3 straipsnis

1) atliekos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio a punkte;

2) pavojingos atliekos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų ( 16 ) 1 straipsnio 4 dalyje;

3) inertinės atliekos – tai atliekos, kuriose nevyksta jokie svarbesni fiziniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai. Inertinės atliekos netirpsta, nedega ir kitaip fiziškai ar chemiškai nereaguoja, nesiskaido biologiškai, kitoms medžiagoms, su kuriomis tiesiogiai liečiasi, nedaro tokio neigiamo poveikio, dėl kurio būtų teršiama aplinka ar keliamas pavojus žmonių sveikatai. Bendras atliekose susidariusio filtrato ir teršalų kiekis bei tokio filtrato ekologinis toksiškumas turi būti nedidelis ir, svarbiausia, neturi kelti pavojaus paviršinių ir (arba) požeminių vandenų kokybei;

4) neužterštas gruntas – tai gruntas, kuris kasybos metu pašalinimas iš viršutinio žemės sluoksnio ir kuris nėra laikomas užterštu pagal valstybės narės, kurioje yra ta teritorija, nacionalinės teisės aktus ar pagal Bendrijos teisę;

5) naudingųjų iškasenų ištekliai arba naudingosios iškasenos – tai žemės gelmėse esančių natūralių organinių ar neorganinių medžiagų sankaupų ištekliai, pvz., energetinis kuras, metalų rūdos, pramonei ir statybai naudojamos naudingosios iškasenos, išskyrus vandenį;

6) kasybos pramonė – tai visos įmonės, kurios komerciniais tikslais verčiasi naudingųjų iškasenų antžemine ir požemine kasyba, įskaitant kasybą mechaniniais gręžiniais arba išgautų medžiagų apdorojimą;

7) atvira jūra – tai ta jūros ir jūros dugno dalis, kuri prasideda nuo žemiausio vandens lygio žymos per įprastinius ar vidutinius potvynius ir besitęsianti tolyn į jūros akvatoriją;

8) apdorojimas – tai mechaninis, fizinis, biologinis, terminis ar cheminis procesas ar jų derinys, įskaitant dydžio keitimą, klasifikavimą, separaciją ir filtratą, tačiau išskyrus lydymą, terminius gamybos procesus (kitus nei klinčių deginimas) ir metalurgijos procesus, kurie naudojami iš naudingųjų iškasenų, įskaitant išgautas iš eksploatuojamų karjerų, išgauti naudinguosius komponentus (mineralus), bei anksčiau išmestų atliekų pakartotinis apdorojimas;

9) apdorojimo atliekos – tai kietos arba suspensijos pavidalo atliekos, kurios lieka naudingąsias iškasenas apdorojus separacijos technologija (pvz., trupinant, smulkinant (šlifuojant), rūšiuojant pagal dydį, flotacijos būdu ir kitokiais fiziniais bei cheminiais metodais), siekiant iš mažiau vertingų uolienų išskirti naudinguosius komponentus (mineralus);

10) sąvarta – tai inžinierinis įrenginys kietų atliekų kaupimui žemės paviršiuje;

11) damba – tai inžinerinė konstrukcija, suprojektuota išlaikyti ar izoliuoti vandenį ir (ar) atliekas nusodinimo baseine;

12) nusodinimo baseinas – tai natūralus baseinas ar inžinerinis įrenginys, kuriame kartu su įvairiu laisvojo vandens kiekiu šalinamos smulkiagrūdės atliekos, paprastai apdorojimo atliekos, kurios susidaro dėl naudingųjų iškasenų apdorojimo ir naudoto vandens nuskaidrinimo bei jo perdirbimo;

13) silpnąja rūgštimi skaidomas cianidas – tai cianidas ir cianido junginiai, kurie skyla veikiami silpnosios rūgšties esant nustatytai pH vertei;

14) filtratas – tai bet koks skystis, kuris sunkiasi per saugomas atliekas, išteka iš atliekų įrenginio ar lieka jame, įskaitant teršiantį drenažą, kuris, jei netinkamai atliekamas, gali neigiamai paveikti aplinką;

15) atliekų įrenginys – tai bet koks plotas, kuriame kaupiamos kietos, skystos, tirpalo ar suspensijos pavidalo kasybos atliekos tokiems laikotarpiams:

Laikoma, kad tokie įrenginiai apima bet kokias dambas ar kitas konstrukcijas, reikalingas išsaugoti, sulaikyti, izoliuoti arba kitaip sutvirtinti tokius įrenginius, taip pat sąvartas ir nusodinimo baseinus, bet neapsiriboja jais, išskyrus iškastas ertmes, į kurias, išgavus naudingąsias iškasenas, atliekos grąžinamos jų rekultivavimo ir konstrukcijos sutvirtinimo tikslais;

16) stambi avarija – tai įvykis bet kuriame objekte, kuriam taikoma ši direktyva, veiklos, apimančios kasybos atliekų tvarkymą, metu, galintis tuoj pat ar per tam tikrą laiką sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai objekte ar už jo ribų;

17) pavojinga medžiaga – tai medžiaga, mišinys ar preparatas, kurie yra pavojingi, kaip tai yra apibrėžta Direktyvoje 67/548/EEB ( 17 ) arba Direktyvoje 1999/45/EB ( 18 );

18) geriausi prieinami gamybos būdai apibrėžiami taip, kaip apibrėžta Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 11 dalyje;

19) priimantysis vandens baseinas – tai paviršiniai vandenys, požeminiai vandenys, tarpiniai vandenys ir pakrančių vandenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/60/EB 2 straipsnio atitinkamai 1, 2, 6 ir 7 dalyse;

20) rekultivavimas – tai atliekų įrenginio paveiktos žemės apdorojimas siekiant atstatyti jos patenkinamą būklę, ypatingai atsižvelgiant į grunto kokybę, augaliją ir gyvūniją, natūralias buveines, gėlo vandens sistemas, kraštovaizdį ir atitinkamus naudingus panaudojimo būdus;

21) paieška ir žvalgyba – tai ekonominę vertę turinčių naudingųjų iškasenų telkinių paieška, įskaitant mėginių ėmimą, jungtinių mėginių ėmimą, gręžimą ir žvalgybinių griovių bei tranšėjų kasimą, išskyrus bet kokius darbus, kurie yra atliekami ruošiant tokius telkinius eksploatuoti, ir bet kokią veiklą, tiesiogiai susijusią su vykstančiu kasybos darbu;

22) visuomenė – tai vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir, pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką, jų asociacijos, organizacijos ar grupės;

23) suinteresuota visuomenė – tai visuomenės dalis, kuriai turėjo ar gali turėti poveikio sprendimų aplinkos klausimais priėmimas pagal šios direktyvos 6 ir 7 straipsnius arba kuri yra juo suinteresuota; šiame apibrėžime nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios visus reikalavimus pagal nacionalinę teisę, yra laikomos suinteresuotomis;

24) veiklos vykdytojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už kasybos atliekų tvarkymą pagal valstybės narės, kurioje tvarkomos kasybos atliekos, nacionalinės teisės aktus, įskaitant laikiną kasybos atliekų saugojimą, taip pat eksploatacijos laikotarpį ir priežiūros po uždarymo laikotarpį;

25) atliekų turėtojas – tai kasybos atliekų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi atliekų;

26) kompetentingas asmuo – tai fizinis asmuo, kuris turi techninių žinių ir patirties, kaip apibrėžta valstybės narės, kurioje veikia tas asmuo, nacionalinės teisės aktuose, vykdyti šioje direktyvoje numatytas pareigas;

27) kompetentinga institucija – tai institucija ar institucijos, kurias valstybė narė paskiria atsakingomis už šioje direktyvoje numatytų pareigų vykdymą;

28) teritorija – tai visa konkrečioje geografinėje vietoje esanti žemė, kurioje vykdomą veiklą kontroliuoja ir valdo veiklos vykdytojas;

29) esminis pakeitimas – tai atliekų įrenginio struktūros ar veiklos pokytis, kuris, kompetentingos institucijos nuomone, gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai.