23 straipsnis Trečiosios šalys

Jei registruota emitento buveinė yra trečiojoje šalyje, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali atleisti emitentą nuo 4–7 straipsnių, 12 straipsnio 6 dalies ir 14–18 straipsnių reikalavimų laikymosi, su sąlyga, kad tos trečiosios šalies teisėje nustatyti lygiaverčiai reikalavimai arba emitentas laikosi trečiosios šalies teisės reikalavimų, kuriuos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija laiko lygiaverčiais.

Tada kompetentinga institucija apie suteiktą išimtį informuoja EVPRI.

Nukrypstant nuo 1 dalies, emitentas, kurio registruota buveinė yra trečiojoje šalyje, turi būti atleidžiamas nuo finansinės atskaitomybės rengimo pagal 4 arba 5 straipsnių reikalavimus iki finansinių metų, prasidėsiančių 2007 m. sausio 1 d., su sąlyga, kad toks emitentas parengs savo finansinę atskaitomybę pagal pripažintus tarptautinius standartus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 9 straipsnyje.

Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija privalo užtikrinti, kad trečiojoje šalyje pateikta informacija, kuri gali būti svarbi Bendrijos visuomenei, būtų atskleidžiama pagal 20 ir 21 straipsnių reikalavimus net ir tuomet, jeigu tokia informacija nėra reglamentuojama informacija pagal 2 straipsnio 1 dalies k punkto prasmę.

Siekiant užtikrinti vienodas 1 dalies taikymo sąlygas, Komisija 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka tvirtina įgyvendinimo priemones:

Atsižvelgiant į pirmos pastraipos ii punktą, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais taip pat patvirtina priemones, susijusias su daugiau nei vienos šalies emitentams taikomų standartų įvertinimu.

▼M6

Komisija šios direktyvos 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima reikiamus sprendimus dėl apskaitos standartų lygiavertiškumo pagal šios direktyvos 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas ir dėl Direktyvos 2013/34/ES 29b straipsnyje nurodytų informacijos apie tvarumą teikimo standartų, kurių laikosi trečiosios valstybės emitentai, lygiavertiškumo. Jeigu Komisija nusprendžia, kad trečiosios valstybės apskaitos standartai arba informacijos apie tvarumą teikimo standartai nėra lygiaverčiai, ji gali leisti atitinkamiems emitentams tinkamu pereinamuoju laikotarpiu toliau laikytis tokių standartų.

Atsižvelgdama į šios dalies trečią pastraipą, Komisija deleguotaisiais aktais, priimamais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis, ir laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų, taip pat patvirtina priemones, kuriomis siekiama nustatyti bendruosius lygiavertiškumo kriterijus, susijusius su daugiau nei vienos šalies emitentams aktualiais apskaitos standartais ir informacijos apie tvarumą teikimo standartais.

▼M6

Kriterijais, kuriuos Komisija naudoja vertindama trečiosios valstybės emitentų taikomų informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumą, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, užtikrinama bent:

Siekiant apibrėžti 2 dalyje nustatytus reikalavimus, Komisija pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis bei laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų deleguotais teisės aktais gali patvirtinti priemones, kuriomis nustatomas trečiojoje šalyje atskleistos informacijos, kuri yra svarbi Sąjungos visuomenei, tipas.

Įmonės, kurių registruotos buveinės yra trečiosiose šalyse, kurios reikalautų leidimo pagal Direktyvos 85/611/EEB 5 straipsnio 1 dalį, arba, portfelio valdymo pagal Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 4 punktą atžvilgiu, jei jų registruotos buveinės arba tik investicinių įmonių atveju – jų pagrindinė buveinė būtų buvusi Bendrijos teritorijoje, atleidžiamos nuo akcijų sujungimo su jas patronuojančios įmonės akcijomis pagal 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytus reikalavimus, su sąlyga, kad jos laikosi tokių pačių nepriklausomumo sąlygų kaip ir valdymo įmonės arba investicinės įmonės.

Siekdama atsižvelgti į techninę pažangą finansų rinkose ir užtikrinti vieningą šio straipsnio 6 dalies taikymą, Komisija turi 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimti įgyvendinimo priemones, nurodydama, kad trečioji šalis nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis turi užtikrinti nepriklausomumo reikalavimų lygiavertiškumą numatytiems šioje direktyvoje ir jos įgyvendinimo priemonėse.

EVPRI padeda Komisijai atlikti savo užduotis pagal šį straipsnį vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 33 straipsniu.