|
+Preamble: 1 |
Preamble: 1Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB 2001 m. birželio 27 d. dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1], atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [3], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [4], atsižvelgdami į 2001 m. kovo 21 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą, kadangi: (1) Sutarties 174 straipsnyje numatyta, kad Bendrijos politika aplinkos srityje, inter alia, turi prisidėti prie aplinkos kokybės išsaugojimo, apsaugos ir gerinimo, žmonių sveikatos apsaugos, apdairaus bei racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir turi būti pagrįsta atsargumo principu. Sutarties 6 straipsnyje numatyta, kad nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus. (2) Penktojoje aplinkosaugos veiksmų programoje "Tvarumo link — Europos bendrijos aplinkos ir tvarios plėtros politikos bei veiksmų programoje" [5], papildytoje peržiūrėtu Tarybos sprendimu Nr. 2179/98/EB [6], patvirtinama tam tikrų planų ir programų galimų pasekmių aplinkai įvertinimo reikšmė. (3) Biologinės įvairovės konvencijoje reikalaujama, kad šalys kuo geriau ir tinkamiau į atitinkamus šakinius ar tarpšakinius planus ir programas integruotų biologinės įvairovės apsaugą ir subalansuotą naudojimą. (4) Rengiant ir priimant tam tikrus planus bei programas, kurių pasekmės gali būti reikšmingos valstybių narių aplinkai, labai svarbus yra aplinkosauginis vertinimas, nes jis užtikrina, kad rengiant ir prieš priimant planus bei programas bus atsižvelgta į jų įgyvendinimo pasekmes. (5) Aplinkosauginio vertinimo procedūrų priėmimas planų ir programų lygiu turėtų sukurti nuoseklesnius pagrindus, kuriais remiantis priimant sprendimus būtų atsižvelgiama į atitinkamą aplinkos apsaugos informaciją, o tai padėtų įmonėms vykdyti savo veiklą. Į sprendimų priėmimą įtraukus daugiau veiksnių būtų padėta priimti labiau subalansuotus ir veiksmingesnius sprendimus. (6) Valstybėse narėse taikomose skirtingose aplinkosauginio vertinimo sistemose turėtų būti tam tikrų bendrų procedūrinių reikalavimų, kurie padėtų siekti aukšto aplinkos apsaugos lygio. (7) 1991 m. vasario 25 d. Jungtinių Tautų/Europos ekonominės komisijos konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, kuri taikoma ir valstybėms narėms, ir kitoms valstybėms, skatina konvencijos šalis taip pat taikyti jos principus planams ir programoms; 2001 m. vasario 26–27 d. per Sofijoje vykusį konvencijos šalių antrąjį susitikimą buvo nuspręsta parengti teisiškai privalomą protokolą dėl strateginio aplinkos vertinimo, kuris papildytų dabartines poveikio aplinkai vertinimo nuostatas tarpvalstybiniame kontekste ir kurį būtų galima priimti Penktosios ministrų konferencijos "Aplinka Europai" neeiliniame konvencijos šalių susitikime, kurį numatyta surengti 2003 m. gegužės mėn. Kijeve, Ukrainoje. Bendrijoje veikiančios planų ir programų aplinkosauginio vertinimo sistemos turėtų užtikrinti tinkamas tarpvalstybines konsultacijas tais atvejais, kai vienos valstybės narės rengiamo plano ar programos įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos kitos valstybės narės aplinkai. Valstybės narės ir kitos šalys turėtų tinkamu teisiniu pagrindu abipusiškai ir lygiaverčiai keistis informacija apie planus ir programas, kurių pasekmės yra reikšmingos kitų valstybių aplinkai. (8) Todėl Bendrijos lygiu reikia imtis veiksmų, kad būtų sukurti būtiniausi aplinkosauginio vertinimo pagrindai, nustatantys aiškius aplinkosauginio vertinimo sistemos principus, o valstybėms narėms būtų palikta spręsti smulkesnius klausimus pagal subsidiarumo principą. Bendrija neturėtų imtis veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šios Sutarties tikslų. (9) Ši direktyva yra procedūrinio pobūdžio, o jos reikalavimai turėtų būti integruoti į valstybėse narėse taikomas procedūras arba įtraukti specialiai nustatytas procedūras. Siekdamos išvengti dvigubo vertinimo, valstybės narės tam tikrais atvejais turėtų atsižvelgti į tai, kad vertinimai atliekami skirtingais planų ir programų hierarchijos lygiais. (10) Visų planų ir programų, kurie rengiami daugeliui sektorių ir kurie nustato tolimesnio projektų, išvardytų 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo [7] I ir II prieduose, vystymo pagrindus, taip pat visų planų ir programų, kurių atžvilgiu nustatoma, kad būtina atlikti vertinimą pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos [8], pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, todėl paprastai jie turėtų būti rengiami atsižvelgiant į sistemingą aplinkosauginį vertinimą. Kai juose nurodoma, kad jie taikomi nedideliuose plotuose vietiniu lygiu, arba kai daromi nedideli minėtų planų ar programų pakeitimai, jų pasekmės turėtų būti vertinamos tik tais atvejais, kai valstybės narės nustato, kad jos gali būti reikšmingos aplinkai. (11) Kitų planų ir programų, kurie nustato tolimesnio projektų vystymo pagrindus, pasekmės ne visais atvejais gali būti reikšmingos aplinkai, todėl jie turėtų būti vertinami tik tada, kai valstybės narės nustato, kad jų pasekmės gali būti tokios. (12) Priimdamos tokius sprendimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. (13) Kai kuriems planams ar programoms dėl jų konkrečių charakteristikų ši direktyva netaikoma. (14) Jeigu pagal šią direktyvą vertinimas yra privalomas, turėtų būti parengta aplinkos apsaugos ataskaita, kurioje būtų išdėstyta tam tikra šioje direktyvoje nurodyta informacija, nustatanti, aprašanti ir įvertinanti plano ar programos įgyvendinimo galimas reikšmingas pasekmes aplinkai, taip pat nurodytos pagrįstos alternatyvos, kuriose būtų atsižvelgta į plano ar programos tikslus ir geografinę taikymo sritį; valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie visas su aplinkos apsaugos ataskaitų kokybe susijusias priemones, kurių jos imasi. (15) Siekiant prisidėti prie skaidresnio sprendimų priėmimo ir užtikrinti, kad vertinimui pateikiama informacija būtų išsami ir patikima, būtina numatyti, kad, vertinant planus ir programas, būtų konsultuojamasi su už tam tikrus aplinkos apsaugos klausimus atsakingomis valdžios institucijomis ir visuomene, taip pat, kad būtų duota pakankamai laiko konsultacijoms, įskaitant nuomonės pareiškimą. (16) Jeigu vienoje valstybėje narėje parengto plano ar programos įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos kitų valstybių narių aplinkai, reikėtų numatyti, kad suinteresuotos valstybės narės pradėtų konsultacijas, o atitinkamos valdžios institucijos ir visuomenė būtų informuotos ir galėtų pareikšti savo nuomonę. (17) Rengiant planą ar programą ir prieš juos priimant ar pateikiant svarstyti pagal įstatymų leidimo procedūrą, turėtų būti atsižvelgta į aplinkos apsaugos ataskaitą ir atitinkamų valdžios institucijų bei visuomenės nuomonę, taip pat į visų tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus. (18) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priėmus planą ar programą atitinkamos valdžios institucijos ir visuomenė būtų informuotos ir joms būtų prieinama tam tikra informacija. (19) Jeigu pasekmių aplinkai vertinimas turi būti atliekamas ir pagal šią direktyvą, ir pagal kitus Bendrijos teisės aktus, o būtent 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvą 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos [9], Direktyvą 92/43/EEB arba 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus [10], siekdamos išvengti dvigubo vertinimo, valstybės narės gali taikyti suderintas ar bendras procedūras, atitinkančias tam tikrų Bendrijos teisės aktų reikalavimus. (20) Komisija turėtų parengti pirmą pranešimą apie šios direktyvos taikymą ir veiksmingumą praėjus penkeriems metams nuo jos įsigaliojimo, o vėliau — kas septynerius metus. Siekiant ir toliau integruoti aplinkos apsaugos reikalavimus ir atsižvelgiant į įgytą patirtį, prie pirmo pranešimo prireikus turėtų būti pridėti pasiūlymai dėl šios direktyvos pakeitimų, ypač dėl galimybės išplėsti jos taikymo sritį įtraukiant kitas sritis (sektorius) ir kitų rūšių planus bei programas, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|