513 straipsnis Makroprudencinės taisyklės

ar dabartinės šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytos makroprudencinės priemonės yra veiksmingos, rezultatyvios ir skaidrios;

ar šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų panašiai rizikai skirtų įvairių makroprudencinių priemonių apimtis ir galimas dubliavimosi mastas yra tinkami, ir, jei tikslinga, pasiūlo naujas makroprudencines taisykles;

kokia yra tarptautiniu mastu sutartų standartų, taikomų sisteminės svarbos įstaigoms, ir šio reglamento bei Direktyvos 2013/36/ES nuostatų sąveika, ir, jei tikslinga, pasiūlo naujas taisykles, atsižvelgdama į tuos tarptautiniu mastu sutartus standartus;

ar šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES numatytas makroprudencines priemones reikėtų papildyti kitų rūšių priemonėmis, pavyzdžiui, į skolininką orientuotomis priemonėmis, siekiant papildyti kapitalu grindžiamas priemones ir sudaryti sąlygas suderintam priemonių naudojimui vidaus rinkoje; taip pat, įvertindama, ar suderintos tų priemonių apibrėžtys ir atitinkamų Sąjungos lygmens duomenų teikimas yra būtina prielaida šioms priemonėms nustatyti;

ar sverto rezervo reikalavimą, kaip nurodyta 92 straipsnio 1a dalyje, reikėtų taikyti ir kitoms nei G-SII sisteminės svarbos įstaigoms, ar jo kalibravimas turėtų skirtis nuo G-SII skirto kalibravimo, ir ar jo kalibravimas turėtų priklausyti nuo įstaigos sisteminės svarbos lygmens;

ar dabartinis makroprudencinių priemonių abipusiškumo principo taikymas savanoriškai turėtų tapti privalomu, ir ar dabartinė abipusiškumo principo taikymo savanoriškai ESRV sistema yra tam tinkamas pagrindas;

kaip atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos gali būti įgaliotos nustatyti priemones, kuriomis būtų mažinama nauja sisteminė rizika, kylanti dėl kredito įstaigų ne bankų sektoriaus pozicijų, visų pirma iš išvestinių finansinių priemonių ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių rinkų, turto valdymo sektoriaus ir draudimo sektoriaus.