31 straipsnis Tarpvalstybinė avarinė parengtis ir valstybių narių, kurių jurisdikcijai priskiriamoje jūroje vykdomos naftos ir dujų operacijos, vykdomas avarijų likvidavimas

31 straipsnis

Tarpvalstybinė avarinė parengtis ir valstybių narių, kurių jurisdikcijai priskiriamoje jūroje vykdomos naftos ir dujų operacijos, vykdomas avarijų likvidavimas

1.  Kai, valstybė narė mano, kad, didelis pavojus, susijęs su jos jurisdikcijoje priskiriamoje jūroje numatytomis vykdyti naftos ir dujų operacijomis, gali turėti didelį poveikį aplinkai kitoje valstybėje narėje, ji iki operacijų vykdymo pradžios pateikia atitinkamą informaciją valstybei narei, kuri gali patirti avarijos pasekmes, ir kartu su ta valstybe nare siekia patvirtinti priemones, skirtas užkirsti kelią žalai.

Valstybės narės, kurios mano, kad jos gali patirti avarijos pasekmes, gali paprašyti valstybės narės, kurios jurisdikcijai priskiriamoje jūroje planuojama vykdyti naftos ir dujų operaciją, pateikti joms visą susijusią informaciją. Tos valstybės narės gali kartu įvertinti priemonių veiksmingumą, nedarant poveikio kompetentingos valdžios institucijos, kurios jurisdikcijai priskiriama atitinkama operacija pagal 8 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, reguliavimo funkcijoms.

2.  Į didelius pavojus, kurie nustatyti pagal 1 dalį, atsižvelgiama avarijos likvidavimo vidaus ir išorės planuose, kad būtų lengviau bendrais veiksmais veiksmingai likviduoti didelę avariją.

3.  Kai egzistuoja numatomo tarpvalstybinio su didelių avarijų poveikio trečiosioms valstybėms rizika, valstybės narės pagal abipusiškumo principą perduoda informaciją trečiosioms valstybėms.

4.  Valstybės narės tarpusavyje koordinuoja priemones, susijusias su vietovėmis už Sąjungos teritorijos ribų, kad užkirstų kelią galimiems neigiamiems naftos ir dujų operacijų jūroje padariniams.

5.  Valstybės narės reguliariai atlieka bandymus dėl savo pasirengimo veiksmingai likviduoti dideles avarijas bendradarbiaudamos su valstybėmis narėmis, kurios gali patirti avarijos pasekmes, atitinkamomis Sąjungos agentūromis ir pagal abipusiškumo principą su trečiosiomis valstybėmis, kurios gali patirti avarijos pasekmes. Komisija gali prisidėti prie pratybų, kurių pagrindinis tikslas – išbandyti tarpvalstybinius ekstremaliųjų situacijų mechanizmus.

6.  Įvykus didelei avarijai arba kilus tiesioginei jos grėsmei ir jeigu atsiranda arba gali atsirasti tarpvalstybinis poveikis, valstybė narė, kurios jurisdikcijai priskiriamoje vietoje kilo tokia padėtis, nedelsdama informuoja Komisiją ir tas valstybes nares arba trečiąsias valstybes, kurioms ta padėtis galėjo turėti poveikio, ir nuolat teikia veiksmingam avarijos likvidavimui būtiną susijusią informaciją.