1 straipsnis
Objektas ir taikymo sritis
1. Šioje direktyvoje nustatomos elektroninių pinigų leidimo taisyklės, pagal kurias valstybės narės pripažįsta šias elektroninių pinigų išleidėjų kategorijas:
a) kredito įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 punkte, įskaitant, vadovaujantis nacionaline teise, kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialus, apibrėžtus tos direktyvos 4 straipsnio 3 punkte, įsikūrusius Bendrijoje vadovaujantis tos pačios direktyvos 38 straipsniu;
b) elektroninių pinigų įstaigos, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 1 punkte, įskaitant, vadovaujantis šios direktyvos 8 straipsniu ir nacionaline teise, elektroninių pinigų įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra ne Bendrijoje, filialus, įsikūrusius Bendrijoje;
c) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, pagal nacionalinę teisę turinčios teisę leisti elektroninius pinigus;
d) Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai, kai jie veikia ne kaip pinigų institucija ar kitos viešosios valdžios institucijos;
e) valstybės narės ar jų regionų arba vietos valdžios institucijos, kai jos veikia kaip viešosios valdžios institucijos.
2. Šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatomos elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros taisyklės.
3. Valstybės narės gali atsisakyti taikyti visas šios direktyvos II antraštinės dalies nuostatas ar jų dalį Direktyvos 2006/48/EB 2 straipsnyje nurodytoms įstaigoms, išskyrus tas, kurios nurodytos to straipsnio pirmoje ir antroje įtraukose.
4. Ši direktyva netaikoma piniginei vertei, saugomai priemonėse, kurioms taikoma išimtis, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 3 straipsnio k punkte.
5. Ši direktyva netaikoma piniginei vertei, naudojamai atlikti mokėjimo operacijoms, kurioms taikoma išimtis, kaip nurodyta Direktyvos 2007/64/EB 3 straipsnio l punkte.