|
+2 straipsnis |
2 straipsnis2 straipsnis 1. Šioje direktyvoje numatytos suderinimo priemonės taikomos bendrovėms ir firmoms, kurios pagal Sutarties 58 straipsnio 2 dalį yra: a) įmonės, apibrėžtos Direktyvos 73/239/EEB 1 straipsnyje, išskyrus pagal tos direktyvos 3 straipsnį neįtrauktas savidraudos draugijas, taip pat minėtos direktyvos 4 straipsnio a, b, c ir e punktuose nurodytos įmonės, jeigu visa jų veikla arba didžioji jos dalis nėra susijusi su draudimu; b) įmonės, apibrėžtos Direktyvos 79/267/EEB 1 straipsnyje, išskyrus įmones bei savidraudos draugijas, kurios nurodytos tos pačios direktyvos 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 3 straipsnyje; arba c) perdraudimo veikla užsiimančios įmonės. Šioje direktyvoje tokios įmonės yra vadinamos draudimo įmonėmis. 2. Lėšos, priklausančios kolektyviniams pensijų fondams, kaip apibrėžta Direktyvos 79/267/EEB 1 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose, kurias savo vardu, bet trečiųjų asmenų naudai tvarko draudimo įmonė, turi atsispindėti balanse, jei įmonė įgyja nuosavybės teisę į tokį turtą. Bendra tokio turto ir įsipareigojimų suma turi būti nurodyta atskirai arba paaiškinamajame rašte, suskirsčius ją į turto bei įsipareigojimų straipsnius. Tačiau valstybės narės gali leisti šias lėšas nurodyti nebalansinės ataskaitos straipsniuose, jei yra specialios taisyklės, leidžiančios minėtas lėšas neįtraukti į turtą, kuris gali būti paskirstytas draudimo įmonės likvidavimo (arba panašių procedūrų) atveju. Trečiųjų asmenų vardu bei jų naudai įsigytas turtas į balansą neįtraukiamas. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|