|
+18 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos ---+Article 18 1. ---+Article 18 2. ---+Article 18 3. ---+Article 18 4. |
18 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos18 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos 1. Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms, kurios pradėjo veiklą prieš 2011 m. balandžio 30 d., kaip numatyta Direktyvą 2000/46/EB perkeliančioje nacionalinėje teisėje, valstybėje narėje, kurioje yra jų pagrindinė buveinė, tęsti tą veiklą toje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje, kaip nurodyta Direktyvoje 2000/46/EB numatytuose abipusio pripažinimo susitarimuose, be šios direktyvos 3 straipsnyje numatyto leidimo ir nereikalaujant, kad šios įstaigos atitiktų šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytas kitas nuostatas. Valstybės narės reikalauja, kad tokios elektroninių pinigų įstaigos pateiktų kompetentingoms institucijoms visą reikalingą informaciją, kad šios galėtų ne vėliau kaip 2011 m. spalio 30 d. įvertinti, ar elektroninių pinigų įstaigos laikosi šios direktyvos reikalavimų, ir jeigu ne, kokių priemonių turi būti imtasi siekiant užtikrinti jų laikymąsi arba ar yra pagrindas panaikinti leidimą. Reikalavimus atitinkančioms elektroninių pinigų įstaigoms išduodamas leidimas, jos įtraukiamos į registrą ir reikalaujama, kad jos atitiktų II antraštinėje dalyje nurodytus reikalavimus. Jei elektroninių pinigų įstaigos ne vėliau kaip 2011 m. spalio 30 d. neatitinka šia direktyva nustatytų reikalavimų, joms draudžiama leisti elektroninius pinigus. 2. Valstybės narės gali numatyti, kad elektroninių pinigų įstaigoms leidimas išduodamas automatiškai ir jos įtraukiamos į registrą pagal 3 straipsnį, jei kompetentingoms institucijoms jau įrodyta, kad atitinkama elektroninių pinigų institucija tenkina 3, 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Prieš išduodamos leidimus atitinkamoms elektroninių pinigų įstaigoms, kompetentingos institucijos jas apie tai informuoja. 3. Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms, kurios pradėjo veiklą prieš 2011 m. balandžio 30 d. pagal nacionalinę teisę, perkeliančią Direktyvos 2000/46/EB 8 straipsnį, tęsti tą veiklą atitinkamoje valstybėje narėje pagal Direktyvos 2000/46/EB nuostatas iki 2012 m. balandžio 30 d. be šios direktyvos 3 straipsnyje numatyto leidimo ir nereikalaujant, kad jos atitiktų šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytas ar minimas nuostatas. Elektroninių pinigų įstaigoms, kurios tuo laikotarpiu neturėjo leidimo ir kurioms nebuvo pritaikyta išimtis, kaip apibrėžta 9 straipsnyje, draudžiama leisti elektroninius pinigus. 4. Valstybės narės leidžia elektroninių pinigų įstaigoms, kurios anksčiau nei 2018 m. sausio 13 d. pradėjo veiklą pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2007/64/EB valstybėje narėje, kurioje yra jų pagrindinė buveinė, tęsti tą veiklą toje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje iki 2018 m. liepos 13 d. nereikalaujant prašyti suteikti leidimą pagal šios direktyvos 3 straipsnį ar nereikalaujant laikytis kitų šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytų ar minimų reikalavimų. Valstybės narės reikalauja, kad pirmoje pastraipoje nurodytos elektroninių pinigų įstaigos pateiktų kompetentingoms institucijoms visą reikalingą informaciją, kad šios galėtų ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. įvertinti, ar tos elektroninių pinigų įstaigos laikosi šios direktyvos II antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų, ir jeigu ne, kokių priemonių turi būti imtasi siekiant užtikrinti jų laikymąsi arba ar yra tikslinga panaikinti leidimą. Pirmoje pastraipoje nurodytoms elektroninių pinigų įstaigoms, kurios laikosi II antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų (kompetentingoms institucijoms tai patikrinus), suteikiamas leidimas ir jie įtraukiami į registrą. Jei tos elektroninių pinigų įstaigos ne vėliau kaip 2018 m. liepos 13 d. nepradeda laikytis II antraštinėje dalyje nustatytų reikalavimų, jiems draudžiama leisti elektroninius pinigus. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|