Preamble: 1

(1)

finansų rinkos yra būtinos šiuolaikinės šalių ekonomikos veikimui. Kuo labiau jos integruotos, tuo didesnės galimybės efektyviai skirstyti ekonominius išteklius, o tai gali pagerinti ekonominės veiklos rezultatus. Tačiau siekiant pagerinti finansinių paslaugų bendrosios rinkos veikimą, svarbu nustatyti procedūras, kad būtų galima spręsti sumaišties rinkoje poveikio problemą ir užtikrinti, kad jeigu šioje rinkoje aktyviai veikianti finansų įstaiga ar finansų rinkų infrastruktūra patirtų finansinių sunkumų ar atsidurtų ant žlugimo ribos, toks įvykis nedestabilizuotų visos finansų rinkos ir nepakenktų visos ekonomikos augimui;

(2)

pagrindinės sandorio šalys (PSŠ) yra vieni svarbiausių pasaulinių finansų rinkų elementų, jos tarpininkauja dalyviams ir kiekvieno pardavėjo atžvilgiu veikia kaip pirkėjas, o kiekvieno pirkėjo atžvilgiu – kaip pardavėjas, be to, jos atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant finansinius sandorius ir valdant tiems sandoriams būdingos įvairios rizikos pozicijas. PSŠ centralizuoja sandorio šalių sandorių ir pozicijų tvarkymą, vykdo dėl sandorių atsiradusias prievoles ir reikalauja iš savo narių atitinkamo įkaito kaip garantinės įmokos ir kaip įnašų į įsipareigojimų neįvykdymo fondus;

(3)

Sąjungos finansų rinkų integracija nulėmė tai, kad Sąjungos PSŠ iš pirmiausia vietos poreikius tenkinančių ir rinkoms paslaugas teikiančių subjektų tapo itin svarbiais platesnio masto Sąjungos finansų rinkų mazgais. Šiandien PSŠ vykdo kelių klasių produktų tarpuskaitą, įskaitant biržos ir ne biržos finansinių ir biržos prekių išvestines finansines priemones, įprastines akcijas, obligacijas ir kitus produktus, pvz., atpirkimo sandorius. Jos teikia tarpvalstybines paslaugas įvairioms finansų ir kitoms įstaigoms visoje Sąjungoje. Nors kai kurios PSŠ ir toliau daugiausia veikia vidaus rinkose, visos jos yra sisteminės svarbos bent savo šalies rinkose;

(4)

kadangi didelė dalis Sąjungos finansų sistemos finansinės rizikos yra valdoma ir sutelkta PSŠ tarpuskaitos narių ir jų klientų vardu, labai svarbu, kad PSŠ būtų veiksmingai reglamentuojamos ir patikimai prižiūrimos. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012 (4) reikalaujama, kad PSŠ, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą Sąjungoje, laikytųsi aukštų prudencinių, organizacinių ir profesinio elgesio standartų. Kompetentingoms institucijoms, bendradarbiaujančioms priežiūros kolegijose, kurios suburia atitinkamas institucijas joms paskirtoms konkrečioms užduotims atlikti, pavesta vykdyti visapusišką PSŠ veiklos priežiūrą. Remiantis įsipareigojimais, kuriuos G 20 vadovai prisiėmė prasidėjus 2008 m. finansų krizei, Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 taip pat reikalaujama, kad standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių centralizuotą tarpuskaitą vykdytų PSŠ. Tikėtina, kad įsigaliojus prievolei vykdyti centralizuotą ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, PSŠ veiklos mastas ir įvairovė padidės, o tai savo ruožtu gali sukurti papildomų iššūkių PSŠ rizikos valdymo strategijoms;

(5)

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 padėjo užtikrinti didesnį PSŠ ir platesnio masto finansų rinkų atsparumą įvairiausiai rizikai, kurią valdo ir kuri yra sutelkta PSŠ. Tačiau jokia taisyklių ir praktikos sistema negali panaikinti esamų išteklių neadekvatumo valdant PSŠ patiriamą riziką, įskaitant vieną ar daugiau tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų. Kilus dideliems finansiniams sunkumams ar žlugimo grėsmei, finansų įstaigoms ir toliau iš esmės turėtų būti keliamos įprastinės bankroto bylos. Tačiau, kaip parodė 2008 m. finansų krizė, ypač ilgai trunkančio ekonominio nestabilumo ir netikrumo laikotarpiu, tokios bylos gali sutrikdyti ekonomikai ypač svarbias funkcijas, sukeldamos grėsmę finansiniam stabilumui. Taikant įprastines įmonių nemokumo procedūras ne visuomet galima užtikrinti pakankamai greitą intervenciją ar tinkamai nustatyti finansų įstaigų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumo prioritetus siekiant išlaikyti finansinį stabilumą. Kad būtų išvengta tokių neigiamų įprastinės bankroto bylos pasekmių, būtina sukurti PSŠ skirtą specialią pertvarkymo sistemą;

(6)

2008 m. finansinė krizė parodė, kad trūksta tinkamų priemonių, skirtų išlaikyti ypatingos svarbos funkcijas, kurias teikia žlungančios finansų įstaigos. Be to, ji parodė, kad nėra sistemų, kuriomis būtų sudarytos galimybės institucijoms, ypač toms, kurios yra skirtingose valstybėse narėse ar priklauso skirtingiems jurisdikciją turintiems subjektams, bendradarbiauti ir derinti savo veiksmus, kad būtų užtikrintas greitas ir ryžtingas veikimas. Neturėdamos tokių priemonių ir nesant bendradarbiavimo bei veiksmų derinimo sistemų, valstybės narės buvo priverstos gelbėti finansų įstaigas mokesčių mokėtojų lėšomis, kad sustabdytų plintantį neigiamą poveikį ir sumažintų paniką. Nors 2008 m. finansinės krizės metu PSŠ nebuvo nepaprastosios viešosios finansinės paramos tiesioginės gavėjos, jos buvo apsaugotos nuo pasekmių, kurių priešingu atveju jos būtų patyrusios dėl prievolių nevykdančių bankų. PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo sistema papildo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES (5) priimtą bankų pertvarkymo sistemą, todėl ji reikalinga tam, kad būtų užkirstas kelias mokesčių mokėtojų lėšų naudojimui nevaldomo PSŠ žlugimo atveju. Tokia sistema taip pat turėtų būti atsižvelgiama į galimybę, kad PSŠ bus pradėtos pertvarkyti dėl kitų priežasčių nei vieno ar daugiau jų tarpuskaitos narių įsipareigojimų neįvykdymas;

(7)

patikimos gaivinimo ir pertvarkymo sistemos tikslas yra kiek įmanoma užtikrinti, kad PSŠ nustatytų priemones, padėsiančias atsigauti po finansinių sunkumų, išlaikyti žlungančios arba galinčios žlugti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas, kai iškeliant įprastinę bankroto bylą likviduojama likusi veiklos dalis, ir išsaugoti finansinį stabilumą bei užkirsti kelią reikšmingam neigiamam poveikiui finansų sistemai ir užtikrinti jos gebėjimą būti naudinga realiajai ekonomikai, kartu sumažinant mokesčių mokėtojams tenkančias PSŠ žlugimo sąnaudas. Gaivinimo ir pertvarkymo sistema papildomai remiama PSŠ ir institucijų parengtis palengvinti finansiškai nepalankias sąlygas ir suteikti institucijoms daugiau informacijos apie PSŠ pasirengimą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijams. Šia sistema institucijoms taip pat suteikiami įgaliojimai pasirengti galimam PSŠ pertvarkymui ir imtis koordinuotų veiksmų dėl prastėjančios PSŠ būklės bei taip prisidėti prie sklandaus finansų rinkų veikimo;

(8)

šiuo metu nėra visoje Sąjungoje suderintų PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo nuostatų. Kai kurios valstybės narės jau priėmė teisės aktų pakeitimus, kuriais reikalaujama, kad PSŠ parengtų gaivinimo planus, ir kuriais nustatyti žlungančių PSŠ pertvarkymo mechanizmai. Be to, valstybėse narėse yra įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių PSŠ nemokumą, didelių esminių ir procedūrinių skirtumų. Tikėtina, kad bendrų PSŠ gaivinimui ir pertvarkymui taikomų sąlygų, įgaliojimų ir procesų nebuvimas kliudo sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimui sprendžiant PSŠ žlugimo problemą ir taikant jos tarpuskaitos nariams tinkamus nuostolių paskirstymo mechanizmus Sąjungoje ir pasaulio mastu. Tai ypač aktualu, kai dėl skirtingų metodų nacionalinės institucijos neužtikrina vienodo kontrolės lygio arba neturi vienodų galimybių pertvarkyti PSŠ. Tie gaivinimo ir pertvarkymo režimų skirtumai gali daryti skirtingą poveikį PSŠ, tarpuskaitos nariams ir tarpuskaitos narių klientams įvairiose valstybėse narėse ir dėl to visoje vidaus rinkoje gali atsirasti konkurencijos iškraipymų. Bendrų taisyklių ir priemonių, kurios turėtų būti taikomos PSŠ finansinių sunkumų ar žlugimo atvejais, nebuvimas gali daryti poveikį tarpuskaitos narių ir jų klientų pasirinkimui atlikti tarpuskaitą ir PSŠ įsisteigimo vietos pasirinkimui, taip užkertant kelią PSŠ visapusiškai pasinaudoti savo pagrindinėmis laisvėmis vidaus rinkoje. Savo ruožtu tai galėtų atgrasyti tarpuskaitos narius ir jų klientus nuo naudojimosi PSŠ paslaugomis tarpvalstybiniu mastu vidaus rinkoje ir kliudyti tolesnei integracijai Sąjungos kapitalo rinkose. Todėl visose valstybėse narėse būtina taikyti bendras gaivinimo ir pertvarkymo taisykles, siekiant užtikrinti, kad dėl valstybių narių ir jų institucijų finansinio pajėgumo valdyti PSŠ žlugimą nebūtų ribojamos PSŠ galimybės pasinaudoti vidaus rinkos laisvėmis;

(9)

po 2008 m. finansinės krizės atlikus bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikytinos reglamentavimo sistemos peržiūrą, visų pirma padidinus bankų kapitalo rezervą ir likvidumo atsargas, nustačius geresnes makroprudencinės politikos priemones ir išsamias bankų gaivinimo ir pertvarkymo taisykles, sumažėjo būsimų krizių tikimybė ir padidėjo visų finansų įstaigų ir rinkos infrastruktūrų, įskaitant PSŠ, atsparumas nepalankiausioms ekonominėms sąlygoms, neatsižvelgiant į tai, kokios priežastys jas lėmė – sisteminiai sutrikimai ar konkrečioms įstaigoms būdingi įvykiai. Nuo 2015 m. sausio 1 d. bankų gaivinimo ir pertvarkymo režimas taikomas valstybėse narėse pagal Direktyvą 2014/59/ES;

(10)

remdamosi bankų gaivinimo ir pertvarkymo metodu, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų būti pasirengusios ir turėti tinkamų pertvarkymo priemonių, kad galėtų spręsti su PSŠ žlugimu susijusius atvejus. Tačiau dėl to, kad jų funkcijos ir verslo modeliai yra skirtingi, bankai ir PSŠ pasižymi skirtinga jiems būdinga rizika. Todėl PSŠ žlugimo scenarijų atvejais, kuriuos lemia PSŠ tarpuskaitos narių žlugimas arba su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję įvykiai, reikalingos konkrečios priemonės ir įgaliojimai;

(11)

siekiant papildyti Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytą metodą, kuriuo numatomi PSŠ taikytini vienodi rizikos ribojimo reikalavimai, ir juo remtis, tinkamas teisės aktas yra reglamentas. Nustačius gaivinimo ir pertvarkymo reikalavimus direktyva, galėtų atsirasti nenuoseklumų priimant galimai skirtingas nacionalines taisykles, susijusias su sritimi, kurią kita vertus reglamentuoja tiesiogiai taikytina Sąjungos teisė ir kuri vis labiau pasižymi tarpvalstybiniu PSŠ paslaugų teikimu. Todėl taip pat turėtų būti priimtos vienodos, tiesiogiai taikytinos PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo taisyklės;

(12)

siekiant užtikrinti suderinamumą su esamais finansinių paslaugų srities Sąjungos teisės aktais ir kuo didesnį finansinį stabilumą visoje Sąjungoje, šiame reglamente nustatytas gaivinimo ir pertvarkymo režimas turėtų būti taikomas PSŠ, kurioms taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, nustatyti Reglamente (ES) Nr. 648/2012, neatsižvelgiant į tai, ar jos turi banko licenciją. Nors dėl kitokių verslo organizavimo struktūrų galimi rizikos profilio skirtumai, PSŠ yra autonomiški subjektai, kurie privalo atitikti visus šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytus reikalavimus nepriklausomai nuo jų patronuojančiosios įmonės arba kitų grupės subjektų. Todėl nereikalinga, kad šis reglamentas būtų taikomas grupei, kurios dalimi yra PSŠ. Vis dėlto planuojant PSŠ gaivinimą ir pertvarkymą reikėtų atsižvelgti į grupės aspektus, įskaitant, inter alia, PSŠ veiklos, asmeninius ir finansinius santykius su grupės subjektais, tiek, kiek tai galėtų daryti poveikį PSŠ gaivinimui ar pertvarkymui arba tiek, kiek gaivinimo ar pertvarkymo veiksmai galėtų daryti poveikį kitiems grupės subjektams;

(13)

siekdamos užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmų būtų imtasi veiksmingai, efektyviai ir atsižvelgiant į pertvarkymo tikslus, valstybės narės pertvarkymo institucijomis pagal šį reglamentą turėtų paskirti nacionalinius centrinius bankus, kompetentingas ministerijas, viešojo administravimo institucijas arba institucijas, kurioms būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, su pertvarkymu susijusioms funkcijoms ir užduotims vykdyti, įskaitant visas esamas pertvarkymo institucijas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad toms pertvarkymo institucijoms būtų skirta tinkamų išteklių. Valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigusi PSŠ, turėtų būti nustatytos tinkamos struktūrinės priemonės, siekiant atskirti PSŠ pertvarkymo funkcijas nuo kitų funkcijų, visų pirma tais atvejais, kai institucija, atsakinga už PSŠ prudencinę priežiūrą arba kredito įstaigų ar investicinių įmonių, kurios yra PSŠ tarpuskaitos narės, prudencinę priežiūrą, yra paskirta kaip pertvarkymo institucija, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir reglamentavimo pakantumo rizikos. Tokiais atvejais turėtų būti užtikrintas pertvarkymo institucijos sprendimų priėmimo proceso nepriklausomumas, kartu neužkertant kelio aukščiausio lygmens sprendimų priėmimo konvergencijai;

(14)

atsižvelgiant į pasekmes, kurių galėtų patirti valstybės narės finansų sistema ir ekonomika dėl PSŠ žlugimo ir tolesnių veiksmų, taip pat į galimą kraštutinį poreikį naudoti viešąsias lėšas siekiant išspręsti krizę, finansų ministerijos ar kitos atitinkamos valstybių narių ministerijos turėtų galėti pagal nacionalines demokratines procedūras priimti sprendimą dėl viešųjų lėšų panaudojimo kraštutiniu atveju ir atitinkamai ankstyvajame etape turėtų aktyviai dalyvauti gaivinimo ir pertvarkymo procese. Todėl, kadangi viešosios lėšos gali būti panaudojamos tik kraštutiniu atveju, šis reglamentas turėtų nedaryti poveikio kompetencijų pasidalijimui tarp atitinkamų ministerijų ar Vyriausybės ir pertvarkymo institucijos, kaip numatyta valstybių narių teisinėse sistemose;

(15)

kadangi PSŠ dažnai teikia paslaugas visoje Sąjungoje, norint užtikrinti veiksmingą gaivinimą ir pertvarkymą, reikia, kad kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiautų priežiūros ir pertvarkymo kolegijose, ypač parengiamaisiais gaivinimo ir pertvarkymo etapais. Tai apima PSŠ parengto gaivinimo plano vertinimą, dalyvavimą rengiant bendrą sprendimą dėl PSŠ pertvarkymo institucijos parengtų pertvarkymo planų ir susitarimą dėl jo ir bet kokių kliūčių PSŠ pertvarkymo galimybei šalinimą;

(16)

pertvarkant PSŠ reikėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp, viena vertus, poreikio taikyti procedūras, kuriomis atsižvelgiama į tai, kad padėtį reikia skubiai ištaisyti, ir sudaromos sąlygos laiku įgyvendinti veiksmingus ir teisingus sprendimus ir, kita vertus, būtinybės apsaugoti finansinį stabilumą visose valstybėse narėse, kuriose PSŠ teikia paslaugas. Kad pasiektų šiuos tikslus, institucijos, kurių kompetencijos sritims PSŠ žlugimas padarytų poveikį, turėtų pasidalyti savo nuomone pertvarkymo kolegijoje. Tai turėtų apimti visų pirma dalijimąsi informacija apie tarpuskaitos narių ir, kai aktualu, klientų pasirengimą, kiek tai susiję su galimo įsipareigojimų neįvykdymo valdymu, gaivinimo ir pertvarkymo priemonėmis ir susijusių pozicijų PSŠ atžvilgiu priežiūros tvarka. Valstybių narių, kurių finansiniam stabilumui PSŠ žlugimas galėtų padaryti poveikį, institucijos turėtų galėti dalyvauti pertvarkymo kolegijoje remiantis jų atliktu poveikio, kurį PSŠ pertvarkymas galėtų daryti atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui, vertinimu. Valstybės narės turėtų turėti galimybę būti atstovaujamos pertvarkymo kolegijoje; joms atstovauti turėtų tarpuskaitos narių kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos. Valstybės narės, kurioms nėra atstovaujama tarpuskaitos narių institucijose, turėtų galėti dalyvauti pasirinkdamos, ar dalyvauti tarpuskaitos narių klientų kompetentingos institucijos kolegijoje, ar dalyvauti tarpuskaitos narių klientų pertvarkymo institucijos kolegijoje. Institucijos PSŠ pertvarkymo institucijai turėtų tinkamai pagrįsti savo dalyvavimą remdamosi savo atlikta neigiamo poveikio, kurį PSŠ pertvarkymas galėtų daryti jų valstybėms narėms, analize. Taip pat ir siekiant užtikrinti, kad būtų reguliariai keičiamasi nuomonėmis ir bendradarbiaujama su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis, prireikus jos turėtų būti kviečiamos stebėtojų teisėmis dalyvauti pertvarkymo kolegijose.

(17)

siekdamos imtis veiksmingų ir proporcingų veiksmų galimo PSŠ žlugimo atveju, institucijos, naudodamosi gaivinimo ir pertvarkymo įgaliojimais, turėtų atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, PSŠ verslo pobūdį, nuosavybės struktūrą, teisinę ir organizacinę struktūrą, rizikos profilį, dydį, teisinį statusą, pakeičiamumą ir tarpusavio sąsajas su finansų sistema. Institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į tai, ar PSŠ žlugimas ir vėlesnis likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą galėtų daryti didelį neigiamą poveikį finansų rinkoms, kitoms finansų įstaigoms arba visai ekonomikai;

(18)

kad galėtų veiksmingai spręsti žlungančių PSŠ problemą, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus PSŠ taikyti parengiamąsias priemones. Siekiant užtikrinti, kad visos PSŠ Sąjungoje finansinių sunkumų atveju turėtų pakankamai išsamius gaivinimo planus, reikėtų nustatyti su turiniu ir informacija, įtrauktina į gaivinimo planus, susijusį minimalų standartą. Tokiame gaivinimo plane turėtų būti apsvarstyti įvairūs tinkami scenarijai, numatant tiek sisteminio pobūdžio sunkumus, tiek konkrečiai PSŠ būdingus sunkumus, kurie keltų pavojų jos gyvybingumui, taip pat atsižvelgiant į galimą krizės atveju plintantį neigiamą poveikį vidaus ir tarpvalstybiniu lygmenimis. Scenarijai turėtų būti griežtesni nei tie, kurie naudojami vykdant įprastinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 49 straipsnį, tačiau turėtų likti tikėtini. Gaivinimo plane turėtų būti numatyti įvairūs scenarijai, įskaitant scenarijus, kuriuos sukelia įsipareigojimų neįvykdymo įvykiai, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję įvykiai ar abiejų šių įvykių derinys, ir turėtų būti numatyta visapusiška turto ir įsipareigojimų suderinimo knygos atkūrimo tvarka, kad būtų visiškai paskirstyti nuostoliai, susidarę dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo, ir numatytas pakankamas visų kitų rūšių nuostolių padengimas. Gaivinimo planuose turėtų būti atskirtos skirtingos su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių rūšys. Gaivinimo planas turėtų būti įtrauktas į PSŠ veiklos taisykles, pagal sutartį suderintas su tarpuskaitos nariais. Tose veiklos taisyklėse taip pat turėtų būti nuostatų, kuriomis būtų užtikrintas gaivinimo plane nurodytų gaivinimo priemonių įgyvendinamumas visų scenarijų atveju. Gaivinimo planuose neturėtų būti numatyta galimybė pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama arba mokesčių mokėtojams kelti nuostolių riziką;

(19)

turėtų būti reikalaujama, kad PSŠ parengtų ir reguliariai peržiūrėtų bei atnaujintų savo gaivinimo planus. Tuo atveju gaivinimo etapas turėtų prasidėti labai pablogėjus PSŠ finansinei būklei arba kilus rizikai, kad bus nesilaikoma taikomų jai taikomų kapitalo ir rizikos ribojimo reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, ir dėl to galėtų būti pažeisti jai taikomi veiklos leidimo reikalavimai ir atsirastų pagrindas panaikinti jos veiklos leidimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tai turėtų būti nurodyta taikant gaivinimo plane pateiktų kokybinių ir kiekybinių rodiklių sistemą;

(20)

siekiant sukurti tvirtas ex ante paskatas ir užtikrinti sąžiningą nuostolių paskirstymą, gaivinimo planuose turėtų būti užtikrinta, kad taikant gaivinimo priemones būtų tinkamai užtikrinta nuostolių paskirstymo PSŠ, tarpuskaitos nariams ir, kai taikytina, jų klientams, pusiausvyra. Įprastu atveju vykdant gaivinimą nuostoliai turėtų būti paskirstyti PSŠ, tarpuskaitos nariams ir, kai taikytina, jų klientams pagal jų atsakomybę už PSŠ perduotą riziką ir jų gebėjimą kontroliuoti ir valdyti tokią riziką. Gaivinimo planuose turėtų būti užtikrinta, kad prieš paskirstant nuostolius tarpuskaitos nariams iš PSŠ kapitalo būtų išskaičiuojami nuostoliai, patirti dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvykių ir su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių. Skatinant tinkamą rizikos valdymą ir siekiant toliau mažinti nuostolių riziką mokesčių mokėtojams, PSŠ turėtų naudoti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 43 straipsnyje nurodytą iš anksto finansuojamų pačios skiriamų nuosavų išteklių dalį, į kurią be minimalaus kapitalo reikalavimų gali būti įtrauktas bet koks jos turimas kapitalas, kad būtų laikomasi pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio 3 dalį priimtame deleguotajame akte nurodytos pranešimo ribos, naudotinas kaip gaivinimo priemonė prieš imantis kitų gaivinimo priemonių, kurioms reikalingi tarpuskaitos narių finansiniai įnašai.

Ta papildoma iš anksto finansuojamų skiriamų nuosavų išteklių suma, kuri skiriasi nuo Reglamento (ES) Nr. 648/2012 45 straipsnio 4 dalyje nurodytų iš anksto finansuojamų nuosavų išteklių, turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 % ir ne daugiau kaip 25 % rizika grindžiamo kapitalo reikalavimų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio 2 dalį, nepriklausomai nuo to, ar tie reikalavimai yra mažesni ar didesni nei to reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas pradinis kapitalas;

(21)

PSŠ turėtų pateikti gaivinimo planą kompetentingai institucijai ir ta institucija turėtų nepagrįstai nedelsdama perduoti planą priežiūros kolegijai, įsteigtai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, kad būtų atliktas išsamus vertinimas, tvirtinamas bendru kolegijos sprendimu. Vertinime turėtų būti nurodyta, ar planas yra visapusiškas ir ar pagal jį būtų galima laiku atkurti PSŠ gyvybingumą, net ir finansiškai ypač nepalankių sąlygų laikotarpiais;

(22)

gaivinimo planuose turėtų būti išsamiai nurodyti veiksmai, kurių imtųsi PSŠ, kad išspręstų bet kokius nesubalansuotų neįvykdytų prievolių, nepadengto nuostolio, likvidumo trūkumo arba kapitalo nepakankamumo klausimus, taip pat veiksmai, kuriais būtų papildyti išnaudoti iš anksto finansuoti finansiniai ištekliai ir likvidumo susitarimai, siekiant atkurti PSŠ gyvybingumą ir jos gebėjimą toliau vykdyti reikalavimus dėl veiklos leidimo. Nei pertvarkymo institucijos įgaliojimai taikyti reikalavimą pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų, nei reikalavimas nustatyti būtiniausią sutartinį įsipareigojimą reikalauti gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų neturėtų daryti poveikio PSŠ teisei savo taisyklėse nustatyti šiame reglamente nurodytą minimalų privalomą sutartinį įsipareigojimą viršijančius reikalavimus gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų, ar PSŠ rizikos valdymui;

(23)

gaivinimo planuose taip pat turėtų būti atsižvelgta į kibernetinius išpuolius, dėl kurių galėtų labai pablogėti PSŠ finansinė padėtis arba kilti rizika, kad bus pažeisti rizikos ribojimo reikalavimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(24)

PSŠ turėtų užtikrinti, kad jų gaivinimo planai būtų nediskriminaciniai ir subalansuoti, kiek tai susiję su jų poveikiu ir sukuriamomis paskatomis. Gaivinimo priemonių poveikis tarpuskaitos nariams ir jų klientams ir, kai turima atitinkamos informacijos, platesne prasme, Sąjungos arba vienos ar daugiau iš jos valstybių narių finansų sistemai, turėtų būti proporcingas. Visų pirma pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 PSŠ turi užtikrinti, kad jų tarpuskaitos narių pozicijos PSŠ atžvilgiu būtų ribotos. PSŠ turėtų užtikrinti, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai būtų įtraukti į gaivinimo plano parengimą – jei taikytina, dalyvautų PSŠ rizikos valdymo komitete ir su jais būtų tinkamai konsultuojamasi. Galima numatyti, kad suinteresuotųjų subjektų nuomonės skirsis, todėl PSŠ turėtų nustatyti aiškius procesus, skirtus suinteresuotųjų subjektų nuomonių skirtumams ir bet kokiems interesų konfliktams tarp tų suinteresuotųjų subjektų ir PSŠ valdyti;

(25)

atsižvelgiant į tai, kad rinkos, kurias aptarnauja PSŠ, yra pasaulinio pobūdžio, siekiant sudaryti sąlygas PSŠ prireikus taikyti įvairius gaivinimo variantus sutartims arba turtui, reglamentuojamiems trečiosios valstybės teise, arba trečiosiose valstybėse įsikūrusiems subjektams, PSŠ veiklos taisyklės turėtų apimti sutartines nuostatas;

(26)

kai PSŠ nepateikia tinkamo gaivinimo plano, kompetentingos institucijos turėtų galėti reikalauti, kad PSŠ imtųsi reikiamų priemonių esminiams plano trūkumams pašalinti, siekiant sustiprinti PSŠ verslą ir užtikrinti, kad PSŠ galėtų paskirstyti nuostolius, atkurti savo kapitalą ir, kai aktualu, iš naujo suderinti savo turto ir įsipareigojimų knygą žlugimo atveju. Tie įgaliojimai turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms imtis prevencinių veiksmų tokia apimtimi, kuri būtina siekiant pašalinti bet kokius trūkumus ir taip įgyvendinti finansinio stabilumo tikslus;

(27)

išimtiniais atvejais, kai po su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio taikomas kintamosios garantinės įmokos pelno mažinimas ir jeigu gaivinimas yra sėkmingas, kompetentinga institucija turėtų galėti reikalauti, kad PSŠ išmokėtų savo tarpuskaitos nariams kompensaciją, proporcingą jų nuostoliams, viršijantiems jų sutartinius įsipareigojimus, atlikdama grynųjų pinigų mokėjimus arba, kai tinkama, gali reikalauti, kad PSŠ išleistų priemones, kuriomis pripažįstamas reikalavimas PSŠ būsimo pelno atžvilgiu;

(28)

pertvarkymo planavimas yra viena iš svarbiausių veiksmingo pertvarkymo dalių. Planus turėtų rengti PSŠ pertvarkymo institucija ir jiems turi būti bendrai pritarta pertvarkymo kolegijoje. Planuose turėtų būti numatyti įvairūs scenarijai, atskiriant scenarijus, kuriuos sukelia įsipareigojimų neįvykdymo įvykiai, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję įvykiai ar abiejų šių įvykių derinys, taip pat įvairios su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių rūšys. Institucijos turėtų turėti visą būtiną informaciją, kad galėtų nustatyti ypatingos svarbos funkcijas ir užtikrinti jų tęstinumą. Tačiau pertvarkymo plano turinys turėtų atitikti PSŠ veiklą ir priemonių, kurių tarpuskaitą ji atlieka, rūšis, ir turėtų būti pagrįstas, inter alia, jos pateikta informacija. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti reikalavimo pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų ir pelno, mokėtino įsipareigojimus vykdančiam pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nariui, sumos sumažinimo vykdymą, į PSŠ veiklos taisykles turėtų būti įtraukta nuoroda į pertvarkymo institucijos įgaliojimus reikalauti pertvarkymo tikslais įnešti tokių grynųjų pinigų ir taikyti tokį sumažinimą. Prireikus į PSŠ veiklos taisykles, dėl kurių sutartimi susitarta su tarpuskaitos nariais, turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis užtikrinamas pertvarkymo institucijų taikomų kitų pertvarkymo priemonių vykdymas;

(29)

pertvarkymo institucijos, remdamosi sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimu, turėtų turėti įgaliojimus tiesiogiai ar netiesiogiai pasitelkus kompetentingą instituciją reikalauti pakeisti PSŠ teisinę ar veiklos struktūrą ir organizaciją, imtis būtinų proporcingų priemonių, kad būtų sumažintos ar pašalintos esminės pertvarkymo priemonių taikymo kliūtys ir užtikrintas sėkmingas jų pertvarkymas. Atsižvelgiant į įvairią grupių, kurioms priklauso PSŠ, struktūrą, struktūros skirtumus, palyginti su bankų grupėmis, ir įvairias reglamentavimo sistemas, kurios taikomos atskiriems subjektams tokiose grupėse, PSŠ pertvarkymo institucija, konsultuodamasi su PSŠ kompetentinga institucija, turėtų galėti įvertinti, ar PSŠ arba bet kurio grupės subjekto, kurį ji tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja, teisinės ar veiklos struktūros pakeitimų vykdymo užtikrinimas reiškia grupės, kuriai priklauso PSŠ, struktūros pokyčius, dėl kurių galėtų būti imtasi teisinio užginčijimo arba kiltų vykdymo užtikrinimo problemų, priklausomai nuo konkrečių taikytinų teisinių aplinkybių. Vertindama, kaip pašalinti tokias kliūtis pertvarkymui, pertvarkymo institucija turėtų galėti pasiūlyti kitokį pertvarkymo priemonių rinkinį, o ne reikalauti pakeisti grupės teisinę ar veiklos struktūrą, jeigu taikant tokias alternatyvias priemones būtų tokiu pačiu būdu pašalintos kliūtys pertvarkymui;

(30)

pertvarkymo planai ir sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimai yra sritys, kuriose už kasdienės priežiūros argumentus yra svarbesnis poreikis pagreitinti ir užtikrinti sparčius restruktūrizavimo veiksmus, siekiant užtikrinti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas ir apsaugoti finansinį stabilumą. Kilus nesutarimams tarp įvairių pertvarkymo kolegijos narių dėl sprendimų, kurie turi būti priimti dėl PSŠ pertvarkymo plano, PSŠ sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo ir sprendimo pašalinti bet kokias su tuo susijusias kliūtis, Europos vertybinių popierių ir rinkų priežiūros institucija (ESMA) turėtų atlikti tarpininko vaidmenį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (6) 19 straipsnį. Vis dėlto tokio privalomo ESMA tarpininkavimo klausimą reikėtų parengti svarstyti ESMA vidaus komitete, atsižvelgiant į ESMA narių kompetenciją užtikrinti finansinį stabilumą ir prižiūrėti tarpuskaitos narius keliose valstybėse narėse. Tam tikros kompetentingos institucijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 (7) turėtų būti kviečiamos dalyvauti tame ESMA vidaus komitete kaip stebėtojos, atsižvelgiant į tai, kad tokios institucijos vykdo panašias užduotis pagal Direktyvą 2014/59/ES. Toks privalomas tarpininkavimas neturėtų užkirsti kelio kitais atvejais vykdyti neprivalomo tarpininkavimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnį. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 38 straipsnį tokiu privalomu tarpininkavimu negali būti pažeidžiama valstybių narių fiskalinė atsakomybė;

(31)

PSŠ gaivinimo plane gali reikėti nustatyti sąlygas, kuriomis būtų pradedamos taikyti patronuojančiosios įmonės ar kito grupei priklausančio subjekto galimos teisiškai privalomos finansinės paramos sutartys, pradedamos teikti garantijos ar kitų formų veiklos parama tai pačiai grupei priklausančiai PSŠ. Tokių susitarimų skaidrumas sumažintų riziką grupės subjekto, teikiančio paramą finansinių sunkumų patiriančiai PSŠ, likvidumui ir mokumui. Todėl visi tokių susitarimų pakeitimai, kuriais daromas poveikis tokios grupių paramos kokybei ir pobūdžiui, turėtų būti laikomi esminiu pakeitimu gaivinimo plano peržiūros tikslais;

(32)

atsižvelgiant į tai, kad gaivinimo ir pertvarkymo planuose pateikiama neskelbtina informacija, tiems planams turėtų būti taikomos atitinkamos nuostatos dėl konfidencialumo;

(33)

kompetentingos institucijos turėtų perduoti gaivinimo planus ir visus jų pakeitimus atitinkamoms pertvarkymo institucijoms, o pastarosios turėtų perduoti pertvarkymo planus ir visus jų pakeitimus kompetentingoms institucijoms, taip užtikrinant, kad kiekviena atitinkama institucija būtų nuolat visapusiškai informuota;

(34)

siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, būtina, kad kompetentingos institucijos turėtų galimybę pagerinti pablogėjusią PSŠ finansinę ir ekonominę būklę anksčiau, nei ta PSŠ atsidurs tokioje padėtyje, kai institucijoms neliks kitų alternatyvų, kaip tik ją pertvarkyti, arba nurodyti PSŠ pakeisti gaivinimo priemones, jei jos galėtų pakenkti bendram finansiniam stabilumui. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti ankstyvosios intervencijos įgaliojimai, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui arba klientų interesams, kurios galėtų atsirasti PSŠ įgyvendinant tam tikras priemones, ar tos pasekmės būtų kuo labiau sumažintos. Ankstyvosios intervencijos įgaliojimai turėtų būti suteikti kompetentingoms institucijoms papildomai kartu su jau suteiktais įgaliojimais, numatytais valstybių narių nacionalinėje teisėje arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 kitoms aplinkybėms nei tos, kurios laikomos ankstyvosios intervencijos aplinkybėmis. Ankstyvosios intervencijos teisės turėtų apimti įgaliojimus kuo didesniu mastu, tačiau nesukeliant įsipareigojimų neįvykdymo įvykio apriboti arba uždrausti bet kokį atlygį už nuosavą kapitalą ir nuosavu kapitalu laikomas priemones, įskaitant dividendų išmokėjimą ir PSŠ vykdomą akcijų atpirkimą, ir įgaliojimus apriboti, uždrausti arba įšaldyti bet kokį kintamojo atlygio mokėjimą, kaip apibrėžta pagal PSŠ atlyginimo politiką pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 26 straipsnio 5 dalį, savo nuožiūra sukauptas pensijų išmokas arba išeitines kompensacijas vyresniajai vadovybei;

(35)

naudodamasi ankstyvosios intervencijos įgaliojimais ir pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę paskirti laikinąjį administratorių, kuris pakeistų PSŠ valdybą ir vyresniąją vadovybę arba laikinai su jais dirbtų. Laikinojo administratoriaus uždavinys turėtų būti vykdyti jam pavestus įgaliojimus, laikantis visų jį paskiriant nustatytų sąlygų, siekiant skatinti rasti sprendimus, kaip ištaisyti PSŠ finansinę padėtį. Skiriant laikinąjį administratorių neturėtų būti nepagrįstai kliudoma akcininkams arba savininkams naudotis teisėmis ar vykdyti procedūrines prievoles, nustatytas pagal Sąjungos arba nacionalinę bendrovių teisę, ir turėtų būti laikomasi Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių pareigų, susijusių su investicijų apsauga;

(36)

gaivinimo ir ankstyvosios intervencijos etapuose akcininkai turėtų išsaugoti visas savo teises. Pradėjus PSŠ pertvarkymą jie šias teises turėtų prarasti. Gaivinimo atveju bet koks atlygis už nuosavą kapitalą ir nuosavu kapitalu laikomas priemones, įskaitant PSŠ dividendų išmokėjimą ir akcijų atpirkimą, turėtų būti kiek įmanoma ribojamas arba draudžiamas, nesukeliant įsipareigojimų neįvykdymo įvykio. PSŠ nuosavybės priemonių turėtojai turėtų pirmiausia padengti nuostolius vykdant pertvarkymą tokiu būdu, kad būtų kuo labiau sumažinta teisinio užginčijimo rizika tais atvejais, jei tokie nuostoliai būtų didesni už nuostolius, kurių jie būtų patyrę iškėlus įprastinę bankroto bylą (principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė). Pertvarkymo institucija turėtų galėti nukrypti nuo principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, kai ji taiko nurašymo ir konvertavimo priemonę. Tačiau akcininkas arba kreditorius, patiriantis didesnių nuostolių nei būtų patyręs iškėlus įprastinę bankroto bylą, turėtų teisę į skirtumo išmokėjimą;

(37)

pertvarkymo sistemoje reikėtų numatyti, kad pertvarkymas būtų pradėtas laiku, prieš PSŠ tampant nemokia. Turėtų būti laikoma, kad PSŠ žlunga arba gali žlugti, kai ji pažeidžia veiklos leidimo pratęsimo reikalavimus arba tikėtina, kad artimiausioje ateityje juos pažeis, kai atlikus jos gaivinimą nepavyko arba, tikėtina, nepavyks atkurti jos gyvybingumo, kai PSŠ yra nepajėgi arba, tikėtina, kad jis bus nepajėgi, vykdyti ypatingos svarbos funkcijas, kai PSŠ turtas yra arba tikėtina, kad artimiausioje ateityje bus, mažesnis už jos įsipareigojimus, kai PSŠ negali arba tikėtina, kad artimiausioje ateityje negalės, sumokėti savo skolų ar kitų įsipareigojimų suėjus jų terminui, arba kai PSŠ reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama. Tačiau tai, kad PSŠ neatitinka visų veiklos leidimo reikalavimų, neturėtų savaime būti priežastis taikyti pertvarkymą;

(38)

tai, kad teikiama skubi centrinio banko parama likvidumui padidinti (jei tokia priemonė yra) neturėtų būti laikoma įrodymu, kad PSŠ negali arba artimiausioje ateityje negalės apmokėti savo įsipareigojimų suėjus jų terminui. Siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, visų pirma sisteminio likvidumo trūkumo atveju, dėl valstybės garantijų centrinių bankų suteiktoms likvidumo priemonėms arba valstybės garantijų naujiems išleistiems įsipareigojimams, skirtiems pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą, pertvarkymas neturėtų būti pradėtas taikyti, jei laikomasi tam tikrų sąlygų;

(39)

Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai, kitos panašias funkcijas atliekančios valstybių narių įstaigos, kitos Sąjungos viešosios įstaigos, kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar kurios dalyvauja ją valdant, ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas, taip pat kiti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse išvardyti subjektai gali veikti kaip tarpuskaitos nariai, kiek tai susiję su jų operacijomis. Tiems subjektams turėtų būti netaikomos nuostolių paskirstymo priemonės, numatytos PSŠ gaivinimo plane. Panašiai pertvarkymo institucijos turėtų nenaudoti nuostolių paskirstymo priemonių tų subjektų atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias viešųjų lėšų pozicijoms;

(40)

jei PSŠ atitinka pertvarkymo sąlygas, PSŠ pertvarkymo institucija turėtų turėti tam tikras suderintas pertvarkymo priemones ir įgaliojimus. Jos turėtų sudaryti galimybes pertvarkymo institucijai imtis veiksmų scenarijų, kuriuos sukelia įsipareigojimų neįvykdymo įvykiai, su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję įvykiai ar abiejų šių įvykių derinys. Šios priemonės turėtų būti taikomos ir įgaliojimais turėtų būti naudojamasi remiantis bendromis sąlygomis, tikslais ir bendraisiais principais. Visų pirma tokių priemonių taikymas ar naudojimasis įgaliojimais turėtų nekliudyti veiksmingam tarpvalstybinių grupių pertvarkymui;

(41)

pagrindiniai pertvarkymo tikslai turėtų būti šie: užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, išvengti neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui ir apsaugoti viešąsias lėšas;

(42)

žlungančios PSŠ ypatingos svarbos funkcijas reikėtų išsaugoti, nors ir restruktūrizavus, kai tikslinga, atliekant vadovybės pakeitimus, taikant pertvarkymo priemones ir, kiek įmanoma, naudojant privačiąsias lėšas ir nesiremiant nepaprastąja viešąja finansine parama. Tą tikslą būtų galima įgyvendinti paskirstant likusius nuostolius ir atkuriant PSŠ pagal turto ir įsipareigojimų suderinimo knygą taikant pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemones įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių arba su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių nuostolių atveju – nurašant nuosavybės priemones ir į nuosavybę konvertuojant neužtikrintuosius įsipareigojimus, siekiant padengti nuostolius ir rekapitalizuoti PSŠ. Siekiant užkirsti kelią poreikiui taikyti Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemones, pertvarkymo institucija turėtų galėti taikyti tokį reikalavimą pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų ir po su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusio įvykio. PSŠ arba konkreti tarpuskaitos paslauga taip pat turėtų galėti būti parduota mokiai trečiųjų asmenų PSŠ, galinčiai vykdyti ir valdyti perduotą tarpuskaitos veiklą, arba ta PSŠ ar paslauga gali būti sujungta su mokia PSŠ. Atsižvelgdama į PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumo užtikrinimo tikslą ir prieš imdamasi pirmiau nurodytų veiksmų, pertvarkymo institucija paprastai turėtų užtikrinti esamų ir neįvykdytų sutartinių prievolių vykdymą PSŠ atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kaip jos būtų įvardytos jos veiklos taisyklėse, įskaitant visų pirma visas tarpuskaitos narių sutartines prievoles vykdyti reikalavimus gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų arba perimti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių pozicijas (per aukcioną ar kitomis PSŠ veiklos taisyklėse nurodytomis sutartomis priemonėmis), taip pat visas galiojančias ir neįvykdytas sutartines prievoles, kuriomis kitos šalys, kurios nėra tarpuskaitos nariai, įpareigojamos suteikti bet kokios formos finansinę paramą;

(43)

būtina veikti sparčiai ir ryžtingai, kad išliktų pasitikėjimas rinka ir kad būtų kuo labiau sumažintas plintantis neigiamas poveikis. Kai tenkinamos pertvarkymo sąlygos, PSŠ pertvarkymo institucija dėl viešojo intereso turėtų nedelsdama imtis tinkamų ir suderintų pertvarkymo veiksmų. PSŠ gali žlugti tokiomis aplinkybėmis, kad atitinkama pertvarkymo institucija turi nedelsdama į tai reaguoti. Todėl tai institucijai turėtų būti leista imtis pertvarkymo veiksmų, nepaisant to, ar PSŠ taiko gaivinimo priemones, arba nereikalaujant prieš tai pasinaudoti ankstyvosios intervencijos įgaliojimais;

(44)

imdamasi pertvarkymo veiksmų, PSŠ pertvarkymo institucija turėtų atsižvelgti į pertvarkymo kolegijos parengtuose pertvarkymo planuose numatytas priemones ir jomis vadovautis, nebent pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, mano, kad pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau imantis veiksmų, kurie nėra numatyti pertvarkymo planuose. Pertvarkymo institucija turėtų atsižvelgti į bendruosius sprendimų priėmimo principus, įskaitant poreikį užtikrinti įvairių PSŠ suinteresuotųjų subjektų interesų pusiausvyrą, ir užtikrinti skaidrumą valstybių narių atitinkamų institucijų atžvilgiu bei jų dalyvavimą, kai siūlomas sprendimas ar veiksmas galėtų daryti poveikį finansiniam stabilumui ar finansiniams ištekliams. Visų pirma pertvarkymo institucija turėtų informuoti pertvarkymo kolegiją apie planuojamus pertvarkymo veiksmus, bet kita ko tais atvejais, kai tokie veiksmai nukrypsta nuo pertvarkymo planų;

(45)

nuosavybės teisių suvaržymas turėtų būti proporcingas finansinio stabilumo rizikai. Todėl pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos tik toms PSŠ, kurios atitinka pertvarkymo sąlygas, ir konkrečiai kai tai būtina dėl viešojo intereso siekiant įgyvendinti finansinio stabilumo tikslą. Pertvarkymo priemonėmis ir įgaliojimais galėtų būti ribojamos akcininkų, kreditorių, tarpuskaitos narių ir, kai taikytina, tarpuskaitos narių klientų teisės. Todėl pertvarkymo veiksmų turėtų būti imamasi tik tais atvejais, kai tai būtina dėl viešojo intereso, o bet koks tų teisių suvaržymas turėtų atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija);

(46)

poveikį patiriantys PSŠ akcininkai, tarpuskaitos nariai ir kiti kreditoriai turėtų nepatirti didesnių nuostolių nei būtų patyrę, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomi visi taikytini neįvykdyti įsipareigojimai pagal PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo taisykles arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus sutartimi įformintus susitarimus, ir jei PSŠ būtų buvusi likviduota iškėlus įprastinę bankroto bylą (principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė). Kai dalis pertvarkomos PSŠ turto perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai PSŠ, likusi pertvarkomos PSŠ dalis turėtų būti likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą;

(47)

siekiant apsaugoti akcininkų, tarpuskaitos narių ir kitų kreditorių teises, reikėtų nustatyti aiškias taisykles, susijusias su PSŠ turto ir įsipareigojimų vertinimu, ir tvarkos, kuri būtų buvusi taikoma akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kitiems kreditoriams, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų, vertinimu. Tokiu būdu turėtų būti palyginama tvarka, kurios akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kitiems kreditoriams faktiškai leidžiama laikytis pertvarkymo atveju, ir tvarka, kuri jiems būtų taikoma, jeigu pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomi galimi neįvykdyti įsipareigojimai pagal PSŠ gaivinimo planą arba kitus jos veiklos taisyklėse numatytus susitarimus, arba jei PSŠ būtų buvusi likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą. Taikyti reikalavimą pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų, kuris turėtų būti įtrauktas į PSŠ taisyklių sąvadą, turi teisę tik pertvarkymo institucija. Jo negali taikyti PSŠ arba administratorius ar likvidatorius bankroto tikslais, todėl jis neturėtų būti viena iš sąlygų, kurios būtų buvusios taikomos akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kitiems kreditoriams tuo atveju, jeigu pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų. Jeigu pertvarkymo institucija naudojasi įgaliojimais sumažinti pelno, mokėtino įsipareigojimus vykdančiam tarpuskaitos nariui, sumą, viršijant sutartimi įtvirtintas tokio sumažinimo ribas, tai taip pat neturėtų būti viena iš sąlygų, kurios būtų taikomos akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kitiems kreditoriams tuo atveju, jeigu pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų.

Kai akcininkai, tarpuskaitos nariai ir kiti kreditoriai už savo reikalavimus gavo mažesnę sumą ar kompensaciją, nei būtų gavę, jei pertvarkymo institucija nebūtų ėmusis pertvarkymo veiksmų PSŠ atžvilgiu ir vietoj to jiems būtų buvę taikomi galimi neįvykdyti įsipareigojimai pagal PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo taisykles ar kitus jos veiklos taisyklėse numatytus sutartimi įformintus susitarimus, ir PSŠ būtų buvusi likviduota iškėlus įprastinę bankroto bylą, jie turėtų turėti teisę į skirtumo išmokėjimą. Klientai į tą palyginimą turėtų būti įtraukti ir turėtų turėti teisę į dėl skirtingos tvarkos susidariusio skirtumo išmokėjimą tik tuo atveju, jeigu yra sutartinis pagrindas klientams pateikti tiesioginį skundą prieš PSŠ tokiu būdu, kad jie taptų PSŠ kreditoriais. Tik tokiais atvejais pertvarkymo institucija gali kontroliuoti tiesioginį savo veiksmų poveikį. Turėtų būti įmanoma tą palyginimą užginčyti atskirai nuo pertvarkymo sprendimo. Valstybės narės turėtų galėti pačios spręsti dėl procedūros, pagal kurią akcininkams, tarpuskaitos nariams ir kitiems kreditoriams turi būti sumokėtas nustatytas dėl skirtingos tvarkos susidaręs skirtumas;

(48)

gaivinimo ir pertvarkymo veiksmai gali daryti netiesioginį poveikį klientams ir netiesioginiams klientams, kurie nėra PSŠ kreditoriai, tiek, kiek gaivinimo ir pertvarkymo kaštai perkelti tiems klientams ir netiesioginiams klientams pagal taikytinus sutartimi įformintus susitarimus. Todėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo scenarijaus poveikio klientams ir netiesioginiams klientams klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas taikant tuos pačius sutartimi įformintus susitarimus su tarpuskaitos nariais ir klientais, pagal kuriuos jiems teikiamos tarpuskaitos paslaugos. Tai galima pasiekti užtikrinant, kad jeigu sutartimi įformintais susitarimais tarpuskaitos nariams leidžiama perduoti savo klientams neigiamas pertvarkymo priemonių pasekmes, tie sutartimi įforminti susitarimai lygiaverčiu ir proporcingu pagrindu taip pat apima klientų teisę į bet kokią kompensaciją, kurią tarpuskaitos nariai gauna iš PSŠ, arba tokios kompensacijos arba pajamų, kurias jie gauna pateikę skundą dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, ekvivalentą grynaisiais, tiek, kiek tai yra susiję su klientų pozicijomis. Tokios nuostatos taip pat turėtų būti taikomos klientų ir netiesioginių klientų sutartimi įformintiems susitarimams, kuriais siūlomos netiesioginės tarpuskaitos paslaugos jų klientams;

(49)

siekiant užtikrinti veiksmingą PSŠ pertvarkymą, vertinimo proceso metu reikėtų kuo tiksliau nustatyti visus nuostolius, kuriuos reikės paskirstyti PSŠ, kad būtų atkurta neįvykdytų pozicijų suderinimo knyga ir įvykdyti esami mokėjimo įsipareigojimai. Vertinant žlungančios PSŠ turtą ir įsipareigojimus reikėtų remtis nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, galiojančiomis pertvarkymo priemonių taikymo metu. Tačiau PSŠ finansinės būklės vertinimas neturėtų turėti įtakos įsipareigojimų vertei. Skubos sumetimais pertvarkymo institucijoms turėtų būti įmanoma skubiai įvertinti žlungančios PSŠ turtą ar įsipareigojimus. Tas vertinimas turėtų būti preliminarus ir galioti tol, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas;

(50)

pradėjus PSŠ pertvarkymą, pertvarkymo institucija turėtų užtikrinti visų PSŠ veiklos taisyklėse nurodytų neįvykdytų sutartinių prievolių vykdymą, įskaitant neįvykdytas gaivinimo priemones, išskyrus atvejus, kai, siekiant sušvelninti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui arba laiku užtikrinti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas, tikslingiau naudotis kitais pertvarkymo įgaliojimais ar taikyti kitą priemonę. Pertvarkymo institucija turėtų turėti teisę, bet ne pareigą užtikrinti tų sutartinių prievolių vykdymą ir po pertvarkymo, jeigu nebėra priežasčių susilaikyti nuo jų vykdymo užtikrinimo. Kad tarpuskaitos nariams ir kitoms susijusioms šalims būtų sudarytos galimybės pasirengti likusių prievolių vykdymo užtikrinimui, pertvarkymo institucija atitinkamiems tarpuskaitos nariams ir kitoms šalims turėtų pranešti iš anksto. Tas išankstinio pranešimo laikotarpis turėtų būti nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pertvarkymo institucija, konsultuodamasi su poveikį patiriančių tarpuskaitos narių ir kitų šalių, kurios įpareigotos esamomis ir neįvykdytomis prievolėmis, kompetentingomis institucijomis ir pertvarkymo institucijomis, turėtų nuspręsti, ar nebėra priežasčių susilaikyti nuo sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimo, ir ar reikia užtikrinti likusių prievolių vykdymą. Jeigu tokių priežasčių tebėra, pertvarkymo institucija turėtų susilaikyti nuo tų prievolių vykdymo užtikrinimo. Pajamos, gautos iš atidėto neįvykdytų sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimo, turėtų būti panaudotos siekiant susigrąžinti viešąsias lėšas, panaudotas apmokant reikalavimus, pateiktus pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, kilusius dėl pertvarkymo institucijos sprendimo susilaikyti nuo tų prievolių vykdymo užtikrinimo arba dėl Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonių taikymo. Pertvarkymo institucija šiais atidėto vykdymo užtikrinimo įgaliojimais turėtų naudotis tik tokiu mastu, kad nebūtų pažeista apsaugos priemonė pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikoma suinteresuotajam subjektui, kuriam bus taikomas atidėtas vykdymo užtikrinimas. Įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių atveju pertvarkymo institucija turėtų atkurti PSŠ pagal turto ir įsipareigojimų suderinimo knygą ir paskirstyti nepadengtus nuostolius panaudojant pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemones. Su įsipareigojimų neįvykdymu nesusiję nuostoliai turėtų būti dengiami taikant reguliuojamojo kapitalo priemones ir jie turėtų būti paskirstyti akcininkams pagal jų pajėgumus, panaikinant ar perduodant nuosavybės priemones, arba labai sumažinant jų vertę. Kai tos priemonės yra nepakankamos, pertvarkymo institucijos turėtų turėti įgaliojimus nurašyti neužtikrintąsias skolas ir įsipareigojimus pagal jų eiliškumą laikantis taikytinos nacionalinės nemokumo teisės, ir panaudoti nuostolių paskirstymo priemones, kiek tai reikalinga nesukeliant grėsmės platesnio masto finansiniam stabilumui;

(51)

jeigu, kai nuostoliai yra padengti ir, kai taikytina, PSŠ yra atkurta pagal turto ir įsipareigojimų suderinimo knygą, iš anksto finansuoti PSŠ ištekliai išlieka išeikvoti, pertvarkymo institucija turėtų užtikrinti, kad būtų atkurti tokio lygio ištekliai, kad būtų vykdomi reglamentavimo reikalavimai, ir tai turėtų būti daroma toliau taikant PSŠ veiklos taisyklėse numatytas priemones arba pasitelkiant kitus veiksmus. Visų pirma pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę sumokėti kompensaciją įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, kurie pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, būtų turėję teisę gauti kompensacinę išmoką dėl nuostolių paskirstymo priemonių taikymo, dėl kurio jie patirtų nuostolių, kurie viršytų nuostolius, kurių tarpuskaitos nariai būtų patyrę vykdydami savo prievoles pagal PSŠ veiklos taisykles taikant nuosavybės priemones, skolos priemones arba priemones, kuriomis pripažįstamas reikalavimas PSŠ būsimo pelno atžvilgiu. Vertindama kompensacijos sumą ir formą, pertvarkymo institucija gali atsižvelgti į, pavyzdžiui, PSŠ finansinį patikimumą ir į turimų kompensavimo priemonių kokybę bei priemonių, skirtų užtikrinti apsaugą pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, kokybę. Kad būtų išlaikyta tinkama paskatos struktūra, tokia kompensacija turėtų atspindėti tai, kokiu mastu tarpuskaitos narys prisidėjo prie PSŠ gaivinimo, ir todėl taip pat turėtų būti atsižvelgta į likusias tarpuskaitos narių neįvykdytas sutartines prievoles tos PSŠ atžvilgiu. Tokia kompensacija turėtų būti išskaičiuota iš visų teisių gauti išmoką pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė;

(52)

pertvarkymo institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad PSŠ pertvarkymo sąnaudos būtų kuo labiau sumažintos, o tos pačios klasės kreditoriams būtų taikomos vienodos sąlygos. Pertvarkymo institucija turėtų turėti galimybę imtis pertvarkymo veiksmų, kuriais nukrypstama nuo vienodų sąlygų taikymo visiems kreditoriams principo, jeigu tai pateisinama viešuoju interesu pasiekti pertvarkymo tikslų ir atitinka galimą riziką. Jeigu pertvarkymo institucija taiko tokią priemonę, ji turėtų nediskriminuoti jokio subjekto pilietybės pagrindu;

(53)

pertvarkant PSŠ neturėtų būtų prašoma suteikti nepaprastąją viešąją finansinę paramą. Neįvykdytos gaivinimo priemonės ir pertvarkymo priemonės, visų pirma nurašymo priemonė, turėtų būti taikomos kuo platesniu mastu prieš PSŠ suteikiant viešojo sektoriaus kapitalo injekciją arba teikiant lygiavertę nepaprastąją viešąją finansinę paramą, arba tai turėtų būti taikoma tuo pačiu metu. Nepaprastosios viešosios finansinės paramos naudojimas siekiant padėti pertvarkyti žlungančias įstaigas turi būti atliekamas tik kraštutiniu atveju, turi būti ribotas laiko atžvilgiu ir turi atitikti atitinkamas valstybės pagalbos nuostatas;

(54)

taikant veiksmingą pertvarkymo režimą reikėtų kuo labiau sumažinti žlungančios PSŠ pertvarkymo sąnaudas, tenkančias mokesčių mokėtojams. Juo reikėtų užtikrinti, kad PSŠ galėtų būti pertvarkytos nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui. Tas tikslas turėtų būti pasiekiamas taikant nurašymo priemonę ir nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones, užtikrinant, kad akcininkai ir sandorio šalys, kurie yra žlungančios PSŠ kreditoriai, patirtų atitinkamų nuostolių ir padengtų atitinkamą dėl PSŠ žlugimo susidariusių sąnaudų. Todėl nurašymo ir nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemonėmis PSŠ akcininkams ir sandorio šalims suteikiama stipresnė paskata stebėti PSŠ būklę normaliomis sąlygomis pagal Finansinio stabilumo tarybos (FST) rekomendacijas, numatytas jos dokumente „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“;

(55)

siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos įvairiomis aplinkybėmis galėtų veikti pakankamai lanksčiai paskirstydamos nuostolius ir pozicijas sandorio šalims, toms institucijoms tikslinga sudaryti sąlygas, kad jos galėtų taikyti pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemones tiek tais atvejais, kai siekiama išsaugoti pertvarkomos PSŠ ypatingos svarbos tarpuskaitos paslaugas, tiek tais atvejais, kai ypatingos svarbos paslaugos perduodamos laikinai PSŠ arba trečiajam asmeniui, o po to likusi PSŠ dalis nutraukia veiklą ir yra likviduojama;

(56)

kai pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemonės taikomos siekiant atkurti žlungančios PSŠ gyvybingumą, kad ji galėtų tęsti veiklą, atliekant pertvarkymą reikėtų kartu pakeisti vadovybę, išskyrus atvejus, kai vadovybės išsaugojimas yra tinkama ir būtina priemonė pertvarkymo tikslams pasiekti, o PSŠ bei jos veikla vėliau restruktūrizuojama taip, kad būtų atsižvelgta į jos žlugimo priežastis. Pertvarkymas turėtų būti vykdomas įgyvendinant verslo reorganizavimo planą, kuris turėtų derėti su restruktūrizavimo planu, kurį pagal valstybės pagalbos sistemą PSŠ gali privalėti pateikti;

(57)

pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemonės turėtų būti taikomos siekiant iš naujo suderinti PSŠ turto ir įsipareigojimų suderinimo knygą, užkirsti kelią tolesniems nuostoliams ir įgyti papildomų išteklių siekiant padėti rekapitalizuoti PSŠ ir papildyti iš anksto finansuotus jos išteklius. Siekiant užtikrinti šių priemonių veiksmingumą ir potencialą pasiekti tikslą, jas turėtų būti galima taikyti kuo įvairesnėms sutartims, pagal kurias atsiranda neužtikrintieji įsipareigojimai arba disbalansas žlungančios PSŠ turto ir įsipareigojimų suderinimo knygoje. Taikant tas priemones reikėtų numatyti galimybę rengti įsipareigojimų neįvykdžiusių subjektų pozicijų aukcionus likusiems tarpuskaitos nariams, arba priverstinai pozicijas paskirstyti taip, kad pagal gaivinimo planą nustatyti savanoriški susitarimai pradedant pertvarkymą dar nebūtų išnaudoti, iš dalies ar visiškai nutraukti įsipareigojimų neįvykdžiusių tarpuskaitos narių, poveikį patiriančios tarpuskaitos paslaugos arba turto klasės ir kitas PSŠ sutartis, toliau mažinti mokamas kintamąsias garantines įmokas tokiems nariams ir, kai taikytina, jų klientams, taikyti visus likusius gaivinimo planuose nurodytus reikalavimus įnešti grynųjų pinigų ir taikyti papildomus reikalavimus gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų ir nurašyti PSŠ išleistas kapitalo ir skolos priemones arba kitus neužtikrintuosius įsipareigojimus ir konvertuoti bet kurias skolos priemones į akcijas. Tai apima galimybę taikyti nuostolių paskirstymo priemones siekiant prisidėti prie turto ir įsipareigojimų suderinimo knygos atkūrimo suteikiant PSŠ lėšų aukciono kainai apmokėti, sudarant PSŠ galimybę paskirstyti įsipareigojimų neįvykdžiusio subjekto pozicijas arba atlikti mokėjimus pagal nutrauktas sutartis;

(58)

taikydama nuostolių paskirstymo priemonę, pagal kurią leidžiama sumažinti pelno, kurį PSŠ turi sumokėti įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, vertę, pertvarkymo institucija turėtų remtis kintamosios garantinės įmokos apskaičiavimu pagal PSŠ sąskaitų struktūrą, pelno, mokėtino įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams gaivinimo tikslais, vertės sumažinimo taikymu, jei taikytina, ir principu, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė;

(59)

tinkamai atsižvelgdamos į poveikį finansiniam stabilumui ir kraštutiniu atveju, tam tikromis aplinkybėmis pertvarkymo institucijos turėtų galėti kai kurioms sutartims netaikyti pozicijų ir nuostolių paskirstymo priemonių arba jas taikyti tik iš dalies. Tais atvejais, kai taikomos tokios išimtys, turėtų būti galima padidinti kitoms sutartims taikomą pozicijų arba nuostolių lygį, siekiant atsižvelgti į tokias išimtis, turėtų turėti galimybę būti padidintas, kad tokioms išimtims būtų taikomas principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė;

(60)

kai pertvarkymo priemonės panaudojamos siekiant perduoti PSŠ ypatingos svarbos funkcijas ar gyvybingą veiklos dalį patikimam subjektui, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus pirkėjui ar laikinai PSŠ, likusi PSŠ dalis turėtų būti likviduota per tinkamą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar žlunganti PSŠ turi teikti paslaugas arba paramą pirkėjui ar laikinai PSŠ, kad šie galėtų vykdyti jiems perduotą veiklą ar teikti įsigytas paslaugas;

(61)

verslo pardavimo priemone turėtų būti sudarytos sąlygos institucijoms parduoti PSŠ ar jos veiklos dalis vienam ar daugiau pirkėjų be akcininkų sutikimo. Taikydamos verslo pardavimo priemonę, institucijos tą PSŠ arba jos veiklos dalis turėtų pateikti rinkai atvirai, skaidriai ir nediskriminuodamos, kartu siekdamos kuo labiau padidinti pardavimo kainą;

(62)

visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos PSŠ turto arba įsipareigojimų perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti po likvidavimo procedūros likusiam subjektui. Visos grynosios pajamos, gautos iš pertvarkomos PSŠ išleistų nuosavybės priemonių perdavimo taikant verslo pardavimo priemonę, turėtų tekti akcininkams. Pirkėjo sumokėtas atlygis taip pat turėtų būti skiriamas visiems įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, kurie yra patyrę nuostolių. Visos tokios grynosios pajamos ar gauta naudai turėtų būti panaudota visiškam pertvarkymo atveju suteiktų viešųjų lėšų susigrąžinimui. Pajamos turėtų būti apskaičiuotos atėmus dėl PSŠ žlugimo ir pertvarkymo proceso patirtas sąnaudas;

(63)

siekiant laiku parduoti verslą ir apsaugoti finansinį stabilumą, kvalifikuoto akcijų paketo pirkėjas turėtų būti įvertintas laiku, kad verslo pardavimo priemonės taikymas nebūtų atidėliojamas. PSŠ, pirkėjas arba abu subjektai, priklausomai nuo verslo pardavimo priemonės poveikio ir įsigijimo formos, turėtų galėti naudotis esamomis narystės teisėmis arba jas išsaugoti ir turėti prieigą prie mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų ir kitos susijusios finansų rinkų infrastruktūros ir prekybos vietų. Turėtų nebūti atsisakoma suteikti tokias teises nei dėl atitinkamų narystės ar dalyvavimo kriterijų nesilaikymo, nei dėl nepakankamo kredito reitingo. Tų kriterijų neatitinkantis pirkėjas tokiomis teisėmis gali naudotis tik pertvarkymo institucijos nustatytiną laikotarpį;

(64)

tikėtina, kad informacija apie žlungančios PSŠ pateikimą rinkai ir derybas su potencialiais įsigyjančiais asmenimis prieš taikant verslo pardavimo priemonę gali būti sisteminės svarbos. Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, svarbu, kad tokios informacijos atskleidimą visuomenei, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 (8), būtų galima atidėti tiek, kiek reikia, kad PSŠ pertvarkymas būtų suplanuotas ir organizuotas atsižvelgiant į tai, kiek jį galima atidėti pagal nepiktnaudžiavimo rinka nuostatas;

(65)

kaip PSŠ, kuri visiškai arba iš dalies priklauso vienai arba daugiau viešųjų institucijų arba yra kontroliuojama pertvarkymo institucijos, laikinos PSŠ pagrindinis tikslas turėtų būti užtikrinti, kad esminės finansinės paslaugos būtų toliau teikiamos pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nariams ir klientams ir būtų tęsiama esminė finansinė veikla. Laikina PSŠ turėtų veikti kaip gyvybingas, veiklą galintis tęsti subjektas, o susidarius tinkamoms sąlygoms turėtų būti kuo greičiau grąžinta į rinką arba likviduota, jei ji yra nebegyvybinga;

(66)

jei siekiant apsaugoti finansinį stabilumą visi kiti būdai yra neįmanomi arba akivaizdžiai nepakankami, laikantis taikytinų valstybės pagalbos taisyklių, valdžios sektorius turėtų galėti dalyvauti teikdamas paramą nuosavam kapitalui arba vykdydamas laikiną perėmimą valstybės nuosavybėn, įskaitant PSŠ operacijų restruktūrizavimą. Siekiant išvengti neatsakingo elgesio rizikos, tokia nepaprastoji viešoji finansinė parama turėtų būti teikiama tik kraštutiniu atveju, jos pobūdis turi būti laikinas, o suteiktos lėšos visais atvejais per tinkamą laikotarpį turėtų būti susigrąžintos. Todėl, nekliudydamos taikyti Vyriausybės lygmens stabilizavimo priemones, valstybės narės turėtų nustatyti visapusišką ir patikimą lėšų susigrąžinimo tvarką. Vyriausybės lygmens finansinio stabilizavimo priemonės taikomos nedarant įtakos centrinio banko vaidmeniui galimai užtikrinant likvidumą finansų sistemoje, vadovaujantis išimtine centrinio banko diskrecija net nepalankiausiomis sąlygomis;

(67)

siekiant užtikrinti pertvarkymo institucijai galimybę nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones taikyti sutartims su trečiosiose valstybėse esančiais subjektais, tokia galimybė turėtų būti įtraukta į PSŠ veiklos taisykles;

(68)

pertvarkymo institucijos turėtų turėti visus būtinus teisinius įgaliojimus, kurių įvairiais deriniais būtų galima naudotis taikant pertvarkymo priemones. Tai turėtų apimti įgaliojimus žlungančios PSŠ nuosavybės priemones, turtą, teises, pareigas arba įsipareigojimus perduoti kitam subjektui, pavyzdžiui, kitai PSŠ ar laikinai PSŠ, įgaliojimus nurašyti ar panaikinti nuosavybės priemones arba nurašyti ar konvertuoti žlungančios PSŠ įsipareigojimus, įgaliojimus nurašyti kintamąją garantinę įmoką, įgaliojimus užtikrinti trečiųjų asmenų neįvykdytų prievolių vykdymą PSŠ atžvilgiu, įskaitant reikalavimus gaivinimo tikslais įnešti grynųjų pinigų, kaip išdėstyta PSŠ veiklos taisyklėse, ir pozicijų paskirstymą, įgaliojimus įgyvendinti reikalavimus pertvarkymo tikslais įnešti grynųjų pinigų, įgaliojimus iš dalies ar visiškai nutraukti PSŠ sutartis, įgaliojimus pakeisti vadovybę ir įgaliojimus taikyti laikiną reikalavimų apmokėjimo moratoriumą. PSŠ, jos valdybos nariams ir vyresniajai vadovybei ir toliau turėtų tekti atsakomybė už PSŠ žlugimą, vadovaujantis nacionaline teise, pagal civilinę arba baudžiamąją teisę;

(69)

pertvarkymo sistemoje turėtų būti numatyti procedūriniai reikalavimai, kad apie pertvarkymo veiksmus būtų tinkamai pranešama ir jie būtų skelbiami viešai. Tačiau, kadangi tikėtina, kad pertvarkymo institucijų ir jų specializuotų konsultantų pertvarkymo proceso metu gaunama informacija bus neskelbtina, iki pertvarkymo sprendimo viešo paskelbimo šiai informacijai turėtų būti taikomas veiksmingas konfidencialumo režimas. Reikia atsižvelgti į tai, kad informacija apie gaivinimo ir pertvarkymo planų turinį bei detales, taip pat apie tų planų vertinimo rezultatus galėtų turėti plataus masto poveikį, ypač atitinkamoms įmonėms. Reikia laikytis prielaidos, kad bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikta informacija apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios priemonės naudojimą arba apie bet kokius konkrečius proceso veiksmus turės poveikį su atitinkamais veiksmais susijusiems viešiesiems ir privatiems interesams. Vien informacija apie tai, kad pertvarkymo institucija nagrinėja konkrečios PSŠ atvejį, gali turėti neigiamų pasekmių tai PSŠ. Todėl būtina užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami tokios informacijos, pavyzdžiui, apie gaivinimo ir pertvarkymo planų turinį ir detales bei šių planų vertinimo rezultatus, konfidencialumo užtikrinimo mechanizmai;

(70)

pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomų įgaliojimų siekiant užtikrinti, kad būtų sėkmingai perduodamos nuosavybės priemonės arba skolos priemonės ir turtas, įsipareigojimai, teisės bei pareigos, įskaitant pozicijas ir susijusias garantines įmokas. Atsižvelgiant į šiame reglamente nurodytas apsaugos priemones, tie įgaliojimai turėtų apimti įgaliojimus panaikinti trečiųjų asmenų teises į perduotas priemones ar turtą ir įgaliojimus užtikrinti sutarčių vykdymą ir užtikrinti susitarimų su perduoto turto ir nuosavybės priemonių gavėju tęstinumą. Tačiau tai turėtų nedaryti poveikio darbuotojų teisėms nutraukti darbo sutartį. Taip pat tai turėtų nedaryti poveikio sutarties šalies teisei nutraukti sutartį su pertvarkoma PSŠ arba su jos grupės subjektu dėl kitų priežasčių nei žlungančios PSŠ pertvarkymas. Pertvarkymo institucijos turėtų turėti papildomų įgaliojimų reikalauti, kad likusi PSŠ dalis, likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą, teiktų paslaugas, kurios yra būtinos tam, kad PSŠ, kuriai, taikant verslo pardavimo priemonę ar laikinos PSŠ priemonę, buvo perduotas turtas, sutartys ar nuosavybės priemonės, galėtų vykdyti veiklą;

(71)

atsižvelgiant į tai, kad dėl didelės rizikos finansiniam stabilumui valstybėje narėje ir visoje Sąjungoje galėtų prireikti skubiai imtis krizių valdymo priemonių, nacionalinėje teisėje numatytos procedūros, susijusios su prašymu išduoti ex ante teismo leidimą krizių valdymo priemonei ir tokio prašymo svarstymu teisme, turėtų būti skubaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad krizių valdymo priemonės reikia imtis skubiai, teismas turėtų priimti sprendimą per 24 valandas, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkama institucija galėtų priimti sprendimą iškart po teismo sprendimo priėmimo. Tai turėtų nedaryti poveikio suinteresuotų šalių teisei pateikti prašymą teismui ribotam laikui atidėti sprendimą po to, kai pertvarkymo institucija pradėjo taikyti krizių valdymo priemonę;

(72)

pagal Chartijos 47 straipsnį atitinkamos šalys turi teisę į tinkamą teisinį procesą ir veiksmingą gynybą dėl jiems taikomų priemonių. Todėl turėtų būti numatyta teisė apskųsti pertvarkymo institucijų priimtus sprendimus;

(73)

nacionalinių pertvarkymo institucijų vykdomiems pertvarkymo veiksmams galėtų prireikti ekonominių vertinimų ir didelės diskrecijos. Pačios nacionalinės pertvarkymo institucijos turi ekspertinių žinių, kurių reikia tiems vertinimams atlikti ir tinkamam naudojimuisi diskrecija nustatyti. Todėl svarbu užtikrinti, kad nacionalinių pertvarkymo institucijų tokiame kontekste atliktais ekonominiais vertinimais remtųsi tinkamas krizių valdymo priemones peržiūrintys nacionaliniai teismai. Tačiau sudėtingas tų vertinimų pobūdis turėtų nekliudyti nacionaliniams teismams išnagrinėti, ar įrodymai, kuriais rėmėsi pertvarkymo institucija, yra faktiškai teisingi, patikimi ir nuoseklūs, ar tie įrodymai apima visą aktualią informaciją, į kurią turėtų būti atsižvelgta siekiant įvertinti sudėtingas aplinkybes, ir ar ji gali pagrįsti jais paremtas išvadas;

(74)

siekiant atsižvelgti į ypatingos skubos atvejus ir tai, kad dėl pertvarkymo institucijų sprendimų sustabdymo galėtų būti trukdoma toliau vykdyti ypatingos svarbos funkcijas, būtina nustatyti, kad dėl pateiktų apeliacinių skundų nebūtų automatiškai sustabdomas užginčyto sprendimo poveikis ir kad pertvarkymo institucijos priimtas sprendimas būtų nedelsiant vykdomas;

(75)

be to, tais atvejais, kai tai būtina siekiant apsaugoti trečiuosius asmenis, gera valia įsigijusius pertvarkomos PSŠ turto, sutarčių, teisių ir įsipareigojimų pertvarkymo institucijoms naudojantis pertvarkymo įgaliojimais, ir užtikrinti finansų rinkų stabilumą, teisė apskųsti turėtų nedaryti poveikio vėliau sudarytiems panaikintu sprendimu grindžiamiems administraciniams aktams arba sandoriams. Todėl tokiais atvejais teisių gynimo priemonės dėl neteisingo sprendimo turėtų apsiriboti kompensacija už poveikį patiriančių asmenų patirtą žalą;

(76)

kad pertvarkymas būtų efektyvus ir būtų išvengta jurisdikcijos kolizijų, žlungančiai PSŠ nereikėtų kelti įprastinės bankroto bylos ar jos toliau nagrinėti, kol pertvarkymo institucija naudojasi pertvarkymo įgaliojimais arba taiko pertvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tai daroma pertvarkymo institucijos iniciatyva arba gavus jos sutikimą. Naudinga ir būtina ribotam laikui sustabdyti tam tikrų sutartinių prievolių vykdymą, kad pertvarkymo institucija turėtų laiko įgyvendinti pertvarkymo priemones. Vis dėlto tai neturėtų būti taikoma žlungančios PSŠ prievolėms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB (9) nurodytų sistemų, be kita ko, kitų PSŠ ir centrinių bankų, atžvilgiu. Direktyva 98/26/EB sumažinama rizika, susijusi su dalyvavimu mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, ypač sumažinant sutrikimus tokios sistemos dalyvio nemokumo atveju. Siekiant užtikrinti, kad tos apsaugos priemonės būtų tinkamai taikomos krizių atvejais, kartu išlaikant tinkamą mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių ir kitų rinkos dalyvių teisinį tikrumą, krizių prevencijos priemonės arba pertvarkymo veiksmai turėtų būti nelaikomi nemokumo byla, kaip apibrėžta Direktyvoje 98/26/EB, jei toliau vykdomos esminės prievolės pagal sutartį. Tačiau neturėtų būti pakenkta pagal Direktyvą 98/26/EB paskirtos sistemos veikimui arba pasinaudojimui ta direktyva užtikrinta teise į įkaitą;

(77)

siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos, perduodamos turtą ir įsipareigojimus privačiojo sektoriaus pirkėjui ar laikinai PSŠ, turėtų pakankamai laiko perduotinoms sutartims nustatyti, galėtų būti tikslinga nustatyti proporcingus apribojimus, taikomus sandorio šalių teisėms užbaigti, paankstinti ar kitaip nutraukti finansines sutartis, kol bus atliktas perdavimas. Tokie apribojimai būtų būtini tam, kad institucijos galėtų susidaryti tikrą žlungančios PSŠ balanso vaizdą be vertės ir masto pakeitimų, kurių atsirastų dėl ekstensyvaus naudojimosi teise nutraukti sutartį. Norint užtikrinti, kad būtų kuo mažiau paveiktos sandorio šalių sutartinės teisės, teisės nutraukti sutartį turėtų būti ribojamos kuo trumpesnį laikotarpį ir turėtų būti taikomos tik krizių prevencijos priemonės arba pertvarkymo veiksmų atžvilgiu, įskaitant visus tiesiogiai su tokios priemonės taikymu susijusius įvykius, o teisės nutraukti sutartį dėl kitų įsipareigojimų neįvykdymo, įskaitant garantinės įmokos nesumokėjimą ar nepateikimą, turėtų likti galioti;

(78)

siekiant užtikrinti, kad liktų galioti teisėti kapitalo rinkos susitarimai perduodant ne visą, bet dalį žlungančios PSŠ turto, sutarčių, teisių ir įsipareigojimų, tikslinga numatyti apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias atitinkamai susietų įsipareigojimų, teisių ir sutarčių suskaidymui. Toks tam tikros su susietomis sutartimis ir susijusiais įkaitais susijusios praktikos apribojimas turėtų būti taikomas sutartims su ta pačia sandorio šalimi, kurioms taikomi užtikrinimo susitarimai, susitarimai dėl užtikrinimo priemonių, pagal kuriuos perleidžiamos nuosavybės teisės, įskaitymo susitarimai, baigiamosios užskaitos susitarimai ir struktūrizuoto finansavimo susitarimai. Kai taikomos apsaugos priemonės, pertvarkymo institucijos turėtų siekti perduoti visas susietas sutartis pagal vieną saugomą susitarimą arba visas jas palikti likusiai žlungančios PSŠ daliai. Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad būtų daromas kuo mažesnis poveikis reguliuojamojo kapitalo pozicijų, įtrauktų į užskaitos susitarimą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (10) tikslais, vertinimui;

(79)

Sąjungos PSŠ teikia paslaugas tarpuskaitos nariams ir jų klientams, įsisteigusiems trečiosiose valstybėse, o trečiųjų valstybių PSŠ teikia paslaugas Sąjungoje įsisteigusiems tarpuskaitos nariams ir jų klientams. Siekiant veiksmingai pertvarkyti tarptautiniu mastu veiklą vykdančias PSŠ reikia, kad valstybių narių ir trečiųjų valstybių institucijos bendradarbiautų. Tuo tikslu ESMA turėtų nustatyti gaires dėl bendradarbiavimo susitarimų, pasirašytinų su trečiųjų valstybių institucijomis, tinkamo turinio. Šiais bendradarbiavimo susitarimais turėtų būti užtikrinamas veiksmingas planavimas, sprendimų priėmimas ir veiksmų koordinavimas tarptautiniu mastu veiklą vykdančių PSŠ atžvilgiu. Nacionalinės pertvarkymo institucijos tam tikromis aplinkybėmis turėtų pripažinti trečiųjų valstybių pertvarkymo procedūras ir užtikrinti jų vykdymą. Bendradarbiauti taip pat reikėtų dėl Sąjungos arba trečiųjų valstybių PSŠ patronuojamųjų įmonių ir jų tarpuskaitos narių bei jų klientų;

(80)

siekiant užtikrinti, kad administracinės sankcijos už šio reglamento pažeidimus būtų nuosekliai taikomos visose valstybėse narėse, šiame reglamente reikėtų numatyti pagrindinių administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, kurias galėtų taikyti pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos, sąrašą, kad būtų galima naudotis įgaliojimais taikyti tas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones visiems už pažeidimą atsakingiems juridiniams ir fiziniams asmenims, pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas tų administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių lygis bei rūšis, sąrašą ir piniginių administracinių sankcijų dydžius. Taikant administracines sankcijas ir kitas administracines priemones turėtų būti atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip nustatyta finansinė nauda, gaunama dėl pažeidimo, pažeidimo sunkumas ir trukmė, sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, poreikis, kad administracinės baudos turėtų atgrasomąjį poveikį ir, kai tinkama, turi būti numatyta nuolaida už bendradarbiavimą su pertvarkymo institucija arba kompetentinga institucija. Priimant ir skelbiant administracines sankcijas turėtų būti gerbiamos Chartijoje nustatytos pagrindinės teisės;

(81)

kad būtų užtikrintas nuoseklus suderinimas ir tinkama rinkos dalyvių apsauga visoje Sąjungoje, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti ESMA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus, priimant deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius, kuriais būtų tiksliai nustatomi šie elementai: a) pertvarkymo kolegijų veikimo rašytinių susitarimų ir procedūrų turinys, b) papildomos iš anksto finansuojamų skiriamų nuosavų išteklių sumos, kurią PSŠ naudos gaivinimo tikslais, apskaičiavimo ir išlaikymo metodika ir procedūros, taikomos tuo atveju, kai tokių nuosavų išteklių nėra, kad PSŠ galėtų imtis pertvarkymo priemonių, kuriomis reikalaujama įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių įnašų, ir vėliau atlyginti tokiems tarpuskaitos nariams, c) gaivinimo planų vertinimo metodika, d) pertvarkymo planų turinys, e) PSŠ metinio pelno paskirstymo eiliškumas, ilgiausias laikotarpis ir didžiausia dalis pagal kompensavimo mechanizmą gaivinimo atveju, f) vertinimų atlikimui aktualūs elementai, g) papildomų nuostolių rezervo, įtrauktino į preliminarius vertinimus, apskaičiavimo metodika, h) minimalūs elementai, kurie turėtų būti įtraukti į verslo reorganizavimo planą, i) kriterijai, kuriuos turi atitikti verslo reorganizavimo planas, j) galutinio vertinimo metodika pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, k) sąlygos, pagal kurias tarpuskaitos nariai gali perleisti kompensaciją savo klientams pagal sutarčių simetrijos principą ir sąlygas, kuriomis jis laikomas proporcingas;

(82)

gavusi pertvarkomos PSŠ pertvarkymo institucijos arba jos kompetentingos institucijos prašymą, savo iniciatyva arba kompetentingos institucijos, atsakingos už pertvarkomos PSŠ tarpuskaitos nario priežiūrą, ir vadovaudamasi neįpareigojančia ESMA nuomone, Komisija turėtų galėti sustabdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnį nustatytos tarpuskaitos prievolės taikymą konkrečios rūšies sandorio šalims arba konkrečių klasių ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitą atlieka pertvarkoma PSŠ. Sprendimas sustabdyti tarpuskaitos prievolės taikymą turėtų būti priimamas tik tuo atveju, jei tai būtina siekiant išsaugoti finansinį stabilumą ir pasitikėjimą rinka, visų pirma siekiant išvengti neigiamo poveikio plitimo ir neleisti sandorio šalims ir investuotojams prisiimti didelio masto ir neužtikrintų rizikos pozicijų PSŠ atžvilgiu. Siekdama priimti savo sprendimą Komisija turėtų atsižvelgti į Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nurodytus pertvarkymo tikslus, tarpuskaitos prievolės taikymo ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms kriterijus, susijusius su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurių atžvilgiu prašoma sustabdyti prievolės taikymą, ir į tai, ar siekiant išsaugoti finansinį stabilumą ir tvarkingą Sąjungos finansų rinkų veikimą reikalinga sustabdyti tarpuskaitos prievolę. ESMA turėtų galėti paprašyti Komisijos sustabdyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 600/2014 (11) nustatytos prekybos pareigos taikymą, jeigu ji mano, kad tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas yra prekybos pareigos kriterijų esminis pakeitimas. Tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymas turėtų būti laikinas numatant galimybę jį pratęsti. Siekiant toliau skatinti PSŠ apdairiai valdyti savo riziką ir didinti atsparumą, panašiai turėtų būti sustiprintas ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 28 straipsnyje nurodytas PSŠ rizikos valdymo komiteto vaidmuo.

Rizikos valdymo komiteto nariai turėtų galėti informuoti kompetentingą instituciją, kai PSŠ nesilaiko rizikos valdymo komiteto rekomendacijų, o rizikos valdymo komitete dalyvaujantys tarpuskaitos narių ir klientų atstovai, laikydamiesi konfidencialumo apsaugos priemonių ir nedarant poveikio keitimosi informacija apribojimams, nustatytiems konkurencijos teisėje, turėtų galėti pasinaudoti pateikta informacija, kad stebėtų savo pozicijas PSŠ atžvilgiu. Galiausiai PSŠ pertvarkymo institucijos taip pat turėtų turėti prieigą prie visos reikiamos informacijos, saugomos sandorių duomenų saugyklose. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 (12) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(83)

siekiant užtikrinti tinkamą FST bazinių palūkanų normų reformos įgyvendinimą, rinkos dalyviams reikia aiškiai nurodyti, kad sandoriams, sudarytiems arba pakeistiems iki tarpuskaitos arba garantinės įmokos reikalavimų taikymo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriuose nurodyta bazinė palūkanų norma (toliau – anksčiau sudaryti sandoriai), reikalavimai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 648/2012, nebus taikomi, kai jie pakeičiami turint vienintelį tikslą įgyvendinti bazinių palūkanų normų reformą arba pasirengti jos įgyvendinimui. Tai taip pat turėtų užkirsti kelią bet kokiai rizikai, kad tų anksčiau sudarytų sandorių Sąjungos sandorių šalys taptų nepasirengusios, kai bus iš esmės pakeista ar panaikinta konkreti bazinė palūkanų norma, taigi tokiu būdu atsižvelgta į susijusius susirūpinimą dėl finansinio stabilumo keliančius klausimus. Toks požiūris atitinka tarptautines Bazelio bankų priežiūros komiteto (BCBS) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) gaires;

(84)

siekiant veiksmingai vykdyti PSŠ pertvarkymą, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/47/EB (13) numatytos apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos jokiems apribojimams, susijusiems su susitarimo dėl užtikrinimo priemonių vykdymu, arba susitarimo dėl užtikrinimo priemonės kaip prievolės vykdymo užtikrinimo poveikiui, baigiamosios užskaitos ar įskaitymo nuostatoms, numatytoms šiuo reglamentu;

(85)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose (ES) 2017/1132 (14), 2004/25/EB (15) ir 2007/36/EB (16) išdėstytos į tų direktyvų taikymo sritį patenkančių PSŠ akcininkų ir kreditorių apsaugos taisyklės. Kai pertvarkymo institucijoms reikia veikti skubiai pagal šį reglamentą, tos taisyklės galėtų kliudyti pertvarkymo institucijoms veiksmingai vykdyti pertvarkymo veiksmus ir taikyti pertvarkymo priemones bei naudotis savo įgaliojimais. Todėl pagal Direktyvą 2014/59/ES numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos ir pagal šį reglamentą taikomiems veiksmams. Siekiant užtikrinti suinteresuotiesiems subjektams didžiausią teisinį tikrumą, nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos ir taikomos tik atsižvelgiant į viešąjį interesą ir kai yra įvykdytos pertvarkymo proceso pradžios sąlygos;

(86)

siekiant užkirsti kelią reikalavimų dubliavimuisi, Direktyva 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (17) turėtų būti iš dalies pakeisti, kad iš jų taikymo srities būtų išbraukti tie subjektai, kuriems taip pat yra išduotas leidimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(87)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 54 straipsnio 2 dalyje numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju to reglamento 35 arba 36 straipsnis nebūtų taikomas PSŠ arba prekybos vietoms, pateikusioms prašymą savo kompetentingai institucijai dėl leidimo pasinaudoti pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Pereinamasis laikotarpis, per kurį biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju nacionalinė kompetentinga institucija gali prekybos vietai arba PSŠ netaikyti to reglamento 35 ir 36 straipsnių, baigėsi 2020 m. liepos 3 d. Dabartinė rinkos aplinka, kuriai dėl COVID-19 pandemijos būdingas didelis netikrumas ir nepastovumas, neigiamai atsiliepia PSŠ ir prekybos vietų veikimui, nes didėja jų veiklos rizika. Ta padidėjusi rizika kartu su ribotomis galimybėmis įvertinti prašymus naudotis paslaugomis ir valdyti sandorių srautų migraciją gali paveikti tvarkingą rinkų veikimą ar finansinį stabilumą. Be to, tame reglamente numatyta nauja biržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms taikoma tvarka, susijusi su galimybe naudotis ypatingos svarbos rinkos infrastruktūroms, kuria siekiama geriau užtikrinti tų infrastruktūrų tarpusavio konkurencijos ir poreikio išsaugoti jų veikimo patikimumą pusiausvyrą.

Todėl, nors tuo reglamentu siekiama sukurti konkurencingą finansų infrastruktūrų rinką, ekonominės veiklos vykdytojai neturėtų tikėtis, kad pasikeitus ekonominėms aplinkybėms, visų pirma dėl didelės ekonominės krizės, bus išlaikytos esamos taisyklės ir prioritetai. Tai visų pirma pasakytina apie sritį, kurioje ypatingos svarbos rinkos infrastruktūrų, pavyzdžiui, prekybos ir tarpuskaitos infrastruktūrų, sąveikai reikalingas išimtinai aukšto lygio atsparumas, nes bet koks tokių ypatingos svarbos infrastruktūrų žlugimas sukeltų didelę riziką finansiniam stabilumui. Dėl COVID-19 pandemijos naujos atviros prieigos tvarkos taikymo prekybos vietoms ir PSŠ, teikiančioms prekybos ir tarpuskaitos paslaugas, susijusias su biržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, pradžia atidedama vieniems metams, iki 2021 m. liepos 3 d.;

(88)

norint užtikrinti, kad PSŠ pertvarkymo institucijoms būtų atstovaujama visuose atitinkamuose forumuose ir kad ESMA galėtų pasinaudoti visa praktine patirtimi, būtina norint vykdyti su PSŠ gaivinimu ir pertvarkymu susijusias užduotis, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kad tuo reglamentu nustatyta kompetentingų institucijų sąvoka apimtų ir nacionalines PSŠ pertvarkymo institucijas;

(89)

siekiant parengti ESMA sprendimus, susijusius su jai patikėtomis užduotimis, apimančiomis ex ante ir ex post vertinimų, pertvarkymo kolegijų ir planų techninių standartų projektų bei pertvarkymo sąlygų ir privalomo tarpininkavimo gairių rengimą, ir užtikrinti visapusišką Europos bankininkystės priežiūros institucijos (EBI) ir jos narių dalyvavimą rengiant tuos sprendimus, ESMA turėtų įsteigti vidaus pertvarkymo komitetą (toliau – ESMA Pertvarkymo komitetas), kurio nariais būtų pertvarkymo institucijos. Kai aktualu, stebėtojų teisėmis turėtų būti kviečiamos dalyvauti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (18) apibrėžtos kompetentingos institucijos, įskaitant Europos Centrinį Banką, ir Direktyvoje 2014/59/ES apibrėžtos pertvarkymo institucijos, įskaitant Reglamentu (ES) Nr. 806/2014 įsteigtą Bendrą pertvarkymo valdybą;

(90)

rengiant PSŠ atsparumo neigiamiems pokyčiams rinkoje vertinimo koncepcijos sistemą, kai šis vertinimas apima PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo priemonių bendrą poveikį Sąjungos finansiniam stabilumui, turėtų būti konsultuojamasi su ESMA Pertvarkymo komitetu. Tokiais atvejais su ESMA Pertvarkymo komitetu taip pat turėtų būti konsultuojamasi, kai vertinami tokio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai;

(91)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Chartijoje pripažintų teisių, laisvių ir principų;

(92)

priimdamos sprendimus ar imdamosi veiksmų pagal šį reglamentą kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų visada tinkamai atsižvelgti į savo sprendimų ir veiksmų poveikį finansiniam stabilumui kitose valstybėse narėse ir ekonominei situacijai kitose valstybėse narėse, kuriose PSŠ veikla yra ypatingos svarbos arba svarbi vietos finansų rinkoms, įskaitant tarpuskaitos narių, ir, kai turima atitinkamos informacijos, jų klientų buvimo vietas, ir susietų prekybos vietų ir finansų rinkų infrastruktūrų, įskaitant sąveikias PSŠ, įsteigimo vietas, taip pat turėtų apsvarstyti bet kurio tarpuskaitos nario arba, jei turima informacijos, tarpuskaitos nario bet kurio kliento svarbą valstybės narės, kurioje toks tarpuskaitos narys arba tarpuskaitos nario klientas yra įsteigtas, finansų sektoriui ir ekonomikai;

(93)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. suderinti PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo taisykles ir procesus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl PSŠ žlugimo poveikio visoje Sąjungoje jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(94)

šio reglamento taikymo pradžia turėtų būti atidėta iki 2022 m. rugpjūčio 12 d., kad būtų nustatytos visos svarbiausios įgyvendinimo priemonės ir PSŠ bei kiti rinkos dalyviai galėtų imtis reikiamų veiksmų siekiant laikytis reikalavimų. Tačiau norint taikyti reikalavimą, kad PSŠ gaivinimo tikslu naudotų paskirtus nuosavus išteklius, ir reikalavimą užtikrinti kompensaciją tarpuskaitos nariams išimtiniu atveju, kai gaivinimo tikslais taikomas kintamosios garantinės įmokos pelno mažinimas, reikia, kad būtų įdiegti tinkami techniniai reguliavimo standartai. Todėl tikslinga pratęsti tokios nuostato taikymo pradžios atidėjimą iki 2023 m. vasario 12 d. Be to, tam tikros nuostatos, taikomos PSŠ gaivinimo planams ir gaivinimo planų priėmimui bei peržiūrai, įskaitant pareigą pateikti gaivinimo planą, turėtų būti pradėtos taikyti anksčiau, kadangi visos PSŠ jau turi gaivinimo planus, kaip reikalaujama pagal Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir IOSCO paskelbtus Finansų rinkos infrastruktūrų principus. PSŠ, kurioms jau suteiktas leidimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, turėtų imtis tinkamų veiksmų, kuriais užtikrintų, kad savo gaivinimo planus savo kompetentingoms institucijoms galėtų pateikti ne vėliau kaip 2022 m. vasario 12 d. Tos su gaivinimo planais susijusios nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2022 m. vasario 12 d. Jei dėl PSŠ gaivinimo plano nebuvo konsultuotasi su pertvarkymo institucija, PSŠ kompetentinga institucija turėtų nedelsdama konsultuotis su pertvarkymo institucija dėl PSŠ gaivinimo plano, kai tik tampa taikytinos kitos šio reglamento nuostatos. Siekiant sandorio šalims užtikrinti teisinį tikrumą, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 pakeitimai, kurių tikslas yra užtikrinti tinkamą Finansinio stabilumo tarybos palūkanų normų lyginamojo indekso reformos įgyvendinimą, turėtų būti taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(95)

siekiant užtikrinti, kad dėl padidėjusios veiklos rizikos, susijusios su atviros prieigos tvarkos taikymu biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju, nekiltų pavojus tvarkingam rinkų veikimui arba finansiniam stabilumui ir siekiant išvengti bet kokio nenuoseklumo, būtina atgaline data pratęsti tokius pereinamuosius laikotarpius nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2021 m. liepos 3 d.;

(96)

šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad PSŠ turėtų pakankamą nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, kad užtikrintų sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą, turintį minimalų poveikį finansiniam stabilumui, siekiant išvengti poveikio mokesčių mokėtojams. Laikantis tarptautiniu lygmeniu sutartų ir Finansinio stabilumo tarybos parengtų finansų įstaigų veiksmingų pertvarkymo režimų principų, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad pertvarkymo atveju PSŠ nuosavybės priemonių turėtojai padengtų nuostolius pirmiausia tokiu būdu, kad būtų kuo labiau sumažinama rizika, kad nuosavybės priemonių turėtojai imsis teisinio užginčijimo, remdamiesi tuo, kad jų nuostoliai pertvarkymo atveju yra didesni nei nuostoliai, kuriuos jie būtų patyrę iškėlus įprastinę bankroto bylą (pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė). 2018 m. lapkričio 15 d. FST paskelbė konsultacijoms skirtą dokumentą „Finansiniai ištekliai PSŠ pertvarkymui remti ir PSŠ nuosavo kapitalo traktavimas pertvarkymo atveju“.

Remdamasi su tuo dokumentu susijusia grįžtamąja informacija ir tolesniais vertinimais, Finansinio stabilumo taryba ketina 2020 m. pabaigoje parengti gaires dėl to, kaip PSŠ pertvarkymo atveju nuosavas kapitalas turėtų būti naudojamas siekiant kuo labiau sumažinti riziką, kad dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikymo nuosavybės priemonių turėtojai imsis teisinio užginčijimo. Paskelbus tas gaires Komisija turėtų peržiūrėti šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymą, kiek tai susiję su nuosavo kapitalo nurašymu pertvarkymo atveju, atsižvelgiant į tuos tarptautiniu lygmeniu sutartus standartus. Komisija turėtų atlikti ne tik šią konkrečią peržiūrą, bet ir turėtų peržiūrėti šio reglamento taikymą praėjus penkeriems metams nuo jo įsigaliojimo, inter alia, atsižvelgdama į visus vėlesnius pokyčius tarptautiniu lygmeniu. Atliekant bendrą peržiūrą turėtų būti įtraukti bent svarbiausi elementai, susiję su PSŠ gaivinimu ir pertvarkymu, pavyzdžiui, pertvarkymo institucijų turimi finansiniai ištekliai su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusiems nuostoliams padengti ir PSŠ nuosavi ištekliai, kurie turi būti naudojami gaivinimo ir pertvarkymo atveju,