II SKYRIUS

8 straipsnis

Įvertinimas

1.  Kiekvieno jūrų regiono ar paregionio atžvilgiu valstybės narės atlieka pradinį savo jūrų vandenų įvertinimą, atsižvelgdamos į esamus duomenis, jei tokių yra, kuris apima:

2.  Atliekant 1 dalyje nurodytas analizes atsižvelgiama į su pakrančių, tarpiniais ir teritoriniais vandenimis susijusius aspektus, kuriems taikomos esamų Bendrijos teisės aktų, ypač Direktyvos 2000/60/EB, atitinkamos nuostatos. Jose taip pat atsižvelgiama į kitus susijusius įvertinimus, pavyzdžiui, bendrai atliktus pagal regionines jūrų konvencijas, arba jais remiamasi tam, kad būtų parengtas išsamus jūrų aplinkos būklės įvertinimas.

3.  Valstybės narės, rengdamos vertinimus pagal 1 dalį, bendradarbiauja, kaip numatyta 5 ir 6 straipsniuose, ir deda visas pastangas, siekdamos užtikrinti, kad:

9 straipsnis

Geros aplinkos būklės nustatymas

1.  Remdamosi pagal 8 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu įvertinimu valstybės narės kiekvienam atitinkamam jūrų regionui ar paregioniui nustato jūrų vandenų geros aplinkos būklės savybes, remdamosi I priede išvardytais kokybiniais deskriptoriais.

Valstybės narės atsižvelgia į orientacinius III priedo 1 lentelėje pateiktus aspektų sąrašus ir visų pirma į fizines ir chemines savybes, buveinių tipus, biologines savybes bei hidromorfologiją.

Valstybės narės taip pat atsižvelgia į pavojų ar poveikį, atsirandantį dėl žmogaus veiklos, kiekviename jūrų regione ar paregionyje, remdamosi III priedo 2 lentelėje pateiktais orientaciniais sąrašais.

2.  Valstybės narės praneša Komisijai, kad atliktas įvertinimas pagal 8 straipsnio 1 dalį ir nustatymas – pagal šio straipsnio 1 dalį, per tris mėnesius nuo pastarojo pabaigimo.

3.  Taikant 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu ir remiantis I ir III priedais iki 2010 m. liepos 15 d. nustatomi kriterijai ir metodikos standartai, kuriuos turi taikyti valstybės narės ir kuriais remiantis iš dalies keičiami neesminiai šios direktyvos elementai, juos papildant, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir kad būtų galima palyginti, kokiu mastu skirtinguose jūrų regionuose ar paregioniuose pasiekta gera aplinkos būklė. Prieš pasiūlydama tokius kriterijus ir standartus, Komisija konsultuojasi su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant regionines jūrų konvencijas.

10 straipsnis

Aplinkos apsaugos tikslų nustatymas

1.  Remdamosi pagal 8 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu įvertinimu valstybės narės kiekvienam jūrų regionui ar paregioniui nustato išsamius aplinkos apsaugos tikslus ir susijusius rodiklius savo jūrų vandenims, kuriais remiamasi siekiant geros aplinkos būklės jūrų aplinkoje, atsižvelgdamos į III priedo 2 lentelėje pateiktą orientacinį pavojų ir poveikių sąrašą ir IV priede pateiktą orientacinį savybių sąrašą.

Nustatydamos tuos tikslus ir rodiklius valstybės narės atsižvelgia į tai, kad tų pačių vandenų atžvilgiu taip pat taikomi atitinkami esami aplinkos apsaugos tikslai, nustatyti nacionaliniu, Bendrijos arba tarptautiniu lygiu, užtikrinant, kad šie tikslai būtų suderinami tarpusavyje ir kad kiek įmanoma taip pat būtų atsižvelgiama į atitinkamą tarpvalstybinį poveikį ir veiksnius.

2.  Valstybės narės aplinkos apsaugos tikslus Komisijai praneša per tris mėnesius nuo tų tikslų nustatymo.

11 straipsnis

Stebėsenos programos

1.  Remdamosi pagal 8 straipsnio 1 dalį atliktu pradiniu įvertinimu valstybės narės nustato ir įgyvendina suderintas stebėsenos programas, skirtas nuolat vertinti joms priklausančių jūrų vandenų aplinkos būklę, remdamosi III priede pateiktais orientaciniais aspektų sąrašais ir V priede pateiktu sąrašu ir vadovaudamosi pagal 10 straipsnį nustatytais aplinkos apsaugos tikslais.

Stebėsenos programos yra suderintos tarpusavyje jūrų regionuose ir paregioniuose ir pagrįstos atitinkamomis vertinimo ir stebėsenos nuostatomis, nustatytomis Bendrijos teisės aktuose, įskaitant Buveinių ir Paukščių direktyvas, arba pagal tarptautinius susitarimus ir turi būti su šiomis nuostatomis suderinamos.

2.  Vieno jūros regiono ar paregionio valstybės narės, remdamosi 1 dalies nuostatomis, parengia stebėsenos programas ir suderinamumo bei koordinavimo tikslais stengiasi užtikrinti, kad:

3.  Valstybės narės apie stebėsenos programas praneša Komisijai per tris mėnesius nuo jų parengimo.

4.  Taikant 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu nustatomos specifikacijos bei standartizuoti metodai, kuriuose atsižvelgiama į esamus įsipareigojimus ir kuriais užtikrinamas stebėsenos bei vertinimo rezultatų palyginamumas, bei kuriais iš dalies keičiamos neesminės šios direktyvos nuostatos, ją papildant.

12 straipsnis

Pranešimai ir Komisijos teikiamas įvertinimas

Remdamasi visais pagal 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį pateiktais pranešimais dėl kiekvieno jūrų regiono arba paregionio, Komisija kiekvienos valstybės narės atveju įvertina, ar aspektai, apie kuriuos pranešta, yra tinkamas pagrindas šios direktyvos reikalavimams įvykdyti, ir gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti turimą ir būtiną papildomą informaciją.

Atlikdama šiuos vertinimus Komisija atsižvelgia į sistemų skirtinguose jūrų regionuose arba paregioniuose bei visoje Bendrijoje darną.

Komisija, gavusi visus tuos pranešimus, per šešis mėnesius informuoja atitinkamas valstybes nares, ar, jos manymu, aspektai, apie kuriuos pranešta, atitinka šios direktyvos nuostatas, ir pateikia nuorodas dėl visų pakeitimų, kurie, jos nuomone, yra reikalingi.