3 straipsnis Už pertvarkymą atsakingų institucijų paskyrimas

Kiekviena valstybė narė skiria vieną ar išimties tvarka daugiau pertvarkymo institucijų, įgaliotų taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais.

Pertvarkymo institucija yra viešojo administravimo institucija arba institucijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

Pertvarkymo institucijos gali būti nacionaliniai centriniai bankai, kompetentingos ministerijos arba kitos viešojo administravimo institucijos, arba institucijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Valstybės narės gali išimties tvarka numatyti, kad pertvarkymo institucija yra kompetentinga institucija, vykdanti priežiūrą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2013/36/ES tikslais. Turi būti įvestos tinkamos struktūrinės priemonės siekiant užtikrinti veiklos nepriklausomumą ir išvengti priežiūros funkcijų pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą 2013/36/ES arba kitų atitinkamos institucijos funkcijų ir pertvarkymo institucijų funkcijų pagal šią direktyvą interesų konfliktų, nedarant poveikio keitimosi informacija ir bendradarbiavimo pareigai, kaip reikalaujama pagal 4 dalį. Visų pirma valstybės narės užtikrina, kad kompetentingose institucijose, nacionaliniuose centriniuose bankuose, kompetentingose ministerijose ar kitose institucijose pertvarkymo funkcija ir priežiūros ar kitos atitinkamos institucijos funkcijos veiklos atžvilgiu būtų atskirtos viena nuo kitos.

Valstybės narės reikalauja, kad priežiūros ir pertvarkymo funkcijas vykdančios institucijos ir asmenys, vykdantys tas funkcijas tų institucijų vardu, glaudžiai bendradarbiautų rengdami, planuodami ir taikydami pertvarkymo sprendimus tiek tuo atveju, kai pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija yra atskiri subjektai, tiek tuo atveju, kai tas funkcijas vykdo tas pats subjektas.

Kiekviena valstybė narė paskiria po vieną ministeriją, atsakingą už kompetentingos ministerijos funkcijų pagal šią direktyvą vykdymą.

Kai valstybės narės pertvarkymo institucija nėra kompetentinga ministerija, ji informuoja kompetentingą ministeriją apie pagal šią direktyvą priimtus sprendimus ir, jei nacionalinės teisės aktuose nenustatyta kitaip, gauna jos pritarimą prieš įgyvendindama sprendimus, kurie turi tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukelia sisteminius padarinius.

Kompetentingų institucijų, pertvarkymo institucijų ir EBI pagal šią direktyvą priimtais sprendimais atsižvelgiama į galimą sprendimo poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia įstaiga ar grupė, ir kiek įmanoma mažinamos neigiamos pasekmės finansiniam stabilumui ir ekonominei ir socialinei padėčiai tose valstybėse narėse. EBI sprendimams taikomas Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 38 straipsnis.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena pertvarkymo institucija turėtų specialiųjų žinių, išteklių ir praktinių pajėgumų taikyti pertvarkymo veiksmus ir galėtų vykdyti savo įgaliojimus sparčiai ir lanksčiai, kiek tai būtina pertvarkymo tikslams įgyvendinti.

EBI, bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis ir pertvarkymo institucijomis, plėtoja reikiamus specialiųjų žinių, išteklių ir praktinės veiklos pajėgumus ir stebi 8 dalies nuostatų įgyvendinimą, be kita ko, vykdydama periodinius tarpusavio vertinimus.

Kai, remdamasi 1 dalies nuostatomis, valstybė narė paskiria daugiau nei vieną instituciją pertvarkymo priemonėms taikyti ir pertvarkymo įgaliojimams įgyvendinti, ji pateikia EBI ir Komisijai visapusiškai pagrįstą pranešimą apie šio sprendimo priežastis ir aiškiai paskirsto funkcijas ir atsakomybės sritis tarp tų institucijų, užtikrina pakankamą jų veiklos koordinavimą ir paskiria vieną instituciją kaip kontaktinę instituciją bendradarbiaujant ir koordinuojant veiklą su atitinkamomis kitų valstybių narių institucijomis.

Valstybės narės praneša EBI apie paskirtą nacionalinę instituciją ar institucijas ir kontaktinę instituciją ir prireikus aprašo jų konkrečias funkcijas ir atsakomybės sritis. EBI skelbia šių pertvarkymo institucijų ir kontaktinių institucijų sąrašą.

Nedarant poveikio 85 straipsniui, valstybės narės gali apriboti pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos ir jų atitinkamų darbuotojų atsakomybę pagal nacionalinę teisę už veiksmus ir neveikimą vykdant jų funkcijas pagal šią direktyvą.