|
+24 straipsnis 1. |
24 straipsnis 1.Kiekviena valstybė narė įsteigia arba įgalioja žalos atlyginimo įstaigą, atsakingą už žalos atlyginimą nukentėjusiosioms šalims 20 straipsnio 1 dalyje minėtais atvejais. Nukentėjusiosios šalys gali pateikti reikalavimus žalos atlyginimo įstaigai gyvenamosios vietos valstybėje narėje:
a)
jei per tris mėnesius nuo tos dienos, kai nukentėjusioji šalis pateikė reikalavimą atlyginti žalą eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės draudimo įmonei arba jos atstovui žalos sureguliavimo reikalams, draudimo įmonė arba jos atstovas žalos sureguliavimo reikalams nepateikė pagrįsto atsakymo reikalavime išdėstytais klausimais; arba
b)
jei draudimo įmonė pagal 20 straipsnio 1 dalį nėra paskyrusi atstovo žalos sureguliavimo reikalams nukentėjusiosios šalies gyvenamosios vietos valstybėje narėje; šiuo atveju nukentėjusiosios šalys negali pateikti reikalavimų žalos atlyginimo įstaigai, jeigu jos yra pateikusios reikalavimus tiesiogiai eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės draudimo įmonei ir jeigu per tris mėnesius nuo to reikalavimo pateikimo yra gavusios motyvuotą atsakymą. Tačiau nukentėjusiosios šalys negali pateikti reikalavimų žalos atlyginimo įstaigai, jeigu jos yra pareiškusios ieškinį tiesiogiai draudimo įmonei. Žalos atlyginimo įstaiga imasi veiksmų per du mėnesius nuo tos dienos, kai nukentėjusioji šalis jai pateikia reikalavimą atlyginti žalą, bet nutraukia savo veiksmus, jeigu vėliau draudimo įmonė arba jos atstovas žalos sureguliavimo reikalams pateikia pagrįstą atsakymą į reikalavimą. Žalos atlyginimo įstaiga nedelsdama:
a)
eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės draudimo įmonei arba jos atstovui žalos sureguliavimo reikalams;
b)
žalos atlyginimo įstaigai valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga, išdavusi liudijimą;
c)
eismo įvykį sukėlusiam asmeniui, jei jis yra žinomas, praneša, kad yra gavusi nukentėjusiosios šalies reikalavimą atlyginti žalą ir atsako į tą reikalavimą per du mėnesius nuo jo pateikimo dienos. Ši nuostata nepažeidžia valstybių narių teisės tos įstaigos žalos atlyginimą laikyti subsidiariniu ar nesubsidiariniu ir teisės reglamentuoti žalos sureguliavimą tarp šios įstaigos ir už įvykį atsakingo asmens ar asmenų bei kitų draudimo įmonių arba socialinio draudimo įstaigų, privalančių išmokėti nukentėjusiajai šaliai atlyginimą už to paties įvykio sukeltą žalą. Tačiau valstybės narės negali leisti, kad įstaiga keltų kitas nei šioje direktyvoje nustatytas žalos atlyginimo išmokėjimo sąlygas, ypač reikalauti, kad nukentėjusioji šalis kokiu nors būdu įrodytų, kad už žalos atlyginimą atsakingas asmuo negali mokėti arba atsisako tą daryti. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|