvieno gyvavimo ciklo etapo vertės skaičiavimas pastato lygmeniu turi būti kuo reprezentatyvesnis pastato projekto ar pastato atžvilgiu. Kai patikimos informacijos nėra arba kai aktualu skaičiuoti paprasčiau, valstybės narės gali nuspręsti leisti skaičiavimams naudoti numatytąjį scenarijų, grindžiamą blogiausio scenarijaus principu.

Valstybės narės gali patvirtinti numatytąsias visų gyvavimo ciklo etapų ar jų dalių vertes, atitinkančias 3 skirsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su skaičiavimams naudojamais duomenimis, kad būtų užpildytos duomenų spragos arba kai to reikia skaičiavimui supaprastinti.

2 lentelė

Gyvavimo ciklo etapai, kurių vertės apskaičiuojamos pagal standartus EN15978:2011 ir prEN15978:2025 ir atsižvelgiant į visus vėlesnius standartus, susijusius su statybos darbų tvarumu ir pastatų aplinkosauginio veiksmingumo vertinimo skaičiavimo metodu

Gyvavimo ciklo etapai		Privaloma / Neprivaloma
EN15978:2011	prEN15978:2025	Privaloma / Neprivaloma
A1. Žaliavų tiekimas	A1. Gavyba ir pradinės grandies gamyba	Privaloma
A2. Transportavimas	A2. Transportavimas į gamyklą	Privaloma
A3. Gamyba	A3. Gamyba	Privaloma
A4. Transportavimas	A4. Transportavimas	Privaloma Valstybės narės gali nuspręsti atliekant skaičiavimus apsiriboti turima produkto lygmens informacija ir lygiaverčiais bendraisiais duomenimis arba numatytosiomis vertėmis.
A5. Statybos / įrengimo procesas	A5. Statybos / įrengimo procesas	Privaloma Valstybės narės gali nuspręsti neįtraukti procesų, susijusių su griovimo darbais prieš statant ir statybininkų vežimu į statybvietę ir iš jos. Jei procesų, susijusių su griovimo darbais prieš statant ir statybininkų vežimu į statybvietę ir iš jos, vertės apskaičiuojamos, rezultatai pateikiami kaip atskiri rodikliai.
B1. Naudojimas	B1. Naudojimas B1.1. ŠESD iš medžiagų ir karbonizavimas B1.2. Nevaldomai išmetami aušalai	Privaloma Valstybės narės gali nuspręsti atliekant skaičiavimus apsiriboti turima produkto lygmens informacija ir lygiaverčiais bendraisiais duomenimis arba numatytosiomis vertėmis, įskaitant poveikį, susijusį su nevaldomai išmetamais aušalais.
B2. Techninė priežiūra	B2. Techninė priežiūra	Privaloma Valstybės narės gali nuspręsti atliekant skaičiavimus apsiriboti turima produkto lygmens informacija ir lygiaverčiais bendraisiais duomenimis arba numatytosiomis vertėmis.
B3. Remontas	B3. Remontas	Privaloma Valstybės narės gali nuspręsti atliekant skaičiavimus apsiriboti turima produkto lygmens informacija ir lygiaverčiais bendraisiais duomenimis arba numatytosiomis vertėmis.
B4. Pakeitimas	B4. Pastato komponentų pakeitimas	Privaloma Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu aiškiai nustato taisyklę, pagal kurią nustatomas komponentų ar produktų pakeitimų skaičius, pvz., paprastas dešimtainio skaičiaus vidurkis, sveikasis pakeitimų skaičius. Kai yra, naudojama informacija, susijusi su atskaitine naudojimo trukme, pateikta pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 ar Reglamentą (ES) 2024/3110 arba pagal produktų reglamentus, priimtus remiantis Direktyva 2009/125/EB, Reglamentu (ES) 2017/1369 arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1781.
B5. Atnaujinimas	B5. Atnaujinimas	Neprivaloma
B6. Funkcinis energijos vartojimas	B6. Funkcinis energijos vartojimas B6.1. Reglamentuojamos į pastatą integruotos sistemos (paslaugos) B6.2. Nereglamentuojamos į pastatą integruotos sistemos (paslaugos) B6.3. Kitas energijos vartojimas, susijęs su pastato naudotojų veikla	Privaloma Skaičiavimas turėtų derėti su eksploatavimo metu išmetamo ŠESD kiekio skaičiavimu pagal bendrąją apskaičiavimo sistemą, nustatytą I priede. Valstybės narės gali atlikdamos skaičiavimus apsiriboti tik reglamentuojamomis į pastatą integruotomis sistemomis (paslaugomis), kurioms taikoma ši direktyva. Jei valstybės narės nusprendžia leisti eksploatavimo metu išmetamam ŠESD kiekiui taikyti perspektyvinius išmetamų ŠESD faktorius, tie faktoriai turi būti pagrįsti, nuoseklūs ir aiškiai nustatyti visam pamatiniam tyrimo laikotarpiui. Eksportuojamos energijos poveikis priskiriamas pagal standartą EN 15978. Eksportuojamos energijos poveikis nurodomas gyvavimo ciklo etape D2.
B7. Funkcinis vandens vartojimas	B7. Funkcinis vandens vartojimas B7.1. Būtinosios į pastatą integruotos sistemos (tualetai, dušai, vonios, šildymo, vėsinimo, vėdinimo, oro drėkinimo ir irigacijos sistemos) B7.2. Kitos į pastatą integruotos sistemos (plaukimo baseinai, pirtys ir kt.) B7.3. Į pastatą neintegruotos sistemos (pavyzdžiui, indaplovės, skalbyklės ir kt.)	Neprivaloma
	B8. Į pastatą integruota naudotojų veikla, kurios neapima B1–B7 B8.1. Asmenų vežimas į pastatą ir iš jo B8.2. Elektrinių transporto priemonių įkrovimas pastato teritorijoje B8.3. Kita, pavyzdžiui, suvartojamų priemonių, tokių kaip rašomasis popierius, arba pastate stacionariai neįmontuotų baldų ar įrangos naudojimas	Neprivaloma
C1. Demontavimas	C1. Demontavimas / nugriovimas	Privaloma Valstybės narės gali nuspręsti atliekant skaičiavimus apsiriboti turima produkto lygmens informacija ir lygiaverčiais bendraisiais duomenimis arba numatytosiomis vertėmis.
C2. Transportavimas	C2. Transportavimas į atliekų perdirbimo arba šalinimo vietą	Privaloma Valstybės narės gali nuspręsti atliekant skaičiavimus apsiriboti turima produkto lygmens informacija ir lygiaverčiais bendraisiais duomenimis arba numatytosiomis vertėmis.
C3. Atliekų apdorojimas pakartotinio naudojimo reikmėms, perdirbimas ir (arba) valorizacija	C3. Atliekų apdorojimas pakartotinio naudojimo reikmėms, perdirbimas ir (arba) valorizacija	Privaloma Valstybės narės gali nuspręsti atliekant skaičiavimus apsiriboti turima produkto lygmens informacija ir lygiaverčiais bendraisiais duomenimis arba numatytosiomis vertėmis.
C4. Šalinimas	C4. Atliekų šalinimas	Privaloma Valstybės narės gali nuspręsti atliekant skaičiavimus apsiriboti turima produkto lygmens informacija ir lygiaverčiais bendraisiais duomenimis arba numatytosiomis vertėmis.
D. Nauda ir apkrova už sistemos ribų	D1. Pakartotinis naudojimas, grąžinamasis perdirbimas ir energijos atgavimas iš medžiagų grynųjų srautų, išeinančių iš sistemos ribų	Privaloma Valstybės narės gali nuspręsti atliekant skaičiavimus apsiriboti turima produkto lygmens informacija ir lygiaverčiais bendraisiais duomenimis arba numatytosiomis vertėmis.
D. Nauda ir apkrova už sistemos ribų	D2. Potenciali nauda ir apkrova dėl eksportuojamų komunalinių išteklių (pvz., elektros energijos, šiluminės energijos, geriamojo vandens)	Privaloma

6. IŠMETAMO ŠESD KIEKIO, SUSIJUSIO SU PASTATO ENERGIJOS SUVARTOJIMU IR ENERGIJOS GAMYBA VIETOJE, PRISKYRIMAS

3 lentelėje išdėstyti trys galimi būdai, kaip paskirstyti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su pastato energijos suvartojimu ir energijos gamyba vietoje. Kad būtų užtikrintas skaičiavimo skaidrumas, nuoseklumas ir tikslumas, valstybės narės pasirenka vieną iš 3 lentelėje pateiktų būdų, t. y. A, B1 arba B2. Jeigu nacionaliniu lygmeniu pasirenkamas B1 arba B2 būdas, valstybės narės pasirinktas paskirstymo taisykles, reikalingas skaičiavimams atlikti pagal energijos skaičiavimus ir susijusius standartus, paskelbia viešai.

Apskaičiuojant GWP per gyvavimo ciklą, eksploatavimo metu išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su pastato energijos suvartojimu ir energijos gamyba vietoje, paskirstomas visiems gyvavimo ciklo etapams pasirinktu būdingojo išmetamo ŠESD kiekio paskirstymo būdu ir pagal standartą EN 15978.

3 lentelė

Būdingojo išmetamo ŠESD kiekio, susijusio su atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba vietoje, apskaičiavimas

Įtaką darantis veiksnys	A būdas	B1 arba B2 būdas
Energijos kaupimo komponentų būdingojo išmetamo ŠESD kiekio priskyrimo pastatui tipas	Visas kiekis priskiriamas pastatui.
Kitų sistemos dalių būdingojo išmetamo ŠESD kiekio priskyrimo pastatui tipas	Visas kiekis priskiriamas pastatui.	B1. Kiekis proporcingai priskiriamas pastatui pagal išgautos ar pagamintos energijos dalį, suvartotą savo reikmėms.	B2. Komponentų, integruotų į pastato apvalkalą ir sudarančių jo paviršių, būdingasis išmetamas ŠESD kiekis priskiriamas pastatui, o likęs kiekis proporcingai priskiriamas pastatui pagal išgautos ar pagamintos energijos dalį, suvartotą savo reikmėms.

7. PASTATO ELEMENTŲ IR TECHNINĖS ĮRANGOS APRĖPTIS

Į GWP per gyvavimo ciklą apskaičiavimą įtraukiami bent 4 lentelės pastato išorinių atitvarų ir šerdies kategorijų 2 lygmens skiltyje išvardyti pastato elementai ir techninė įranga. Valstybės narės užtikrina išsamų ir tikslų GWP per gyvavimo ciklą apskaičiavimą, nacionaliniu lygmeniu aiškiai apibūdindamos pastato elementus ir techninę įrangą, būtinus GWP per gyvavimo ciklą apskaičiuoti. Tuo tikslu valstybės narės gali vadovautis 4 lentelės 3 lygmens ir 4 lygmens skiltyse pateiktais pavyzdžiais ir nurodyti reikšmingus nukrypimus nacionalinės teisės aktuose.

Į pastato elementus ir techninę įrangą arba sistemas, kuriuos apima vertinamo pastato energinio naudingumo sertifikatas, apskaičiuojant atsižvelgiama tuo atveju, jeigu valstybės narės mano, kad už jų nuosavybę ir priežiūrą iš dalies arba visiškai atsako pastato savininkas ( 14 ), net jei jie yra vertinamo pastato išorėje ir struktūriškai nuo jo nepriklauso. Jei pastato elementai ir techninė įranga yra vertinamo pastato išorėje ir struktūriškai nuo jo nepriklauso, su jais susijęs ŠESD kiekis įtraukiamas į būdingojo išmetamo anglies dioksido kiekio ir eksploatavimo metu išmetamo anglies dioksido kiekio analizę, bet į jų grindų plotą neatsižvelgiama skaičiuojant grindų plotą.

Valstybės narės gali apsvarstyti galimybę patvirtinti bet kurių iš 4 lentelėje išvardytų lygmenų elementų bendruosius duomenis arba numatytąsias vertes, atitinkančius 3 skirsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su skaičiavimams naudojamais duomenimis, kad būtų užpildytos duomenų spragos arba kai to reikia skaičiavimui supaprastinti.

4 lentelė

Hierarchinė pastato elementų ir techninės įrangos aprėptis

1 lygmuo	2 lygmuo	3 lygmuo (pavyzdys)	4 lygmuo (pavyzdžiai)
Išorinės atitvaros	Požeminė konstrukcija	Pamatų poliai ir polių atramos	Nuolatiniai poliai ir kesonas
		Pamatų poliai ir polių atramos	Pamatų sutvirtinimai
		Pamatai	Šoninės atramos
			Plokštieji pamatai, polių galvenos, pakoloniai, sienų pamatai; pamatų sijos, inkarinės sijos
			Požeminės sienos ir kolonos
			Cokolinio aukšto grindų perdangos plokštės ir sijos (kai pastate yra rūsys, rūsio perdangos plokštės įskaičiuojamos į atitinkamą 3 lygmens „Rūsio elementai“ kategoriją.
			Liftų duobės (plokštės ir sienos)
		Rūsio elementai	Rūsio šoninės atramos
			Rūsio perdangos plokštės ir pasluoksnis
			Atraminės sienos
			Rūsio konstrukcinės sienos, pasparos ir kolonos
			Rūsio sijos, skersinės sijos, pasparos ir plokštės
			Rūsio laiptai ir rampos
			Vertikalioji kietoji hidroizoliacija, drenažinis sluoksnis, drenos ir sienų izoliacinis sluoksnis
			Horizontalioji kietoji hidroizoliacija, drenažinis sluoksnis, drenos ir viršutinė plokštė
			Rūsio izoliacija
			Rūsio lifto duobės, nutekamieji šuliniai, pereinamieji vamzdžiai
		Sudėtiniai gaminiai, surenkamieji gaminiai ir įvairūs kiti gaminiai, skirti požeminei konstrukcijai (1)
	Konstrukcija (statinys)	Rėmai ir plokštės (virš pirmo aukšto perdangos plokščių)	Konstrukcinės sienos, pasparos ir kolonos
			Viršutinių aukštų sijos, skersinės sijos, pasparos ir plokštės
			Stogo sijos, skersinės sijos, pasparos ir plokštės
			Laiptai (kurie yra konstrukcijos dalis)
			Plieno konstrukcijos priešgaisrinė izoliacija
		Rezervuarai, baseinai ir įvairios talpyklos	Tik jeigu yra pačiame pastate (kitu atveju įtraukiami į išorės darbus)
		Sudėtiniai gaminiai, surenkamieji gaminiai ir įvairūs kiti gaminiai, skirti konstrukcijai (statiniui) (2)
	Išorėje atliekami architektūros darbai (nekonstrukciniai)	Fasadas	Nekonstrukcinės išorinės sienos ir detalės
			Išorinių sienų apdaila, išskyrus apdarą
			Fasado apdaras ir apdarinės sienos
			Lauko langai
			Lauko durys
			Lauko vitrinos
			Ritininės užsklandos ir priešgaisrinės užsklandos
		Stogas	Stogo apdaila
			Stoglangiai
			Hidroizoliacija
			Izoliacija
			Stogo apželdinimas (kietieji ir gyvieji elementai)
		Sudėtiniai gaminiai, surenkamieji gaminiai ir įvairūs kiti gaminiai, skirti išorėje atliekamiems architektūros darbams (nekonstrukciniams) (3)
Šerdis	Viduje ar po stogu atliekami architektūros darbai (nekonstrukciniai)	Vidaus perskyros	Nekonstrukcinės vidaus sienos ir pertvaros
			Izoliacija
			Vidaus vitrinos
			Tualeto patalpos
			Perkeliamosios pertvaros
			Šaltos patalpos
			Vidinės durys
			Vidiniai langai
			Ritininės užsklandos ir priešgaisrinės užsklandos
			Įvairūs betonavimo darbai
		Jungiamosios ir įvairios kitos detalės	Baliustrados, turėklai ir ranktūriai
			Laiptai ir pakylos, kurie nėra konstrukcijos dalis, sieninės ir stogo kopėčios
			Įmontuotos (4) spintos, indaujos, saugyklos, rakinamosios spintelės, krėslai, lentynos, prekystaliai, suolai
			Įmontuoti puošybos elementai
			Prieigos skydai
		Apdaila po stogu	Grindų apdaila (viduje ir išorėje (t. y. po stogu arba balkonuose))
			Vidinių sienų apdaila ir apdaras
			Lubų apdaila ir kabamosios lubos (viduje ar išorėje)
			Izoliacija
		Sudėtiniai gaminiai, surenkamieji gaminiai ir įvairūs kiti gaminiai, skirti viduje ar po stogu atliekamiems architektūros darbams (nekonstrukciniams) (5)
	Pastato paslaugos ir įranga: vandens ir nuotekų sistemos	Santechnikos įranga	Tualetai, bakai, dušo padai (padėklai), vonios, čiaupai, reguliatoriai, dušo galvutės, praustuvės, kriauklės, momentiniai vandens šildytuvai
		Šalto vandens sistemos	Termostatai, šilumos skaitikliai, šalto vandens skaitikliai, siurbliai / papildomas agregatas, kiti skaitikliai, vamzdžiai, vamzdžių izoliacija, atramos / kabikliai, apsauga nuo šalčio ir trasų šildymo įranga
		Šalto vandens laikymas	Talpykla ir apdorojimo bei filtravimo sistema vandens kokybei kontroliuoti
		Paviršinio vandens / lietaus vandens / nešvaraus vandens drenažas	Vamzdžiai, izoliacija, laikikliai, lietaus vandens rezervuaras, buferinis rezervuaras, išleidimo angos, siurbliai, lietvamzdžiai, nuotekų vamzdžiai, kondensato vamzdžiai, izoliacija, laikikliai, rezervuarai, skirtuvai, siurbliai, nutekėjimo įrenginiai
		Pakartotinio vandens naudojimo sistemos	Paplavų / lietaus vandens surinkimo rezervuaras, vamzdžiai ir valymo įranga pastato perimetre
	Pastato paslaugos ir įranga: šildymo sistemos	Šildymo ir karšto vandens ruošimo įranga	Dujinis / elektrinis katilas, oro / vandens / geoterminis šilumos siurblys, aušintuvas, vietinis vandens šildytuvas, mediena kūrenama krosnis, biomasės katilas, šildymo ir karšto vandens ruošimo naudojant saulės šilumos energiją sistemos. Komunalinės šildymo sistemos, esančios pastato užimame plote, į šios kategorijos aprėptį įtraukiamos iki skaitiklio taško. Kitapus skaitiklio šios sistemos laikomos skirstomojo tinklo dalimi. Šulinys ir kolektorius įtraukiami net ir tuo atveju, jei yra už pastato užimamo ploto ribų. Plokštelinis šilumokaitis, prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo. Taip pat įtraukiama karšto vandens ruošimo įranga (pvz., vandens šildytuvas).
		Šilumos ir karšto vandens skirstymas, reguliavimas, pagalbiniai įrenginiai, spinduoliai, šilumokaičiai / galiniai mazgai	Elektrinis radiatorius, vandens radiatorius, grindinis šildymas, šildymo punkto sietuvas, plokštelinis šilumokaitis, siurbliai, mechaninis skirstomasis skydas, slėginis agregatas, dozavimo agregatas, atšakos grandinės valdiklis, drėgmės šalinimo įrenginys, antivibraciniai tarpikliai, termostatas, šilumos skaitikliai, karšto vandens skaitiklis, vamzdžiai, vamzdžių izoliacija, atramos / kabikliai, apsauga nuo šalčio ir trasų šildymo įranga
		Šiluminės energijos kaupimo įranga	Karšto vandens talpykla, buferinis indas, plėtimosi indas
	Pastato paslaugos ir įranga: specialios vėsinimo sistemos (jei sistema atlieka abi funkcijas – šildymo ir vėsinimo, ji patenka tik į šildymo sistemų taikymo sritį)	Vėsumos generavimo įranga	Aušinimo bokštas, ventiliatoriniai konvektoriai, oro kondicionierius
		Vėsintuvai, šilumokaičiai / galiniai mazgai, pagalbiniai ir reguliavimo, skirstymo bei kaupimo įrenginiai	Šalto vandens talpykla, buferinis indas, plėtimosi indas vėsinimo reikmėms, siurbliai, mechaninis skirstomasis skydas, slėginis agregatas, dozavimo agregatas, atšakos grandinės valdiklis, drėgmės šalinimo įrenginys, antivibraciniai tarpikliai, termostatas, šilumos skaitikliai, šalto vandens skaitiklis, vamzdžiai, vamzdžių izoliacija, atramos / kabikliai, apsauga nuo šalčio ir trasų šildymo įranga
	Pastato paslaugos ir įranga: vėdinimo sistemos	Oro judėjimas	Ventiliatoriai, mechaninė ventiliacija su šilumos atgavimo sekcija, oro ruoštuvai, lubiniai ventiliatoriai, virtuvės ventiliacija, oro uždangos
		Galiniai oro įtaisai	Oro sklaidytuvai, grotelės, kintamojo oro srauto sistemos, pastoviojo oro srauto sistemos, vėdinimo grotelės
		Ortakiai ir pagalbiniai reikmenys	Ortakiai, izoliacija, laikikliai, ugniai atsparūs ortakiai, laikikliai
		Kontrolės sklendės, slopinimo ir gaisrinės saugos įtaisai, susiję su vėdinimo įranga	Kintamojo oro srauto sklendė, srauto reguliavimo sklendė, gaisrinė sklendė, garų ir dūmų ištraukimo įrenginiai, motorizuota gaisrinė dūmų sklendė, laiptinės viršslėgio sudarymo sistema, ugniai atsparūs ventiliatoriai, viršslėgio sklendės, valdikliai, vėdinimo grotelės, dujų ištraukimo įrenginiai, garso slopintuvai
	Pastato paslaugos ir įranga: apšvietimo sistemos.	Vidaus apšvietimas	Vidaus šviestuvai, elektros lizdai, jungiamosios dėžutės, lempų lizdai, apšvietimo valdymo įtaisai, laidai, jungikliai
		Lauko apšvietimas (pritvirtintas prie pastato)	Žibintai, stulpai, laikikliai ir kt., pritvirtinti prie pastato Lauko šviestuvai, elektros lizdai, jungiamosios dėžutės, lempų lizdai, apšvietimo valdymo įtaisai, laidai, jungikliai
		Avarinis apšvietimas	Avariniai šviestuvai, valdymo įtaisai, laidai, jungikliai
		Kitas apšvietimas	Darbinis apšvietimas, sceninis / pramoginis apšvietimas, mažmeninės prekybos vitrinų apšvietimas, architektūrinis apšvietimas, įskaitant susijusius šviestuvus, elektros, jungiamąsias dėžutes, lempų lizdus, apšvietimo valdymo įtaisus, laidus, jungiklius
	Pastato paslaugos ir įranga: elektros paslaugos elektros energijos, ryšių, saugumo, IT ir gaisro aptikimo reikmėms	Elektros energija	Apima viduje ir ant pastato sumontuotą instaliaciją. Elektros kabeliai, kabelių lovelių sistemos, skirstomosios lentos / skydai, atsarginė įranga, šynos, transformatoriai, lizdai / jungikliai, grindinės dėžutės, jutikliai, aukštoji įtampa, vidutinė įtampa, žemoji įtampa, maža galia, izoliavimas
		Ypač žema įtampa / ryšiai / saugumas	Ypač žemos įtampos sistemos. Ryšių ir audiovizualinė įranga. Saugumas: apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos (AVSS) įranga, saugumo jutikliai ir signalizacija.
		IT ir duomenys	IT įranga: viskas, kas susiję su duomenimis, pvz., belaidžio ryšio tinklo įranga, serveris, pagrindinis ir struktūrizuotas kabelių tinklas, kompiuteriai, spausdintuvai, duomenų laikmenų spintos, komutaciniai skydeliai
		Pastato valdymo sistema (PVS)	PVS / ventiliatorinių konvektorių valdikliai, išorinė stotis, pagrindinė valdiklių sistema su kompiuteriu (pagrindinė perdavimo stotis), išvedžioti kabeliai, valdymo vožtuvai, jutikliai temperatūros statistiniams duomenims rinkti
		Atsarginis elektros generavimas	Nepertraukiamojo maitinimo šaltinis, atsarginis generavimas, tiekimas iš baterijų, budėjimo režimu veikiantys generatoriai pastato perimetre
		Gaisro aptikimas ir signalizacija	Gaisro signalizavimo sistemos, įskaitant detektorius, laidus, gaisro signalizatorių ir rankinį iškvietos įrenginį
	Pastato paslaugos ir įranga: atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba vietoje	Atsinaujinančiųjų išteklių energija: elektros energijos gamyba vietoje, pastate ir ant pastato	Saulės fotovoltinės plokštės, inverteriai, vėjo jėgainė, hidraulinė turbina, sumontuoti pastate, ant pastato arba pastato užimame plote
		Atsinaujinančiųjų išteklių energija: kaupimas vietoje	Baterija pastato užimame plote
	Pastato paslaugos ir įranga: gelbėjimosi, kuro ir judėjimo sistemų įrenginiai	Sprinklerinė sistema	Vamzdžiai, galvutės, vožtuvai, rezervuarai, žarnos, siurbliai
		Priešgaisrinės sistemos	Nepripildytas ir pripildytas vandens aukštynkrypčio tiekimo vamzdis, hidrantas pastato užimame plote, automatinio dūmų išleidimo valdikliai / jutikliai, gaisro slopinimo sistema
		Apsauga nuo žaibo / įžeminimas	Žaibolaidžiai, įžeminimo strypai
		Kuro įranga	Visokio kuro (išskyrus elektrą), visko, kas pumpuojama arba suslėgta, tiekimas. Dujų įranga: įvadas, dujų skaitiklis, slėgio reguliatorius, vamzdžiai, vožtuvai. Vietinis kuro rezervuaras, sauso kuro talpyklos. Sraigtai.
		Liftai, laiptiniai keltuvai, kėlimo platformos	Liftų, laiptinių keltuvų, kėlimo platformų sistemos įtraukiamos į taikymo sritį. Šių sistemų maitinimas įtraukiamas prie elektros įrenginių.
		Eskalatoriai ir judamieji takai	Eskalatorių ir judamųjų takų sistemos įtraukiamos į taikymo sritį. Šių sistemų maitinimas įtraukiamas prie elektros įrenginių.
	Pastato paslaugos ir įranga: atliekų šalinimo sistemos	Specialių ir komunalinių atliekų šalinimo sistemos	Atliekų deginimo įrenginiai ir bet kokios atliekų srautų sistemos bei atliekų šalinimo įrenginiai
		Sudėtiniai gaminiai, surenkamieji gaminiai ir įvairūs kiti gaminiai, skirti pastato paslaugoms ir įrangai (6)
Išorės darbai (nurodyti neprivaloma)	Pastato išorėje, jo sklype esantys keliai, takai, grindinys ir kiti žmonėms ar transporto priemonėms judėti tinkami paviršiai	Keliai ir takai pėstiesiems arba transporto priemonėms	Įtraukiami apatinio pagrindo paruošimo darbai, įskaitant apdorojimą, paskleidimą, išlyginimą, profiliavimą ir sutankinimą. Betono pasluoksnis, betonavimas vietoje, įskaitant klojinius, armatūra, jungtys, drenažinės membranos / membranos nuo piktžolių, borteliai, apvadai, priedai, grindinio / kelio dangos / bituminės dangos paviršiaus žymėjimas, baigiamoji danga, pvz.: — makadamas arba asfalto danga — mūrinys, trinkelės, plytelės, grindinio akmenys, tašyti akmenys — žvyras, akmens skalda, medžio skiedros — vejos korys — žaidimo, sporto ar kitų specializuotų aikštelių paviršiai — visos sistemos, kurių reikia paviršinio vandens drenažui tvarkyti ir (arba) garsui slopinti — pakopos, laiptai ir rampos (pandusai) (įskaitant pagrindą, korpusą ir baigiamąją apdailą) už nustatytos pastato linijos
		Pėsčiųjų takai
		Grindinys ir minkšti paviršiai pėstiesiems
	Išorinės detalės, skirtos pastato sklypo lauko erdvių linijoms, riboms ir zonoms žymėti ir atliekančios estetinę funkciją	Išorinė tvora	Įtraukiamos medinės, metalinės, betoninės, mūrinės tvoros, užtvaros, vartai, sienelės, žemos sienutės pastato išorėje, kurie nepriklauso pastato apvalkalui ir yra nauji. Įtraukiami transporto priemonių ir pėsčiųjų atitvarai, suprojektuoti apsaugos tikslais atlaikyti tam tikrą apkrovą, ir susiję vartai. Įtraukiami pamato reikalavimai, komponentai, stulpai, sutvirtinimai, apkaustai, priedai, tokie kaip tvoros stogeliai, elektrinė įranga, valdikliai ir baigiamoji apdaila. Šiai kategorijai priskiriamos atraminės sienos, kurios nėra pastato dalis, paprastai iš betono, medžio ar mūro, įskaitant visus pamato / įlaido reikalavimus, sutvirtinto grunto, drenažo reikalavimus, membranas, komponentus, sutvirtinimus, priedus, tokius kaip sienos stogeliai, sandūras, apsaugines dangas, baigiamąja apdailą, gabionus.
		Išoriniai turėklai
		Išorinės sienos
		Išoriniai įtaisiniai	Vietos gatvės furnitūra, įskaitant vartus (jei jie nėra tvoros ar atitvarų dalis), sukamuosius kryžminius vartelius, stacionarius / atlenkiamus / nuimamus užtvarinius stulpelius, krėslus, suolus, stalus, šiukšliadėžes / barstalų dėžes, stendus / skelbimų lentas, dviračių stovus / stogines, kelrodžius, vėliavos stiebus, lauko sporto / žaidimų aikštelės įrangą, pėsčiųjų tiltelius, autobuso stoteles, stogines, telefono būdeles, pašto dėžutes, skulptūras / meno kūrinius lauko erdvėms, dekoratyvinius vandens elementus, įskaitant pagrindą, rezervuarus, komponentus, vamzdžius, valdiklius ir reikiamą įrangą.
	Išorinės pastato paslaugos Bendroji pastaba: prie šios kategorijos priskiriamos visos paslaugos, kurių įrenginiai tiesiogiai neprijungti prie pastato arba įrengti už pastato užimamo ploto ribų.	Išorinis drenažas	Požeminis ir antžeminis nešvaraus vandens / paviršinio vandens / žemės drenažas nuo pirmo apžiūros šulinio už pastato apvalkalo sienos, nuotekų išvado ar kito išleistuvo (pvz., vietinio nuotekų valymo įrenginio). Taip pat įtraukiami grioviai, vamzdžiai, jungiamosios detalės, paklotai, užpildai, loviai, atramos, jungtys, lietaus nuotakai ir grotelės (pavyzdžiui, įrengti keliuose). Sukomplektuotos siurblinės, išvado / išleistuvo galvutės, viršutinė danga, sąrankiniai nutekamieji kanalai, kameros, apžiūros šuliniai, kanalai, susigėrimo įrenginiai, nuotekų duobės, naftos gaudyklės. Taip pat įtraukiami visi esamų drenažo sistemų, apžiūros šulinių ir grotelių keitimo, remonto, užtaisymo arba valymo darbai. Be to, įtraukiami įrenginiai, susiję su darnia miestų drenavimo sistema (be sodinių), pavojingų skysčių, pvz., cheminių medžiagų ir pramoninių skystųjų atliekų, drenavimu.
		Išorinės paslaugos: vanduo	Vandentiekio sistemos, kurių vamzdynais vanduo iš įstatyminio tiekėjo tinklo tiekiamas į pastato vandens įvadą, įskaitant tiekimą į išorinius naudotojo taškus (pvz., išorinius įrenginius ir gaisrinius hidrantus). Gaisriniai hidrantai / lietaus vandens recirkuliavimas / paplavų recirkuliavimas už nustatytos pastato linijos. Taip pat įtraukiami rezervuarai, vamzdynai, trasų šildymas, izoliacija, jungtys.
		Išorinės paslaugos: elektra	Aukštosios įtampos elektros tiekimas iš įstatyminio tiekėjo tinklo į vietos transformatorinę, žemosios įtampos elektros tiekimas iš vietos transformatorinės į pastato pagrindinį skirstytuvą ir išorinius elektros energijos tiekimo įrenginius, įskaitant avarinius arba budėjimo režimu veikiančius generatorius. Taip pat įtraukiami kabeliai, laidai, plokštės, kabelių loveliai, prieigos skydai, jungtys, skirstytuvai, tranšėjos, šuliniai, sukomplektuotos pastotės / transformatorinės, nepertraukiamojo maitinimo sistemų įrenginiai.
		Išorinės paslaugos: dujos	Gamtinių dujų tiekimo sistemos, kurių vamzdynais dujos iš įstatyminio tiekėjo tinklo tiekiamos iki dujų skaitiklio; suskystintų naftos dujų tiekimas iš išorinės cisternos į skirstomąjį tašką, įskaitant dujų tiekimą iš tinklo ir tiekiamų dujų skirstymą į išorinių naudotojų taškus (pvz., išorinius įrenginius). Taip pat įtraukiami skirstytuvai, prieigos skydai, jungtys, tranšėjos, šuliniai, cisternos / balionai.
		Išorinės paslaugos: telekomunikacijų ir panašios paslaugos	Įstatyminio tiekėjo ar kito paslaugų teikėjo teikiamų telekomunikacijų sistemų, kabelinės televizijos, interneto ir kitų ryšio sistemų prijungimas prie pastato pagrindinio skirstomojo taško. Taip pat įtraukiami kabeliai, laidai, plokštės, kabelių loveliai, prieigos skydai, jungtys, skirstytuvai, tranšėjos, šuliniai.
		Išorinės paslaugos: kuro laikymas	Išorinės kuro laikymo ir skirstymo vamzdynais sistemos. Laikymo rezervuarai bei cisternos pastato išorėje ir tiekimo vamzdynais sistemos, kuriomis naftos produktai, benzinas ar dyzelinas iš laikymo rezervuaro arba cisternos tiekiami į pastato įvadą arba į išorinius įrenginius. Taip pat įtraukiami skirstytuvai, siurbliai, vožtuvai, izoliacija, prieigos skydai, jungtys, stebėjimo įranga, tranšėjos, šuliniai, cisternos / balionai.
		Išorinės paslaugos: apšvietimas	Išorinės vietos / gatvės apšvietimo sistemos, įskaitant pėsčiųjų zonų, takų, kelių, eismo ženklų apšvietimą, išorės apšvietimą. Taip pat įtraukiami kabeliai, laidai, plokštės, kabelių loveliai, prieigos skydai, jungtys, skirstytuvai, tranšėjos, šuliniai, valdikliai ir patys šviestuvai ir (arba) žibintai, įskaitant sporto aikštelių apšvietimą.
		Išorinės paslaugos: apsaugos sistemos	Apsaugos sistemos, įskaitant apsaugines vaizdo stebėjimo sistemas (AVSS), kamerų stulpus, bendruosius išorinius apsaugos įrangos maitinimo šaltinius ir specialų apsauginį apšvietimą.
		Sudėtiniai gaminiai, surenkamieji gaminiai ir įvairūs kiti gaminiai, skirti išorinėms pastato paslaugoms (7)
	Išoriniai pastatai (8)	Nedideli pagalbiniai pastatai	Atskiri nedideli išoriniai pagalbiniai pastatai, susiję su pastato sistemomis bei įprastu pastato funkcionavimu ir prieigos zona, įskaitant katilines, pastotes, kuro laikymo pastatus, dviračių sandėliukus, stogines, sandėliukus ir sargo namelius.
		Nepriklausomi automobilių stovėjimo statiniai (9)	Antžeminiai arba požeminiai statiniai, kuriais individualiai arba bendrai naudojasi pastato gyventojai (naudotojai)
		Sudėtiniai gaminiai, surenkamieji gaminiai ir įvairūs kiti gaminiai, skirti išoriniams pastatams (10)
(1) Izoliacija, hidroizoliacija, išlyginamasis sluoksnis, jungtys, jungiamosios detalės arba drenažo elementai, tam tikroms paslaugoms skirti elementai, įrengiami atliekant požeminius darbus, tačiau nenurodyti konkrečiuose 4 lentelės įrašuose ar kitur. (2) Izoliacija, priešgaisrinė izoliacija, hidroizoliacija, išlyginamasis sluoksnis, jungtys, jungiamosios detalės, rampos (pandusai), liktiniai klojiniai, mezonino konstrukcijos, pakopų sekcijų atramos, techninės priežiūros kanalai ar kiti elementai, įrengiami atliekant konstrukcinius darbus, tačiau nenurodyti konkrečiuose 4 lentelės įrašuose ar kitur. (3) Izoliacija, priešgaisrinė izoliacija, hidroizoliacija, išlyginamasis sluoksnis, jungtys ir tvirtinimo prie konstrukcijos detalės, jungiamosios detalės, rampos (pandusai), apsaugos nuo saulės įrenginiai, švieslaidės, karnizai (atbrailos), apsauga nuo vabzdžių, grotos, parapetai, turėklai, žaliasienės, kaminai ar kiti elementai, įrengiami atliekant išorinius architektūros darbus, tačiau nenurodyti konkrečiuose šios lentelės įrašuose ar kitur. (4) „Įmontuota“ reiškia, kad atitinkamos pastato detalės buvo integruotos statybos etapu, prieš perduodant pastatą savininkui. (5) Izoliacija, priešgaisrinė izoliacija, hidroizoliacija, išlyginamasis sluoksnis, jungtys ir tvirtinimo prie konstrukcijos ar techninės priežiūros kanalų detalės, staktos, sandarikliai, klijai, plūdriosios grindys, spyruoklinės grindys, paviršiaus apdaila, linijiniai žymenys, puošiniai, grindjuostės, jungiamosios detalės, rampos (pandusai), grotos, parapetai, turėklai, židiniai ar kiti elementai, įrengiami atliekant vidaus architektūros darbus, tačiau nenurodyti konkrečiuose 4 lentelės įrašuose ar kitur. (6) Visos kitos įtvirtintosios ir jungiamosios detalės arba kiti elementai, įrengiami kartu su pastatų paslaugų įranga, sistema ir infrastruktūra, tačiau nenurodyti konkrečiuose 4 lentelės įrašuose ar kitur. (7) Visos kitos įtvirtintosios ir jungiamosios detalės arba kiti elementai, susiję su vandens, dujų, elektros, šildymo, vėdinimo, antžeminio drenažo, telekomunikacijų ir kitų paslaugų instaliacija, įskaitant įvairius kanalus ir ortakius, apsaugines dangas, kiaurymes, griovelius, movas, dangčius, gaisrą stabdančius gaminius, žymenas, stovus ir kt., kas nenurodyta kitur. (8) Tai pastatai, kurie yra vertinamo pastato išorėje ir struktūriškai jam nepriklauso, tačiau yra vertinamo pastato sklype ir yra naudojami vertinamo pastato gyventojų (naudotojų) ir (arba) vertinamo pastato techninių sistemų ir infrastruktūros reikmėms. Junginys „struktūriškai nepriklauso“ reiškia, kad nėra bendro pamato ar kitų laikančiųjų konstrukcijų elementų. (9) Automobilių stovėjimo aikštelė, turinti su pastatu bendrų konstrukcinių elementų ir gaubiama pastato apvalkalo, laikoma ne išoriniu pastatu, o viso pastato dalimi, taigi į analizę įtraukiamas jos būdingasis anglies dioksido kiekis, eksploatavimo metu išmetamas anglies dioksido kiekis ir grindų plotas. Nepriklausomi automobilių stovėjimo statiniai, priešingai, laikomi išoriniais pastatais; į analizę gali būti įtrauktas jų būdingasis anglies dioksido kiekis ir eksploatavimo metu išmetamas anglies dioksido kiekis, tačiau neįtraukiamas jų grindų plotas. Tais atvejais, kai automobilių stovėjimo aikštelė yra daugiau nei vienam pastatui bendros konstrukcijos dalis, atliekamas vienas vertinimas visam pastatų kompleksui įvertinti arba automobilių stovėjimo aikštelės būdingasis anglies dioksido kiekis ir grindų plotas paskirstomi proporcingai pagal santykines stovėjimo vietų, priskirtų kiekvienam pastatui, dalis. (10) Visos kitos įtvirtintosios ir jungiamosios detalės arba kiti elementai, susiję su išorinių pastatų konstrukcija, nenurodyta kitur.

8. GWP PER GYVAVIMO CIKLĄ SKAIČIAVIMO REZULTATAI

Pastato GWP per gyvavimo ciklą skaičiavimo rezultatai jo energinio naudingumo sertifikate nurodomi skaidria forma, pateikiant bent jau kiekvieno gyvavimo ciklo etapo rezultatus pagal 5 lentelę.

5 lentelė

GWP per gyvavimo ciklą pateikimas pastato energinio naudingumo sertifikate

	Gamybos etapas (A1–A3)	Statybos proceso etapas (A4–A5)	Eksploatavimo, techninės priežiūros, pakeitimo etapas (B1–B4)	Funkcinio energijos vartojimo etapas (B6)	Gyvavimo ciklo pabaigos etapas (C1–C4)	Pakartotinio naudojimo, antrinio perdirbimo, atgavimo galimybės (D1)	Potenciali nauda ir apkrova dėl eksportuojamų komunalinių išteklių (pvz., elektros energijos, šiluminės energijos, geriamojo vandens) (D2)
Bendras GWP (1)
(1) Bendrą GWP sudaro iškastinio kuro GWP, biogeninis GWP ir žemės naudojimo bei žemės naudojimo keitimo GWP.

IV PRIEDAS Bendroji pastatų reitingavimo pagal jų pažangųjį parengtumą sistema

IV PRIEDAS

Bendroji pastatų reitingavimo pagal jų pažangųjį parengtumą sistema

1. Komisija nustato pažangiojo parengtumo rodiklio apibrėžtį ir metodiką, pagal kurią tas rodiklis turi būti apskaičiuojamas, kad būtų galima įvertinti galimybes pastato arba pastato vieneto eksploataciją pritaikyti pagal jo naudotojo ir tinklo poreikius ir padidinti jo energijos vartojimo efektyvumą bei bendrą energinį naudingumą.

Pažangiojo parengtumo rodiklis apima elementus, susijusius su didesniu energijos taupymu, lyginamąja analize ir lankstumu, sustiprintomis funkcijomis ir pajėgumais, kuriuos užtikrina labiau tarpusavyje sujungti išmanieji įtaisai.

Metodikoje atsižvelgiama į tokias savybes kaip galimas pastato skaitmeninio dvynio buvimas.

Toje metodikoje atsižvelgiama į tokius elementus kaip pažangieji skaitikliai, pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos, patalpų oro temperatūrai reguliuoti skirti automatinio reguliavimo įtaisai, įmontuojamieji buitiniai prietaisai, įkrovimo prieigos elektrinėms transporto priemonėms, energijos kaupimas ir į išsamias tų elementų funkcijas bei sąveikumą, taip pat į naudą, teikiamą patalpų mikroklimato sąlygų, energijos vartojimo efektyvumo, naudingumo lygių ir sudarytų sąlygų lankstumui atžvilgiu.

2. Metodikoje remiamasi toliau nurodytomis pagrindinėmis funkcijomis, susijusiomis su pastatu ir techninėmis pastato sistemomis:

galimybe palaikyti pastato energinį naudingumą ir eksploatavimą koreguojant energijos suvartojimą, pavyzdžiui, naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

galimybe pritaikyti pastato veikimo režimą atsižvelgiant į jo naudotojų poreikius, tuo pat metu tinkamą dėmesį skiriant tam, kad būtų užtikrintas patogumas naudoti, išlaikytos sveikos patalpų mikroklimato sąlygos ir būtų galima pranešti apie energijos vartojimą;

pastato bendros energijos paklausos lankstumu, įskaitant jo gebėjimą sudaryti sąlygas dalyvauti vykdant aktyvų ir pasyvų bei numanomą ir akivaizdų reguliavimą apkrova, energijos kaupimas ir vėl teikimas tinklui, pavyzdžiui, užtikrinant lankstumą ir apkrovos perskirstymo pajėgumus, ir

gebėjimu pagerinti savo energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą naudingumą naudojant energijos taupymo technologijas.

3. Be to, metodikoje gali būti atsižvelgta į:

sistemų (pažangiųjų skaitiklių, pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemų, įmontuojamųjų buitinių prietaisų, pastato patalpų oro temperatūrai reguliuoti skirtų automatinio reguliavimo įtaisų ir patalpų oro kokybės jutiklių bei vėdinimo įrenginių) tarpusavio sąveikumą ir

teigiamą esamų ryšių tinklų įtaką, visų pirma į tai, ar yra sparčiajam ryšiui parengta pastato fizinė infrastruktūra, pavyzdžiui, savanoriškas ženklas „Parengtas plačiajuosčiam ryšiui“, ir ar pastatuose su daugeliu gyvenamojo pastato vienetų yra prieigos punktas, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/61/ES ( 15 ) 8 straipsniu.

4. Metodika turi nedaryti neigiamo poveikio esamoms nacionalinėms energinio naudingumo sertifikavimo sistemoms ir turi būti grindžiama susijusiomis nacionalinio lygmens iniciatyvomis, kartu atsižvelgiant į pastato naudotojo nuosavybės, duomenų apsaugos, privatumo ir saugumo principus, laikantis atitinkamos Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo teisės bei geriausių prieinamų kibernetinio saugumo metodų.

5. Metodikoje turi būti nustatyta tinkamiausia pažangiojo parengtumo rodiklio parametro forma ir metodika turi būti paprasta, skaidri ir lengvai suprantama vartotojams, savininkams, investuotojams ir reguliavimo apkrova rinkos dalyviams.

V PRIEDAS Energinio naudingumo sertifikatų šablonas

V PRIEDAS

Energinio naudingumo sertifikatų šablonas

(nurodyta 19 straipsnyje)

1. Pirmajame energinio naudingumo sertifikato puslapyje pateikiami bent šie duomenys:

energinio naudingumo klasė;

apskaičiuotas per metus sunaudojamos pirminės energijos kiekis (kWh/(m2 per metus));

apskaičiuotas per metus sunaudojamos galutinės energijos kiekis (kWh/(m2 per metus));

sunaudotos energijos kiekio dalis, pagaminta vietoje iš atsinaujinančiųjų išteklių (%);

eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (kg Co2/m2 per metus) ir GWP per gyvavimo ciklą vertė, jei žinoma.

Energinio naudingumo sertifikate taip pat pateikiami šie duomenys:

apskaičiuotas per metus suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekis (kWh arba MWh);

atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba (kWh arba MWh); pagrindinis energijos nešiklis ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių rūšis;

apskaičiuotos energijos reikmės (kWh/m2 per metus);

pažymima „taip“ arba „ne“, atsakant į klausimą, ar pastato pajėgumai leidžia reaguoti į išorės signalus ir koreguoti suvartojamos energijos kiekį;

pažymima „taip“ arba „ne“, atsakant į klausimą, ar šilumos paskirstymo sistema pastato viduje gali veikti esant žemai temperatūrai arba esant efektyvesniems temperatūros nuostačiams, kai taikytina;

atitinkamo vieno langelio principu veikiančio centro, teikiančio konsultacijas dėl renovacijos, kontaktiniai duomenys.

2. Be to, energinio naudingumo sertifikate gali būti nurodyti šie rodikliai:

sunaudojamos energijos kiekis, pikinė apkrova, generatoriaus ar sistemos dydis, pagrindinis energijos nešiklis ir pagrindinis elemento tipas kiekvienai iš šių reikmių: šildymui, vėsinimui, buitinio karšto vandens ruošimui, vėdinimui ir įmontuojamajam apšvietimui;

išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klasė (jei taikytina);

informacija apie anglies dioksido absorbavimą, susijusį su laikinu anglies dioksido saugojimu pastatuose arba ant jų;

pažymima „taip“ arba „ne“, atsakant į klausimą, ar pastatui išduotas renovacijos pasas;

vidutinė pastato apvalkalo neskaidrių elementų U vertė;

vidutinė pastato apvalkalo skaidrių elementų U vertė;

labiausiai paplitusio skaidraus elemento tipas (pvz., dvigubo stiklo langas);

perkaitimo rizikos analizės rezultatai (jei yra);

stacionarūs jutikliai, kuriais stebima patalpų aplinkos kokybė;

stacionarūs kontrolės prietaisai, kurie reaguoja į patalpų aplinkos kokybės lygį;

elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų skaičius ir tipas;

energijos kaupimo sistemos, jų tipas ir dydis;

numatoma likusi šildymo arba oro kondicionavimo sistemų ir prietaisų naudojimo trukmė, kai taikytina;

galimybė pritaikyti šildymo sistemą, kad ji veiktų naudojant efektyvesnius temperatūros nuostačius;

galimybė pritaikyti buitinio karšto vandens sistemą, kad ji veiktų naudojant efektyvesnius temperatūros nuostačius;

galimybė pritaikyti oro kondicionavimo sistemą, kad ji veiktų naudojant efektyvesnius temperatūros nuostačius;

skaitikliu išmatuotas energijos suvartojimas;

ar prisijungta prie centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo tinklo ir, jei turima, informacija apie galimą prijungimą prie efektyvios centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos;

prijungto vietinio centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklo vietos pirminės energijos koeficientai ir susiję išmetamo anglies dioksido faktoriai;

eksploatacijos metu išmetamų smulkių kietųjų dalelių (KD 2,5 ) kiekis.

Energinio naudingumo sertifikate gali būti pateiktos šios sąsajos su kitomis iniciatyvomis, jei jos taikomos atitinkamoje valstybėje narėje:

pažymima „taip“ arba „ne“, atsakant į klausimą, ar atliktas pastato pažangiojo parengtumo vertinimas;

pažangiojo parengtumo vertinimo vertė, kai yra;

pažymima „taip“ arba „ne“, atsakant į klausimą, ar pastate yra skaitmeninis žurnalas.

Asmenys su negalia turi vienodas galimybes gauti energinio naudingumo sertifikatuose nurodytą informaciją.

VI PRIEDAS Energinio naudingumo sertifikatų nepriklausomos kontrolės sistemos

VI PRIEDAS

Energinio naudingumo sertifikatų nepriklausomos kontrolės sistemos

1. Galiojančio energinio naudingumo sertifikato apibrėžtis

Valstybės narės aiškiai apibrėžia, kas laikoma galiojančiu energinio naudingumo sertifikatu.

Galiojančio energinio naudingumo sertifikato apibrėžtimi užtikrinama:

energinio naudingumo sertifikatui išduoti naudotų pastato įvesties duomenų ir sertifikate nurodytų rezultatų galiojimo patikrinimas (įskaitant patikrinimą vietoje);

skaičiavimų pagrįstumas;

didžiausias pastato energinio naudingumo nuokrypis, pageidautina, išreikštas skaitiniu pirminės energijos suvartojimo rodikliu (kWh/m2 per metus);

mažiausias elementų, kurie skiriasi nuo numatytųjų ar standartinių verčių, skaičius.

Valstybės narės į galiojančio energinio naudingumo sertifikato apibrėžtį gali įtraukti papildomų elementų, pavyzdžiui, didžiausią konkrečių įvesties duomenų verčių nuokrypį.

2. Energinio naudingumo sertifikatų nepriklausomos kontrolės sistemos kokybė

Valstybės narės aiškiai apibrėžia energinio naudingumo sertifikatų nepriklausomos kontrolės sistemos kokybės tikslus ir statistinio pasikliovimo lygį, kurie turėtų būti pasiekti energinio naudingumo sertifikatų sistema. Nepriklausomos kontrolės sistema turi užtikrinti, kad vertinamuoju laikotarpiu, kuris neviršija vienų metų, bent 90 % išduotų galiojančių energinio naudingumo sertifikatų būtų 95 % statistinio pasikliovimo lygio.

Energinio naudingumo sertifikatų nepriklausomos kontrolės sistemos kokybės ir pasikliovimo lygis matuojamas atsitiktine tvarka sudarytos imties pagrindu ir apima visus galiojančio energinio naudingumo sertifikato apibrėžtyje nurodytus elementus. Valstybės narės reikalauja, kad tais atvejais, kai nepriklausomos kontrolės sistemų įgyvendinimas buvo pavestas nevyriausybinėms organizacijoms, trečiosios šalys atliktų patikrinimą, per kurį įvertintų ne mažiau kaip 25 % atsitiktine tvarka sudarytos imties.

Įvesties duomenų pagrįstumas tikrinamas remiantis nepriklausomo eksperto pateikta informacija. Tokia informacija gali apimti gaminių sertifikatus, specifikacijas arba pastatų planus, kuriuose pateikiami išsamūs duomenys apie įvairių į energinio naudingumo sertifikatą įtrauktų elementų naudingumą.

Įvesties duomenų pagrįstumas tikrinamas apsilankant vietoje (tai, kai tinkama, gali būti atliekama virtualiu būdu) – patikrinama ne mažiau kaip 10 % energinio naudingumo sertifikatų, kurie yra bendrai sistemos kokybei įvertinti naudojamos atsitiktine tvarka sudarytos imties dalis.

Be minimalios imties, atsitiktine tvarka sudarytos bendram kokybės lygiui nustatyti, valstybės narės, siekdamos pagerinti bendrą sistemos kokybę, gali naudoti įvairias strategijas, skirtas būtent prastos kokybės energinio naudingumo sertifikatams aptikti ir pagerinti. Tokia tikslinė analizė negali būti naudojama kaip pagrindas bendrai schemos kokybei įvertinti.

Valstybės narės taiko prevencines ir atsakomąsias priemones bendrai energinio naudingumo sertifikatų sistemos kokybei užtikrinti. Tos priemonės gali apimti papildomą nepriklausomų ekspertų mokymą, tikslines imtis, prievolę iš naujo pateikti energinio naudingumo sertifikatus, proporcingas baudas ir laikinus arba nuolatinius eksperto veiklos draudimus.

Kai informacija įtraukiama į duomenų bazę, nacionalinės institucijos turi galėti stebėsenos ir tikrinimo tikslais sužinoti, kas tai padarė.

3. Energinio naudingumo sertifikatų prieinamumas

Nepriklausomos kontrolės sistema tikrinama, ar būsimi pirkėjai ir nuomininkai turi galimybę susipažinti su energinio naudingumo sertifikatais, kad priimdami sprendimą dėl pirkimo ar nuomos galėtų atsižvelgti į pastato energinį naudingumą.

Nepriklausomos kontrolės sistema tikrinama, ar žiniasklaidos skelbimuose nurodomas energinio naudingumo rodiklis ir klasė.

4. Pastatų tipų įtrauktis

Nepriklausomoje kontrolės sistemoje atsižvelgiama į įvairių tipų pastatus, visų pirma tuos, kurie vyrauja nekilnojamojo turto rinkoje, – vienbučius, daugiabučius, biurų ir mažmeninės prekybos pastatus.

5. Viešas informacijos atskleidimas

Valstybės narės nacionalinėje energinio naudingumo sertifikatų duomenų bazėje reguliariai skelbia bent šią informaciją apie kokybės sistemą:

galiojančio energinio naudingumo sertifikatų apibrėžtį;

energinio naudingumo sertifikatų sistemos kokybės tikslus;

kokybės vertinimo rezultatus, įskaitant įvertintų sertifikatų skaičių ir santykinę dalį, palyginti su visu per tam tikrą laikotarpį išduotų pažymėjimų skaičiumi (pagal pastatų tipus);

nenumatytų atvejų priemones, kuriomis siekiama pagerinti bendrą energinio naudingumo sertifikatų kokybę.

VII PRIEDAS

Lyginamosios metodikos principai, skirti kaštų atžvilgiu optimaliems pastatų ir pastato dalių energinio naudingumo reikalavimų lygiams nustatyti

Lyginamosios metodikos principai sudaro galimybę valstybėms narėms nustatyti pastatų ir pastato dalių energinį naudingumą, išmetamą teršalų kiekį ir su energiniu naudingumu ir teršalų išmetimu susijusių priemonių ekonominius aspektus bei juos susieti siekiant nustatyti kaštų atžvilgiu optimalų lygį, kad būtų pasiekti 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir poveikio klimatui neutralumo tikslai, taip pat ne vėliau kaip iki 2050 m. sukurtas visai netaršių pastatų ūkis.

Kartu su lyginamosios metodikos principais pateikiamos gairės, kuriose išdėstoma, kaip taikyti tuos principus apskaičiuojant kaštų atžvilgiu optimalius naudingumo lygius.

Lyginamosios metodikos principai turi sudaryti galimybę atsižvelgti į naudojimo modelius, išorės klimato sąlygas ir jų būsimus pokyčius remiantis patikimiausiomis turimomis klimato prognozėmis, įskaitant karščio ir šalčio bangas, investicijų išlaidas, pastatų kategorijas, techninės priežiūros ir eksploatavimo išlaidas (įskaitant energijos išlaidas ir sutaupymą), kai taikytina – pelną iš pagamintos energijos, taip pat išorinį energijos naudojimo poveikį aplinkai ir sveikatai, kai taikytina – atliekų tvarkymo išlaidas ir technologinę plėtrą. Jie turėtų būti grindžiami atitinkamais su šia direktyva susijusiais Europos standartais.

Be to, Komisija teikia:

—

prie lyginamosios metodikos principų pridedamas gaires; tos gairės padės valstybėms narėms imtis toliau išvardytų veiksmų,

—

informaciją apie numatomą ilgalaikę energijos kainų raidą.

Lyginamosios metodikos principų taikymo valstybėse narėse bendros sąlygos, išreikštos parametrais, nustatomos valstybių narių lygmeniu. Komisija teikia rekomendacijas valstybėms narėms dėl jų kaštų optimalumo lygių, kai aktualu.

Vadovaudamosi lyginamosios metodikos principais valstybės narės turi:

—

apibrėžti etaloninius pastatus, kurie yra apibūdinami pagal jų funkcijas ir geografinę padėtį, įskaitant vidaus ir išorės klimato sąlygas, ir jas reprezentuoja. Etaloniniai pastatai apima tiek gyvenamuosius, tiek negyvenamuosius naujus ir esamus pastatus,

—

apibrėžti energijos vartojimo efektyvumo priemones, kurios turi būti įvertintos etaloninių pastatų atžvilgiu. Tos priemonės gali būti skirtos atskiram pastatui kaip visumai, atskiroms pastato dalims arba pastato dalių deriniams,

—

įvertinti etaloninių pastatų, kuriuose pritaikytos apibrėžtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, galutinės ir pirminės energijos reikmes ir su jomis susijusį išmetamą teršalų kiekį,

—

taikant lyginamosios metodikos principus apskaičiuoti energijos vartojimo efektyvumo priemonių (nurodytų antroje įtraukoje) išlaidas (t. y. grynąją dabartinę vertę) per etaloniniams pastatams (nurodytiems pirmoje įtraukoje) taikomą numatomą ekonominio gyvavimo ciklą.

Apskaičiuodamos energijos vartojimo efektyvumo priemonių išlaidas per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą valstybės narės įvertina įvairių minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygių ekonominį efektyvumą. Tai sudarys galimybę nustatyti kaštų atžvilgiu optimalius energinio naudingumo reikalavimų lygius.

VIII PRIEDAS Renovacijos pasams taikomi reikalavimai

VIII PRIEDAS

Renovacijos pasams taikomi reikalavimai

1. Renovacijos pase nurodoma:

informacija apie dabartinį pastato energinį naudingumą;

veiksmų gairių ir jų etapų, susijusių su etapine esmine renovacija, grafinis vaizdas arba grafiniai vaizdai;

informacija apie atitinkamus nacionalinius reikalavimus, pavyzdžiui, minimaliuosius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, minimaliuosius energinio naudingumo standartus ir tam tikroje valstybėje narėje taikomas taisykles dėl laipsniško pastatuose šildymui ir vėsinimui naudojamo iškastinio kuro atsisakymo, įskaitant taikymo pradžios datas;

glaustas optimalios etapų sekos paaiškinimas;

informacija apie kiekvieną etapą, įskaitant:

etapo renovacijos priemonių pavadinimą ir aprašymą, įskaitant galimybes naudoti atitinkamas technologijas, metodus ir medžiagas;

ii)

numatomą sutaupyti pirminės ir galutinės energijos suvartojimo kiekį kWh ir procentiniu pagerėjimu, palyginti su iki to etapo suvartotos energijos kiekiu;

iii)

numatomą eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą;

iv)

numatomą sutaupyti sąskaitos už energiją sumą, aiškiai nurodant prielaidas dėl energijos išlaidų, kuriomis remtasi skaičiuojant;

numatomą energinio naudingumo sertifikato energinio naudingumo klasę, kuri bus pasiekta užbaigus etapą;

informacija apie galimą prijungimą prie efektyvios centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos;

individualios arba kolektyvinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir pasigamintos energijos suvartojimo dalis, kuri, kaip apskaičiuota, bus pasiekta po renovacijos;

bendra informacija apie esamas galimybes pagerinti statybos produktų žiediškumą ir sumažinti per visą jų gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat apie platesnę naudą, susijusią su sveikata ir patogumu, patalpų aplinkos kokybe ir geresniu pastato prisitaikymo prie klimato kaitos pajėgumu;

informacija apie turimą finansavimą ir nuorodos į atitinkamus tinklalapius, kuriuose nurodomi tokio finansavimo šaltiniai;

informacija apie technines konsultacijas ir konsultavimo paslaugas, įskaitant kontaktinius duomenis ir nuorodas į vieno langelio principu veikiančių centrų tinklalapius.

2. Renovacijos pase gali būti nurodoma:

orientacinis etapų tvarkaraštis;

kiekvieno etapo atžvilgiu:

išsamus naudotinų technologijų, metodų ir medžiagų, jų privalumų, trūkumų ir sąnaudų aprašymas;

ii)

kaip pastato energinis naudingumas būtų palyginamas su minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais, taikomais pastatams, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, su energijos beveik nevartojantiems pastatams ir visai netaršiems pastatams taikomais reikalavimais užbaigus etapą ir kaip pakeistų pastato dalių energinis naudingumas būtų palyginamas su minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais, taikomais atskiroms pastato dalims, jei tokie yra;

iii)

numatomos etapo įvykdymo išlaidos;

iv)

numatomas etapo atsipirkimo laikotarpis, gavus esamą finansinę paramą arba jos negavus;

numatoma etapo įvykdymo trukmė;

vi)

jei yra, medžiagų ir įrangos per gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pamatinės vertės ir nuoroda į atitinkamą tinklalapį, kuriame jas galima rasti;

vii)

numatomas priemonių taikymo laikotarpis ir numatomos techninės priežiūros išlaidos;

nepriklausomi moduliai, susiję su:

tipiniais sandoriais, būtinais arba rekomenduojamais energinei renovacijai atlikti (architektai, konsultantai, rangovai, tiekėjai, montuotojai ir t. t.) arba nuorodos į atitinkamus tinklalapius;

ii)

atitinkamų architektų, konsultantų, rangovų, tiekėjų ar montuotojų toje vietovėje sąrašu, į kurį gali būti įtraukti tik tie, kurie atitinka tam tikras sąlygas, pvz., atitinka aukštesnės kvalifikacijos ar sertifikavimo ženklus ar sąlygas, arba nuorodos į atitinkamus tinklalapius;

iii)

techninėmis sąlygomis, būtinomis optimaliam žemos temperatūros šildymo sistemos diegimui;

iv)

tuo, kaip renovacijos etapai ir papildomos priemonės galėtų pagerinti pastato pažangųjį parengtumą;

medžiagų ir darbų techniniais ir saugos reikalavimais;

vi)

pagrindinėmis prielaidomis, kuriomis grindžiami pateikti skaičiavimai, arba nuorodos į atitinkamą tinklalapį, kuriame jas galima rasti;

informacija apie tai, kaip naudotis skaitmenine renovacijos paso versija;

bet kokia kapitalinė pastato ar pastato vieneto renovacija, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje, ir bet koks pastato dalies, kuri yra pastato apvalkalo dalis ir daro didelį poveikį pastato apvalkalo energiniam naudingumui, modernizavimas ar pakeitimas, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje, kai tokia informacija pateikiama ekspertui, rengiančiam renovacijos pasą;

informacija, susijusi su seismine sauga, kai tokia su pastatu susijusi informacija pateikiama ekspertui;

dabartinio pastato savininko prašymu ir remiantis jo pateikta informacija, priede pateikiama papildoma informacija, pavyzdžiui, apie erdvių pritaikomumą pagal kintančius poreikius ir bet kokią planuojamą renovaciją.

3. Kalbant apie pastato būklę prieš renovacijos etapus, renovacijos pase, kiek įmanoma, atsižvelgiama į energinio naudingumo sertifikate pateiktą informaciją.

4. Kiekvienas matavimo vienetas, naudojamas etapų poveikiui įvertinti, grindžiamas standartinių sąlygų rinkiniu.

IX PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas

(nurodyti 36 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES

(OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844

(OL L 156, 2018 6 19, p. 75).

Tik 1 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999

(OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Tik 53 straipsnis

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai ir taikymo pradžios datos

(nurodyta 36 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

Taikymo pradžios datos

2010/31/ES

2012 m. liepos 9 d.

Kiek tai susiję su 2, 3, 9, 11, 12, 13, 17, 18, 20 ir 27 straipsniais, – 2013 m. sausio 9 d.;

kiek tai susiję su 4–8, 14, 15 ir 16 straipsniais, – 2013 m. sausio 9 d. valdžios institucijų užimamų pastatų atveju ir 2013 m. liepos 9 d. – kitų pastatų atveju.

(ES) 2018/844

2020 m. kovo 10 d.

X PRIEDAS Atitikties lentelė

X PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2010/31/ES	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio 1 punktas	2 straipsnio 1 punktas
—	2 straipsnio 2 punktas
2 straipsnio 2 punktas	2 straipsnio 3 punktas
—	2 straipsnio 5 ir 6 punktai
2 straipsnio 3, 3a, 4 ir 5 punktai	2 straipsnio 7–10 punktai
—	2 straipsnio 12, 13 ir 14 punktai
2 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktai	2 straipsnio 15–18 punktai
—	2 straipsnio 19–22 punktai
2 straipsnio 10 punktas	2 straipsnio 23 punktas
—	2 straipsnio 24–29 punktai
2 straipsnio 11, 12, 13 ir 14 punktai	2 straipsnio 30–33 punktai
—	2 straipsnio 34, 37–40 ir 42 punktai
2 straipsnio 15 punktas	2 straipsnio 42 punktas
2 straipsnio 15, 15a, 15b, 15c, 16 ir 17 punktai	2 straipsnio 43, 44, 47–50 punktai
2 straipsnio 18 punktas	—
2 straipsnio 19 punktas	2 straipsnio 51 punktas
—	2 straipsnio 52–64 punktai
2 straipsnio 20 punktas	—
2a straipsnis	3 straipsnis
3 straipsnis	4 straipsnis
4 straipsnis	5 straipsnis
5 straipsnis	6 straipsnis
6 ir 9 straipsniai	7 straipsnis
7 straipsnis	8 straipsnis
—	9 straipsnis
—	12 straipsnis
8 straipsnio 1 ir 9 dalys	13 straipsnis
8 straipsnio 2–8 dalys	14 straipsnis
8 straipsnio 10 ir 11 dalys	15 straipsnis
—	16 straipsnis
10 straipsnis	17 straipsnis
11 straipsnis	19 straipsnis
12 straipsnis	20 straipsnis
13 straipsnis	21 straipsnis
—	22 straipsnis
14 ir 15 straipsniai	23 straipsnis
16 straipsnis	24 straipsnis
17 straipsnis	25 straipsnis
—	26 straipsnis
18 straipsnis	27 straipsnis
19 straipsnis	28 straipsnis
19a straipsnis	—
20 straipsnis	29 straipsnis
21 straipsnis	30 straipsnis
22 straipsnis	31 straipsnis
23 straipsnis	32 straipsnis
26 straipsnis	33 straipsnis
27 straipsnis	34 straipsnis
28 straipsnis	35 straipsnis
29 straipsnis	36 straipsnis
30 straipsnis	37 straipsnis
31 straipsnis	38 straipsnis
I priedas	I priedas
—	II priedas
—	III priedas
IA priedas	IV priedas
—	V priedas
II priedas	VI priedas
III priedas	VII priedas
IV priedas	IX priedas
V priedas	X priedas

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

Builddate: 24.05.2026 00:00:00 -Doknr: CELEX:32024L1275
EULAW -
European Regulation published on http://eur-lex.europa.eu/