Preamble: 1

(1)

reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui gali turėti ne tik darbuotojų, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose, profesinė veikla, bet ir kitų darbuotojų profesinė veikla. Tai visų pirma pasakytina apie atvejus, kai tokie darbuotojai prisiima su vadovavimu reikšmingiems verslo padaliniams arba su kontrolės funkcijomis susijusią atsakomybę, nes jie gali priimti strateginius ar kitus esminius sprendimus, kurie turi poveikį verslo veiklai ar taikomai kontrolės sistemai. Tokios kontrolės funkcijos paprastai apima rizikos valdymą, atitikties kontrolę ir vidaus auditą. Reikšmingų verslo padalinių prisiimama rizika ir šių padalinių valdymo metodai yra svarbiausi įstaigos rizikos pobūdžio veiksniai;

(2)

todėl būtina nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti darbuotojus, kurie nėra Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose nurodyti darbuotojai ir kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Nustatant šiuos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į tokių darbuotojų įgaliojimus ir atsakomybę, įstaigos rizikos pobūdį ir veiklos rodiklius, įstaigos vidaus organizacinę struktūrą ir atitinkamos įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Taikant šiuos kriterijus įstaigoms taip pat turėtų būti sudaromos sąlygos pagal savo atlygio politiką nustatyti tinkamas paskatas, siekiant užtikrinti, kad atitinkami darbuotojai apdairiai atliktų savo užduotis. Galiausiai nustatant šiuos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų rūšių veiklos įstaigoje rizikos lygį;

(3)

kai kurie darbuotojai yra atsakingi už vidaus paramos, kuri yra labai svarbi įstaigos vykdomai verslo veiklai, teikimą. Jų veikla ir sprendimai taip pat gali turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, nes dėl jų veiklos ir sprendimų įstaigai gali kilti reikšminga operacinė ir kitokia rizika;

(4)

siekiant plėtoti verslą, paprastai prisiimama kredito rizika ir rinkos rizika. Atsižvelgiant į susijusias sumas ir riziką, tokia verslo veikla gali turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui. Todėl norint nustatyti darbuotojus, kurių veikla gali turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, tikslinga taikyti kriterijus, grindžiamus įgaliojimų ribomis. Tie kriterijai turėtų būti apskaičiuojami bent kartą per metus, remiantis kapitalo duomenimis ir metodais, naudojamais reguliavimo tikslais. Vis dėlto, siekiant užtikrinti proporcingą kriterijų taikymą mažose įstaigose, turėtų būti taikoma de minimis kapitalo rizikos riba;

(5)

nustatant kriterijus, pagal kuriuos nustatomi darbuotojai, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (2) kai kurioms įstaigoms galima netaikyti su prekybos knyga susijusių reikalavimų ir kad tame reglamente įstaigoms taikytinos ribos nustatomos skirtingai, taikant skirtingus kapitalo reikalavimų apskaičiavimo metodus;

(6)

atitinkamais kokybiniais kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui turinčiais darbuotojais būtų laikomi darbuotojai, kurie yra atsakingi už darbuotojų, kurių veikla galėtų turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, grupes. Tai apima atvejus, kai jiems pavaldžių atskirų darbuotojų veikla atskirai neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, tačiau bendra jų veikla galėtų turėti tokį poveikį;

(7)

bendras darbuotojų atlygis paprastai priklauso nuo darbuotojų indėlio sėkmingai siekiant įstaigos verslo tikslų. Taigi tas atlygis priklauso nuo darbuotojų atsakomybės, pareigų, gebėjimų ir įgūdžių, taip pat nuo darbuotojų ir įstaigos veiklos rezultatų. Jei darbuotojui skiriamas tam tikrą ribą viršijantis bendras atlygis, galima pagrįstai manyti, kad toks atlygis susijęs su darbuotojo indėliu siekiant įstaigos verslo tikslų, taigi ir su darbuotojo profesinės veiklos poveikiu įstaigos rizikos pobūdžiui. Todėl siekiant nustatyti, ar tokio darbuotojo profesinė veikla galėtų turėti reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, tikslinga naudoti kiekybinius kriterijus, susijusius su bendru darbuotojo atlygiu tiek absoliučiąja verte, tiek lyginant su kitais tos pačios įstaigos darbuotojais;

(8)

siekiant nustatyti darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, turėtų būti nustatytos aiškios ir tinkamos ribos. Įstaigos turėtų laiku taikyti kiekybinius kriterijus. Kad kiekybiniai kriterijai būtų tikroviški, jie turėtų atitikti atlygio raidą. Pirmasis metodas, suteikiantis galimybę atsižvelgti į atlygio raidą, yra tuos kriterijus pagrįsti bendru praėjusiais veiklos metais skirtu atlygiu, kuris apima už tuos veiklos metus sumokėtą fiksuotąjį atlygį ir tais veiklos metais skirtą kintamąjį atlygį. Antrasis metodas, suteikiantis galimybę atsižvelgti į tokią raidą, yra tuos kriterijus pagrįsti bendru už praėjusius veiklos metus skirtu atlygiu, kuris apima už tuos veiklos metus sumokėtą fiksuotąjį atlygį ir kintamąjį atlygį, einamaisiais veiklos metais paskirtą už praėjusius finansinius metus. Antrasis metodas suteikia galimybių geriau suderinti nustatymo procesą su faktiniu atlygiu, skirtu už veiklos laikotarpį, tačiau jį galima taikyti tik tuomet, kai vis dar įmanoma laiku atlikti skaičiavimus kiekybinių kriterijų taikymo tikslais. Kai tokių skaičiavimų nebeįmanoma atlikti, turėtų būti taikomas pirmasis metodas. Taikant bet kurį metodą į kintamąjį atlygį galima įtraukti sumas, skirtas ilgesniais negu vienų metų trukmės veiklos laikotarpiais, atsižvelgiant į įstaigos taikomos veiklos kriterijus;

(9)

Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 3 dalyje nustatyta 500 000 EUR kiekybinė riba ir valdymo organo narių bei vyresniosios vadovybės atlygio vidurkis, skirti darbuotojams, kurių veikla turi reikšmingą poveikį reikšmingo verslo padalinio rizikos pobūdžiui, nustatyti. Jei atlygis viršija tą kiekybinę ribą arba prilygsta vienam iš didžiausių atlygių įstaigoje, daroma tvirta prielaida, kad tokį atlygį gaunančių darbuotojų veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, o tokiu atveju nustatant, ar tokių darbuotojų profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, turėtų būti vykdomas griežtesnis priežiūrinis tikrinimas;

(10)

kai įstaigos, remdamosi papildomais objektyviais kriterijais, nustato, kad darbuotojų veikla iš tikrųjų neturi reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui, atsižvelgiant į visą riziką, su kuria įstaiga susiduria arba gali susidurti, tokiems darbuotojams neturėtų būti taikomas Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnis. Kad būtų užtikrintas veiksmingas ir nuoseklus tų objektyvių kriterijų taikymas, pagal kiekybinius kriterijus nustatytų didžiausią atlygį gaunančių darbuotojų išimtį turėtų patvirtinti kompetentingos institucijos. Jei darbuotojai uždirba daugiau kaip 1 000 000 EUR (didelį atlygį gaunantys darbuotojai), kompetentingos institucijos, prieš patvirtindamos išimtis, turėtų informuoti Europos bankininkystės instituciją (toliau – EBI), kad EBI galėtų įvertinti, ar tie kriterijai taikomi nuosekliai;

(11)

kad kompetentingos institucijos ir auditoriai galėtų peržiūrėti vertinimus, kuriuos įstaigos atliko siekdamos nustatyti savo darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį jų rizikos pobūdžiui, labai svarbu, kad įstaigos saugotų atliktų vertinimų ir jų rezultatų dokumentus, įskaitant dokumentus, susijusius su darbuotojais, kurie buvo nustatyti remiantis jų bendru atlygiu grindžiamais kriterijais ir kurių profesinė veikla įvertinta kaip neturinti reikšmingo poveikio įstaigos rizikos pobūdžiui;

(12)

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 604/2014 (3) turėtų būti panaikintas. Vis dėlto investicinės įmonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikydamosi šio reglamento, neturėtų patirti nepagrįstų išlaidų. Todėl Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 604/2014 tokioms įmonėms turėtų būti toliau taikomas iki 2021 m. birželio 26 d. – dienos, iki kurios valstybės narės turi priimti ir paskelbti priemones, skirtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2019/2034 (4) įgyvendinti;

(13)

šis reglamentas grindžiamas EBI Komisijai pateiktu techninių reguliavimo standartų projektu;

(14)

EBI dėl šio techninių reguliavimo standartų projekto, kuriuo pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą, taip pat paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (5) 37 straipsnį, pateikti savo rekomendacijas,