TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1024/2013 2013 m. spalio 15 d. kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika

(1)

per pastaruosius dešimtmečius Sąjunga padarė didelę pažangą kurdama banko paslaugų vidaus rinką. Todėl daugelyje valstybių narių bankų grupės, kurių buveinės įsteigtos kitose valstybėse narėse, užima didelę rinkos dalį, o kredito įstaigos geografiškai diversifikavo savo veiklą tiek euro zonoje, tiek už jos ribų;

(2)

dabartinė finansų ir ekonomikos krizė atskleidė, kad bendros valiutos ir vidaus rinkos vientisumui galėjo kilti pavojus dėl finansų sektoriaus susiskaldymo. Todėl labai svarbu didinti bankų priežiūros integraciją, siekiant sustiprinti Sąjungą, atkurti finansinį stabilumą ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti;

(3)

siekiant skatinti ekonomikos augimą Sąjungoje ir deramą realiosios ekonomikos finansavimą, labai svarbu palaikyti ir stiprinti banko paslaugų vidaus rinką. Tačiau tą padaryti tampa vis sunkiau. Yra požymių, kad bankų rinkų integracija Sąjungoje sustojo;

(4)

priėmus sustiprintą Sąjungos reglamentavimo sistemą, priežiūros institucijos taip pat kartu privalo paspartinti su priežiūra susijusį tikrinimą, kad būtų atsižvelgta į pastarųjų metų finansų krizės patirtį ir būtų galima prižiūrėti labai sudėtingas ir tarpusavyje susijusias rinkas ir įstaigas;

(5)

už atskirų kredito įstaigų Sąjungoje priežiūrą daugiausia atsakingos nacionalinės institucijos. Itin svarbus priežiūros institucijų veiksmų derinimas, tačiau krizė parodė, kad vien tik veiksmų derinimo neužtenka, ypač turint mintyje bendrą valiutą. Siekiant išlaikyti finansinį stabilumą Sąjungoje ir didinti teigiamą rinkos integracijos poveikį ekonomikos augimui ir gerovei, reikėtų sustiprinti priežiūros funkcijų atsakomybės integraciją. Tai ypač svarbu siekiant užtikrinti sklandžią ir patikimą visos bankų grupės ir jos bendros būklės priežiūrą ir tokiu būdu būtų sumažintas skirtingų aiškinimų ir prieštaringų sprendimų atskirų subjektų lygmeniu pavojus;

(6)

kredito įstaigų stabilumas daugeliu atvejų vis dar glaudžiai susijęs su ta valstybe nare, kurioje jos įsteigtos. Dėl abejonių, susijusių su valstybės skolos tvarumu, ekonomikos augimo perspektyvomis ir kredito įstaigų gyvybingumu, susidarė neigiamos viena kitą stiprinančios rinkos tendencijos. Taip gali kilti grėsmė kai kurių kredito įstaigų gyvybingumui ir euro zonos bei visos Sąjungos finansų sistemos stabilumui, taip pat gali susidaryti didelė našta atitinkamų valstybių narių viešiesiems finansams, kurių būklė jau ir taip yra sunki;

(7)

Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), 2011 m. įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (1), ir Europos finansų priežiūros institucijų sistema (toliau – EFPIS), sukurta vadovaujantis to reglamento 2 straipsniu, 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (2) (toliau – EDPPI), 2 straipsniu ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (3) (toliau – EVPRI), 2 straipsniu, labai pagerino Sąjungos bankų priežiūros institucijų bendradarbiavimą. EBI labai prisideda kuriant bendrą Sąjungos finansinių paslaugų taisyklių sąvadą ir jos dalyvavimas labai svarbus nuosekliai įgyvendinant svarbiausių Sąjungos kredito įstaigų rekapitalizavimą, dėl kurio 2011 m. spalio 26 d. susitarta aukščiausiojo lygio euro zonos susitikime, kaip tai numatyta Komisijos priimtose su valstybės pagalba susijusiose gairėse ir sąlygose;

(8)

pradedant nuo 2000 m. balandžio 13 d. rezoliucijos dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų planas (4) ir 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijos dėl riziką ribojančių priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje (5) Europos Parlamentas keletą kartų ragino, kad Europos įstaiga būtų tiesiogiai atsakinga už tam tikrus finansų įstaigų priežiūros uždavinius;

(9)

2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose Europos Vadovų Tarybos pirmininkas raginamas parengti veiksmų planą, skirtą tikrai ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti. Tą pačią dieną aukščiausiojo lygio euro zonos susitikime nurodyta, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą, kuriame, vykdydamas euro zonos bankų priežiūrą, dalyvaus Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB), priimant įprastą sprendimą, pasitelkus Europos stabilumo mechanizmą (toliau – ESM) būtų galimybė tiesiogiai rekapitalizuoti bankus, atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, įskaitant valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi;

(10)

2012 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime prieita prie išvados, kad procesas siekiant stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos turėtų būti grindžiamas Sąjungos institucine ir teisine sistema, būti atviras ir skaidrus valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, taip pat turėtų būti paisoma vidaus rinkos vientisumo principo. Integruotai finansinei sistemai bus taikomas bendras priežiūros mechanizmas, kuris bus kiek įmanoma atviras visoms dalyvauti pageidaujančioms valstybėms narėms;

(11)

todėl Sąjungoje reikėtų sudaryti bankų sąjungą, paremtą visapusišku ir išsamiu bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu visai vidaus rinkai ir sudarytą iš bendro priežiūros mechanizmo ir naujų indėlių draudimo ir pertvarkymo sistemų. Atsižvelgiant į glaudžius valstybių narių, kurių valiuta yra euro, tarpusavio ryšius ir sąveiką, bankų sąjunga turėtų apimti ne mažiau kaip visas euro zonos valstybes nares. Siekiant palaikyti ir stiprinti vidaus rinką ir kiek tai yra įmanoma institucine prasme, bankų sąjungoje taip pat turėtų galėti dalyvauti kitos valstybės narės;

(12)

žengiant pirmą žingsnį bankų sąjungos link, bendru priežiūros mechanizmu turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliu ir veiksmingu būdu, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų tokiu pačiu būdu taikomas visų atitinkamų valstybių narių kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma pati kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra, kuriai netrukdytų kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės. Visų pirma Bendras priežiūros mechanizmas (toliau – BPM) turėtų būti suderintas su finansinių paslaugų vidaus rinkos veikimu ir su laisvu kapitalo judėjimu. Bendras priežiūros mechanizmas yra tolesnių žingsnių bankų sąjungos link pagrindas. Taip atsižvelgiama į principą, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą, priimant įprastą sprendimą, pasitelkus ESM būtų galimybė tiesiogiai rekapitalizuoti bankus. Europos Vadovų Taryba savo 2012 m. gruodžio 13–14 d. išvadose atkreipė dėmesį į tai, kad „sąlygomis, kuriomis bankų priežiūra veiksmingai perduodama bendram priežiūros mechanizmui, reikės bendro pertvarkymo mechanizmo, kuris turėtų būtinus įgaliojimus užtikrinti, kad bet kuris dalyvaujančių valstybių narių bankas galėtų būti pertvarkomas tinkamomis priemonėmis“, ir kad „bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti pagrįstas paties finansinio sektoriaus įnašais ir apimti tinkamas ir veiksmingas finansinio stabilumo stiprinimo priemones“;

(13)

kaip euro zonos centrinis bankas, turintis daug patirties makroekonomikos ir finansinio stabilumo klausimais, ECB yra tinkama institucija aiškiai apibrėžtiems priežiūros uždaviniams vykdyti, daugiausia dėmesio skiriant Sąjungos finansų sistemos stabilumui apsaugoti. Iš tiesų daugelio valstybių narių centriniai bankai jau yra atsakingi už bankų priežiūrą. Todėl ECB reikėtų pavesti specialius uždavinius, susijusius su dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų priežiūros politika;

(14)

ECB ir valstybių narių, kurios nėra dalyvaujančios valstybės narės (toliau – nedalyvaujančios valstybės narės), kompetentingos institucijos turėtų sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame bendrais bruožais būtų apibrėžta, kaip jie bendradarbiaus tarpusavyje pagal Sąjungos teisę vykdydami priežiūros uždavinius, susijusius su šiame reglamente nurodytomis finansų įstaigomis. Susitarimo memorandume galėtų, inter alia, būti paaiškinta konsultavimosi dėl ECB sprendimų, kuriais daromas poveikis patronuojamosioms įmonėms arba filialams, įsteigtiems nedalyvaujančioje valstybėje narėje, kurių patronuojančioji įmonė yra įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje, tvarka ir bendradarbiavimo skubiais atvejais tvarka, įskaitant išankstinio įspėjimo mechanizmus pagal atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytas procedūras. Memorandumas turėtų būti reguliariai peržiūrimas;

(15)

specialius priežiūros uždavinius, kurie yra labai svarbūs, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliai ir veiksmingai, reikėtų pavesti ECB, o kiti uždaviniai turėtų likti nacionalinėms institucijoms. ECB uždaviniai turėtų apimti priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti makrolygio rizikos ribojimu pagrįstą stabilumą, laikantis konkrečios tvarkos, kurioje būtų numatytas nacionalinių institucijų vaidmuo;

(16)

didelių kredito įstaigų saugumas ir patikimumas yra labai svarbus dalykas, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą. Vis dėlto pastarojo meto patirtis rodo, kad dėl mažesnių kredito įstaigų taip pat gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui. Todėl ECB turėtų galėti vykdyti priežiūros uždavinius, susijusius su visomis kredito įstaigomis, kurioms suteiktas dalyvaujančių valstybių narių leidimas, ir filialais, įsteigtais dalyvaujančiose valstybėse narėse;

(17)

vykdydamas jam pavestus uždavinius ir nedarydamas poveikio kredito įstaigų saugumo ir patikimumo užtikrinimo tikslui, ECB turėtų visapusiškai atsižvelgti į kredito įstaigų įvairovę, jų dydį ir verslo modelius, taip pat į sisteminę Sąjungos bankų sektoriaus įvairovės naudą;

(18)

ECB vykdomais uždaviniais visų pirma turėtų būti prisidedama užtikrinant, kad kredito įstaigos visiškai internalizuotų visas dėl jų veiklos susidariusias išlaidas, siekiant išvengti su tuo susijusios neatsakingo elgesio rizikos ir prisiimamos per didelės rizikos. Jis turėtų visiškai atsižvelgti į atitinkamas makroekonomines sąlygas valstybėse narėse, visų pirma į kreditų teikimo stabilumą ir palankesnių sąlygų produktyviai veiklai sudarymą visai ekonomikai;

(19)

nė viena šio reglamento nuostata neturėtų būti suprantama kaip keičianti apskaitos sistemą, taikomą pagal kitus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(20)

išankstinis leidimo suteikimas kredito įstaigų veiklai pradėti yra viena iš svarbiausių rizikos ribojimu pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad tą veiklą vykdytų tik tokie veiklos vykdytojai, kurie yra patikimi ekonomine prasme, turi organizaciją, gebančią valdyti specifinę riziką, susijusią su indėlių priėmimu ir kreditų teikimu, ir turi tinkamus vadovus. Todėl ECB turėtų būti pavestas uždavinys suteikti leidimus kredito įstaigoms, kurios bus steigiamos dalyvaujančioje valstybėje narėje, ir jis turėtų būti atsakingas už leidimų panaikinimą, laikantis konkrečios tvarkos, kurioje būtų numatytas nacionalinių institucijų vaidmuo;

(21)

be Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų, susijusių su leidimų kredito įstaigoms suteikimu ir tokių leidimų panaikinimo atvejais, valstybės narės šiuo metu gali numatyti papildomų sąlygų, susijusių su leidimų suteikimu ir leidimų panaikinimo atvejais. Todėl ECB turėtų vykdyti savo uždavinį, susijusį su leidimų suteikimu kredito įstaigoms ir jų panaikinimu nacionalinės teisės nesilaikymo atveju, remdamasis atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos pasiūlymu, kuriame įvertinama, kaip laikomasi atitinkamų nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų;

(22)

bet kokio naujo savininko tinkamumo įvertinimas iki reikšmingo kredito įstaigos akcijų paketo pirkimo yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti kredito įstaigų savininkų nuolatinį tinkamumą ir finansinį patikimumą. ECB, kaip Sąjungos institucija, yra tinkama institucija tokiam vertinimui atlikti, nepagrįstai nesuvaržant vidaus rinkos. ECB turėtų būti pavestas uždavinys vertinti kredito įstaigų reikšmingų akcijų paketų įsigijimą ir perleidimą, išskyrus bankų pertvarkymo atvejais;

(23)

laikytis Sąjungos taisyklių, kuriomis reikalaujama, kad kredito įstaigos turėtų tam tikro lygio kapitalą, siekiant apsidrausti nuo su kredito įstaigų veikla susijusios rizikos, ribotų atskirų sandorio šalių rizikos dydį, viešai atskleistų informaciją apie finansinę kredito įstaigų padėtį, disponuotų pakankamu kiekiu likvidžių lėšų, kad galėtų atsilaikyti, kai susidaro įtempta padėtis rinkoje, ir ribotų svertą, yra būtina kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsto patikimumo sąlyga. ECB turėtų būti pavestas uždavinys užtikrinti tų taisyklių laikymąsi, visų pirma įskaitant tų taisyklių tikslais numatytų sutikimų, leidimų, nukrypti leidžiančių nuostatų arba išimčių suteikimą;

(24)

papildomos kapitalo rezervo priemonės, įskaitant kapitalo apsaugos rezervą, anticiklinį kapitalo rezervą, siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos ekonomikos augimo metu sukauptų pakankamą kapitalo bazę, kad galėtų padengti nepalankiu metu patiriamus nuostolius, pasauliniai ir kiti sisteminiai institucijų rezervai, taip pat kitos priemonės, kurių tikslas – spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas, yra svarbiausios rizikos ribojimu pagrįstos priemonės. Siekiant užtikrinti visapusišką veiksmų derinimą, tais atvejais, kai nacionalinės kompetentingos institucijos ar nacionalinės paskirtosios institucijos nustato tokias priemones, ECB turėtų būti tinkamai apie tai informuojamas. Be to, prireikus ECB turėtų turėti galimybę taikyti didesnius reikalavimus ir griežtesnes priemones, veiksmus glaudžiai derindamas su nacionalinėmis institucijomis. Šio reglamento nuostatos dėl priemonių, kurių tikslas – spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas, nedaro poveikio jokioms kituose Sąjungos teisės aktuose numatytoms veiksmų derinimo procedūroms. Nacionalinės kompetentingos institucijos arba nacionalinės paskirtosios institucijos ir ECB veikia laikydamiesi visų tokiuose aktuose numatytų veiksmų derinimo procedūrų po to, kai įgyvendinamos šiame reglamente nustatytos procedūros;

(25)

kredito įstaigos saugumas ir patikimumas priklauso ir nuo pakankamo vidaus kapitalo paskirstymo, atsižvelgiant į riziką, kuri jai gali iškilti, ir nuo tinkamų vidaus organizacinių struktūrų bei įmonių valdymo tvarkos buvimo. Todėl ECB turėtų būti pavestas uždavinys taikyti reikalavimus, kuriais būtų užtikrinama, kad dalyvaujančiose valstybėse narėse esančiose kredito įstaigose būtų tvirta valdymo tvarka, procesai ir mechanizmai, įskaitant jų vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo ir palaikymo strategiją ir procesus. Nepakankamumo atveju jam taip pat turėtų būti pavestas uždavinys taikyti atitinkamas priemones, įskaitant konkrečius papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, specialius informacijos atskleidimo reikalavimus ir specialius likvidumo reikalavimus;

(26)

rizika kredito įstaigos saugumui ir patikimumui gali iškilti tiek atskiros kredito įstaigos lygiu, tiek bankų grupės arba finansinio konglomerato lygiu. Siekiant užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, yra svarbi speciali priežiūros tvarka tai rizikai mažinti. Be atskirų kredito įstaigų priežiūros, ECB uždaviniai turėtų apimti priežiūrą konsoliduotu lygiu, papildomą priežiūrą, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūrą ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūrą, išskyrus draudimo įmonių priežiūrą;

(27)

siekiant išlaikyti finansinį stabilumą, pablogėjusią finansinę ir ekonominę įstaigos padėtį reikia ištaisyti ankstyvame etape. ECB turėtų būti pavestas uždavinys imtis išankstinių intervencijos veiksmų, kaip nustatyta atitinkamoje Sąjungos teisėje. Tačiau jis turėtų derinti savo išankstinius intervencijos veiksmus su atitinkamomis pertvarkymo institucijomis. Tol, kol nacionalinės institucijos yra kompetentingos pertvarkyti kredito įstaigas, ECB turėtų tinkamai derinti veiksmus su susijusiomis nacionalinėmis institucijomis, kad būtų bendrai susitarta dėl atitinkamų funkcijų krizių atveju, ypač kai tai susiję su tarpvalstybinėmis krizių valdymo grupėmis ir tais tikslais įsteigtomis būsimo pertvarkymo kolegijomis;

(28)

ECB nepavesti priežiūros uždaviniai turėtų likti nacionalinėms institucijoms. Tie uždaviniai turėtų apimti įgaliojimus gauti kredito įstaigų pranešimus, susijusius su įsisteigimo laisve ir laisvu paslaugų teikimu, vykdyti įstaigų, kurių neapima kredito įstaigų apibrėžtis pagal Sąjungos teisę, tačiau kurių priežiūra vykdoma kaip kredito įstaigų pagal nacionalinę teisę, priežiūrą, vykdyti trečiųjų šalių kredito įstaigų, steigiančių filialą arba teikiančių tarptautines paslaugas Sąjungoje, priežiūrą, vykdyti mokėjimo paslaugų priežiūrą, atlikti kasdieninius kredito įstaigų patikrinimus, atlikti kompetentingų institucijų funkciją kredito įstaigų atžvilgiu, kiek tai susiję su finansinių priemonių rinkomis, finansų sistemos panaudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevencija ir vartotojų apsauga;

(29)

ECB prireikus turėtų visapusiškai bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis, kompetentingomis užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir kovoti su pinigų plovimu;

(30)

ECB turėtų vykdyti jam pavestus uždavinius, siekdamas užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, Sąjungos ir atskirų dalyvaujančių valstybių narių finansų sistemos stabilumą ir vidaus rinkos vieningumą ir vientisumą, taip užtikrindamas ir indėlininkų apsaugą, taip pat vidaus rinkos veikimo gerinimą pagal bendrą Sąjungos finansinių paslaugų taisyklių sąvadą. Visų pirma ECB turėtų tinkamai atsižvelgti į lygybės ir nediskriminavimo principus;

(31)

pavedant priežiūros uždavinius ECB turėtų būti atsižvelgiama į EFPIS ir jos pagrindinį tikslą – sukurti bendrą taisyklių sąvadą ir pagerinti priežiūros praktikos konvergenciją visoje Sąjungoje. Svarbu, kad bankų priežiūros institucijos ir draudimo bei vertybinių popierių rinkų priežiūros institucijos bendradarbiautų spręsdamos bendros svarbos klausimus ir užtikrindamos tinkamą kredito įstaigų, kurios veikia ir draudimo bei vertybinių popierių sektoriuose, priežiūrą. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad ECB glaudžiai bendradarbiautų su EBI, EVPRI, EDPPI, Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV) ir kitomis institucijomis, kurios yra EFSF dalis. ECB turėtų atlikti savo uždavinius laikydamasis šio reglamento nuostatų, nedarydamas poveikio kitų EFPIS dalyvių kompetencijai ir uždaviniams. Taip pat turėtų būti reikalaujama bendradarbiauti su atitinkamomis pertvarkymo institucijomis ir tiesioginę arba netiesioginę viešąją finansinę pagalbą finansuojančiais mechanizmais;

(32)

ECB turėtų vykdyti savo uždavinius, atsižvelgdamas į atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant visą pirminę ir antrinę Sąjungos teisę, Komisijos sprendimus valstybės pagalbos srityje, konkurencijos taisykles ir susijungimų kontrolę, taip pat visoms valstybėms narėms taikomą bendrą taisyklių sąvadą, ir jos laikydamasis. EBI pavesta parengti techninių standartų ir gairių bei rekomendacijų projektus, kad būtų užtikrinta priežiūros konvergencija ir priežiūros rezultatų nuoseklumas Sąjungoje. ECB neturėtų pakeisti tų EBI vykdomų uždavinių ir todėl turėtų pasinaudoti įgaliojimais priimti reglamentus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 132 straipsnį ir laikantis Sąjungos aktų, kuriuos priėmė Komisija, remdamasi EBI parengtais projektais, ir laikydamasis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnio;

(33)

prireikus ECB su už finansinių priemonių rinkas atsakingomis kompetentingomis institucijomis turėtų sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose bendrai nustatoma, kaip jie bendradarbiaus tarpusavyje vykdydami savo priežiūros uždavinius pagal Sąjungos teisę, susijusius su šiame reglamente nurodytomis finansų įstaigomis. Tokie memorandumai turėtų būti pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai ir visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms;

(34)

siekdamas vykdyti savo uždavinius ir naudotis priežiūros įgaliojimais, ECB turėtų taikyti materialines taisykles, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra. Tos taisyklės yra sudarytos iš atitinkamų Sąjungos teisės aktų, visų pirma tiesiogiai taikomų reglamentų arba direktyvų, pvz., dėl kredito įstaigų ir finansinių konglomeratų kapitalo poreikių. Jei su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra susijusios materialinės taisyklės yra nustatytos direktyvose, ECB turėtų taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos yra perkeltos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir srityse, kuriose šio reglamento įsigaliojimo dieną tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama galimybių pasirinkti, ECB taip pat turėtų taikyti nacionalinius teisės aktus, kuriais pasinaudojama tokiomis galimybėmis. Tokios galimybės turėtų būti laikomos išskirtinėmis galimybėmis, kuriomis gali pasinaudoti tik kompetentingos arba paskirtosios institucijos. Tai nedaro poveikio Sąjungos teisės viršenybės principui. Todėl ECB, priimdamas gaires, rekomendacijas arba sprendimus, turėtų remtis atitinkamais privalomais Sąjungos teisės aktais ir veikti jų laikydamasis;

(35)

atsižvelgiant į ECB pavestus uždavinius, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę suteikiami tam tikri įgaliojimai, kurių šiuo metu pagal Sąjungos teisę nereikalaujama suteikti, įskaitant tam tikrus išankstinės intervencijos veiksmų ir atsargumo priemonių taikymo įgaliojimus. ECB turėtų galėti reikalauti, kad dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės institucijos naudotųsi tais įgaliojimais siekiant užtikrinti, kad būtų vykdoma visapusiška ir veiksminga priežiūra pagal BPM;

(36)

siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės įgyvendintų priežiūros taisykles ir sprendimus, pažeidimo atveju reikėtų taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas. Vadovaudamasis SESV 132 straipsnio 3 dalimi ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos centrinio banko teisių taikyti sankcijas (6), ECB turi teisę įmonėms, nesilaikančioms jo reglamentuose ir sprendimuose nustatytų įsipareigojimų, skirti vienkartines arba periodiškai mokamas baudas. Be to, kad ECB galėtų veiksmingai vykdyti savo uždavinius, susijusius su tiesiogiai taikomoje Sąjungos teisėje nurodytų priežiūros taisyklių taikymu, jis turėtų būti įgaliotas kredito įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms skirti pinigines sankcijas už tokių taisyklių pažeidimus. Nacionalinės institucijos turėtų ir toliau galėti taikyti sankcijas, jeigu nesilaikoma įsipareigojimų pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Sąjungos direktyvos. Kai ECB laiko, kad, siekiant užtikrinti jo uždavinių įvykdymą, tikslinga už tokius pažeidimus taikyti sankciją, jis turėtų galėti tais tikslais perduoti klausimą nacionalinėms kompetentingoms institucijoms;

(37)

nacionalinės priežiūros institucijos turi svarbios ilgalaikės patirties, susijusios su jų teritorijos kredito įstaigų priežiūra ir jų ekonomine, organizacine ir kultūrine specifika. Tais tikslais jos sukūrė didelį patyrusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų korpusą. Todėl, kad užtikrintų aukštos kokybės Sąjungos masto priežiūrą, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už pagalbą ECB rengiant ir įgyvendinant bet kokius aktus, susijusius su ECB priežiūros uždavinių vykdymu. Visų pirma tai turėtų apimti nuolatinį kasdieninį kredito įstaigos būklės vertinimą ir susijusius patikrinimus vietoje;

(38)

šiame reglamente nustatyti kriterijai, kuriais apibrėžiama institucijų, kurios yra mažiau svarbios, aprėptis, turėtų būti taikomi dalyvaujančiose valstybėse narėse aukščiausiu konsolidavimo lygiu, remiantis konsoliduotais duomenimis. Kai ECB vykdo šiuo reglamentu jam pavestus uždavinius, susijusius su kredito įstaigų grupe, kuri nėra mažiau svarbi konsolidavimo pagrindu, tuos uždavinius, susijusius su kredito įstaigų grupe, jis turėtų vykdyti remdamasis konsolidavimo pagrindu, o uždavinius, susijusius su tos grupės bankininkystės patronuojamosiomis įmonėmis ir filialais, įsteigtais dalyvaujančiose valstybėse narėse – kiekvienu atveju atskirai;

(39)

šiame reglamente nustatyti kriterijai, kuriais apibrėžiama institucijų, kurios yra mažiau svarbios, aprėptis, turėtų būti patikslinti struktūroje, kurią ECB priima ir paskelbia konsultuodamasis su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis. Tuo pagrindu ECB turėtų būti atsakingas už tų kriterijų taikymą ir tikrinimus, pasitelkiant savo paties skaičiavimus, ar tie kriterijai tenkinami. Dėl ECB prašymo suteikti informaciją šiems skaičiavimams atlikti įstaigos neturėtų būti verčiamos taikyti apskaitos sistemų, kurios skirtųsi nuo tų sistemų, kurios joms taikomos pagal kitus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(40)

jei kredito įstaiga laikoma svarbia arba mažiau svarbia, tokio vertinimo paprastai nereikėtų keisti dažniau nei kartą per 12 mėnesių, išskyrus tais atvejais, kai įvyksta struktūriniai bankų grupių pokyčiai, pvz., susijungimai arba pardavimai;

(41)

ECB, gavęs nacionalinės kompetentingos institucijos pranešimą ir priimdamas sprendimą, ar tokia įstaiga laikoma itin svarbia vietos ekonomikai ir todėl jos priežiūrą turėtų vykdyti ECB, turėtų atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, į vienodų veiklos sąlygų užtikrinimą;

(42)

kiek tai susiję su euro zonoje ir už jos ribų veikiančių tarpvalstybinių kredito įstaigų priežiūra, ECB turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis nedalyvaujančių valstybių narių institucijomis. Kaip kompetentingai institucijai, ECB turėtų būti taikomi atitinkami įpareigojimai bendradarbiauti ir keistis informacija pagal Sąjungos teisę, jis taip pat turėtų visapusiškai dalyvauti priežiūros institucijų kolegijose. Be to, kadangi Sąjungos institucijos vykdomi priežiūros uždaviniai yra aiškiai naudingi finansiniam stabilumui ir tvariai rinkos integracijai užtikrinti, valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti BPM. Vis dėlto būtina veiksmingo priežiūros uždavinių vykdymo sąlyga – visapusiškai ir laiku įgyvendinami priežiūros sprendimai. Todėl valstybės narės, norinčios dalyvauti BPM, turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad jų nacionalinės kompetentingos institucijos laikysis bet kokių ECB reikalaujamų su kredito įstaigomis susijusių priemonių ir jas įgyvendins. ECB turėtų galėti užmegzti glaudų bendradarbiavimą su valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, kompetentingomis institucijomis. Jis turėtų būti įpareigotas užmegzti bendradarbiavimą, kai vykdomos šiame reglamente nustatytos sąlygos;

(43)

atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujančios valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, tol, kol pagal SESV neįsiveda euro, nedalyvauja Valdančiojoje taryboje ir negali visapusiškai naudotis kitais valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtais mechanizmais, šiame reglamente numatytos papildomos sprendimų priėmimo proceso apsaugos priemonės. Tačiau tos apsaugos priemonės, visų pirma dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, galimybė, informavus Valdančiąją tarybą apie savo pagrįstą nesutikimą su Priežiūros valdybos sprendimo projektu, prašyti nedelsiant nutraukti glaudų bendradarbiavimą, turėtų būti naudojamos tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais. Jos turėtų būti naudojamos tik tol, kol galioja tos ypatingos aplinkybės. Apsaugos priemonės numatomos dėl ypatingų aplinkybių, kuriomis dalyvaujančioms valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, taikomas šis reglamentas, nes jos nedalyvauja Valdančiojoje taryboje ir negali visapusiškai naudotis valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, skirtais kitais mechanizmais. Todėl apsaugos priemonės negali ir neturėtų būti laikomos precedentu kitose Sąjungos politikos srityse;

(44)

jokios šio reglamento nuostatos neturėtų kaip nors keisti dabartinės sistemos, kuria reglamentuojamas patronuojamųjų įmonių ar filialų teisinės formos pakeitimas, ir tokios sistemos taikymo arba neturėtų būti aiškinamos ar taikomos kaip paskatos atlikti tokį pakeitimą. Todėl turėtų būti visapusiškai gerbiama nedalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų atsakomybė, kad tos institucijos toliau galėtų naudotis pakankamomis priežiūros priemonėmis ir įgaliojimais jų teritorijoje veikiančių kredito įstaigų atžvilgiu, kad jos gebėtų įgyvendinti šią atsakomybę ir veiksmingai užtikrinti finansinį stabilumą ir ginti viešąjį interesą. Be to, siekiant padėti toms kompetentingoms institucijoms įgyvendinti savo atsakomybę, indėlininkams ir kompetentingoms institucijoms turėtų būti laiku teikiama informacija apie patronuojamųjų įmonių ar filialų teisinės formos pakeitimą;

(45)

kad galėtų vykdyti savo uždavinius, ECB turėtų būti suteikti atitinkami priežiūros įgaliojimai. Sąjungos teisėje, reglamentuojančioje rizikos ribojimu pagrįstą kredito įstaigų priežiūrą, nustatyti tam tikri įgaliojimai, pavestini tais tikslais valstybių narių paskirtoms kompetentingoms institucijoms. Tiek, kiek tie įgaliojimai susiję su ECB pavestais priežiūros uždaviniais, dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu ECB turėtų būti laikomas kompetentinga institucija ir jam turėtų būti suteikti įgaliojimai, pavesti kompetentingoms institucijoms pagal Sąjungos teisę. Tai apima įgaliojimus, tais aktais pavestus buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, ir įgaliojimus, pavestus paskirtosioms institucijoms;

(46)

ECB turėtų turėti priežiūros įgaliojimus pagal šį reglamentą iš valdymo organo pašalinti jo narį;

(47)

kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros uždavinius, ECB turėtų galėti reikalauti visos būtinos informacijos ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje, prireikus bendradarbiaudamas su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų turėti prieigą prie tos pačios informacijos, kredito įstaigoms netaikant dvigubų atskaitomybės reikalavimų;

(48)

teisinė profesinė privilegija yra pamatinis Sąjungos teisės principas, pagal kurį saugomas fizinių ar juridinių asmenų ir jų patarėjų bendravimo konfidencialumas, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijoje nustatytų sąlygų;

(49)

kai ECB reikia prašyti informacijos iš asmens, įsteigto nedalyvaujančioje valstybėje narėje, bet priklausančio kredito įstaigai, finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei, įsteigtai dalyvaujančioje valstybėje narėje, arba kuriam tokia kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra perdavusi veiklos funkcijas arba veiklą, ir kai nedalyvaujančioje valstybėje narėje tokie reikalavimai netaikomi ir neužtikrinamas jų vykdymas, ECB savo veiksmus turėtų derinti su atitinkamos nedalyvaujančios valstybės narės kompetentinga institucija;

(50)

šiuo reglamentu nedaromas poveikis prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS ir ECB statutas) 34 ir 42 straipsniuose nustatytų taisyklių taikymui. Pagal šį reglamentą ECB priimtais aktais neturėtų būti sukuriama jokių teisių arba nustatoma jokių prievolių nedalyvaujančiose valstybėse narėse, išskyrus atvejus, kai tokie aktai atitinka atitinkamą Sąjungos teisę, pagal tą protokolą ir pagal prie ES sutarties ir SESV pridėtą Protokolą Nr. 15 dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų;

(51)

jeigu kredito įstaigos pasinaudoja įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo teise kitoje valstybėje narėje arba jeigu kelios grupės įstaigos yra įsteigtos skirtingose valstybėse narėse, Sąjungos teisėje numatomos specialios procedūros ir įgaliojimų paskirstymas tarp atitinkamų valstybių narių. Ta apimtimi, kiek ECB perima tam tikrus priežiūros uždavinius visų dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu, tos procedūros ir įgaliojimų paskirstymas neturėtų būti taikomi įsisteigimo teisės arba teisės teikti paslaugas kitoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įgyvendinimui;

(52)

vykdydamas savo uždavinius pagal šį reglamentą ir prašydamas nacionalinių kompetentingų institucijų pagalbos ECB turėtų deramą dėmesį skirti tinkamai visų nacionalinių kompetentingų institucijų dalyvavimo pusiausvyrai, atsižvelgiant į su taikytinoje Sąjungos teisėje išdėstyta individualia priežiūra bei su priežiūra iš dalies konsoliduotu pagrindu ir konsoliduotu pagrindu susijusias pareigas;

(53)

nė vienos šio reglamento nuostatos nereikėtų suprasti kaip suteikiančios ECB įgaliojimus taikyti sankcijas fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus kredito įstaigas, finansų kontroliuojančiąsias bendroves ar mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, nedarant poveikio ECB įgaliojimams reikalauti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos atliktų veiksmus, kuriais būtų užtikrintas tinkamų sankcijų taikymas;

(54)

kaip nustatyta Sutartimis, ECB yra visos Sąjungos institucija. Taikydamas savo sprendimų priėmimo procedūras, jis turėtų laikytis Sąjungos taisyklių ir bendrųjų tinkamo proceso ir skaidrumo principų. Turėtų būti visapusiškai paisoma ECB sprendimų adresatų teisės būti išklausytiems, taip pat jų teisės prašyti peržiūrėti ECB sprendimus, laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių;

(55)

priežiūros uždavinių pavedimas reiškia didelę ECB atsakomybę užtikrinti finansinį stabilumą Sąjungoje ir kuo veiksmingiau ir proporcingiau naudotis savo priežiūros įgaliojimais. Bet koks valstybės narės priežiūros įgaliojimų perdavimas Sąjungos lygiui turėtų būti atsvertas tinkamais skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimais. Todėl ECB turėtų atsiskaityti už tų uždavinių vykdymą Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip demokratiškai įteisintoms institucijoms, atstovaujančioms Sąjungos piliečiams ir valstybėms narėms. Toks atsiskaitymas turėtų apimti reguliarų ataskaitų teikimą ir atsakymą į Europos Parlamento klausimus, laikantis jo Darbo tvarkos taisyklių, ir į euro grupės klausimus, laikantis jos procedūrų. Visi atskaitomybės įsipareigojimai turėtų būti vykdomi laikantis atitinkamų profesinės paslapties reikalavimų;

(56)

ECB taip pat turėtų dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai siunčiamas ataskaitas. Dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai turėtų galėti teikti pastabas ar klausimus ECB dėl jo priežiūros uždavinių vykdymo, į kuriuos ECB gali atsakyti. Šių nacionalinių parlamentų vidaus taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į pastabų ir klausimų teikimo ECB atitinkamų procedūrų ir tvarkos ypatumus. Šiomis aplinkybėmis ypač daug dėmesio turėtų būti skirta pastaboms ar klausimams, susijusiems su leidimų panaikinimu toms kredito įstaigoms, kurių atžvilgiu nacionalinės institucijos ėmėsi veiksmų, būtinų pertvarkymui arba finansiniam stabilumui užtikrinti pagal šiame reglamente nustatytą procedūrą. Dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis parlamentas taip pat turėtų galėti pakviesti Priežiūros valdybos pirmininką arba atstovą kartu su nacionalinės kompetentingos institucijos atstovu dalyvauti nuomonių pasikeitime dėl tos valstybės narės kredito įstaigų priežiūros. Toks nacionalinių parlamentų vaidmuo yra tinkamas, atsižvelgiant į galimą poveikį, kurį priežiūros priemonės gali daryti valstybės finansams, kredito įstaigoms, jų klientams ir darbuotojams bei dalyvaujančių valstybių narių rinkoms. Jeigu nacionalinės kompetentingos institucijos imasi veiksmų pagal šį reglamentą, atskaitomybės tvarka pagal nacionalinę teisę turėtų ir toliau galioti;

(57)

šis reglamentas nedaro poveikio Europos Parlamento teisei įsteigti laikiną tyrimo komitetą ir jam pavesti tirti įtariamus pažeidimus arba netinkamo administravimo atvejus įgyvendinant Sąjungos teisę pagal SESV 226 straipsnį arba vykdyti jam priklausančias politinės kontrolės funkcijas, kaip numatyta Sutartyse, įskaitant teisę Europos Parlamentui priimti poziciją arba rezoliuciją tais klausimais, kuriais, jo manymu, jis gali pareikšti nuomonę;

(58)

ECB turėtų vykdyti veiklą laikydamasis tinkamo proceso ir skaidrumo principų;

(59)

SESV 15 straipsnio 3 dalyje nurodytame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, kurių laikantis suteikiama prieiga prie ECB turimų vykdant priežiūros uždavinius parengtų dokumentų, kaip tai numatyta SESV;

(60)

pagal SESV 263 straipsnį ESTT prižiūri, inter alia, ECB aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą;

(61)

pagal SESV 340 straipsnį ECB pagal bendrus valstybių narių teisės aktams būdingus principus turėtų atlyginti bet kokią žalą, kurią padaro ECB arba jo tarnautojai eidami savo pareigas. Tai neturėtų daryti poveikio nacionalinių kompetentingų institucijų atsakomybei pagal nacionalinius teisės aktus atlyginti žalą, kurią padaro šios institucijos arba jų tarnautojai eidami savo pareigas;

(62)

Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (7), taikomas ECB pagal SESV 342 straipsnį;

(63)

nustatydamas, ar turėtų būti apibota atitinkamų asmenų teisė susipažinti su byla, ECB turėtų gerbti pagrindines teises ir laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų principų, visų pirma gerbti teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą;

(64)

ECB turėtų fiziniams ir juridiniams asmenims sudaryti galimybę pateikti prašymą peržiūrėti naudojantis šiuo reglamentu jam suteiktais įgaliojimais priimtus sprendimus, kurie yra jiems skirti arba kurie yra tiesiogiai ir asmeniškai su jais susiję. Peržiūra turėtų apimti tokių sprendimų procedūrinę ir materialinę atitiktį šiam reglamentui, atsižvelgiant į ECB paliktą veiksmų laisvę nuspręsti, kada priimti tuos sprendimus. Tuo tikslu ir dėl proceso ekonomijos priežasčių ECB turėtų įsteigti Administracinę peržiūros valdybą, kuri atliktų tokią vidinę peržiūrą. ECB valdančioji taryba valdybos nariais turėtų skirti aukštos reputacijos asmenis. Priimdama sprendimą, Valdančioji taryba turėtų kuo labiau stengtis užtikrinti tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą iš visų valstybių narių. Peržiūros procedūroje turėtų būti numatyta galimybė Priežiūros valdybai prireikus persvarstyti savo ankstesnį sprendimo projektą;

(65)

ECB yra atsakingas už pinigų politikos funkcijų vykdymą, siekiant išlaikyti kainų stabilumą pagal SESV 127 straipsnio 1 dalį. Priežiūros uždavinių vykdymo tikslas – apsaugoti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą ir finansų sistemos stabilumą. Todėl jie turėtų būti vykdomi visiškai atskirai, siekiant išvengti interesų konfliktų ir užtikrinti, kad kiekviena funkcija būtų vykdoma atsižvelgiant į taikytinus tikslus. ECB turėtų galėti užtikrinti, kad Valdančioji taryba veiktų visiškai atskirdama pinigų politikos ir priežiūros funkcijas. Toks atskyrimas turėtų, be kita ko, reikšti, kad rengiami visiškai atskiri posėdžiai ir darbotvarkės;

(66)

visose tarnybose, kurios reikalingos nepriklausomos pinigų politikos tikslais, turėtų būti atliktas darbuotojų atskyrimas organizacijos struktūroje, kuriuo turėtų būti užtikrinama, kad šiuo reglamentu pavestų uždavinių vykdymui būtų visapusiškai taikoma šiame reglamente numatyta demokratinė atskaitomybė ir priežiūra. Pagal šį reglamentą ECB pavestų uždavinių vykdyme dalyvaujantys darbuotojai turėtų būti atskaitingi Priežiūros valdybos pirmininkui;

(67)

visų pirma ECB turėtų būti sudaryta Priežiūros valdyba, atsakinga už sprendimų priežiūros klausimais rengimą ir turinti specialios nacionalinių priežiūros institucijų patirties. Todėl valdybai turėtų pirmininkauti pirmininkas, turėtų būti pirmininko pavaduotojas ir joje turėtų dalyvauti ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų atstovai. Pagal šį reglamentą skiriant Priežiūros valdybos narius turėtų būti laikomasi lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų. Visi Priežiūros valdybos nariai turėtų būti laiku ir visapusiškai informuojami apie jos posėdžių darbotvarkės punktus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti veiksmingą diskusiją ir sprendimo projektų rengimo procesą;

(68)

vykdydama savo uždavinius, Priežiūros valdyba turėtų atsižvelgti į visus svarbius dalyvaujančių valstybių narių faktus ir aplinkybes ir turėtų vykdyti savo pareigas paisydama visos Sąjungos interesų;

(69)

visapusiškai gerbiant Sutartyse nustatytą institucinę ir balsavimo tvarką, Priežiūros valdyba turėtų būti svarbiausias organas ECB vykdant priežiūros uždavinius, kuriuos iki šiol visada atlikdavo nacionalinės kompetentingos institucijos. Dėl šios priežasties Tarybai turėtų būti suteikta teisė priimti įgyvendinimo sprendimą skirti Priežiūros valdybos pirmininką ir jo pavaduotoją. Išklausęs Priežiūros valdybą, ECB turėtų pateikti pasiūlymą dėl pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimo Europos Parlamentui patvirtinti. Patvirtinus šį pasiūlymą Taryba turėtų priimti tą įgyvendinimo sprendimą. Pirmininkas turėtų būti išrenkamas surengus atvirą atrankos procedūrą, apie kurią Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti tinkamai informuoti;

(70)

siekiant užtikrinti tinkamą rotaciją ir visišką pirmininko nepriklausomumą, pirmininko kadencija neturėtų būti ilgesnė kaip penkeri metai ir neturėtų būti atnaujinama. Kad būtų užtikrintas visapusiškas derinimas su EBI veikla ir rizikos ribojimu pagrįsta Sąjungos politika, Priežiūros valdyba turėtų turėti galimybę pakviesti EBI ir Komisiją kaip stebėtojus. Įsteigus Europos pertvarkymo instituciją, jos pirmininkas turėtų dalyvauti Priežiūros valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis;

(71)

Priežiūros valdybai turėtų padėti mažesnės sudėties iniciatyvinis komitetas. Iniciatyvinis komitetas turėtų rengti Priežiūros valdybos posėdžius, savo pareigas vykdyti paisydamas tik visos Sąjungos interesų ir veikti visiškai skaidriai Priežiūros valdybos atžvilgiu;

(72)

ECB valdančioji taryba turėtų pakviesti dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, atstovus visada, kai Valdančioji taryba ketina prieštarauti Priežiūros valdybos parengtam sprendimo projektui arba kai atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos praneša Valdančiajai tarybai apie savo pagrįstą nepritarimą Priežiūros valdybos sprendimo projektui, kai toks sprendimas yra skirtas nacionalinėms institucijoms dėl dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, kredito įstaigų;

(73)

kad būtų užtikrintas pinigų politikos ir priežiūros uždavinių atskyrimas, turėtų būti reikalaujama, kad ECB sudarytų tarpininkavimo komisiją. Sudarant komisiją, visų pirma pasirenkant jos sudėtį, turėtų būti užtikrinama, kad nuomonių skirtumus ji spręstų išlaikydama pusiausvyrą, atsižvelgiant į visos Sąjungos interesus;

(74)

Priežiūros valdyba, iniciatyvinis komitetas ir priežiūros pareigas atliekantys ECB darbuotojai turėtų laikytis atitinkamų profesinės paslapties reikalavimų. Panašūs reikalavimai turėtų būti taikomi keitimuisi informacija su priežiūros veikloje nedalyvaujančiais ECB darbuotojais. Tai neturėtų trukdyti ECB keistis informacija laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų apribojimų ir sąlygų, įskaitant keitimąsi informacija su Komisija, pastarajai vykdant uždavinius pagal SESV 107 ir 108 straipsnius ir pagal Sąjungos teisę, susijusią su griežtesne ekonomine ir biudžeto priežiūra;

(75)

kad galėtų veiksmingai vykdyti jam pavestus priežiūros uždavinius, ECB turėtų juos vykdyti visiškai nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo nederamos politinės įtakos ir sektoriaus atstovų įsikišimo, kurie galėtų paveikti jo veiklos nepriklausomumą;

(76)

priežiūros institucijose svarbu taikyti veiklos pertraukos laikotarpius, tokiu būdu užtikrinant tų institucijų atliekamos priežiūros veiksmingumą ir nepriklausomumą. Šiuo tikslu ir nedarant poveikio griežtesnių nacionalinių taisyklių taikymui ECB turėtų nustatyti ir taikyti išsamias ir oficialias procedūras, įskaitant proporcingus tikrinimo laikotarpius, kad būtų galima iš anksto įvertinti galimus konfliktus su teisėtais BPM/ECB interesais, jei buvęs Priežiūros valdybos narys pradeda dirbti bankų sektoriuje, kurio priežiūrą jis vykdė anksčiau, ir užkirsti kelią tokiems konfliktams;

(77)

kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros uždavinius, ECB turi turėti pakankamai išteklių. Tie ištekliai turi būti gaunami tokiu būdu, kad būtų užtikrintas ECB nepriklausomumas nuo nederamos nacionalinių kompetentingų institucijų ir rinkos dalyvių įtakos ir pinigų politikos bei priežiūros uždavinių atskyrimas. Priežiūros išlaidas turėtų padengti prižiūrimi subjektai. Taigi ECB vykdomos priežiūros uždaviniai turėtų būti finansuojami iš dalyvaujančiose valstybės narėse įsteigtų kredito įstaigų mokamų metinių mokesčių. Jis taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti mokesčius kredito įstaigos, įsteigtos nedalyvaujančioje valstybėje narėje, filialams, įsteigtiems dalyvaujančioje valstybėje narėje, kad būtų galima padengti išlaidas, kurias ECB patiria atlikdamas savo, kaip tų filialų priimančiosios priežiūros institucijos, uždavinius. Tuo atveju, jei vykdoma konsoliduota kredito įstaigos arba filialo priežiūra, mokestis turėtų būti nustatytas aukščiausiu kredito įstaigos, priklausančios susijusiai grupei, įsteigtos dalyvaujančiose valstybėse narėse, lygiu. Apskaičiuojant mokesčius neturėtų būti įtraukiamos patronuojamosios įmonės, įsteigtos nedalyvaujančiose valstybėse narėse;

(78)

jei kredito įstaigai taikoma priežiūra konsoliduotu pagrindu, mokestis turėtų būti apskaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse ir paskirtas dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtoms kredito įstaigoms, kurioms taikoma priežiūra konsoliduotu pagrindu, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su svarba ir rizikos profiliu, įskaitant pagal riziką įvertintą turtą;

(79)

veiksmingai priežiūrai vykdyti reikalingi labai motyvuoti, gerai apmokyti ir nešališki darbuotojai. Siekiant sukurti tikrai integruotą priežiūros mechanizmą, reikia numatyti, kad visos nacionalinės kompetentingos institucijos tarpusavyje ir su ECB tinkamai keistųsi darbuotojais ir juos deleguotų. Siekiant užtikrinti nuolatinę tarpusavio kontrolę, ypač prižiūrint dideles kredito įstaigas, ECB turėtų turėti galimybę prašyti, kad nacionalinės priežiūros grupės įtrauktų ir kitų dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų darbuotojus, kad būtų galima sudaryti specifinių žinių ir kompetencijos turinčias priežiūros grupes, pasižyminčias įvairove geografiniu atžvilgiu. Keičiantis darbuotojais ir juos deleguojant turėtų būti kuriama bendra priežiūros kultūra. ECB turėtų reguliariai teikti informaciją apie tai, kiek nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojų yra deleguoti į ECB dalyvauti BPM veikloje;

(80)

atsižvelgdamas į banko paslaugų globalizaciją ir padidėjusią tarptautinių standartų svarbą, ECB turėtų vykdyti savo uždavinius laikydamasis tarptautinių standartų ir užmegzdamas dialogą bei glaudžiai bendradarbiaudamas su ne Sąjungos priežiūros institucijomis, nedubliuodamas EBI atliekamo tarptautinio vaidmens. Jam turėtų būti suteikti įgaliojimai plėtoti ryšius ir susitarti dėl administracinės tvarkos su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir administracijomis ir su tarptautinėmis organizacijomis, veiksmus derinant su EBI ir kartu visapusiškai atsižvelgiant į dabartinį valstybių narių ir Sąjungos institucijų vaidmenį bei atitinkamą kompetenciją;

(81)

ECB tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais visapusiškai taikomi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (9);

(82)

ECB taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (10). ECB priėmė Sprendimą ECB/2004/11 (11) dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekamų Europos centrinio banko tyrimų;

(83)

siekiant užtikrinti kredito įstaigų aukščiausios kokybės priežiūrą, nevaržomą kitokių rizikos ribojimu nepagrįstų motyvų, ir kad laiku ir veiksmingai būtų šalinami vienas kitą stiprinantys neigiami rinkos pokyčiai, darantys poveikį kredito įstaigoms ir valstybėms narėms, ECB turėtų kuo skubiau pradėti vykdyti savo specialius priežiūros uždavinius. Tačiau reikia atitinkamai pasiruošti, rengiantis perduoti nacionalinių priežiūros institucijų priežiūros uždavinius ECB. Taigi turėtų būti numatytas tinkamas pereinamasis laikotarpis;

(84)

ECB, tvirtindamas išsamią jam šiuo reglamentu pavestų uždavinių įgyvendinimo praktinę tvarką, turėtų numatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, kuri užtikrintų, kad bus užbaigtos vykdomos priežiūros procedūros, įskaitant visus prieš įsigaliojant šiam reglamentui priimtus sprendimus ir (arba) priemones arba pradėtus tyrimus;

(85)

Komisija 2012 m. lapkričio 28 d. komunikate „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas“ pažymėjo, kad būtų galima iš dalies pakeisti SESV 127 straipsnio 6 dalį, siekiant taikyti įprastą teisėkūros procedūrą ir pašalinti kai kuriuos teisinius suvaržymus, kurie šiuo metu taikomi BPM struktūrai (pvz., be glaudaus bendradarbiavimo modelio, įtraukti galimybę valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, tiesiogiai ir neatšaukiamai dalyvauti BPM, suteikti valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, dalyvaujančioms BPM, visiškai vienodas teises ECB sprendimų priėmimo procese ir imtis dar daugiau veiksmų, atliekant vidinį pinigų politikos ir priežiūros sprendimų priėmimo atskyrimą). Ji taip pat pažymėjo, kad specialus punktas būtų stiprinti ECB demokratinę atskaitomybę tiek, kiek jis veikia kaip bankų priežiūros institucija. Primenama, kad ES sutartyje numatyta, kad pasiūlymus dėl Sutarčių keitimo gali pateikti bet kurios valstybės narės Vyriausybė, Europos Parlamentas arba Komisija, ir jie gali būti susiję su bet kuriuo Sutarčių aspektu;

(86)

šiame reglamente atsižvelgiama į ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir principų, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų;

(87)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti efektyvią ir veiksmingą Sąjungos institucijos vykdomų kredito įstaigų specialių priežiūros uždavinių sistemą ir užtikrinti, kad kredito įstaigoms būtų nuosekliai taikomas bendras taisyklių sąvadas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl bankų rinkos Europos masto struktūros ir kredito įstaigų žlugimo poveikio kitoms valstybėms narėms tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,