EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/590 2024 m. vasario 7 d. dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 (Tekstas svarbus EEE)

(1)

Europos žaliuoju kursu, nustatytu 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate, buvo nustatyta nauja Sąjungos augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Joje dar kartą patvirtinamas Komisijos siekis, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui ir nulinės taršos žemynu, ir siekiama apsaugoti piliečių sveikatą bei gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio, užtikrinant įtraukią, teisingą ir sąžiningą pertvarką nė vieno nepaliekant nuošalyje. Be to, Sąjunga yra įsipareigojusi užtikrinti visapusišką Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (3) ir 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2022/591 (4), įgyvendinimą ir yra įsipareigojusi laikytis Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslų;

(2)

ozono sluoksnis apsaugo žmones ir kitus gyvus organizmus nuo žalingos ultravioletinės (toliau – UV) saulės spinduliuotės. Moksliškai įrodyta, kad nuolatinis ozono sluoksnį ardančių medžiagų išmetimas daro didelę žalą ozono sluoksniui, o tai daro didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, ekosistemoms ir biosferai, taip pat turi didelius ekonominius padarinius, jei nesiimama veiksmų;

(3)

remiantis Tarybos sprendimu 88/540/EEB (5) Sąjunga tapo Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos (6) ir Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (7) (toliau – Protokolas) šalimi. Protokolas ir vėlesni jo Šalių sprendimai sudaro pasauliniu mastu privalomų kontrolės priemonių, skirtų ozono sluoksnio ardymo problemai spręsti, rinkinį;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2009 (8), užtikrinama, inter alia, kad Sąjunga laikysis Protokolo. Vertindama tą reglamentą Komisija padarė išvadą, kad pagal tą reglamentą nustatytos kontrolės priemonės iš esmės ir toliau atitinka paskirtį, yra veiksmingos ir labai prisidėjo prie stratosferos ozono sluoksnio atsistatymo ir klimato atšilimo mažinimo;

(5)

yra aiškių įrodymų, kad ozono sluoksnį ardančių medžiagų kiekis atmosferoje sumažėjo, o stratosferos ozono sluoksnis atsistato. Tačiau naujausi vertinimai rodo, kad ozono sluoksnio atsikūrimas vis dar yra trapus ir prognozuojama, kad ozono sluoksnis atsistatys tiek, kad jo koncentracija vėl būtų tokia kaip iki 1980 m., ne greičiau kaip iki XXI amžiaus vidurio. Todėl padidėjusi UV spinduliuotė ir toliau kelia didelę grėsmę sveikatai ir aplinkai. Siekiant išvengti tolesnio ozono sluoksnio atsikūrimo vėlavimo rizikos, būtina užtikrinti, kad esami įsipareigojimai būtų visiškai įgyvendinti, kad būtų imtasi daugiau veiksmų dėl likusiųjų išmetamųjų teršalų šaltinių, siekiant sumažinti jų išmetimą, ir kad būtų nustatytos būtinos priemonės bet kokiems būsimiems iššūkiams greitai ir veiksmingai spręsti;

(6)

dauguma ozono sluoksnį ardančių medžiagų taip pat turi didelį potencialą paveikti visuotinį atšilimą (toliau – VAP) ir daro įtaką temperatūros didėjimui pasaulyje. Atsižvelgiant į svarbias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2021 m. specialiosios ataskaitos išvadas, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad būtų dedamos visos įmanomos pastangos siekiant sumažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų išmetimą. Išmetamo teršalų kiekio mažinimas padeda siekti Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) (toliau – Paryžiaus susitarimas) (9), tikslo užtikrinti, kad pasaulio temperatūra šiame šimtmetyje kiltų kur kas mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C;

(7)

be medžiagų ozono ardymo potencialo (toliau – OAP), jų atitinkamas VAP taip pat turėtų būti įtrauktas į šį reglamentą, siekiant didinti informuotumą apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų VAP;

(8)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2009 ir ankstesniais Sąjungos teisės aktais nustatytos griežtesnės kontrolės priemonės, nei reikalaujama pagal Protokolą, ir nustatomos griežtesnės importo ir eksporto taisyklės;

(9)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamyba ir pateikimas rinkai buvo palaipsniui nutraukti beveik visais naudojimo atvejais. Taip pat draudžiama pateikti rinkai produktus ir įrangą, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų arba kurių veikimas priklauso nuo tų medžiagų, išskyrus tam tikrus atvejus, kai tokias medžiagas vis dar leidžiama naudoti. NET ir palaipsniui atsisakius ozono sluoksnį ardančių medžiagų, tam tikromis sąlygomis būtina ir toliau leisti taikyti išimtis tam tikriems naudojimo atvejais, jei alternatyvų dar nėra;

(10)

2021 m. Sąjungoje buvo gaminama daugiau ozono sluoksnį ardančių medžiagų nei per pastaruosius 10 metų ir, palyginti su 2020 m., gamyba padidėjo 27 %. Remiantis Europos aplinkos agentūros ataskaitos „Ozoną ardančios medžiagos 2022 m.“ (angl. „Ozone-Depleting Substances, 2022“) duomenimis, 90 % tokio padidėjimo lėmė naudojimas kaip žaliava. 2021 m., palyginti su 2020 m., žaliavų naudojimas padidėjo 11 %. Nors nukrypti leidžianti nuostata, taikoma ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms, naudojamoms kaip žaliava tam tikrų prekių, įskaitant vaistus, cheminei gamybai, yra pagrįsta atsižvelgiant į mažus išmetamųjų teršalų kiekius ir į tai, kad nėra įmanomų alternatyvų joms, svarbu reguliariai vertinti alternatyvų prieinamumą ir faktinį išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su esamais žaliavų naudojimo būdais. Komisija, jei tinkama, turėtų priimti deleguotuosius aktus, kad nustatytų cheminių procesų, kuriems draudžiama I priede išvardytas ozono sluoksnį ardančias medžiagas naudoti kaip žaliavą, sąrašą. Deleguotuose aktuose turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar yra techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamų alternatyvų, remiantis pagal Protokolą atliktais techniniais vertinimais, visų pirma kas ketverius metus teikiamomis ataskaitomis ir kitomis techninėmis ataskaitomis, kurias pagal Protokolą parengia vertinimo grupės ir kurios apima esamų naudojimo kaip žaliava alternatyvų ir išmetamųjų teršalų lygį, susijusį su esamais naudojimo kaip žaliava būdais, vertinimus, ir kurios suteikia pakankamą pagrindą priimti sprendimui, ar uždrausti tam tikrus naudojimo kaip žaliava būdus. Jei tokių vertinimų, atliktų pagal Protokolą, nėra, Komisija turėtų pati atlikti vertinimą remdamasi techniniais duomenimis apie esamą naudojimą kaip žaliava, su juo susijusį išmetamųjų teršalų kiekį ir jo poveikį ozono sluoksniui ir klimatui, taip pat apie techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamų alternatyvų prieinamumą, ir, kai tinkama, remdamasi tuo vertinimu turėtų priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų sudarytas cheminių gamybos procesų, kuriems draudžiama naudoti I priede išvardytas ozono sluoksnį ardančias medžiagas kaip žaliavą, sąrašas. Tas sąrašas gali būti atnaujintas atsižvelgiant į vertinimo grupių pagal Protokolą kas ketverius metus rengiamų ataskaitų išvadas arba į pačios Komisijos atliktą vertinimą;

(11)

atsižvelgiant į mažus ozono sluoksnį ardančių medžiagų kiekius, faktiškai naudojamus svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, šiuo atžvilgiu reikia nustatyti proporcingą kontrolės priemonę. Registracijos įpareigojimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 turėtų būti pakeistas reikalavimu saugoti įrašus, kad būtų galima užkirsti kelią neteisėtam naudojimui ir stebėti alternatyvų kūrimą;

(12)

pateikti rinkai ir naudoti halonus turėtų būti leidžiama tik būtiniausioms reikmėms, kurios turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į alternatyvių medžiagų ar technologijų prieinamumą ir tarptautinių standartų raidą;

(13)

pagal Protokolą įsteigtas Halonų techninių galimybių komitetas nurodė, kad negrynų halonų išteklių būtiniausioms reikmėms pasauliniu lygmeniu patenkinti nuo 2030 m. gali nepakakti. Siekiant išvengti gaminti naujus halonus būsimiems poreikiams patenkinti, svarbu imtis priemonių, kad būtų padidintos iš įrangos surinktų halonų atsargos ir nustatyta tinkama stebėsena;

(14)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 metilbromido naudojimo visoms būtiniausioms reikmėms, įskaitant karantininį apdorojimą ir apdorojimą prieš transportavimą, išimtis nustojo galioti 2011 m. kovo 18 d. Protokole yra nuostatų, reglamentuojančių naudojimą ekstremaliosios situacijos atveju. Tos nuostatos Sąjungoje iki šiol nebuvo taikomos. Todėl mažai tikėtina, kad bet kuriam Sąjungos subjektui galėtų prireikti pasinaudoti tomis nuostatomis. Tačiau, kadangi galimybės, kad ateityje kils ekstremaliųjų situacijų, atmesti negalima ir siekiant suderinti šį reglamentą su Protokolu, turėtų būti palikta galimybė taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą susidarius nepaprastajai padėčiai, t. y. netikėtų tam tikrų kenkėjų ar ligų protrūkių atveju, kai toks naudojimas ekstremaliosios situacijos atveju turėtų būti ir toliau leidžiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1107/2009 (10) ir (ES) Nr. 528/2012 (11). Tokiais atvejais turėtų būti nurodytos priimtos išmetamo kiekio mažinimo iki minimumo priemonės, pavyzdžiui, atliekant dirvožemio valymą naudoti nepralaidžias plėveles;

(15)

didėja susirūpinimas dėl kai kurių II priede išvardytų pagal Protokolą nekontroliuojamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų poveikio bendram išmetamų teršalų kiekiui, įskaitant didėjančią dichlormetano koncentraciją atmosferoje, dėl kurios gerokai gali būti pavėlintas stratosferos ozono sluoksnio atsikūrimas. Tų ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamyba Sąjungoje, išreikšta metrinėmis tonomis, 2021 m. buvo apytiksliai keturis kartus didesnė nei pagal Protokolą kontroliuojamų ozoną ardančių medžiagų, išvardytų I priede. Tačiau gamyba, išreikšta OAP tonomis, buvo apytiksliai keturis kartus mažesnė nei I priede išvardytų ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Būtina nustatyti būsimas plitimo valdymo priemones ir svarbu vykdyti geresnę stebėseną, be kita ko, pasitelkiant nuostatas dėl surinkimo arba sunaikinimo, nuotėkio remonto ir ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kurios nekontroliuojamos pagal Protokolą, netyčinio išleidimo prevenciją;

(16)

šiame reglamente nustatyti apribojimai, susiję su produktais ir įranga, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, taip pat turėtų būti taikomi produktams ir įrangai, kurių veikimas priklauso nuo tų medžiagų, kad būtų užkirstas kelias tų apribojimų apėjimui;

(17)

svarbu užtikrinti, kad ozono sluoksnį ardančias medžiagas būtų leidžiama pateikti rinkai siekiant jas regeneruoti Sąjungoje. Ozono sluoksnį ardančias medžiagas ir produktus bei įrangą, kuriuose yra šių medžiagų arba kurių veikimas priklauso nuo tų medžiagų, taip pat turėtų būti leidžiama pateikti rinkai sunaikinimo tikslais, naudojant Protokolo šalių patvirtintas technologiją arba technologiją, kuri Protokolo šalių dar nebuvo patvirtinta, bet atitinka Sąjungos ir nacionalinę teisę;

(18)

pakartotinai neužpildomos ozono sluoksnį ardančių medžiagų talpyklos turėtų būti uždraustos, kadangi jas ištuštinus tam tikras aušalo kiekis neišvengiamai lieka talpyklose, o vėliau išleidžiamas į atmosferą. Šiuo reglamentu reikėtų uždrausti jų eksportą, importą, pateikimą rinkai, vėlesnį tiekimą ar tiekimą rinkai ir naudojimą, išskyrus laboratorijų ir analizės svarbiausių reikmių tikslais, ir jų eksportą; Siekiant užtikrinti, kad pakartotinai užpildomos ozono sluoksnį ardančių medžiagų talpyklos būtų pakartojamai užpildomos ir nepašalinamos, o pakartotinai užpildomos, turėtų būti reikalaujama, kad įmonės, teikdamos pakartotinai užpildomas talpyklas rinkai, pateiktų atitikties deklaraciją, kurioje būtų įrodymų, kad yra nustatyta talpyklų grąžinimo tvarka joms pakartotinai užpildyti;

(19)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 (12) numatytas medžiagų, klasifikuojamų kaip ozono sluoksnį ardančios medžiagos, ženklinimas ir mišinių, kuriuose yra tokių medžiagų, ženklinimas. Kadangi ozono sluoksnį ardančias medžiagas, pagamintas žaliavų, technologijos agentų, svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms, leidžiama išleisti į laisvą apyvartą rinkoje, tas medžiagas reikėtų atskirti nuo medžiagų, kurios gaminamos kitais tikslais;

(20)

išimtiniais atvejais turėtų būti įmanoma leisti eksportuoti produktus ir įrangą, kuriuose yra hidrochlorfluorangliavandenilių, tais atvejais, kai galėtų būti naudingiau leisti tiems produktams ir įrangai užbaigti savo natūralų gyvavimo ciklą trečiojoje šalyje nei nutraukti jų eksploataciją ir juos pašalinti Sąjungoje;

(21)

atsižvelgiant į tai, kad dėl kai kurių ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamybos proceso kaip šalutinis produktas gali išsiskirti fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos trifluormetanas, toks šalutinis produktas turėtų būti sunaikinamas arba surenkamas, kad vėliau jį būtų galima naudoti, nes tai yra ozono sluoksnį ardančios medžiagos pateikimo rinkai sąlyga. Gamintojai ir importuotojai turėtų būti įpareigoti dokumentuoti rizikos mažinimo priemones, priimtas siekiant išvengti trifluormetano išmetimo gamybos proceso metu, ir pateikti tų šalutinių produktų išmetamų teršalų suardymo bei surinkimo vėlesniam naudojimui įrodymus taikant geriausius prieinamus gamybos būdus. Tuo metu, kai ozono sluoksnį ardanti medžiaga pateikiama rinkai, turėtų būti pateikta atitikties deklaracija;

(22)

siekiant palengvinti muitinį tikrinimą, svarbu nurodyti informaciją, kuri turi būti pateikta muitinėms valstybėse narėse, į kurias importuojamos arba iš kurių eksportuojamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos, produktai bei įranga, kuriems taikomas šis reglamentas, importo ir eksporto atvejais, taip pat muitinių ir, kai tinkama, rinkos priežiūros institucijų užduotis, kurias jos turi vykdyti įgyvendindamos tų medžiagų ir produktų bei įrangos importo ir eksporto draudimus ir apribojimus. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 (13), kuriuo nustatomos rinkos priežiūros ir į Sąjungos rinką patenkančių gaminių kontrolės taisyklės, taikomas cheminėms medžiagoms, gaminiams ir įrangai, kuriems taikomas šis reglamentas, jei nėra konkrečių nuostatų, kuriomis būtų konkrečiau reglamentuojami konkretūs rinkos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo aspektai. Kai šiame reglamente nustatomos konkrečios nuostatos, pavyzdžiui, dėl muitinio tikrinimo, pirmenybė teikiama toms konkretesnėms nuostatoms, kuriomis papildomos Reglamente (ES) 2019/1020 nustatytos taisyklės. Siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą, šis reglamentas turėtų būti taikomas visų formų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kurioms taikomas šis reglamentas, tiekimui, įskaitant Reglamento (ES) 2019/1020 6 straipsnyje nurodytą nuotolinę prekybą;

(23)

siekiant išvengti neteisėtos prekybos draudžiamomis medžiagomis, produktais ir įranga, kuriems taikomas šis reglamentas, jame nustatyti draudimai ir prekybos licencijavimo reikalavimai turėtų būti taikomi ne tik prekių įvežimui į Sąjungos muitų teritoriją išleisti į laisvą apyvartą, bet ir laikinajam saugojimui bei kitoms muitinės procedūroms, nustatytoms pagal Sąjungos muitų teisę. Siekiant išvengti nereikalingos naštos veiklos vykdytojams ir muitinėms, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos suteikti licencijas laikinai saugomoms prekėms;

(24)

ozono sluoksnį ardančių medžiagų importo ir eksporto licencijavimo sistema yra esminis reikalavimas pagal Protokolą siekiant stebėti prekybą ir užkirsti kelią neteisėtai veiklai šioje srityje. Licencijos turėtų būti ribotos trukmės, siekiant užtikrinti, kad įmonės reguliariai peržiūrėtų galimybes naudoti alternatyvas. Siekiant užtikrinti automatinį tikralaikį muitinį tikrinimą siuntų lygmeniu, taip pat elektroninį keitimąsi informacija apie visas muitinei teikiamas medžiagų ir produktų bei įrangos siuntas, kurioms taikomas šis reglamentas, ir jos saugojimą, būtina elektroninę ozono sluoksnį ardančių medžiagų licencijavimo sistemą sujungti su Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka (toliau – ES muitinės vieno langelio aplinka), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2399 (14). Atsižvelgiant į tą sąsają su ES muitinės vieno langelio aplinka, būtų neproporcinga Sąjungoje numatyti siuntų licencijavimo sistemą;

(25)

siekiant užtikrinti, kad medžiagos, produktai bei įranga, kuriems taikomas šis reglamentas, kurie buvo neteisėtai importuoti į Sąjungos rinką, nebūtų vėl patekę į rinką, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų konfiskuoti arba areštuoti tas medžiagas, produktus ir įrangą, kad juos pašalintų. Šio reglamento reikalavimų neatitinkančių medžiagų, produktų ir įrangos reeksportas bet kuriuo atveju turėtų būti draudžiamas;

(26)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagal šį reglamentą tikrinimą atliekančių muitinių įstaigų darbuotojai arba kiti pagal nacionalines taisykles įgalioti asmenys turėtų tinkamų išteklių ir žinių, pavyzdžiui, jiems rengiant mokymus, ir būtų pakankamai aprūpinti, kad galėtų spręsti neteisėtos prekybos ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis, produktais ir įranga, kurioms taikomas šis reglamentas, atvejus. Valstybės narės turėtų paskirti muitinės įstaigas ar kitas vietas, kurios atitinka šias sąlygas ir todėl yra įgaliotos atlikti importo, eksporto ir tranzito muitinį tikrinimą;

(27)

kovojant su šio reglamento pažeidimais, ypač neteisėta prekyba, labai svarbus visų įgyvendinant šį reglamentą dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų institucijų, t. y. muitinių, rinkos priežiūros institucijų, aplinkos apsaugos institucijų ir bet kurių kitų patikrinimus atliekančių kompetentingų institucijų, bendradarbiavimas ir keitimasis būtina informacija tarp valstybių narių ir su Komisija. Kadangi keitimasis su rizika susijusia muitinės informacija yra konfidencialus, tuo tikslu turėtų būti naudojama Muitinės rizikos valdymo sistema;

(28)

vykdant šiuo reglamentu jai pavestas užduotis ir siekiant skatinti kompetentingų institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą bei tinkamą keitimąsi informacija atitikties patikrinimų ir neteisėtos prekybos ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis atvejais, Komisijai turėtų pasitelkti Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (toliau – OLAF), įsteigtą Komisijos sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas (15). OLAF turėtų turėti galimybę susipažinti su visa būtina informacija, kad palengvintų savo užduočių vykdymą;

(29)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Protokolo, turėtų būti uždrausta importuoti iš valstybės, kuri nėra Protokolo šalis, ir į ją eksportuoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas ir produktus bei įrangą, kuriuose yra šių medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso;

(30)

tyčinis ozono sluoksnį ardančių medžiagų išleidimas į atmosferą, kai toks išleidimas yra neteisėtas, yra sunkus šio reglamento pažeidimas ir turėtų būti aiškiai uždraustas. Įmonės turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad sumažintų netyčinį ozono sluoksnį ardančių medžiagų išleidimą į atmosferą, taip pat atsižvelgdamos į jų VAP. Todėl būtina nustatyti nuostatas dėl panaudotų ozono sluoksnį ardančių medžiagų surinkimo iš produktų ir įrangos ir dėl tokių medžiagų nuotėkio prevencijos. Siekiant kuo labiau sumažinti išmetamą teršalų kiekį, surinkimo įpareigojimai taip pat turėtų būti taikomi pastatų savininkams ir rangovams, kai iš pastatų pašalinamos tam tikros putos;

(31)

reikalavimas surinkti ozono sluoksnį ardančias medžiagas iš statybinių medžiagų putų galėtų paskatinti griovimo, regeneravimo ir recirkuliavimo technologijų inovacijas ir mokslinius tyrimus bei plėtrą ir galėtų turėti teigiamą poveikį užimtumui, nes eksploatacijos nutraukimo procesams reikia daug darbo jėgos ir tokios rūšies atliekoms reikia didesnių tvarkymo pajėgumų. Todėl svarbu parengti tinkamas mokymo programas, atitinkančias poreikį turėti tinkamos kvalifikacijos fizinių asmenų, kurie surinktų putose esančias ozono sluoksnį ardančias medžiagas;

(32)

būtina nustatyti taisykles dėl II priede išvardytų ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kurios nekontroliuojamos pagal Protokolą, atsižvelgiant į Sąjungoje pagaminamą ir sunaudojamą kiekį, taip pat į tų medžiagų poveikį stratosferos ozonui; Yra ir kitų pripažintų problemų, darančių poveikį ozono sluoksnio atsikūrimui, sektoriuose, kuriems šis reglamentas netaikomas. Jos apima diazoto monoksidą, kuris, remiantis pagal OAP įvertintu išmetamųjų teršalų kiekiu, yra viena iš svarbiausių likusių ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Azoto oksidas sudaro didžiąją dalį antropogeninės kilmės teršalų, išmetamų vykdant žemės ūkio veiklą; Komisija dėl šios srities įsipareigojo imtis veiksmų po to, kai buvo paskelbtas 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatas „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo““. Kita problema – intensyvūs miškų gaisrai, kuriems svarbu užkirsti kelią, nes jie gali gerokai padidinti aerozolių kiekį stratosferoje ir taip gali paveikti stratosferos ozoną;

(33)

valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie kompetentingų institucijų nustatytus neteisėtos prekybos atvejus, įskaitant skirtas sankcijas;

(34)

halonus turėtų būti leidžiama naudoti tik būtiniausioms reikmėms, nustatytoms šiame reglamente. Valstybės narės turėtų pranešti apie halonų kiekį, įrengtą, naudojamą ar saugomą būtiniausioms reikmėms tenkinti, taip pat apie plitimo valdymo priemones, kuriomis siekiama sumažinti tų medžiagų išmetimą, ir apie pažangą, padarytą identifikuojant alternatyvas. Ta informacija reikalinga norint sužinoti, kiek halonų Sąjungoje vis dar galima naudoti būtiniausioms reikmėms, taip pat stebėti technologijų pažangą toje srityje siekiant nustatyti, kai tam tikroms reikmėms halonai tampa nebereikalingi;

(35)

Protokole reikalaujama pateikti ataskaitas apie prekybą ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis. Todėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamintojai, importuotojai ir eksportuotojai turėtų kasmet pranešti apie prekybą ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis. Taip pat reikėtų pranešti apie prekybą II priede išvardytomis ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis, kurios nekontroliuojamos pagal Protokolą, kad būtų galima įvertinti, ar reikia išplėsti kai kurių arba visų kontrolės priemonių, taikomų I priede išvardytoms ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms, taikymą ir toms medžiagoms;

(36)

Komisija Sąjungos vardu Ozono sekretoriatui kasmet teikia ataskaitas dėl pagal Protokolą kontroliuojamų ozono sluoksnį ardančių medžiagų importo ir eksporto. Nors už tokių medžiagų gamybos ir sunaikinimo ataskaitų teikimą atsako valstybės narės, Komisija turėtų pateikti pirminius duomenis apie tą veiklą, kad Ozono sekretoriatui būtų lengviau anksti apskaičiuoti Sąjungos suvartojimą. Nesant pranešimų, kuriais išplečiama išlyga dėl regioninės ekonominės integracijos organizacijos, Komisija turėtų toliau rengti metines ataskaitas, kartu užtikrindama, kad valstybėms narėms būtų suteikta pakankamai laiko peržiūrėti Komisijos pateiktus pirminius duomenis, siekiant išvengti nenuoseklumo;

(37)

valstybių narių kompetentingos institucijos, įskaitant aplinkos apsaugos institucijas, rinkos priežiūros institucijas ir muitines, turėtų atlikti patikrinimus laikydamosi rizika grindžiamo požiūrio, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi. Toks požiūris būtinas siekiant nukreipti dėmesį į veiklą, kuri kelia didžiausią neteisėtos prekybos ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis, kurioms taikomas šis reglamentas, arba neteisėto jų išleidimo į atmosferą riziką. Be to, kompetentingos institucijos turėtų atlikti patikrinimus, kai turi įrodymų ar kitos svarbios informacijos apie galimus neatitikties atvejus. Kai tinkama ir kiek įmanoma, tokia informacija turėtų būti perduota muitinėms, kad prieš tikrinimą būtų galima atlikti rizikos analizę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnį (16). Svarbu užtikrinti, kad tais atvejais, kai kompetentingos institucijos nustato šio reglamento pažeidimų atvejus, kompetentingos institucijos, atsakingos už sankcijų skyrimą, būtų informuojamos, kad prireikus jos galėtų skirti tinkamą sankciją;

(38)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus įmonėms būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos;

(39)

valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti taisykles dėl baudžiamųjų sankcijų arba administracinių sankcijų, arba abiejų šių sankcijų rūšių už tuos pačius pažeidimus. Kai valstybės narės už tą patį pažeidimą skiria ir baudžiamąsias, ir administracines sankcijas, tomis sankcijomis neturėtų būti pažeista teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam vykstant baudžiamajam procesui dėl tos pačios nusikalstamos veikos (ne bis in idem), kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

(40)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su:

Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (17);

(41)

siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl:

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (18). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(42)

asmenų apsauga valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (19), o asmenų apsaugos Komisijai tvarkant asmens duomenis reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 (20), visų pirma kai tai susiję su tvarkymo konfidencialumo ir saugumo reikalavimais, asmens duomenų perdavimu iš Komisijos valstybėms narėms, tvarkymo teisėtumu ir duomenų subjektų teisėmis gauti informaciją, susipažinti su savo asmens duomenimis ir juos ištaisyti;

(43)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2022 m. gegužės 20 d. pateikė oficialias pastabas;

(44)

pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, asmens teisių pagal Sąjungos teisę teisminę apsaugą turi užtikrinti valstybių narių teismai. Be to, Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 19 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės numatytų teisių gynimo priemones, kurios yra pakankamos užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. Tuo atžvilgiu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visuomenė, įskaitant fizinius ar juridinius asmenis, turėtų teisę kreiptis į teismą pagal įsipareigojimus, dėl kurių valstybės narės susitarė pagal 1998 m. birželio 25 d. JT konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (21) (toliau – Orhuso konvencija);

(45)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. spręsti ozono sluoksnio ardymo problemą, taip prisidedant prie stratosferinio ozono sluoksnio atsistatymo, klimato atšilimo mažinimo ir Protokolo laikymosi užtikrinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl sprendžiamos aplinkosaugos problemos tarpvalstybinio pobūdžio bei šio reglamento poveikio Sąjungos vidaus ir išorės prekybai tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, pagal ES sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(46)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2009 reikia padaryti dalinių pakeitimų. Siekiant aiškumo tas reglamentas turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu,