TARYBOS DIREKTYVA 2006/117/EURATOMAS 2006 m. lapkričio 20 d. dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vežimo priežiūros ir kontrolės

(1)

Veiklai, susijusiai su radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto kuro vežimu, pagal Bendrijos ir tarptautinius teisinius dokumentus taikoma nemažai reikalavimų, visų pirma susijusių su saugiu radioaktyviųjų medžiagų vežimu ir sąlygomis, kuriomis radioaktyviosios atliekos arba panaudotas kuras yra laidojami arba saugojami paskirties šalyje.

(2)

Be šių reikalavimų, rūpinantis darbuotojų ir visuomenės sveikatos apsauga reikia, kad radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto kuro vežimui tarp valstybių narių, įvežimui į Bendriją bei išvežimui iš jos būtų taikoma privaloma bei bendra išankstinio leidimo sistema.

(3)

Kaip pažymėta 2002 m. gegužės 22 d. Tarybos rezoliucijoje dėl nacionalinių priežiūros ir kontrolės sistemų radioaktyviųjų medžiagų buvimo perdirbant metalo medžiagas valstybėse narėse sukūrimo (3), svarbu iki minimumo sumažinti radiologinį pavojų, atsirandantį dėl radioaktyviųjų medžiagų, esančių perdirbimui skirtuose metaluose.

(4)

1992 m. vasario 3 d. Tarybos direktyva 92/3/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų vežimo iš vienos valstybės narės į kitą bei įvežimo ir išvežimo iš Bendrijos priežiūros ir kontrolės (4) buvo įsteigta griežtos radioaktyviųjų atliekų vežimo kontrolės ir išankstinio leidimo Bendrijos sistema, kuri pasiteisino. Tačiau, atsižvelgiant į patirtį, ji turi būti iš dalies pakeista, siekiant paaiškinti ir papildyti sąvokas ir apibrėžimus, atsižvelgti į situacijas, kurios nebuvo numatytos praeityje, supaprastinti galiojančią radioaktyviųjų atliekų vežimo tarp valstybių narių tvarką bei užtikrinti suderinamumą su kitomis Bendrijos ir tarptautinėmis nuostatomis, visų pirma Jungtine panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencija (toliau – Jungtinė konvencija), prie kurios Bendrija prisijungė 2006 m. sausio 2 d.

(5)

SLIM (supaprastinti vidaus rinkos teisės aktai) iniciatyvos penktojo etapo pagrindu buvo sudaryta valstybių narių ir naudotojų darbo grupė, siekiant išspręsti taikančiųjų Direktyvą 92/3/Euratomas iškeltus rūpimus klausimus ir suderinti tą direktyvą su galiojančiomis tarptautinėmis taisyklėmis ir dokumentais.

(6)

Direktyvoje 92/3/Euratomas nustatyta tvarka buvo praktikoje taikoma tik panaudoto kuro, kuriam nėra numatytas joks tolesnis naudojimas ir kuris dėl to minėtos direktyvos tikslais buvo laikomas „radioaktyviosiomis atliekomis“, vežimui. Radiologiniu požiūriu, panaudotam kurui, kurį ketinama perdirbti, tokios priežiūros ir kontrolės tvarkos netaikymas nėra pateisinamas. Todėl tikslinga, kad ši direktyva būtų taikoma visam panaudoto kuro vežimui nepriklausomai nuo to, ar panaudotą kurą ketinama laidoti ar perdirbti.

(7)

Kiekviena valstybė narė turėtų ir toliau visiškai atsakyti už jos jurisdikcijoje esančių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro tvarkymo politikos pasirinkimą, kai kurioms valstybėms nusprendžiant panaudotą kurą perdirbti, kitoms – siekiant panaudotą kurą laidoti, nenumatant jokių kitų panaudojimo būdų. Todėl ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių teisės išvežti perdirbimui skirtą panaudotą kurą, ir jokia šios direktyvos nuostata neturėtų reikšti, kad paskirties valstybė narė turi sutikti su tuo, kad į ją būtų vežamos radioaktyviosios atliekos ir panaudotas kuras, skirtas galutiniam apdorojimui ar laidojimui, išskyrus grąžinimo operaciją. Bet koks atsisakymas duoti sutikimą tokiems vežimams turėtų būti pagrįstas šioje direktyvoje išdėstytais kriterijais.

(8)

Galiojančios tvarkos supaprastinimas neturėtų varžyti valstybių narių galiojančių teisių prieštarauti arba nustatyti sąlygas radioaktyviųjų atliekų vežimui, kuriam yra būtinas jų sutikimas. Prieštaravimai neturėtų būti savavališki, o turėtų būti pagrįsti atitinkamomis nacionalinės, Bendrijos arba tarptautinės teisės nuostatomis. Ši direktyva neturėtų pažeisti teisių ir pareigų pagal tarptautinę teisę, visų pirma pagal tarptautinę teisę laivams ir orlaiviams nustatytų teisių ir laisvių plaukioti jūromis, upėmis ir skraidyti.

(9)

Paskirties arba tranzito valstybės narės galimybė atsisakyti automatinės sutikimo dėl vežimo procedūros sukelia nepagrįstus administracinius sunkumus ir kelia neaiškumus. Privalomas paraiškos gavimo patvirtinimas, kurį suteikia paskirties ir tranzito šalių institucijos, bei sutikimo davimo laikotarpio pratęsimas turėtų sudaryti labai didelę tikimybę, kad bus duotas tylus pritarimas.

(10)

„Leidimai“ vežti, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, neturėtų pakeisti konkrečių vežimui nustatytų nacionalinių reikalavimų, pavyzdžiui, transporto licencijų.

(11)

Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo radioaktyviųjų atliekų keliamų pavojų, reikėtų atsižvelgti į riziką už Bendrijos ribų. Tuo atveju, kai radioaktyviosios atliekos ir panaudotas kuras išvežami iš Bendrijos, paskirties trečioji šalis turėtų ne tik būti informuojama apie vežimą, bet ir duoti tam sutikimą.

(12)

Paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti ir palaikyti ryšius su kitomis susijusiomis kompetentingomis institucijomis, kad būtų išvengta nereikalingo delsimo bei užtikrintas sklandus šioje direktyvoje nustatytos sutikimo procedūros veikimas.

(13)

Reikalavimas, kad už vežimą atsakingas asmuo nebaigto vežimo atveju prireikus imtųsi korekcinių saugos priemonių, neturėtų trukdyti taikyti valstybių narių nacionaliniu lygmeniu nustatytų mechanizmų.

(14)

Reikalavimas, kad turėtojas turėtų padengti išlaidas nebaigto vežimo atveju, neturėtų trukdyti taikyti valstybių narių nacionaliniu lygiu nustatytų mechanizmų arba sutartinių susitarimų, kuriuos yra sudarę turėtojas ir bet kuris kitas su vežimu susijęs asmuo.

(15)

Nors radioaktyviosios atliekos turėtų būti laidojamos valstybėje, kurioje jos susidarė, jei tai suderinama su tokių medžiagų saugiu tvarkymu, pripažįstama, kad valstybės narės tarpusavyje turėtų skatinti susitarimus, siekdamos saugiau ir efektyviau tvarkyti radioaktyviąsias atliekas ar panaudotą kurą iš valstybių narių, kuriose jis susidarė nedideliais kiekiais ir kuriose atitinkamų įrenginių įrengimas būtų nepateisinamas radiologiniu požiūriu.

(16)

Jeigu trečiojoje šalyje esantis gavėjas ir trečiojoje šalyje esantis turėtojas yra sudarę susitarimą pagal Jungtinės konvencijos 27 straipsnį, tas pats susitarimas galėtų būti naudojamas šios direktyvos tikslais.

(17)

Šios direktyvos tikslais ir atsižvelgiant į turimą patirtį, yra tikslinga pritaikyti esamą tipinį dokumentą. Aiškumo sumetimais turėtų būti nustatyta pareiga parengti naują tipinį dokumentą iki šios direktyvos perkėlimo į nacionalinės teisės aktus datos. Tačiau, jei šio termino nebūtų laikomasi, pereinamojo laikotarpio nuostatose turėtų būti numatytas esamo tipinio dokumento naudojimas. Be to, aiškios kalbų vartojimo taisyklės turėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir užkirsti kelią nepagrįstiems vilkinimams.

(18)

Reguliarus valstybių narių ataskaitų Komisijai ir Komisijos ataskaitų Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui teikimas turėtų padėti gauti naudingos informacijos apie visoje Bendrijoje išduotus leidimus ir nustatyti galimus sunkumus, su kuriais praktikoje susidūrė valstybės narės, bei pritaikytus sprendimus.

(19)

1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (5), taikoma, inter alia, radioaktyviųjų medžiagų vežimui, įvežimui ir išvežimui iš Bendrijos; joje numatyta pranešimų ir leidimų praktinei veiklai, susijusiai su jonizuojančiosios spinduliuotės rizika, išdavimo sistema. Todėl minėtos nuostatos susijusios su šios direktyvos taikymo sritimi.

(20)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir siekiant aiškumo, Direktyva 92/3/Euratomas turi būti panaikinta ir pakeista. Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų dėl panaikintos direktyvos perkėlimo į nacionalinės teisės aktus ir jos taikymo terminų.

(21)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (6) 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti,