EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/21/EB 2006 m. kovo 15 d. dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2006/21/EB

2006 m. kovo 15 d.

dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB

1. Apžvalga

Pavadinimas	Reguliavimas
1 straipsnis	1 straipsnis Dalykas Šioje direktyvoje numatomos priemonės, tvarka ir gairės siekiant, kad būtų užkirstas kelias arba kiek įmanoma sumažintas bet koks dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo atsiradęs neigiamas poveikis aplinkai, visų pirma vandeniui, orui, gruntui, faunai, florai bei kraštovaizdžiui, ir bet koks pavojus žmonių sveikatai.
2 straipsnis	2 straipsnis Taikymo sritis 1. Atsižvelgiant į 2 ir 3 dalis, ši direktyva taikoma atliekų, susidarančių ieškant ir žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant naudingąsias iškasenas bei eksploatuojant karjerus (toliau – kasybos atliekos), tvarkymui. 2. Ši direktyva netaikoma: a) atliekoms, susidarančioms ieškant ir žvalgant, išgaunant ir apdorojant naudingąsias iškasenas bei eksploatuojant karjerus, kurios atsiranda netiesiogiai iš tokios veiklos; b) atliekoms, susidarančioms atviroje jūroje ieškant ir žvalgant, išgaunant ir apdorojant naudingąsias iškasenas; c) suleistam vandeniui ir iš naujo suleistam išsiurbtam požeminiam vandeniui, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies j punkto pirmoje ir antroje įtraukose, kiek tai leidžiama tuo straipsniu. 3. Inertinėms atliekoms ir neužterštam gruntui, susidarantiems ieškant ir žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant naudingąsias iškasenas bei eksploatuojant karjerus, ir atliekoms, susidarančioms išgaunant, apdorojant ir saugant durpes, netaikomi 7 ir 8 straipsniai, 11 straipsnio 1 ir 3 dalys, 12 straipsnis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 ir 16 straipsniai, išskyrus atvejus, kai jos kaupiamos A kategorijos atliekų įrenginyje. Kompetentinga institucija, kol ji įsitikinusi, kad 4 straipsnyje išdėstyti reikalavimai vykdomi, gali sumažinti nepavojingų atliekų, susidarančių ieškant ir žvalgant naudingąsias iškasenas, išskyrus naftą ir evaporitus, kitus nei gipsas ir anhidritas, o taip pat neužteršto grunto ir atliekų, susidarančių išgaunant, apdorojant ir saugant durpes, kaupimo reikalavimus arba juos atšaukti. Valstybės narės gali sumažinti 11 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 5 ir 6 dalių, 13 straipsnio 6 dalies, 14 ir 16 straipsnių reikalavimus nepavojingoms neinertinėms atliekoms arba juos atšaukti, išskyrus atvejus, kai jos kaupiamos A kategorijos atliekų įrenginyje. 4. Nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės aktų, atliekoms, kurioms taikoma ši direktyva, netaikoma Direktyva 1999/31/EB.
3 straipsnis	3 straipsnis Sąvokų apibrėžimai Šioje direktyvoje: 1) atliekos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio a punkte; 2) pavojingos atliekos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų ( 16 ) 1 straipsnio 4 dalyje; 3) inertinės atliekos – tai atliekos, kuriose nevyksta jokie svarbesni fiziniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai. Inertinės atliekos netirpsta, nedega ir kitaip fiziškai ar chemiškai nereaguoja, nesiskaido biologiškai, kitoms medžiagoms, su kuriomis tiesiogiai liečiasi, nedaro tokio neigiamo poveikio, dėl kurio būtų teršiama aplinka ar keliamas pavojus žmonių sveikatai. Bendras atliekose susidariusio filtrato ir teršalų kiekis bei tokio filtrato ekologinis toksiškumas turi būti nedidelis ir, svarbiausia, neturi kelti pavojaus paviršinių ir (arba) požeminių vandenų kokybei; 4) neužterštas gruntas – tai gruntas, kuris kasybos metu pašalinimas iš viršutinio žemės sluoksnio ir kuris nėra laikomas užterštu pagal valstybės narės, kurioje yra ta teritorija, nacionalinės teisės aktus ar pagal Bendrijos teisę; 5) naudingųjų iškasenų ištekliai arba naudingosios iškasenos – tai žemės gelmėse esančių natūralių organinių ar neorganinių medžiagų sankaupų ištekliai, pvz., energetinis kuras, metalų rūdos, pramonei ir statybai naudojamos naudingosios iškasenos, išskyrus vandenį; 6) kasybos pramonė – tai visos įmonės, kurios komerciniais tikslais verčiasi naudingųjų iškasenų antžemine ir požemine kasyba, įskaitant kasybą mechaniniais gręžiniais arba išgautų medžiagų apdorojimą; 7) atvira jūra – tai ta jūros ir jūros dugno dalis, kuri prasideda nuo žemiausio vandens lygio žymos per įprastinius ar vidutinius potvynius ir besitęsianti tolyn į jūros akvatoriją; 8) apdorojimas – tai mechaninis, fizinis, biologinis, terminis ar cheminis procesas ar jų derinys, įskaitant dydžio keitimą, klasifikavimą, separaciją ir filtratą, tačiau išskyrus lydymą, terminius gamybos procesus (kitus nei klinčių deginimas) ir metalurgijos procesus, kurie naudojami iš naudingųjų iškasenų, įskaitant išgautas iš eksploatuojamų karjerų, išgauti naudinguosius komponentus (mineralus), bei anksčiau išmestų atliekų pakartotinis apdorojimas; 9) apdorojimo atliekos – tai kietos arba suspensijos pavidalo atliekos, kurios lieka naudingąsias iškasenas apdorojus separacijos technologija (pvz., trupinant, smulkinant (šlifuojant), rūšiuojant pagal dydį, flotacijos būdu ir kitokiais fiziniais bei cheminiais metodais), siekiant iš mažiau vertingų uolienų išskirti naudinguosius komponentus (mineralus); 10) sąvarta – tai inžinierinis įrenginys kietų atliekų kaupimui žemės paviršiuje; 11) damba – tai inžinerinė konstrukcija, suprojektuota išlaikyti ar izoliuoti vandenį ir (ar) atliekas nusodinimo baseine; 12) nusodinimo baseinas – tai natūralus baseinas ar inžinerinis įrenginys, kuriame kartu su įvairiu laisvojo vandens kiekiu šalinamos smulkiagrūdės atliekos, paprastai apdorojimo atliekos, kurios susidaro dėl naudingųjų iškasenų apdorojimo ir naudoto vandens nuskaidrinimo bei jo perdirbimo; 13) silpnąja rūgštimi skaidomas cianidas – tai cianidas ir cianido junginiai, kurie skyla veikiami silpnosios rūgšties esant nustatytai pH vertei; 14) filtratas – tai bet koks skystis, kuris sunkiasi per saugomas atliekas, išteka iš atliekų įrenginio ar lieka jame, įskaitant teršiantį drenažą, kuris, jei netinkamai atliekamas, gali neigiamai paveikti aplinką; 15) atliekų įrenginys – tai bet koks plotas, kuriame kaupiamos kietos, skystos, tirpalo ar suspensijos pavidalo kasybos atliekos tokiems laikotarpiams: — A kategorijos atliekų įrenginiams ir atliekų įrenginiams, apibūdintiems pavojingais atliekų tvarkymo plane, laikotarpis nenustatomas, — daugiau nei šešių mėnesių laikotarpiui netikėtai atsiradusių pavojingų atliekų atveju, — daugiau nei metų laikotarpiui nepavojingų neinertinių atliekų įrenginių atveju, — daugiau nei trejų metų laikotarpiui neužteršto grunto, nepavojingų paieškos ir žvalgymo metu susidariusių atliekų, išgaunant, apdorojant ir saugant durpes susidariusių atliekų bei inertinių atliekų įrenginių atveju. Laikoma, kad tokie įrenginiai apima bet kokias dambas ar kitas konstrukcijas, reikalingas išsaugoti, sulaikyti, izoliuoti arba kitaip sutvirtinti tokius įrenginius, taip pat sąvartas ir nusodinimo baseinus, bet neapsiriboja jais, išskyrus iškastas ertmes, į kurias, išgavus naudingąsias iškasenas, atliekos grąžinamos jų rekultivavimo ir konstrukcijos sutvirtinimo tikslais; 16) stambi avarija – tai įvykis bet kuriame objekte, kuriam taikoma ši direktyva, veiklos, apimančios kasybos atliekų tvarkymą, metu, galintis tuoj pat ar per tam tikrą laiką sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai objekte ar už jo ribų; 17) pavojinga medžiaga – tai medžiaga, mišinys ar preparatas, kurie yra pavojingi, kaip tai yra apibrėžta Direktyvoje 67/548/EEB ( 17 ) arba Direktyvoje 1999/45/EB ( 18 ); 18) geriausi prieinami gamybos būdai apibrėžiami taip, kaip apibrėžta Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 11 dalyje; 19) priimantysis vandens baseinas – tai paviršiniai vandenys, požeminiai vandenys, tarpiniai vandenys ir pakrančių vandenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio atitinkamai 1, 2, 6 ir 7 dalyse; 20) rekultivavimas – tai atliekų įrenginio paveiktos žemės apdorojimas siekiant atstatyti jos patenkinamą būklę, ypatingai atsižvelgiant į grunto kokybę, augaliją ir gyvūniją, natūralias buveines, gėlo vandens sistemas, kraštovaizdį ir atitinkamus naudingus panaudojimo būdus; 21) paieška ir žvalgyba – tai ekonominę vertę turinčių naudingųjų iškasenų telkinių paieška, įskaitant mėginių ėmimą, jungtinių mėginių ėmimą, gręžimą ir žvalgybinių griovių bei tranšėjų kasimą, išskyrus bet kokius darbus, kurie yra atliekami ruošiant tokius telkinius eksploatuoti, ir bet kokią veiklą, tiesiogiai susijusią su vykstančiu kasybos darbu; 22) visuomenė – tai vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir, pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką, jų asociacijos, organizacijos ar grupės; 23) suinteresuota visuomenė – tai visuomenės dalis, kuriai turėjo ar gali turėti poveikio sprendimų aplinkos klausimais priėmimas pagal šios direktyvos 6 ir 7 straipsnius arba kuri yra juo suinteresuota; šiame apibrėžime nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios visus reikalavimus pagal nacionalinę teisę, yra laikomos suinteresuotomis; 24) veiklos vykdytojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už kasybos atliekų tvarkymą pagal valstybės narės, kurioje tvarkomos kasybos atliekos, nacionalinės teisės aktus, įskaitant laikiną kasybos atliekų saugojimą, taip pat eksploatacijos laikotarpį ir priežiūros po uždarymo laikotarpį; 25) atliekų turėtojas – tai kasybos atliekų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi atliekų; 26) kompetentingas asmuo – tai fizinis asmuo, kuris turi techninių žinių ir patirties, kaip apibrėžta valstybės narės, kurioje veikia tas asmuo, nacionalinės teisės aktuose, vykdyti šioje direktyvoje numatytas pareigas; 27) kompetentinga institucija – tai institucija ar institucijos, kurias valstybė narė paskiria atsakingomis už šioje direktyvoje numatytų pareigų vykdymą; 28) teritorija – tai visa konkrečioje geografinėje vietoje esanti žemė, kurioje vykdomą veiklą kontroliuoja ir valdo veiklos vykdytojas; 29) esminis pakeitimas – tai atliekų įrenginio struktūros ar veiklos pokytis, kuris, kompetentingos institucijos nuomone, gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai.
4 straipsnis	4 straipsnis Bendrieji reikalavimai 1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kasybos atliekos būtų tvarkomos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nenaudojant procesų ar metodų, kurie galėtų pakenkti aplinkai, ypač nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, gruntui, faunai ir florai, nesukeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų, nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar lankytinoms vietovėms. Valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių, kad būtų uždrausta kasybos atliekas išmesti, versti į krūvas ar nekontroliuojamai saugoti. 2. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas imtųsi visų būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias arba kuo labiau sumažintas bet koks neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, atsiradęs dėl kasybos atliekų tvarkymo. Tai apima bet kokio atliekų įrenginio valdymą, įskaitant priežiūrą po jo uždarymo, ir su tuo įrenginiu susijusių stambių avarijų prevenciją bei jų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai ribojimą. 3. 2 dalyje nurodytos priemonės yra grindžiamos, inter alia, geriausiais prieinamais gamybos būdais, nenustatant kokio nors vieno būdo ar konkrečios technologijos panaudojimo, bet atsižvelgiant į atliekų įrenginio technines ypatybes, jo geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas.
5 straipsnis	5 straipsnis Atliekų tvarkymo planas 1. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas parengtų atliekų tvarkymo planą, kaip kasybos atliekas sumažinti iki minimumo, jas apdoroti, panaudoti ir šalinti, atsižvelgiant į tvaraus vystymo principą. 2. Atliekų tvarkymo plano tikslai yra šie: a) užkirsti kelią arba sumažinti gaminamų atliekų kiekio susidarymą ir jų žalą, visų pirma atsižvelgiant į: i) atliekų tvarkymą projektavimo laikotarpiu ir naudingųjų iškasenų išgavimo ir apdorojimo būdo pasirinkimą; ii) galimus kasybos atliekų pokyčius dėl jų ploto didėjimo ir antžeminio laikymo sąlygų; iii) kasybos atliekų patalpinimą į iškastą ertmę, išgavus naudingąsias iškasenas, kiek tai įmanoma techniškai ir ekonomiškai bei tinkama aplinkosaugos požiūriu, laikantis esamų aplinkos standartų Bendrijos lygmeniu ir, kai tinka, šios direktyvos reikalavimų; iv) dirvožemio grąžinimą į vietą uždarius atliekų įrenginį arba, jei tai praktiškai neįmanoma, pakartotinį jo panaudojimą kitur; v) mažiau pavojingų medžiagų naudojimą naudingųjų iškasenų apdorojimui; b) skatinti kasybos atliekų naudojimą jas perdirbant, pakartotinai naudojant ar regeneruojant, kai tai aplinkosaugos požiūriu tinkama, laikantis esamų aplinkos standartų Bendrijos lygmeniu ir, kai tinka, šios direktyvos reikalavimų; c) užtikrinti trumpalaikį ir ilgalaikį saugų kasybos atliekų šalinimą, visų pirma, projektavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į valdymą atliekų įrenginio eksploatacijos metu ir jį uždarius bei pasirenkant projektą: i) reikalaujantį minimalios ir, jei įmanoma, apskritai jokios uždaryto atliekų įrenginio stebėsenos, kontrolės ir valdymo; ii) užkertantį kelią ar bent jau iki minimumo sumažinantį bet kokį ilgalaikį neigiamą poveikį, pavyzdžiui, susijusį su oro arba vandens teršalų prasiskverbimu iš atliekų įrenginio; ir iii) užtikrinantį ilgalaikį visų dambų ar sąvartų, iškylančių virš esamo žemės paviršiaus, geotechninį stabilumą. 3. Atlipekų tvarkymo plane turi būti bent šie duomenys: a) kai taikoma, siūloma atliekų įrenginio kategorija pagal III priede išdėstytus kriterijus: — kai būtinas A kategorijos atliekų įrenginys, dokumentas, rodantis, kad stambių avarijų prevencijos politika, jos įgyvendinimui skirta saugos valdymo sistema ir vidaus avarinis planas bus įgyvendinti pagal 6 straipsnio 3 dalį, — kai veiklos vykdytojas mano, kad A kategorijos atliekų įrenginys nebūtinas, pakankama tai patvirtinanti informacija, įskaitant galimo avarijų pavojaus nustatymą; b) atliekų apibūdinimas pagal II priedą ir numatomas bendras kasybos atliekų, atsirasiančių eksploatacijos metu, kiekis; c) veiklos, kurios metu tokios atliekos susidaro, ir bet kokio vėlesnio jų apdorojimo aprašymas; d) aprašymas, kaip aplinką ir žmonių sveikatą gali neigiamai paveikti tokių atliekų kaupimas, ir prevencinės priemonės, kurių reikia imtis siekiant iki minimumo sumažinti poveikį aplinkai įrenginio eksploatavimo metu ir po jo uždarymo, įskaitant 11 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktuose nurodytus aspektus; e) siūloma kontrolės ir stebėsenos tvarka pagal 10 straipsnį (kai taikoma) ir 11 straipsnio 2 dalies c punktą; f) siūlomas uždarymo planas, įskaitant rekultivavimą, priežiūros po uždarymo procedūras ir stebėseną, kaip numatyta 12 straipsnyje; g) priemonės vandens būklės pablogėjimo prevencijai pagal Direktyvą 2000/60/EB ir oro bei grunto taršos prevencijai ar sumažinimui iki minimumo pagal 13 straipsnį; h) žemės, kurią paveiks atliekų įrenginys, būklės tyrimas. Atliekų tvarkymo plane teikiama pakankamai informacijos, kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti veiklos vykdytojo sugebėjimą įgyvendinti 2 dalyje išdėstytus atliekų tvarkymo plano tikslus ir įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šią direktyvą. Plane ypač turi būti paaiškinta, kaip pasirinkta galimybė ir metodas, minimi 2 dalies a punkto i papunktyje, padės įgyvendinti 2 dalies a punkte nustatytus atliekų tvarkymo plano tikslus. 4. Atliekų tvarkymo planas peržiūrimas kas penkeri metai ir (arba) atitinkamai keičiamas, jei eksploatuojant atliekų įrenginį arba saugomose atliekose įvyksta dideli pokyčiai. Apie bet kokius pakeitimus pranešama kompetentingai institucijai. 5. Pagal kitus nacionalinės teisės arba Bendrijos teisės aktus parengti planai, kuriuose yra 3 dalyje nurodyti duomenys, gali būti naudojami, kai tuo išvengiama nereikalingo informacijos dubliavimo ir veiklos vykdytojo darbo pasikartojimo, jei įvykdomi visi reikalavimai pagal 1–4 dalis. 6. Kompetentinga institucija tvirtina atliekų tvarkymo planą pagal procedūras, kurias nustato pačios valstybės narės, ir stebi jo įgyvendinimą.
6 straipsnis	6 straipsnis Stambių avarijų prevencija ir informacija 1. Šis straipsnis taikomas A kategorijos atliekų įrenginiams, išskyrus tuos atliekų įrenginius, kuriems taikoma Direktyva 96/82/EB. 2. Nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės aktų, pirmiausia Direktyvų 92/91/EEB ir 92/104/EEB, valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatomi stambių avarijų pavojai ir, atliekų įrenginius projektuojant, statant, eksploatuojant, prižiūrint, uždarant, prižiūrint po uždarymo, būtų įdiegiamos būtinos savybės siekiant išvengti tokių avarijų ir sumažinti jų neigiamas pasekmes žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, įskaitant bet kokį tarpvalstybinį poveikį. 3. Siekiant įgyvendinti 2 dalies reikalavimus, kiekvienas veiklos vykdytojas prieš veiklos pradžią sukuria stambių avarijų prevencijos politiką, skirtą kasybos atliekų tvarkymui ir, pagal reikalavimus, išvardintus I priedo 1 dalyje, įdiegia tą politiką įgyvendinančią saugos valdymo sistemą, taip pat įdiegia vidaus avarinį planą, kuriame nurodomos priemonės, būtinos imtis teritorijoje avarijos atveju. Vykdydamas šią politiką, veiklos vykdytojas paskiria saugos vadovą, atsakingą už stambių avarijų prevencijos politikos įgyvendinimą ir periodišką priežiūrą. Kompetentinga institucija parengia išorės avarinį planą, kuriame nurodomos priemonės, būtinos imtis avarijos atveju už teritorijos ribų. Kaip prašymo suteikti leidimą dalį, veiklos vykdytojas pateikia kompetentingai institucijai informaciją, suteikiančią pastarajai galimybę sukurti tą planą. 4. Avarinių planų, nurodytų 3 dalyje, tikslai yra šie: a) apimti ir kontroliuoti stambias avarijas bei kitus incidentus, siekiant kuo labiau sumažinti jų poveikį, pirmiausia sumažinti žalą žmonių sveikatai ir aplinkai; b) įdiegti priemones, būtinas žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti nuo stambių avarijų ir kitų incidentų poveikio; c) pateikti visuomenei ir atitinkamoms tarnyboms ar institucijoms toje teritorijoje būtiną informaciją; d) numatyti, kad po stambios avarijos būtų išvalyta, rekultivuota ir atkurta aplinka. Valstybės narės užtikrina, kad stambios avarijos atveju veiklos vykdytojas nedelsdamas pateiktų kompetentingai institucijai visą informaciją, kurios reikia siekiant padėti kuo labiau sumažinti jos pasekmes žmonių sveikatai ir įvertinti bei kuo labiau sumažinti esamą ar potencialią žalą aplinkai. 5. Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotai visuomenei iš anksto ir veiksmingai būtų suteiktos galimybės dalyvauti ruošiant ar peržiūrint išorės avarinį planą, kuriamą pagal 3 dalį. Šiuo tikslu suinteresuota visuomenė informuojama apie bet kokį pasiūlymą ir jai suteikiama galimybė susipažinti su atitinkama informacija, įskaitant, inter alia, informaciją apie teisę dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir apie kompetentingą instituciją, kuriai gali būti teikiamos pastabos ir klausimai. Valstybės narės užtikrina kad suinteresuotai visuomenei suteikiama teisė per tinkamą laiką pareikšti komentarus, ir kad priimant sprendimą dėl išorės avarinio plano deramai atsižvelgiama į šiuos komentarus. 6. Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie saugos priemones ir apie reikiamus veiksmus avarijos atveju, turinti bent elementus, išvardintus I priedo 2 dalyje, pateikiama neatlygintinai ir, žinoma, suinteresuotai visuomenei. Ši informacija peržiūrima kas trejus metus ir, jei reikia, atnaujinama.
7 straipsnis	7 straipsnis Prašymas ir leidimas 1. Jokiam atliekų įrenginiui neleidžiama veikti be kompetentingos institucijos suteikto leidimo. Leidime turi būti šio straipsnio 2 dalyje išdėstyti elementai ir aiškiai nurodoma atliekų įrenginio kategorija pagal 9 straipsnyje nurodytus kriterijus. Jei įvykdomi visi šiame straipsnyje numatyti reikalavimai, bet koks leidimas, išduotas pagal kitus nacionalinius ar Bendrijos teisės aktus, gali būti jungiamas siekiant suformuoti vieną leidimą, jei toks formatas pašalina nebūtiną informacijos dubliavimą ir veiklos vykdytojo ar kompetentingos institucijos darbo kartojimą. Duomenys, nurodyti 2 dalyje, gali būti nurodyti viename leidime ar keliuose leidimuose, jeigu laikomasi visų reikalavimų pagal šį straipsnį. 2. Prašyme suteikti leidimą turi būti bent šie duomenys: a) veiklos vykdytojo tapatybė; b) siūloma atliekų įrenginio vieta, įskaitant galimas alternatyvias vietas; c) atliekų tvarkymo planas pagal 5 straipsnį; d) adekvačios priemonės finansinės garantijos ar lygiaverte forma, kaip reikalaujama pagal 14 straipsnį; e) veiklos vykdytojo pateikta informacija pagal Direktyvos 85/337/EEB ( 19 ) 5 straipsnį, jei pagal tą direktyvą yra reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. 3. Kompetentinga institucija leidimą suteikia tik įsitikinusi, kad: a) veiklos vykdytojas atitinka taikytinus šios direktyvos reikalavimus; b) atliekų tvarkymas tiesiogiai ar kitaip nepažeidžia atitinkamo atliekų tvarkymo plano ar planų, paminėtų Direktyvos 75/442/EEB 7 straipsnyje įgyvendinimo. 4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos periodiškai peržiūrėtų ir prireikus atnaujintų leidimo sąlygas: — kai yra esminių atliekų įrenginio eksploatavimo ar kaupiamų atliekų pasikeitimų, — vadovaudamosi veiklos vykdytojo stebėsenos rezultatais, pateiktais pagal 11 straipsnio 3 dalį, ar patikrinimais, atliktais pagal 17 straipsnį, — atsižvelgdamos į pasikeitimą informacija apie esminius geriausių žinomų gamybos metodų pakeitimus pagal 21 straipsnio 3 dalį. 5. Kai to prašoma statistikos tikslais, informacija, esanti pagal šį straipsnį suteiktame leidime, pateikiama kompetentingoms nacionalinėms ar Bendrijos statistikos institucijoms. Slapta tik komercinio pobūdžio informacija, pavyzdžiui, informacija, susijusi su verslo santykiais ir kainos komponentais bei naudingųjų iškasenų vertingųjų išteklių kiekiais, neskelbiama.
8 straipsnis	8 straipsnis Visuomenės dalyvavimas 1. Priimant sprendimą dėl leidimo suteikimo visuomenė viešais skelbimais arba kitomis tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, elektroninėmis žiniasklaidos priemonėmis, jei jos prieinamos, iš anksto ir vėliausiai, kai tik informacija gali būti pagrįstai teikiama, informuojama apie: a) prašymą suteikti leidimą; b) kur taikytina, faktą, kad priimant sprendimą, susijusį su prašymu suteikti leidimą, valstybės narės turi konsultuotis tarpusavyje pagal 16 straipsnį; c) duomenis apie institucijas, atsakingas už sprendimo priėmimą, tas, iš kurių gali būti gaunama atitinkama informacija, tas, kurioms gali būti teikiamos pastabos ar klausimai, ir pastabų ar klausimų pateikimo tvarkaraščio duomenis; d) galimų sprendimų pobūdį; e) kur taikytina, duomenis apie pasiūlymą atnaujinti leidimą ar leidimo sąlygas; f) laiką ir vietą ar būdus atitinkamai informacijai gauti; g) duomenis apie visuomenės dalyvavimo tvarką, parengtą pagal 7 dalį. 2. Valstybės narės užtikrina, kad tinkamais terminais suinteresuotai visuomenei būtų prieinama: a) pagal nacionalinės teisės aktus – svarbiausios ataskaitos ir nuomonė, pateikta kompetentingai institucijai tuo metu, kai visuomenė buvo informuota pagal 1 dalį; b) pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ( 20 ) – bet kokia informacija, papildanti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, kuri yra svarbi priimant sprendimą pagal šios direktyvos 7 straipsnį ir kuri tampa prieinama tik po to, kai visuomenė buvo informuota pagal šio straipsnio 1 dalį. 3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad pagal šio straipsnio 1 dalį visuomenė būtų informuojama apie leidimo sąlygų atnaujinimą pagal 7 straipsnio 4 dalį. 4. Kol sprendimas nepriimtas, suinteresuota visuomenė turi teisę pareikšti kompetentingai institucijai pastabas ir nuomones. 5. Priimant sprendimą, deramai atsižvelgiama į šiame straipsnyje numatyto konsultavimosi rezultatus. 6. Priėmusi sprendimą, kompetentinga institucija atitinkama tvarka informuoja suinteresuotą visuomenę ir pasirūpina, kad suinteresuotai visuomenei būtų prieinama ši informacija: a) sprendimo turinys, įskaitant leidimo kopiją; b) argumentai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimas. 7. Kad suinteresuota visuomenė galėtų pasirengti ir veiksmingai dalyvauti, valstybės narės nustato išsamią visuomenės dalyvavimo tvarką pagal šį straipsnį.
9 straipsnis	9 straipsnis Atliekų įrenginių klasifikavimo sistema Pagal šią direktyvą kompetentingos institucijos atliekų įrenginiui A kategoriją suteikia pagal III priede nustatytus kriterijus.
10 straipsnis	10 straipsnis Iškastos ertmės 1. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojas, talpindamas kasybos atliekas rekultivavimo ar konstrukcijos sutvirtinimo tikslais atgal į iškastas ertmes, sudarytas vykdant antžeminę ar požeminę kasybą, imasi tinkamų priemonių, leidžiančių: 1) užtikrinti kasybos atliekų stabilumą mutatis mutandis pagal 11 straipsnio 2 dalį; 2) užkirsti kelią grunto, paviršinio ir požeminio vandens taršai mutatis mutandis pagal 13 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis; 3) užtikrinti kasybos atliekų ir kasybos ertmių stebėseną mutatis mutandis pagal 12 straipsnio 4 ir 5 dalis. 2. Direktyva 1999/31/EB toliau atitinkamai taikoma kitoms nei kasybos atliekoms, naudojamoms užpildyti iškastas ertmes.
11 straipsnis	11 straipsnis Atliekų įrenginių statyba ir valdymas 1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad atliekų įrenginį valdytų kompetentingas asmuo ir jis vystytų techniką bei mokytų personalą. 2. Kompetentinga institucija įsitikina, jog statydamas atliekų įrenginį ar modifikuodamas esamą atliekų įrenginį veiklos vykdytojas užtikrina, kad: a) atliekų įrenginys būtų tinkamoje vietoje, atsižvelgiant pirmiausia į Bendrijos ar nacionalinius įsipareigojimus dėl saugomų vietovių, geologinius, hidrologinius, hidrogeologinius, seisminius bei geotechninius veiksnius, ir suprojektuotas taip, kad atitiktų sąlygas, būtinas užkirsti kelią trumpu ir ilgu laikotarpiu grunto, oro, požeminio ar paviršinio vandens taršai, atsižvelgiant pirmiausia į Direktyvas 76/464/EEB ( 21 ), 80/68/EEB ( 22 ) ir 2000/60/EB, ir užtikrinti užteršto vandens bei filtrato surinkimą pagal leidimo reikalavimus, bei mažinti vandens ar vėjo eroziją tiek, kiek tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai įgyvendinama; b) atliekų įrenginys būtų tinkamai pastatytas, valdomas ir prižiūrimas siekiant trumpu ir ilgu laikotarpiu užtikrinti jo fizinį stabilumą ir užkirsti kelią grunto, oro, paviršinio ar požeminio vandens taršai, taip pat kuo labiau sumažinti galimą žalą kraštovaizdžiui; c) būtų tinkami planai ir priemonės, skirtos reguliariai atliekų įrenginio stebėsenai ir kompetentingų asmenų atliekamiems patikrinimams bei skirtos imtis veiksmų esant rezultatams, rodantiems vandens ar grunto taršos nestabilumą; d) būtų tinkamos priemonės, skirtos rekultivuoti žemę ir uždaryti atliekų įrenginį; e) būtų tinkamos priemonės, skirtos atliekų įrenginio priežiūrai po uždarymo. Stebėsenos ir patikrinimų, nurodytų c punkte rezultatai laikomi kartu su leidimo dokumentais, siekiant užtikrinti tinkamą informacijos perdavimą, ypač pasikeitus veiklos vykdytojui. 3. Veiklos vykdytojas, nepagrįstai neuždelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 48 valandas praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius įvykius, galinčius turėti poveikį atliekų įrenginio stabilumui ir apie bet kokį didelį neigiamą poveikį aplinkai, nustatytą vykdant atliekų įrenginio kontrolę ir stebėseną. Kur taikytina, veiklos vykdytojas įgyvendina vidaus avarinį planą ir laikosi visų kitų kompetentingos institucijos nurodymų dėl korekcinių priemonių, kurių reikia imtis. Priemonių, kurių reikia imtis, išlaidos tenka veiklos vykdytojui. Kompetentingos institucijos nustatytu dažnumu, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kartą per metus, veiklos vykdytojas, vadovaudamasis surinktais duomenimis, praneša kompetentingoms institucijoms visus stebėsenos rezultatus, kuriais įrodoma, jog laikomasi leidimo sąlygų ir kaupiama vis daugiau informacijos apie atliekas ir atliekų įrenginyje vykstančius procesus. Vadovaudamasi šia ataskaita kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad yra būtinas nepriklausomo eksperto patvirtinimas.
12 straipsnis	12 straipsnis Atliekų įrenginių uždarymo procedūros ir procedūros po uždarymo 1. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi 25 dalių. 2. Atliekų įrenginio uždarymo procedūra pradedama tik jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų: a) įvykdomos leidime nurodytos atitinkamos sąlygos; b) veiklos vykdytojui prašant kompetentinga institucija suteikia leidimą; c) kompetentinga institucija dėl to priima pagrįstą sprendimą. 3. Atliekų įrenginys laikomas galutinai uždarytu tik po to, kai kompetentinga institucija nepagrįstai neuždelsdama įvykdo galutinę apžiūrą teritorijoje, įvertina visas veiklos vykdytojo pateiktas ataskaitas, patvirtina, kad atliekų įrenginio paveikta žemė rekultivuota ir praneša veiklos vykdytojui apie uždarymo patvirtinimą. Patvirtinimas jokiu būdu nesumažina veiklos vykdytojo pareigų pagal leidimo sąlygas ar pagal teisės aktus. 4. Veiklos vykdytojas po atliekų įrenginio uždarymo yra atsakingas už priežiūrą, stebėseną, kontrolę ir ištaisančiąsias priemones tiek, kiek reikalauja kompetentinga institucija, atsižvelgiant į pavojaus pobūdį ir trukmę, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija, nepažeisdama nacionalinių ar Bendrijos teisės aktų, reguliuojančių atliekų turėtojo atsakomybę, nusprendžia perimti šias užduotis iš veiklos vykdytojo po to, kai atliekų įrenginys galutinai uždaromas. 5. Kai, uždarius atliekų įrenginį, kompetentinga institucija nusprendžia esant būtina, kad būtų įvykdyti atitinkami Bendrijos teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimai, ypač Direktyvų 76/464/EEB, 80/68/EEB ir 2000/60/EB reikalavimai, veiklos vykdytojas, inter alia, kontroliuoja įrenginio fizinį ir cheminį stabilumą ir kuo labiau mažina bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, pirmiausia paviršiniam ir požeminiam vandeniui, užtikrindamas, kad: a) visi įrenginiui priklausantys statiniai būtų stebimi ir užkonservuoti bei visada turėtų naudojimui paruoštus kontrolės ir matavimo prietaisus; b) kur taikytina, nutekamieji kanalai ir slenksčiai būtų švarūs ir neužtverti. 6. Po atliekų įrenginio uždarymo veiklos vykdytojas nedelsiant praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius įvykius ar procesus, galinčius paveikti atliekų įrenginio stabilumą, ir apie bet kokį didelį neigiamą poveikį aplinkai, pastebėtą atitinkamų kontrolės ir stebėsenos procedūrų metu. Kur taikytina, veiklos vykdytojas įgyvendina vidaus avarinį planą ir laikosi visų kitų kompetentingos institucijos nurodymų dėl korekcinių priemonių, kurių reikia imtis. Priemonių, kurių reikia imtis, išlaidos tenka veiklos vykdytojui. Kompetentingos institucijos nustatytu dažnumu ir atvejais veiklos vykdytojas, vadovaudamasis surinktais duomenimis, praneša kompetentingoms institucijoms visus stebėsenos rezultatus, kuriais įrodoma, jog laikomasi leidime nurodytų sąlygų ir sukaupiama vis daugiau žinių apie atliekas ir atliekų įrenginyje vykstančius procesus.
13 straipsnis	13 straipsnis Vandens būklės pablogėjimo, oro ir grunto taršos prevencija 1. Kompetentinga institucija įsitikina, kad veiklos vykdytojas ėmėsi būtinų priemonių, siekdamas atitikti Bendrijos aplinkosaugos standartus, ypač pagal Direktyvos 2000/60/EB nuostatas išvengti esamos vandens būklės pablogėjimo, inter alia: a) įvertindamas saugomų atliekų potencialą išskirti filtratą, įskaitant filtrate esančius teršalus, atliekų įrenginio eksploatacijos laikotarpiu ir laikotarpiu po uždarymo bei nustatydamas atliekų įrenginio vandens pusiausvyrą; b) neleisdamas susidaryti filtratui ir atliekoms užteršti paviršinį ar požeminį vandenį ir gruntą arba kiek įmanoma tai sumažindamas; c) surinkdamas ir valydamas iš atliekų įrenginio surinktą užterštą vandenį ir filtratą iki jų išleidimui nustatyto atitinkamo standarto. 2. Kompetentinga institucija užtikrina, kad veiklos vykdytojas ėmėsi tinkamų priemonių, siekdamas išvengti dulkių ir dujų emisijų arba jas sumažinti. 3. Jei, remdamasi pavojaus aplinkai įvertinimu, atsižvelgdama visų pirma atitinkamai į Direktyvas 76/464/EEB, 80/68/EEB arba 2000/60/EB, kompetentinga institucija nusprendžia, kad filtratą rinkti ir valyti nebūtina, arba jei nustatoma, kad atliekų įrenginys gruntui, požeminiam ir paviršiniam vandeniui nekelia potencialios grėsmės, 1 dalies b ir c punktuose išdėstytus reikalavimus galima atitinkamai sumažinti ar atšaukti. 4. Valstybės narės turi užtikrinti, kad pašalinant kieto, suspensijos ar skysto pavidalo kasybos atliekas į bet kokį priimantįjį vandens baseiną, kuris nėra kasybos atliekų pašalinimo tikslu įrengtas vandens baseinas, veiklos vykdytojas laikytųsi atitinkamų Direktyvų 76/464/EEB, 80/68/EEB ir 2000/60/EB reikalavimų. 5. Veiklos vykdytojas, talpindamas kasybos atliekas atgal į iškastas ertmes, susidariusias tiek vykdant antžeminę, tiek požeminę kasybą, kurias po uždarymo bus leidžiama apsemti, mutatis mutandis pagal 1 ir 3 dalis imasi tinkamų priemonių, užkertančių kelią arba kiek įmanoma sumažinančių vandens būklės blogėjimą ir grunto užteršimą. Veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pateikia informaciją, reikalingą vykdyti Bendrijos įsipareigojimus, ypatingai nurodytus Direktyvoje 2000/60/EB. 6. Nusodinimo baseinų, kuriuose yra cianido, atveju veiklos vykdytojas užtikrina, kad silpnąja rūgštimi skaidomo cianido koncentracija nusodinimo baseine būtų sumažinta iki žemiausio įmanomo lygio naudojant geriausius prieinamus gamybos būdus ir bet kuriuo atveju atliekų įrenginiuose, kuriems buvo anksčiau suteiktas leidimas arba kurių veikla jau buvo vykdoma 2008 m. gegužės 1 d., silpnąja rūgštimi skaidomo cianido koncentracija apdorojimo atliekų išleidimo iš perdirbimo gamyklos į nusodinimo baseiną metu neviršytų 50 ppm nuo 2008 m. gegužės 1 d. , 25 ppm nuo 2013 m. gegužės 1 d., 10 ppm nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir 10 ppm atliekų įrenginiuose, kuriems leidimas buvo suteiktas po 2008 m. gegužės 1 d. Kompetentingai institucijai reikalaujant, veiklos vykdytojas, pasinaudodamas rizikos įvertinimu, kuriame atsižvelgiama į konkrečiai teritorijai būdingas sąlygas, parodo, kad tų koncentracijos ribų nereikia labiau mažinti.
14 straipsnis	14 straipsnis Finansinė garantija 1. Prieš prasidedant bet kokiai veiklai, susijusiai su kasybos atliekų kaupimu ir saugojimu atliekų įrenginyje, kompetentinga institucija reikalauja finansinės garantijos (pavyzdžiui, finansinio užstato forma, įskaitant pramonės finansuojamus savitarpio garantijų fondus) arba lygiavertės priemonės, pagal procedūras, dėl kurių turi nuspręsti valstybės narės, tam, kad: a) būtų įvykdyti visi pagal šią direktyvą išduoto leidimo įpareigojimai, įskaitant po uždarymo taikomas nuostatas; b) lėšos atliekų įrenginio paveiktos žemės, kaip apibrėžta atliekų valdymo plane, parengtame pagal 5 straipsnį ir reikalaujamame pagal 7 straipsnį, rekultivavimui būtų lengvai prieinamos bet kuriuo metu. 2. 1 dalyje minima garantija apskaičiuojama remiantis: a) galimu atliekų įrenginio poveikiu aplinkai, pirmiausia atsižvelgiant į atliekų įrenginio kategoriją, atliekų savybes ir rekultivuotos žemės naudojimą ateityje; b) prielaida, kad nepriklausomos ir tinkamai kvalifikuotos trečiosios šalys įvertins reikiamus rekultivavimo darbus ir juos atliks. 3. Garantijos dydis turi būti periodiškai tikslinamas atsižvelgiant į bet kokius atliekų įrenginio paveiktoje žemėje, kaip apibrėžta atliekų valdymo plane, parengtame pagal 5 straipsnį ir reikalaujamame pagal 7 straipsnį, būtinus atlikti rekultivavimo darbus. 4. Pagal 12 straipsnio 3 dalį patvirtinusi uždarymą, kompetentinga institucija pateikia veiklos vykdytojui raštišką pranešimą, kuriuo jis atleidžiamas nuo garantinio įsipareigojimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 12 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas po uždarymo.
15 straipsnis	15 straipsnis Atsakomybė aplinkos apsaugos srityje Direktyvos 2004/35/EB III priedas papildomas šiuo punktu: „13. Kasybos atliekų tvarkymas pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ( 23 ).
16 straipsnis	16 straipsnis Tarpvalstybinis poveikis 1. Jeigu valstybė narė, kurioje yra atliekų įrenginys, žino, kad A kategorijos atliekų įrenginio eksploatavimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį kitos valstybės narės aplinkai ar sukelti pavojų kitos valstybės narės žmonių sveikatai, arba jeigu valstybė narė, kuri gali būti stipriai paveikta, to prašo, valstybė narė, kurios teritorijoje buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą pagal 7 straipsnį perduoda pagal tą straipsnį pateiktą informaciją tai kitai valstybei narei tuo pat metu, kai ji suteikia savo piliečiams galimybę susipažinti su šia informacija. Tokia informacija yra visų konsultacijų, kurios reikalingos palaikant dvišalius valstybių narių santykius, grindžiamus abipusiškumu ir lygiateisiškumu, pagrindas. 2. Palaikydamos dvišalius santykius, valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais tos valstybės narės, kuri gali būti paveikta, suinteresuotai visuomenei būtų tinkamu laiku prieinami prašymai, kad ji turėtų teisę pateikti savo pastabas prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą. 3. Valstybės narės užtikrina, kad įvykus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atliekų įrenginiu susijusiai avarijai, informacija, kurią veiklos vykdytojas suteikia kompetentingai institucijai pagal 6 straipsnio 4 dalį, būtų nedelsiant perduota kitai valstybei narei, siekiant padėti kiek galima labiau sumažinti avarijos pasekmes žmonių sveikatai ir įvertinti bei kiek galima labiau sumažinti faktišką ar potencialią žalą aplinkai.
17 straipsnis	17 straipsnis Kompetentingos institucijos patikrinimai 1. Prieš pradedant atliekų kaupimo operacijas ir po to, įskaitant laikotarpį po uždarymo, intervalais, kuriuos turi nustatyti atitinkama valstybė narė, kompetentinga institucija tikrina atitinkamą atliekų įrenginį, kuriam taikomas 7 straipsnis, kad būtų užtikrinta, jog jis atitinka leidimo sąlygas. Teigiamos patikrinimo išvados jokiu būdu nemažina veiklos vykdytojo atsakomybės pagal leidimo sąlygas. 2. Valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojas turėtų atnaujintą informaciją apie visas atliekų tvarkymo operacijas ir sudarytų galimybes kompetentingai institucijai ją patikrinti bei užtikrintų tinkamą naujausios su atliekų įrenginiu susijusios atitinkamos informacijos ir įrašų perdavimą, jei atliekų įrenginio valdymo metu pasikeistų veiklos vykdytojas.
18 straipsnis	18 straipsnis Pareiga teikti ataskaitą 1. Valstybės narės kas treji metai perduoda Komisijai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita rengiama atsižvelgiant į klausimyną arba gaires, kurias Komisija turi priimti 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Ataskaita Komisijai perduodama per devynis mėnesius, pasibaigus joje apžvelgiamam trejų metų ataskaitiniam laikotarpiui. Gavusi iš valstybių narių ataskaitas, Komisija per devynis mėnesius paskelbia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą. 2. Kiekvienais metais valstybės narės perduoda Komisijai informaciją apie įvykius, apie kuriuos praneša veiklos vykdytojai pagal 11 straipsnio 3 dalį ir 12 straipsnio 6 dalį. Pateikus prašymą, Komisija valstybėms narėms suteikia galimybę naudotis šia informacija. Nepažeidžiant Bendrijos teisės dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką, valstybės narės savo ruožtu sudaro galimybes pateikus prašymą atitinkamiems visuomenės nariams susipažinti su šia informacija.
19 straipsnis	19 straipsnis Sankcijos Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų už nacionalinės teisės nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų jų taikymui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
20 straipsnis	20 straipsnis Uždarytų atliekų įrenginių sąrašas Valstybės narės užtikrina, kad būtų sudarytas ir reguliariai atnaujinamas jų teritorijoje esančių uždarytų atliekų įrenginių, įskaitant apleistus atliekų įrenginius, kurie kelia rimtą neigiamą poveikį aplinkai arba vidutiniu ar artimiausiu laikotarpiu gali kelti rimtą grėsmę žmonių sveikatai arba aplinkai, sąrašas. Toks sąrašas, su kuriuo visuomenei turi būti sudaryta galimybė susipažinti, parengiamas iki 2012 m. gegužės 1 d. atsižvelgiant į 21 straipsnyje nurodytą metodiką, jei tokia yra.
21 straipsnis	21 straipsnis Keitimasis informacija 1. Komisija, 23 straipsnyje nurodytam komitetui padedant, užtikrina, kad valstybės narės tinkamai keistųsi technine ir moksline informacija, kad būtų plėtojama metodika, susijusi su: a) 20 straipsnio įgyvendinimu; b) 20 straipsnyje nurodytų uždarytų atliekų įrenginių rekultivavimu, siekiant atitikti 4 straipsnio reikalavimus. Naudojant tokią metodiką nustatoma tinkamiausia rizikos įvertinimo tvarka ir veiksmai padėčiai ištaisyti, atsižvelgiant į Europos geologinių, hidrogeologinių ir klimato sąlygų įvairovę. 2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija stebėtų geriausių prieinamų gamybos būdų raidą arba kad jai apie tai būtų pranešama. 3. Komisija organizuoja keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir atitinkamų organizacijų apie geriausius prieinamus gamybos būdus, su jais susijusią stebėseną ir jų pokyčius. Komisija skelbia keitimosi informacija rezultatus. ▼M1
22 straipsnis	22 straipsnis 1. Komisija pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtina: a) nuostatas, būtinas 7 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos suderinimui ir reguliariam perdavimui; b) finansinės garantijos nustatymo technines gaires pagal 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus; c) technines patikrinimų gaires pagal 17 straipsnį. 2. Komisija, teikdama prioritetą b, c ir d punktams, priima toliau išdėstytiems aspektams būtinas nuostatas: a) 13 straipsnio 6 dalies įgyvendinimui, įskaitant techninius reikalavimus, susijusius su silpnąja rūgštimi skaidomo cianido apibrėžimu ir jo matavimo metodu; b) II priede pateikiamo atliekų apibūdinimo techninių reikalavimų užbaigimui; c) 3 straipsnio 3 punkte pateikiamo apibrėžimo aiškinimui; d) III priede pateikiamų atliekų įrenginių kategorijos nustatymo kriterijų apibrėžimui; e) mėginių ėmimo ir analizės metodų, būtinų šios direktyvos techniniam įgyvendinimui, visų suderintų metodų nustatymui. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant, patvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. 3. Komisija atlieka būtinus priedų pakeitimus, kad suderintų juos su mokslo ir technikos pažanga. Šiais pakeitimais turi būti siekiama aukšto aplinkos apsaugos lygio. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. ▼B
23 straipsnis	23 straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnį (toliau – Komitetas). 2. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas. ▼M1 3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas. ▼B
24 straipsnis	24 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostata 1. Valstybės narės užtikrina, kad atliekų įrenginiai, kuriems buvo suteiktas leidimas arba kurie 2008 m. gegužės 1 d. jau buvo eksploatuojami, atitiktų šio direktyvos nuostatas iki 2012 m. gegužės 1 d. , išskyrus 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus įrenginius, kurie turi atitikti reikalavimus iki 2014 m. gegužės 1 d. ir 13 straipsnio 6 dalyje nurodytus įrenginius, kurie turi atitikti reikalavimus pagal ten nurodytą tvarkaraštį. 2. 1 dalis netaikoma atliekų įrenginiams, uždarytiems iki 2008 m. gegužės 1 d. 3. Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2006 m. gegužės 1 d. ir nepaisant 1 dalyje minimo atliekų įrenginio uždarymo po įsigaliojimo ir iki 2008 m. gegužės 1 d. kasybos atliekos tvarkomos tokiu būdu, kuris nekliudo įvykdyti šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje ir kituose aplinkos apsaugai taikytinuose Bendrijos teisės aktuose, įskaitant Direktyvą 2000/60/EB, nustatytų reikalavimų. 4. 5 straipsnis, 6 straipsnio 3-5 dalys, 7, 8 straipsniai, 12 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 14 straipsnio 1-3 dalys netaikomos tiems atliekų įrenginiams: — kurie nustojo priiminėti atliekas prieš 2006 m. gegužės 1 d., — kurių uždarymo procedūros baigiamos pagal taikomus Bendrijos arba nacionalinės teisės aktus ar kompetentingos institucijos patvirtintas programas, ir — kurie bus galutinai uždaryti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės praneša apie tokius atvejus Komisijai iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir užtikrina, kad šie įrenginiai būtų valdomi tokiu būdu, kuris netrukdytų siekti tikslų, numatytų šioje direktyvoje, ypač jos 4 straipsnio 1 dalyje, ir bet kokiuose kituose Bendrijos teisės aktuose, įskaitant Direktyvą 2000/60/EB.
25 straipsnis	25 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2008 m. gegužės 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.
26 straipsnis	26 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtąją dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
27 straipsnis	27 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
ANNEX I Major-accident prevention policy and information to be communicated to the public concerned	ANNEX I Major-accident prevention policy and information to be communicated to the public concerned 1. Major-accident prevention policy The operator's major-accident prevention policy and safety management system should be proportionate to the major-accident hazards presented by the waste facility. For the purpose of implementing them, account shall be taken of the following elements: (1) the major-accident prevention policy should include the operator's overall aims and principles of action with respect to the control of major-accident hazards; (2) the safety management system should include the part of the general management system which includes the organisational structure, responsibilities, practices, procedures, processes and resources for determining and implementing the major-accident prevention policy; (3) the following issues shall be addressed by the safety management system: (a) organisation and personnel — the roles and responsibilities of personnel involved in the management of major hazards at all levels in the organisation; identification of training needs of such personnel and the provision of the training so identified; and involvement of employees and, where appropriate, subcontractors; (b) identification and evaluation of major hazards — adoption and implementation of procedures for systematically identifying major hazards arising from normal and abnormal operations and assessment of their likelihood and severity; (c) operational control — adoption and implementation of procedures and instructions for safe operation, including maintenance of plant, processes, equipment and temporary stoppages; (d) management of change — adoption and implementation of procedures for planning modifications to, or the design of, new waste facilities; (e) planning for emergencies — adoption and implementation of procedures to identify foreseeable emergencies by systematic analysis and to prepare, test and review emergency plans to respond to such emergencies; (f) monitoring performance — adoption and implementation of procedures for the ongoing assessment of compliance with the objectives set by the operator's major-accident prevention policy and safety management system, and the mechanisms for investigation and taking corrective action in case of non-compliance. The procedures should cover the operator's system for reporting major accidents or near misses, particularly those involving failure of protective measures, and their investigation and follow-up on the basis of lessons learnt; (g) audit and review — adoption and implementation of procedures for periodic systematic assessment of the major-accident prevention policy and the effectiveness and suitability of the safety management system; the documented review of performance of the policy and safety management system and its updating by senior management. 2. Information to be communicated to the public concerned (1) Name of operator and address of the waste facility. (2) Identification, by position held, of the person providing the information. (3) Confirmation that the waste facility is subject to the regulations and/or administrative provisions implementing this Directive and, when applicable, that the information relevant to the elements referred to in Article 6(2) has been submitted to the competent authority. (4) An explanation in clear and simple terms of the activity or activities undertaken at the site. (5) The common names or the generic names or the general danger classification of the substances and preparations involved at the waste facility as well as waste which could give rise to a major accident, with an indication of their principal dangerous characteristics. (6) General information relating to the nature of the major-accident hazards, including their potential effects on the surrounding population and environment. (7) Adequate information on how the surrounding population concerned are to be warned and kept informed in the event of a major accident. (8) Adequate information on the actions the population concerned should take, and on the behaviour they should adopt, in the event of a major accident. (9) Confirmation that the operator is required to make adequate arrangements on site, in particular liaison with the emergency services, to deal with major accidents and to minimise their effects. (10) A reference to the external emergency plan drawn up to cope with any off-site effects from an accident. This should include advice to co-operate with any instructions or requests from the emergency services at the time of an accident. (11) Details of where further relevant information can be obtained, subject to the requirements of confidentiality laid down in national legislation.
ANNEX II Waste characterisation	ANNEX II Waste characterisation The waste to be deposited in a facility shall be characterised in such a way as to guarantee the long‐term physical and chemical stability of the structure of the facility and to prevent major accidents. The waste characterisation shall include, where appropriate and in accordance with the category of the waste facility, the following aspects: (1) description of expected physical and chemical characteristics of the waste to be deposited in the short and the long term, with particular reference to its stability under surface atmospheric/meteorological conditions, taking account of the type of mineral or minerals to be extracted and the nature of any overburden and/or gangue minerals that will be displaced in the course of the extractive operations; (2) classification of the waste according to the relevant entry in Decision 2000/532/EC ( 23 ), with particular regard to its hazardous characteristics; (3) description of the chemical substances to be used during treatment of the mineral resource and their stability; (4) description of the method of deposition; (5) waste transport system to be employed.
ANNEX III Criteria for determining the classification of waste facilities	ANNEX III Criteria for determining the classification of waste facilities A waste facility shall be classified under category A if: — a failure or incorrect operation, e.g. the collapse of a heap or the bursting of a dam, could give rise to a major accident, on the basis of a risk assessment taking into account factors such as the present or future size, the location and the environmental impact of the waste facility; or — it contains waste classified as hazardous under Directive 91/689/EEC above a certain threshold; or — it contains substances or preparations classified as dangerous under Directives 67/548/EEC or 1999/45/EC above a certain threshold.
STATEMENT BY THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL AND THE COMMISSION	STATEMENT BY THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL AND THE COMMISSION The European Parliament, the Council and the Commission welcome the Joint Declaration by Bulgaria and Romania on the implementation of the forthcoming Directive on the Management of Waste from Extractive Industries.

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis	Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis	Reikalavimas

Builddate: 07.08.2009 00:00:00 -Doknr: CELEX:32006L0021
EULAW -
EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.