EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1789 2024 m. birželio 13 d. dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1227/2011, (ES) 2017/1938, (ES) 2019/942 bei (ES) 2022/869 ir Sprendimas (ES) 2017/684 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2009 (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 (4) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas. Kadangi tą reglamentą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

nuo 1999 m. pradėjus laipsniškai kurti gamtinių dujų vidaus rinką siekiama visiems Sąjungos vartotojams, nesvarbu, ar jie yra piliečiai, ar verslo subjektai, suteikti tikrą pasirinkimo galimybę, sukurti naujų verslo galimybių ir didinti tarpvalstybinę prekybą siekiant didesnio našumo, konkurencingų kainų ir aukštesnio lygio paslaugų standartų bei siekiant prisidėti prie tiekimo saugumo ir tvarumo;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (5) Sąjunga įsipareigojo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Dujinio kuro vidaus rinkos taisyklės turi būti suderintos su tuo reglamentu. Tomis aplinkybėmis 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatuose „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“ ir „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ (toliau – ES vandenilio strategija) ir 2020 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl visapusiško Europos požiūrio į energijos kaupimą (6) Sąjunga išdėstė, kaip atnaujinti savo energijos rinkas, be kita ko, kiek tai susiję su dujų rinkų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu. Šiuo reglamentu turėtų būti padedama siekti Sąjungos tikslo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį kartu užtikrinant tiekimo saugumą ir tinkamą gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų veikimą;

(4)

šiuo reglamentu papildomos susijusios Sąjungos politikos ir teisėkūros priemonės, visų pirma pasiūlytos pagal 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2023/857 (7), (ES) 2023/957 (8), (ES) 2023/1805 (9) ir (ES) 2023/2405 (10) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/959 (11), (ES) 2023/1791 (12) ir (ES) 2023/2413 (13), kuriomis siekiama skatinti Sąjungos ekonomikos dekarbonizaciją ir užtikrinti, kad ja ir toliau būtų siekiama ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos poveikio klimatui neutralumą laikantis Reglamento (ES) 2021/1119. Pagrindinis šio reglamento tikslas – sudaryti sąlygas tokiam laipsniškam poveikio klimatui neutralumo užtikrinimui ir jį palengvinti užtikrinant vandenilio rinkos pajėgumų didinimą ir veiksmingą gamtinių dujų rinką;

(5)

šiuo reglamentu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų ir vandenilio skverbčiai į energetikos sistemą, atsisakant iškastinių dujų ir užtikrinant, kad dujos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujos bei vandenilis atliktų svarbų vaidmenį siekiant Sąjungos 2030 m. klimato tikslų ir poveikio klimatui neutralumo ne vėliau kaip 2050 m. Šiuo reglamentu taip pat siekiama sukurti reguliavimo sistemą, kuri visiems rinkos dalyviams sudarytų sąlygas ir juos skatintų mažinti iškastinių dujų naudojimą, taip pat planuoti savo veiklą, kad būtų išvengta susaistymo poveikio, ir siekiama užtikrinti laipsnišką ir savalaikį iškastinių dujų atsisakymą, visų pirma visuose atitinkamuose pramonės sektoriuose ir šildymo tikslais;

(6)

ES vandenilio strategijoje pripažįstama, jog kadangi valstybių narių vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių potencialas skiriasi, konkurencijai, įperkamumui ir tiekimo saugumui labai naudinga atvira ir konkurencinga vidaus rinka, kurioje vyksta nevaržoma tarpvalstybinė prekyba. Be to, ES vandenilio strategijoje pabrėžiama, kad kuriant likvidžią rinką, kurioje vandeniliu prekiaujama kaip žaliava, būtų sudarytos sąlygos patekti į ją naujiems gamintojams ir tai būtų naudinga gilesnei integracijai su kitais energijos nešikliais, ir ji duotų perspektyvius kainos signalus investavimo ir veiklos sprendimams priimti. Todėl šiame reglamente nustatytos taisyklės turėtų palengvinti vandenilio rinkų atsiradimą, prekybą vandeniliu kaip žaliava ir likvidžios prekybos biržų formavimąsi. Valstybės narės turėtų pašalinti bet kokias nepagrįstas kliūtis, įskaitant neproporcingus tarifus sujungimo taškuose. Reikėtų apsvarstyti galimybę elektros energijos ir gamtinių dujų rinkoms parengtas galiojančias taisykles, sudarančias sąlygas efektyviai komercinei veiklai ir prekybai, taikyti ir vandenilio rinkai, pripažįstant būdingus skirtumus. Nors šiuo reglamentu nustatomi bendrieji principai, taikomi vandenilio rinkos veikimui, taikant tuos principus tikslinga atsižvelgti į tos rinkos vystymosi etapą;

(7)

laipsniškai atsisakant iškastinio kuro ir palaipsniui diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, vienas iš pagrindinių teisingos pertvarkos politikos elementų yra parama anglių pramonės ir didelio anglies dioksido taršos intensyvumo regionams. Ta parama turi būti teikiama nuosekliai laikantis atitinkamo teisinio pagrindo, visų pirma Teisingos pertvarkos fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1056 (14), iš kurio galima finansuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas. Komisija atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tokią paramą nacionalinei politikai, kuria siekiama laipsniškai mažinti esamus anglių ir kito kietojo iškastinio kuro gamybos ir kasybos pajėgumus. Tam procesui reikia finansavimo, kad būtų sprendžiamas socialinio ir ekonominio poveikio klausimas, įskaitant darbo jėgos perkvalifikavimą siekiant pereiti prie švarios energijos regionuose, kuriuose vyksta struktūriniai pokyčiai. Teikiant paramą anglių pramonės ir daug anglies dioksido išskiriantiems regionams reikės atsižvelgti į kiekvienos atitinkamos Sąjungos finansavimo programos konkrečius tikslus, taikymo sritis ir kriterijus. Teisingos pertvarkos fondas nefinansuoja kitų technologijų nei atsinaujinančiųjų išteklių energija;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2024/1788 (15) numatyta jungtinės sistemos operatoriaus galimybė. Todėl šiame reglamente išdėstytose taisyklėse nereikalaujama keisti nacionalinių sistemų, atitinkančių atitinkamas tos direktyvos nuostatas, struktūros;

(9)

būtina nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi tinklo prieigos tarifai, siekiant užtikrinti, kad jie visapusiškai atitiktų nediskriminavimo principą ir tinkamai veikiančios vidaus rinkos reikmes, kad juose būtų visapusiškai atsižvelgta į sistemos vientisumo būtinybę ir atspindėtos faktinės sąnaudos tiek, kiek tokios sąnaudos atitinka rentabilaus ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus sąnaudas ir yra skaidrios, įskaitant atitinkamą grąžą iš investicijų, ir sudarytos sąlygos integruoti į tinklą dujas iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujas. Šiame reglamente nustatytas tinklo prieigos tarifų taisykles papildo taisyklės dėl tinklo prieigos tarifų, visų pirma nustatytos pagal šį reglamentą priimtuose tinklo kodeksuose ir gairėse, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2022/869 (16) ir (ES) 2024/1787 (17) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (18) ir Direktyvoje (ES) 2023/1791;

(10)

paprastai veiksmingiausia finansuoti infrastruktūrą pajamomis, gautomis iš tos infrastruktūros naudotojų, ir vengti kryžminio subsidijavimo. Be to, toks kryžminis subsidijavimas reguliuojamo turto atveju būtų nesuderinamas su bendruoju sąnaudas atspindinčių tarifų principu. Išimtiniais atvejais toks kryžminis subsidijavimas galėtų vis dėlto būti naudingas visuomenei, visų pirma ankstesniuose tinklo plėtros etapuose, kai sutartinis pajėgumas yra mažas, palyginti su techniniu pajėgumu, ir yra didelis neaiškumas, kada ateityje atsiras pajėgumo paklausa. Todėl kryžminis subsidijavimas galėtų padėti užtikrinti pagrįstus ir nuspėjamus tarifus pirmiesiems tinklo naudotojams ir sumažinti tinklų operatorių daromų investicijų riziką – tai galėtų prisidėti prie investicijų aplinkos, padedančios siekti Sąjungos dekarbonizavimo tikslų. Kaip alternatyva numatomiems didesniems tinklo tarifams, kurie turėtų būti nustatyti pirmiesiems vandenilio tinklo naudotojams, vandenilio tinklų operatoriai turėtų turėti galimybę paskirstyti tinklo plėtros išlaidas per ilgesnį laiką sudarant sąlygas valstybėms narėms numatyti galimybę, kad būsimieji naudotojai patys padengtų dalį pradinių išlaidų, nustatant išlaidų paskirstymo per tam tikrą laikotarpį mechanizmą. Tokį išlaidų paskirstymą per tam tikrą laikotarpį ir juo grindžiamą metodiką turėtų patvirtinti reguliavimo institucija. Valstybės narės turėtų turėti galimybę kartu su tokiu mechanizmu taikyti priemones, kuriomis būtų padengta vandenilio tinklo operatorių finansinė rizika, kaip antai, valstybės garantiją, su sąlyga, kad jos atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnį. Tais atvejais, kai tinklo finansavimas tinklo naudotojų mokamais tinklo prieigos tarifais nėra perspektyvus, reguliavimo institucija turėtų galėti tam tikromis sąlygomis leisti finansinius pervedimus tarp gamtinių dujų ir vandenilio tinklų teikiamų atskirų reguliuojamų paslaugų. Galimybių studijų, susijusių su gamtinių dujų tinklų paskirties keitimu į vandenilio tinklus, išlaidos neturėtų būti laikomos kryžminėmis subsidijomis. Kryžminės subsidijos neturėtų būti finansuojamos kitų valstybių narių tinklo naudotojų, todėl ir lėšas kryžminėms subsidijoms finansuoti tikslinga rinkti tik iš išleidimo galutiniams vartotojams taškų toje pačioje valstybėje narėje. Be to, kadangi kryžminės subsidijos yra išskirtinės, turėtų būti užtikrinta, kad jos būtų proporcingos, skaidrios, ribotos trukmės ir nustatytos vykdant reguliavimo priežiūrą, apie tai pranešus Komisijai ir Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/942 (19);

(11)

rinka grindžiamų priemonių, pavyzdžiui, aukcionų, taikymas tarifams nustatyti turi atitikti Direktyvą (ES) 2024/1788 ir Komisijos reglamentą (ES) 2017/459 (20);

(12)

bendram minimaliam praktinės teisės naudotis tinklu standartui Sąjungoje nustatyti ir siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių tinklo prieigos paslaugos būtų pakankamai suderintos, bei sudaryti sąlygas pasinaudoti tinkamai veikiančios gamtinių dujų vidaus rinkos teikiama nauda, būtinas bendras minimalus trečiųjų šalių tinklo prieigos paslaugų rinkinys;

(13)

susitarimai dėl trečiųjų šalių prieigos turėtų būti grindžiami šiame reglamente nustatytais principais. XXIV Europos dujų rinkos reguliavimo forume (toliau – Madrido forumas) 2013 m. spalio mėn. palankiai įvertintas įleidimo ir išleidimo sistemų, kuriomis sudaromos sąlygos nemokamai paskirstyti gamtines dujas remiantis garantuojamuoju pajėgumu, organizavimas. Todėl reikėtų nustatyti įleidimo ir išleidimo sistemos apibrėžtį, nes tai padėtų užtikrinti vienodas sąlygas dujoms iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujoms, prijungtoms perdavimo arba skirstymo lygmenyse. Skirstymo sistemos operatoriams ir vandenilio skirstymo tinklo operatoriams taikomų tarifų nustatymas ir pajėgumų paskirstymo tarp gamtinių dujų ir vandenilio perdavimo ir skirstymo lygių organizavimas turėtų būti paliktas reguliavimo institucijoms remiantis Direktyvoje (ES) 2024/1788 nustatytais principais;

(14)

prieiga prie įleidimo ir išleidimo sistemos paprastai turėtų būti grindžiama garantuojamuoju pajėgumu. Turėtų būti reikalaujama, kad tinklo operatoriai bendradarbiautų taip, kad būtų užtikrinta kuo didesnė garantuojamojo pajėgumo pasiūla, o tai savo ruožtu sudarytų sąlygas tinklo naudotojams garantuojamojo pajėgumo pagrindu laisvai paskirstyti įleidžiamas arba išleidžiamas gamtines dujas bet kuriame įleidimo arba išleidimo taške toje pačioje įleidimo ir išleidimo sistemoje;

(15)

valstybės narės turėtų galėti užtikrinti visišką arba dalinę regioninę integraciją, kai sujungiamos dvi arba daugiau gretimų įleidimo ir išleidimo sistemų. Turėtų būti įmanoma užtikrinti, kad dalinė regioninė integracija apimtų įvairias balansavimo zonas, nes tai būtų svarbus žingsnis siekiant integruoti suskaidytas gamtinių dujų rinkas ir gerinti gamtinių dujų vidaus rinkos veikimą;

(16)

jei pradedama regioninių rinkų integracija, atitinkami perdavimo sistemos operatoriai ir reguliavimo institucijos turėtų spręsti tarpvalstybinį poveikį turinčius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su tarifų struktūra, balansavimo režimu, pajėgumu likusiuose tarpvalstybiniuose taškuose, investicijų planais ir perdavimo sistemos operatorių bei reguliavimo institucijų užduočių vykdymu;

(17)

sąlyginis pajėgumas turėtų būti siūlomas tik tada, kai tinklo operatoriai negali pasiūlyti garantuojamojo pajėgumo. Tinklo operatoriai turėtų skaidriai ir aiškiai apibrėžti sąlyginio pajėgumo sąlygas remdamiesi veiklos apribojimais. Reguliavimo institucija turėtų patvirtinti sąlygas ir užtikrinti, kad sąlyginio pajėgumo produktų skaičius būtų ribotas, siekiant išvengti gamtinių dujų rinkos susiskaidymo ir užtikrinti, kad būtų laikomasi veiksmingos trečiųjų šalių prieigos teikimo principo;

(18)

turėtų būti pasiektas pakankamas tarpvalstybinio gamtinių dujų tinklų jungties pajėgumo lygis ir skatinama integruoti rinkas siekiant sukurti gamtinių dujų vidaus rinką;

(19)

šiuo reglamentu siekiama remti tvaraus biometano gamybą Sąjungoje. 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Veiksmų plano „RePowerEU“ įgyvendinimas. Investicijų poreikiai, Vandenilio diegimo spartinimo priemonė ir biometano tikslai“, pridėtame prie 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikato dėl plano „REPower EU“ (planas „REPowerEU“), Komisija pasiūlė ne vėliau kaip 2030 m. gerokai padidinti tvaraus biometano gamybą Sąjungoje iki 35 mlrd. m3 per metus;

(20)

koordinuotas biodujų ir biometano naudojimo kartografavimas yra priemonė, kuria naudodamosi valstybės narės gali nustatyti biometano indėlį į savo numatomas 2021–2030 m. trajektorijas, įskaitant numatomą bendrą galutinį energijos suvartojimą ir bendrą planuojamą įrenginių įrengtąją galią, kaip numatyta jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. Jei valstybės narės yra nustačiusios nacionalines biodujų ir biometano panaudojimo trajektorijas, jos savo nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose turėtų nustatyti politiką ir jos plėtojimo priemones, pavyzdžiui, priimti nacionalines tvarių biodujų ir biometano strategijas arba nustatyti nacionalinius metinės biometano gamybos ar suvartojimo tikslus, išreikštus absoliučiais kiekiais arba procentine dalimi nuo gamtinių dujų tinklo prisijungusių vartotojų suvartojamų gamtinių dujų kiekio. Norėdama padėti, Komisija didelį biometano potencialą turinčioms valstybėms narėms pateikė jų nacionalinio potencialo analizę ir pasiūlymus, kaip šį potencialą būtų galima geriausiai išnaudoti. Be to, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalies b punktą valstybės narės, siekdamos tos direktyvos 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų transporto sektoriaus tikslų, gali atsižvelgti į biodujas, kurios įleidžiamos į nacionalinę dujų perdavimo ir skirstymo infrastruktūrą;

(21)

reikia skatinti glaudesnį perdavimo sistemos operatorių ir, kai tinkama, skirstymo sistemos operatorių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą, siekiant parengti tinklo kodeksus, kad būtų galima teikti ir valdyti veiksmingą ir skaidrią prieigą prie tarpvalstybinių perdavimo tinklų, ir užtikrinti koordinuotą bei veiksmingą perspektyvinį Sąjungos gamtinių dujų sistemos planavimą ir patikimą techninę tos sistemos plėtrą, taip pat parengti jungties pajėgumą, deramai atsižvelgiant į aplinką. Tinklo kodeksai turėtų atitikti ACER parengtas bendrąsias rekomendacijas, kurios yra neprivalomo pobūdžio. ACER turėtų dalyvauti atliekant faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą tinklo kodeksų projektų peržiūrą, taip pat ir jų atitikties bendrosioms gairėms požiūriu, ir ji turėtų turėti galimybę rekomenduoti Komisijai juos priimti. ACER turėtų įvertinti siūlomus tinklo kodeksų pakeitimus, ir jai turėtų būti suteikta teisė rekomenduoti Komisijai juos priimti. Perdavimo sistemos operatoriai savo tinklus turėtų eksploatuoti laikydamiesi tų tinklo kodeksų;

(22)

siekiant užtikrinti tinkamiausią gamtinių dujų perdavimo tinklo valdymą Sąjungoje, turėtų būti nustatytas Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-G). Siekiant užtikrinti sąžiningą atstovavimą mažoms, tarpusavyje nesujungtoms ar izoliuotoms valstybėms narėms, teisę tapti ENTSO-G nariais, be gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių, turėtų turėti tie gamtinių dujų sistemos operatoriai, kuriems pagal tos direktyvos 86 straipsnį taikoma nuo Direktyvos (ES) 2024/1788 60 straipsnio nukrypti leidžianti nuostata. Komisija, tvirtindama ENTSO-G įstatus, gali siekti užtikrinti, kad narystės teisės būtų tinkamai diferencijuotos ir atspindėtų skirtingą narių statusą. ENTSO-G savo užduotis turėtų vykdyti laikydamasis Sąjungos konkurencijos taisyklių, kurios taikomos ENTSO-G sprendimams. ENTSO-G užduotys turėtų būti aiškiai apibrėžtos, o jos darbo metodais turėtų būti užtikrinamas veiksmingumas, skaidrumas ir ENTSO-G atstovaujamasis pobūdis. Kai tinkama, ENTSO-G ir Europos vandenilio tinklo operatorių tinklas (ENNOH) gali kartu parengti tinklo kodeksus, susijusius su tarpsektoriniais klausimais. ENTSO-G parengtais tinklo kodeksais neketinama pakeisti būtinų nacionalinių techninių taisyklių, taikomų su tarpvalstybiniais klausimais nesusijusioms sritims. Atsižvelgiant į tai, kad veiksmingesnę pažangą galima užtikrinti taikant vienodą požiūrį regiono lygmeniu, perdavimo sistemos operatoriai bendroje bendradarbiavimo struktūroje turėtų sukurti regionines struktūras tuo pačiu užtikrindami, kad regiono lygmeniu pasiekti rezultatai atitiktų tinklo kodeksus ir neprivalomus dešimties metų tinklo plėtros planus Sąjungos lygmeniu. Siekiant bendradarbiauti tokiose regioninėse struktūrose būtina, kad tinklo veikla būtų iš tikrųjų atskirta nuo gamybos ir tiekimo veiklos. Jei tokio atskyrimo nėra, perdavimo sistemos operatoriams bendradarbiaujant regionų lygmeniu kyla konkurenciją iškraipančių veiksmų pavojus. Valstybės narės turėtų skatinti bendradarbiavimą regionų lygmeniu ir stebėti tinklo operacijų veiksmingumą šiuo lygmeniu. Bendradarbiavimas regionų lygmeniu turėtų atitikti konkurencingos ir veiksmingos gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų kūrimo pažangą;

(23)

siekdamas užtikrinti didesnį gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros Sąjungoje skaidrumą, ENTSO-G pagal bendrą scenarijų ir susietą modelį turėtų parengti, paskelbti ir nuolat atnaujinti neprivalomą visos Sąjungos dešimties metų gamtinių dujų tinklo plėtros planą (toliau – visos Sąjungos gamtinių dujų tinklo plėtros planas). Visos Sąjungos gamtinių dujų tinklo plėtros planas turėtų būti rengiamas vykdant skaidrų ir prasmingas konsultacijas apimantį procesą, dalyvaujant ir nepriklausomiems moksliniams komitetams, ir turėtų būti grindžiamas objektyviais ir moksliniais kriterijais. Tuo tikslu Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais gali prisidėti rengiant visos Sąjungos gamtinių dujų tinklo plėtros plano scenarijus pagal Reglamentą (ES) 2022/869. Į tą visos Sąjungos gamtinių dujų tinklo plėtros planą turėtų būti įtraukti prekybos ar tiekimo saugumo požiūriais tinkami gamtinių dujų perdavimo tinklai ir būtinos regioninės jungtys. Visos Sąjungos gamtinių dujų tinklo plėtros planu turėtų būti skatinamas principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymas ir energetikos sistemos integravimas, be to, turėtų būti prisidedama prie apdairaus ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir Sąjungos klimato srities ir energetikos tikslų siekimo;

(24)

kad būtų galima padidinti konkurenciją sukuriant likvidžią didmeninę gamtinių dujų rinką, būtina užtikrinti, kad gamtines dujas būtų galima parduoti neatsižvelgiant į jų buvimo vietą sistemoje. Vienintelis būdas šiam tikslui pasiekti – suteikti tinklo naudotojams teisę laisvai rezervuoti gamtinių dujų įleidimo ir išleidimo pajėgumą, taip užtikrinant gamtinių dujų transportavimą per zonas, o ne sutartyse numatytais maršrutais. Siekiant užtikrinti, kad įleidimo ir išleidimo taškuose būtų galima savarankiškai užsisakyti pajėgumą, užuot vienam įleidimo taškui nustatytus tarifus susiejus su vienam išleidimo taškui nustatytu tarifu, tuose taškuose juos reikėtų siūlyti atskirai, ir taikant tarifą įleidimo ir išleidimo mokestis neturėtų būti susietas su viena kaina;

(25)

nors Komisijos reglamente (ES) Nr. 312/2014 (21), kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas, nustatytos techninės taisyklės balansavimo režimui sukurti, jame paliekama įvairių kiekvieno balansavimo režimo, taikomo konkrečioje įleidimo ir išleidimo sistemoje, koncepcijos pasirinkimo galimybių. Dėl pasirinktų sprendimų derinio susiformavo konkretus balansavimo režimas, taikomas konkrečiose įleidimo ir išleidimo sistemose, kurios šiuo metu daugiausia atspindi valstybių narių teritorijas;

(26)

tinklo naudotojai turėtų atsakyti už įleidžiamų ir išleidžiamų dujų kiekio subalansavimą ir yra sukuriamos prekybos platformos, kad tinklo naudotojams būtų lengviau prekiauti gamtinėmis dujomis. Siekiant užtikrinti vienodas galimybes dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų patekimui į rinką, balansavimo zona, kiek įmanoma, turėtų apimti ir skirstymo sistemos lygmenį. Virtualusis prekybos taškas turėtų būti naudojamas gamtinių dujų mainams tarp tinklo naudotojų balansavimo sąskaitų;

(27)

nuorodos į suderintas transportavimo sutartis, susijusias su nediskriminacine prieiga prie perdavimo sistemos operatorių tinklo, nereiškia, kad konkretaus sistemos operatoriaus valstybėje narėje transportavimo sutarčių sąlygos turi būti tokios pačios, kaip kito tos valstybės narės ar kitos valstybės narės perdavimo sistemos operatoriaus, nebent nustatomi minimalūs reikalavimai, kuriuos turi tenkinti visos transportavimo sutartys;

(28)

reikia užtikrinti vienodas galimybes gauti informaciją apie fizinę sistemos būklę ir jos veiksmingumą, kad visi rinkos dalyviai galėtų įvertinti bendrąją paklausos ir pasiūlos padėtį bei nustatyti didmeninės kainos pokyčių priežastis. Tam reikia išsamesnės informacijos apie pasiūlą ir paklausą, tinklo pajėgumą, dujų srautus bei techninę tinklo priežiūrą, balansavimą ir turimą bei naudojamą laikymo pajėgumą. Dėl tos informacijos svarbos rinkos veikimui būtina sumažinti esamus informacijos skelbimo apribojimus dėl konfidencialumo;

(29)

vis dėlto komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos konfidencialumo reikalavimai yra ypač svarbūs tuo atveju, jei duomenys įmonei yra komercinio strateginio pobūdžio, jei yra tik vienas vienintelis gamtinių dujų saugyklos naudotojas, arba jei duomenys susiję su sistemos ar posistemės, kuri nesujungta su kita perdavimo ar skirstymo sistema, o tik su vienu galutiniu pramonės vartotoju, išleidimo taškais, jei paskelbus tokius duomenis būtų atskleidžiama su to vartotojo gamybos procesu susijusi konfidenciali informacija;

(30)

siekiant padidinti pasitikėjimą rinka, rinkos dalyviams neturi kilti abejonių, kad už piktnaudžiavimo veiksmus galima susilaukti veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta kompetencija veiksmingai ištirti įtariamus piktnaudžiavimo rinka atvejus. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turi turėti galimybę naudotis duomenimis, susijusiais su tiekimo įmonių priimtais veiklos sprendimais. Gamtinių dujų rinkoje apie visus tuos sprendimus sistemos operatoriams pranešama pajėgumo rezervavimo, kiekio paraiškų ir realių dujų srautų duomenų forma. Sistemos operatoriai turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį galėtų lengvai gauti šią informaciją. Be to, kompetentingos institucijos turėtų reguliariai stebėti, ar sistemos operatoriai laikosi taisyklių;

(31)

kai kuriose valstybėse narėse galimybės naudotis gamtinių dujų saugyklomis ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrenginiais yra nepakankamos, todėl reikia tobulinti galiojančių taisyklių taikymą skaidrumo ir plano „REPowerEU“ tikslų siekimo srityse. Tobulinant taisykles turėtų būti atsižvelgiama į dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų potencialą ir naudojimą tuose įrenginiuose vidaus rinkoje.

(32)

nediskriminacinės ir skaidrios gamtinių dujų balansavimo sistemos, kurias eksploatuoja perdavimo sistemos operatoriai, yra svarbūs mechanizmai, ypač naujiems rinkos dalyviams, kurie gali susidurti su didesniais sunkumais balansuodami bendrą pardavimų portfelį, nei įmonės, kurios jau yra įsitvirtinusios atitinkamoje rinkoje. Todėl būtina nustatyti taisykles, užtikrinančias, kad perdavimo sistemos operatoriai tokius mechanizmus eksploatuotų nediskriminacines, skaidrias ir veiksmingas prieigos prie tinklo sąlygas atitinkančiu būdu;

(33)

reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente ir pagal jį priimtuose tinklo kodeksuose ir gairėse nustatytų taisyklių;

(34)

priede pateiktose gairėse nustatomos išsamesnės taisyklės. Ilgainiui tos taisyklės prireikus turėtų būti tobulinamos atsižvelgiant į nacionalinių gamtinių dujų sistemų skirtumus ir jų plėtojimą;

(35)

siūlydama iš dalies pakeisti priede pateiktas gaires, Komisija turėtų užtikrinti, kad Madrido forume būtų iš anksto konsultuojamasi su visomis atitinkamomis tomis gairėmis suinteresuotomis šalimis, kurioms atstovauja profesinės organizacijos, ir su valstybėmis narėmis;

(36)

pateikus prašymą, valstybės narės ir kompetentingos nacionalinės institucijos turėtų Komisijai pateikti atitinkamą informaciją. Prašyme pateikti informaciją turėtų būti nurodytos priežastys, kodėl informacija yra būtina šiam reglamentui įgyvendinti. Komisija tokią informaciją turėtų naudoti konfidencialiai;

(37)

šis reglamentas ir pagal jį priimti tinklo kodeksai bei gairės nedaro poveikio Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymui;

(38)

valstybės narės ir Energijos bendrijos susitariančiosios šalys turėtų glaudžiai bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su integruotos prekybos gamtinėmis dujomis regiono kūrimu, ir neturėtų imtis jokių priemonių, kurios keltų grėsmę tolesnei gamtinių dujų rinkų integracijai arba tiekimo saugumui valstybėse narėse ir susitariančiosiose šalyse;

(39)

vykdant energetikos pertvarką ir toliau integruojant gamtinių dujų rinką reikia daugiau skaidrumo, susijusio su perdavimo sistemos operatoriaus leidžiamomis arba tikslinėmis pajamomis. Ta informacija turi būti grindžiami kai kurie su gamtinių dujų tinklais susiję sprendimai. Pavyzdžiui, perduodant perdavimo tinklų įrenginius iš gamtinių dujų tinklo operatoriaus vandenilio tinklo operatoriui arba įgyvendinant perdavimo sistemos operatorių intersisteminio kompensavimo mechanizmą, reikalingas didesnis skaidrumas nei dabar. Be to, norint įvertinti tarifų pokyčius ilguoju laikotarpiu, reikalingas aiškumas tiek dėl gamtinių dujų paklausos, tiek dėl sąnaudų prognozių. Su leidžiamosiomis pajamomis susijęs skaidrumas, tikėtina, palengvins išlaidų prognozes. Reguliavimo institucijos visų pirma turėtų reguliariai teikti informaciją apie metodiką, taikomą apskaičiuojant perdavimo sistemos operatorių pajamas, jų reguliuojamosios turto bazės vertę ir jos nusidėvėjimą per tam tikrą laiką, veiklos išlaidų vertę, perdavimo sistemos operatoriams taikomas kapitalo sąnaudas ir taikomas paskatas bei priemokas, taip pat ilgalaikę perdavimo tarifų raidą remiantis numatomais perdavimo sistemos operatorių leidžiamųjų ar tikslinių pajamų ir gamtinių dujų poreikio pokyčiais. Siekiant užtikrinti tinkamą duomenų, skirtų skaidriam ir atkuriamam perdavimo sistemos operatorių veiksmingumo palyginamajam tyrimui, rinkimo ir aiškinimo proceso koordinavimą, ACER turėtų palaikyti ryšius su perdavimo sistemos operatoriais ir ENTSO-G;

(40)

perdavimo sistemos operatorių išlaidos daugiausia yra pastoviosios išlaidos. Jų verslo modelis ir dabartinės nacionalinės reguliavimo sistemos grindžiami prielaida, kad jų tinklai bus naudojami ilgą laiką, o tai reiškia, kad jų nusidėvėjimo laikotarpis bus ilgas: 30–60 metų. Todėl vykstant energetikos pertvarkai reguliavimo institucijos turėtų sugebėti numatyti gamtinių dujų paklausos mažėjimą, kad galėtų laiku pakeisti reguliavimo priemones ir išvengti situacijos, kai perdavimo sistemos operatorių sąnaudų susigrąžinimas pritaikius tarifus kelia pavojų, kad vartotojai negalės įpirkti gamtinių dujų dėl didėjančio pastoviųjų sąnaudų ir gamtinių dujų paklausos santykio. Prireikus, pavyzdžiui, būtų galima pakeisti perduodamų įrenginių nusidėvėjimo profilį arba atlygį už jį;

(41)

turėtų būti padidintas perdavimo sistemos operatorių leidžiamųjų ar tikslinių pajamų skaidrumas, kad tinklo naudotojai galėtų atlikti lyginamąją analizę ir vertinimą. Skaidrumą reikėtų didinti ir tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir perdavimo sistemos operatorių kompensavimo mechanizmų kūrimui siekiant regioninės integracijos arba nustatant dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų tarifų nuolaidas, kaip nustatyta šiame reglamente;

(42)

siekiant išnaudoti ekonomiškiausias vietas dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų gamybai, tinklo naudotojams turėtų būti taikomos pajėgumu grindžiamų tarifų nuolaidos. Tarp tokių nuolaidų galėtų būti nuolaida, taikoma tarifams už įleidimą iš dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų gamybos įrenginių, nuolaida, taikoma tarifams, nustatytiems įleidimo iš gamtinių dujų saugyklų ir išleidimo į jas taškams, ir nuolaida, taikoma tarpvalstybiniams tarifams sujungimo taškuose tarp valstybių narių. Tam tikromis aplinkybėmis reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę nuspręsti netaikyti nuolaidų tiems tarifams. Pasikeitus ne tarpvalstybinių nuolaidų vertei, reguliavimo institucija turėtų subalansuoti tinklo naudotojų ir tinklo operatorių interesus, atsižvelgdama į stabilias finansines sistemas, specialiai sukurtas esamoms investicijoms, visų pirma į atsinaujinančiųjų išteklių gamybos įrenginius. Jei įmanoma, rodikliai ar sąlygos, kuriais grindžiamas nuolaidos keitimas, turėtų būti pateikti likus pakankamai laiko prieš priimant sprendimą keisti nuolaidą. Ta nuolaida neturėtų turėti įtakos bendrai tarifų nustatymo metodikai, bet turėtų būti numatyta ex post atitinkamam tarifui. Kad galėtų pasinaudoti nuolaida, tinklo naudotojai turėtų pateikti perdavimo sistemos operatoriui reikiamą informaciją, remdamiesi tvarumo sertifikatu, kuris būtų įregistruotas Sąjungos duomenų bazėje, nurodytoje Direktyvos (ES) 2018/2001 31a straipsnyje;

(43)

dėl nuolaidų taikymo sumažėjusios pajamos turėtų būti laikomos bendru pajamų sumažėjimu, pavyzdžiui, dėl sumažėjusio pajėgumo pardavimo, ir turėtų būti laiku kompensuojamos per tarifus, pavyzdžiui, padidinant konkrečius tarifus pagal šiame reglamente nustatytas bendrąsias taisykles;

(44)

siekiant padidinti gamtinių dujų skirstymo tinklų veikimo našumą Sąjungoje ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su perdavimo sistemos operatoriais ir ENTSO-G, taip pat padidinti vandenilio skirstymo tinklo našumą Sąjungoje ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su vandenilio perdavimo tinklo operatoriais ir ENNOH, turėtų būti įsteigtas Europos skirstymo sistemos operatorių subjektas (toliau – ES SSO subjektas). ES SSO subjektas taip pat turėtų apimti gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius ir turėtų galėti įtraukti vandenilio skirstymo tinklo operatorius. ES SSO subjekto užduotys turėtų būti aiškiai apibrėžtos, o jo veiklos metodai turėtų užtikrinti efektyvumą, skaidrumą ir Sąjungos skirstymo sistemos operatorių bei vandenilio skirstymo tinklo operatorių atstovavimą. ES SSO subjektas turėtų galėti laisvai nustatyti savo įstatus ir darbo tvarkos taisykles, atsižvelgdamas į gamtinių dujų, vandenilio ir elektros energijos sektorių skirtumus. Kai taikytina, ES SSO subjektas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ENTSO-G ir ENNOH dėl tinklo kodeksų parengimo ir įgyvendinimo ir turėtų teikti rekomendacijas dėl, inter alia, paskirstytosios dujų gamybos, taip pat kitų su skirstymo tinklų valdymu susijusių sričių rekomendacijas;

(45)

skirstymo sistemos operatoriams tenka svarbus vaidmuo integruojant į sistemą dujas iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujas, nes, pavyzdžiui, maždaug pusė biometano gamybos pajėgumo yra prijungta prie skirstomojo tinklo. Siekiant palengvinti tokių dujų naudojimą didmeninėje rinkoje, prie skirstomojo tinklo prijungtiems gamybos įrenginiams visose valstybėse narėse turėtų būti suteikta prieiga prie virtualiojo prekybos taško. Be to, pagal šį reglamentą skirstymo sistemos operatoriai ir perdavimo sistemos operatoriai turėtų bendradarbiauti, kad sudarytų sąlygas srautams priešinga kryptimi iš skirstymo tinklo į perdavimo tinklą arba užtikrintų skirstymo sistemos integraciją alternatyviomis lygiaverčio poveikio priemonėmis, siekdami palengvinti dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų integraciją į rinką;

(46)

gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmas ir vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmas gali atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant Sąjungos energetikos politikos tikslų: rinkos skaidrumo, dekarbonizacijos, tiekimo įvairinimo ir saugumo;

(47)

gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmas bei vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmas prisideda prie Sąjungos energijos rinkos vientisumo, nes didinamas skaidrumas ir atitinkamiems tiekėjams užtikrinamas energijos išteklių paklausos matomumas visose valstybėse narėse;

(48)

gamtinių dujų paklausos telkimas gali sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą su gamtinių dujų, nesvarbu, ar dujotiekių ar SGD, tiekėjais, o tai yra labai svarbu norint pasiekti Sąjungos energetikos politikos tikslus ir užtikrinti Sąjungos energijos rinkos vientisumą. Visų pirma, kolektyvinę Sąjungos įtaką veiksmingiau sustiprintų tvirtesnis veiklos koordinavimas su valstybėmis narėmis ir tarp jų bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis srityje, taikant gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmą bei vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmą;

(49)

gamtinių dujų paklausos telkimas gali padėti siekti Sąjungos dekarbonizacijos tikslų, įtraukiant aplinkos apsaugos standartus į paklausos telkimą ir pasiūlymų rinkimą. Tų tikslų taip pat gali būti lengviau siekti pradėjus taikyti mechanizmą, skirtą vandenilio rinkos plėtrai remti;

(50)

pagal šį reglamentą nustatytas gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmas turėtų apimti keletą etapų, pradedant nuo to, kad Sąjungoje įsisteigusioms gamtinių dujų įmonėms arba gamtines dujas vartojančioms įmonėms būtų suteikta galimybė telkti savo gamtinių dujų paklausą per paslaugų teikėją, su kuriuo Komisija sudarė sutartį. Tokiu būdu gamtinių dujų tiekėjai galėtų teikti pasiūlymus dėl didelių sutelktų kiekių, užuot teikę daug smulkių pasiūlymų pavieniams į juos besikreipiantiems pirkėjams. Tuomet paslaugų teikėjas surinktų tiekimo pasiūlymus ir suderintų juos su anksčiau sutelktais gamtinių dujų kiekiais. Derybos dėl gamtinių dujų pirkimo sutarčių ir jų sudarymas sutelkus paklausą turėtų būti savanoriškas;

(51)

telkiant paklausą galima užtikrinti vienodesnę įmonių prieigą prie naujų ar papildomų gamtinių dujų šaltinių visose valstybėse narėse ir sudaryti konkurencines sutartines gamtinių dujų pirkimo iš valstybių narių ir trečiųjų valstybių sąlygas, kurios būtų naudingos galutiniams vartotojams. Paklausos telkimu taip pat turėtų būti toliau remiamos tos įmonės, kurios anksčiau pirko gamtines dujas tik arba daugiausia iš vieno tiekėjo, padedant joms palankiomis sąlygomis gauti gamtinių dujų iš alternatyvių gamtinių dujų tiekėjų arba teikėjų. Paklausos telkimas galėtų pagerinti tokių įmonių padėtį pasaulinėse SGD rinkose;

(52)

Komisija turėtų užtikrinti, kad paslaugų teikėjai savo užduotis organizuotų taip, kaip nustatyta šiame reglamente, atsižvelgdami į mechanizmo tikslus ir gamtinių dujų ypatumus. Visų pirma, paskirstydami gamtinių dujų tiekimo pasiūlymus paklausą telkiančioms įmonėms, paslaugų teikėjai turėtų taikyti metodus, kuriais nebūtų diskriminacijos tarp smulkesnių ir stambesnių dalyvių. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjai gamtinių dujų tiekimo pasiūlymus turėtų paskirstyti proporcingai kiekiams, kuriuos atskiros įmonės nurodė kaip paklausą. Tai gali būti svarbu tais atvejais, kai pasiūla nepakankamai patenkina gamtinių dujų paklausą Sąjungos energijos rinkoje. Komisija atitinkamose pirkimo specifikacijose turėtų nurodyti atitinkamus reikalavimus, taikomus paslaugų teikėjų užduotims;

(53)

Komisija turėtų sudaryti sutartis dėl būtinų paslaugų teikėjų paslaugų taikydama atitinkamas viešųjų pirkimų procedūras pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (22), kad būtų įgyvendinti pagal šį reglamentą nustatyti mechanizmai. Siekiant apsaugoti esminius saugumo interesus arba tiekimo saugumą Sąjungoje ar valstybėje narėje, paslaugos turėtų būti perkamos iš Sąjungoje įsisteigusių paslaugų teikėjų;

(54)

gamtinių dujų paklausos telkimo procesą turėtų vykdyti atitinkamas paslaugų teikėjas. Gamtinių dujų paklausos telkimas ir pirkimas yra sudėtingas procesas, kurį vykdant reikia atsižvelgti į įvairius elementus, t. y. ne vien į kainas, bet ir į kiekius, patiekimo vietas ir kitus parametrus. Atsižvelgiant į paslaugų, susijusių su gamtinių dujų paklausos telkimu, ir į vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmo svarbą siekiant skaidrumo, įvairinimo, dekarbonizacijos ir tiekimo saugumo Sąjungoje, ypač pablogėjus tiekimo saugumo padėčiai, įmonės, kurioms taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, priimtos pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 29 straipsnį arba SESV 215 straipsnį, arba kurios tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar įstaigai, kuriems taikomos tokios Sąjungos ribojamosios priemonės, yra jų kontroliuojamos arba veikia jų vardu ar nurodymu, neturėtų tapti gamtinių dujų paklausos telkimo paslaugų teikėju arba vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmo paslaugų teikėju. Komisija pirkimo specifikacijose turėtų nurodyti paslaugų teikėjams taikomus reikalavimus;

(55)

paklausos telkimas gali būti naudingas ir pramoniniams vartotojams, intensyviai naudojantiems gamtines dujas savo gamybos procesuose, pavyzdžiui, trąšų, plieno, keramikos ar stiklo gamintojams, nes jie turėtų galimybę sutelkti savo paklausą, sudaryti sutartis dėl gamtinių dujų ir SGD tiekimo ir struktūrizuoti tiekimą pagal savo konkrečius poreikius. Paklausos telkimo organizavimo procesas turėtų vykti laikantis skaidrių taisyklių, kaip prie jo prisijungti ir užtikrinti jo atvirumą;

(56)

gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmas ir vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmas turėtų būti atviras Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms ir, atsižvelgiant į glaudų suderinimą su Sąjungos energetikos teisynu ir energijos vidaus rinka, Energijos bendrijos susitariančiosiose šalyse įsteigtoms įmonėms, su sąlyga, kad bus taikomos būtinos priemonės ar tvarka;

(57)

tačiau, siekiant palaipsniui panaikinti esamą Sąjungos priklausomybę nuo gamtinių dujų ar vandenilio, kuriuos tiekia trečiųjų valstybių įmonės, kurioms taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės, arba išvengti naujos priklausomybės ir apsaugoti esminius saugumo interesus, gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmas ir vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmas neturėtų būti atviras įmonėms, kurioms taikomos pagal ES sutarties 29 straipsnį arba SESV 215 straipsnį priimtos Sąjungos ribojamosios priemonės, arba kurios tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai, kuriems taikomos tokios ribojamosios priemonės, yra jų kontroliuojamos arba veikia jų vardu ar nurodymu. Todėl tokioms įmonėms neturėtų būti leidžiama dalyvauti abiejuose mechanizmuose, ypač kaip tiekėjams ar pirkėjams;

(58)

norėdamos veiksmingai dalyvauti bendrame gamtinių dujų pirkime ir sudaryti gamtinių dujų susitarimus su tiekėjais, įmonės gali steigti konsorciumus arba imtis kitokių bendradarbiavimo formų, siekdamos bendrai derėtis dėl tam tikrų pirkimo sąlygų, pavyzdžiui, kiekio, tiekimo į pirkimo taškus sąlygų ir laiko, laikydamosi Sąjungos teisėje nustatytų ribų. Tačiau bendrame pirkime dalyvaujančios įmonės turėtų užtikrinti, kad informacija, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai keičiamasi, neviršytų to, kas tikrai būtina siekiamam tikslui pasiekti. Bendri pirkimai pagal šį reglamentą turėtų būti rengiami ir įgyvendinami laikantis Sąjungos konkurencijos taisyklių, visų pirma SESV 101 ir 102 straipsnių;

(59)

tuo atveju, kai informacija pateikiama Komisijai, valdančiajai tarybai, koordinavimo grupėms, ekspertų grupėms arba paslaugų teikėjams, itin svarbi yra neskelbtinos komercinės informacijos apsauga. Todėl Komisija turėtų taikyti veiksmingas priemones tai informacijai apsaugoti nuo neteisėtos prieigos ir kibernetinės rizikos. Visi asmens duomenys, kurie gali būti tvarkomi taikant gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmą bei vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmą, turėtų būti tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2016/679 (23) ir (ES) 2018/1725 (24);

(60)

nuo 2022 m vasario mėn. vykstantis neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą, remiamas Baltarusijos, ir paskesnis gamtinių dujų tiekimo sumažinimas, naudojamas kaip ginklas, bei manipuliavimas rinkomis tyčia sutrikdant gamtinių dujų srautus išryškino pažeidžiamumą ir priklausomybę Sąjungoje ir jos valstybėse narėse, ir tai akivaizdžiai gali daryti tiesioginį didelį poveikį jų esminiams saugumo interesams bei energijos tiekimo saugumui. Be to, 2022 ir 2023 m. alternatyvių dujų tiekimo šaltinių pasaulinėje SGD rinkoje augimas buvo nedidelis. Dideli nauji SGD skystinimo pajėgumai turėtų būti pradėti naudoti tik nuo 2025 m. Todėl pasaulinės gamtinių dujų rinkos tebėra labai įtemptos ir numatoma, kad jos tokios ir išliks tam tikrą laikotarpį, todėl Sąjungos ir jos valstybių narių padėtis ir toliau bus pažeidžiama. Atsižvelgiant į tai, tikslinga imtis priemonių tam nuolatiniam pažeidžiamumui mažinti;

(61)

gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmas yra svarbi priemonė organizuojant gamtinių dujų tiekimo įvairinimą ir laipsnišką priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų panaikinimą daugelyje valstybių narių, kaip nustatyta 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikate „REPowerEU: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (toliau – „REPowerEU“). Siekiant apsaugoti esminius Sąjungos arba valstybės narės saugumo interesus, užtikrinti tiekimo saugumą ir sudaryti sąlygas veiksmingai ir sparčiai panaikinti priklausomybę nuo gamtinių dujų, gamtinių dujų ištekliai, kurių kilmės valstybė – Rusijos Federacija ar Baltarusija, ir SGD ištekliai iš tose valstybėse esančių SDG įrenginių iki 2025 m. gruodžio 31 d. neturėtų būti siūlomi pagal gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmą. Po tos datos Komisija turėtų galėti nuspręsti laikinai neleisti tiekti gamtinių dujų išteklių, kurių kilmės valstybė – Rusijos Federacija ar Baltarusija, ir SGD išteklių iš tose valstybėse esančių SDG įrenginių ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį, kuris, jei tai pagrįsta, gali būti pratęstas siekiant apsaugoti esminius saugumo interesus arba Sąjungos ar valstybės narės tiekimo saugumą. Tokiais apribojimais neturėtų būti nepagrįstai sutrikdytas tinkamas gamtinių dujų vidaus rinkos veikimas ir tarpvalstybiniai gamtinių dujų srautai tarp valstybių narių, jais neturėtų būti kenkiama Sąjungos ar valstybės narės tiekimo saugumui, turėtų būti laikomasi energetinio solidarumo principo ir jie turėtų būti taikomi laikantis Sąjungos arba valstybių narių teisių ir pareigų trečiųjų valstybių atžvilgiu;

(62)

Komisija turėtų imtis tinkamų turimų priemonių siekdama užtikrinti, kad gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmo netaikymas gamtinių dujų ištekliams, kurių kilmės šalis – Rusijos Federacija ar Baltarusija, ir SGD ištekliams iš tose valstybėse esančių SDG įrenginių būtų veiksmingas. Tuo atžvilgiu Komisija turėtų paprašyti atitinkamo paslaugų teikėjo atlikti būtinus patikrinimus. Tie patikrinimai galėtų vykti, be kita ko, gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizme dalyvaujančių gamtinių dujų tiekėjams ar gamintojams pateikiant prašymą pateikti atitinkamus ekspedijavimo dokumentus, jei tai techniškai įmanoma, kai pristatomi tiekiami ištekliai. Be to, gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmo dalyvių turėtų būti paprašyta pateikti patikinimą, kad jie laikosi pareigos nesiūlyti ir netiekti gamtinių dujų iš Rusijos Federacijos arba Baltarusijos arba, kai taikytina, SGD iš tose valstybėse esančių SGD įrenginių;

(63)

Komisijai turėtų padėti iš valstybių narių ir Komisijos atstovų sudaryta valdančioji taryba, kurios tikslas – palengvinti koordinavimą ir keitimąsi informacija, susijusia su gamtinių dujų paklausos telkimu. Valstybių narių dalyvavimas turėtų būti savanoriškas ir jis visų pirma priklauso nuo valdančiosios tarybos posėdžių darbotvarkės;

(64)

vandenilis yra energijos nešiklis, kurio savybės skiriasi nuo gamtinių dujų kokybės, transporto priemonių ir paklausos modelių požiūriu. Be to, vis dar esama didelio atotrūkio tarp vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio gamybos sąnaudų ir mažiau tvarių alternatyvų rinkos kainos, todėl gali prireikti valstybės intervencijos, kad būtų teikiamos paskatos tol, kol elektrolizeriai ir kitos susijusios vandenilio technologijos ir ištekliai bus pakankamai konkurencingi;

(65)

nepaisant to, Sąjunga turi didelį vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio gamybos potencialą. Toje srityje 2023 m. kovo mėn. Komisija pradėjo įgyvendinti Europos vandenilio banko iniciatyvą. Europos vandenilio bankas aprašo įvairių rūšių veiklą, kuria Komisija padeda kurti Sąjungos vandenilio rinką, sudaro sąlygas tiekti produktus iš patikimų tarptautinių partnerių, renka ir platina informaciją apie Sąjungos vandenilio rinkos plėtrą ir vandenilio projektų finansavimą. Ta veikla vykdoma pagal atitinkamus esamus teisės aktus, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (25). Savanoriškomis vandeniliui taikomomis priemonėmis Europos vandenilio banko rėmuose, visų pirma vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmu, pirmiausia turėtų būti siekiama paspartinti vandenilio gamybos apimčių didinimą ir rinkos plėtrą Sąjungoje, be kita ko, didinant vandenilio paklausos, pasiūlos, srautų ir kainų skaidrumą ir atliekant koordinavimo vaidmenį, susiejant gamintojus ir vartotojus ir sudarant palankesnes sąlygas derinimui su esamomis finansinėmis priemonėmis;

(66)

atsižvelgdama į Europos vandenilio banko atliekamą darbą, Komisija turėtų galėti sukurti mechanizmą vandenilio rinkos plėtrai remti, daugiausia dėmesio skiriant Sąjungoje vykdomai gamybai. Atsižvelgiant į vandenilio ir vandenilio rinkos ypatybes, tas mechanizmas turėtų būti nustatytas ribotam laikotarpiui, kad būtų galima rasti veiksmingiausias vandenilio paklausos ir pasiūlos nustatymo Sąjungoje priemones ir išnagrinėti optimaliausias rinkos ir infrastruktūros priemones;

(67)

galimybė gauti su vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmu susijusią informaciją tiekėjams ir įsipareigojantiems pirkti subjektams turėtų būti suteikta tik gavus tų įmonių sutikimą ir laikantis Sąjungos konkurencijos teisės;

(68)

pati Komisija turėtų galėti įgyvendinti mechanizmą, kuriuo remiama vandenilio rinkos plėtra, arba turėtų galėti tai padaryti per atitinkamus paslaugų teikėjus. Jei Komisija nusprendžia tokį mechanizmą įgyvendinti per paslaugų teikėją, turėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos dėl sutarčių su paslaugų teikėjais, paslaugų teikėjų atrankos kriterijų ir paslaugų teikėjų užduočių;

(69)

vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmą galėtų sudaryti priemonės, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama skaidrumui, rinkos plėtros matomumui ir savanoriškam paklausos vertinimui. Tas mechanizmas turėtų būti įgyvendinamas pagal Europos vandenilio banko sistemą. Europos vandenilio bankas turėtų koordinuoti informaciją apie vandenilio pasiūlą, paklausą, srautus ir kainas, kad sustiprintų pasitikėjimą besivystančia vandenilio rinka ir užtikrintų didesnį paklausos matomumą vandenilio gamintojams ir vandenilį pirkti įsipareigojantiems subjektams. Taikant vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmą turėtų būti atsižvelgiama į vandenilio rinkos brandą ir likvidumą, taip pat į infrastruktūros prieinamumą;

(70)

jei Komisija įsteigia koordinavimo grupę klausimams, susijusiems su vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmu spręsti, tokia koordinavimo grupė turėtų būti specialiai skirta vandeniliui;

(71)

Sąjungos pastangos laipsniškai panaikinti esamą priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos Federacijos ir išvengti naujos priklausomybės bei apsaugoti esminius Sąjungos ir valstybių narių saugumo interesus taip pat turėtų būti atspindėtos taikant vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmą, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacija energijos tiekimą naudoja kaip ginklą, kaip matyti iš sumažėjusio gamtinių dujų tiekimo ir gamtinių dujų srautų sutrikimų. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę įgyvendinimo sprendimu apriboti pasiūlymų, susijusių su iš Rusijos Federacijos arba Baltarusijos tiekiamais vandenilio ištekliais pagal vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmą, vertinimo veiklą. Toks sprendimas turėtų būti priimamas tik tais atvejais, kai tai būtina esminiams Sąjungos ir valstybių narių saugumo interesams apsaugoti, ir turėtų būti grindžiamas tais pačiais principais, kurie taikomi dalyvavimui gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizme, tačiau turėtų būti pritaikytas veiklai, vykdomai taikant vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmą. Visų pirma, tokio sprendimo priėmimo ir išankstinio vertinimo tvarkaraštis turėtų būti pritaikytas prie planuojamos mechanizmo veikimo pradžios;

(72)

prieš baigiant galioti vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmui ir ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje būtų įvertinti to mechanizmo taikymo rezultatai ir visų pirma jo indėlis į vandenilio rinkos plėtrą Sąjungoje. Remdamasi tokiu vertinimu, Komisija turėtų turėti galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sukurti savanoriško vandenilio paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmą;

(73)

į Sąjungos gamtinių dujų sistemą integruojant vis daugiau dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų, keisis Sąjungoje transportuojamų ir vartojamų gamtinių dujų kokybė. Siekiant užtikrinti netrukdomą tarpvalstybinį gamtinių dujų srautą, išlaikyti rinkų sąveiką ir sudaryti sąlygas rinkos integracijai, būtina didinti dujų kokybės ir jų valdymo sąnaudų skaidrumą, numatyti suderintą požiūrį į reguliavimo institucijų ir sistemos operatorių vaidmenį ir atsakomybę bei stiprinti tarpvalstybinį koordinavimą. Užtikrinant suderintą požiūrį į dujų kokybę tarpvalstybiniuose sujungimo taškuose, turėtų būti užtikrinamas valstybių narių lankstumas taikant dujų kokybės standartus jų nacionalinėse gamtinių dujų sistemose;

(74)

vandenilio įmaišymas į gamtinių dujų sistemą turėtų būti kraštutinis sprendimas, nes jis ne toks veiksmingas, palyginti su gryno vandenilio naudojimu, ir mažina vandenilio vertę. Tai taip pat turi įtakos gamtinių dujų infrastruktūros veikimui, galutinio naudojimo sritims ir tarpvalstybinei sistemų sąveikai. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama gryno vandenilio gamybai ir naudojimui, taip pat jo transportavimui specialioje vandenilio sistemoje. Reikėtų kuo labiau stengtis vengti naudoti vandenilį tose srityse, kuriose esama efektyvesnio energijos vartojimo alternatyvų. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė pačioms nuspręsti, ar savo nacionalinėse gamtinių dujų sistemose leisti vandenilio įmaišymą. Tuo pačiu metu suderintas požiūris į vandenilio įmaišymą į gamtinių dujų sistemą, t. y. visoje Sąjungoje nustatyta įmaišymo riba tarpvalstybiniuose valstybių narių sujungimo taškuose, kuriuose perdavimo sistemos operatoriai turi priimti gamtines dujas, kurių vandenilio įmaišymo lygis neviršija nustatytos ribos, sumažintų rinkos segmentacijos riziką. Gretimos perdavimo sistemos turėtų turėti galimybę laisvai susitarti dėl didesnių ar mažesnių vandenilio įmaišymo lygių tarpvalstybiniuose sujungimo taškuose. Svarstydamos tokius susitarimus valstybės narės turėtų pasikonsultuoti su kitomis valstybėmis narėmis, kurioms ta priemonė gali turėti įtakos, ir atsižvelgti į tų valstybių narių padėtį;

(75)

siekiant sudaryti palankias sąlygas veiksmingam gamtinių dujų transportavimui per gamtinių dujų sistemas Sąjungoje ir taip siekti didesnės vidaus rinkos integracijos, labai svarbu, kad perdavimo sistemos operatoriai tarpvalstybiniu lygmeniu koordinuotų veiksmus ir spręstų ginčus dėl dujų kokybės, įskaitant dėl įmaišyto biometano ir vandenilio kokybės. Griežtesni skaidrumo reikalavimai dėl dujų kokybės parametrų, įskaitant bendrąją šilumingumo vertę, Wobbe‘ės indeksą ir deguonies kiekį, taip pat dėl vandenilio įmaišymo, ir jų raidos laikui bėgant kartu su stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigomis turėtų padėti kurti tinkamai veikiančią atvirą ir veiksmingą gamtinių dujų vidaus rinką;

(76)

jei valstybių narių reguliavimo institucijos arba ACER nusprendžia palikti galioti tarpvalstybinį apribojimą, kurį nulėmė vandenilio įmaišymo lygių skirtumai ar praktika, jos turėtų turėti galimybę naudoti savo pirmines dujų kokybės specifikacijas. Galimybė išlaikyti tokį tarpvalstybinį apribojimą yra ypač svarbi valstybėse narėse, kuriose yra tik vienas sujungimo taškas arba kuriose gamtinės dujos patenka daugiausia per vieną sujungimo tašką. Siekiant užtikrinti nekliudomus tarpvalstybinius srautus ir išsaugoti energijos vidaus rinkos vientisumą, atitinkamoms reguliavimo institucijoms ir, kai tinkama, ACER turėtų būti suteikti įgaliojimai vėl pradėti atnaujinamą bendrą ginčų sprendimo procesą, kad būtų atsižvelgta į pokyčius gamtinių dujų rinkose ir technologijų pokyčius;

(77)

labai svarbios yra Komisijos reglamente (ES) 2015/703 (26) nustatytos taisyklės dėl gamtinių dujų sistemos sąveikos ir duomenų mainų, visų pirma susijusios su jungties susitarimais, įskaitant srauto kontrolės taisykles, gamtinių dujų kiekio ir kokybės matavimo principus, suderinimo proceso ir gamtinių dujų kiekio paskirstymo taisykles, pranešimo procedūras išskirtinių aplinkybių atveju; bendrų vienetų, dujų kokybės, įskaitant taisykles dėl tarpvalstybinės prekybos apribojimų dėl dujų kokybės skirtumų ir dėl skirtingos odoravimo praktikos valdymo, trumpalaikės ir ilgalaikės dujų kokybės stebėsenos ir informacijos teikimo; duomenų mainų ar dujų kokybės ataskaitų teikimo; skaidrumo, komunikacijos, informacijos teikimo ir atitinkamų rinkos dalyvių bendradarbiavimo;

(78)

siekiant užtikrinti optimalų Sąjungos vandenilio tinklo valdymą ir sudaryti sąlygas prekiauti vandeniliu bei jį tiekti kitų valstybių narių vartotojams Sąjungoje, turėtų būti įsteigtas ENNOH. ENNOH užduotys turėtų būti vykdomos laikantis Sąjungos konkurencijos taisyklių. ENNOH užduotys turėtų būti aiškiai apibrėžtos, o jo veiklos metodais turėtų būti užtikrinamas veiksmingumas, skaidrumas ir ENNOH atstovaujamasis pobūdis. Kai tinkama, ENTSO-G ir ENNOH gali kartu parengti tinklo kodeksus, susijusius su tarpsektoriniais klausimais;

(79)

siekiant užtikrinti, kad ENNOH būtų atstovaujama visoms valstybėms narėms, kurios plėtoja vandenilio perdavimo tinklus, nukrypstant nuo pagrindinės taisyklės dėl ENNOH narystės, nustatytos šiame reglamente, valstybės narės turėtų turėti galimybę paskirti vandenilio perdavimo tinklo operatorių, kuriam taikoma nuo Direktyvos (ES) 2024/1788 68 straipsnio leidžianti nukrypti nuostata, ENNOH nariu, jei operatorius yra įsteigtas valstybėje narėje, kurioje nė vienas kitas vandenilio perdavimo tinklo operatorius nėra ENNOH narys. Valstybės narės, kurios dar neturi specialaus vandenilio perdavimo tinklo operatoriaus, tačiau planuoja plėtoti vandenilio perdavimo tinklą pagal savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, turėtų galėti paskirti subjektą ENNOH asocijuotuoju partneriu, kuris būtų informuojamas apie ENNOH atliekamą darbą ir galėtų dalyvauti asamblėjos, valdybos ir komiteto posėdžiuose bei darbo grupėse, kol jų vandenilio tinklo operatoriai taps ENNOH nariais. Tuo tikslu valstybės narės gali deleguoti nacionalinės asociacijos, atsakingos už vandenilio klausimus, atstovą;

(80)

siekiant užtikrinti vandenilio tinklo plėtros Sąjungoje skaidrumą, ENNOH turėtų parengti, skelbti ir reguliariai atnaujinti neįpareigojantį visos Sąjungos dešimties metų vandenilio tinklo plėtros planą (toliau – visos Sąjungos vandenilio tinklo plėtros planas), skirtą besivystančių vandenilio rinkų poreikiams. Į visos Sąjungos vandenilio tinklo plėtros planą turėtų būti įtraukti perspektyvūs ir komerciniu požiūriu svarbūs vandenilio transportavimo tinklai ir būtinos jungtys. ENNOH turėtų dalyvauti rengiant visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizę, įskaitant susietą energijos rinkos ir tinklo modelį, apimantį elektros energijos, gamtinių dujų ir vandenilio transportavimo infrastruktūrą, taip pat saugyklas, SGD ir elektrolizerius, dešimties metų tinklo plėtros planų scenarijus ir infrastruktūros spragų nustatymo ataskaitą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2022/869 11, 12 ir 13 straipsniuose, kad būtų parengti Sąjungos bendro intereso projektų ir abipusio intereso projektų sąrašai. Tuo tikslu ENNOH turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklu (ENTSO-E) ir ENTSO-G, kad palengvintų energetikos sistemos integraciją;

(81)

siekdami palengvinti energetikos sistemos integraciją, išnaudoti sinergiją ir padėti išlaikyti bendrą sistemos efektyvumą, ENNOH, ENTSO-E ir ENTSO-G turėtų glaudžiai bendradarbiauti planuojant Sąjungos lygmens integruotą tinklą. Tas bendradarbiavimas turėtų apimti bendrų su elektros energija, vandeniliu ir gamtinėmis dujomis susijusių scenarijų rengimą, koordinuotų ataskaitų apie infrastruktūros spragas rengimą, nuoseklius visos energetikos sistemos sąnaudų ir naudos analizės metodikų projektus ir integruotą modelį pagal Reglamento (ES) 2022/869 11, 12 ir 13 straipsnius. Kad tas bendradarbiavimas būtų veiksmingas, ENNOH, ENTSO-E ir ENTSO-G turėtų sudaryti bendras darbo grupes, kurios siektų tų rezultatų. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2027 m. sausio 1 d. ENTSO-G turėtų parengti 2026 m. visos Sąjungos vandenilio tinklo plėtros planą. Tuo tikslu ENTSO-G turėtų visapusiškai įtraukti vandenilio perdavimo tinklo operatorius ir ENNOH, kai tik ENNOH bus įsteigtas. 2026 m. visos Sąjungos vandenilio tinklo plėtros planą turėtų sudaryti du atskiri skyriai: vienas skirtas vandeniliui ir kitas – gamtinėms dujoms. ENNOH turėtų parengti 2028 m. visos Sąjungos vandenilio tinklo plėtros planą, atitinkantį Sąjungos lygmens integruotą tinklo planavimą pagal šį reglamentą;

(82)

visi rinkos dalyviai yra suinteresuoti užduotimis, kurias vykdys ENNOH. Todėl labai svarbus yra veiksmingas konsultavimosi procesas. Apskritai ENNOH turėtų kaupti, naudoti ir į savo darbą įtraukti infrastruktūros planavimo, plėtros ir eksploatavimo patirtį bendradarbiaudama su kitais atitinkamais rinkos dalyviais ir jų asociacijomis;

(83)

atsižvelgiant į tai, kad veiksmingesnę pažangą būtų galima užtikrinti taikant veikimo regionų lygmeniu metodą, vandenilio perdavimo tinklo operatoriai bendroje bendradarbiavimo struktūroje turėtų sukurti regionines struktūras sykiu užtikrindami, kad regionų lygmeniu pasiekti rezultatai atitiktų tinklo kodeksus ir Sąjungos dešimties metų vandenilio tinklo plėtros planus. Valstybės narės turėtų skatinti bendradarbiavimą ir stebėti tinklo efektyvumą regionų lygmeniu;

(84)

skaidrumo reikalavimai yra būtini siekiant užtikrinti, kad rinkos dalyviai pasitikėtų besiformuojančiomis vandenilio rinkomis Sąjungoje. Reikia užtikrinti vienodas galimybes gauti informaciją apie fizinę vandenilio sistemos būklę ir jos veikimą, kad visi rinkos dalyviai galėtų įvertinti bendrąją paklausos ir pasiūlos padėtį bei nustatyti rinkos kainos pokyčių priežastis. Informacija visada turėtų būti atskleidžiama suprantamu, lengvai prieinamu ir nediskriminaciniu būdu;

(85)

ENNOH turėtų sukurti centrinę internetinę platformą, kurioje būtų skelbiami visi rinkos dalyviams svarbūs duomenys, kad jie galėtų gauti veiksmingą prieigą prie vandenilio tinklo;

(86)

prieigos prie vandenilio tinklų sąlygos ankstyvuoju vandenilio rinkos plėtros etapu turėtų vandenilio tinklo naudotojams užtikrinti veiksmingą veikimą, nediskriminavimą ir skaidrumą, kartu išlaikant pakankamą lankstumą vandenilio tinklo operatoriams. Nustačius didžiausią pajėgumo sutarčių trukmę, turėtų sumažėti sutartinės perkrovos ir pajėgumų kaupavimo rizika;

(87)

siekiant užtikrinti nediskriminacinę prieigą ir skaidrumą vandenilio tinklo naudotojams, šiame reglamente turėtų būti nustatytos bendrosios sąlygos, kuriomis trečiosioms šalims suteikiama prieiga prie vandenilio saugyklų ir vandenilio terminalų;

(88)

vandenilio tinklo operatoriai turėtų bendradarbiauti, kad parengtų tinklo kodeksus, skirtus skaidriai ir nediskriminacinei prieigai prie tarpvalstybinių vandenilio tinklų užtikrinti ir ją valdyti, ir užtikrinti koordinuotą vandenilio tinklo plėtrą Sąjungoje, įskaitant jungties pajėgumų kūrimą. Kaip numatyta šiame reglamente, po metų nuo ENNOH sukūrimo Komisija turėtų sudaryti pirmąjį prioritetų sąrašą, pagal kurį būtų nustatoma, kurios sritys turi būti įtraukiamos rengiant vandeniliui skirtus tinklo kodeksus. Tinklo kodeksai turėtų atitikti ACER parengtas neprivalomas bendrąsias gaires. ACER turėtų dalyvauti atliekant faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą tinklo kodeksų projektų peržiūrą, taip pat ir jų atitikties bendrosioms gairėms požiūriu, ir ji turėtų turėti galimybę rekomenduoti Komisijai juos priimti. ACER turėtų įvertinti siūlomus tinklo kodeksų pakeitimus, ir jai turėtų būti suteikta teisė rekomenduoti Komisijai juos priimti. Vandenilio tinklo operatoriai savo vandenilio tinklus turėtų eksploatuoti laikydamiesi tų tinklo kodeksų;

(89)

ENNOH parengtais tinklo kodeksais neketinama pakeisti būtinų nacionalinių taisyklių su tarpvalstybiniais klausimais nesusijusiose srityse;

(90)

Sąjungoje transportuojamo ir vartojamo vandenilio kokybė gali skirtis priklausomai nuo jo gamybos technologijos ir transportavimo ypatumų. Todėl Sąjungos lygmeniu suderintas požiūris į vandenilio kokybės valdymą tarpvalstybinėse jungtyse turėtų paskatinti tarpvalstybinį vandenilio srautą ir rinkos integraciją;

(91)

jei reguliavimo institucija mano, kad tai būtina, vandenilio perdavimo tinklo operatoriai galėtų būti atsakingi už vandenilio kokybės valdymą savo tinkluose pagal taikomus vandenilio kokybės standartus, užtikrinant patikimą ir stabilią vandenilio kokybę galutiniams vartotojams;

(92)

siekiant sudaryti palankias sąlygas vandenilio transportavimui per vandenilio perdavimo tinklus Sąjungoje ir taip siekti didesnės vidaus rinkos integracijos, labai svarbu, kad vandenilio perdavimo tinklo operatoriai tarpvalstybiniu lygmeniu glaudžiai koordinuotų veiksmus ir spręstų ginčus. Griežtesni skaidrumo reikalavimai dėl vandenilio kokybės parametrų ir jų raidos laikui bėgant, kartu su stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimais turėtų padėti kurti tinkamai veikiančią atvirą ir veiksmingą vandenilio vidaus rinką;

(93)

siekiant iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas arba papildyti šį reglamentą neesminėmis tam tikrų konkrečių sričių, kurios yra labai svarbios integracijai, nuostatomis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl gairių, kuriose būtų išsamiai išdėstyta procedūra, kurios turi laikytis perdavimo sistemos operatoriai arba vandenilio perdavimo tinklo operatoriai, nuolaidų dydžių pakeitimo, kad būtų sumažintas perdavimo sistemos operatorių pajamų struktūrinis disbalansas, dėl kiekvienos regioninio bendradarbiavimo struktūros geografinės teritorijos, atsižvelgiant į esamas regioninio bendradarbiavimo struktūras, nustatymo, gamtinių dujų ir vandenilio tinklo kodeksų ir gairių nustatymo, priede nustatytų gairių dalinio pakeitimo ir gairių dėl naujos gamtinių dujų ir vandenilio infrastruktūros nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (27). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(94)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, pagal SESV 291 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (28);

(95)

tinklo kodeksai ir gairės turėtų būti taikomi įleidimo iš trečiųjų valstybių ir išleidimo į jas taškams. Konkrečios aplinkybės, įskaitant esamus ilgalaikius sutartimi įformintus susitarimus arba teisinius sunkumus nustatant ginčų su trečiosiose valstybėse įsisteigusiais perdavimo tinklų operatoriais arba gamtinių dujų tiekėjais sprendimo procedūrą, gali užkirsti kelią veiksmingam taikymui trumpuoju laikotarpiu. Kai tai pateisinama dėl objektyvių priežasčių, reguliavimo institucijos turėtų galėti kreiptis į Komisiją dėl leidimo nukrypti nuo tinklo kodeksų ar gairių arba konkrečių jų nuostatų, kurių negalima įgyvendinti įleidimo iš trečiųjų valstybių ir išleidimo į trečiąsias valstybes taškuose, taikymo. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos ribotą laikotarpį, t. y. tik tiek laiko, kiek būtina esamoms tinklo kodeksų ar gairių taikymo kliūtims pašalinti;

(96)

siekiant užtikrinti veiksmingą Europos vandenilio tinklų veikimą, vandenilio tinklo operatoriai turėtų būti atsakingi už vandenilio transportavimo tinklo eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą, glaudžiai bendradarbiaudami su kitais vandenilio tinklo operatoriais, taip pat su kitais sistemos operatoriais, su kuriais jų tinklai yra sujungti, be kita ko, siekiant palengvinti energetikos sistemos integraciją;

(97)

tinkamam vidaus rinkos veikimui yra naudinga, kad standartai būtų suderinti Sąjungos lygmeniu. Paskelbus nuorodas į tokį standartą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jo laikymasis laikytinas pagrindine pagal šį reglamentą priimtose įgyvendinimo priemonėse nustatytų reikalavimų laikymosi sąlyga, nors turėtų būti leidžiami ir kiti tokios atitikties parodymo būdai. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (29) 10 straipsnį Komisija gali prašyti Europos standartizacijos organizacijų parengti technines specifikacijas, Europos standartus ir darniuosius Europos standartus. Viena svarbiausių darniųjų standartų paskirčių turėtų būti padėti operatoriams taikyti pagal šį reglamentą ir Direktyvą (ES) 2024/1788 priimtas įgyvendinimo priemones;

(98)

dabartinė Sąjungos standartizacijos sistema, grindžiama Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012, yra numatytoji sistema, taikoma rengiant standartus, kuriuose numatoma atitikties atitinkamiems šio reglamento reikalavimams arba reikalavimams, nustatytiems konkrečiuose pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose arba įgyvendinimo aktuose, prezumpcija. Europos standartai turėtų būti orientuoti į rinką ir jais turėtų būti atsižvelgiama į viešąjį interesą, taip pat į politikos tikslus, kurie aiškiai nurodyti vienai ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų teikiamame Komisijos prašyme per nustatytą terminą ir remiantis bendru sutarimu parengti darniuosius standartus. Tačiau, jei atitinkamų nuorodų į darniuosius standartus nėra arba kai standartizacijos procesas yra užblokuotas ir atitinkamus darniuosius standartus vėluojama nustatyti, Komisija turėtų galėti deleguotaisiais arba įgyvendinimo aktais nustatyti šio reglamento reikalavimų bendrąsias specifikacijas, su sąlyga, kad tai darydama ji tinkamai atsižvelgia į Europos standartizacijos organizacijų vaidmenį ir funkcijas. Ta galimybė turėtų būti suprantama kaip išimties tvarka taikomas atsarginis sprendimas, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas operatoriams taikyti atitinkamas priemones pagal deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus, priimtus pagal šį reglamentą ir Direktyvą (ES) 2024/1788. Jei nustatyti darniuosius standartus vėluojama dėl atitinkamo standarto techninio sudėtingumo, Komisija į tai turėtų atsižvelgti prieš pradėdama svarstyti galimybę nustatyti bendrąsias specifikacijas;

(99)

siekiant visapusiškai atsižvelgti į galutinių vandenilio naudotojų kokybės reikalavimus, techninėse specifikacijose ir standartuose, skirtuose vandenilio kokybei vandenilio tinkle, turėtų būti atsižvelgta į jau galiojančius standartus, kuriuose nustatyti tokie galutinių naudotojų reikalavimai (pavyzdžiui, standartas EN 17124);

(100)

vandenilio perdavimo tinklo operatoriai turėtų sukurti pakankamą tarpvalstybinio vandenilio transportavimo pajėgumą, kad patenkintų visus ekonomiškai pagrįstus ir techniškai įgyvendinamus tokio pajėgumo poreikius ir taip sudarytų sąlygas rinkos integracijai;

(101)

atsižvelgiant į vandenilio kaip energijos nešiklio potencialą ir galimybę, kad valstybės narės pradės prekiauti vandeniliu su trečiosiomis valstybėmis, būtina paaiškinti, kad pareiga pranešti pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/684 (30), taikoma energetikos srities tarpvyriausybiniams susitarimams, susijusiems su gamtinėmis dujomis, taip pat taikoma tarpvyriausybiniams susitarimams dėl vandenilio, įskaitant vandenilio junginius, pavyzdžiui, amoniaką ir skystuosius organinius vandenilio nešiklius. Todėl tas sprendimas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(102)

reikėtų aktyviai skatinti investuoti į stambią naują infrastruktūrą tuo pat metu užtikrinant tinkamą gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų veikimą. Siekiant sustiprinti infrastruktūros projektų, kuriems taikoma išimtis, teigiamą poveikį konkurencijai ir tiekimo saugumui, projekto planavimo etape reikėtų ištirti rinkos dalyvių suinteresuotumą projektu ir įgyvendinti perkrovos valdymo taisykles. Jei infrastruktūra yra daugiau nei vienos valstybės narės teritorijoje, kraštutiniu atveju prašymą taikyti išimtį turėtų nagrinėti ACER, kad būtų galima geriau atsižvelgti į infrastruktūros tarpvalstybinį poveikį ir palengvinti administracinį darbą nagrinėjant tą prašymą. Be to, atsižvelgiant į išskirtinę tų naujų stambių infrastruktūros projektų, kuriems taikoma išimtis, įgyvendinimo riziką, tiekimo ir gamybos interesų turinčioms įmonėms laikinai turėtų būti galima visiškai ar dalinai nukrypti nuo veiklos rūšių atskyrimo taisyklių taikymo įgyvendinant atitinkamus projektus. Galimybė taikyti laikinai nukrypti leidžiančias nuostatas tiekimo saugumo tikslais turėtų būti taikoma visų pirma naujiems vamzdynams Sąjungoje, kuriais gamtinės dujos transportuojamos iš trečiųjų valstybių į Sąjungą. Išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos, suteiktos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/55/EB (31) ir 2009/73/EB (32), turėtų būti toliau taikomos laikotarpiu, kuriam jos buvo suteiktos pagal atitinkamą išimtį arba nukrypti leidžiančią nuostatą;

(103)

dėl 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą eskalavimo sumažėjo gamtinių dujų tiekimas iš tos valstybės, o gamtinių dujų pardavimo ištekliai buvo panaudoti Rusijos karui prie Sąjungos sienos finansuoti. Visų pirma buvo sustabdyti gamtinių dujų srautai dujotiekiu iš Rusijos per Baltarusiją ir dujotiekį „Nord Stream 1“, o gamtinių dujų tiekimas per Ukrainą nuolat mažėjo, o tai kelia didelį pavojų energijos tiekimo saugumui visoje Sąjungoje. Tas gamtinių dujų tiekimo sumažinimas, naudojamas kaip ginklas, ir manipuliavimas rinkomis tyčia sutrikdant gamtinių dujų srautus išryškino pažeidžiamumą ir priklausomybę Sąjungoje ir jos valstybėse narėse, ir tai akivaizdžiai gali daryti tiesioginį didelį poveikį jų esminiams tarptautinio saugumo interesams. Iš ankstesnių duomenų taip pat matyti, kad gamtinės dujos gali būti naudojamos siekiant energetikos rinkas paversti ginklu ir jomis manipuliuoti, pavyzdžiui, kaupuojant pajėgumus gamtinių dujų infrastruktūroje, taip kenkiant Sąjungos esminiams tarptautinio saugumo interesams. Norint sušvelninti tokių įvykių poveikį, tiek dabartinėmis aplinkybėmis, tiek ateityje, valstybėms narėms išimties tvarka turėtų būti suteikta galimybė imtis proporcingų priemonių, kad būtų laikinai apriboti pavienio tinklo naudotojo išankstiniai siūlymai įleidimo taškuose ir SGD terminaluose įsigyti iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos tiekiamų pajėgumų, kai tai būtina valstybių narių ir Sąjungos esminiams saugumo interesams apsaugoti, taip pat atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tiekimo saugumą Sąjungoje. Tokias laikinas priemones turėtų būti galima pratęsti, kai tai pagrįsta. Ta galimybė turėtų būti taikoma tik Rusijos Federacijos ir Baltarusijos atžvilgiu, kad valstybės narės, laikydamosi „REPowerEU“ tikslų, galėtų tinkamomis priemonėmis reaguoti į bet kokią dėl tos situacijos kylančią grėsmę jų pačių ir Sąjungos esminiams saugumo interesams, įskaitant laipsnišką savo priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro panaikinimą, be kita ko, imantis „REPowerEU“ tikslus atitinkančių išankstinių veiksmų. Joks toks apribojimas neturėtų prieštarauti Sąjungos arba valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams ir turėtų atitikti Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XXI straipsnį. Prieš taikydamos bet kokius tokius apribojimus, valstybės narės turėtų pasikonsultuoti su Komisija ir kitomis valstybėmis narėms, Energijos bendrijos susitariančiosiomis šalimis, Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiosiomis šalimis ir Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, tiek, kiek toks apribojimas gali turėti joms įtakos, ir atsižvelgti į tų valstybių narių ir trečiųjų valstybių padėtį, visų pirma kiek tai susiję su tiekimo saugumu. Vertindamos bet kokio numatomo apribojimo tikslingumą ir aprėptį, valstybės narės turėtų deramai atsižvelgti į galimą savo priemonės poveikį kitoms valstybėms narėms ir visų pirma laikytis energetinio solidarumo principo, be kita ko, siekiant užtikrinti tiekimo saugumą;

(104)

vyksta reikšminga Europos energetikos sektoriaus pertvarka, pereinant prie labai efektyvios dekarbonizuotos ekonomikos, grindžiamos atsinaujinančiais energijos ištekliais, kartu užtikrinant energijos tiekimo saugumą ir konkurencingumą. Priėmus tarpvalstybinio elektros energijos srauto tinklo kodeksą jau padaryta pažanga elektros energijos subsektoriaus kibernetinio saugumo srityje, tačiau norint užtikrinti Sąjungos energetikos sistemos saugumą, reikalingos gamtinių dujų subsektoriui taikomos privalomos taisyklės;

(105)

reaguodama į 2021 m. rudenį visoje Sąjungoje fiksuotą didelį energijos kainų augimą ir neigiamą to poveikį, Komisija 2021 m. spalio 13 d. komunikate „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“ pabrėžė veiksmingos ir tinkamai veikiančios energijos vidaus rinkos ir geresnio tiekimo saugumo koordinavimo tarpvalstybiniu mastu svarbą siekiant užtikrinti atsparumą būsimiems sukrėtimams. 2021 m. spalio 20–21 d. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas, kuriose Komisija raginama skubiai apsvarstyti priemones, kuriomis didinamas Sąjungos energetikos sistemos ir energijos vidaus rinkos atsparumas, įskaitant priemones, kuriomis didinamas tiekimo saugumas. Reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, 2022 m. kovo 8 d. Komisija pristatė planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama laipsniškai panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir paspartinti perėjimą prie švarios energijos. Siekiant prisidėti prie nuoseklaus ir savalaikio reagavimo į tą krizę ir galimas naujas krizes Sąjungos lygmeniu, šiame reglamente ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1938 (33) turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės, skirtos bendradarbiavimui ir atsparumui stiprinti, visų pirma susijusios su solidarumo taisyklėmis. Todėl Reglamentas (ES) 2017/1938 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(106)

kaip parodė 2017 m., 2021 m. ir 2022 m. modeliavimas visos Sąjungos mastu, regioninis bendradarbiavimas ir solidarumo priemonės yra labai svarbios siekiant užtikrinti Sąjungos atsparumą, jei labai pablogėtų tiekimo padėtis. Ekstremaliosios situacijos atveju solidarumo priemonėmis turėtų būti užtikrintas solidariai saugomų vartotojų, pavyzdžiui, namų ūkių, aprūpinimas tarpvalstybiniu mastu. Valstybės narės turėtų priimti priemones, būtinas nuostatoms dėl solidarumo mechanizmo įgyvendinti, be kita ko, atitinkamoms valstybėms narėms susitariant dėl techninių, teisinių ir finansinių aspektų. Valstybės narės turėtų apibūdinti tų aspektų nuostatas savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose. Valstybėms narėms, kurios nesudarė dvišalių susitarimų, turėtų būti taikomos šiame reglamente numatytos standartinės taisyklės tokiam veiksmingam solidarumui užtikrinti;

(107)

todėl dėl tokių solidarumo priemonių gali atsirasti valstybės narės pareiga sumokėti kompensaciją subjektams, kuriems jos priemonės daro poveikį. Siekiant užtikrinti, kad solidarumo prašančios valstybės narės solidarumo teikiančiai valstybei narei mokama kompensacija būtų teisinga ir pagrįsta, reguliavimo institucijos ir ACER, kaip nepriklausomos institucijos, turėtų turėti įgaliojimus atlikti prašomos ir sumokėtos kompensacijos sumos auditą ir prireikus prašyti ją ištaisyti, visų pirma atsižvelgiant į netiesioginių išlaidų, patirtų dėl solidarumo tiekimo remiantis ne rinkos priemonėmis, lygį. Naujai užmegztas netiesiogiai susijusių valstybių narių, naudojančių rinkos priemones pagal šį reglamentą, bendradarbiavimas taip pat padeda sumažinti potencialiai dideles išlaidas, kurių galėtų atsirasti naudojant brangiau kainuojančias ne rinkos priemones;

(108)

Reglamente (ES) 2017/1938 turėtų būti nustatytas savanoriškas gamtinių dujų tiekimas, taikant rinkos priemones, netiesiogiai sujungtoms valstybėms narėms, visų pirma siekiant išvengti, kad tiesiogiai sujungtoms valstybėms narėms nereikėtų naudoti ne rinkos priemonių, kai kita tiesiogiai nesujungta valstybė narė galėtų tiekti gamtinių dujų kiekį solidarumo tikslais taikydama rinkos priemones. Savanoriškas rinkos priemonių pobūdis ir su tuo susijęs suteiktas gamtinių dujų kiekis nedaro poveikio valstybių narių pareigoms laiku įvertinti ir nurodyti, ar ir kaip rinkos priemonėmis gali būti suteiktos prašomos gamtinės dujos. Tokiu mechanizmu siekiama sumažinti netiesiogines ir bendras solidarumo išlaidas išvengiant brangiau kainuojančių ne rinkos priemonių taikymo. Netiesiogiai sujungtų valstybių narių solidarumas padalina naštą daugiau valstybių narių ir sudaro palankesnes sąlygas SGD įrenginių neturinčioms valstybėms narėms naudotis pasauline SGD pasiūla;

(109)

rizika grindžiamas požiūris į dujų tiekimo saugumo vertinimą ir prevencinių bei poveikio švelninimo priemonių nustatymas turėtų apimti scenarijus, kuriuose nagrinėjamas gamtinių dujų poreikio sumažėjimo taikant energijos taupymo arba energijos vartojimo efektyvumo priemones poveikis, be kita ko, atliekant Sąjungos masto gamtinių dujų tiekimo ir infrastruktūros veikimo sutrikimo scenarijų modeliavimą pagal šį reglamentą. Nagrinėjant energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo scenarijus užtikrinama, kad Sąjungos masto modeliavimas, taip pat vėlesni nacionaliniai ir bendri rizikos vertinimai ir prevencinės priemonės būtų parengti ateities iššūkiams ir atitiktų principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/1119, ir kad jais būtų prisidedama prie laipsniško Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro panaikinimo. Šiuo reglamentu valstybėms narėms taip pat suteikiama galimybė mažinti saugomų vartotojų dujų suvartojimą nebūtinosioms reikmėms, kad būtų lengviau sutaupyti daugiau gamtinių dujų, visų pirma krizės metu;

(110)

šiuo metu išlieka rizika dujų tiekimo saugumui, kurią kelia Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir dėl kurios pateisinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/1032 (34) padaryti Reglamento (ES) 2017/1938 daliniai pakeitimai. Be to, reikėtų atsižvelgti į papildomą riziką, pavyzdžiui, tolesnius ypatingos svarbos infrastruktūros sutrikimus po sabotažo veiksmų prieš dujotiekius „NordStream“ 2022 m. rugsėjo mėn. ir Baltijos jungiamojo dujotiekio sutrikdymo 2023 m. spalio mėn., taip pat į geopolitinės aplinkos blogėjimą ir grėsmingą padėtį tiekiančiuose regionuose, pavyzdžiui, dėl krizės Artimuosiuose Rytuose. Todėl prie ataskaitos, kurią Komisija turi pateikti ne vėliau kaip 2025 m. vasario 28 d., prireikus turi būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1938;

(111)

tam tikros šio reglamento nuostatos grindžiamos Tarybos reglamentu (ES) 2022/2576 (35) nustatytomis krizės priemonėmis reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir paskesnę gamtinių dujų tiekimo krizę. Nors Reglamentu (ES) 2022/2576 buvo sprendžiama neatidėliotina ir didelė gamtinių dujų tiekimo krizė, be kita ko, nukrypstant nuo esamos nuolatinės sistemos, šiuo reglamentu siekiama kai kurias krizės priemones paversti nuolatinėmis gamtinių dujų rinkos ypatybėmis. Tai visų pirma susiję su gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmu, SGD įrenginių ir gamtinių dujų saugyklų naudojimo gerinimo priemonėmis, taip pat papildomomis solidarumo priemonėmis susidarius ekstremaliajai gamtinių dujų situacijai. Tačiau toms nuolatinėms gamtinių dujų rinkos ypatybėms įgyvendinti reikia laiko, be kita ko, dėl būtinų konkurso procedūrų, susijusių su nuolatiniu gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmu, kuris nebus baigtas iki 2024 m. pabaigos. Be to, tikimasi, kad su gamtinių dujų tiekimu susijusi rizika Sąjungoje išliks visus 2024 m. Todėl, siekiant pakankamai atsižvelgti į tų priemonių parengiamąjį etapą ir išvengti dubliavimosi su Reglamentu (ES) 2022/2576 nustatytomis priemonėmis, atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos tik nuo 2025 m. sausio 1 d. Šio reglamento nuostatos dėl paslaugų teikėjo įsisteigimo ir atrankos užduotims pagal gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmą vykdyti turėtų būti taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, siekiant užtikrinti, kad mechanizmas pradėtų veikti nuo Reglamento (ES) 2022/2576 galiojimo pabaigos dienos;

(112)

todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 (36) bei reglamentai (ES) 2019/942 ir (ES) 2022/869 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(113)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti sąžiningas prieigos prie gamtinių dujų perdavimo tinklų, laikymo ir SGD įrenginių sąlygas reglamentuojančias taisykles ir priemones, susijusias su gamtinių dujų paklausos telkimo ir bendro pirkimo mechanizmu bei vandenilio rinkos plėtros rėmimo mechanizmu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,