+Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB 2001 m. birželio 27 d. dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo
---+Preamble: 1
---+1 straipsnis Tikslai
---+2 straipsnis Sąvokos
---+3 straipsnis Taikymo sritis
------+3 straipsnis 1
------+3 straipsnis 2
------+3 straipsnis 3
------+3 straipsnis 4
------+3 straipsnis 5
------+3 straipsnis 6
------+3 straipsnis 7
------+3 straipsnis 8
------+3 straipsnis 9
---+4 straipsnis Bendrieji įpareigojimai
------+4 straipsnis 1
------+4 straipsnis 2
------+4 straipsnis 3
---+5 straipsnis Aplinkos apsaugos ataskaita
------+5 straipsnis 1
------+5 straipsnis 2
------+5 straipsnis 3
------+5 straipsnis 4
---+6 straipsnis Konsultacijos
------+6 straipsnis 1
------+6 straipsnis 2
------+6 straipsnis 3
------+6 straipsnis 4
------+6 straipsnis 5
---+7 straipsnis Tarpvalstybinės konsultacijos
------+7 straipsnis 1
------+7 straipsnis 2
------+7 straipsnis 3
---+8 straipsnis Sprendimo priėmimas
---+9 straipsnis Informacija apie sprendimą
------+9 straipsnis 1
------+9 straipsnis 2
---+10 straipsnis Monitoringas
------+10 straipsnis 1
------+10 straipsnis 2
---+11 straipsnis Ryšys su kitais Bendrijos teisės aktais
------+11 straipsnis 1
------+11 straipsnis 2
------+11 straipsnis 3
---+12 straipsnis Informacija, ataskaitų teikimas ir peržiūra
------+12 straipsnis 1
------+12 straipsnis 2
------+12 straipsnis 3
------+12 straipsnis 4
---+13 straipsnis Direktyvos įgyvendinimas
------+13 straipsnis 1
------+13 straipsnis 2
------+13 straipsnis 3
------+13 straipsnis 4
---+14 straipsnis Įsigaliojimas
---+15 straipsnis Adresatai
---+I PRIEDAS 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija
---+II PRIEDAS 3 straipsnio 5 dalyje nurodytų galimų pasekmių reikšmingumo nustatymo kriterijai
|
English -
European Union -
Environment -
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB 2001 m. birželio 27 d. dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB 2001 m. birželio 27 d. dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo Priimta Liuksemburge, 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento vardu Pirmininkė N. Fontaine Tarybos vardu Pirmininkas B. Rosengren [1] OL C 129, 1997 4 25, p. 14ir OL C 83, 1999 3 25, p. 13. [2] OL C 287, 1997 9 22, p. 101. [3] OL C 64, 1998 2 27, p. 63ir OL C 374, 1999 12 23, p. 9. [4] 1998 m. spalio 20 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 341, 1998 11 9, p. 18), patvirtinta 1999 m. rugsėjo 16 d. (OL C 54, 2000 2 25, p. 76), 2000 m. kovo 30 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 137, 2000 5 16, p. 11) ir 2000 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 135, 2001 5 7, p. 155). 2001 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento sprendimas ir 2001 m. birželio 5 d. Tarybos sprendimas. [5] OL C 138, 1993 5 17, p. 5. [6] OL L 275, 1998 10 10, p. 1. [7] OL L 175, 1985 7 5, p. 40. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/11/EB (OL L 73, 1997 3 14, p. 5). [8] OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/62/EB (OL L 305, 1997 11 8, p. 42). [9] OL L 103, 1979 4 25, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/49/EB (OL L 223, 1997 8 13, p. 9). [10] OL L 327, 2000 12 22, p. 1. [11] 2000–2006 m. programinis laikotarpis Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1260/1999 ir 2000–2006 bei 2000–2007 m. programiniai laikotarpiai Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1257/1999. [12] 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL L 161, 1999 6 26, p. 1). [13] 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies keičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80). --------------------------------------------------
1. Apžvalga
| Pavadinimas |
Reguliavimas |
|
Preamble: 1
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB 2001 m. birželio 27 d. dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1], atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [3], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [4], atsižvelgdami į 2001 m. kovo 21 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą, kadangi: (1) Sutarties 174 straipsnyje numatyta, kad Bendrijos politika aplinkos srityje, inter alia, turi prisidėti prie aplinkos kokybės išsaugojimo, apsaugos ir gerinimo, žmonių sveikatos apsaugos, apdairaus bei racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir turi būti pagrįsta atsargumo principu. Sutarties 6 straipsnyje numatyta, kad nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus. (2) Penktojoje aplinkosaugos veiksmų programoje "Tvarumo link — Europos bendrijos aplinkos ir tvarios plėtros politikos bei veiksmų programoje" [5], papildytoje peržiūrėtu Tarybos sprendimu Nr. 2179/98/EB [6], patvirtinama tam tikrų planų ir programų galimų pasekmių aplinkai įvertinimo reikšmė. (3) Biologinės įvairovės konvencijoje reikalaujama, kad šalys kuo geriau ir tinkamiau į atitinkamus šakinius ar tarpšakinius planus ir programas integruotų biologinės įvairovės apsaugą ir subalansuotą naudojimą. (4) Rengiant ir priimant tam tikrus planus bei programas, kurių pasekmės gali būti reikšmingos valstybių narių aplinkai, labai svarbus yra aplinkosauginis vertinimas, nes jis užtikrina, kad rengiant ir prieš priimant planus bei programas bus atsižvelgta į jų įgyvendinimo pasekmes. (5) Aplinkosauginio vertinimo procedūrų priėmimas planų ir programų lygiu turėtų sukurti nuoseklesnius pagrindus, kuriais remiantis priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į atitinkamą aplinkos apsaugos informaciją, o tai padėtų įmonėms vykdyti savo veiklą. Į sprendimų priėmimą įtraukus daugiau veiksnių būtų padėta priimti labiau subalansuotus ir veiksmingesnius sprendimus. (6) Valstybėse narėse taikomose skirtingose aplinkosauginio vertinimo sistemose turėtų būti tam tikrų bendrų procedūrinių reikalavimų, kurie padėtų siekti aukšto aplinkos apsaugos lygio. (7) 1991 m. vasario 25 d. Jungtinių Tautų/Europos ekonominės komisijos konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, kuri taikoma ir valstybėms narėms, ir kitoms valstybėms, skatina konvencijos šalis taip pat taikyti jos principus planams ir programoms; 2001 m. vasario 26–27 d. per Sofijoje vykusį konvencijos šalių antrąjį susitikimą buvo nuspręsta parengti teisiškai privalomą protokolą dėl strateginio aplinkos vertinimo, kuris papildytų dabartines poveikio aplinkai vertinimo nuostatas tarpvalstybiniame kontekste ir kurį būtų galima priimti Penktosios ministrų konferencijos "Aplinka Europai" neeiliniame konvencijos šalių susitikime, kurį numatyta surengti 2003 m. gegužės mėn. Kijeve, Ukrainoje. Bendrijoje veikiančios planų ir programų aplinkosauginio vertinimo sistemos turėtų užtikrinti tinkamas tarpvalstybines konsultacijas tais atvejais, kai vienos valstybės narės rengiamo plano ar programos įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos kitos valstybės narės aplinkai. Valstybės narės ir kitos šalys turėtų tinkamu teisiniu pagrindu abipusiškai ir lygiaverčiai keistis informacija apie planus ir programas, kurių pasekmės yra reikšmingos kitų valstybių aplinkai. (8) Todėl Bendrijos lygiu reikia imtis veiksmų, kad būtų sukurti būtiniausi aplinkosauginio vertinimo pagrindai, nustatantys aiškius aplinkosauginio vertinimo sistemos principus, o valstybėms narėms būtų palikta spręsti smulkesnius klausimus pagal subsidiarumo principą. Bendrija neturėtų imtis veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šios Sutarties tikslų. (9) Ši direktyva yra procedūrinio pobūdžio, o jos reikalavimai turėtų būti integruoti į valstybėse narėse taikomas procedūras arba įtraukti specialiai nustatytas procedūras. Siekdamos išvengti dvigubo vertinimo, valstybės narės tam tikrais atvejais turėtų atsižvelgti į tai, kad vertinimai atliekami skirtingais planų ir programų hierarchijos lygiais. (10) Visų planų ir programų, kurie rengiami daugeliui sektorių ir kurie nustato tolimesnio projektų, išvardytų 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo [7] I ir II prieduose, vystymo pagrindus, taip pat visų planų ir programų, kurių atžvilgiu nustatoma, kad būtina atlikti vertinimą pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos [8], pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, todėl paprastai jie turėtų būti rengiami atsižvelgiant į sistemingą aplinkosauginį vertinimą. Kai juose nurodoma, kad jie taikomi nedideliuose plotuose vietiniu lygiu, arba kai daromi nedideli minėtų planų ar programų pakeitimai, jų pasekmės turėtų būti vertinamos tik tais atvejais, kai valstybės narės nustato, kad jos gali būti reikšmingos aplinkai. (11) Kitų planų ir programų, kurie nustato tolimesnio projektų vystymo pagrindus, pasekmės ne visais atvejais gali būti reikšmingos aplinkai, todėl jie turėtų būti vertinami tik tada, kai valstybės narės nustato, kad jų pasekmės gali būti tokios. (12) Priimdamos tokius sprendimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. (13) Kai kuriems planams ar programoms dėl jų konkrečių charakteristikų ši direktyva netaikoma. (14) Jeigu pagal šią direktyvą vertinimas yra privalomas, turėtų būti parengta aplinkos apsaugos ataskaita, kurioje būtų išdėstyta tam tikra šioje direktyvoje nurodyta informacija, nustatanti, aprašanti ir įvertinanti plano ar programos įgyvendinimo galimas reikšmingas pasekmes aplinkai, taip pat nurodytos pagrįstos alternatyvos, kuriose būtų atsižvelgta į plano ar programos tikslus ir geografinę taikymo sritį; valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie visas su aplinkos apsaugos ataskaitų kokybe susijusias priemones, kurių jos imasi. (15) Siekiant prisidėti prie skaidresnio sprendimų priėmimo ir užtikrinti, kad vertinimui pateikiama informacija būtų išsami ir patikima, būtina numatyti, kad, vertinant planus ir programas, būtų konsultuojamasi su už tam tikrus aplinkos apsaugos klausimus atsakingomis valdžios institucijomis ir visuomene, taip pat, kad būtų duota pakankamai laiko konsultacijoms, įskaitant nuomonės pareiškimą. (16) Jeigu vienoje valstybėje narėje parengto plano ar programos įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos kitų valstybių narių aplinkai, reikėtų numatyti, kad suinteresuotos valstybės narės pradėtų konsultacijas, o atitinkamos valdžios institucijos ir visuomenė būtų informuotos ir galėtų pareikšti savo nuomonę. (17) Rengiant planą ar programą ir prieš juos priimant ar pateikiant svarstyti pagal įstatymų leidimo procedūrą, turėtų būti atsižvelgta į aplinkos apsaugos ataskaitą ir atitinkamų valdžios institucijų bei visuomenės nuomonę, taip pat į visų tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus. (18) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priėmus planą ar programą atitinkamos valdžios institucijos ir visuomenė būtų informuotos ir joms būtų prieinama tam tikra informacija. (19) Jeigu pasekmių aplinkai vertinimas turi būti atliekamas ir pagal šią direktyvą, ir pagal kitus Bendrijos teisės aktus, o būtent 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos [9], Direktyvą 92/43/EEB arba 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus [10], siekdamos išvengti dvigubo vertinimo, valstybės narės gali taikyti suderintas ar bendras procedūras, atitinkančias tam tikrų Bendrijos teisės aktų reikalavimus. (20) Komisija turėtų parengti pirmą pranešimą apie šios direktyvos taikymą ir veiksmingumą praėjus penkeriems metams nuo jos įsigaliojimo, o vėliau — kas septynerius metus. Siekiant ir toliau integruoti aplinkos apsaugos reikalavimus ir atsižvelgiant į įgytą patirtį, prie pirmo pranešimo prireikus turėtų būti pridėti pasiūlymai dėl šios direktyvos pakeitimų, ypač dėl galimybės išplėsti jos taikymo sritį įtraukiant kitas sritis (sektorius) ir kitų rūšių planus bei programas, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
|
|
1 straipsnis Tikslai
|
1 straipsnis Tikslai Šios direktyvos tikslas — sukurti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir padėti į rengiamus ir priimamus planus bei programas integruoti aplinkos apsaugos klausimus, kad būtų skatinama tvari plėtra, užtikrinant, kad laikantis šios direktyvos būtų atliekamas tam tikrų planų ir programų, kurių pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, aplinkos vertinamas.
|
|
2 straipsnis Sąvokos
|
2 straipsnis Sąvokos Šioje direktyvoje: a) "planai ir programos" — tai planai ir programos, įskaitant tuos, prie kurių finansavimo prisideda Europos bendrija, taip pat visi jų daliniai pakeitimai: - kuriuos turi parengti ir (arba) priimti valdžios institucija nacionaliniu, regioniniu arba vietiniu lygiu arba kuriuos parengia valdžios institucija ir kuriuos vėliau priima Parlamentas arba Vyriausybė laikantis įstatymų leidimo procedūros, ir - kurių reikia pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas; b) "aplinkosauginis vertinimas" — tai aplinkos apsaugos ataskaitos parengimas, konsultacijos, atsižvelgimas į aplinkos apsaugos ataskaitą ir konsultacijų rezultatus priimant sprendimus, su sprendimu susijusios informacijos teikimas pagal šios direktyvos 4–9 straipsnių nuostatas; c) "aplinkos apsaugos ataskaita" — tai plano ar programos dokumentų dalis, kurioje pateikiama šios direktyvos 5 straipsnyje ir I priede nurodyta informacija; d) "visuomenė" — tai vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys ir pagal nacionalinius teisės aktus ar praktiką apibrėžiamos arba nustatomos jų asociacijos, organizacijos ar grupės.
|
|
3 straipsnis Taikymo sritis
|
|
|
4 straipsnis Bendrieji įpareigojimai
|
|
|
5 straipsnis Aplinkos apsaugos ataskaita
|
|
|
6 straipsnis Konsultacijos
|
|
|
7 straipsnis Tarpvalstybinės konsultacijos
|
|
|
8 straipsnis Sprendimo priėmimas
|
8 straipsnis Sprendimo priėmimas Rengiant planą ar programą ir prieš juos priimant arba pateikiant svarstyti pagal įstatymų leidimo procedūrą, atsižvelgiama į pagal 5 straipsnį parengtą aplinkos apsaugos ataskaitą, pagal 6 straipsnį pareikštas nuomones ir visų pagal 7 straipsnį pradėtų tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus.
|
|
9 straipsnis Informacija apie sprendimą
|
|
|
10 straipsnis Monitoringas
|
|
|
11 straipsnis Ryšys su kitais Bendrijos teisės aktais
|
|
|
12 straipsnis Informacija, ataskaitų teikimas ir peržiūra
|
|
|
13 straipsnis Direktyvos įgyvendinimas
|
|
|
14 straipsnis Įsigaliojimas
|
14 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.
|
|
15 straipsnis Adresatai
|
15 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
|
|
I PRIEDAS 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija
|
I PRIEDAS 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Pagal 5 straipsnio 1 dalį ir laikantis 5 straipsnio 2 bei 3 dalies nuostatų turi būti pateikiama ši informacija: a) plano ar programos turinys, pagrindiniai tikslai ir ryšys su kitais atitinkamais planais ir programomis; b) atitinkami dabartinės aplinkos būklės aspektai ir jų galima raida, jeigu planas ar programa nebus įgyvendinti; c) teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aplinkos charakteristikos; d) visos aplinkos apaugos problemos, susijusios su planu ar programa, visų pirma įskaitant tas, kurios yra susijusios su bet kuriomis aplinkosauginiu požiūriu svarbiomis teritorijomis, būtent teritorijomis, apibrėžtomis pagal Direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB; e) tarptautiniu, Bendrijos arba valstybės narės lygiu nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, susiję su planu ar programa, ir tai, kaip buvo atsižvelgta į šiuos tikslus ir visus aplinkos apsaugos klausimus rengiant planą ar programą; f) galimos reikšmingos pasekmės [1] aplinkai, įskaitant biologinę įvairovę, gyventojus, žmonių sveikatą, fauną, florą, dirvožemį, vandenį, orą, klimato veiksnius, materialų turtą, kultūros paveldą, įskaitant architektūrinį ir archeologinį paveldą, kraštovaizdį ir šių veiksnių tarpusavio sąveiką; g) priemonės, numatytos užkirsti kelią bet kokioms plano ar programos įgyvendinimo reikšmingoms neigiamoms pasekmėms aplinkai, jas sumažinti ir kuo geriau kompensuoti; h) priežastys, dėl kurių buvo pasirinktos svarstytos alternatyvos, ir vertinimo, įskaitant visus sunkumus (techninius trūkumus arba nepakankamas praktines žinias ir įgūdžius), su kuriais buvo susidurta kaupiant reikiamą informaciją, aprašymas; i) pagal 10 straipsnį taikyti numatytų monitoringo priemonių aprašymas; j) ankstesnėse dalyse nurodytos informacijos netechninio pobūdžio santrauka. [1] Šios pasekmės turėtų apimti šalutines, kaupiamąsias, sąveikaujančias, trumpalaikes, vidutinės trukmės, ilgalaikes, nuolatines ir laikinas, teigiamas ir neigiamas pasekmes. --------------------------------------------------
|
|
II PRIEDAS 3 straipsnio 5 dalyje nurodytų galimų pasekmių reikšmingumo nustatymo kriterijai
|
II PRIEDAS 3 straipsnio 5 dalyje nurodytų galimų pasekmių reikšmingumo nustatymo kriterijai 1. Planų ir programų charakteristikos, ypač atsižvelgiant į šiuos dalykus: - kokiu mastu planas ar programa sukuria projektų ir kitų veiklos rūšių pagrindus, atsižvelgiant į vietą, pobūdį, dydį ir veiklos sąlygas arba išteklių išsidėstymą, - kokiu mastu planas ar programa daro įtaką kitiems planams ir programoms, įskaitant esančias skirtinguose hierarchijos lygiuose, - plano ar programos reikšmę integruojant aplinkos apsaugos klausimus, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, - su planu ar programa susijusias aplinkos apsaugos problemas, - plano ar programos reikšmę įgyvendinant Bendrijos aplinkos teisės aktus (pvz., planus ir programas, susijusias su atliekų tvarkymu arba vandens apsauga). 2. Pasekmių ir teritorijos, kuriai gali būti daromas poveikis, charakteristikos, ypač atsižvelgiant į šiuos dalykus: - pasekmių tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą, - kaupiamąjį pasekmių pobūdį, - tarpvalstybinį pasekmių pobūdį, - riziką žmonių sveikatai arba aplinkai (pvz., dėl nelaimingų atsitikimų), - pasekmių dydį ir erdvinį mastą (geografinę teritoriją ir gyventojų, kuriems gali būti daromas poveikis, skaičių), - vertę ir pažeidžiamumą tos teritorijos, kuriai gali būti daromas poveikis dėl: - specialių gamtinių charakteristikų arba kultūros paveldo, - viršytų aplinkos kokybės normų arba ribinių verčių, - intensyvaus žemės naudojimo, - pasekmės teritorijoms ar kraštovaizdžiams, turintiems pripažintą nacionalinį, Bendrijos arba tarptautinį apsaugos statusą. --------------------------------------------------
|
,
1.1 Nuorodos
1.2 Nustatyti reikalavimai
1.3 Susiję standartai
2. Nustatyti reikalavimai
Reikalavimai
| Šaltinis |
Reikalavimas |
3. Susiję standartai
Standartai
| Šaltinis |
Reikalavimas |
- Builddate: 21.07.2001 00:00:00 -Doknr: CELEX:32001L0042
- EULAW -
EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.
DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.
|