TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 734/2008 2008 m. liepos 15 d. dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio

(1)

Bendrija yra Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo Susitariančioji Šalis. Šiuose tarptautiniuose dokumentuose nustatyta valstybių pareiga bendradarbiauti atviros jūros gyvųjų išteklių išsaugojimo srityje ir nurodyta, kad šį bendradarbiavimą valstybės vykdo tiesiogiai arba per atitinkamas subregionines ar regionines žuvininkystės valdymo organizacijas ar mechanizmus.

(2)

Tai, kad nėra regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos arba mechanizmo, neatleidžia valstybių nuo pareigos pagal jūrų teisę tvirtinti jų nacionaliniams subjektams taikomas priemones, reikalingas atviros jūros gyviesiems ištekliams išsaugoti, įskaitant pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugą nuo žalingo žvejybos veiklos poveikio.

(3)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2) 2 straipsnyje numatyta, kad pagal bendrą žuvininkystės politiką turi būti laikomasi atsargumo principo imantis priemonių, skirtų sumažinti žvejybos veiklos poveikį jūrų ekosistemoms. To paties reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad Komisija pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali nuspręsti imtis skubių priemonių, jei esama įrodymų, kad gyvųjų vandens išteklių išsaugojimui arba jūrų ekosistemai dėl žvejybos veiklos yra kilusi rimta grėsmė, dėl kurios būtina nedelsiant imtis veiksmų.

(4)

Bendrija yra pasiryžusi išsaugoti tokias jūrų ekosistemas kaip rifai, povandeniniai kalnai, giliavandeniai koralai, hidroterminės versmės ir pinčių klodai. Surinkta daug mokslinės informacijos, rodančios, kad žvejybos dugniniais įrankiais veikla kelia grėsmę šių ekosistemų integralumui. Bendrija jau patvirtino priemones dugninei žvejybai Bendrijos vandenų rajonuose, kuriuose yra aptikta tokių ekosistemų, uždrausti. Bendrija taip pat prisidėjo tvirtinant panašias atviros jūros rajonams skirtas priemones visų esamų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kurios įgaliotos reguliuoti dugninę žvejybą, kompetencijos srityse. Bendrija taip pat aktyviai prisidėjo prie naujų organizacijų bei mechanizmų sukūrimo, kad visiems pasaulio vandenynams būtų taikomi tinkami regioniniai žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo režimai. Tačiau esama tam tikrų atviros jūros rajonų, kuriems dėl tokios institucijos įsteigimo iškyla nemažų sunkumų.

(5)

2006 m. gruodžio 8 d. priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 61/105 tarptautinė bendrija susitarė, kad būtina nedelsiant patvirtinti priemones, skirtas apsaugoti pažeidžiamas jūrų ekosistemas nuo ardomojo dugninės žvejybos veiklos poveikio, pasitelkiant griežtą tokios veiklos reguliavimą, vykdomą regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų ar mechanizmų arba, jei laivai vykdo veiklą rajonuose, kuriuose nėra tokių organizacijų ar mechanizmų – šių laivų vėliavos valstybių.

Generalinė Asamblėja pateikė gaires, kokios priemonės turėtų būti patvirtintos šiuo tikslu. Tokių priemonių parengimui ir priėmimui bei jų įgyvendinimui valstybėse narėse taip pat labai svarbi FAO vykdoma veikla, siekiant parengti tarptautines tokios žvejybos veiklos valdymo gaires pagal Atsakingos žuvininkystės kodeksą.

(6)

Bendrija turi didelį laivyną, dugninę žvejybą vykdantį rajonuose, kurių nereguliuoja jokia tokią žvejybos veiklą reguliuoti kompetentinga regioninė žuvininkystės valdymo organizacija ar mechanizmas ir kuriuose artimiausiu metu tokios organizacijos ar mechanizmo sukurti nenumatyta. Neapribodama nuolatinių pastangų ištaisyti šiuos likusius tarptautinės žuvininkystės valdymo sistemos su teritorija susijusius trūkumus, Komisija privalo vykdyti savo pareigas pagal jūrų teisę, susijusias su šių rajonų gyvųjų jūros išteklių išsaugojimu, ir todėl turi patvirtinti tinkamas priemones šių laivynų atžvilgiu. Tai darydama Bendrija turi veikti atsižvelgdama į Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 61/105 pateiktas gaires.

(7)

Pagrindinis Generalinės Asamblėjos rekomendacijų komponentas yra priemonės, kuriomis siekiama „remiantis patikimiausia turima moksline informacija įvertinti, ar tam tikra dugninės žvejybos veikla darys didelį neigiamą poveikį pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, ir, jei nustatyta, kad darys, užtikrinti, kad ta veikla būtų valdoma, taikoma tokio jos poveikio prevencija arba neleidžiama jos imtis.“

(8)

Šiai rekomendacijai įgyvendinti reikia, kad atitinkamiems žvejybos laivams būtų leidžiama žvejoti gavus specialų žvejybos leidimą, išduotą pagal 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (3), ir 1995 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2943/95, nustatantį išsamias taisykles Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1627/94 taikyti (4). Be to, tokių leidimų išdavimui ir galiojimui turi būti taikomos specialios sąlygos, užtikrinančios, kad leidžiamos vykdyti žvejybos veiklos poveikis buvo tinkamai įvertintas ir kad žvejybos operacijos vykdomos laikantis šio įvertinimo.

(9)

Generalinės Asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimui taip pat būtinos atitinkamos stebėsenos priemonės, kad būtų užtikrintas leidimų išdavimo sąlygų laikymasis. Šias priemones, be kita ko, sudaro į laivą priimami stebėtojai, taip pat palydovinės laivų stebėjimo sistemos specialios veikimo nuostatos, taikomos šios sistemos techninio gedimo arba neveikimo atvejais ir papildančios 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2244/2003, nustatančio išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų, nuostatas (5).

(10)

Pažeidžiamų jūrų ekosistemų identifikavimo procesas rajonuose, kurių nereguliuoja jokia regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, dar nebaigtas, ir mokslinės informacijos šiuo klausimu turima palyginti nedaug. Dėl šios priežasties yra būtina uždrausti dugninių žvejybos įrankių naudojimą tose vietose, kuriose dar nebuvo atliktas tinkamas mokslinis įvertinimas dėl didelio neigiamo poveikio, kurį galėtų turėti tokia žvejybos veikla pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

(11)

Pažeidus specialias sąlygas, pavyzdžiui, susijusias neįvertintomis vietomis, laivų stebėjimo sistemos veikimu arba veiklos perkėlimu netikėtai aptikus pažeidžiamą jūrų ekosistemą, gali būti padaryta nepataisoma žala tokioms ekosistemoms, todėl toks pažeidimas turėtų būti įtrauktas į šiurkščių pažeidimų sąrašą, pateiktą 1999 m. birželio 24 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1447/1999, nustatančiame bendrosios žuvininkystės politikos taisykles šiurkščiai pažeidžiančių veikimo būdų sąrašą (6).

(12)

Asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis yra reglamentuojama 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7), kurio visos nuostatos taikomos asmens duomenų tvarkymui šio reglamento tikslais, ypač kai tai yra susiję su duomenų subjektų teisėmis turėti prieigą prie šių duomenų, juos ištaisyti, neleisti jų tvarkyti bei juos ištrinti, ir su pranešimu trečiosioms šalims, todėl šios teisės toliau šiame reglamente konkrečiai nenurodytos,