V PRIEDAS

1. Šiame priede pateikiami papildomi finansinės informacijos formų (FINREP), pateiktų šio reglamento III ir IV prieduose, nurodymai. Šis priedas papildo nurodymus, kurie yra įtraukti į III ir IV prieduose pateiktas formas kaip nuorodos.

2. Įstaigos, naudojančios TFAS atitinkančius nacionalinius apskaitos standartus (toliau – atitinkantys nacionaliniai BAP), taiko šiame priede pateiktus bendruosius ir TFAS nurodymus, nebent nurodyta kitaip. Tai nedaro poveikio atitinkamų nacionalinių BAP reikalavimų suderinamumui su BAD reikalavimais. Įstaigos, kurios taiko TFAS neatitinkančius nacionalinius BAP reikalavimus arba kurios jų dar nesuderino su 9-ojo TFAS reikalavimais, taiko šiame priede pateiktus bendruosius ir BAD nurodymus, nebent nurodyta kitaip.

3. Formose nurodyti duomenų vienetai parengiami pagal atitinkamos apskaitos sistemos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 77 punkte, duomenų pripažinimo, įskaitymo ir vertinimo taisykles.

4. Įstaiga pateikia tik tas formų dalis, kurios susijusios su:

5. III ir IV prieduose bei šiame priede vartojamos tokios santrumpos:

6. III ir IV prieduose pilkai pažymėti duomenų vienetai reiškia, kad tų duomenų nereikalaujama arba kad jų pateikti neįmanoma. IV priedo eilutė arba skiltis su juodai pažymėtomis nuorodomis reiškia, kad susijusių duomenų vienetų nereikia pateikti toms įstaigoms, kurios laikosi nuorodų, esančių toje eilutėje arba skiltyje.

7. III ir IV priedo formose pateiktos netiesioginės patvirtinimo taisyklės, kurios yra nustatytos pačiose formose naudojantis tvarka.

8. Jeigu formos straipsnio žymėje naudojami skliaustai, tai reiškia, kad šis straipsnis turi būti atimtas prieš gaunant visą sumą, bet tai nereiškia, kad jo suma bus neigiama.

9. Straipsniai, kurių suma neigiama, nurodomi formose įrašant „(–)“ ženklą prie žymės pradžios, pvz., „(–) Supirktos nuosavos akcijos“.

10. „Duomenų vienetų modelyje“ (DVM) finansinės informacijos teikimo formose, pateiktose III ir IV prieduose, visi duomenų vienetai (langeliai) turi „bazinį straipsnį“, kuriam priskirtas „kredito/debeto“ požymis. Tuo priskyrimu užtikrinama, kad visi subjektų ataskaitų duomenų vienetai būtų nurodomi remiantis „ženklų tvarka“, ir suteikiama informacija apie „kredito/debeto“ požymį, kuris atitiktų kiekvieną duomenų vienetą.

11. Schemoje ši tvarka atrodo taip, kaip parodyta 1 lentelėje.

12. Jei šiame priede nenustatyta kitaip, FINREP formos parengiamos vykdant rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą pagal KRR 1 dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnį. Įstaigos atsiskaito už savo patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones taikydamos tuos pačius metodus, kaip rizikos ribojimu pagrįsto konsolidavimo atveju:

13. III ir IV prieduose, taip pat šiame priede „apskaitos portfeliai“ yra finansinės priemonės, kurios sujungiamos pagal vertinimo taisykles. Į tokį jungimą neįtraukiamos nei investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, pareikalavus gaunamos lėšos, priskiriamos prie „Grynųjų pinigų ir lėšų centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo“, nei finansinės priemonės, priskiriamos prie „laikomų parduoti“ ir nurodomos straipsniuose „Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti“ ir „Įsipareigojimai, įtraukti į perleidžiamas grupes, priskiriamas prie laikomų parduoti“.

14. Pagal nacionalinius BAP įstaigos, kurioms leidžiama arba iš kurių reikalaujama taikyti tam tikras finansinių priemonių vertinimo taisykles tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose, pateikia atitinkamus apskaitos portfelius pagal TFAS tokiu mastu, kokiu pagal tas taisykles reikalaujama. Jeigu finansinių priemonių vertinimo taisyklės, kurias įstaigoms leidžiama naudoti arba kurias joms reikia naudoti pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP, yra susietos su 39-uoju TAS, įstaigos pateikia BAD pagrįstus apskaitos portfelius visoms savo finansinėms priemonėms, kol jų taikomos vertinimo taisyklės bus susietos su 9-uoju TFAS.

15. Finansiniam turtui naudojami šie TFAS pagrįsti apskaitos portfeliai:

16. Finansiniam turtui naudojami šie nacionaliniais BAP pagrįsti apskaitos portfeliai:

17. Sąvoka „prekybinis finansinis turtas“ apima visą finansinį turtą, priskiriamą prie prekybinio turto pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Neatsižvelgiant į vertinimo metodiką, taikomą pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP, visos išvestinės finansinės priemonės, dėl kurių ataskaitą teikiančiai įstaigai susidaro teigiamas balansas, kurios neklasifikuojamos kaip apsidraudimo apskaita pagal šios dalies 22 punktą, yra nurodomos kaip prekybinis finansinis turtas. Tas klasifikavimas taip pat taikomas išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP nepripažįstamos balanse arba balanse pripažįstami tik jų tikrosios vertės pokyčiai, arba kurios yra naudojamos kaip ekonominiai apsidraudimo sandoriai, kaip apibrėžta šio priedo 2 dalies 137 punkte.

18. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP finansiniam turtui taikomi „savikainos metodai“ apima tas vertinimo taisykles, pagal kurias skolos priemonė vertinama savikaina pridėjus sukauptas palūkanas ir atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

19. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP „neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas taikant savikainos metodą“ apima finansines priemones, vertinamas taikant savikainos metodus, taip pat priemones, kurios kartais vertinamos mažesniąja iš savikainos arba rinkos verčių (angl. Lower Of COST Or Market, LOCOM, nuosaikusis LOCOM metodas), nepaisant jų faktinio vertinimo ataskaitinę dieną. Turtas, vertinamas taikant nuosaikųjį LOCOM metodą, yra turtas, kuriam LOCOM taikomas tik tam tikromis aplinkybėmis. Tos aplinkybės yra numatytos taikytinoje apskaitos sistemoje ir apima, pavyzdžiui, vertės sumažėjimą, užsitęsusį tikrosios vertės mažėjimą, palyginti su savikaina, arba vadovybės ketinimų pasikeitimą.

20. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP „Kitas neprekybinis neišvestinis finansinis turtas“ apima finansinį turtą, kuris negali būti priskiriamas kitiems apskaitos portfeliams. Tas apskaitos portfelis, be kitų dalykų, apima finansinį turtą, nuolat vertinamą taikant LOCOM (griežtasis LOCOM metodas). Turtas, vertinamas taikant griežtąjį LOCOM metodą, yra turtas, kuriam taikytinoje apskaitos sistemoje numatyta arba iš pradžių ir paskui vertinti taikant LOCOM, arba iš pradžių vertinti savikaina, o paskui – LOCOM.

21. Nesvarbu, koks vertinimo metodas joms taikomas, investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, kurios nėra visiškai arba proporcingai konsoliduojamos pagal reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, nurodomos kaip „Investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“, išskyrus atvejus, kai jos yra priskiriamos prie „laikomų parduoti“ pagal 5-ąjį TFAS.

22. Į straipsnį „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“ įtraukiamos išvestinės finansinės priemonės, dėl kurių ataskaitą teikiančiai įstaigai susidaro teigiamas balansas, kurios pagal TFAS laikomos apsidraudimo apskaitai. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP bankinės knygos išvestinės finansinės priemonės klasifikuojamos kaip išvestinės finansinės priemonės, kurios laikomos apsidraudimo apskaitai, tik kai pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP yra nustatytos specialios bankinės knygos išvestinių finansinių priemonių apskaitos taisyklės ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis mažinama kitos bankinės knygos pozicijos rizika.

23. Finansiniams įsipareigojimams naudojami šie TFAS pagrįsti apskaitos portfeliai:

24. Finansiniams įsipareigojimams naudojami šie nacionaliniais BAP pagrįsti apskaitos portfeliai:

25. Sąvoka „prekybiniai finansiniai įsipareigojimai“ apima visus finansinius įsipareigojimus, priskiriamus prie prekybinių įsipareigojimų pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Neatsižvelgiant į vertinimo metodiką, taikomą pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP, visos išvestinės finansinės priemonės, dėl kurių ataskaitą teikiančiai įstaigai susidaro neigiamas balansas, kurios neklasifikuojamos kaip apsidraudimo apskaita pagal šios dalies 26 punktą, yra nurodomos kaip prekybiniai finansiniai įsipareigojimai. Tas klasifikavimas taip pat taikomas išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP nepripažįstamos balanse arba balanse pripažįstami tik jų tikrosios vertės pokyčiai, arba kurios yra naudojamos kaip ekonominiai apsidraudimo sandoriai, kaip apibrėžta šio priedo 2 dalies 137 punkte.

26. Į straipsnį „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“ įtraukiamos išvestinės finansinės priemonės, dėl kurių ataskaitą teikiančiai įstaigai susidaro neigiamas balansas, kurios pagal TFAS laikomos apsidraudimo apskaitai. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP bankinės knygos išvestinės finansinės priemonės klasifikuojamos kaip apsidraudimo apskaita, tik jeigu pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP yra nustatytos specialios bankinės knygos išvestinių finansinių priemonių apskaitos taisyklės ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis mažinama kitos bankinės knygos pozicijos rizika.

27. III ir IV prieduose, taip pat šiame priede „balansinė vertė“ yra suma, kurią reikia nurodyti balanse. Į finansinių priemonių balansinę vertę įtraukiamos sukauptos palūkanos. Pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP išvestinių finansinių priemonių balansinė vertė yra balansinė vertė pagal nacionalinius BAP, apimanti sukauptas pajamas, premijų vertę ir atidėjinius, jei taikytina, arba yra lygi nuliui, jeigu išvestinės finansinės priemonės nepripažįstamos balanse.

28. Finansinių priemonių sukauptos pajamos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos, jeigu jos pripažįstamos pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP, įskaitant sukauptas palūkanas, premijas ir diskonto normas arba sandorio išlaidas, nurodomos ne kaip kitas turtas ar kiti įsipareigojimai, bet kartu su priemone.

29. Jei taikytina pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP, nurodomas „Prekybos pozicijų, vertinamų tikrąja verte, vertės sumažinimas“. Taikant vertės sumažinimus mažinama prekybinio turto vertė ir didinama prekybinių įsipareigojimų vertė.

30. Finansinis turtas paskirstomas šioms priemonių klasėms: „Grynieji pinigai“, „Išvestinės finansinės priemonės“, „Nuosavybės priemonės“, „Skolos vertybiniai popieriai“ ir „Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai“.

31. „Skolos vertybiniai popieriai“ – įstaigos laikomos skolos priemonės, kurios yra išleistos kaip vertybiniai popieriai ir kurios nėra paskolos, kaip apibrėžta ECB BSI reglamento II priedo 2 dalies lentelėje.

32. „Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai“ – skolos priemonės, kurias laiko įstaigos ir kurios nėra vertybiniai popieriai. Šiame straipsnyje nurodomos paskolos, kaip apibrėžta ECB BSI reglamento II priedo 2 dalies lentelėje (įskaitant kredito įstaigose ir centriniuose bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo, nepriklausomai nuo jų klasifikavimo pagal taikomą apskaitos sistemą), ir kiti išankstiniai mokėjimai, kurie negali būti klasifikuojami kaip „paskolos“, kaip apibrėžta ECB BSI reglamento II priedo 2 dalies lentelėje. „Išankstiniai mokėjimai, kurie nėra paskolos“, toliau apibūdinami šio priedo 2 dalies 85 punkto g papunktyje.

33. Teikiant finansinę informaciją (FINREP), „skolos priemonės“ apima „paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus“ ir „skolos vertybinius popierius“.

34. Skolos priemonių bendra balansinė vertė reiškia:

35. Finansiniai įsipareigojimai paskirstomi šioms priemonių klasėms: „Išvestinės finansinės priemonės“, „Trumposios pozicijos“, „Indėliai“, „Išleisti skolos vertybiniai popieriai“ ir „Kiti finansiniai įsipareigojimai“.

36. III ir IV prieduose, taip pat šiame priede taikoma ECB BSI reglamento II priedo 2 dalies lentelėje pateikta sąvokos „indėliai“ apibrėžtis.

37. „Išleisti skolos vertybiniai popieriai“ – skolos priemonės, kurias kaip skolos vertybinius popierius išleido įstaiga ir kurios nėra indėliai, kaip apibrėžta ECB BSI reglamento II priedo 2 dalies lentelėje.

38. „Kiti finansiniai įsipareigojimai“ apima visus finansinius įsipareigojimus, išskyrus išvestines finansines priemones, trumpąsias pozicijas, indėlius ir išleistus skolos vertybinius popierius.

39. Pagal TFAS „Kiti finansiniai įsipareigojimai“ apima suteiktas finansines garantijas, jeigu jos vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (9-ojo TFAS 4.2.1 straipsnio a punktas), arba iš pradžių pripažinta suma atėmus sukauptą amortizaciją (9-ojo TFAS 4.2.1 straipsnio c punkto ii papunktis). Informacija apie suteiktus kreditavimo įsipareigojimus pateikiama prie „Kitų finansinių įsipareigojimų“, jeigu jie yra priskiriami prie finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje (9-ojo TFAS 4.2.1 straipsnio a punktas), arba jie yra įsipareigojimai suteikti paskolą, kuriai taikoma mažesnė nei rinkos palūkanų norma (9-ojo TFAS 2.3 straipsnio c punktas, 9-ojo TFAS 4.2.1 straipsnio d punktas).

40. Jeigu kreditavimo įsipareigojimai, finansinės garantijos ir kiti suteikti įsipareigojimai yra vertinami tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, bet koks tikrosios vertės pokytis, įskaitant pokyčius dėl kredito rizikos, nurodomas kaip „kiti finansiniai įsipareigojimai“, o ne kaip atidėjiniai „Suteiktiems įsipareigojimams ir garantijoms“.

41. „Kiti finansiniai įsipareigojimai“ taip pat apima mokėtinus dividendus, mokėtinas sumas, susijusias su laikinaisiais ir pereinamaisiais straipsniais, ir sumas, mokėtinas pagal būsimus atsiskaitymus už vertybinių popierių sandorius arba užsienio valiutos keitimo sandorius, jeigu mokėtinos sandorių sumos pripažįstamos prieš mokėjimo datą.

42. Jeigu reikalaujama informaciją suskirstyti pagal sandorio šalis, naudojami šie sandorio šalių sektoriai:

43. Sandorio šalių sektorių suskirstymas turi būti pagrįstas išimtinai tiesioginės sandorio šalies pobūdžiu. Pozicijų, kurios susidarė kartu daugiau negu vieno įsipareigojančiojo asmens atveju, klasifikacija parengiama remiantis įsipareigojančiojo asmens, kuris minėtai įstaigai įgyjant minėtą poziciją buvo svarbesnis arba pagrindinis, ypatybėmis. Be kitų klasifikacijų, kartu susidariusių pozicijų pasiskirstymas pagal sandorio šalies sektorius, įsisteigimo šalį ir NACE kodus turi būti parengiamas remiantis įsipareigojančiojo asmens, kuris nustatant poziciją buvo svarbesnis arba pagrindinis, ypatybėmis.

44. Toliau nurodytų sandorių tiesioginės šalys yra:

1. „Grynieji pinigai“ – turimi nacionalinės ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti.

2. „Lėšos centriniuose bankuose“ apima paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, kurie yra centriniuose bankuose pagal pareikalavimą gaunamos lėšos.

3. „Kiti indėliai iki pareikalavimo“ apima paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, kurie yra kredito įstaigose pagal pareikalavimą gaunamos lėšos.

4. „Investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“ apima investicijas į asocijuotąsias įmones, bendrąsias įmones ir patronuojamąsias įmones, kurios nėra visiškai arba proporcingai konsoliduojamos pagal reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, išskyrus atvejus, kai jos yra priskiriamos prie „laikomų parduoti“ pagal 5-ąjį TFAS, neatsižvelgiant į tai, kaip jos yra vertinamos, įskaitant atvejus, kai pagal apskaitos standartus jas leidžiama įtraukti į skirtingus finansinėms priemonėms naudojamus apskaitos portfelius. Investicijų, apskaitomų taikant nuosavybės metodą, balansinė vertė apima susijusį prestižą.

5. Informacija apie turtą, kuris nėra finansinis turtas ir kuris dėl savo pobūdžio negalėtų būti priskiriamas konkretiems balanso straipsniams, pateikiama straipsnyje „Kitas turtas“. Kitas turtas, be kitų dalykų, apima auksą, sidabrą ir kitas biržos prekes, netgi jeigu jie laikomi prekybos tikslais.

6. Atpirktų nuosavų akcijų balansinė vertė pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP nurodoma kaip „kitas turtas“, jeigu pagal atitinkamus nacionalinius BAP jas leidžiama pateikti kaip turtą.

7. „Ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti,“ turi tą pačią reikšmę, kaip pagal 5-ąjį TFAS.

8. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP atidėjiniai nenumatytiems nuostoliams, susidarantiems dėl neveiksmingosios portfelio apdraudimo dalies, nurodomi arba eilutėje „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“, jeigu nuostoliai susidaro dėl apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės vertinimo, arba eilutėje „Apdraustųjų objektų tikrosios vertės pokyčiai portfelio apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriuose“, jeigu nuostoliai susidaro dėl apdraustosios pozicijos vertinimo. Jeigu neįmanoma atskirti nuostolių, susidarančių dėl apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės vertinimo, ir nuostolių, susidarančių dėl apdraustosios pozicijos vertinimo, visi atidėjiniai nenumatytiems nuostoliams, susidarantiems dėl neveiksmingosios portfelio apdraudimo dalies, nurodomi eilutėje „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“.

9. Atidėjiniai „Pensijų ir kitų nustatytų išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimams“ apima grynųjų nustatytų išmokų įsipareigojimų sumą.

10. Pagal TFAS atidėjiniai „Kitoms ilgalaikėms išmokoms darbuotojams“ apima 19-ojo TAS 153 straipsnyje išvardytas ilgalaikių išmokų darbuotojams planų deficito sumas. Sukauptos išlaidos dėl trumpalaikių išmokų darbuotojams (19-ojo TAS 11 straipsnio a punktas), nustatytų įmokų planai (19-ojo TAS 51 straipsnio a punktas) ir išeitinės išmokos (19-ojo TAS 169 straipsnio a punktas) įtraukiami į straipsnį „Kiti įsipareigojimai“.

11. Pagal TFAS atidėjiniai „Suteiktiems įsipareigojimams ir garantijoms“ apima atidėjinius, susijusius su visais įsipareigojimais ir garantijomis, neatsižvelgiant į tai, ar jų vertės sumažėjimas nustatomas pagal 9-ąjį TFAS, atidėjiniai jiems nustatomi pagal 37-ąjį TAS, ar jie vertinami kaip draudimo sutartys pagal 4-ąjį TFAS. Įsipareigojimai, atsirandantys dėl įsipareigojimų ir finansinių garantijų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, nenurodomi kaip atidėjiniai, nors jie susidaro dėl kredito rizikos, bet kaip „kiti finansiniai įsipareigojimai“ pagal šio priedo 1 dalies 40 punktą. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP atidėjiniai „Suteiktiems įsipareigojimams ir garantijoms“ apima atidėjinius, susijusius su visais įsipareigojimais ir garantijomis.

12. „Akcinis kapitalas, apmokamas pareikalavus“ apima įstaigos išleistas kapitalo priemones, kurios neatitinka kriterijų, kad būtų priskiriamos nuosavybei. Įstaigos į šį straipsnį įtraukia kooperatines akcijas, kurios neatitinka kriterijų, kad būtų priskiriamos nuosavybei.

13. Informacija apie įsipareigojimus, kurie nėra finansiniai įsipareigojimai ir kurie dėl savo pobūdžio negalėtų būti priskiriami konkretiems balanso straipsniams, pateikiama straipsnyje „Kiti įsipareigojimai“.

14. „Įsipareigojimai, įtraukti į perleidžiamas grupes, priskiriamas prie laikomų parduoti“, turi tą pačią reikšmę, kaip pagal 5-ąjį TFAS.

15. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP „Atidėjiniai bendrai bankinei rizikai“ yra sumos, kurios priskirtos pagal BAD 38 straipsnį. Jeigu jos yra pripažintos, jos yra parodomos atskirai arba kaip įsipareigojimai straipsnyje „atidėjiniai“, arba kaip nuosavybė straipsnyje „kiti rezervai“ pagal atitinkamus nacionalinius BAP.

16. Pagal TFAS nuosavybės priemonės, kurios yra finansinės priemonės, apima sandorius, kuriems taikomas 32-asis TAS.

17. Pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP „Pareikalautas apmokėti, bet dar neapmokėtas kapitalas“ apima įstaigos išleisto kapitalo, kurį pareikalauta apmokėti pasirašiusiosios šalies, balansinę vertę, kuri ataskaitinę datą yra neapmokėta. Jeigu dar neapmokėtas kapitalo padidėjimas registruojamas kaip akcinio kapitalo padidėjimas, pareikalautas apmokėti, bet dar neapmokėtas kapitalas nurodomas 1.3 formos straipsnyje „Pareikalautas apmokėti, bet dar neapmokėtas kapitalas“, taip pat 1.1 formos straipsnyje „Kitas turtas“. Pagal atitinkamus BAD pagrįstus BAP, jeigu kapitalo padidėjimas gali būti registruojamas tik gavus mokėjimą iš akcininkų, neapmokėtas kapitalas 1.3 formoje nenurodomas.

18. „Sudėtinių finansinių priemonių nuosavybės dalis“ apima įstaigos išleistų sudėtinių finansinių priemonių (t. y. finansinių priemonių, kurias sudaro įsipareigojimo ir nuosavybės dalys) nuosavybės dalį, kai atskiriama pagal atitinkamą apskaitos sistemą (įskaitant sudėtines finansines priemones su keliomis įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių vertės yra susijusios).

19. „Kitos išleistos nuosavybės priemonės“ apima nuosavybės priemones, kurios yra finansinės priemonės, išskyrus „Kapitalo priemones“ ir „Sudėtinių finansinių priemonių nuosavybės dalį“.

20. „Kita nuosavybė“ apima visas nuosavybės priemones, kurios nėra finansinės priemonės, įskaitant, be kitų dalykų, mokėjimo akcijomis sandorius, kurie padengiami nuosavybės priemonėmis (2-ojo TFAS 10 straipsnis).

21. „Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai“ apima sukauptą pelną ir nuostolius dėl investicijų į nuosavybės priemones tikrosios vertės pokyčių, kurių atveju ataskaitą teikiantis subjektas neatšaukiamai pasirinko tikrosios vertės pokyčius pateikti kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

22. „Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės apsidraudimo neveiksmingumas“ apima sukauptą apsidraudimo neveiksmingumą, susijusį su tikrosios vertės apsidraudimo sandoriais, kuriuose apdraustasis objektas yra nuosavybės priemonė, vertinama tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis. Šioje eilutėje nurodomas apsidraudimo neveiksmingumas yra sukauptų nuosavybės priemonės tikrosios vertės pokyčių, nurodytų straipsnyje „Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai (apdraustasis objektas)“, ir sukauptų apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės pokyčių, nurodytų straipsnyje „Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai (apsidraudimo priemonė)“ (9-ojo TFAS 6.5.3 ir 6.5.8 straipsniai), skirtumas.

23. „Finansinių įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tikrosios vertės pokyčiai, sietini su kredito rizikos pokyčiais“ apima pelną ir nuostolius, pripažįstamus kitomis bendrosiomis pajamomis ir susijusius su pačios įstaigos kredito rizika dėl įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, neatsižvelgiant į tai, ar priskiriama per pirminį pripažinimą, ar vėliau.

24. „Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimas (veiksmingoji dalis)“ apima užsienio valiutos perskaičiavimo rezervą, skirtą ir galiojančių grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimo sandorių veiksmingajai daliai, ir grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimo sandorių, kurie nebetaikomi, nors užsienyje veikiantis ūkio subjektas toliau pripažįstamas balanse, veiksmingajai daliai.

25. „Apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės. Pinigų srautų apsidraudimo rezervas (veiksmingoji dalis)“ apima pinigų srautų apsidraudimo rezervą, skirtą pinigų srautų apsidraudimo sandorio apsidraudimo išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčių veiksmingajai daliai ir galiojančių, ir nebetaikomų pinigų srautų apsidraudimo sandorių atveju.

26. „Skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai“ apima sukauptą skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, pelną arba nuostolius, atėmus atidėjinį nuostoliams, įvertintą ataskaitinę datą pagal 9-ojo TFAS 5.5 straipsnį.

27. „Apsidraudimo priemonės (nepriskirti elementai)“ apima sukauptus visų toliau nurodytų elementų tikrosios vertės pokyčius:

28. Pagal TFAS „Perkainojimo rezervai“ apima rezervų sumą, susidariusią pirmą kartą taikant TAS, kuri nepriskirta kitų rūšių rezervams.

29. „Kiti rezervai“ dalijami į „Rezervus arba sukauptus nuostolius, susijusius su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, apskaitomas taikant nuosavybės metodą“ ir „Kitus“. „Rezervai ar sukaupti nuostoliai, susiję su investicijomis į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, apskaitomas taikant nuosavybės metodą“ apima sukauptą pajamų ir išlaidų sumą, kuri susidaro dėl minėtų ankstesnių metų investicijų, pripažįstamų pelnu arba nuostoliais, kai jos apskaitomos taikant nuosavybės metodą. „Kiti“ apima rezervus, kurie atskirai neatskleisti kituose straipsniuose ir gali apimti privalomąjį rezervą ir įstatymo numatytą rezervą.

30. „Supirktos nuosavos akcijos“ apima visas finansines priemones, turinčias nuosavų nuosavybės priemonių, kurias iš naujo įsigijo įstaiga, ypatybių, kol jos nėra parduodamos arba amortizuojamos, išskyrus kai pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP jos nurodomos kaip „kitas turtas“.

31. Informacija apie finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir apsidraudimo išvestinių finansinių priemonių, priskiriamų prie kategorijos „apsidraudimo apskaita“, palūkanų pajamas ir palūkanų išlaidas pateikiama arba atskirai nuo kito pelno ir nuostolių pagal straipsnius „palūkanų pajamos“ ir „palūkanų išlaidos“ („švari kaina“), arba kaip dalis pelno arba nuostolių dėl šių kategorijų priemonių („purvina kaina“). „Švarios kainos“ arba „purvinos kainos“ metodas taikomas nuosekliai visoms finansinėms priemonėms, vertinamoms tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir apsidraudimo išvestinėms finansinėms priemonėms, priskiriamoms prie kategorijos „apsidraudimo apskaita“.

32. Įstaigos pateikia informaciją apie toliau nurodytus straipsnius, apimančius pajamas ir išlaidas, susijusias su susijusiomis šalimis, kurios nėra visiškai arba proporcingai konsoliduojamos pagal reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, suskirstytą pagal apskaitos portfelius:

33. „Palūkanų pajamos. Prekybai laikomas finansinis turtas“ ir „Palūkanų išlaidos. Prekybai laikomi finansiniai įsipareigojimai“ (jeigu naudojama „švari kaina“) apima sumas, susijusias su tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios priskiriamos prie „prekybai laikomų“ kategorijos ir kurios ekonominiu, bet ne apskaitos požiūriu yra apsidraudimo priemonės, kad būtų nurodomos teisingos apdraustų finansinių priemonių palūkanų pajamos ir išlaidos.

34. Jeigu naudojama „švari kaina“ – „Palūkanų pajamos. Prekybai laikomas finansinis turtas“ ir „Palūkanų išlaidos. Prekybai laikomi finansiniai įsipareigojimai“ taip pat apima pagal laiką paskirstytus mokesčius ir balansavimo mokėjimus, susijusius su kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertinamomis tikrąja verte ir naudojamomis dalies ar visos finansinės priemonės, tuo metu priskirtos prie vertinamų tikrąja verte, kredito rizikai valdyti (9-ojo TFAS 6.7 straipsnis).

35. „Palūkanų pajamos. Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimas nuo palūkanų normos rizikos“ ir „Palūkanų išlaidos. Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimas nuo palūkanų normos rizikos“ (jeigu naudojama „švari kaina“) apima sumas, kurios yra susijusios su tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, priskiriamomis prie „apsidraudimo apskaitos“ kategorijos, kurios padengia palūkanų normos riziką, įskaitant apsidraudimo sandorius, taikomus straipsnių, kurių rizikos pozicijos užskaitomos tarpusavyje, grupei (grynosios pozicijos apsidraudimo sandorius), ir kurių apdraustoji rizika paveikia skirtingus pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnius. Jeigu naudojama „švari kaina“, tos sumos nurodomos kaip bendrosios palūkanų pajamos ir išlaidos, siekiant pateikti teisingas palūkanų pajamas ir išlaidas dėl apdraustųjų objektų, su kuriais jos yra susijusios. Naudojant „švarią kainą“, kai dėl apdraustojo objekto susidaro palūkanų pajamos (išlaidos), tos sumos nurodomos kaip palūkanų pajamos (išlaidos), net jeigu tai yra neigiama (teigiama) suma.

36. „Palūkanų pajamos. Kitas turtas“ apima palūkanų pajamų sumas, kurios neįtrauktos į kitus straipsnius, pavyzdžiui, pajamas, susijusias su grynaisiais pinigais ir lėšomis centriniuose bankuose ir kitais indėliais iki pareikalavimo, taip pat su ilgalaikiu turtu ir perleidžiamomis turto grupėmis, priskiriamais prie laikomų parduoti, taip pat su grynosiomis palūkanų pajamomis iš grynojo nustatytų išmokų turto.

37. Pagal TFAS, ir jeigu nenustatyta kitaip BAD pagrįstuose nacionaliniuose BAP, palūkanos, susijusios su finansiniais įsipareigojimais, kurių faktinių palūkanų norma yra neigiama, nurodomos eilutėje „Įsipareigojimų palūkanų pajamos“. Šie įsipareigojimai ir jų palūkanos lemia teigiamą įstaigos pelningumą.

38. „Palūkanų išlaidos. Kiti įsipareigojimai“ apima palūkanų išlaidų sumas, kurios neįtrauktos į kitus straipsnius, pavyzdžiui, palūkanų išlaidas, susijusias su įsipareigojimais, įtrauktais į perleidžiamas grupes, priskiriamas prie laikomų parduoti, išlaidas, susidariusias dėl atidėjinio balansinės vertės padidėjimo laikui bėgant, arba grynąsias palūkanų išlaidas dėl grynųjų nustatytų išmokų įsipareigojimų.

39. Pagal TFAS, ir jeigu nenustatyta kitaip BAD pagrįstuose nacionaliniuose BAP, palūkanos, susijusios su finansiniu turtu, kurio faktinių palūkanų norma yra neigiama, nurodomos eilutėje „Turto palūkanų išlaidos“. Tas turtas ir jo palūkanos lemia neigiamą įstaigos pelningumą.

40. Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, dividendų pajamos nurodomos arba kaip „dividendų pajamos“ atskirai nuo kito tų klasių priemonių pelno ir nuostolių, jeigu naudojama „švari kaina“, arba kaip tų klasių priemonių pelno ir nuostolių dalis, jeigu naudojama „purvina kaina“.

41. Nuosavybės priemonių, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, dividendų pajamos apima dividendus, susijusius su priemonėmis, kurių pripažinimas ataskaitiniu laikotarpiu nutrauktas, ir dividendus, susijusius su priemonėmis, turimomis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

42. Dividendų pajamos iš investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones apima tų investicijų dividendus, jeigu jos apskaitomos naudojant ne nuosavybės, bet kitą metodą.

43. „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų, grynoji suma“ apima pelną ir nuostolius dėl finansinių priemonių, priskiriamų prie laikomų prekybai, pakartotinio vertinimo ir pripažinimo nutraukimo. Šis straipsnis taip pat apima pelną ir nuostolius dėl kredito išvestinių finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, naudojamų visos arba dalies finansinės priemonės, priskiriamos prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kredito rizikai valdyti, taip pat dividendų ir palūkanų pajamas ir išlaidas dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, laikomų prekybai, jeigu naudojama „purvina kaina“.

44. „Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taip pat apima sumą, pripažįstamą pelno (nuostolių) ataskaitoje, susijusią su pačios įstaigos kredito rizika dėl įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, jeigu pačios įstaigos kredito rizikos pokyčius pripažinus kitomis bendrosiomis pajamomis atsirastų arba padidėtų apskaitos neatitikimas (9-ojo TFAS 5.7.8 straipsnis). Šis straipsnis taip pat apima pelną ir nuostolius dėl apdraustųjų priemonių, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, jeigu priskiriama siekiant valdyti kredito riziką, taip pat palūkanų pajamas ir išlaidas dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, jeigu naudojama „purvina kaina“.

45. „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažinimo nutraukimo“ neapima pelno dėl nuosavybės priemonių, kurias ataskaitą teikiantis subjektas nusprendžia vertinti tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis (9-ojo TFAS 5.7.1 straipsnio b punktas).

46. Jeigu dėl verslo modelio pakeitimo finansinis turtas pergrupuojamas į skirtingą apskaitos portfelį, pelnas arba nuostoliai dėl pergrupavimo nurodomi atitinkamose apskaitos portfelio, į kurį perkeltas finansinis turtas, eilutėse atsižvelgiant į šiuos dalykus:

47. „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos, grynoji suma“ apima apsidraudimo priemonių ir apdraustųjų objektų pelną ir nuostolius, įskaitant pelną ir nuostolius, susijusius su tais apsidraustaisiais objektais, vertinamais tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, išskyrus nuosavybės priemones, kurie yra įtraukti į tikrosios vertės apsidraudimo sandorį pagal 9-ojo TFAS 6.5.8 straipsnį. Šis straipsnis taip pat apima pinigų srautų apsidraudimo sandorių apsidraudimo priemonių tikrosios vertės pokyčių neveiksmingąją dalį. Pinigų srautų apsidraudimo rezervo arba grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandorių rezervo pergrupavimas pripažįstamas tose pačiose „Pelno (nuostolių) ataskaitos“ eilutėse kaip ir pergrupavimas, kuriam poveikį daro pinigų srautai iš apdraustųjų objektų. „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos, grynoji suma“ taip pat apima grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandorių pelną arba nuostolius. Šis straipsnis taip pat apima grynųjų pozicijų apsidraudimo sandorių pelną.

48. „Pelnas arba nuostoliai dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo“ apima pelną arba nuostolius dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo, išskyrus atvejus, kai jis priskiriamas prie laikomo parduoti arba prie investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones.

48i. „Piniginiai įnašai į pertvarkymo fondus ir indėlių garantijų sistemas“ apima įnašų į pertvarkymo fondus ir indėlių garantijų sistemas sumas, kai tie įnašai mokami pinigais. Jeigu tie įnašai pateikiami mokėjimo įsipareigojimo forma, šis mokėjimo įsipareigojimas įtraukiamas į eilutę „Atidėjiniai arba (–) atidėjinių panaikinimas“ tuo atveju, jeigu dėl šio mokėjimo įsipareigojimo pagal taikomą apskaitos standartą atsiranda įsipareigojimas.

49. „Pakeitimo pelnas arba (–) nuostoliai, grynoji suma“ apima sumas, susidarančias koreguojant finansinio turto bendrą balansinę vertę pagal persvarstytus arba pakeistus sutartyje numatytus pinigų srautus (9-ojo TFAS 5.4.3 straipsnis ir A priedas). Pakeitimo pelnas arba nuostoliai neapima su tikėtinų kredito nuostolių suma susijusio pakeitimo poveikio; jis nurodomas straipsnyje „Finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas“.

50. „Atidėjiniai arba (–) atidėjinių panaikinimas. Suteikti įsipareigojimai ir garantijos“ apima į „Pelno (nuostolių) ataskaitą“ įtrauktas grynąsias sumas atidėjiniams visiems įsipareigojimams ir garantijoms, kuriems taikomi 9-asis TFAS, 37-asis TAS arba 4-asis TFAS, pagal šios dalies 11 punktą arba pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Pagal TFAS visi įsipareigojimų ir finansinių garantijų, vertinamų tikrąja verte, tikrosios vertės pokyčiai nurodomi straipsnyje „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“. Todėl atidėjiniai apima įsipareigojimų ir garantijų, kurių vertės sumažėjimas nustatomas pagal 9-ąjį TFAS arba atidėjiniai jiems nustatomi pagal 37-ąjį TAS, arba jie vertinami kaip draudimo sutartys pagal 4-ąjį TFAS, vertės sumažėjimo sumą.

51. Pagal TFAS „finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas“ apima visą skolos priemonių vertės sumažėjimo pelną arba nuostolius, susidarančius taikant vertės sumažėjimo taisykles pagal 9-ojo TFAS 5.5 straipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar tikėtini kredito nuostoliai pagal 9-ojo TFAS 5.5 straipsnį yra apskaičiuojami 12 mėnesių ar galiojimo laikotarpiui, ir įskaitant gautinų prekybos sumų, sutartyse numatyto turto ir už nuomą gautinų sumų vertės sumažėjimo pelną arba nuostolius (9-ojo TFAS 5.5.15 straipsnis).

52. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP „Finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas“ apima visus finansinių priemonių, vertinamų taikant savikainos metodus, atidėjinius ir atidėjinių vertės atkūrimą dėl skolininko arba emitento kreditingumo pokyčių, taip pat, priklausomai nuo nacionaliniuose BAP pateiktų nurodymų, atidėjinius dėl finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje, arba taikant kitus vertinimo metodus, įskaitant LOCOM, vertės sumažėjimo.

53. „Finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas“ taip pat apima nurašytas sumas, kaip apibrėžta šio priedo šios dalies 72, 74 punktuose ir 165 punkto b papunktyje, kurios nurašymo dieną viršija atidėjinio nuostoliams sumą ir todėl yra pripažįstamos kaip nuostoliai tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje, taip pat anksčiau nurašytų sumų, tiesiogiai nurodytų pelno (nuostolių) ataskaitoje, susigrąžinimus.

54. Patronuojamųjų įmonių, asocijuotųjų įmonių ir bendrųjų įmonių, apskaitomų taikant nuosavybės metodą, konsoliduojamų pagal reguliuojamąją konsolidavimo apimtį, pelno arba nuostolių dalis nurodoma straipsnyje „Investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, apskaitomų taikant nuosavybės metodą, pelno arba (–) nuostolių dalis“. Pagal 28-ojo TAS 10 straipsnį investicijos balansinė vertė sumažinama tų subjektų mokamų dividendų suma. Tų investicijų vertės sumažėjimas nurodomas straipsnyje „(Investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas)“. Pelnas arba nuostoliai dėl šių investicijų pripažinimo nutraukimo nurodomi pagal šios dalies 55 ir 56 punktus.

55. „Pelnas arba nuostoliai dėl ilgalaikio turto ir perleidžiamų turto grupių, priskiriamų prie laikomų parduoti, neatitinkančių nutrauktos veiklos kriterijų“ apima pelną arba nuostolius, susidariusius dėl ilgalaikio turto ir perleidžiamų turto grupių, priskiriamų prie laikomų parduoti ir neatitinkančių nutrauktos veiklos kriterijų.

56. Pagal TFAS pelnas arba nuostoliai dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones pripažinimo nutraukimo nurodomi straipsnyje „Nutrauktos veiklos pelnas arba (–) nuostoliai prieš apmokestinimą“, jeigu jos yra laikomos nutraukta veikla pagal 5-ąjį TFAS. Kai investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones pripažinimas nutraukiamas ir jos anksčiau nebuvo priskirtos prie laikomų parduoti ir nelaikomos nutraukta veikla pagal 5-ąjį TFAS, bet koks pelnas arba nuostoliai dėl šių investicijų pripažinimo nutraukimo nurodomi straipsnyje „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones pripažinimo nutraukimo, grynoji suma“, neatsižvelgiant į taikytą konsolidavimo metodą. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP visas pelnas ir nuostoliai dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones pripažinimo nutraukimo nurodomi straipsnyje „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones pripažinimo nutraukimo, grynoji suma“.

57. „Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, apsidraudimo apskaitos pelnas arba (–) nuostoliai, grynoji suma“ apima sukaupto apsidraudimo neveiksmingumo, susijusio su tikrosios vertės apsidraudimo sandoriais, kuriuose apdraustasis objektas yra nuosavybės priemonė, vertinama tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, pokytį. Šioje eilutėje nurodomas apsidraudimo neveiksmingumo pokytis yra nuosavybės priemonės tikrosios vertės svyravimo pokyčių, nurodytų straipsnyje „Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai (apdraustasis objektas)“, ir apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės tikrosios vertės svyravimo pokyčių, nurodytų straipsnyje „Nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčiai (apsidraudimo priemonė)“, skirtumas.

58. „Grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimas (veiksmingoji dalis)“ apima sukaupto užsienio valiutos perskaičiavimo rezervo, skirto ir galiojančių, ir nutrauktų grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimo sandorių veiksmingajai daliai, pokytį.

59. Grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandorių ir pinigų srautų apsidraudimo sandorių atitinkamos sumos, nurodomos straipsnyje „Perkelta į pelną arba nuostolius“, apima sumas, perkeltas todėl, kad apdraustieji pinigų srautai susidarė ir jų nebesitikima.

60. „Apsidraudimo priemonės (nepriskirti elementai)“ apima visų toliau nurodytų elementų, jeigu jie nepriskirti prie apsidraudimo elementų, sukauptų tikrosios vertės pokyčių pasikeitimą:

61. Pasirinkimo sandorių atveju į pelną arba nuostolius perkeltos ir straipsnyje „Perkelta į pelną arba nuostolius“ nurodytos sumos apima perkėlimą dėl pasirinkimo sandorių, kuriais apdraudžiamas su sandoriu susijęs apdraustasis objektas, ir dėl pasirinkimo sandorių, kuriais apdraudžiamas su laikotarpiu susijęs apdraustasis objektas.

62. „Skolos priemonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis“ apima pelną arba nuostolius dėl skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, išskyrus vertės sumažėjimo pelną arba nuostolius ir užsienio valiutų keitimo pelną arba nuostolius, kurie atitinkamai nurodomi 2 formos straipsniuose „(Finansinio turto, nevertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas)“ ir „Valiutų keitimo kursų skirtumai (pelnas arba (–) nuostoliai), grynoji suma“. Straipsnis „Perkelta į pelną arba nuostolius“ visų pirma apima perkėlimą į pelną arba nuostolius dėl pripažinimo nutraukimo arba perkėlimą į vertinimo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grupę.

63. Jeigu finansinis turtas perkeliamas iš vertinimo amortizuota savikaina grupės į vertinimo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, grupę (9-ojo TFAS 5.6.4 straipsnis), pelnas arba nuostoliai, susidarantys dėl perkėlimo, nurodomi straipsnyje „Skolos priemonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis“.

64. Jeigu finansinis turtas yra perkeliamas iš vertinimo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, grupės į vertinimo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grupę (9-ojo TFAS 5.6.7 straipsnis) arba į vertinimo amortizuota savikaina grupę (9-ojo TFAS 5.6.5 straipsnis), perkeltas sukauptas pelnas ir nuostoliai, anksčiau pripažinti kitomis bendrosiomis pajamomis, atitinkamai nurodomi straipsniuose „Perkelta į pelną arba nuostolius“ arba „Kitas pergrupavimas“, pastaruoju atveju koreguojant finansinio turto balansinę vertę.

65. Visų kitų bendrųjų pajamų komponentų atveju straipsnis „Kitas pergrupavimas“ apima perkėlimus, kurie nėra perkėlimai iš kitų bendrųjų pajamų į pelną arba nuostolius ar į pradinę balansinę apdraustųjų objektų vertę (jei tai yra pinigų srautų apsidraudimo sandoriai).

66. Pagal TFAS „Pelno mokestis, susijęs su straipsniais, kurie nebus pergrupuoti“ ir „Pelno mokestis, susijęs su straipsniais, kurie gali būti pergrupuoti į pelną arba (–) nuostolius“ (1-ojo TAS 91 straipsnio b punktas, 6-oji ĮN) nurodomi kaip atskiros straipsnių eilutės.

67. Finansinis turtas suskirstomas pagal apskaitos portfelius ir priemones ir prireikus pagal sandorio šalis. Skolos priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, ir amortizuota savikaina, atveju turto bendra balansinė vertė ir sukauptas vertės sumažėjimas suskirstomi pagal vertės sumažėjimo lygius, išskyrus atvejus, kai jis yra nusipirktas arba suteiktas finansinis turtas, kurio vertė pirminio pripažinimo metu yra sumažėjusi dėl kredito rizikos, kaip apibrėžta 9-ojo TFAS A priede. Tokio turto bendra balansinė vertė ir sukauptas vertės sumažėjimas nurodomi atskirai, ne pagal vertės sumažėjimo lygius, 4.3.1 ir 4.4.1 formose.

68. Išvestinės finansinės priemonės, pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP nurodomos kaip prekybinis finansinis turtas, apima priemones, vertinamas tikrąja verte, taip pat priemones, vertinamas taikant savikainos metodus arba LOCOM.

69. III ir IV prieduose, taip pat šiame priede „sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos“ reiškia (neveiksnių pozicijų atveju) sukauptus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos, kai sukauptas grynasis pokytis yra neigiamas. Sukauptas grynasis tikrosios vertės pokytis dėl kredito rizikos apskaičiuojamas sudedant visus neigiamus ir teigiamus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos, kurie susidarė po skolos priemonės pripažinimo. Ta suma nurodoma, tik jeigu sudėjus teigiamus ir neigiamus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos gaunama neigiama suma. Skolos priemonės vertinamos pavienių finansinių priemonių lygmeniu. Nurodomi kiekvienos skolos priemonės „sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos“, kol nutraukiamas priemonės pripažinimas.

70. III ir IV prieduose, taip pat šiame priede „sukauptas vertės sumažėjimas“ reiškia:

71. Pagal TFAS sukauptas vertės sumažėjimas apima atidėjinį finansinio turto tikėtiniems kredito nuostoliams pagal kiekvieną vertės sumažėjimo lygį, nurodytą 9-ajame TFAS, ir atidėjinį nusipirktam arba suteiktam dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansiniam turtui. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP jis apima specialųjį ir bendrąjį atidėjinį kredito rizikai, taip pat bendrąjį atidėjinį bankinei rizikai, jeigu juo sumažinama skolos priemonių balansinė vertė. Sukauptas vertės sumažėjimas taip pat apima finansinio turto, vertinamo taikant LOCOM, vertės koregavimus dėl kredito rizikos.

72. „Sukauptos dalinai nurašytos sumos“ ir „Sukauptos visiškai nurašytos sumos“ atitinkamai apima pagrindinės sumos sukauptą dalinę ir visą sumą ataskaitinę datą ir sukauptas pradelstas palūkanas ir mokesčius, susijusius su bet kokia skolos priemone, kurios pripažinimas iki tos datos buvo nutrauktas naudojant bet kurį iš 74 punkte aprašytų metodų, nes įstaiga negali pagrįstai tikėtis susigrąžinti sutartyje numatytų pinigų srautų. Tos sumos nurodomos tol, kol iki ieškinio senaties termino pabaigos, atleidimo arba kitų priežasčių bus visiškai anuliuotos visos susijusios ataskaitą teikiančios įstaigos teisės, arba iki susigrąžinimo. Todėl, jeigu nurašytos sumos nesusigrąžinamos, jos turi būti nurodomos tol, kol jų atžvilgiu taikomi vykdymo užtikrinimo veiksmai.

73. Jeigu skolos priemonė dėl kelių vienas po kito einančių dalinių nurašymų galiausiai yra visiškai nurašoma, sukaupta nurašyta suma perkeliama iš skilties „Sukauptos dalinai nurašytos sumos“ į skiltį „Sukauptos visiškai nurašytos sumos“.

74. Nurašymas yra pripažinimo nutraukimo įvykis ir yra susijęs su visu finansiniu turtu ar jo dalimi, įskaitant atvejus, kai dėl turto pakeitimo įstaiga turi atsisakyti teisės rinkti su visu tuo turtu ar jo dalimi susijusius pinigų srautus, kaip išsamiau paaiškinta 72 punkte. Nurašytos sumos apima sumas, kurias lemia ir finansinio turto, pripažįstamo tiesiogiai pelno (nuostolių) ataskaitoje, balansinės vertės sumažėjimas, ir atidėjinių kredito nuostoliams sąskaitų sumų sumažėjimas, palyginus jas su finansinio turto balansine verte.

75. Skiltyje „Iš jo: mažos kredito rizikos priemonės“ nurodomos priemonės, kurių nustatyta kredito rizika ataskaitinę datą yra maža ir dėl kurių pagal 9-ojo TFAS 5.5.10 straipsnį įstaiga daro prielaidą, kad kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepadidėjo.

76. Gautinos prekybos sumos, nurodytos 1-ojo TAS 54 straipsnio h punkte, sutartyse numatytas turtas ir už nuomą gautinos sumos, kuriems taikytas 9-ojo TFAS 5.5.15 straipsnyje nurodytas supaprastintas atidėjinių nuostoliams įvertinimo metodas, nurodomi 4.4.1 formoje prie paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų. Atitinkamas šiam turtui, kuris nėra nusipirktas arba suteiktas dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinio turto, skirtas atidėjinys nuostoliams nurodomas arba straipsnyje „Turto, kurio kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo, bet vertė nesumažėjo, sukauptas vertės sumažėjimas (2 lygis)“, arba straipsnyje „Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turto sukauptas vertės sumažėjimas (3 lygis)“, priklausomai nuo to, ar gautinos prekybos sumos, sutartyje numatytas turtas ar už nuomą gautinos sumos taikant supaprastintą metodą laikomi dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės turtu.

78. 4.5 formoje įstaigos nurodo „Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų“ ir „Skolos vertybinių popierių“, kuriems taikoma šios dalies 100 punkte pateikta „subordinuotosios skolos“ apibrėžtis, balansinę vertę.

79. 4.8 formoje pateiktina informacija priklauso nuo to, ar neprekybiniam neišvestiniam finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje, gali būti taikomi vertės sumažėjimo reikalavimai taikant BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Jeigu tam finansiniam turtui vertės sumažėjimas skaičiuojamas, įstaigos šioje formoje nurodo informaciją, susijusią su balansine verte, nenuvertėjusio turto ir nuvertėjusio turto bendra balansine verte, sukauptu vertės sumažėjimu ir sukauptomis nurašytomis sumomis. Jeigu tam finansiniam turtui vertės sumažėjimas neskaičiuojamas, įstaigos nurodo sukauptus neigiamus tikrosios vertės pokyčius dėl kredito rizikos, susijusius su neveiksniomis pozicijomis.

80. 4.9 formoje finansinis turtas, vertinamas taikant nuosaikųjį LOCOM, ir susiję jo vertės koregavimai nurodomi atskirai nuo kito finansinio turto, vertinamo taikant savikainos metodą, ir susijusio jo vertės sumažėjimo. Finansinis turtas, vertinamas taikant savikainos metodą, įskaitant finansinį turtą, vertinamą taikant nuosaikųjį LOCOM, nurodomas kaip nenuvertėjęs turtas, jeigu su juo nėra siejami vertės koregavimai arba vertės sumažėjimas, ir kaip nuvertėjęs turtas, jeigu su juo siejami vertės koregavimai, prilyginami vertės sumažėjimui, arba vertės sumažėjimas. Vertės koregavimai, prilyginami vertės sumažėjimui, yra vertės koregavimai dėl kredito rizikos, atspindintys sandorio šalies kreditingumo pablogėjimą. Finansinis turtas, vertinamas taikant nuosaikųjį LOCOM, kuriam taikomi vertės koregavimai dėl rinkos rizikos, atspindintys rinkos sąlygų pokyčių poveikį turto vertei, nelaikomas nuvertėjusiu turtu. Sukaupti vertės koregavimai dėl kredito rizikos arba rinkos rizikos nurodomi atskirai.

81. 4.10 formoje turtas, vertinamas taikant griežtąjį LOCOM, taip pat su juo susiję vertės koregavimai nurodomi atskirai nuo turto, vertinamo taikant kitus vertinimo metodus. Finansinis turtas, vertinamas taikant griežtąjį LOCOM, ir finansinis turtas, vertinamas taikant kitus vertinimo metodus, nurodomas kaip nuvertėjęs turtas, jeigu su juo siejami vertės koregavimai dėl kredito rizikos, kaip apibrėžta 80 punkte, arba vertės sumažėjimas. Finansinis turtas, vertinamas taikant griežtąjį LOCOM, kuriam taikomi vertės koregavimai dėl rinkos rizikos, kaip apibrėžta 80 punkte, nelaikomas nuvertėjusiu turtu. Sukaupti vertės koregavimai dėl kredito rizikos arba rinkos rizikos nurodomi atskirai.

82. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP taikomose formose turi būti nurodoma tik ta bendrųjų atidėjinių bankinei rizikai sumos dalis, kuri paveikia skolos priemonių balansinę vertę (BAD 37 straipsnio 2 dalis).

83. Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, išskyrus laikomus prekybai, prekybinį ar laikomą parduoti turtą, suskirstomi pagal produkto rūšis ir pagal sandorio šalies sektorius nurodant balansinę vertę ir pagal produkto rūšis nurodant tik bendrą balansinę vertę.

84. Pagal pareikalavimą gautinos lėšos, priskiriamos prie „Grynųjų pinigų ir lėšų centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo“, taip pat nurodomos šioje formoje, nepriklausomai nuo to, kaip jos yra vertinamos.

85. Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai priskiriami prie šių produktų:

86. Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai klasifikuojami pagal gautą užtikrinimo priemonę tokiu būdu:

87. Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai klasifikuojami remiantis užtikrinimo priemone ir neatsižvelgiant į paskolos paskirtį. Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, užtikrintų daugiau nei vienos rūšies užtikrinimo priemone, balansinė vertė klasifikuojama ir nurodoma kaip užtikrinta nekilnojamojo turto užstatu, kai tos paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai yra užtikrinti nekilnojamuoju turtu, neatsižvelgiant į tai, ar jie taip pat yra užtikrinti kitų rūšių užtikrinimo priemonėmis.

88. Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai klasifikuojami pagal jų paskirtį kaip:

89. Paskolos klasifikuojamos pagal jų susigrąžinimo būdą. „Projektų finansavimo paskolos“ apima paskolas, kurios atitinka specializuoto skolinimo pozicijų, nurodytų KRR 147 straipsnio 8 dalyje, ypatybes.

90. Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų ne finansų bendrovėms, išskyrus įtrauktus į laikomus prekybai, prekybinius ar laikomus parduoti portfelius, bendra balansinė vertė klasifikuojama pagal ekonominės veiklos sektorius naudojant NACE kodus remiantis pagrindine sandorio šalies veikla.

91. Pozicijos, kurias kartu įgijo daugiau negu vienas įsipareigojantysis asmuo, klasifikuojamos remiantis šio priedo 1 dalies 43 punktu.

92. Informacija apie NACE kodus teikiama pagal pirmąjį suskirstymo lygį (t. y. pagal „sekcijas“). Paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus ne finansų bendrovėms, kurios vykdo finansinę ar draudimo veiklą, įstaigos nurodo straipsnyje „K. Finansinė ir draudimo veikla“.

93. Pagal TFAS finansinis turtas, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas, yra turtas, įtrauktas į šiuos apskaitos portfelius: i) amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto ir ii) finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP finansinis turtas, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas, apima finansinį turtą, vertinamą taikant savikainos metodą, įskaitant turtą, vertinamą taikant LOCOM. Priklausomai nuo kiekviename nacionaliniame BAP pateiktų nurodymų, tas turtas gali apimti: i) finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje, ir ii) finansinį turtą, vertinamą taikant kitus vertinimo metodus.

94. Skolos priemonių, įtrauktų į apskaitos portfelius, kurių nuvertėjimas skaičiuojamas, balansinė vertė 7.1 formoje nurodoma, tik kai jos yra pradelstos. Pradelstos priemonės priskiriamos prie atitinkamų pradelsto laiko intervalų remiantis individualia jų padėtimi.

95. Apskaitos portfeliai, kurių nuvertėjimas skaičiuojamas, yra finansinis turtas, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas, kaip apibrėžta šios dalies 93 punkte.

96. Finansinis turtas yra pradelstas, kai pagrindinė suma, palūkanos ar mokestis nebuvo sumokėti tą datą, kai suėjo terminas. Pradelstos pozicijos nurodomos jų visa balansine verte ir suskirstomos pagal ilgiausiai pradelstos sumos, neapmokėtos ataskaitinę datą, dienų skaičių. Pagal TFAS turto, kuris nėra nusipirktas arba suteiktas dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinio turto, balansinės vertės nurodomos pagal vertės sumažėjimo lygius; nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinio turto balansinė vertė nurodoma atskirai. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP pradelstas turtas nurodomas pagal vertės sumažėjimo statusą pagal taikomus apskaitos standartus.

97. „Indėliai“ ir produktų suskirstymas apibrėžti pagal ECB BSI reglamento II priedo 2 dalies lentelę. Reguliuojami taupomieji indėliai klasifikuojami pagal ECB BSI reglamentą ir suskirstomi pagal sandorio šalis. Visų pirma neperleidžiamieji neterminuotieji taupomieji indėliai, kurie teisiškai gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, tačiau dėl jų taikomos didelės baudos ir apribojimai, ir kurie turi požymių, labai panašių į vienos nakties indėlius, yra klasifikuojami kaip įspėjamojo laikotarpio indėliai.

98. „Išleisti skolos vertybiniai popieriai“ skirstomi į šių rūšių produktus:

99. Išleisti „subordinuotieji finansiniai įsipareigojimai“ traktuojami taip pat, kaip ir kiti patirti finansiniai įsipareigojimai. Vertybinių popierių forma išleisti subordinuotieji įsipareigojimai klasifikuojami kaip „Išleisti skolos vertybiniai popieriai“, o subordinuotieji įsipareigojimai indėlių forma yra priskiriami prie „Indėlių“.

100. 8.2 formoje nurodoma „Indėlių“ ir „Išleistų skolos vertybinių popierių“, kurie yra subordinuotoji skola, kaip nustatyta ECB BSI reglamento II priedo 2 dalies lentelėje, klasifikuojant pagal apskaitos portfelius, balansinė vertė. „Subordinuotosios skolos“ priemonės yra papildomas reikalavimas įstaigai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą turinčius reikalavimus.

101. „Sukaupti tikrosios vertės pokyčiai dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių“ apima visus paminėtus sukauptus tikrosios vertės pokyčius, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, ar kitomis bendrosiomis pajamomis.

102. Nebalansinės pozicijos apima KRR I priede išvardytus nebalansinius straipsnius. 9.1, 9.1.1 ir 9.2 formose visos nebalansinės pozicijos, nurodytos KRR I priede, suskirstomos pagal kreditavimo įsipareigojimus, finansines garantijas ir kitus įsipareigojimus.

103. Informacija apie kreditavimo įsipareigojimus, finansines garantijas ir kitus suteiktus ir gautus įsipareigojimus apima atšaukiamus ir neatšaukiamus įsipareigojimus.

104. Kreditavimo įsipareigojimai, finansinės garantijos ir kiti suteikti įsipareigojimai, nurodyti KRR I priede, gali būti priemonės, patenkančios į 9-ojo TFAS taikymo sritį, jeigu jos yra vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, arba jeigu joms taikomi 9-ajame TFAS nustatyti vertės sumažėjimo reikalavimai, taip pat priemonės, patenkančios į 37-ojo TAS arba 4-ojo TFAS taikymo sritį.

105. Pagal TFAS kreditavimo įsipareigojimai, finansinės garantijos ir kiti suteikti įsipareigojimai nurodomi 9.1.1 formoje, jeigu tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

106. Įsipareigojimai, kurie pripažįstami kaip suteiktų finansinių garantijų ir įsipareigojimų, nurodytų šio priedo šios dalies 105 punkto a ir c papunkčiuose, kredito nuostoliai, nurodomi kaip atidėjiniai, nepriklausomai nuo taikomų vertinimo kriterijų.

107. TFAS taikančios įstaigos nurodo priemonių, kurioms taikomi 9-ajame TFAS nustatyti vertės sumažėjimo reikalavimai, nominaliąją sumą ir atidėjinius, įskaitant priemones, kurios vertinamos pradine savikaina, atėmus sukauptas pripažintas pajamas, suskirstytą pagal vertės sumažėjimo lygius, išskyrus atvejus, kai jos laikomos priemonėmis, kurių vertė pirminio pripažinimo metu yra sumažėjusi dėl kredito rizikos, ir atitinka nusipirkto arba suteikto finansinio turto apibrėžtį, pateiktą 9-ojo TFAS A priede. Tokių pozicijų nominalioji suma ir atidėjiniai nurodomi atskirai, ne pagal vertės sumažėjimo lygius, 9.1.1 formoje.

108. 9.1.1 formoje nurodoma tik įsipareigojimo nominalioji suma, jeigu skolos priemonė apima ir balansinę priemonę, ir nebalansinį komponentą. Jeigu ataskaitą teikiantis subjektas negali atskirai nurodyti tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su balansiniu ir nebalansiniu komponentais, su įsipareigojimu susiję tikėtini kredito nuostoliai nurodomi kartu su sukauptu balansinio komponento vertės sumažėjimu. Jeigu bendri tikėtini kredito nuostoliai viršija skolos priemonės bendrą balansinę vertę, likusi tikėtinų kredito nuostolių suma nurodoma atitinkamoje 9.1.1 formos skiltyje kaip atidėjinys (9-ojo TFAS 5.5.20 straipsnis ir 7-ojo TFAS B8E straipsnis).

109. Finansinė garantija arba įsipareigojimas suteikti paskolą mažesne nei rinkos palūkanų norma, kurie yra vertinami pagal 9-ojo TFAS 4.2.1 straipsnio d punktą ir kurių atidėjinys nuostoliams nustatomas pagal 9-ojo TFAS 5.5 straipsnį, nurodomi atitinkamoje skiltyje.

110. Jeigu kreditavimo įsipareigojimai, finansinės garantijos ir kiti įsipareigojimai vertinami tikrąja verte pagal 9-ąjį TFAS, įstaigos 9.1.1 formos atitinkamose skiltyse nurodo nominaliąją sumą ir sukauptus neigiamus tikrosios vertės pokyčius dėl tų finansinių garantijų ir įsipareigojimų kredito rizikos. „Sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos“ nurodomi taikant šios dalies 69 punkto kriterijus.

111. Kitų įsipareigojimų ar garantijų, patenkančių į 37-ojo TAS arba 4-ojo TFAS taikymo sritį, nominalioji suma ir atidėjiniai nurodomi atitinkamose skiltyse.

112. BAD pagrįstus nacionalinius BAP taikančios įstaigos 9.1 formoje nurodo 102 ir 103 punktuose nurodytų įsipareigojimų ir finansinių garantijų nominaliąją sumą, taip pat atidėjinių sumą, kurią reikia turėti toms nebalansinėms pozicijoms.

113. „Kreditavimo įsipareigojimai“ – tvirti įsipareigojimai suteikti kreditą iš anksto nustatytomis sąlygomis, išskyrus įsipareigojimus, kurie yra išvestinės finansinės priemonės, nes jų grynąją vertę galima padengti pinigais arba kita pateikiama ar išleidžiama finansine priemone. „Kreditavimo įsipareigojimams“ priskiriami šie KRR I priede nurodyti straipsniai:

114. „Finansinės garantijos“ yra sutartys, kuriomis reikalaujama, kad emitentas atliktų konkrečius mokėjimus, kad atlygintų sutarties turėtojo nuostolius, patirtus dėl to, kad nurodytas skolininkas laiku nesumoka pagal pradines arba pakeistas skolos priemonės sąlygas, įskaitant kitoms finansinėms garantijoms suteiktas garantijas. Pagal TFAS tos sutartys atitinka 9-ojo TFAS 2.1 straipsnio e punkte ir 4-ojo TFAS A priedo finansinės garantijos sutarčių apibrėžtį. „Finansinėms garantijoms“ priskiriami šie KRR I priedo straipsniai:

115. „Kiti įsipareigojimai“ apima šiuos KRR I priedo straipsnius:

116. Pagal TFAS toliau nurodyti straipsniai pripažįstami balanse, todėl apie juos neturėtų būti pranešta kaip apie nebalansines pozicijas:

117. Straipsnyje „Iš jų: neveiksnūs“ apima tų kreditavimo įsipareigojimų, finansinių garantijų ir kitų suteiktų įsipareigojimų, kurie pagal šios dalies 213–239 punktus laikomi neveiksniais, nominaliąją sumą.

118. Finansinių garantijų, kreditavimo įsipareigojimų ir kitų suteiktų įsipareigojimų atveju „Nominalioji suma“ – suma, kuri geriausiai parodo įstaigos didžiausią kredito rizikos poziciją neatsižvelgiant į turimas užtikrinimo priemones arba kitą kredito vertės padidinimą. Visų pirma suteiktų finansinių garantijų atveju nominalioji suma – didžiausia galima suma, kurią subjektas turėtų sumokėti, jeigu garantijos būtų pareikalauta. Kreditavimo įsipareigojimų atveju nominalioji suma – nepanaudota suma, kurią įstaiga įsipareigojo paskolinti. Nominaliosios sumos yra pozicijų vertės prieš taikant perskaičiavimo koeficientus ir kredito rizikos mažinimo metodus.

119. 9.2 formoje gautų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji suma yra visa nepanaudota suma, kurią sandorio šalis įsipareigojo paskolinti įstaigai. Kitų gautų kreditavimo įsipareigojimų nominalioji suma yra visa suma, kurią kita sandorio šalis paskyrė įstaigai. Gautų finansinių garantijų atveju „didžiausia garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti“ – didžiausia suma, kurią sandorio šalis turėtų sumokėti, jeigu garantijos būtų pareikalauta. Jeigu gautą finansinę garantiją suteikė daugiau negu vienas garantas, garantuojama suma šioje formoje nurodoma tik vieną kartą; garantuojama suma priskiriama tam garantui, kuris yra svarbesnis mažinant kredito riziką.

120. 10 ir 11 formose išvestinės finansinės priemonės laikomos arba apsidraudimo išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, jeigu pagal TFAS arba BAD pagrįstus nacionalinius BAP jos yra naudojamos tinkamumo kriterijus atitinkančiuose apsidraudimo sandoriuose, arba kitais atvejais – laikomomis prekybai.

121. Prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių, įskaitant ekonominius apsidraudimo sandorius, taip pat apsidraudimo apskaitai laikomų išvestinių finansinių priemonių balansinė vertė ir tariamoji suma 10 ir 11 formose nurodoma suskirstyta pagal pagrindinės rizikos rūšį, rinkos rūšį ir produkto rūšį. Apsidraudimo apskaitai laikomas išvestines finansines priemones įstaigos taip pat nurodo suskirstytas pagal apsidraudimo rūšį. Informacija apie neišvestines apsidraudimo priemones nurodoma atskirai ir suskirstoma pagal apsidraudimo sandorių rūšis.

122. Pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP visos išvestinės finansinės priemonės nurodomos šiose formose, neatsižvelgiant į tai, ar pagal atitinkamus nacionalinius BAP jos pripažįstamos balanse, ar ne.

123. Prekybos ir apsidraudimo išvestinių finansinių priemonių balansinė vertė, tikroji vertė ir tariamoji suma suskirstomos pagal apskaitos portfelius ir apsidraudimo sandorių rūšis atsižvelgiant į apskaitos portfelius ir apsidraudimo sandorių rūšis, taikomus pagal TFAS ir BAD pagrįstus nacionalinius BAP, priklausomai nuo to, kuri sistema taikoma ataskaitą teikiančiam subjektui.

124. Prekybos išvestinės finansinės priemonės ir apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės, pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP vertinamos savikaina arba taikant LOCOM, nurodomos atskirai.

125. 11 formoje nurodomos apsidraudimo priemonės ir apdraustieji objektai, neatsižvelgiant į apskaitos standartą, naudojamą tinkamumo kriterijus atitinkančiam apsidraudimo sandoriui pripažinti, įskaitant atvejus, kai tas tinkamumo kriterijus atitinkantis apsidraudimo sandoris susijęs su grynąja pozicija. Jeigu įstaiga pasirinko apsidraudimo apskaitai toliau taikyti 39-ąjį TAS (9-ojo TFAS 7.2.21 straipsnis), apsidraudimo sandorių ir apskaitos portfelių rūšių nuorodos ir pavadinimai suprantami kaip atitinkamos nuorodos ir pavadinimai pagal 39-ojo TAS 9 straipsnį: „Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis“ nurodo „Parduoti laikomą finansinį turtą“, o „Amortizuota savikaina vertinamas finansinis turtas“ yra nuoroda į „Laikomą iki termino pabaigos“ ir „Paskolas ir gautinas sumas“.

126. Į mišrias priemones įtrauktos išvestinės finansinės priemonės, kurios buvo atskirtos nuo pagrindinės sutarties, nurodomos 10 ir 11 formose pagal išvestinės finansinės priemonės pobūdį. Pagrindinės sutarties suma tose formose nenurodoma. Tačiau, jeigu mišri priemonė vertinama tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, 10 ir 11 formose nurodoma visa sutartis, o įterptosios išvestinės finansinės priemonės nenurodomos.

127. Išvestinėmis finansinėmis priemonėmis laikomi įsipareigojimai (9-ojo TFAS 2.3 straipsnio b punktas) ir kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios neatitinka šio priedo šios dalies 114 punkte pateiktos finansinės garantijos apibrėžties, 10 ir 11 formose nurodomi taikant tokį patį suskirstymą kaip ir kitoms išvestinėms finansinėms priemonėms, tačiau jie 9 formoje nenurodomi.

128. Neišvestinio finansinio turto arba neišvestinių finansinių įsipareigojimų, kurie pripažįstami apsidraudimo priemone taikant TFAS arba atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP, balansinė vertė nurodoma atskirai 11.3 formoje.

129. Visos išvestinės finansinės priemonės priskiriamos prie vienos iš šių rizikos kategorijų:

130. Jeigu išvestinei finansinei priemonei įtaką daro daugiau negu vienos rūšies pagrindinė rizika, priemonė priskiriama prie aktualiausios rizikos rūšies. Daugelio pozicijų išvestinių finansinių priemonių atveju, esant neaiškumui, sandoriai priskiriami šia tvarka:

131. Pagal TFAS visų išvestinių finansinių priemonių (apsidraudimo ar prekybos) „balansinė vertė“ yra tikroji vertė. Išvestinės finansinės priemonės su teigiama tikrąja verte (virš nulio) yra „finansinis turtas“, o išvestinės finansinės priemonės su neigiama tikrąja verte (žemiau nulio) yra „finansiniai įsipareigojimai“. „Balansinė vertė“ nurodoma atskirai išvestinėms finansinėms priemonėms su teigiama tikrąja verte („finansiniam turtui“) ir su neigiama tikrąja verte („finansiniams įsipareigojimams“). Pradinio pripažinimo datą išvestinė finansinė priemonė priskiriama „finansiniam turtui“ arba „finansiniam įsipareigojimui“ pagal jos pradinę tikrąją vertę. Po pradinio pripažinimo tikrajai išvestinių finansinių priemonių vertei didėjant arba mažėjant, pasikeitimo sąlygos gali tapti palankios įstaigai (ir išvestinė finansinė priemonė klasifikuojama kaip „finansinis turtas“) arba nepalankios (išvestinė finansinė priemonė klasifikuojama kaip „finansinis įsipareigojimas“). Apsidraudimo išvestinių finansinių priemonių balansinė vertė yra jų visa tikroji vertė, įskaitant, kai taikytina, šios tikrosios vertės komponentus, nepriskiriamus prie apsidraudimo priemonių.

132. Be šio priedo 1 dalies 27 punkte apibrėžtų balansinių verčių, ataskaitas teikiančios įstaigos pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP nurodo tikrąsias vertes visoms išvestinėms finansinėms priemonėms, nesvarbu, ar pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP jas reikia registruoti kaip balansines, ar nebalansines.

133. „Tariamoji suma“ yra visų sudarytų ir ataskaitinę datą dar neapmokėtų sandorių bendroji nominalioji suma, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tų sandorių išvestinių finansinių priemonių pozicijos įtraukiamos į balansą. Visų pirma, nustatant tariamąją sumą, atsižvelgiama į šiuos dalykus:

134. Skiltis išvestinių finansinių priemonių „tariamoji suma“ kiekvienoje straipsnio eilutėje apima visų sutarčių, kurių sandorio šalis yra įstaiga, tariamųjų sumų sumą, neatsižvelgiant į tai, ar išvestinės finansinės priemonės laikomos turtu arba įsipareigojimais balanse, ar nėra įtrauktos į balansą. Visos tariamosios sumos nurodomos neatsižvelgiant į tai, ar išvestinių finansinių priemonių tikroji vertė yra teigiama, neigiama, ar lygi nuliui. Tariamųjų sumų užskaita neleidžiama.

135. „Tariamoji suma“ nurodoma skiltyse „Iš viso“ ir „Iš jos: parduota“ šiose straipsnių eilutėse: „Pasirinkimo sandoriai nebiržinėje rinkoje“, „Pasirinkimo sandoriai reguliuojamoje rinkoje“, „Kreditas“, „Biržos prekės“ ir „Kita“. Straipsnis „Iš jos: parduota“ apima sandorių, pagal kuriuos įstaigos (pasirinkimo sandorio pardavėjos) sandorio šalys (pasirinkimo sandorio turėtojos) turi teisę įvykdyti pasirinkimo sandorį, tariamąsias sumas (vykdymo kainą), o su kredito rizikos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusių straipsnių atveju – sandorių, pagal kuriuos įstaiga (apsaugos pardavėja) pardavė (suteikė) apsaugą savo sandorio šalims (apsaugos pirkėjoms), tariamąsias sumas.

136. Sandoris priskiriamas prie „nebiržinės rinkos“ arba „reguliuojamos rinkos“ pagal rinkos, kuriame sandoris vykdomas, pobūdį, o ne tai, ar tam sandoriui nustatyta privaloma tarpuskaitos prievolė. „Reguliuojama rinka“ – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta KRR 4 straipsnio 1 dalies 92 punkte. Todėl, jeigu ataskaitą teikiantis subjektas sudaro išvestinės finansinės priemonės sutartį nebiržinėje rinkoje, kurioje privaloma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, ta išvestinė finansinė priemonė priskiriama ne prie „reguliuojamos rinkos“, bet prie „nebiržinės rinkos“.

137. Apsidraudimo tikslais laikomos išvestinės finansinės priemonės, neatitinkančios kriterijų, kad būtų veiksmingos apsidraudimo priemonės pagal 9-ąjį TFAS, 39-ąjį TAS, jeigu 39-asis TAS taikomas apsidraudimo apskaitai, arba pagal apskaitos sistemą pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP, nurodomos 10 formoje kaip „ekonominiai apsidraudimo sandoriai“. Tai taip pat taikoma visais šiais atvejais:

138. „Ekonominiai apsidraudimo sandoriai“ neapima išvestinių finansinių priemonių prekybai savo sąskaita.

139. Išvestinės finansinės priemonės, atitinkančios „ekonominių apsidraudimo sandorių“ apibrėžtį, nurodomos 10 formoje atskirai kiekvienai rizikos rūšiai.

140. Kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios naudojamos visos ar dalies finansinės priemonės, kuri pirminio pripažinimo metu, vėliau arba tol, kol yra nepripažinta, priskiriama prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal 9-ojo TFAS 6.7 straipsnį, kredito rizikai valdyti, nurodomos atitinkamoje 10 formos eilutėje prie kredito rizikos. Kiti ekonominiai apsidraudimo nuo kredito rizikos sandoriai, kuriems ataskaitą teikiantis subjektas netaiko 9-ojo TFAS 6.7 straipsnio, nurodomi atskirai.

141. Prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių ir apsidraudimo apskaitai laikomų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama nebiržinėje rinkoje, balansinė vertė ir bendra tariamoji suma nurodomos pagal sandorio šalis naudojant šias kategorijas:

142. Visos ne biržos išvestinės finansinės priemonės, neatsižvelgiant į rizikos rūšį, su kuria jos susijusios, suskirstomos pagal tas sandorio šalis.

143. Kai pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP reikalaujama apsidraudimo išvestines finansines priemones priskirti prie apsidraudimo sandorių kategorijų, apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės atskirai nurodomos kiekvienai iš taikomų kategorijų: „tikrosios vertės apsidraudimo sandoriai“, „pinigų srautų apsidraudimo sandoriai“, „savikainos ir kainų apsidraudimo sandoriai“, „grynųjų investicijų į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimas“, „portfelio tikrosios vertės apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriai“ ir „portfelio pinigų srautų apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriai“.

144. Kai taikoma pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP, „Savikainos ir kainų apsidraudimo sandoriai“ nurodo apsidraudimo kategoriją, kurios apsidraudimo išvestinės finansinės priemonės paprastai vertinamos savikaina.

145. Neišvestinių apsidraudimo priemonių atveju nurodytina tų neišvestinių apsidraudimo priemonių balansinė vertė pagal apskaitos portfeliams, kurioms jos priklauso, taikytinas vertinimo taisykles pagal TFAS arba BAD pagrįstus nacionalinius BAP. Neišvestinėms apsidraudimo priemonėms „tariamoji suma“ nenurodoma.

146. Tikrosios vertės apsidraudimo sandorių apdraustųjų objektų balansinė vertė, pripažinta finansinės būklės ataskaitoje, suskirstoma pagal apskaitos portfelius ir apdraustos rizikos rūšis apdraustam finansiniam turtui ir apdraustiems finansiniams įsipareigojimams. Jeigu finansinė priemonė yra apdrausta nuo daugiau nei vienos rūšies rizikos, ji nurodoma prie tos rūšies rizikos, prie kurios apsidraudimo priemonė turi būti nurodoma pagal 129 punktą.

147. „Labai mažos apimties apsidraudimo sandoriai“ yra sandoriai, kurie nėra portfelio apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriai pagal 39-ojo TAS 89A straipsnį. Labai mažos apimties apsidraudimo sandoriai apima apsidraudimo sandorius, kurių grynoji pozicija yra lygi nuliui, pagal 9-ojo TFAS 6.6.6 straipsnį.

148. „Labai mažos apimties apsidraudimo sandorių koregavimai“ apima visus apsidraudimo sandorių koregavimus, taikomus visiems labai mažos apimties apsidraudimo sandoriams, pagal 147 punktą.

149. „Į turto ir (arba) įsipareigojimų balansinę vertę įtraukti apsidraudimo sandorių koregavimai“ yra apdraustųjų objektų pelno ir nuostolių, pagal kuriuos koreguota tų objektų balansinė vertė ir kurie pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje, sukaupta suma. Apdraustųjų objektų, kurie yra nuosavybės priemonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, apsidraudimo koregavimai nurodomi 1.3 formoje. Nepripažintų tvirtų pasižadėjimų arba jų komponento apsidraudimo koregavimas nenurodomas.

150. „Likę nutrauktų labai mažos apimties apsidraudimo sandorių, įskaitant grynųjų pozicijų apsidraudimo sandorius, koregavimai“ apima tuos apsidraudimo koregavimus, kuriuos, nutraukus apsidraudimo sandorį ir baigus apdraustųjų objektų koregavimą dėl apsidraudimo pelno ir nuostolių, vis dar reikia amortizuoti iki pelno arba nuostolių, amortizuota savikaina vertinamiems apdraustiesiems straipsniams taikant perskaičiuotą faktinių palūkanų normą, arba iki sumos, kuri atitinka anksčiau pripažintus apdraustojo turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, sukauptus apsidraudimo pelną arba nuostolius.

151. Jeigu finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų grupė, įskaitant finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų, sudarančių grynąją poziciją, grupę, gali būti laikoma apdraustuoju objektu, tą grupę sudarantys finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai nurodomi bendrąja balansine verte prieš atliekant grupės priemonių užskaitą straipsnyje „Į grynosios pozicijos apsidraudimo sandorį įtrauktas turtas ir įsipareigojimai (prieš užskaitą)“.

152. „Apdraustieji objektai portfelio apdraudimo nuo palūkanų normos rizikos sandoriuose“ apima finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, įtrauktus į su palūkanų normomis susijusių pozicijų finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų portfelyje tikrosios vertės apdraudimą nuo palūkanų normos rizikos. Tos finansinės priemonės nurodomos savo bendrąja balansine verte prieš atliekant portfelio priemonių užskaitą.

153. 12.0 formoje suderinami finansinio turto, vertinamo taikant savikainos metodus, ir finansinio turto, vertinamo taikant kitus vertinimo metodus arba vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje, atidėjinių sąskaitos laikotarpio pradžios ir pabaigos likučiai, kai pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP reikalaujama, kad būtų skaičiuojamas to turto nuvertėjimas (įskaitant lėšas centriniuose bankuose ir kitus indėlius iki pareikalavimo). Turto, vertinamo mažesniąja iš savikainos arba rinkos verčių, vertės koregavimai 12.0 formoje nenurodomi.

154. „Padidėjimas dėl ataskaitiniu laikotarpiu atidėtų sumų numatomiems paskolų nuostoliams padengti“ nurodomas, jeigu pagrindinės turto kategorijos arba sandorio šalies atžvilgiu apskaičiuotas nuvertėjimas per laikotarpį lemia grynųjų išlaidų pripažinimą; t. y. tam tikros kategorijos arba sandorio šalies nuvertėjimo padidėjimas per laikotarpį viršija sumažėjimą. „Sumažėjimas dėl numatomiems paskolų nuostoliams padengti skirtų sumų, kurios ataskaitiniu laikotarpiu buvo panaikintos“ nurodomas, jeigu pagrindinės turto kategorijos arba sandorio šalies atžvilgiu apskaičiuotas nuvertėjimas per laikotarpį lemia grynųjų pajamų pripažinimą; t. y. tam tikros kategorijos arba sandorio šalies nuvertėjimo sumažėjimas per laikotarpį viršija padidėjimą.

155. Atidėjinių pokyčiai dėl grąžinimo ir finansinio turto perleidimo nurodomi straipsnyje „Kiti koregavimai“. Nurašytos sumos nurodomos pagal 72–74 punktus.

156. 12.1. formoje suderinami finansinio turto, vertinamo amortizuota savikaina, ir finansinio turto, vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, atidėjinių sąskaitos laikotarpio pradžios ir pabaigos likučiai, suskirstyti pagal vertės sumažėjimo lygius, priemones (įskaitant lėšas centriniuose bankuose ir kitus indėlius iki pareikalavimo) ir sandorio šalis. Formoje nurodomas atskiras nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinio turto suderinimas.

157. Atidėjiniai nebalansinėms pozicijoms, kurioms taikomi 9-ajame TFAS nustatyti vertės sumažėjimo reikalavimai, nurodomi pagal vertės sumažėjimo lygius ir atskirai nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės pozicijoms. Kreditavimo įsipareigojimų vertės sumažėjimas nurodomas kaip atidėjiniai, tik jeigu jie nėra vertinami kartu su balansinio turto nuvertėjimu pagal 9-ojo TFAS 7.B8E straipsnį ir šios dalies 108 punktą. Atidėjinių įsipareigojimams ir finansinėms garantijoms, vertinamiems pagal 37-ąjį TAS, ir finansinių garantijų, vertinamų kaip draudimo sutartys pagal 4-ąjį TFAS, pokyčiai nurodomi ne šioje, bet 43 formoje. Įsipareigojimų ir finansinių garantijų, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pagal 9-ąjį TFAS, tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos nurodomi ne šioje formoje, bet straipsnyje „Pelnas arba (–) nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“ pagal šios dalies 50 punktą.

158. Straipsniai „Iš jų: bendrai įvertinti atidėjiniai“ ir „Iš jų: atskirai įvertinti atidėjiniai“ apima vertės sumažėjimo, susijusio su finansiniu turtu, įvertintu bendrai arba atskirai, sukauptos sumos pokyčius.

159. „Padidėjimas dėl inicijavimo ir įsigijimo“ apima tikėtinų nuostolių, apskaitomų atliekant inicijuoto ar įsigyto finansinio turto pirminį pripažinimą, padidėjimo sumą. Tas atidėjinio padidėjimas nurodomas pirmą ataskaitinę dieną po to finansinio turto inicijavimo ar įsigijimo. Tikėtinų nuostolių dėl to finansinio turto padidėjimas arba sumažėjimas po turto pirminio pripažinimo nurodomas kitose skiltyse. Inicijuotas ar įsigytas turtas apima turtą dėl suteiktų nebalansinių įsipareigojimų panaudojimo.

160. „Sumažėjimas dėl pripažinimo nutraukimo“ apima sumą atidėjinių pokyčių, kuriuos lemia finansinio turto visiškas pripažinimo nutraukimas per ataskaitinį laikotarpį dėl kitų nei nurašymas priežasčių, kurios apima perleidimą trečiosioms šalims arba sutartyje numatytų teisių galiojimo pabaigą padengus visą sumą, to finansinio turto perleidimą arba perkėlimą į kitą apskaitos portfelį. Atidėjinio pokyčiai pripažįstami šioje skiltyje pirmą ataskaitinę dieną po visiško padengimo, perleidimo ar perkėlimo. Nebalansinių pozicijų atveju šis straipsnis taip pat apima vertės sumažėjimo sumos sumažėjimą dėl to, kad nebalansinis straipsnis tampa balansiniu straipsniu.

161. „Pokyčiai dėl kredito rizikos pokyčių (grynoji suma)“ apima grynąją tikėtinų nuostolių pokyčių sumą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dėl kredito rizikos padidėjimo arba sumažėjimo nuo pirminio pripažinimo, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tų pokyčių finansinis turtas buvo perkeltas į kitą lygį. Šioje skiltyje nurodomas poveikis atidėjiniams dėl finansinio turto sumos padidėjimo ar sumažėjimo dėl sukauptų ir sumokėtų palūkanų pajamų. Šis straipsnis taip pat apima praėjusio laiko poveikį tikėtiniems nuostoliams, apskaičiuotiems pagal 9-ojo TFAS 5.4.1 straipsnio a ir b punktus. Šioje skiltyje taip pat nurodomi įverčių pakeitimai dėl rizikos parametrų atnaujinimo arba peržiūros, taip pat į ateitį orientuotų ekonominių duomenų pokyčiai. Šioje skiltyje nurodomi tikėtinų nuostolių pokyčiai dėl dalinio pozicijų padengimo dalimis, išskyrus paskutinę dalį, kuri nurodoma skiltyje „Sumažėjimas dėl pripažinimo nutraukimo“.

162. Visi pokyčiai dėl tikėtinų kredito nuostolių, susijusių su atnaujinamosiomis pozicijomis, nurodomi straipsnyje „Pokyčiai dėl kredito rizikos pokyčių (grynoji suma)“, išskyrus pokyčius, susijusius su nurašytomis sumomis ir įstaigos taikomos kredito nuostolių įvertinimo metodikos atnaujinimu. Atnaujinamosios pozicijos yra pozicijos, kai klientų neapmokėtiems likučiams leidžiama svyruoti atsižvelgiant į jų sprendimą skolintis ir skolą grąžinti, laikantis įstaigos nustatyto limito.

163. „Pokyčiai dėl institucijos vertinimo metodikos atnaujinimo (grynoji suma)“ apima pokyčius dėl įstaigos taikomos tikėtinų nuostolių įvertinimo metodikos atnaujinimo, atliekamo dėl to, kad pakeičiami esami modeliai ar nustatomi nauji vertės sumažėjimui įvertinti naudojami modeliai. Metodikos atnaujinimas taip pat apima naujų standartų priėmimo poveikį. Metodikos pokyčiai, dėl kurių pasikeičia turto vertės sumažėjimo lygis, laikomi viso modelio pakeitimu. Šioje skiltyje nenurodomi įverčių pakeitimai dėl rizikos parametrų atnaujinimo arba peržiūros, taip pat į ateitį orientuotų ekonominių duomenų pokyčiai.

164. Tikėtinų nuostolių, susijusių su pakeistu turtu (9-ojo TFAS 5.4.3 straipsnis ir A priedas), pokyčiai nurodomi atsižvelgiant į pakeitimo ypatybes pagal šiuos principus:

165. Nurašytos sumos nurodomos pagal šio priedo šios dalies 72–74 punktus ir pagal šiuos principus:

166. „Kiti koregavimai“ apima visas sumas, nenurodytas pirmesnėse skiltyse, įskaitant tikėtinų nuostolių koregavimą dėl užsienio valiutos skirtumų, jeigu tai atitinka 2 formoje teikiamą informaciją apie užsienio valiutos poveikį.

166i. „Pelnas arba nuostoliai dėl skolos priemonių pripažinimo nutraukimo“ apima finansinio turto balansinės vertės, įvertintos pripažinimo nutraukimo datą, ir gauto atlygio skirtumą.

167. 12.2. formoje atitinkamai nurodoma: į apskaitos portfelius įtraukto finansinio turto bendra balansinė vertė, o nebalansinių pozicijų, išskyrus nusipirkto arba suteikto dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansines pozicijas, kurioms taikomi 9-ajame TFAS nustatyti vertės sumažėjimo reikalavimai, – nominalioji suma, kuri per ataskaitinį laikotarpį buvo perkelta iš vieno vertės sumažėjimo lygio į kitą.

168. Nurodoma tik ta to finansinio turto bendra balansinė vertė ar tų nebalansinių pozicijų nominalioji suma, kurios ataskaitinę datą buvo priskirtos prie kito vertės sumažėjimo lygio nei finansinių metų pradžioje ar jų pirminio pripažinimo metu. Balansinių pozicijų, kurių vertės sumažėjimas, nurodytas 12.1 formoje, apima nebalansinį komponentą (9-ojo TFAS 5.5.20 straipsnis ir 7-ojo TFAS B8E straipsnis), atveju atsižvelgiama į balansinio ir nebalansinio komponento lygio pasikeitimą.

169. Jeigu finansinis turtas arba nebalansinės pozicijos, kurie nuo finansinių metų pradžios arba jų pirminio pripažinimo pakeitė kelis vertės sumažėjimo lygius, nurodant per finansinius metus atliktus perkėlimus nurodoma, kad tas turtas arba pozicijos buvo perkelti iš jų vertės sumažėjimo lygio, kuriame jie buvo finansinių metų pradžioje arba jų pirminio pripažinimo metu, į vertės sumažėjimo lygį, į kurį jie yra įtraukti ataskaitinę datą.

170. 12.2 formoje nurodytina bendra balansinė vertė arba nominalioji suma yra bendra balansinė vertė arba nominalioji suma ataskaitinę datą, neatsižvelgiant į tai, ar perkėlimo datą ta suma yra didesnė, ar mažesnė.

171. Užtikrinimo priemonės ir garantijos, neatsižvelgiant į jų teisinę forma, kuriomis užtikrintos paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, įtraukti į apskaitos portfelius, nurodomos pagal įkeitimo rūšis: pagal paskolas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu, ir kitas užstatu užtikrintas paskolas, taip pagal gautas finansines garantijas. Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai suskirstomi pagal sandorio šalis ir paskirtį. Straipsnyje „Iš jų: neveiksnios“ paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai nurodomi taip, kaip apibrėžta šios dalies 213–239 arba 260 punktuose.

172. 13.1 formoje nurodoma „didžiausia užtikrinimo priemonės arba garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti“. Finansinės garantijos ir (arba) užtikrinimo priemonės sumų suma susijusiose 13.1 formos skiltyse neviršija susijusios paskolos balansinės vertės.

173. Nurodant paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus pagal įkeitimo rūšį taikomos šios apibrėžtys:

174. Paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, kurie tuo pat metu yra susiję su kelių rūšių užtikrinimo priemonėmis arba garantijomis, „Didžiausia užtikrinimo priemonės arba garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti“ skiriama pagal priemonės kokybę, pradedant nuo tos priemonės, kurios kokybė geriausia. Nekilnojamuoju turtu užtikrintų paskolų atveju pirmiausia visada nurodomas nekilnojamojo turto užstatas, neatsižvelgiant į jo kokybę, palyginti su kitomis užtikrinimo priemonėmis. Jeigu „Didžiausia užtikrinimo priemonės arba garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti“, viršija nekilnojamojo turto užstato vertę, jo likusi vertė paskiriama kitų rūšių užtikrinimo priemonėms ir garantijoms pagal jo kokybę, pradedant nuo tos priemonės, kurios kokybė geriausia.

175. Šioje formoje pateikiama informacija apie užtikrinimo priemonę, kuri buvo įgyta laikotarpiu nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios iki pabaigos ir ataskaitinę datą išlieka pripažinta balanse. Užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę, apima turtą, kurio skolininkas kaip užtikrinimo priemonės neįkeitė, bet kuris įgytas mainais už skolos panaikinimą savanoriškai arba teismo proceso būdu. Čia nurodomos tų pačių rūšių užtikrinimo priemonės kaip ir nurodytosios 173 punkte, išskyrus to punkto b papunkčio i įtraukoje nurodytas rūšis.

175i. „Vertė per pirminį pripažinimą“ – užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę, bendra balansinė vertė pirminio pripažinimo ataskaitą teikiančios įstaigos balanse metu.

175ii. „Sukaupti neigiami pokyčiai“ – atskiros užtikrinimo priemonės vertės šios priemonės pirminio pripažinimo metu ir balansinės vertės ataskaitinę datą skirtumas, kai tas skirtumas yra neigiamas.

176. Užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę, kurios išlieka pripažįstamos balanse ataskaitinę dieną, neatsižvelgiant į tai, kada jos įgytos, nurodomos 13.3.1 formoje. Įtraukiamos tiek užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę ir priskiriamos prie „Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų“, tiek kitos užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę. Užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę, apima turtą, kurio skolininkas kaip užtikrinimo priemonės neįkeitė, bet kuris įgytas mainais už skolos panaikinimą savanoriškai arba teismo proceso būdu.

177. Įstaigos nurodo finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte pagal 13-ojo TFAS 72 straipsnyje numatytą hierarchiją, vertę. Jeigu pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP reikalaujama tikrąja verte vertinamą turtą paskirstyti skirtingiems tikrosios vertės lygiams, nacionalinius BAP taikančios įstaigos taip pat užpildo šią formą.

178. „Ataskaitinio laikotarpio tikrosios vertės pokytis“ apima pelną arba nuostolius dėl priemonių, kurios ir toliau egzistuoja ataskaitinę datą, pakartotinio įvertinimo, atlikto pagal 9-ąjį TFAS, 13-ąjį TFAS arba nacionalinius BAP, jei taikoma, ataskaitiniu laikotarpiu. Tas pelnas ir nuostoliai nurodomi taip, kaip būtų įtraukti į pelno (nuostolių) ataskaitą arba, kai taikoma, į bendrųjų pajamų ataskaitą; taigi nurodytinos sumos prieš apmokestinimą.

179. „Sukauptas tikrosios vertės pokytis prieš apmokestinimą“ apima pelno arba nuostolių sumą, gautą pakartotinai įvertinus priemones, sukauptą nuo pradinio pripažinimo iki ataskaitinės datos.

180. 15 formoje pateikiama informacija apie perleistą finansinį turtą, kuris visas arba jo dalis neatitinka pripažinimo nutraukimo kriterijų, ir finansinį turtą, kurio pripažinimas visiškai nutrauktas, bet įstaiga išsaugo su juo susijusias aptarnavimo teises.

181. Apie susijusius įsipareigojimus pranešama pagal portfelį, į kurį susijęs perleistas finansinis turtas buvo įtrauktas turto dalyje, o ne pagal portfelį, į kurį jie buvo įtraukti įsipareigojimų dalyje.

182. Skiltis „Sumos, kurių pripažinimas kapitalu nutrauktas,“ apima finansinio turto, kuris pripažintas apskaitos tikslais, balansinę vertę, bet jo pripažinimas nutrauktas dėl rizikos ribojimo tikslų, nes įstaiga jį traktuoja pagal KRR 109, 243 ir 244 straipsnius kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas kapitalo poreikio nustatymo tikslais.

183. „Atpirkimo sandoriai“ yra sandoriai, pagal kuriuos įstaiga gauna pinigų mainais už parduotą finansinį turtą nurodyta kaina ir įsipareigoja atpirkti tą patį (arba tokį pat) turtą už nustatytą kainą nurodytą datą ateityje. Sandoriai, pagal kuriuos už grynųjų pinigų įkaitą laikinai perleidžiamas auksas, taip pat priskiriami prie „Atpirkimo sandorių“. Sumos, kurias įstaiga gavo už trečiajai šaliai („laikinajam įgijėjui“) perleistą finansinį turtą, klasifikuojamos straipsnyje „Atpirkimo sandoriai“, jeigu yra įsipareigojimas atlikti atvirkštinį sandorį, o ne tik galimybė tai padaryti. Atpirkimo sandoriai taip pat apima atpirkimo tipo operacijas, kurios gali apimti:

184. „Atpirkimo sandoriai“ ir „atvirkštinio atpirkimo paskolos“ apima įstaigos gautus arba paskolintus pinigus.

185. Pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio atveju, jeigu perleisto finansinio turto pripažinimas nutraukiamas, įstaigos deklaruoja savo pelną (nuostolius), susidariusį (-ius) pagal pajamų ataskaitos straipsnį, atitinkantį „apskaitos portfelius“, į kuriuos finansinis turtas buvo įtrauktas prieš nutraukiant jo pripažinimą.

186. Tam tikrų pajamų ataskaitos straipsnių atveju pateikiamas toliau nurodytas pelno (arba pajamų) ir nuostolių (arba išlaidų) suskirstymas.

187. Palūkanų pajamos suskirstomos pagal abu šiuos elementus:

188. Palūkanų išlaidos suskirstomos pagal abu šiuos elementus:

189. Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kurių faktinių palūkanų norma yra neigiama, palūkanų pajamos apima prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių, skolos vertybinių popierių ir paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, taip pat indėlių, išleistų skolos vertybinių popierių ir kitų finansinių įsipareigojimų, kurių faktinių palūkanų norma yra neigiama, palūkanų pajamas.

190. Finansinių įsipareigojimų ir finansinio turto, kurio faktinių palūkanų norma yra neigiama, palūkanų išlaidos apima prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių, indėlių, išleistų skolos vertybinių popierių ir kitų finansinių įsipareigojimų, taip pat skolos vertybinių popierių ir paskolų bei kitų išankstinių mokėjimų, kurių faktinių palūkanų norma yra neigiama, palūkanų išlaidas.

191. 16.1 formoje trumposios pozicijos taip pat priskiriamos prie kitų finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgiama į visas įvairių portfelių priemones, išskyrus priemones, kurios įtrauktos į straipsnius „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimo apskaita“, kurios nenaudojamos apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos.

192. „Išvestinės finansinės priemonės. Apsidraudimas nuo palūkanų normos rizikos“ apima apsidraudimo priemonių palūkanų pajamas ir išlaidas, jeigu iš apdraustųjų objektų gaunamos palūkanos.

193. Jeigu naudojama „švari kaina“, prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių palūkanos apima sumas, susijusias su prekybai laikomomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, priskiriamomis „ekonominiams apsidraudimo sandoriams“, kurios įtraukiamos į palūkanų pajamas arba išlaidas koreguojant ekonominiu, bet ne apskaitos požiūriu apdraustų finansinių priemonių pajamas ir išlaidas. Tokiu atveju ekonominio apsidraudimo išvestinių finansinių priemonių palūkanų pajamos nurodomos atskirai prie palūkanų pajamų iš prekybos išvestinių finansinių priemonių. Pagal laiką paskirstyti mokesčiai ar balansavimo mokėjimai, susiję su kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertinamomis tikrąja verte ir naudojamomis dalies ar visos finansinės priemonės, tuo metu priskirtos prie vertinamų tikrąja verte, kredito rizikai valdyti, taip pat nurodomi prie prekybai laikomų išvestinių finansinių priemonių palūkanų.

194. Pagal TFAS „Iš jų: palūkanų pajamos iš nuvertėjusio finansinio turto“ apima dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinio turto, įskaitant nusipirktą arba suteiktą dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės finansinį turtą, palūkanų pajamas, jei toks turtas pagal šios dalies 215 punktą laikomas neveiksniu. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP šis straipsnis apima palūkanų pajamas iš nuvertėjusio turto, kuriam sudaryti specialieji atidėjiniai kredito rizikai.

194i. „iš jų: vartojimo kreditas“ ir „iš jų: paskolos būstui pirkti“ rodo pajamas ir išlaidas, susijusias su paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais, kaip aprašyta šios dalies 88 punkte.

194ii. „iš jų: išperkamosios nuomos palūkanos“ rodo nuomotojo gautinos nuomos (finansinės nuomos) palūkanų pajamas ir atitinkamai nuomininko mokėtinos nuomos palūkanų sąnaudas.

195. Pelnas ir nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pripažinimo nutraukimo suskirstomi pagal finansinės priemonės rūšį ir apskaitos portfelį. Kiekvienam straipsniui nurodomas grynasis realizuotas pelnas arba nuostoliai, susidarę dėl sandorio pripažinimo nutraukimo. Grynoji suma yra realizuoto pelno ir realizuotų nuostolių skirtumas.

196. Pagal TFAS 16.2 forma taikoma finansiniam turtui ir įsipareigojimams, vertinamiems amortizuota savikaina, ir skolos priemonėms, vertinamoms tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP 16.2 forma taikoma finansiniam turtui, vertinamam taikant savikainos metodą, tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami nuosavybėje, ir taikant vertinimo metodus, pavyzdžiui, vertinimą mažesniąja iš savikainos arba rinkos verčių. Pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP kaip prekybinės klasifikuojamų finansinių priemonių pelnas ir nuostoliai šioje formoje nenurodomi, neatsižvelgiant į toms priemonėms taikomas vertinimo taisykles.

197. Pelnas ir nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų skirstomi pagal priemonės rūšį; kiekvienas suskirstymo straipsnis yra finansinės priemonės grynoji realizuota ir nerealizuota suma (iš pelno atėmus nuostolius).

198. Užsienio valiutų prekybos, neįskaitant užsienio valiutos banknotų ir monetų keitimo, neatidėliotinų sandorių rinkoje pelnas ir nuostoliai turi būti įtraukti kaip prekybos pelnas ir nuostoliai. Pelnas ir nuostoliai dėl prekybos tauriaisiais metalais arba pripažinimo nutraukimo ir pakartotinio įvertinimo įtraukiami ne į prekybos pelną ir nuostolius, bet į „Kitas veiklos pajamas“ arba „Kitas veiklos išlaidas“ pagal šios dalies 316 punktą.

199. Straipsnis „Iš jų: ekonominiai apsidraudimo sandoriai naudojantis vertinimo tikrąja verte pasirinkimo galimybe“ apima tik pelną ir nuostolius dėl kredito išvestinių finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, naudojamų visos arba dalies finansinės priemonės, tuo metu priskirtos prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kredito rizikai valdyti pagal 9-ojo TFAS 6.7 straipsnį. Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto perkėlimo iš vertinimo amortizuota savikaina apskaitos portfelio į vertinimo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, apskaitos portfelį arba į prekybai laikomo turto portfelį (9-ojo TFAS 5.6.2 straipsnis) nurodomi straipsnyje „Iš jų: pelnas ir nuostoliai dėl amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto pergrupavimo“.

200. Pelnas ir nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų taip pat skirstomi pagal rizikos rūšį. Kiekvienas suskirstymo straipsnis – grynoji realizuota ir nerealizuota pagrindinės rizikos (palūkanų normos, nuosavybės, valiutos kurso, kredito, biržos prekių ir kita) suma (iš pelno atėmus nuostolį), susijusi su pozicija, įskaitant susijusias išvestines finansines priemones. Pelnas ir nuostoliai dėl valiutų keitimo kursų skirtumų įtraukiami į tą straipsnį, į kurį įtraukiamas likęs pelnas ir nuostoliai, susidarę dėl priemonės keitimo. Pelnas ir nuostoliai dėl finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, išskyrus išvestines finansines priemones, įtraukiami į rizikos kategorijas, kaip nurodyta toliau:

201. Pelnas ir nuostoliai dėl neprekybinio finansinio turto, privalomai vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, suskirstomi pagal priemonių rūšis. Kiekvienas suskirstymo straipsnis yra finansinės priemonės grynoji realizuota ir nerealizuota suma (iš pelno atėmus nuostolius).

202. Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto perkėlimo iš vertinimo amortizuota savikaina apskaitos portfelio į neprekybinio finansinio turto, privalomai vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, apskaitos portfelį (9-ojo TFAS 5.6.2 straipsnis) nurodomi straipsnyje „Iš jų: pelnas ir nuostoliai dėl amortizuota savikaina vertinamo finansinio turto pergrupavimo“.

203. Finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, pelnas arba nuostoliai skirstomi pagal priemonių rūšis. Įstaigos nurodo grynuosius realizuotus ir nerealizuotus pelną arba nuostolius ir finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės pokyčio per laikotarpį dėl kredito rizikos pokyčių (paties skolininko arba emitento kredito rizika) sumą, jeigu pačios įstaigos kredito rizika nenurodyta kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

204. Jeigu kredito išvestinė finansinė priemonė, vertinama tikrąja verte, yra naudojama visos arba dalies finansinės priemonės, tuo metu priskirtos prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, kredito rizikai valdyti, finansinės priemonės pelnas arba nuostoliai to priskyrimo metu nurodomi straipsnyje „Iš jų: pelnas arba (–) nuostoliai priskiriant finansinį turtą ir įsipareigojimus prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai apsidraudimo tikslais pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“. Paskesnis pelnas ar nuostoliai dėl tų finansinių priemonių tikrosios vertės nurodomi straipsnyje „Iš jų: pelnas arba (–) nuostoliai priskyrus finansinį turtą ir įsipareigojimus prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai apsidraudimo tikslais pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“.

205. Visas pelnas arba nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos, išskyrus pajamas arba išlaidas, susidarančius, kai naudojama „švari kaina“, skirstomi pagal apsidraudimo apskaitos rūšį: tikrosios vertės apsidraudimas, pinigų srautų apsidraudimas ir grynųjų investicijų į užsienyje veikiančius ūkio subjektus apsidraudimas. Pelnas ir nuostoliai, susiję su tikrosios vertės apsidraudimu, paskirstomi apsidraudimo priemonėms ir apdraustiesiems objektams. Apsidraudimo priemonių pelnas ir nuostoliai neapima pelno ir nuostolių, susijusių su apsidraudimo priemonių, nelaikomų apsidraudimo priemonėmis pagal 9-ojo TFAS 6.2.4 straipsnį, elementais. Tos apsidraudimo priemonės, kurios yra nepriskirtos, nurodomos pagal šios dalies 60 punktą. Pelnas ir nuostoliai dėl apsidraudimo apskaitos taip pat apima pelną ir nuostolius dėl straipsnių, kurių rizikos pozicijos užskaitomos tarpusavyje, grupių apsidraudimo sandorių (grynosios pozicijos apsidraudimo sandorių).

206. „Apdraustojo objekto tikrosios vertės pokyčiai, sietini su apdraustąja rizika“ apima pelną ir nuostolius dėl apdraustųjų objektų, jeigu jie yra skolos priemonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis pagal 9-ojo TFAS 4.1.2A straipsnį (9-ojo TFAS 6.5.8 straipsnį).

207. Pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP suskirstymas pagal apsidraudimo sandorio rūšis, kaip nurodyta šioje formoje, pateikiamas, jeigu toks informacijos suskirstymas atitinka taikomus apskaitos reikalavimus.

208. „Papildomos sumos“ nurodomos tada, kai apskaitos portfelio arba pagrindinės turto kategorijos atžvilgiu apskaičiuotas vertės sumažėjimas per laikotarpį lemia grynųjų išlaidų pripažinimą. „Panaikinimas“ nurodomas tada, kai apskaitos portfelio arba pagrindinės turto kategorijos atžvilgiu apskaičiuotas vertės sumažėjimas per laikotarpį lemia grynųjų pajamų pripažinimą.

208i. „Informacinių technologijų išlaidos“ – išlaidos, patirtos diegiant IT grindžiamus verslo procesus, taikomųjų programų paslaugas ir infrastruktūros sprendimus, naudojamus verslui, įskaitant IT sistemų kūrimo ir priežiūros sąnaudas, išskyrus atlygį IT specialistams, kurie yra etatiniai įstaigos darbuotojai, nurodomą personalo išlaidų eilutėje.

208ii. Į informacinių technologijų išlaidas įtrauktame straipsnyje „IT ranga“ nurodomos IT išlaidos, susijusios su išorės paslaugų teikėjų samdymu. Į šį straipsnį neįtraukiamos išlaidos, susijusios su i) vien personalo (agentūros darbuotojų) teikiamomis paslaugomis, jeigu įstaiga tik samdo laikinus darbuotojus ir pati visiškai kontroliuoja teikiamas paslaugas; ii) visiškai standartinėmis tik įsigyto turto aparatinės ir (arba) programinės priežiūros sutartimis.

208iii. Straipsnyje „Mokesčiai ir rinkliavos (kiti)“ nurodomi mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus i) su pelno ar nuostolių mokesčiais susijusius mokesčius; ii) nutrauktos veiklos mokesčius ir rinkliavas. Į jį įtraukiami tokie mokesčiai ir rinkliavos, kaip prekėms ir paslaugoms taikomi mokesčiai ar įstaigos mokamos rinkliavos.

208iv. Straipsnyje „Konsultacinės ir specialistų paslaugos“ nurodomos išlaidos, patirtos naudojantis ekspertų ar strateginėmis konsultacijomis.

208v. Straipsnyje „Reklama, rinkodara ir komunikacija“ nurodomos išlaidos, susijusios su rinkodaros komunikacine veikla, kaip antai reklama, tiesiogine ar elektronine rinkodara ir renginiais.

208vi. Straipsnyje „Su kredito rizika susijusios išlaidos“ nurodomos administracinės išlaidos dėl kredito įvykių, kaip antai išlaidos, patirtos perimant užtikrinimo priemonę realizuojant nuosavybės teisę ar dalyvaujant teismo procesuose.

208vii. Straipsnyje „Bylinėjimosi išlaidos, nedengiamos iš atidėjinių“ nurodomos bylinėjimosi išlaidos, nesusijusios su kredito rizika ir nepadengtos iš susijusių atidėjinių.

208viii. Straipsnyje „Nekilnojamojo turto išlaidos“ nurodomos remonto ir priežiūros išlaidos, kai tuo remontu ir priežiūra nepagerinamas naudojimasis nekilnojamuoju turtu ir nepailginamas jų naudingo tarnavimo laikas, ir komunalinės išlaidos (vanduo, elektra ir šildymas).

208ix. Pagal TFAS „nuomos išlaidos“ apima nuomininko išlaidas, patirtas dėl trumpalaikės nuomos ir mažaverčio turto nuomos, kaip nurodyta 16-ojo TFAS 5 ir 6 straipsniuose. Pagal nacionalinius BAP nuomos išlaidos apima nuomininko išlaidas, kai pagal apskaitos standartą nuomos mokėjimai vertinami kaip išlaidos.

208x. Straipsnyje „Kitos administracinės išlaidos. Likusios“ nurodomi visi likę „kitų administracinių išlaidų“ komponentai, pavyzdžiui, priežiūros mokesčiai arba bankams taikomi mokesčiai, administracinių ir logistikos paslaugų, dokumentų pašto ir transportavimo, priežiūros ir apsaugos paslaugų, pinigų skaičiavimo paslaugų ir transportavimo išlaidos. Piniginiai įnašai į pertvarkymo fondus ir indėlių garantijų sistemas šioje kategorijoje nenurodomi, nes jie nurodomi atskiroje 2 formos eilutėje.

209. „Apskaitos konsolidavimo apimtis“ apima turto, įsipareigojimų ir nuosavybės balansinę vertę ir nebalansinių pozicijų, kurios parengtos naudojant apskaitos konsolidavimo apimtį, tariamąsias sumas; t. y. į konsolidavimą įtraukiant patronuojamąsias įmones, kurios yra draudimo įmonės ir ne finansų bendrovės. Įstaigos apskaito savo patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones taikydamos tą patį metodą, kurį taiko savo finansinėse ataskaitose.

210. Šioje formoje straipsnis „Investicijos į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“ neapima patronuojamųjų įmonių, nes pagal apskaitos konsolidavimo apimtį visos patronuojamosios įmonės yra visiškai konsoliduotos.

211. „Turtas pagal perdraudimo ir draudimo sutartis“ apima perduoto perdraudimo turtą ir turtą, susijusį su sudarytomis draudimo ir perdraudimo sutartimis (jei tokio yra).

212. „Įsipareigojimai pagal draudimo ir perdraudimo sutartis“ apima įsipareigojimus pagal sudarytas draudimo ir perdraudimo sutartis.

213. 18 formoje neveiksnios pozicijos yra KRR 47a straipsnio 3 dalyje išvardytos pozicijos.

215. Pagal TFAS 18 formoje nuvertėjusios pozicijos yra tos, kurių vertė, kaip nustatyta, yra sumažėjusi dėl kredito rizikos (3 lygis). Į vertės sumažėjimo lygius, išskyrus 3 lygį, įtrauktos pozicijos ir įsigytos arba suteiktos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės pozicijos yra laikomos neveiksniomis, jeigu jos atitinka kriterijus, kad pagal KRR 47a straipsnio 3 dalį būtų laikomos neveiksniomis.

216. Pozicijos kategorizuojamos pagal jų visą sumą ir neatsižvelgiant į užtikrinimo priemonės egzistavimą. KRR 47a straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų pozicijų reikšmingumas vertinamas pagal KRR 178 straipsnį ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/171 (pradelstų kreditinių įsipareigojimų reikšmingumo ribinės vertės techniniai reguliavimo standartai).

217. 18 formoje „pozicijos“ apima visas skolos priemones (skolos vertybinius popierius, paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, įskaitant lėšas centriniuose bankuose ir kitus indėlius iki pareikalavimo) ir nebalansines pozicijas, išskyrus prekybai laikomas pozicijas.

218. Skolos priemonės įtraukiamos į šiuos apskaitos portfelius: a) savikaina arba amortizuota savikaina vertinamos skolos priemonės; b) skolos priemonės, vertinamos tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis arba nuosavybe, kurių nuvertėjimas skaičiuojamas; c) skolos priemonės, vertinamos taikant griežtąjį LOCOM arba tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje arba nuosavybėje, kurių nuvertėjimas neskaičiuojamas, pagal šios dalies 233 punktą. Kiekviena kategorija suskirstoma pagal priemones ir pagal sandorio šalis.

219. Pagal TFAS ir atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP nebalansinės pozicijos apima šiuos atšaukiamus ir neatšaukiamus straipsnius:

220. Skolos priemonės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti pagal 5-ąjį TFAS, nurodomos atskirai.

221. 18 formoje nurodoma skolos priemonių bendra balansinė vertė, kaip apibrėžta šio priedo 1 dalies 34 punkte. Nurodoma nebalansinių pozicijų nominalioji suma, kaip apibrėžta šio priedo 118 punkte.

222. 18 formoje pozicija yra pradelsta, jeigu ji atitinka šios dalies 96 punkto kriterijus. Klasifikuojant pozicijas kaip neveiksnias pagal KRR 47a straipsnio 3 dalies a punktą, 90 vėluojamų dienų pradedama skaičiuoti, kai pradelsta suma, kurią sudaro pradelstos pagrindinės sumos, palūkanų ir mokesčių suma, viršija reikšmingumo ribines vertes, kaip apibrėžta šios dalies 216 punkte. Jeigu pradelsta pozicijų dalis ir toliau lieka reikšminga 90 dienų iš eilės, pozicija turėtų būti klasifikuojama kaip neveiksni.

223. 18 formoje skolininkas reiškia įsipareigojantįjį asmenį, kaip apibrėžta KRR 178 straipsnyje.

226. Pozicijos, klasifikuojamos kaip neveiksnios pagal 213 punktą, kategorizuojamos kaip neveiksnios pozicijos individualiu pagrindu (sandorio pagrindu) arba kaip neveiksni bendra pozicija tam tikro skolininko atžvilgiu (skolininko pagrindu). Kategorizuojant neveiksnias pozicijas individualiu pagrindu arba tam tikro skolininko atžvilgiu, įvairių rūšių neveiksnioms pozicijoms taikomi tokie kategorizavimo metodai:

227. Jeigu įstaiga turi balansinių pozicijų skolininko atžvilgiu, kurios yra pradelstos daugiau nei 90 dienų, ir pradelstų pozicijų bendra balansinė vertė sudaro daugiau nei 20 % visų balansinių pozicijų to skolininko atžvilgiu bendros balansinės vertės, visos balansinės ir nebalansinės pozicijos to skolininko atžvilgiu laikomos neveiksniomis. Jeigu skolininkas priklauso grupei, įvertinamas poreikis laikyti pozicijas kitų grupės subjektų atžvilgiu taip pat neveiksniomis, išskyrus pozicijas, kurioms daro poveikį pavieniai ginčai, nesusiję su sandorio šalies mokumu.

228. Pozicijos nebelaikomos neveiksniomis, jeigu tenkinamos visos KRR 47a straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos:

230. Jeigu neveiksni pozicija pagal 5-ąjį TFAS klasifikuojama kaip pardavimui laikomas ilgalaikis turtas, dėl to ji nenustojama klasifikuoti kaip neveiksni pozicija pagal KRR 47a straipsnio 5 dalį.

231. Jeigu neveiksniai pozicijai taikomos restruktūrizavimo priemonės, dėl to ji nenustojama klasifikuoti kaip neveiksni pozicija. Jeigu pozicijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, yra neveiksnios, kaip nurodyta 262 punkte, laikoma, kad tos pozicijos nustoja būti neveiksniomis, jeigu tenkinamos visos KRR 47a straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos.

232. Jeigu šio priedo šios dalies 231 punkte nurodytos sąlygos neįvykdomos pasibaigus vienių metų laikotarpiui, nurodytam KRR 47a straipsnio 6 dalies b papunktyje, pozicija ir toliau laikoma neveiksnia restruktūrizuota pozicija, kol įvykdomos visos sąlygos. Ar sąlygos įvykdytos, vertinama bent kas ketvirtį.

233. Šio priedo 1 dalies 15 punkte išvardyti apskaitos portfeliai pagal TFAS ir šio priedo 1 dalies 16 punkte išvardyti apskaitos portfeliai pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP 18 formoje nurodomi taip:

234. Jeigu pagal TFAS arba atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP numatyta galimybė įsipareigojimus priskirti prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, bet kokio turto, susidarančio dėl tokio priskyrimo ir vertinimo tikrąja verte, balansinė vertė nurodoma straipsnyje „Finansinis turtas, priskiriamas prie vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“ (TFAS) arba „Neprekybinis neišvestinis finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“ (BAD pagrįsti nacionaliniai BAP). Bet kokio įsipareigojimo, atsirandančio dėl tokio priskyrimo, balansinė vertė 18 formoje nenurodoma. Visų įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tariamoji suma nurodoma 9 formoje.

234i. Toliau nurodytos pozicijos nurodomos atskirose eilutėse:

235. Informacija apie pradelstas pozicijas pateikiama atskirai pagal veiksnių ir neveiksnių pozicijų kategorijas jų visa suma, kaip apibrėžta šios dalies 96 punkte. Pozicijos, kurios yra pradelstos daugiau nei 90 dienų, tačiau nėra reikšmingos pagal KRR 178 straipsnį, nurodomos pagal veiksnių pozicijų kategorijas „Pradelsta > 30 dienų <= 90 dienų“.

236. Neveiksnios pozicijos nurodomos suskirstytos pagal pradelsto laiko intervalus. Jeigu klasifikuojant pozicijas kaip neveiksnias taikomas skolininko metodas, nurodytas šio priedo šios dalies 226 punkte, pozicijos skolininko atžvilgiu nurodomos pradelsto termino neveiksnių pozicijų intervaluose pagal jų individualų pradelsimą. Pozicijos, kurios nėra pradelstos arba yra pradelstos 90 arba mažiau dienų, tačiau vis tiek yra laikomos neveiksniomis dėl tikimybės, kad jos nebus visiškai padengtos, nurodomos specialioje skiltyje. Pozicijos, kurios yra pradelstos ir kurių atžvilgiu egzistuoja tikimybė, kad jos nebus visiškai padengtos, yra suskirstomos pagal pradelsto laiko intervalus, remiantis pradelstų dienų skaičiumi.

237. Toliau nurodytos pozicijos nurodomos atskirose skiltyse:

238. Sukauptas vertės sumažėjimas, sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos ir atidėjiniai nurodomi pagal šios dalies 11, 69–71, 106 ir 110 punktus.

239. Informacija apie turimas užtikrinimo priemones ir gautas garantijas, susijusias su veiksniomis ir neveiksniomis pozicijomis, pateikiama atskirai. Nurodomos gautų užtikrinimo priemonių ir gautų garantijų sumos apskaičiuojamos pagal šios dalies 172 ir 174 punktus. Nurodytų užtikrinimo priemonių ir garantijų sumų suma apribojama susijusios pozicijos balansine verte arba nominaliąja suma atėmus atidėjinius.

239i. 18.1 formoje nurodomi paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, išskyrus paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, priskiriamus prie prekybinio finansinio turto arba prekybai laikomo finansinio turto, perkeltų į neveiksnių pozicijų kategoriją arba iš jos, kaip apibrėžta šios dalies 213–239 arba 260 punktuose, gaunamų ir netenkamų pinigų srautai. Neveiksnių paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų gaunamų ir netenkamų pinigų srautai suskirstomi pagal sandorio šalies sektorių.

239ii. Neveiksnių pozicijų kategorijai priskiriami gaunamų pinigų srautai nurodomi bendra suma, susidariusia nuo finansinių metų pradžios. Gaunamų pinigų srautas rodo pozicijų, kurios per laikotarpį tapo neveiksnios, kaip apibrėžta šios dalies 213–239 arba 260 punktuose, įskaitant įsigytas neveiksnias pozicijas, bendrą balansinę vertę. Kaip gaunamų pinigų srautas taip pat nurodomas neveiksnių pozicijų bendros balansinės vertės padidėjimas dėl sukauptų palūkanų arba sukauptų neigiamų tikrosios vertės pokyčių dėl kredito rizikos padidėjimo.

239iii. Pozicijos, kuri per laikotarpį buvo kelis kartus perkelta iš neveiksnių pozicijų kategorijos į veiksnių pozicijų kategoriją arba atvirkščiai, gaunamų ir netenkamų pinigų srautų suma nustatoma palyginant pozicijos statusą (veiksni arba neveiksni) finansinių metų pradžioje arba pirminio pripažinimo metu ir jos statusą ataskaitinę datą.

239iv. Neveiksnių pozicijų kategorijai priskiriami netenkamų pinigų srautai nurodomi bendra suma, susidariusia nuo finansinių metų pradžios. Netenkamų pinigų srautas rodo pozicijų, kurios per laikotarpį perkeliamos iš neveiksnių pozicijų kategorijos, bendrų balansinių sumų sumą ir atitinkamais atvejais apima dėl dalinio arba visiško pozicijos pripažinimo nutraukimo nurašytų sumų sumą. Kaip netenkamų pinigų srautas taip pat nurodomas neveiksnių pozicijų bendros balansinės vertės sumažėjimas dėl sumokėtų palūkanų arba sukauptų neigiamų tikrosios vertės pokyčių, susijusių su kredito rizika, sumažėjimo.

239v. Netenkamų pinigų srautas nurodomas šiais atvejais:

239vi. Neveiksnios pozicijos perkėlimas iš vieno apskaitos portfelio į kitą nenurodomas nei kaip gaunamas, nei kaip netenkamas pinigų srautas. Išimtis taikoma neveiksnių pozicijų perkėlimui iš bet kurio apskaitos portfelio į laikomų parduoti pozicijų portfelį, kuris nurodomas kaip netenkamų pinigų srautas iš pirminio apskaitos portfelio ir gaunamų pinigų srautas į laikomų parduoti pozicijų portfelį.

239vii. Toliau nurodytos pozicijos nurodomos atskirose eilutėse:

239viii. 18.2 formoje pateikiama informacija apie komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolas ne finansų bendrovėms ir paskolas, užtikrintas gyvenamosios ar komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, atitinkamai ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams, suskaidyta pagal paskolos ir vertės (LTV) santykį. Informacija apie paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, priskiriamus prie laikomų parduoti, prekybinio finansinio turto ir skolos priemonių, laikomų parduoti, čia nenurodoma.

239ix. „Komercinės paskirties nekilnojamojo turto (CRE) paskolos“ apima pozicijas, kaip apibrėžta ESRV rekomendacijos dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą spragų užpildymo ( 18 ) 2 skirsnio 1 dalies 1 punkte.

239x. LTV santykis apskaičiuojamas pagal dabartinio paskolos ir turto vertės santykio (LTV-C) apskaičiavimo metodą, nustatytą ESRV rekomendacijos dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą spragų užpildymo 2 skirsnio 1 dalies 1 punkte.

239xi. Informacija apie gautas užtikrinimo priemones ir finansines garantijas, gautas dėl paskolų, nurodoma pagal šios dalies 239 punktą. Taigi nurodytų užtikrinimo priemonių ir garantijų sumų suma apribojama susijusios pozicijos balansine verte.

240. 19 formoje restruktūrizuotos pozicijos yra skolos sutartys, kurioms buvo taikytos KRR 47b straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtos restruktūrizavimo priemonės.

243. Restruktūrizavimo priemonės taip pat apima galimybę pasinaudoti išlygomis, kurios, naudojamos skolininko nuožiūra, suteikia skolininkui teisę pakeisti sutarties sąlygas („nustatytos restruktūrizavimo išlygos“), ir laikomos lengvata, kai įstaiga leidžia naudotis tomis išlygomis ir padaro išvadą, kad skolininkas turi finansinių sunkumų.

244. Taikant III ir IV priedus, taip pat šį priedą, „refinansavimas“ yra skolos sutarčių naudojimas siekiant užtikrinti visišką arba dalinį apmokėjimą pagal kitas skolos sutartis, kurių sąlygų skolintojas negali laikytis.

245. 19 formoje „skolininkas“ reiškia įsipareigojantįjį asmenį, kaip apibrėžta KRR 47b straipsnio 4 dalyje.

246. 19 formoje „skola“ apima paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus (taip pat įskaitant lėšas centriniuose bankuose ir kitus indėlius iki pareikalavimo), skolos vertybinius popierius ir atšaukiamus bei neatšaukiamus suteiktus kreditavimo įsipareigojimus, įskaitant tuos kreditavimo įsipareigojimus, kurie yra priskiriami prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir kurie ataskaitinę datą yra turtas. „Skola“ neapima prekybai laikomų pozicijų.

247. „Skola“ taip pat apima paskolas ir išankstinius mokėjimus, taip pat skolos vertybinius popierius, klasifikuojamus kaip ilgalaikis turtas ir perleidžiamos turto grupės, priskiriami prie laikomų parduoti pagal 5-ąjį TFAS.

248. 19 formoje „pozicija“ turi tą pačią reikšmę kaip „skola“ šios dalies 246 ir 247 punktuose.

249. Šio priedo 1 dalies 15 punkte išvardyti apskaitos portfeliai pagal TFAS ir šio priedo 1 dalies 16 punkte išvardyti apskaitos portfeliai pagal atitinkamus BAD pagrįstus nacionalinius BAP 19 formoje nurodomi pagal šios dalies 233 punktą.

250. 19 formoje „įstaiga“ reiškia įstaigą, kuri taikė restruktūrizavimo priemones.

251. 19 formoje teikiant informaciją apie skolą „bendra balansinė vertė“ nurodoma pagal šio priedo 1 dalies 34 punktą. Suteiktų kreditavimo įsipareigojimų, kurie yra nebalansinės pozicijos, atveju nurodoma nominalioji suma, kaip apibrėžta šio priedo šios dalies 118 punkte.

252. Pozicijos laikomos restruktūrizuotomis, jeigu buvo suteikta lengvata pagal KRR 47b straipsnio 1 dalį, nepriklausomai nuo to, ar kuri nors suma yra pradelsta, arba nepriklausomai nuo pozicijos klasifikavimo kaip nuvertėjusios pozicijos pagal taikomą apskaitos sistemą ar kaip pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui pagal KRR 178 straipsnį. Pozicijos nevertinamos kaip restruktūrizuotos, jeigu skolininkas neturi finansinių sunkumų. Pagal TFAS pakeistas finansinis turtas (9-ojo TFAS 5.4.3 straipsnis ir A priedas) yra vertinamas kaip restruktūrizuotas, kai suteikta lengvata, kaip apibrėžta KRR 47b straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgiant į tai, ar pakeitimas atliktas dėl finansinio turto kredito rizikos pokyčio nuo pirminio pripažinimo.

254. Egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad įvykdytas restruktūrizavimas, bet kuriomis iš KRR 47b straipsnio 3 dalyje išvardytų aplinkybių.

255. Finansiniai sunkumai vertinami skolininko lygmeniu, kaip nurodyta 245 punkte. Kaip restruktūrizuotos pozicijos nurodomos tik tos pozicijos, kurioms buvo taikytos restruktūrizavimo priemonės.

256. Restruktūrizuotos pozicijos įtraukiamos į neveiksnių pozicijų kategoriją arba į veiksnių pozicijų kategoriją pagal šios dalies 213–239 ir 260 punktus. Pozicija nustojama klasifikuoti kaip restruktūrizuota pozicija, kai tenkinamos visos KRR 47a straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos.

257. Jeigu bandomojo laikotarpio pabaigoje KRR 47a straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos neįvykdomos, pozicija ir toliau laikoma veiksnia restruktūrizuota pozicija, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis, kol įvykdomos visos sąlygos. Ar sąlygos įvykdytos, vertinama bent kas ketvirtį.

258. Restruktūrizuotos pozicijos, pagal 5-ąjį TFAS klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas, laikomas parduoti, ir toliau klasifikuojamos kaip restruktūrizuotos pozicijos.

259. Restruktūrizuota pozicija gali būti laikoma veiksnia nuo tos datos, kai buvo pritaikytos restruktūrizavimo priemonės, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

260. Jeigu veiksniai restruktūrizuotai pozicijai, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis ir kuri buvo perkelta iš neveiksnių pozicijų kategorijos, pritaikomos papildomos restruktūrizavimo priemonės arba jeigu restruktūrizuota pozicija, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis ir kuri buvo perkelta iš neveiksnių pozicijų kategorijos, tampa daugiau nei 30 dienų pradelsta, pozicija klasifikuojama kaip neveiksni pagal KRR 47a straipsnio 3 dalies c punktą.

261. „Veiksnios pozicijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės“ (veiksnios restruktūrizuotos pozicijos) apima restruktūrizuotas pozicijas, kurios neatitinka kriterijų, kad būtų laikomos neveiksniomis, ir kurios yra įtrauktos į veiksnių pozicijų kategoriją. Veiksnioms restruktūrizuotoms pozicijoms taikomas bandomasis laikotarpis tol, kol nėra įvykdyti visi KRR 47a straipsnio 7 dalyje nustatyti kriterijai, įskaitant atvejus, kai taikomas šios dalies 259 punktas. Veiksnios restruktūrizuotos pozicijos, kurioms taikomas bandomasis laikotarpis ir kurios buvo perkeltos iš neveiksnių restruktūrizuotų pozicijų kategorijos, nurodomos atskirai veiksnių pozicijų, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, kategorijos skiltyje „Iš jų: iš neveiksnių pozicijų kategorijos perkeltos veiksnios restruktūrizuotos pozicijos, kurioms taikomas bandomasis laikotarpis“.

262. „Neveiksnios pozicijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės“ (neveiksnios restruktūrizuotos pozicijos) apima restruktūrizuotas pozicijas, kurios atitinka kriterijus, kad būtų laikomos neveiksniomis, ir yra įtrauktos į neveiksnių pozicijų kategoriją. Tos neveiksnios restruktūrizuotos pozicijos apima šias pozicijas:

263. Jei restruktūrizavimo priemonės pradedamos taikyti pozicijoms, kurios buvo neveiksnios prieš restruktūrizavimo priemonių taikymą, tų restruktūrizuotų pozicijų suma atskirai nurodoma skiltyje „Iš jų: prieš restruktūrizavimą neveiksnių pozicijų restruktūrizavimas“.

264. Toliau nurodytos neveiksnios pozicijos, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, nurodomos atskirose skiltyse:

265. Skiltis „Refinansavimas“ apima naujos sutarties („skolos refinansavimas“), suteiktos kaip refinansavimo sandorio dalis ir atitinkančios restruktūrizavimo priemonės kriterijus, bendrą balansinę vertę, taip pat senos apmokėtos sutarties, kuri dar vykdoma, bendrą balansinę vertę.

266. Restruktūrizuotos pozicijos, kurių sąlygos yra pakeistos kartu taikant refinansavimą, priskiriamos skilčiai „Pozicijos, kurių sutarčių sąlygos pakeistos“ arba skilčiai „Refinansavimas“ priklausomai nuo to, kuri priemonė turi didžiausią poveikį pinigų srautams. Bankų grupės teikiamas refinansavimas įtraukiamas į skiltį „Refinansavimas“, nurodant skolos refinansavimo, kurį suteikė ataskaitą teikianti įstaiga, arba refinansuotos skolos, kuri ataskaitą teikiančiai įstaigai dar negrąžinta, visą sumą. Kelių skolų pavertimas į naują skolą turi būti nurodomas kaip pakeitimas, nebent sudarytas ir refinansavimo sandoris, turintis didesnį poveikį pinigų srautams. Jeigu problemiškos pozicijos restruktūrizavimas keičiant sutarties sąlygas lemia tos pozicijos pripažinimo nutraukimą ir naujos pozicijos pripažinimą, ta nauja pozicija vertinama kaip restruktūrizuota skola.

267. Sukauptas vertės sumažėjimas, sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos ir atidėjiniai nurodomi pagal šios dalies 11, 69–71, 106 ir 110 punktus.

268. Užtikrinimo priemonės ir garantijos, gautos už pozicijas, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, pateikiamos visoms pozicijoms, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra veiksnios, ar neveiksnios. Be to, atskirai nurodomos užtikrinimo priemonės ir finansinės garantijos, gautos už neveiksnias pozicijas, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės. Nurodomos gautų užtikrinimo priemonių ir gautų garantijų sumos apskaičiuojamos pagal šios dalies 172 ir 174 punktus. Nurodytų užtikrinimo priemonių ir garantijų sumų suma apribojama susijusios balansinės pozicijos balansine verte arba susijusios nebalansinės pozicijos nominaliąja suma atėmus atidėjinius.

269. 20 forma pateikiama, jeigu įstaiga viršija šio reglamento 5 straipsnio a punkto 4 papunktyje nurodytą ribą.

270. 20.1–20.3 formose pateikiant geografinį turto suskirstymą pagal veiklos vietą išskiriama „veikla vidaus rinkoje“ ir „veikla užsienio rinkose“. Šioje dalyje „vieta“ – juridinio asmens, kuris pripažino atitinkamą turtą arba įsipareigojimą, įsteigimo jurisdikcija. Filialų atveju tai yra buveinės vietos jurisdikcija. „Veikla vidaus rinkoje“ apima veiklą, pripažįstamą valstybėje narėje, kurioje yra ataskaitą teikianti įstaiga.

271. 20.4–20.7 formose pateikiama informacija pagal atskiras šalis, pagrįsta tiesioginės sandorio šalies įsisteigimo vieta, kaip apibrėžta šio priedo 1 dalies 43 punkte. Pateiktas suskirstymas apima pozicijas arba įsipareigojimus su rezidentais kiekvienoje užsienio valstybėje, kurioje įstaiga turi pozicijų. Pozicijos ar įsipareigojimai, susiję su tarptautinėmis organizacijomis ir daugiašaliais plėtros bankais, priskiriami ne įstaigos įsisteigimo šaliai, o geografinei teritorijai „Kitos šalys“.

272. „Išvestinės finansinės priemonės“ apima ir prekybos išvestines finansines priemones, įskaitant ekonominius apsidraudimo sandorius, ir apsidraudimo išvestines finansines priemones pagal TFAS ir BAP, nurodomas 10 ir 11 formose.

273. Prekybai laikomas turtas pagal TFAS ir prekybinis turtas pagal BAP nurodomas atskirai. Finansinis turtas, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas, turi tokią pačią reikšmę, kaip nurodyta šios dalies 93 punkte. Pildant 20.4 formą, duomenys apie lėšas centriniuose bankuose ir kitus indėlius iki pareikalavimo nurodomi kartu su duomenimis apie finansinį turtą, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas. Turtas, vertinamas taikant LOCOM, su kuriuo siejamas vertės koregavimas dėl kredito rizikos, laikomas nuvertėjusiu turtu.

274. 20.4 ir 20.7 formose nurodomos „Sukauptas vertės sumažėjimas“ ir „Sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos, susijusios su neveiksniomis pozicijomis“ vertės, apskaičiuotos pagal šios dalies 69–71 punktus.

275. 20.4 formoje nurodoma skolos priemonių bendra balansinė vertė, nustatyta pagal šio priedo 1 dalies 34 punktą. Išvestinių finansinių priemonių ir nuosavybės priemonių atveju nurodytina suma yra balansinė vertė. Skiltyje „Iš jos: neveiksnios“ nurodomos skolos priemonės, apskaičiuotos pagal šios dalies 213–239 ar 260 punktus. Skolos restruktūrizavimas apima visas „skolos“ sutartis 19 formoje, kurioms taikomos restruktūrizavimo priemonės, kaip apibrėžta šios dalies 240–268 punktuose.

276. 20.5 formoje „Atidėjiniai suteiktiems įsipareigojimams ir garantijoms“ apima atidėjinius, vertinamus pagal 37-ąjį TAS, finansinių garantijų, vertinamų kaip draudimo sutartys pagal 4-ąjį TFAS, kredito nuostolius ir atidėjinius kreditavimo įsipareigojimams ir finansinėms garantijoms pagal 9-ajame TFAS nustatytus vertės sumažėjimo reikalavimus, taip pat atidėjinius įsipareigojimams ir garantijoms pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP pagal šios dalies 11 punktą.

277. 20.07 formoje informacija apie prekybai nelaikomas, neprekybines ir parduoti nelaikomas paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus pateikiama ją klasifikuojant pagal NACE kodus „pagal atskiras šalis“. NACE kodai nurodomi pagal pirmąjį suskirstymo lygį (t. y. pagal „sekcijas“). Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, kurių nuvertėjimas skaičiuojamas, yra susiję su tais pačiais portfeliais, kurie nurodyti šios dalies 93 punkte.

278. Apskaičiuojant šio reglamento 9 straipsnio e punkte nurodytą ribą, materialiojo turto, kurį įstaiga (nuomotojas) išnuomojo trečiosioms šalims pagal susitarimus, kurie priskiriami veiklos nuomai pagal atitinkamą apskaitos sistemą, suma dalijama iš viso materialiojo turto sumos.

279. Pagal TFAS įstaigos (kaip nuomotojos) trečiosioms šalims pagal veiklos nuomos sutartis išnuomotas turtas suskirstomas pagal vertinimo metodus.

280. Apskaičiuojant šio reglamento 9 straipsnio f punkte nurodytą ribą „paslaugų ir komisinių grynųjų pajamų“ suma yra absoliučioji „paslaugų ir komisinių pajamų“ ir „paslaugų ir komisinių išlaidų“ skirtumo vertė. Tais pačiais tikslais „grynųjų palūkanų“ suma yra absoliučioji „palūkanų pajamų“ ir „palūkanų išlaidų“ skirtumo vertė.

281. Paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos nurodomos pagal veiklos rūšis. Pagal TFAS šioje formoje pateikiamos paslaugų ir komisinių pajamos ir išlaidos, išskyrus abu šiuos elementus:

282. Sandorių išlaidos, tiesiogiai priskirtinos finansinių priemonių, nevertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, įsigijimui arba išleidimui, neįtraukiamos. Tos sandorių išlaidos yra dalis pradinės tų priemonių įsigijimo (išleidimo) vertės ir amortizuojamos pelno (nuostolių) ataskaitoje per likusį terminą naudojant faktinę palūkanų normą (9-ojo TFAS 5.1.1 straipsnį).

283. Pagal TFAS sandorių išlaidos, tiesiogiai priskirtinos finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, įsigijimui arba išleidimui, įtraukiamos į straipsnius „Pelnas arba nuostoliai dėl prekybai laikomo finansinio turto ir įsipareigojimų, grynoji suma“, „Pelnas arba nuostoliai dėl neprekybinio finansinio turto, privalomai vertinamo tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“ ir „Pelnas arba nuostoliai dėl finansinio turto ir įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, grynoji suma“, priklausomai nuo apskaitos portfelio, prie kurio tos sandorių išlaidos yra priskirtos. Tos sandorių išlaidos nėra dalis pradinės tų priemonių įsigijimo arba išleidimo vertės ir yra tiesiogiai pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

284. Įstaigos nurodo paslaugų ir komisinių pajamas ir išlaidas pagal šiuos kriterijus:

285. Su turto valdymu, saugojimo funkcijomis ir kitomis įstaigos teikiamomis paslaugomis susijusi veikla nurodoma taikant tokias apibrėžtis:

286. Taikant III ir IV priedus, taip pat šį priedą, „panaudota likvidumo parama“ – paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, suteiktų nekonsoliduotiems struktūrizuotiems subjektams, balansinės vertės suma, ir turimų skolos vertybinių popierių, kuriuos išleido nekonsoliduoti struktūrizuoti subjektai, balansinė vertė.

287. „Ataskaitą teikiančios įstaigos einamuoju laikotarpiu patirti nuostoliai“ apima nuostolius dėl vertės sumažėjimo ir visus kitus nuostolius, kuriuos ataskaitą teikianti įstaiga patyrė ataskaitiniu laikotarpiu ir kurie yra susiję su jos dalimis nekonsoliduotuose struktūrizuotuose ūkio subjektuose.

288. Įstaigos nurodo sumas arba sandorius, susijusius su balansinėmis ir nebalansinėmis pozicijomis, jeigu sandorio šalis yra susijusi šalis, kaip nurodyta 24-ajame TAS.

289. Grupės vidaus sandoriai ir rizikos ribojimo grupės vidaus neapmokėtos sumos panaikinami. Į straipsnį „Patronuojamosios įmonės ir kiti tos pačios grupės subjektai“ įstaigos įtraukia likučius ir sandorius su patronuojamosiomis įmonėmis, kurie nebuvo panaikinti dėl to, kad patronuojamosios įmonės nėra visiškai konsoliduotos atliekant rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą, arba dėl to, kad, remiantis KRR 19 straipsniu, patronuojamosios įmonės neįtraukiamos į rizikos ribojimu pagrįstą konsolidavimą, nes jos yra nereikšmingos, arba, jeigu įstaigos priklauso platesnei grupei, patronuojamosios įmonės priklauso ne įstaigai, o pagrindinei patronuojančiajai įmonei. Į straipsnį „Asocijuotosios ir bendrosios įmonės“ įstaigos įtraukia likučių ir sandorių su grupės, kuriai priklauso subjektas, bendrosiomis įmonėmis ir asocijuotosiomis įmonėmis, nepanaikintų taikant proporcingo konsolidavimo metodą, dalis.

290. „Kreditavimo įsipareigojimų, finansinių garantijų ir kitų gautų įsipareigojimų“ atveju nurodytinos sumos yra susumuota „nominalioji“ kreditavimo ir kitų gautų įsipareigojimų suma ir gautų finansinių garantijų „didžiausia užtikrinimo priemonės arba garantijos suma, į kurią galima atsižvelgti,“ kaip apibrėžta 119 punkte.

291. Straipsnyje „Sukauptas vertės sumažėjimas ir sukaupti neigiami tikrosios vertės pokyčiai dėl kredito rizikos, susijusios su neveiksniomis pozicijomis“ pateikiami tik su neveiksniomis pozicijomis susiję duomenys, kaip nustatyta šios dalies 69–71 punktuose. „Atidėjiniai neveiksnioms nebalansinėms pozicijoms“ pagal šios dalies 11, 106 ir 111 punktus apima atidėjinius pozicijoms, kurios yra neveiksnios, kaip nustatyta pagal šios dalies 213–239 punktus.

292. „Pelnas arba nuostoliai dėl turto, išskyrus finansinį turtą, pripažinimo nutraukimo“ apima visą pelną ir nuostolius dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo, susidariusius dėl sandorių su susijusiomis šalimis. Šis straipsnis apima pelną ir nuostolius dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo, kurie susidarė dėl sandorių su susijusiomis šalimis ir kurie priklauso šioms „Pelno (nuostolių) ataskaitos“ straipsnių eilutėms:

293. „Neveiksnių pozicijų vertės sumažėjimas arba (–) vertės atkūrimas“ apima vertės sumažėjimo nuostolius, kaip apibrėžta šios dalies 51–53 punktuose, pozicijoms, kurios yra neveiksnios pagal šios dalies 213–239 punktus. „Atidėjiniai arba (–) atidėjinių neveiksnioms pozicijoms panaikinimas“ apima atidėjinius, kaip apibrėžta šios dalies 50 punkte, nebalansinėms pozicijoms, kurios yra neveiksnios, kaip nurodyta šios dalies 213–239 punktuose.

294. Įstaigos teikia išsamią ataskaitinę datą turimą informaciją apie patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones, kurios yra visiškai arba proporcingai konsoliduojamos pagal apskaitos konsolidavimo apimtį, taip pat apie subjektus, kurie pagal šios dalies 4 punktą yra įtraukti į „Investicijas į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones“, įskaitant tuos subjektus, investicijos į kuriuos yra laikomos parduoti pagal 5-ąjį TFAS. Teikiama informacija apie visus subjektus nepriklausomai nuo jų vykdomos veiklos.

295. Nuosavybės priemonės, kurios neatitinka kriterijų, kad būtų priskiriamos prie investicijų į patronuojamąsias įmones, bendrąsias įmones ir asocijuotąsias įmones ir prie ataskaitą teikiančios įstaigos nuosavų akcijų, kurios jai priklauso („Supirktų nuosavų akcijų“), į šią formą neįtraukiamos.

296. Toliau nurodyta informacija pateikiama pagal atskirus subjektus ir taikant III ir IV priedus, taip pat šį priedą taikomi šie reikalavimai:

297. Ši informacija pateikiama pagal atskiras priemones:

298. Šioje formoje nurodoma informacija apie finansinių priemonių, vertinamų amortizuota savikaina, tikrąją vertę taikant 13-ojo TFAS 72, 76, 81 ir 86 straipsniuose pateiktą hierarchiją. Jeigu pagal BAD pagrįstus nacionalinius BAP taip pat reikalaujama tikrąja verte vertinamą turtą paskirstyti skirtingiems tikrosios vertės lygiams, nacionalinius BAP taikančios įstaigos taip pat užpildo šią formą.

299. Šioje formoje nurodoma informacija apie vertinimo tikrąja verte pasirinkimo galimybės naudojimą finansiniam turtui ir įsipareigojimams, priskiriamiems prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

300. „Mišrios sutartys“ įsipareigojimų atveju apima mišrių finansinių priemonių, bendrai priskiriamų finansinių įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, apskaitos portfeliui, balansinę vertę. Taigi įtraukiamos neatskiriamos visos mišrios priemonės.

301. Straipsnis „Naudojama kredito rizikai valdyti“ apima priemonių, pagal 9-ojo TFAS 6.7 straipsnį priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tuo momentu, kai jos apdraudžiamos nuo kredito rizikos kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, vertinamomis tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, balansinę vertę.

302. „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“, „Investicinis turtas“ ir „Kitas nematerialusis turtas“ nurodomi remiantis juos vertinant naudotais kriterijais.

303. „Kitas nematerialusis turtas“ apima visą nematerialųjį turtą, išskyrus prestižą. „Programinė įranga kaip turtas“ nurodoma straipsnyje „Kitas nematerialusis turtas“ arba straipsnyje „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pagal taikomą apskaitos sistemą.

303i. Kai įstaiga nuomojasi turtą, ji pateikia atskirą informaciją apie nuomos turtą (naudojimo teise valdomą turtą).

304. Šioje formoje pateikiamas straipsnio „Atidėjiniai“ balansinės vertės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje suderinimas pagal pokyčių pobūdį, išskyrus atidėjinius, vertinamus pagal 9-ąjį TFAS, kurie nurodomi 12 formoje.

305. „Kiti suteikti įsipareigojimai ir garantijos, vertinami pagal 37-ąjį TAS, ir suteiktos garantijos, vertinamos pagal 4-ąjį TFAS“ apima atidėjinius, vertinamus pagal 37-ąjį TAS, ir finansinių garantijų, vertinamų kaip draudimo sutartys pagal 4-ąjį TFAS, kredito nuostolius.

306. Šiose formose pateikiama sukaupta informaciją apie visus įstaigos nustatytų išmokų planus. Jeigu yra daugiau negu vienas nustatytų išmokų planas, nurodoma bendra visų planų suma.

307. Grynojo nustatytų išmokų plano turto ir įsipareigojimų dalių formoje parodoma, kaip suderinama sukaupta visų grynųjų nustatytų išmokų įsipareigojimų (turto) dabartinė vertė ir teisės į kompensaciją (19-ojo TAS 140 straipsnio a ir b punktai).

308. „Grynasis nustatytų išmokų turtas“ pertekliaus atveju apima perteklines sumas, kurios pripažįstamos balanse, nes 19-ojo TAS 63 straipsnyje nustatytos ribos joms poveikio nedaro. Šio straipsnio suma ir papildomame straipsnyje „Bet kokios teisės į kompensaciją, kuri pripažįstama turtu, tikroji vertė“ pripažinta suma įtraukiamos į balanso straipsnį „Kitas turtas“.

309. Nustatytų išmokų įsipareigojimų pokyčių formoje parodoma, kaip suderinama sukaupta visų įstaigos nustatytų išmokų įsipareigojimų dabartinė vertė laikotarpio pradžioje ir laikotarpio pabaigoje. Skirtingų elementų, išvardytų 19-ojo TAS 141 straipsnyje, poveikis per laikotarpį pateikiamas atskirai.

310. Straipsnio „Laikotarpio pabaigos likutis (dabartinė vertė)“ suma nustatytų išmokų įsipareigojimų pokyčių lentelėje yra lygi „Nustatytų išmokų įsipareigojimų dabartinei vertei“.

311. Nurodant personalo išlaidas pagal įkeitimo rūšį taikomos šios apibrėžtys:

311i. Nurodant personalo išlaidas pagal atlygio kategoriją ir personalo kategoriją taikomos šios apibrėžtys:

311ii. „Darbuotojų skaičius“ ataskaitinę datą apima darbuotojų skaičių, išreikštą etato ekvivalentais, pridėjus valdymo organo narių skaičių, išreikštą asmenų skaičiumi pagal KRR nustatytą konsolidavimo apimtį. Iš jų atskirai nurodomas nustatytųjų darbuotojų, valdymo organo (atliekančio vadovavimo funkciją) ir vyresniosios vadovybės atstovų, taip pat valdymo organo (atliekančio priežiūros funkciją) atstovų skaičius.

312. „Finansiniai įsipareigojimai, priskiriami prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje“ apima tik pelną ir nuostolius, susijusius su pačių emitentų kredito rizika dėl įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, jeigu ataskaitą teikianti įstaiga pasirinko juos pripažinti pelno (nuostolių) ataskaitoje, nes juos pripažinus kitomis bendrosiomis pajamomis atsirastų arba padidėtų apskaitos neatitikimas.

313. „Pelnas arba nuostoliai dėl nefinansinio turto pripažinimo nutraukimo“ suskirstomi pagal turto rūšį. Kiekviena straipsnio eilutė apima turto, kurio pripažinimas nutrauktas, pelną arba nuostolius. „Kitas turtas“ apima kitur nenurodytą kitą materialųjį turtą, nematerialųjį turtą ir investicijas.

314. Kitos veiklos pajamos ir išlaidos suskirstomos pagal šiuos straipsnius: materialiojo turto, vertinamo taikant tikrosios vertės metodą, tikrosios vertės koregavimai; nuomos pajamos ir tiesioginės investicinio turto veiklos išlaidos; veiklos nuomos, išskyrus investicinį turtą, pajamos ir išlaidos ir likusios veiklos pajamos ir išlaidos.

315. Straipsnio „Veiklos nuoma, išskyrus investicinį turtą“ skiltyje „pajamos“ nurodoma gauta grąža, o skiltyje „išlaidos“ – įstaigos, kaip nuomotojo, patirtos išlaidos vykdant nuomos veiklą, išskyrus susijusią su turtu, kuris priskiriamas investiciniam turtui. Įstaigos, kaip nuomininko, patirtos išlaidos įtraukiamos į straipsnį „Kitos administracinės išlaidos“.

316. Pelnas arba nuostoliai dėl aukso, kitų tauriųjų metalų ir kitų biržos prekių, vertinamų tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas, pripažinimo nutraukimo ir pakartotinio vertinimo nurodomi straipsniuose „Kitos veiklos pajamos. Kita“ arba „Kitos veiklos išlaidos. Kita“.

317. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita atskleidžia kiekvienos nuosavybės dalies balansinės vertės laikotarpio pradžioje (laikotarpio pradžios likutis) ir pabaigoje (laikotarpio pabaigos likutis) pokyčius.

318. „Perkėlimai iš vienos nuosavybės dalies į kitą“ apima visas sumas, perkeltas iš vienos nuosavybės dalies į kitą, įskaitant tiek pelną ir nuostolius dėl pačios įstaigos kredito rizikos dėl įsipareigojimų, priskiriamų prie vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje, tiek nuosavybės priemonių, vertinamų tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis, tikrosios vertės pokyčius, kurie nutraukiant pripažinimą yra perkeliami į kitas nuosavybės dalis.

319. 23 formoje pateikiama papildoma informacija apie paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, išskyrus paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, priskiriamus prie lėšų centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo, laikomų prekybai, prekybinio finansinio turto ir skolos priemonių, laikomų parduoti.

320. Nustatant „priemonių skaičių“ priemonė suprantama kaip bankininkystės produktas su neapmokėta suma ir atitinkamais atvejais kredito limitu, paprastai susietas su sąskaita. Pozicija konkrečios sandorio šalies atžvilgiu gali būti sudaryta iš kelių priemonių. Priemonių skaičius nustatomas remiantis metodu, kuriuo įstaiga valdo poziciją. Atskirai nurodomas pozicijų, dėl kurių vyksta ikiteisminė procedūra, ir pozicijų, dėl kurių vyksta teismo procesas, kaip apibrėžta šios dalies 321 ir 322 punktuose, priemonių skaičius.

321. Pozicija, dėl kurios vyksta ikiteisminė procedūra, atsiranda tais atvejais, kai skolininkui oficialiai pranešta, kad per nurodytą laikotarpį įstaiga imsis teisinių veiksmų skolininko atžvilgiu, jeigu nebus įvykdytos tam tikros sutartinės ar kitos mokėjimo prievolės. Tai apima ir atvejus, kai ataskaitą teikianti įstaiga yra nutraukusi sutartį, nes skolininkas yra formaliai pažeidęs sutarties sąlygas ir buvo atitinkamai įspėtas, bet jokių teisinių veiksmų prieš jį įstaiga dar nesiėmė. Pozicijos, kurios priskirtos prie pozicijų, dėl kurių vyksta ikiteisminė procedūra, gali būti iš šios kategorijos perkeltos, jeigu yra sumokamos neapmokėtos sumos arba dėl šių pozicijų pradedamas teismo procesas, kaip nurodoma tolesniame punkte.

322. Pozicija, dėl kurios vyksta teismo procesas, atsiranda tais atvejais, kai yra oficialiai imtasi teisinių veiksmų skolininko atžvilgiu. Tai taikoma atvejams, kai teismas patvirtina, kad vyksta teisminis procesas, arba teismų sistemai pranešama apie ketinimą pradėti teismo procesą.

323. „Neužtikrintos paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai be garantijos“ – pozicijos, kurių atžvilgiu nepateikta nei užtikrinimo priemonių, nei finansinių garantijų; čia neįtraukiama iš dalies užtikrintos arba iš dalies garantuotos pozicijos neužtikrinta dalis.

324. Paskolos ir kiti išankstiniai mokėjimai, kurių kaupiamasis padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis viršija 90 %, nurodomi atskirai. Tuo tikslu „kaupiamasis padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis“ yra sukauptų vertės sumažėjimų santykis, kur su paskola ar kitu išankstiniu mokėjimu susiję sukaupti tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos yra skaitiklis, o tos paskolos ar kito išankstinio mokėjimo bendra balansinė vertė yra vardiklis.

325. Paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu, kaip apibrėžta šios dalies 86 punkto a papunktyje ir 87 punkte, ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolos, kaip apibrėžta 239ix punkte, nurodomos suskirstytos pagal paskolos ir užtikrinimo priemonės santykį, t. y. paskolos ir vertės (LTV) santykį, kaip apibrėžta šios dalies 239x punkte.

326. Informacija apie turimas užtikrinimo priemones ir finansines garantijas, gautas dėl paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, nurodoma pagal šios dalies 239 punktą. Taigi nurodytų užtikrinimo priemonių ir garantijų sumų suma apribojama susijusios pozicijos balansine verte. Papildomai atskirai nurodomas nekilnojamasis turtas, įkeistas kaip užtikrinimo priemonė.

327. Nukrypstant nuo ankstesnio punkto, „Užtikrinimo priemonės, gautos dėl paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų. Neapribotos sumos“ rodo visą gautos užtikrinimo priemonės vertę be susijusios pozicijos balansinės vertės apribojimo.

328. 24.1 formoje suderinama turimų paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų, išskyrus paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, priskiriamus prie lėšų centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo, prekybinio finansinio turto, laikomo prekybai arba laikomo parduoti, kurie pagal šios dalies 213–239 arba 260 punktus laikomi neveiksniais ir nurodomi 18 formoje, vertė laikotarpio pradžioje ir laikotarpio pabaigoje. Neveiksnių paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų gaunamų ir netenkamų pinigų srautai suskirstomi pagal gaunamų arba netenkamų pinigų srauto rūšį.

329. Gaunamų pinigų srautai, susiję su neveiksnių pozicijų kategorija, nurodomi pagal šios dalies 239ii–239iii ir 239vi punktus, išskyrus gaunamų pinigų srautus, susijusius su pozicijų, „laikomų parduoti“, kategorija, kurie į šios formos taikymo sritį nepatenka. Gaunamų pinigų srautai suskirstomi pagal gaunamų pinigų srauto rūšį (šaltinį). Čia:

330. Šios pozicijos nurodomos atskirose eilutėse:

331. Netenkamų pinigų srautai, susiję su neveiksnių pozicijų kategorija, nurodomi pagal šios dalies 239iii–239vi punktus ir suskirstomi pagal netenkamų pinigų srauto rūšį (šaltinį). „Netenkamų pinigų srautas dėl nurašytų sumų“ čia rodo per laikotarpį nurašytų sumų sumą, kurios negalima susieti su jokiomis kitomis nurodytomis netenkamų pinigų srautų rūšimis ir kuri taip pat apima nurašytas sumas, susijusias su visišku visų ataskaitą teikiančios įstaigos teisių anuliavimu dėl suėjusio senaties termino, atleidimo arba kitų priežasčių per laikotarpį.

332. Tais atvejais, kai pozicijos pripažinimas iš dalies nutraukiamas, o likusi dalis priskiriama prie veiksnių pozicijų, su perkėlimu į kitą kategoriją susijęs netenkamų pinigų srautas ir su pripažinimo nutraukimu susijęs netenkamų pinigų srautas yra nurodomi kaip atskiri srautai. Su užtikrinimo priemonės realizavimu, pozicijų pardavimu, rizikos perleidimu ir užtikrinimo priemonės perėmimu realizuojant nuosavybės teisę susijusių netenkamų pinigų srautų atvejais nurodyti susigrąžintas grynąsias sukauptas sumas. Jeigu užtikrinimo priemonės realizavimo, pozicijų pardavimo, rizikos perleidimo ir užtikrinimo priemonės perėmimo metu atsirado nurašytų sumų, ta suma nurodoma kaip susijusios rūšies netenkamų pinigų srauto dalis.

333. „Susigrąžintos grynosios sukauptos sumos“ yra i) realizuojant užtikrinimo priemonę, parduodant pozicijas ir perleidžiant riziką atitinkamai surinkta pinigų ar pinigų ekvivalentų suma, atėmus susijusias išlaidas; ii) užtikrinimo priemonės vertė per pirminį pripažinimą, kaip apibrėžta šios dalies 175i punkte, nustatyta dėl netenkamų pinigų srautų perimant užtikrinimo priemonę realizuojant nuosavybės teisę.

334. Netenkamų pinigų srautas, susijęs su paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais, kurie per laikotarpį perkelti į neveiksnių pozicijų kategoriją, o paskui nebeatitiko kriterijų, kad būtų priskiriami šiai kategorijai, nurodomas atskirai.

335. 24.2 formoje suderinamos atidėjinių sąskaitų ir sukauptų neigiamų tikrosios vertės pokyčių dėl kredito rizikos, susijusios su paskolomis ar kitais išankstiniais mokėjimais, kurie yra arba buvo priskiriami prie neveiksnių pozicijų pagal šios dalies 213–239 ar 260 punktus, vertės laikotarpio pradžioje ir laikotarpio pabaigoje, išskyrus paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, priskiriamus prie lėšų centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo ar prie laikomų parduoti.

336. „Padidėjimas per laikotarpį“ apima:

337. Papildomai atskirai nurodoma padidėjimo dalis, priskiriama vertės sumažėjimui ir sukauptiems neigiamiems tikrosios vertės pokyčiams dėl sukauptų palūkanų.

338. „Sumažėjimas per laikotarpį“ apima:

339. Šie straipsniai nurodomi atskirai:

340. 24.3 formoje nurodomos nurašytos sumos, kaip apibrėžta šios dalies 74 punkte, jeigu jos: i) susidarė per laikotarpį (gaunamų pinigų srautai) ir ii) yra susijusios su paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais, kurie pagal šios dalies 213–239 arba 260 punktus per laikotarpį priskirti prie neveiksnių pozicijų, išskyrus paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, priskiriamus prie laikomų prekybai, prekybinio finansinio turto arba laikomų parduoti. Nurodomos tiek iš dalies, tiek visiškai nurašytos sumos. Iš šių nurašytų sumų atskirai nurodomos sumos, nurašytos dėl teisės teisiškai atgauti poziciją ar jos dalį netekimo.

341. „Užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę“ apima tiek turtą, kurį skolininkas įkeitė kaip užtikrinimo priemonę, tiek turtą, kurio skolininkas kaip užtikrinimo priemonės neįkeitė, bet kuris įgytas mainais už skolos panaikinimą savanoriškai arba teismo proceso būdu.

342. 25.1 formoje pristatomas užtikrinimo priemonių, perimtų realizuojant nuosavybės teisę, išskyrus užtikrinimo priemones, priskiriamas prie „Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų“, vertės laikotarpio pradžioje, t. y. finansinių metų pradžioje, ir laikotarpio pabaigoje suderinimas. Be to, formoje pateikiama informacija apie susijusį „skolos likučio sumažinimą“ ir užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę, vertę per pirminį pripažinimą.

343. „Skolos likučio sumažinimas“ – pozicijos, kurios pripažinimas balanse nutrauktas mainais į užtikrinimo priemonę, perimtą realizuojant nuosavybės teisę, bendra balansinė vertė konkrečiu mainų metu ir susijęs vertės sumažėjimas bei tikrosios vertės neigiami pokyčiai dėl kredito rizikos, sukaupti tuo metu. Kai mainų metu atliekamas nurašymas, nurašyta suma taip pat laikoma skolos likučio sumažinimu. Pripažinimo balanse nutraukimas dėl kitų priežasčių, kaip antai surinktų piniginių sumų, nenurodomas.

344. „Vertė per pirminį pripažinimą“ turi tokią pačią reikšmę kaip aprašyta šios dalies 175i punkte.

345. Kalbant apie „gaunamų pinigų srautus per laikotarpį“:

346. Kalbant apie „netenkamų pinigų srautus per laikotarpį“:

347. Užtikrinimo priemonės, parduotos už pinigus, atveju straipsnio „Netenkamų pinigų srautas, kurį sudarė surinktos pinigų sumos“ vertė yra lygi straipsnių „Surinktos pinigų sumos atėmus išlaidas“ ir „Pelnas/(–) nuostoliai dėl užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę, pardavimo“ sumai. „Surinktos pinigų sumos atėmus išlaidas“ – gauta pinigų suma atėmus sandorių išlaidas, kaip antai tarpininkams sumokėtus paslaugų ir komisinius mokesčius, pavedimų mokesčius ir rinkliavas. „Pelnas/(–) nuostoliai dėl užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę, pardavimo“ – užtikrinimo priemonės balansinės vertės, įvertintos pripažinimo nutraukimo datą, ir surinktų pinigų sumos atėmus sandorių išlaidas skirtumas. Pakeitus užtikrinimo priemonę finansinėmis priemonėmis, kaip aprašyta šios dalies 346 punkte, nurodoma suteikto finansavimo balansinė vertė.

348. Užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę, nurodomos suskirstytos pagal laikotarpį, kurį užtikrinimo priemonė yra pripažįstama įstaigos balanse.

349. Pateikiant įgytas užtikrinimo priemones pagal tai, kiek laiko praėjo nuo pripažinimo balanse, užtikrinimo priemonės senėjimas balanse, t. y. perkėlimas iš vieno iš anksto nustatyto laiko intervalo į kitą, nenurodomas nei kaip gaunamų pinigų srautas, nei kaip netenkamų pinigų srautas.

350. 25.2 formoje užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę, kaip apibrėžta šios dalies 341 punkte, suskaidomos pagal gautos užtikrinimo priemonės rūšį. Formoje pateikiamos užtikrinimo priemonės, ataskaitinę dieną pripažįstamos balanse, neatsižvelgiant į tai, kada jos įgytos. Be to, formoje pateikiama informacija apie susijusį „skolos likučio sumažinimą“ ir „vertę per pirminį pripažinimą“, kaip apibrėžta šios dalies 343 ir 344 punktuose, ir nurodomas užtikrinimo priemonių, perimtų realizuojant nuosavybės teisę ir pripažįstamų balanse ataskaitinę dieną, skaičius. Užtikrinimo priemonių, perimtų realizuojant nuosavybės teisę, skaičius apskaičiuojamas neatsižvelgiant į užtikrinimo priemonės balansinę vertę ir gali būti viena arba daugiau nei viena kiekvienai pozicijai, kurios pripažinimas balanse nutrauktas mainais į užtikrinimo priemonę, perimtą realizuojant nuosavybės teisę.

351. Čia nurodomos tų pačių rūšių užtikrinimo priemonės kaip ir nurodytosios šios dalies 173 punkte, išskyrus to punkto b papunkčio i įtraukos rūšį.

352. Kai užtikrinimo priemonė yra nekilnojamasis turtas, atskirose eilutėse nurodoma ši informacija:

353. 25.3 formoje pateikiama informacija apie užtikrinimo priemones, perimtas realizuojant nuosavybės teisę ir priskiriamas prie „Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų“. Be to, formoje pateikiama informacija apie susijusį „skolos likučio sumažinimą“ ir „vertę per pirminį pripažinimą“, kaip apibrėžta šios dalies 343 ir 344 punktuose.

354. Nurodoma informacija apie visas užtikrinimo priemones ataskaitinę dieną neatsižvelgiant į tai, kada jos įgytos, ir su naujomis užtikrinimo priemonėmis, perimtomis realizuojant nuosavybės teisę per laikotarpį nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios iki jo pabaigos ir ataskaitinę datą tebepripažįstamomis balanse, susijusius netenkamų pinigų srautus. Kiek tai susiję su „skolos likučio sumažinimu“, „iš viso“ vertė atitinka skolos likučio sumažinimą, susijusį su užtikrinimo priemone ataskaitinę dieną, o „gaunamų pinigų srautai dėl naujos užtikrinimo priemonės, perimtos realizuojant nuosavybės teisę“ atitinka skolos likučio sumažinimą, susijusį su užtikrinimo priemone, kuri įgyta per laikotarpį.

355. 26 formoje pateikiama išsami informacija apie paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, kurie priskiriami prie restruktūrizuotų pagal šios dalies 240 ir 268 punktus, išskyrus priemones, priskiriamas prie lėšų centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo ar prie laikomų parduoti. Restruktūrizuotos pozicijos, susijusios su ankstesnių sąlygų keitimu arba su visišku ar daliniu problemiškos skolos sutarties refinansavimu, kaip apibrėžta šios dalies 241 punkte, suskaidomos pagal konkretesnes restruktūrizavimo priemonių rūšis.

356. „Priemonių skaičius“ apskaičiuojamas, kaip apibrėžta šios dalies 320 punkte.

357. Pozicijų, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, bendra balansinė vertė priskiriama prie kategorijos, atitinkančios restruktūrizavimo priemonės rūšį. Kai pozicijai buvo taikytos kelios restruktūrizavimo priemonės, pozicijų, kurioms taikytos restruktūrizavimo priemonės, bendra balansinė vertė priskiriama prie kategorijos, atitinkančios svarbiausią restruktūrizavimo priemonės rūšį. Pastaroji nustatoma pagal restruktūrizavimo priemonės rūšį, kuri daro didžiausią poveikį restruktūrizuotos pozicijos grynajai dabartinei vertei, arba pagal kitus metodus, kurie vertinami kaip taikytini.

358. Restruktūrizavimo priemonių rūšys:

359. Kai restruktūrizavimo priemonė daro poveikį pozicijos bendrai balansinei vertei, nurodoma bendra balansinė vertė ataskaitinę datą, t. y. po restruktūrizavimo priemonės taikymo. Refinansavimo atveju nurodoma naujos suteiktos sutarties („skolos refinansavimas“), atitinkančios restruktūrizavimo priemonės kriterijus, bendra balansinė vertė ir senos apmokėtos sutarties, kuri dar vykdoma, bendra balansinė vertė.

360. Šie straipsniai nurodomi atskirose eilutėse:

361. Pozicijos, kurioms leista taikyti restruktūrizavimo priemones pasibaigus paskutiniams finansiniams metams, nurodomos atskirose skiltyse.

362. 47 formoje pateikiama informacija, susijusi su paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais, išskyrus paskolas ir kitus išankstinius mokėjimus, priskiriamus prie lėšų centriniuose bankuose ir kitų indėlių iki pareikalavimo, laikomų prekybai, prekybinio finansinio turto arba laikomų parduoti.

363. „Pradelsto laikotarpio svertinis vidurkis (metais)“ apskaičiuojamas kaip pozicijų, kurios ataskaitinę datą priskirtos prie neveiksnių pozicijų pagal šios dalies 213–239 arba 260 punktus, pradelstų dienų skaičiaus svertinis vidurkis. Neveiksnios pozicijos, kurios nėra pradelstos, apskaičiuojant šią vertę laikomos pradelstomis nulį dienų. Pozicijos įvertinamos pagal ataskaitinę dieną apskaičiuotą bendrą balansinę vertę. Pradelsto laikotarpio svertinis vidurkis išreiškiamas metais (dešimtųjų tikslumu).

364. Apie per laikotarpį užbaigtų teismo procesų, susijusių su neveiksniomis paskolomis ir kitais išankstiniais mokėjimais, rezultatus nurodoma ši informacija:

1. 2 ir 3 lentelėse pateikiamos pozicijų klasės, naudotinos kapitalo reikalavimams apskaičiuoti pagal KRR, priskiriamos sandorio šalių sektoriams, kurie naudojami FINREP lentelėse.