Preamble: 1

(1)

metanas pagal bendrą poveikį klimato kaitai nusileidžia tik anglies dioksidui (toliau – CO2) ir lemia apytikriai trečdalį dabartinio klimato atšilimo. Per praėjusį dešimtmetį metano kiekis pasaulio atmosferoje smarkiai padidėjo;

(2)

Jungtinių Tautų (toliau – JT) sistemoje sukurta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (toliau – IPCC) savo Šeštojoje vertinimo ataskaitoje paskelbė išvadą, kad iki 2030 m. reikia gerokai sumažinti išmetamą antropogeninės kilmės metano kiekį, kad visuotinis atšilimas būtų apribotas ir neviršytų 1,5 oC. Toje ataskaitoje nurodyta, kad, nors vidutinis metano buvimo atmosferoje laikas yra trumpesnis nei CO2 (10–12 metų, palyginti su šimtais metų), per 20 metų laikotarpį jo sukeliamas šiltnamio efektas yra daugiau nei 80 kartų didesnis už CO2 sukeliamą efektą. Visų pirma, IPCC duomenimis, nors per 100 metų laikotarpį metano visuotinio atšilimo potencialas yra 29,8 karto didesnis už CO2 potencialą, per 20 metų laikotarpį jis yra 82,5 karto didesnis;

(3)

Europos aplinkos agentūros 2020 m. oro kokybės Europoje ataskaita rodo, kad metanas yra pažemio ozono pirmtakas ir prisideda prie oro taršos. Mažinant išmetamą metano kiekį būtų ne tik sprendžiami aplinkos ir klimato klausimai, bet ir gerinama žmonių sveikatos apsauga;

(4)

naujausių JT aplinkos programos (toliau – UNEP) ir Klimato ir švaraus oro koalicijos vertinimų duomenimis, ne vėliau kaip 2030 m. 45 % sumažinus išmetamą metano kiekį remiantis esamomis tikslinėmis priemonėmis ir papildomomis priemonėmis, atitinkančiomis JT darnaus vystymosi tikslus, visuotinis atšilimas ne vėliau kaip 2045 m. galėtų būti 0,3 oC mažesnis;

(5)

Tarptautinės energetikos agentūros internetinės duomenų paslaugos „World Energy Balances“ duomenimis, Sąjunga yra didžiausia pasaulyje iškastinio kuro energijos importuotoja, taigi svarbi pasaulyje išmetamo metano kiekio skatintoja;

(6)

pagal Europos žaliąjį kursą derinamos visapusiškos vienos kitas sustiprinančios priemonės ir iniciatyvos, kurių tikslas – ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos poveikio klimatui neutralumą. 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija nurodė, kad dujų sektoriaus dekarbonizavimas bus palengvintas, be kita ko, sprendžiant su energija susijusio išmetamo metano kiekio problemą. 2020 m. spalio mėn. Komisija patvirtino Išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategiją (toliau – Metano strategija), kurioje išdėstytos Sąjungoje, įskaitant energetikos sektorių, ir pasaulio mastu išmetamo metano kiekio mažinimo priemonės. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (4) nustatytas tikslas ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą ir privalomas Sąjungos vidaus tikslas iki 2030 m. bent 55 % sumažinti savo grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį (t. y. išmetamą kiekį, liekantį atėmus absorbentais pašalintą kiekį), palyginti su 1990 m. lygiu. Iš poveikio vertinimo, pridėto prie pasiūlymo dėl šio reglamento, darytina išvada, kad, vadovaujantis teisėkūros pasiūlyme dėl metano pasirinktos politikos galimybės prielaidomis kartu su Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkinio prielaidomis, visą su nafta, dujomis ir anglimis siejamą metano kiekį, kuris, kaip prognozuojama, bus išmestas iki 2030 m., socialiniu ir aplinkos požiūriu galima ekonomiškai efektyviai sumažinti 77 %. Tai padėtų apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 oC ir sudarytų sąlygas Sąjungai veiksmingai imtis vadovaujamo vaidmens mažinant išmetamą metano kiekį ir stiprinant savo energetinį saugumą;

(7)

išmetamas metano kiekis yra įtrauktas į Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus Sąjungos ŠESD kiekio mažinimo iki 2030 m. tikslus ir į privalomus nacionalinius išmetamo kiekio mažinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 (5) tikslus. Tačiau šiuo metu nėra Sąjungos teisinės sistemos, kurioje būtų nustatytos konkrečios priemonės, skirtos energetikos sektoriuje išmetamam antropogeninės kilmės metano kiekiui mažinti. Be to, nors dėl naftos ir dujų perdirbimo išmetamam metano kiekiui taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES (6), vykdant kitą energetikos sektoriaus veiklą išmetamam metano kiekiui ji netaikoma;

(8)

tokiomis aplinkybėmis šis reglamentas turėtų būti taikomas išmetamo metano kiekio mažinimui naftos ir gamtinių dujų išteklių pradinės grandies žvalgyme ir gavyboje neveikiančiuose, laikinai užsandarintuose, visam laikui užsandarintuose ir apleistuose gręžiniuose, surenkant ir apdorojant gamtines dujas, dujas perduodant, skirstant ir saugant po žeme, taip pat suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) įrenginiuose . Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas veikiančioms požeminėms anglių kasykloms ir atvirosioms anglių kasykloms, taip pat uždarytoms arba apleistoms požeminėms anglių kasykloms;

(9)

taisyklės dėl naftos, dujų ir anglių sektoriuose išmetamo metano kiekio tikslaus matavimo, stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo, taip pat dėl to išmetamo kiekio mažinimo, be kita ko, atliekant nuotėkių aptikimo ir remonto (toliau – NAIR) tyrimus ir dujų išleidimo bei dujų deginimo apribojimus, kartu užtikrinant darbuotojų apsaugą nuo išmetamo metano, turėtų būti nustatytos tinkamoje Sąjungos teisinėje sistemoje. Šiame reglamente nustatytos taisyklės turėtų didinti skaidrumą, susijusį su iškastinių išteklių energijos importu į Sąjungą, ir padėti plačiau visame pasaulyje įgyvendinti išmetamo metano kiekio mažinimo sprendimus. Visuotinio atšilimo potencialas turėtų būti vertinamas taikant 20 ir 100 metų laikotarpius;

(10)

tikėtina, kad vykdant šiame reglamente nustatytas pareigas reikės reguliuojamų subjektų investicijų, o nustatant tarifus turėtų būti atsižvelgiama į su tokiomis investicijomis susijusias išlaidas, laikantis efektyvumo principų. Dėl tam reikalingų išlaidų galutiniai naudotojai ir vartotojai neturėtų patirti neproporcingos finansinės naštos;

(11)

kiekviena valstybė narė turėtų paskirti bent po vieną kompetentingą instituciją, kuri prižiūrėtų, kad operatoriai, įmonės, kasyklų operatoriai ir importuotojai faktiškai laikytųsi šiame reglamente nustatytų pareigų, ir apie šį paskyrimą ir galimus vėlesnius jo pakeitimus turėtų pranešti Komisijai. Toms kompetentingoms institucijos turėtų būti suteikta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir jos turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi pagal joms konkrečiai nustatytas užduotis. Kompetentingos institucijos turėtų įsteigti kontaktinį punktą. Atsižvelgiant į energetikos sektoriaus veiklos ir metano išmetimo tarpvalstybinį pobūdį, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija. Tomis aplinkybėmis Komisija ir kompetentingos institucijos turėtų kartu sudaryti šį reglamentą taikančių viešųjų institucijų tinklą, kad būtų skatinamas glaudus bendradarbiavimas, sudarant reikiamus susitarimus dėl keitimosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, ir būtų numatyta galimybė konsultuotis;

(12)

siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų šio reglamento įgyvendinimą, Komisija turėtų teikti paramą valstybėms narėms pasitelkdama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (7) nustatytą techninės paramos priemonę, pagal kurią teikiamos konkretiems poreikiams pritaikytos techninės ekspertinės žinios, kad būtų padedama rengti ir įgyvendinti reformas, įskaitant reformas, kuriomis skatinama mažinti energetikos sektoriuje išmetamą metano kiekį. Ta techninė parama galėtų apimti, pavyzdžiui, administracinių gebėjimų stiprinimą, teisės aktų sistemų derinimą ir dalijimąsi aktualios geriausios praktikos pavyzdžiais;

(13)

operatoriai, įmonės, kasyklų operatoriai ir importuotojai turėtų teikti kompetentingoms institucijoms visą reikiamą pagalbą, kad būtų užtikrintas tų institucijų užduočių atlikimas. Be to, operatoriai, įmonės, kasyklų operatoriai ir importuotojai turėtų per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį ar bet kurį kitą su kompetentingomis institucijomis suderintą laikotarpį imtis visų būtinų veiksmų, kurių nurodo imtis kompetentingos institucijos;

(14)

viena iš pagrindinių kompetentingoms institucijoms prieinamų darbo priemonių turėtų būti patikrinimai, įskaitant dokumentų ir duomenų įrašų tikrinimą, išmetamo dujų kiekio matavimus ir patikras veiklos vietoje. Patikrinimai turėtų būti atliekami reguliariai, remiantis kompetentingų institucijų atliktu rizikos, pavyzdžiui, rizikos aplinkai, susijusios su kiekviena veiklos vieta, įvertinimu. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į joms prieinamus nustatytus kontrolės mechanizmus ir geriausią praktiką. Be to, patikrinimai turėtų būti atliekami siekiant ištirti pagrįstus skundus ir reikalavimų nesilaikymo atvejus ir užtikrinti, kad laikantis šio reglamento būtų atliekamas remontas arba reikiamų komponentų keitimas ir taikomos išmetamo metano kiekio mažinimo priemonės, taip pat siekiant reguliariai tikrinti, kaip importuotojai laikosi šio reglamento. Nustačiusios sunkų šio reglamento pažeidimą, kompetentingos institucijos turėtų pateikti pranešimą dėl taisomųjų veiksmų, kurių operatorius, įmonė, kasyklos operatorius arba importuotojas turėtų imtis. Kita galimybė – kompetentingos institucijos turėtų galėti nuspręsti nurodyti operatoriui, įmonei, kasyklos operatoriui arba importuotojui pateikti joms patvirtinti taisomuosius veiksmus tam pažeidimui pašalinti. Kompetentingos institucijos turėtų saugoti atliktų patikrinimų duomenų įrašus, o atitinkama informacija turėtų būti viešai prieinama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB (8);

(15)

nustatydamos šio reglamento pažeidimo sunkumą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į žalą aplinkai ir poveikį žmonių saugai bei sveikatai, taip pat tikimybę, kad dėl pažeidimo bus reikšmingai paveiktas duomenų patikimumas ir užtikrintumas vykdant šiame reglamente nustatytas stebėsenos ir duomenų teikimo pareigas;

(16)

atsižvelgiant į tai, kad kai kurie išmetamo metano šaltiniai yra arti miestų ar gyvenviečių, ir į jų poveikį sveikatai, aplinkai ir klimatui, fiziniai ar juridiniai asmenys turėtų turėti galimybę kompetentingoms institucijoms pateikti tinkamai pagrįstus skundus dėl galimų šio reglamento pažeidimų. Tame kontekste turėtų būti įmanoma naudotis Europos e. teisingumo portalu atitinkamai iš valstybių narių gautai informacijai, visų pirma kompetentingų institucijų kontaktiniams duomenims, informacijai apie svarbiausius skundų nagrinėjimo procedūros etapus, taip pat teises ir pagrindines taisykles, kurių reikia laikytis, pateikti. Kompetentingos institucijos turėtų teikti informaciją skundų pateikėjams apie procedūros eigą ir priimtus sprendimus, taip pat per pagrįstą laikotarpį po skundo pateikimo skundų pateikėjams turėtų būti pateiktas galutinis sprendimas;

(17)

patikima tikrinimo sistema padidina pranešamų duomenų patikimumą. Be to, dėl išmetamo metano kiekio matavimų didelio detalumo ir techninio sudėtingumo reikia tinkamai tikrinti operatorių, įmonių, kasyklų operatorių ir importuotojų praneštus išmetamo metano kiekio duomenis. Nors savarankiškas tikrinimas yra įmanomas, trečiosios šalies atliekamas tikrinimas garantuoja didesnį nepriklausomumą ir skaidrumą. Be to, tai suteikia galimybę naudotis suderinta įvairių sričių kompetencija ir atitinkamomis ekspertinėmis žiniomis, kurios gali būti prieinamos ne visiems viešojo sektoriaus subjektams. Tikrintojai turėtų būti akredituoti akreditacijos įstaigų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (9) arba kitaip įgalioti tokiu būdu, kuris būtų palyginamas su nustatytuoju Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Tokiu būdu nepriklausomi tikrintojai turėtų užtikrinti, kad operatorių, įmonių, kasyklų operatorių ir importuotojų rengiamos išmetamo metano kiekio ataskaitos būtų tikslios ir atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Tikrinimo veikla turėtų būti suderinta su atitinkamais tikrintojams taikomais Europos ar kitais tarptautiniais standartais ir metodikomis ir joje turėtų būti deramai atsižvelgiama į tikrinamos veiklos pobūdį. Tikrintojai turėtų peržiūrėti išmetamo metano kiekio ataskaitose pateiktus duomenis, kad įvertintų jų patikimumą, įtikimumą ir tikslumą. Kad būtų užtikrintas duomenų tikslumas, tikrintojai turėtų, kai aktualu, atlikti patikras vietoje, apie kurias iš anksto pranešama arba nepranešama. Tikrintojai turėtų būti atskiri nuo kompetentingų institucijų ir turėtų būti nepriklausomi nuo operatorių, įmonių, kasyklų operatorių ir importuotojų, o šie turėtų jiems suteikti visą pagalbą, būtiną tikrinimo veiklai vykdyti arba palengvinti, visų pirma sudaryti sąlygas patekti į veiklos vietas ir pateikti dokumentus ar duomenų įrašus;

(18)

vykdydami savo užduotis ir naudodamiesi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą Komisija, kompetentingos institucijos ir tikrintojai turėtų apsvarstyti informaciją, kurią tarptautiniu mastu teikia, pavyzdžiui, Tarptautinis išmetamo metano kiekio stebėjimo centras (toliau – IMEO), visų pirma susijusią su duomenų agregavimo ir analizės metodikomis ir metodikų bei statistikos procesų, kuriuos operatoriai, įmonės, kasyklų operatoriai ir importuotojai naudoja išmetamo metano kiekio ataskaitose pateiktiems duomenims kiekybiškai įvertinti, tikrinimu. Tuo tikslu taikomi pamatiniai kriterijai gali apimti Naftos ir dujų sektorių partnerystės dėl metano (toliau – OGMP) ataskaitų teikimo sistemą, techninių gairių dokumentus ir ataskaitų teikimo šablonus;

(19)

IMEO buvo įsteigtas 2020 m. spalio mėn. Sąjungai bendradarbiaujant su partnerėmis – UNEP, Klimato ir švaraus oro koalicija ir Tarptautine energetikos agentūra, ir pristatytas 2021 m. spalio mėn. vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime. IMEO pavesta rinkti, gretinti, tikrinti ir skelbti duomenis apie pasaulio lygmeniu išmetamą antropogeninės kilmės metano kiekį. IMEO galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį nustatant itin didelius kiekius išmetančius objektus pagal ankstyvojo nustatymo ir įspėjimo sistemą;

(20)

Sąjunga, būdama Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – UNFCCC) (10) ir pagal UNFCCC priimto Paryžiaus susitarimo (11) (toliau – Paryžiaus susitarimas) šalimi, privalo kasmet teikti išmetamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą, kuri yra valstybių narių nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenų suvestinė ataskaita, parengta pagal IPCC pripažintas gerosios praktikos metodikas;

(21)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999 (12) reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai pateiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenis ir savo nacionalines prognozes. Pagal tą reglamentą ataskaitos turi būti teikiamos naudojantis UNFCCC ataskaitų teikimo gairėmis ir dažnai jos yra grindžiamos numatytaisiais išmetamųjų teršalų faktoriais, o ne tiesioginiais šaltinio lygmens matavimais, todėl lieka su išmetamų teršalų kilme, išmetimo dažnumu ir mastu susijusio neapibrėžtumo;

(22)

valstybių duomenys, pranešami pagal UNFCCC ataskaitų teikimo nuostatas, yra teikiami UNFCCC sekretoriatui laikantis kelių duomenų teikimo pakopų sistemos pagal IPCC gaires. Tame kontekste IPCC paprastai siūlo naudoti aukštesnės pakopos metodus tiems išmetamųjų teršalų šaltiniams, kurie dėl susijusių absoliučiųjų dydžių, tendencijų ar neapibrėžtumo daro reikšmingą įtaką bendrai valstybės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitai;

(23)

pakopa šiuo atžvilgiu reiškia tam tikrą metodikos sudėtingumo lygį. Yra trys galimos pakopos. Pagal pirmos pakopos metodus paprastai naudojami IPCC numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai ir jiems reikia pačių paprasčiausių, mažiausiai išskaidytų veiklos duomenų. Aukštesnėse pakopose paprastai naudojami sudėtingesni metodai ir savitieji šaltinio, technologijos, regiono arba valstybės išmetamųjų teršalų faktoriai, kurie dažnai yra nustatyti remiantis matavimais, ir jiems paprastai reikia labiau išskaidytų veiklos duomenų. Konkrečiai antroje pakopoje reikia naudoti ne numatytuosius, o savituosius valstybės išmetamųjų teršalų faktorius, o trečioje pakopoje reikia konkrečių gamybinių įrenginių duomenų arba matavimų ir joje atskiro gamybinio objekto lygmeniu atliekamas nuodugnus vertinimas „iš apačios į viršų“ pagal šaltinio rūšį. 2019 m. patikslintose 2006 m. IPCC gairėse dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos IPCC nurodė, kad pereinant nuo pirmos iki trečios pakopos išmetamo metano kiekio matavimų tikslumas didėja;

(24)

valstybės narės laikosi skirtingos praktikos dėl to, pagal kurią pakopą jos ataskaitose UNFCCC sekretoriatui praneša jų energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio duomenis. Antros pakopos duomenų apie didelius išmetamųjų teršalų šaltinius teikimas atitinka IPCC ataskaitų teikimo gaires, nes antra pakopa laikoma aukštesnio lygio metodu. Keliose valstybėse narėse vis dar labai dažnai teikiami žemiausios – pirmos – pakopos duomenys apie metano išmetimą, susijusį su anglimis, dujomis ir nafta. Todėl skiriasi įvairiose valstybėse narėse naudojamos energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio apskaičiavimo metodikos ir tai, kaip jos teikia atitinkamus duomenis;

(25)

šiuo metu daugelyje valstybių pagrindinė veiksmų kryptis siekiant kiekybiškai įvertinti ir mažinti išmetamą metano kiekį vis dar yra savanoriškos sektoriaus iniciatyvos. Svarbi energetikos sektoriaus vadovaujama iniciatyva yra OGMP – savanoriška išmetamo metano kiekio matavimo ir pranešimo iniciatyva, 2014 m. pradėta UNEP ir Klimato ir švaraus oro koalicijos; šios iniciatyvos valdyboje atstovaujama ir Komisijai. OGMP pagrindinis tikslas yra nustatyti geriausią praktiką siekiant didinti pasaulinio lygmens informacijos prieinamumą išmetamo metano kiekio kiekybinio vertinimo ir valdymo klausimais, taip pat skatinti imtis priemonių išmetamam metano kiekiui mažinti. OGMP standartų ir metodikų rengimo darbe dalyvauja valstybių valdžios institucijos, pilietinė visuomenė ir verslo sektorius. Šiuo metu UNEP OGMP 2.0 narėmis yra tapusios daugiau kaip 115 bendrovių, kurių turtas yra daugiau nei šešiasdešimtyje penkiuose žemynuose esančių šalių, kurios užtikrina daugiau kaip 35 % viso pasaulio naftos ir dujų produkcijos, ir daugiau kaip 70 % SGD srautų. OGMP 2.0 sistema yra naujausia dinamiško išmetamam metanui taikomo standarto versija ir ji gali būti tinkamas pagrindas išmetamo metano kiekio standartams, grindžiamiems patikimais moksliniais standartais, rengti;

(26)

šiomis aplinkybėmis būtina tobulinti išmetamo metano kiekio matavimą ir gerinti pranešamų duomenų kokybę, be kita ko, duomenų apie pagrindinius su Sąjungoje gaminama ir suvartojama energija susijusius išmetamo metano šaltinius. Be to, turėtų būti užtikrinamas šaltinio lygmens duomenų prieinamumas ir patikimas išmetamo metano kiekio kiekybinis vertinimas, taip didinant teikiamų duomenų patikimumą ir galimybes imtis tinkamų išmetamo metano kiekio mažinimo priemonių;

(27)

kad kiekybinis vertinimas ir duomenų teikimas būtų veiksmingas, operatoriams ir įmonėms turėtų būti privaloma kiekybiškai įvertinti ir pranešti išmetamus metano kiekius pagal šaltinį, taip pat pateikti valstybėms narėms agreguotus duomenis, kad valstybės narės galėtų padidinti savo apskaitos ir ataskaitų tikslumą. Be to, būtina veiksmingai tikrinti pranešamus duomenis. Siekiant kuo labiau sumažinti operatoriams ir įmonėms tenkančią administracinę naštą, duomenis jie turėtų teikti kasmet;

(28)

šiuo reglamentu, kuriame remiamasi atitinkamomis OGMP 2.0 sistemos dalimis, padedama rinkti patikimus ir tvarius duomenis, kurie sudarytų pakankamą pagrindą išmetamo metano kiekio stebėsenai vykdyti, ir prireikus numatoma imtis papildomų veiksmų siekiant toliau mažinti išmetamą metano kiekį;

(29)

OGMP 2.0 sistemoje yra penki duomenų teikimo lygiai. Šaltinio lygmens duomenys pradedami teikti nuo trečio lygio, kuris laikomas palyginamu su UNFCCC sistemos trečia pakopa. Pagal šį lygį leidžiama naudoti bendruosius išmetamųjų teršalų faktorius. Teikiant OGMP 2.0 sistemos ketvirto lygio duomenis būtina atlikti tiesioginius iš šaltinio išmetamo metano kiekio matavimus ir leidžiama naudoti savituosius išmetamųjų teršalų faktorius. Teikiant OGMP 2.0 sistemos penkto lygio duomenis būtina atlikti papildomus matavimus veiklos vietoje, papildant iš šaltinio išmetamo metano kiekio kiekybinį įvertinimą. Be to, OGMP 2.0 sistemoje reikalaujama, kad bendrovės per 3 metus nuo prisijungimo prie OGMP 2.0 sistemos pateiktų eksploatuojamo turto, o per 5 metus – neeksploatuojamo turto duomenis apie tiesiogiai išmatuotus išmetamo metano kiekius. Terminai, per kuriuos operatoriai ir įmonės turi pateikti pagal šį reglamentą reikalaujamas ataskaitas, turėtų būti nustatomi remiantis OGMP 2.0 sistemoje taikomu požiūriu į šaltinio lygmens duomenų teikimą ir atsižvelgiant į tai, kad daugelis Sąjungos įmonių jau prisijungė prie OGMP 2.0 sistemos. Kartu su išmetamo metano kiekio kiekybiniu vertinimu šaltinio lygmeniu atliekamas jo kiekybinis vertinimas veiklos vietos lygmeniu teikia galimybę įvertinti, patikrinti ir sugretinti šaltinio lygmeniu įvertintus kiekius, agreguotus pagal veiklos vietą, ir tai didina pasitikėjimą pranešamais išmetamo metano kiekio duomenimis. Panašiai kaip OGMP 2.0 sistemoje, turėtų būti reikalaujama kiekybinio įvertinimo veiklos vietos lygmeniu duomenis sugretinti su matavimų šaltinio lygmeniu duomenimis;

(30)

remiantis Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenimis, kurie yra grindžiami nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenimis, pranešamais pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, daugiau nei pusė viso energetikos sektoriuje tiesiogiai išmetamo metano kiekio yra netyčinio metano išleidimo į atmosferą pasekmė. Naftos ir dujų atveju toks netyčinis metano išmetimas sudaro didžiausią išmetamo metano kiekio dalį;

(31)

netyčiniai metano nuotėkiai į atmosferą gali įvykti atliekant gręžimo ir žaliavų išgavimo darbus, taip pat apdorojant ir laikant produkciją, ją perduodant ir skirstant galutiniams vartotojams. Tokių nuotėkių taip pat gali būti iš neveikiančių gręžinių, laikinai užsandarintų gręžinių ir visam laikui užsandarintų ir apleistų gręžinių. Kartais metano gali būti išmetama ir dėl techninės įrangos komponentų (pvz., sandūrų, jungių ar vožtuvų) trūkumų ar dėl įprasto jų nusidėvėjimo arba iš pažeistų komponentų, pavyzdžiui, avarijos atveju. Nuotėkiai taip pat gali įvykti per korozijos pažeistų slėginių įrenginių sieneles;

(32)

siekiant mažinti išmetamą metano kiekį, operatoriai turėtų visomis tinkamomis išmetamo metano kiekio mažinimo priemonėmis siekdami kuo labiau sumažinti savo veikloje išmetamą metano kiekį;

(33)

konkrečiau, dėl nuotėkių išmetamas metano kiekis dažniausiai mažinamas atliekant NAIR tyrimus, per kuriuos pirmiausia siekiama nustatyti tokius nuotėkius ir po to juos pašalinti atliekant remontą arba pakeisti komponentus, per kuriuos metanas nuteka. Todėl operatoriai turėtų atlikti periodinius NAIR tyrimus, įskaitant metanui išleisti naudojamų komponentų tikrinimą, kad patikrintų, ar nėra netinkamai veikiančios įrangos;

(34)

tuo tikslu, siekiant visiems operatoriams Sąjungoje užtikrinti vienodas sąlygas, turėtų būti nustatytas suderintas požiūris. Tas požiūris turėtų apimti būtinuosius reikalavimus dėl NAIR tyrimų, kartu paliekant valstybėms narėms ir operatoriams pakankamai lankstumo. Tas lankstumas yra esminis, kad būtų galima diegti inovacijas ir kurti naujus komponentus, naujas NAIR technologijas ir naujus aptikimo metodus, tokiu būdu išvengiant aplinkos apsaugai nenaudingo susisaistymo su konkrečia technologija. Toliau kuriama vis naujų NAIR technologijų ir naujų aptikimo metodų, ir valstybės narės turėtų skatinti inovacijas šiame sektoriuje, kad būtų galima rinktis komponentus, NAIR technologijas ir aptikimo metodus, per kuriuos nuteka mažiausiai ir kurie taip pat yra patys tiksliausi ir ekonomiškai efektyviausi;

(35)

pareigos dėl NAIR tyrimų turėtų atitikti gerąją praktiką. NAIR tyrimų pagrindinis tikslas turėtų būti surasti ir kuo greičiau pašalinti nuotėkius atliekant remontą arba pakeičiant komponentą, per kurį metanas nuteka, o ne nustatyti jų skaičių, o tose vietose, kuriose nuotėkių rizika didesnė, tikrinimai turėtų būti atliekami dažniau. Tokių NAIR tyrimų dažnumo nustatymas ir sprendimas atlikti remontą arba pakeisti komponentą turėtų priklausyti ne tik nuo poreikio suremontuoti ar pakeisti komponentus, iš kurių išsiskiriantis metanas viršija metano išmetimo ribinę vertę, bet ir nuo svarbių veiklos aspektų, atsižvelgiant į saugos riziką. Todėl tais atvejais, kai yra nustatoma didesnė saugos rizika arba didesnė metano išmetimo rizika, kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę rekomenduoti dažniau atlikti atitinkamų komponentų NAIR tyrimus arba pakeisti komponentus technologijomis, kurių atveju nuotėkio tikimybė yra mažesnė. Visi bet kokio dydžio nuotėkiai turėtų būti tiriami ir tikrinami, nes maži nuotėkiai gali virsti didesniais. Atlikus remontą nuotėkiui pašalinti, turėtų būti patvirtinta, kad jis atliktas veiksmingai. Kad būtų galima naudoti naujus ar pažangesnius komponentus arba išmetamo metano aptikimo technologijas, turėtų būti nustatyta, nuo kokio metano nutekėjimo kiekio privaloma atlikti remontą, kartu paliekant operatoriams galimybę pasirinkti naudojamą aptikimo prietaisą. Kai tinkama, atliekant NAIR tyrimus turėtų būti galima naudoti aptikimo technologijas, pavyzdžiui, nuolatinę stebėseną, jei jos atitinka šiame reglamente nustatytus pažangioms aptikimo technologijoms taikomus reikalavimus. Geriausių veiklos rezultatų pasiekiantys operatoriai, vykdantys naftos ar dujų gavybą arba apdorojimą, turėtų galėti taikyti kitokį NAIR tyrimų dažnumą, jei įvykdomos šiame reglamente nustatytos sąlygos ir gaunamas kompetentingų institucijų pritarimas;

(36)

NAIR tyrimai turėtų būti atliekami naudojantis tinkamomis turimomis technologijomis ir aptikimo metodais nuotėkiams aptikti: antžeminių komponentų ir virš jūros lygio esančių komponentų atveju kuo arčiau kiekvieno atskiro potencialaus išmetamųjų teršalų šaltinio; požeminių komponentų atveju pirmu etapu žemės ir atmosferos sąlyčio vietoje ir, jei aptinkamas potencialus nuotėkis, antru etapu kuo arčiau išmetamųjų teršalų šaltinio; jūroje žemiau jūros lygio ar po jūros dugnu esančių komponentų atveju taikant geriausius rinkoje prieinamus aptikimo metodus;

(37)

požeminių komponentų atveju NAIR tyrimai paprastai atliekami taikant dviejų etapų procesą. Pirmąjį etapą sudaro pirmasis nuotėkio aptikimas ir jo metu nustatoma, ar kasti žemę, ar gręžti zondavimo angą, jeigu vamzdynas tiesiogiai prieinamas. Jei nuotėkis siekia arba viršija pirmojo nuotėkio aptikimo ribinę vertę, operatoriai kasa arba gręžia žemę. Antrąjį etapą sudaro antrasis nuotėkio aptikimas ir jo metu nustatoma, ar dėl nuotėkio reikia remonto. Jei nuotėkis siekia arba viršija antrojo nuotėkio aptikimo ribinę vertę, operatoriai atlieka remontą;

(38)

minimalios aptikimo ribos padeda užtikrinti, kad aptikimo prietaisai būtų pakankamai jautrūs nuotėkiams aptikti, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą. Tas minimalias aptikimo ribas ir naudotinus aptikimo metodus visų kategorijų komponentams, taip pat aptikimo ribines vertes, taikytinas požeminių komponentų NAIR tyrimų pirmajam etapui, turėtų nustatyti Komisija, atsižvelgdama į įvairias komponentų ir NAIR tyrimų rūšis;

(39)

remontas arba komponento pakeitimas turėtų būti atliekami nedelsiant arba kuo greičiau po šiame reglamente nurodytą ribinę vertę siekiančio arba viršijančio nuotėkio aptikimo. Nors galėtų reikėti atsižvelgti į išskirtinius saugos, administracinius ir techninius aspektus, turėtų būti pateikiama įrodymų bet kokiam vėlavimui atlikti remontą ar pakeisti komponentą pagrįsti. Atliekant remontą arba pakeičiant komponentą turėtų būti naudojamasi geriausiomis technologijomis, kurios yra prieinamos rinkoje ir kuriomis suteikiama ilgalaikė apsauga nuo nutekėjimo ateityje;

(40)

mažose sujungtose sistemose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/944 (13), sistemos sustabdymo atveju gali kilti energijos tiekimo saugumo ir tinklo stabilumo problemų. Todėl, kad būtų išvengta tokios rizikos energijos tiekimo saugumui, remonto ar pakeitimo darbai turėtų būti atliekami planinio sistemos sustabdymo metu;

(41)

atsižvelgiant į didelį dujų išleidimo poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, dujų išleidimą reikėtų uždrausti, paliekant galimybę jį atlikti tik dėl ekstremaliosios situacijos ar įrangos trikties arba tam tikrų nustatytų įvykių, kai neišvengiamai reikia tam tikru mastu išleisti dujas ir tai tikrai būtina. Norint užtikrinti, kad operatoriai nenaudotų dujų išleidimui skirtos įrangos, turėtų būti patvirtinti technologiniai standartai, kuriais leidžiama naudoti mažiau taršias alternatyvas;

(42)

dujų deginimas laikomas rutininiu dujų deginimu, kai jis vykdomas naftos, dujų ir anglių įprastos gavybos metu, jei neturima pakankamos infrastruktūros ar palankių geologinių sąlygų, kad būtų galima įleisti išgautas dujas atgal į gręžinį, panaudoti jas veiklos vietoje arba tiekti jas rinkai. Rutininis dujų deginimas turėtų būti draudžiamas. Dujų deginimas turėtų būti leidžiamas tik tuo atveju, kai tai yra vienintelė alternatyva dujų išleidimui ir kai dujų išleidimas nėra uždraustas. Panaikinus rutininį dujų deginimą taip pat padidėtų dujų rinkoms prieinamas gamtinių dujų kiekis. Dujų išleidimas aplinkai kenkia labiau negu dujų deginimas, nes išleidžiamose dujose paprastai yra didelis metano kiekis, o deginant fakelus metanas oksiduojasi virsdamas CO2, kurio visuotinio atšilimo potencialas yra mažesnis. Todėl, kai nėra kito pasirinkimo, pirmenybė turėtų būti teikiama dujų deginimui, o ne dujų išleidimui;

(43)

kai dujų deginimas naudojamas kaip dujų išleidimo alternatyva, reikia, kad metanas fakelais būtų sudeginamas efektyviai. Dėl tos priežasties taip pat turėtų būti nustatytas deginimo efektyvumo reikalavimas, taikomas tais atvejais, kai dujų deginimas yra leidžiamas, o fakelų, kurių pritaikytasis sunaikinimo ir pašalinimo efektyvumo lygis yra mažesnis nei 99 % turėtų būti palaipsniui atsisakyta. Taip pat turėtų būti reikalaujama naudoti automatinius uždegiklius arba nuolatinio budėjimo degiklius, kurie įsidega patikimiau, nes jiems nedaro poveikio vėjas;

(44)

metano įleidimui atgal į gręžinį, metano naudojimui veiklos vietoje arba metano tiekimui į rinką visada turėtų būti teikiama pirmenybė prieš dujų išleidimą ar dujų deginimą. Dujų išleidimą atliekantys operatoriai turėtų pateikti kompetentingoms institucijoms įrodymą, kad metano nebuvo įmanoma įleisti atgal į gręžinį, naudoti veiklos vietoje, saugoti vėlesniam naudojimui, tiekti į rinką arba sudeginti fakelais, o dujas deginantys operatoriai turėtų pateikti kompetentingoms institucijoms įrodymą, kad nebuvo įmanoma metano įleisti atgal į gręžinį, naudoti veiklos vietoje, saugoti vėlesniam naudojimui arba tiekti į rinką;

(45)

operatoriai turėtų nedelsdami pranešti kompetentingoms institucijoms apie svarbius dujų išleidimo įvykius ir dujų deginimo įvykius ir turėtų kasmet pateikti toms institucijoms išsamesnes visų dujų išleidimo įvykių ir dujų deginimo įvykių ataskaitas. Jie taip pat turėtų užtikrinti, kad naudojama dujų išleidimo bei dujų deginimo įranga ir prietaisai atitiktų Sąjungos teisėje nustatytus standartus;

(46)

dėl metano išmetimo iš neveikiančių gręžinių, laikinai užsandarintų gręžinių ir visam laikui užsandarintų ir apleistų gręžinių kyla rizika sveikatai, saugai ir aplinkai. Todėl stebėsenos, įskaitant kiekybinį vertinimą ir slėgio stebėseną, kai esama slėgio stebėsenos įrangos, ir duomenų teikimo pareigos turėtų būti toliau taikomos, o tie gręžiniai ir gręžvietės turėtų būti visam laiku užsandarinti ir jų aplinka turėtų būti regeneruota ir išvalyta, priklausomai nuo to, kas taikytina. Tokiais atvejais vieną iš pagrindinių vaidmenų turėtų atlikti valstybės narės, visų pirma rengdamos inventorinius aprašus ir, kai atsakingoji šalis negali būti nustatyta, per aiškius terminus pranešdamos apie išmetamą metano kiekį ir nustatydamos išmetamo metano kiekio mažinimo planus;

(47)

visam laikui užsandarintų ir apleistų gręžinių atveju turėtų būti pateikiami tinkami dokumentai, kuriais įrodoma, kad metanas neišmetamas, dėl visų gręžinių, kurie buvo visam laikui užsandarinti ir apleisti 30 metų laikotarpiu iki šio reglamento įsigaliojimo, šio reglamento įsigaliojimo dieną arba po šio reglamento įsigaliojimo dienos, ir, kai tokie dokumentai yra, dėl gręžinių, kurie buvo visam laikui užsandarinti ir apleisti daugiau nei 30 metų iki šio reglamento įsigaliojimo dienos. Tokiuose dokumentuose turėtų būti nurodytas bent išmetamųjų teršalų faktoriumi arba ėminių ėmimu pagrįstas kiekybinis įvertinimas arba patikimi popaviršinio izoliavimo visam laikui įrodymai pagal ISO standartą 16530-1:2017 – taikytiną tarptautinį naftos ir gamtinių dujų pramonės gręžinių vientisumo standartą;

(48)

kai kompetentingoms institucijoms pateikiama patikimų įrodymų apie reikšmingus metano kiekius, išmetamus iš jūroje esančio neveikiančio, laikinai užsandarinto arba visam laikui užsandarinto ir apleisto gręžinio, atsižvelgiant į konkretų atvejį, kai tokį išmetimą yra patvirtinusi nepriklausoma trečioji šalis, kompetentingos institucijos turėtų nuspręsti dėl laikinai užsandarintų gręžinių atžvilgiu nustatytų pareigų taikymo tam gręžiniui;

(49)

neveikiančių, laikinai užsandarintų, visam laikui užsandarintų ir apleistų gręžinių, esančių valstybių narių teritorijose, skaičius labai skiriasi, o kai kurių valstybių narių teritorijose tokių gręžinių yra labai daug. Tokioms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti labiau laipsnišką požiūrį vykdant pareigas, susijusias su tų gręžinių inventorinio aprašo sudarymu, kad būtų užtikrintas su tuo inventoriniu aprašu susijusių išlaidų ir administracinės naštos proporcingumas;

(50)

kadangi metano nuotėkio iš jūroje esančių gręžinių tikimybė pasiekti paviršių priklauso nuo kelių veiksnių ir paprastai mažėja priklausomai nuo vandens gylio, o didėjant vandens gyliui ir atstumui nuo kranto reikia vis daugiau išteklių norint tirti atviroje jūroje esančius gręžinius ir imtis intervencinių veiksmų, reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti tam tikras šiame reglamente nustatytų pareigų išimtis jūroje didesniame gylyje esančių gręžinių atveju, jei gali būti pateikta patikimų įrodymų, kad labai tikėtina, jog galimo iš tų gręžinių išmetamo metano kiekio poveikis klimatui bus nereikšmingas;

(51)

remiantis Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenimis, anglių kasyklos yra didžiausias atskiras Sąjungos energetikos sektoriuje išmetamo metano šaltinis. 2019 m. anglių sektoriaus tiesiogiai išmetamas metano kiekis sudarė 31 % viso išmetamo metano kiekio – jis beveik prilygo naftos ir dujų sektorių tiesiogiai išmetamo metano kiekio bendrai procentinei daliai, t. y. 33 %;

(52)

šiuo metu nėra konkrečių visoje Sąjungoje taikomų teisės aktų dėl anglių sektoriuje išmetamo metano kiekio ribojimo, nors yra daug prieinamų to kiekio mažinimo technologijų. Nėra Sąjungos ar tarptautinio stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo standarto, skirto konkrečiai anglių sektoriui. Sąjungoje anglių pramonės pateikiami išmetamo metano kiekio duomenys įtraukiami į valstybių narių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitas. Požeminių anglių kasyklų duomenys taip pat įtraukiami į Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (14);

(53)

iš neseniai atliktų tyrimų matyti, kad metano išmetimas visų pirma siejamas su požeminės kasybos veikla, tiek veikiančiose, tiek uždarytose ir apleistose anglių kasyklose. Veikiančiose požeminėse anglių kasyklose metano koncentracija ore nuolat kontroliuojama, nes ji kelia pavojų sveikatai ir saugai. Požeminėse anglių kasyklose didžioji dalis metano išmetama per naudojamas ventiliacijos ir drenažo arba degazavimo sistemas – tai du pagrindiniai būdai metano koncentracijai anglių kasyklos ortakiuose mažinti;

(54)

nutraukus gavybos veiklą, iš uždarytos arba apleistos anglių kasyklos toliau išsiskiria metanas, vadinamas apleistų kasyklų metanu. Toks metanas paprastai išmetamas iš aiškių taškinių šaltinių, tokių kaip ventiliacijos šachtos ar slėgio mažinimo angos. Didinant klimato srities užmojus ir energijos gamyboje pereinant prie mažesnio taršos anglies dioksidu intensyvumo energijos šaltinių, tikėtina, kad Sąjungoje iš apleistų kasyklų išmetamo metano kiekis didės. Vertinama, kad net po dešimties metų nuo kasybos darbų pabaigos iš neužtvindytų anglių kasyklų toliau išsiskiria metanas, kurio kiekis siekia apie 40 % kasyklos uždarymo metu užfiksuoto kiekio. Be to, iš apleistų kasyklų išmetamam metanui taikomi reikalavimai tebėra nenuoseklūs dėl to, kad nuosavybės ir eksploatavimo teisės ir pareigos visoje Sąjungoje yra nevienodos. Todėl valstybės narės turėtų sudaryti uždarytų požeminių anglių kasyklų ir apleistų požeminių anglių kasyklų, kuriose veikla nutraukta po 1954 m. rugpjūčio 3 d., turto inventorinius aprašus, ir nustatyta atsakingoji šalis turėtų privalėti įrengti prietaisus išmetamam metano kiekiui matuoti;

(55)

Sąjungoje veikiančiose atvirosiose anglių kasyklose yra išgaunamas lignitas ir išmetama mažiau metano negu požeminėse anglių kasyklose. Lignito anglių kasyklos Sąjungoje daugiausia yra atvirosios anglių kasyklos, išskyrus vienoje valstybėje narėje esančią vieną požeminę lignito anglių kasyklą. Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenimis, 2019 m. iš veikusių atvirųjų anglių kasyklų išmesta 166 kilotonos (toliau – kt) metano, o iš požeminių anglių kasyklų – 828 kt metano. Iš atvirųjų anglių kasyklų išmetamą metano kiekį matuoti sudėtinga, nes metanas paprastai išsisklaido dideliame plote. Dėl šios priežasties, nors ir yra tinkamų technologijų, iš atvirųjų anglių kasyklų išmetamas metano kiekis matuojamas retai. Iš atvirųjų anglių kasyklų išmetamas metano kiekis gali būti nustatomas naudojant savituosius anglių baseinų išmetamųjų teršalų faktorius, o dar tiksliau – savituosius kasyklos arba anglių telkinio išmetamųjų teršalų faktorius, nes anglių baseinuose yra telkinių, kuriuose metano kiekis skiriasi. Išmetamųjų teršalų faktoriai gali būti nustatomi išmatuojant klodo, kurio ėminiai paimami iš žvalgomųjų gręžinių kernų, dujų kiekį. Todėl kasyklų operatoriai turėtų kiekybiškai įvertinti atvirosiose anglių kasyklose išmetamą metano kiekį naudodami tokius išmetamųjų teršalų faktorius;

(56)

visiškai užtvindytose požeminėse anglių kasyklose išmetamas metano kiekis paprastai laikui einant reikšmingai sumažėja, po anglių kasyklos uždarymo ir užtvindymo proceso pabaigos stabilizuojantis hidrogeologinėms sąlygoms. Todėl turėtų būti galima tokioms anglių kasykloms kiekybinio vertinimo pareigų netaikyti, kai tai tinkamai pagrįsta;

(57)

kasyklų operatoriai turėtų nuolat matuoti iš požeminių anglių kasyklų ventiliacijos šachtų išmetamą metano kiekį ir atlikti jo kiekybinį vertinimą, taip pat nuolat matuoti drenažinėse išleidžiamo ir fakelais sudeginamo metano kiekį. Atvirųjų anglių kasyklų atveju jie turėtų naudoti savituosius išmetamųjų teršalų faktorius. Jie turėtų pateikti tuos duomenis kompetentingoms institucijoms;

(58)

išmetamą metano kiekį geriausiai galima sumažinti veikiančiose ir uždarytose požeminėse anglių kasyklose arba apleistose požeminėse anglių kasyklose. Galimybės veiksmingai sumažinti iš veikiančių atvirųjų anglių kasyklų ir uždarytų ar apleistų atvirųjų anglių kasyklų išmetamą metano kiekį šiuo metu yra ribotos dėl technologinių priežasčių. Tačiau, siekiant remti būsimus tokio išmetamo metano kiekio mažinimo technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą, turėtų būti vykdoma efektyvi ir išsami tokio metano išmetimo masto stebėsena, duomenų teikimas ir tikrinimas;

(59)

veikiančios požeminės anglių kasyklos yra energinių anglių arba koksinių akmens anglių kasyklos. Energinės anglys daugiausia naudojamos kaip energijos šaltinis, o koksinės akmens anglys – kaip kuras ir reagentas plieno gamybos procese. Išmetamo metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir tikrinimo reikalavimai ir išmetamo kiekio mažinimo priemonės turėtų būti taikomi ir energinių anglių, ir koksinių akmens anglių kasykloms. Išmetamo metano kiekio mažinimo priemonės turėtų būti įgyvendinamos laipsniškai nutraukiant dujų išleidimą bei dujų deginimą. Dėl išmetamo metano kiekio mažinimo priemonių neturėtų pablogėti darbuotojų sauga;

(60)

veikiančių požeminių anglių kasyklų atveju išmetamo metano kiekio mažinimo priemonės turėtų būti įgyvendinamos laipsniškai atsisakant fakelų, kurių pritaikytasis sunaikinimo ir pašalinimo efektyvumo lygis yra mažesnis nei 99 %. Nors uždarytų ar apleistų požeminių anglių kasyklų užtvindymas gali užkirsti kelią metano išmetimui, tai nėra sistemingai daroma ir kelia pavojų aplinkai. Tose anglių kasyklose taip pat turėtų būti laipsniškai atsisakyta fakelų, kurių pritaikytasis sunaikinimo ir pašalinimo efektyvumo lygis yra mažesnis nei 99 %. Dėl galimybių ribotumo, kurį lemia geologinės sąlygos, ir dėl aplinkosauginių aspektų neįmanoma rasti vieno visais atvejais apleistoms požeminėms anglių kasykloms tinkamo sprendimo, todėl valstybės narės turėtų parengti savus išmetamo metano kiekio mažinimo planus, atsižvelgdamos į minėtus suvaržymus ir į apleistų kasyklų metano kiekio mažinimo technines galimybes;

(61)

kad būtų sumažintas veikiančiose anglių kasyklose išmetamas metano kiekis, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įvesti paskatų sistemas išmetamam metano kiekiui mažinti, laikantis taikytinų valstybės pagalbos taisyklių. Tomis sistemomis visų pirma galėtų būti skatinamos investicijos į metano surinkimą ir įleidimą į tinklą ir iš ventiliacijos šachtų bei deginant fakelus išmetamo metano kiekio mažinimą. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įvesti specialias mokesčių ir rinkliavų sistemas, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos investuoti į išmetamo metano kiekio mažinimą, inter alia, pagal valstybės pagalbos programas, kuriomis siekiama nutraukti anglių gavybos pajėgumų eksploatavimą, laikantis taikytinų valstybės pagalbos taisyklių;

(62)

turėtų būti leidžiama uždarytose ar apleistose anglių kasyklose taikyti esamą geriausią išmetamo metano kiekio mažinimo praktiką, pavyzdžiui, plėtoti geoterminius ir šiluminės energijos kaupimo projektus užtvindytose anglių kasyklose, hidroenergijos įrenginius neužtvindytose anglių kasyklose, išmetamo metano surinkimą degazuojant, su sauga susijusių degazavimo prietaisų naudojimą, kasyklų dujų naudojimą energijos gamybai arba kasyklų vandens užtvenkimą ir kitus galimus naudojimo būdus;

(63)

70 % Sąjungoje suvartojamų akmens anglių, 97 % joje suvartojamos naftos ir 90 % joje suvartojamų gamtinių dujų yra importuojama. Nors apskaičiuota, kad Europoje išmetamo antropogeninės kilmės metano kiekio dalis sudaro tik apie 6 % pasaulyje išmetamo kiekio, Sąjungoje išmetamą metano kiekį labai padidina iškastinio kuro suvartojimas ir priklausomybė nuo jo importo;

(64)

išmetamo metano sukeliamas visuotinio atšilimo poveikis yra tarpvalstybinis. Nors kai kurios trečiosios valstybės, gaminančios energiją iš iškastinių išteklių, pradeda vidaus priemonėmis mažinti savo energetikos sektoriuose išmetamą metano kiekį, daugeliui trečiųjų valstybių gamintojų ir eksportuotojų jų atitinkamoje šalies rinkoje netaikomas joks susijęs reguliavimas. Jiems reikia aiškių paskatų savo išmetamam metano kiekiui mažinti. Todėl rinkoms ir platesnei visuomenei turėtų būti prieinama skaidri informacija apie išmetamą metano kiekį, susijusį su Sąjungos rinkai pateikiamos žalios naftos, gamtinių dujų ir anglių gavyba;

(65)

šiuo metu trūksta tikslių duomenų apie metano išmetimą tarptautiniu mastu, pranešamų pagal UNFCCC trečią pakopą ar naudojant lygiaverčius metodus. Daugelis iškastinius energijos išteklius eksportuojančių trečiųjų valstybių iki šiol dar nepateikė UNFCCC sekretoriatui išsamių apskaitos duomenų. Be to, yra įrodymų, kad visame pasaulyje dėl naftos ir dujų gavybos veiklos išmetamas metano kiekis per pastaruosius 20 metų labai padidėjo, t. y. nuo 65 iki 80 Mt per metus;

(66)

kaip paskelbta Metano strategijoje, Sąjunga yra įsipareigojusi bendradarbiauti su savo partneriais energetikos srityje ir su kitomis didžiosiomis iškastinių išteklių energiją importuojančiomis ir eksportuojančiomis trečiosiomis valstybėmis sprendžiant metano išmetimo problemą visame pasaulyje. Energetikos diplomatija išmetamo metano klausimu jau davė svarbių rezultatų. 2021 m. rugsėjo mėn. Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė apie Pasaulinį įsipareigojimą dėl metano, vėliau prisiimtą 2021 m. lapkričio mėn. JT klimato kaitos konferencijoje (COP 26). Pasaulinis įsipareigojimas dėl metano yra politinis įsipareigojimas bendradarbiauti, kad bendromis pastangomis iki 2030 m. pasaulyje išmetamas metano kiekis būtų sumažintas 30 %, palyginti su 2020 m. lygiais, ir imtis visapusiškų vidaus veiksmų tam tikslui pasiekti. Jis taip pat apima pasižadėjimą siekti išmetamą metano kiekį kiekybiškai įvertinti pagal geriausias turimas apskaitos metodikas. Prie Pasaulinio įsipareigojimo dėl metano jau prisijungė daugiau kaip 100 valstybių , atsakingų už beveik pusę pasaulio mastu išmetamo antropogeninės kilmės metano kiekio;

(67)

IMEO atlieka svarbų vaidmenį didinant skaidrumą, susijusį su pasauliniu energetikos sektoriuje išmetamu metano kiekiu, ir Komisija turėtų toliau bendradarbiauti su IMEO;

(68)

tęsdama savo diplomatinį darbą, kuriuo siekiama realizuoti pasaulinius įsipareigojimus gerokai sumažinti išmetamą metano kiekį, Sąjunga toliau skatina visas pastangas labai sumažinti metano kiekį, išmetamą visame pasaulyje, visų pirma trečiosiose valstybėse, kurios Sąjungai tiekia iškastinių išteklių energiją;

(69)

todėl turėtų būti reikalaujama, kad importuotojai, į Sąjungą importuojantys žalią naftą, gamtines dujas ir anglis, teiktų atitinkamoms kompetentingoms institucijoms informaciją apie priemones, susijusias su išmetamo metano kiekio matavimu, duomenų teikimu, tikrinimu ir mažinimu, kurių imasi eksportuotojai į Sąjungą ir trečiųjų valstybių gamintojai, visų pirma apie reguliavimo arba savanoriškų priemonių taikymą trečiųjų valstybių gamintojų, tiekiančių žalią naftą, gamtines dujas ar anglis, išmetamam metano kiekiui kontroliuoti, pavyzdžiui, NAIR tyrimų arba dujų išleidimo įvykių ir dujų deginimo įvykių kontrolės ir ribojimo priemonių taikymą. Matavimo ir duomenų teikimo lygiai, nustatomi importuotojams taikomuose informacijos reikalavimuose, turėtų atitikti Sąjungos operatoriams taikomus lygius . Be to, importuotojų pareiga teiki informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant kontroliuoti išmetamo metano kiekį, neturėtų sudaryti didesnės naštos nei atitinkama Sąjungos operatoriams taikoma pareiga. Valstybės narės turėtų perduoti informaciją apie tas priemones Komisijai. Remdamasi ta informacija, Sąjunga turėtų sukurti ir tvarkyti informacijos apie metaną skaidrumo duomenų bazę, kurioje, inter alia, būtų saugoma Sąjungos įmonių ir žalios naftos, gamtinių dujų ir anglių importuotojų pranešama informacija. Tokia duomenų bazė būtų informacijos šaltinis žalią naftą, gamtines dujas ir anglis importuojantiems subjektams jiems priimant pirkimo sprendimus, taip pat kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei. Be informacijos apie metaną skaidrumo duomenų bazės, Komisija turėtų parengti su metanu susijusius aprašus, kuriuose būtų pateikiami su žalia nafta, gamtinėmis dujomis ir anglimis, pateiktomis Sąjungos rinkai, susiję duomenys apie išmestą metano kiekį. Tuose aprašuose taip pat turėtų būti įvertinamos Sąjungos iškastinio kuro energijos gamintojų, importuotojų ir trečiųjų valstybių iškastinio kuro energijos gamintojų bei eksportuotojų į Sąjungą pastangos išmatuoti savo išmetamą metano kiekį ir apie jį pranešti, taip pat šį kiekį mažinti. Tuose aprašuose taip pat turėtų būti pateikiama informacija apie trečiųjų valstybių, kuriose išgaunama žalia nafta, gamtinės dujos ir anglys, vykdomus reguliavimo veiksmus, susijusius su matavimu, duomenų teikimu, tikrinimu ir išmetamo kiekio mažinimu;

(70)

be to, Komisija turėtų sukurti pasaulinę taršos metanu stebėsenos priemonę, kuri teiktų informacijos apie didelio metano kiekio išmetimo iš energijos šaltinių įvykius, jų mastą ir vietą, taip pat greitojo reagavimo mechanizmą, skirtą reagavimui į itin didelio kiekio išmetimo įvykius Sąjungoje ar už jos ribų. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų atsižvelgti į bet kokią valstybių narių ar trečiųjų šalių gautą pagrįstą informaciją apie itin didelio kiekio išmetimo įvykius. Valstybės narės turėtų būti skatinamos tokia informacija dalytis su Komisija. Tomis priemonėmis turėtų būti toliau skatinama siekti realių ir įrodomų rezultatų, gaunamų įgyvendinant priemones, kuriomis reguliuojamas išmetamas metano kiekis, ir veiksmingų išmetamo metano kiekio mažinimo veiksmų, kurių imasi Sąjungos bendrovės ir iškastinių išteklių energiją į Sąjungą tiekiančios bendrovės. Turėtų būti įmanoma tas priemones grįsti esamomis tarptautinėmis priemonėmis ar sistemomis. Tomis priemonėmis turėtų būti kaupiami duomenys iš kelių sertifikuotų duomenų teikėjų ir tarnybų, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/696 (15) nustatytą Sąjungos kosmoso programos „Copernicus“ komponentą ir IMEO. Šiomis priemonėmis turėtų būti teikiama informacija, skirta Komisijos dvišaliams dialogams su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis dėl išmetamo metano kiekio mažinimo politikos ir priemonių;

(71)

informacijos apie metaną skaidrumo duomenų bazė, su metanu susiję aprašai, pasaulinė taršos metanu stebėsenos priemonė ir greitojo reagavimo mechanizmas, taikomi kartu, turėtų padėti didinti pirkėjams Sąjungoje užtikrinamą skaidrumą, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl tiekimo, ir turėtų gerinti galimybes visame pasaulyje plačiau įgyvendinti išmetamo metano kiekio mažinimo sprendimus. Be to, tos priemonės turėtų suteikti papildomų paskatų trečiųjų valstybių įmonėms taikyti tarptautinius išmetamo metano kiekio matavimo ir duomenų teikimo standartus (pvz., patvirtintus pagal OGMP 2.0 sistemą) arba pradėti taikyti veiksmingas išmetamo metano kiekio matavimo, duomenų teikimo ir mažinimo priemones, taip pat tos priemonės turėtų leisti atlikti tikrinimą;

(72)

Sąjungos importuotojų sudaromomis naujomis sutartimis dėl žalios naftos, gamtinių dujų ar anglių tiekimo turėtų būti stiprinamas išmetamo metano kiekio stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo taisyklių, lygiaverčių šiame reglamente nustatytoms taisyklėms, įgyvendinimas trečiosiose valstybėse. Turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis trečiųjų valstybių tiekėjams ir Sąjungos importuotojams būtų sudarytos sąlygos įrodyti tokių priemonių lygiavertiškumą šio reglamento reikalavimams, kiek tai susiję su į Sąjungą importuojama žalia nafta, gamtinėmis dujomis ar anglimis. Nors su tuo susijusios sąlygos į esamas sutartis negali būti įtrauktos, jas galima įtraukti į naujas sutartis arba į esamas sutartis, kurios šiuo metu atnaujinamos, net ir automatinio atnaujinimo atveju. Atsižvelgiant į tai, įmonėms būtų naudingos Komisijos rekomenduojamos pavyzdinės sąlygos;

(73)

išmetamo metano kiekio stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo lygiavertiškumą turėtų būti galima pasiekti ne tik atskirų įmonių taikomomis priemonėmis, bet ir trečiųjų valstybių lygmeniu, taikant tokią stebėseną, duomenų teikimą ir tikrinimą reglamentuojančias teisines sistemas. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti reikalavimus dėl su tuo susijusių įrodymų, kuriuos turi pateikti trečiosios valstybės, aktyviai bendradarbiaudama su visomis eksportuojančiomis trečiosiomis valstybėmis ir tinkamai atsižvelgdama į bet kokias skirtingas tose trečiosiose valstybėse susiklosčiusias aplinkybes ir Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai, kai tikslinga, nustatyti ir atšaukti lygiavertiškumą atskirų trečiųjų valstybių atžvilgiu;

(74)

siekiant užtikrinti tinkamą importuotojų, taip pat trečiosiose valstybėse įsisteigusių gamintojų ar eksportuotojų, kurie į Sąjungą tiekia žalią naftą, gamtines dujas ar anglis, pareigų įgyvendinimą, turėtų būti numatytos priemonės, įskaitant dialogus dėl itin didelio kiekio išmetimo įvykių, sprendimus dėl stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo lygiavertiškumo ir bendradarbiavimo sistemų priėmimą. Komisija turėtų galėti siūlyti bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis priemones. Kai taikytina, priimant tas priemones turėtų būti taikomos atitinkamos Sutarčių nuostatos;

(75)

Komisija neturėtų pradėti dialogo su trečiosiomis valstybėmis dėl itin didelio kiekio išmetimo įvykių, turėtų susilaikyti nuo sprendimų dėl lygiavertiškumo priėmimo ir neturėtų rekomenduoti pradėti derybas dėl bendradarbiavimo sistemos, jei dėl to kiltų pavojus, kad bus apeinamos ribojamosios priemonės, priimtos pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 29 straipsnį arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 215 straipsnį, dėl žalios naftos, gamtinių dujų ir anglių importo;

(76)

parengus informacijos apie metaną skaidrumo duomenų bazę, su metanu susijusius aprašus, pasaulinę taršos metanu stebėsenos priemonę ir greitojo reagavimo mechanizmą, Komisija turėtų nustatyti žalios naftos, gamtinių dujų ir anglių gavybos sukeliamos taršos metanu intensyvumo apskaičiavimo metodiką. Ta metodika turėtų būti skelbiama viešai. Tuo remdamasi Komisija turėtų įvertinti galimą įvairių maksimalių taršos metanu intensyvumo verčių lygių poveikį energijos tiekimo saugumui ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumui;

(77)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti privalomas maksimalias taršos metanu intensyvumo vertes ir klases, susijusias su Sąjungos rinkai pateiktos žalios naftos, gamtinių dujų ir anglių gavyba, remiantis žalios naftos, gamtinių dujų ir anglių gavybos sukeliamos taršos metanu intensyvumo apskaičiavimo metodika ir maksimalių taršos metanu intensyvumo verčių nustatymo galimo poveikio vertinimu. Turėtų būti nustatytas toks tų verčių lygis, kad būtų skatinama mažinti pasaulyje išmetamą metano kiekį, kartu išsaugant energijos tiekimo saugumą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, užtikrinant nediskriminacines sąlygas ir apsaugant Sąjungos ekonomikos konkurencingumą;

(78)

siekiant užtikrinti suderintą šio reglamento įgyvendinimą ir sukurti bendrą techninę sistemą visiems naftos, dujų ir anglies sektorių subjektams, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 (16) paprašyti atitinkamų Europos standartizacijos organizacijų parengti darniuosius standartus dėl naftos, dujų ir anglies sektoriuose išmetamo metano kiekio matavimo ir kiekybinio vertinimo, dėl NAIR tyrimų ir dėl dujų išleidimo bei dujų deginimo įrangos. Tie standartai turėtų tapti privalomi šio reglamento taikymo tikslais, siekiant užtikrinti, kad operatoriai, įmonės ir kasyklų operatoriai, taip pat subjektai, dalyvaujantys užtikrinant šio reglamento laikymąsi, visų pirma Komisija, kompetentingos institucijos ir tikrintojai, laikytųsi suderinto požiūrio. Tais atvejais, kai darniųjų standartų neįmanoma pateikti arba neužtikrinamas šio reglamento reikalavimų laikymasis, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti techninius nurodymus, kurie apimtų būtinus reikalavimus. Iki tokių standartų ar techninių nurodymų taikymo pradžios dienos operatoriai, įmonės ir kasyklų operatoriai turėtų vadovautis pažangiausia pramonės praktika ir geriausiomis prieinamomis technologijomis;

(79)

valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, ir visomis būtinomis priemonėmis užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Turėtų būti įmanoma, kad tos sankcijos apimtų baudas ir periodinių baudų skyrimą. Kad tos sankcijos turėtų reikšmingą atgrasomąjį poveikį, jos turėtų būti tinkamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, iš pažeidimo gautą ekonominę naudą ir aplinkai daromos žalos ir poveikio žmonių saugumui bei sveikatai pobūdį ir dydį. Skirdamos sankcijas atitinkamos institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti į atitinkamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę. Sankcijos turėtų būti skiriamos nediskriminuojant ir laikantis Sąjungos, tarptautinės ir nacionalinės teisės. Turėtų būti taikomos taikytinos procedūrinės apsaugos priemonės ir turėtų būti laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos principų;

(80)

siekiant užtikrinti nuoseklumą, turėtų būti pateiktas atitinkamų rūšių pažeidimų, už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos, sąrašas. Be to, siekiant padėti nuosekliai taikyti sankcijas visose valstybėse narėse, turėtų būti nustatyti neišsamūs ir orientaciniai bendri sankcijų taikymo kriterijai. Sankcijų atgrasomasis poveikis turėtų būti sustiprintas numatant galimybę skelbti informaciją, susijusią su valstybių narių skirtomis sankcijomis, su sąlyga, kad tuo atveju, kai sankcijos skiriamos fiziniams asmenims, būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/679 (17) bei (ES) 2018/1725 (18);

(81)

dėl nuostatų, kuriomis reikalaujama nustatant tarifus atsižvelgti į reguliuojamų subjektų investicijas, turėtų būti iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/942 (19), pavedant Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) užduotį pateikti rodiklių ir susijusių atskaitos verčių rinkinį, kad būtų galima palyginti palyginamų projektų investicines vieneto išlaidas, susijusias su išmetamo metano kiekio matavimu, kiekybiniu vertinimu, stebėsena, duomenų teikimu, tikrinimu ir mažinimu;

(82)

siekiant nustatyti dujų išleidimo bei dujų deginimo koksinių akmens anglių kasyklose laipsniško nutraukimo proceso elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant metano dujų išleidimo iš koksinių akmens anglių kasyklų ventiliacijos šachtų apribojimus. Be to, kad būtų galima prireikus reikalauti iš importuotojų papildomos informacijos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis keičiami arba papildomi informacijos, kurią turi teikti importuotojai, reikalavimai. Be to, siekiant nustatyti taršos metanu intensyvumo, siejamo su Sąjungos rinkai pateikiama žalia nafta, gamtinėmis dujomis ir anglių gavyba, apskaičiavimo gamintojo lygmeniu metodiką, taip pat nustatyti atitinkamas maksimalias taršos metanu intensyvumo vertes ir klases, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai papildyti šį reglamentą. Galiausiai, siekiant užtikrinti suderintą šio reglamento įgyvendinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant darniuosius standartus ir techninius nurodymus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (20) nustatytais principais. Visų pirma. siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(83)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, pagal SESV 291 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias taisykles dėl išmetamo metano kiekio duomenų pateikimo taisyklių, aptikimo prietaisų minimalių aptikimo ribų ir aptikimo metodų ir NAIR tyrimų pirmajam etapui taikytinų ribų, taip pat procedūrą bei reikalavimus ir individualius sprendimus dėl trečiosiose valstybėse taikomų stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo priemonių lygiavertiškumo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (21);

(84)

Komisija turėtų stebėti ir peržiūrėti, kaip taikomas šis reglamentas, ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje visų pirma turėtų būti įvertintas šio reglamento veiksmingumas ir efektyvumas, kokiu lygiu sumažintas išmetamas metano kiekis ir tai, ar reikia papildomų ar alternatyvių priemonių. Toje ataskaitoje turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus susijusių sričių Sąjungos teisės aktus. Atsižvelgdama į toje ataskaitoje pateiktas išvadas ir atlikdama šio reglamento peržiūrą, Komisija, kai tinkama, gali apsvarstyti galimybę pateikti atitinkamus pasiūlymus dėl teisės aktų;

(85)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti taisykles dėl Sąjungos energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio tikslaus matavimo, kiekybinio vertinimo, stebėsenos, duomenų teikimo ir tikrinimo, taip pat šio kiekio mažinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,