+TARYBOS DIREKTYVA 1991 m. gruodžio 12 d. dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (91/676/EEB)
---+1 straipsnis
---+2 straipsnis
---+3 straipsnis
------+3 straipsnis 1.
------+3 straipsnis 2.
------+3 straipsnis 3.
------+3 straipsnis 4.
------+3 straipsnis 5.
---+4 straipsnis
------+4 straipsnis 1.
------+4 straipsnis 2.
---+5 straipsnis
------+5 straipsnis 1.
------+5 straipsnis 2.
------+5 straipsnis 3.
------+5 straipsnis 4.
------+5 straipsnis 5.
------+5 straipsnis 6.
------+5 straipsnis 7.
---+6 straipsnis
------+6 straipsnis 1.
------+6 straipsnis 2.
---+7 straipsnis
---+8 straipsnis
---+9 straipsnis
------+9 straipsnis 1.
------+9 straipsnis 2.
------+9 straipsnis 3.
---+10 straipsnis
------+10 straipsnis 1.
------+10 straipsnis 2.
---+11 straipsnis
---+12 straipsnis
------+12 straipsnis 1.
------+12 straipsnis 2.
------+12 straipsnis 3.
---+13 straipsnis
---+I PRIEDAS 3 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ VANDENŲ NUSTATYMO KRITERIJAI
---+II PRIEDAS GEROS ŽEMĖS ŪKIO PRAKTIKOS KODEKSAS (-AI)
---+III PRIEDAS Į VEIKSMŲ PROGRAMAS, KURIOS NUMATYTOS 5 STRAIPSNIO 4 DALIES a PUNKTE, ĮTRAUKTINOS PRIEMONĖS
---+IV PRIEDAS PAMATINIAI MATAVIMO METODAI
---+V PRIEDAS INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA ATASKAITOSE PAGAL 10 STRAIPSNĮ
 English - European Union - Environment -

TARYBOS DIREKTYVA 1991 m. gruodžio 12 d. dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (91/676/EEB)

TARYBOS DIREKTYVA

1991 m. gruodžio 12 d.

dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių

(91/676/EEB)

1. Apžvalga

,
1 straipsnis

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas:

— 
mažinti vandens taršą, kurią sukelia ar skatina žemės ūkyje naudojami nitratai, ir
— 
stabdyti tolesnį tokį teršimą.
2 straipsnis

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) 

„požeminis vanduo“ – tai vanduo, kuris yra po žeme prisotintoje zonoje ir tiesiogiai liečiasi su dirva ir podirviu;

b) 

„gėlasis vanduo“ – tai gamtinis vanduo, kuriame yra nedaug druskų ir kuris dažnai yra laikomas tinkamu geriamajam vandeniui imti ir paruošti;

c) 

„azoto junginys“ – tai bet kokia medžiaga, kurios sudėtyje yra azoto, išskyrus dujų molekulinį azotą;

d) 

„gyvuliai“ – tai visi gyvuliai, kurie yra laikomi naudojimui ar pelnui gauti;

e) 

„trąšos“ – tai medžiaga, kurios sudėtyje yra azoto junginių ir kuri yra naudojama dirvoje augmenijos augimui skatinti; tai gali būti gyvulių mėšlas, žuvų ūkių atliekos ar nuotėkų dumblas;

f) 

„cheminės trąšos“ – tai bet kokios pramoniniu būdu pagamintos trąšos;

g) 

„gyvulių mėšlas“ – tai gyvulių ekskrementai ar pakratų ir gyvulių ekskrementų mišinys, netgi apdorotas;

h) 

„dirvos tręšimas“ – tai medžiagų dėjimas į dirvą iškratant jas paviršiuje, įterpiant į dirvą, užkasant į gilesnius sluoksnius ar sumaišant su paviršiniais dirvožemio sluoksniais;

i) 

„eutrofikacija“ – tai vandens praturtinimas azoto junginiais, kuris skatina greitesnį dumblių bei aukštesniųjų augalų augimą ir sukelia nepageidautiną organizmų pusiausvyros vandenyje sutrikimą bei pablogina vandens kokybę;

j) 

„tarša“ – tai azoto junginiai, kurie iš žemės ūkio šaltinių tiesiogiai arba netiesiogiai patenka į vandens aplinką ir gali kelti pavojų žmonių sveikatai, kenkti gyviems organizmams bei vandens ekosistemoms, mažinti poilsiavimo galimybes ir trukdyti kitaip teisėtai naudoti vandenį;

k) 

„jautri zona“ – tai pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatyta žemės teritorija.
3 straipsnis
4 straipsnis
5 straipsnis
6 straipsnis
7 straipsnis

7 straipsnis

Komisija gali rengti 5 ir 6 straipsniuose minimos stebėsenos gaires laikydamasi 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros.
8 straipsnis

8 straipsnis

Komisija šios direktyvos priedus gali suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

Šios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, tvirtinamos laikantis 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.
9 straipsnis
10 straipsnis
11 straipsnis

11 straipsnis

Komisija, remdamasi pagal 10 straipsnį gauta informacija, gavusi valstybių narių ataskaitas per 6 mėnesius paskelbia trumpas apibendrintas ataskaitas ir pateikia jas Europos Parlamentui ir Tarybai. Iki 1988 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Tarybai šios direktyvos, ypač III priedo nuostatų, įgyvendinimo ataskaitą kartu su pasiūlymais, kai tai yra tikslinga, šią direktyvą pakeisti.
12 straipsnis
13 straipsnis

13 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS 3 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ VANDENŲ NUSTATYMO KRITERIJAI



I PRIEDAS

3 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ VANDENŲ NUSTATYMO KRITERIJAI

A. 

3 straipsnio 1 dalyje nurodyti vandenys turi būti nustatomi remiantis, inter alia, tokiais kriterijais:

1) 

ar nitratų koncentracija paviršiniuose gėluosiuose vandenyse, ypač tuose, kurie yra naudojami ar skirti geriamajam vandeniui imti, yra ar gali būti didesnė, negu nustatyta Direktyvoje 75/440/EEB, jeigu 5 straipsnyje nurodytos priemonės nebus taikomos;

2) 

ar gruntiniuose vandenyse yra daugiau negu 50 mg/l nitratų arba gali būti daugiau negu 50 mg/l nitratų, jeigu nebus imtasi veiksmų pagal 5 straipsnį;

3) 

ar natūralūs gėlojo vandens ežerai, kiti gėlojo vandens telkiniai, upių žiočių ir pakrančių bei jūros vandenys yra eutrofiniai ar gali tapti eutrofiniais artimiausiu metu, jeigu nebus imtasi veiksmų pagal 5 straipsnį.

B. 

Taikydamos šiuos kriterijus, valstybės narės taip pat turi atsižvelgti į:

1) 

vandenų ir žemės fizines bei aplinkos charakteristikas;

2) 

dabartines žinias apie tai, kaip azoto junginiai veikia aplinką (vandenį ir dirvožemį);

3) 

dabartinį 5 straipsnyje nurodytų veiksmų poveikio supratimą.
II PRIEDAS GEROS ŽEMĖS ŪKIO PRAKTIKOS KODEKSAS (-AI)



II PRIEDAS

GEROS ŽEMĖS ŪKIO PRAKTIKOS KODEKSAS (-AI)

A. 

Geros žemės ūkio praktikos kodekse (ar kodeksuose), kurio tikslas — mažinti taršą nitratais ir atsižvelgti į skirtingų Bendrijos regionų sąlygas, turi būti tam tikros nuostatos, kuriose prireikus atsispindėtų tokie punktai:

1) 

laikotarpiai, kai netinka žemę tręšti trąšomis;

2) 

stačių šlaitų dirvų tręšimas;

3) 

įmirkusių, užtvindytų, įšalusių ar apsnigtų dirvų tręšimas;

4) 

netoli vandentakių esančių dirvų tręšimo sąlygos;

5) 

gyvulių mėšlo sandėliavimo talpyklos ir jų konstrukcijos bei priemonės, kurių reikia imtis siekiant neleisti nutekančiam vandeniui ar prasiskverbiančiam į požeminius ir paviršinius vandenis skysčiui, kuriame yra gyvulių mėšlo ir saugomų augalinių medžiagų, pavyzdžiui, siloso nuotėkų, teršti vandenį;

6) 

tręšimo tvarka nurodant ir tręšimo cheminėmis trąšomis bei gyvulių mėšlu normas bei paskleidimo tolygumą, kad būtų galima išlaikyti patenkančių į vandenis maistingųjų medžiagų leistiną lygį.

B. 

Valstybės narės gali įrašyti į savo geros žemės ūkio praktikos kodeksus ir tokius klausimus:

7) 

žemės naudojimo valdymas įskaitant sėjomainos sistemas ir žemės plotų, skirtų daugiametėms ir vienmetėms kultūroms, procentinį santykį;

8) 

minimalios augalinės dangos palaikymas per (lietingus) laikotarpius, kad augalai iš dirvos sugertų azotą, kuris kitu atveju galėtų užteršti vandenis nitratais;

9) 

tręšimo planų sudarymas kiekvienam ūkiui atskirai ir duomenų apie trąšų naudojimą nuolatinė registracija;

10) 

vandenų taršos prevencija dėl nutekančio iš drėkinimo sistemų ir žemyn, kur nepasiekia augalų šaknys, prasiskverbiančio vandens.
III PRIEDAS Į VEIKSMŲ PROGRAMAS, KURIOS NUMATYTOS 5 STRAIPSNIO 4 DALIES a PUNKTE, ĮTRAUKTINOS PRIEMONĖS



III PRIEDAS

Į VEIKSMŲ PROGRAMAS, KURIOS NUMATYTOS 5 STRAIPSNIO 4 DALIES a PUNKTE, ĮTRAUKTINOS PRIEMONĖS

1. 

Šios priemonės turi apimti taisykles, reglamentuojančias:

1) 

laikotarpius, kada draudžiama tręšti dirvą tam tikrų rūšių trąšomis;

2) 

gyvulių mėšlo saugojimo talpyklų dydį; šios talpyklos turi būti didesnės negu reikia gyvulių mėšlui saugoti ilgiausią laiką, kai pažeidžiamose zonose tręšti yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai galima kompetentingai institucijai įrodyti, kad visas mėšlo kiekis, kuris viršija talpyklų tūrį, bus sutvarkytas taip, kad aplinkai žalos nedarys;

3) 

geros žemės ūkio praktikos kodeksą atitinkančius trąšų naudojimo apribojimus atsižvelgiant į pažeidžiamų zonų ypatybes, ypač į:

a) 

dirvožemio sąlygas, tipą ir nuolydį;

b) 

klimato sąlygas, kritulius ir dirbtinį drėkinimą;

c) 

nusistovėjusią žemės naudojimo ir žemdirbystės tvarką, įskaitant ir sėjomainos sistemas,

remiantis pusiausvyra tarp:

i) 

augalams reikalingo azoto numatomo kiekio

ir

ii) 

azoto kiekio, kurį augalai gauna iš dirvos ir trąšų, atitinkančio:

— 
azoto kiekį dirvožemyje tuo metu, kai augalai pradeda jo daug naudoti (didžiausias kiekis žiemos pabaigoje),
— 
azoto kiekį dirvoje vykstant organinio azoto atsargų grynajai mineralizacijai,
— 
azoto junginių kiekį iš gyvulių mėšlo,
— 
azoto junginių kiekį iš cheminių trąšų.
2. 

Tokios priemonės turi užtikrinti, kad kiekvienoje fermoje ir gyvulininkystės ūkyje gyvulių mėšlo kiekis, įterptas į dirvą kiekvienais metais, ir gyvulių mėšlas, patenkantis į dirvą ganant gyvulius, neviršytų nustatyto kiekio hektarui.

Nustatytas mėšlo kiekis hektarui turi būti toks, kad jame būtų 170 kg N. Tačiau:

a) 

vykdydamos pirmąją ketverių metų veiksmų programą valstybės narės gali leisti naudoti tokį mėšlo kiekį, kuriame yra 210 kg N;

b) 

vykdydamos vėlesnes ketverių metų veiksmų programas valstybės narės gali nustatyti kitokį kiekį, negu pirmiau nurodyta. Šis kiekis turi būti nustatytas taip, kad netrukdytų pasiekti 1 straipsnyje nurodytų tikslų, ir pagrįstas objektyviais kriterijais, pavyzdžiui:

— 
ilgas vegetacinis periodas,
— 
didelis augalų poreikis azotui,
— 
didelis bendras kritulių kiekis pažeidžiamose zonose,
— 
dirvožemis, kuriame vyksta ypač didelė denitrifikacija.

▼M2

Jeigu valstybė narė leidžia kitokį kiekį nei numatyta antros pastraipos b punkte, ji turi pranešti Komisijai, kuri pagrįstumą tiria laikydamasi 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros;

▼M3

c) 

valstybės narės gali leisti naudojant tam tikras iš apdoroto gyvulių mėšlo gautas tręšiamąsias medžiagas viršyti šioje pastraipoje nustatytą 170 kg azoto vienam hektarui per metus ribą iki atskiros papildomos 80 kg azoto vienam hektarui per metus ribos, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

i) 

tręšiamosios medžiagos sudėtyje esantis gyvulių mėšlas buvo apdorotas taip, kad padidėjo mineralinės formos azoto, karbamido azoto arba kristalinio azoto koncentracija, išreikšta procentine dalimi nuo bendro azoto kiekio, lyginant su pradine gyvulių mėšlo sudėtimi, ir dėl to pasiektas kuris nors iš šių rezultatų:

1) 

amonio druska (valymo druska), susidariusi dujų valymo arba išmetamųjų teršalų kontrolės proceso metu, skirtu amoniakui iš išmetamųjų dujų pašalinti;

2) 

mineralinis koncentratas, gautas atvirkštinio osmoso būdu;

3) 

daug azoto turinti fosfato druska (struvitas), nusodinta iš gyvulių mėšlo;

ii) 

tręšiamosios medžiagos kokybė visose partijose yra pastovi ir jose mineralinio azoto kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis yra ne mažesnis kaip 90 % arba organinės anglies kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis yra ne didesnis kaip 3; abiem atvejais skaičiavimas koreguojamas, jei sudedamosiose medžiagose, kurios nėra kilusios iš mėšlo, yra azoto daugiau kaip 3 % sausosios medžiagos;

iii) 

tręšiamosiose medžiagose neviršijamos šios viršutinės ribinės vertės:

— 
vario (Cu): 300 mg kg-1 sausosios medžiagos;
— 
cinko (Zn): 800 mg kg-1 sausosios medžiagos;
iv) 

tręšiamosiose medžiagose, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 1 % organinės anglies, neviršijamos šios patogenų viršutinės ribinės vertės:



Tirtini mikroorganizmai

Ėminių ėmimo planai

Ribinė vertė

n

c

m

M

Salmonella spp.

5

0

0

25 g arba 25 ml: nėra

Escherichia coli arba enterokokai

5

5

0

1 g arba 1 ml: 1 000

Čia:

n = tiriamų ėminių skaičius;

c = ėminių, kuriuose koloniją sudarančiais vienetais (KSV) išreikštas bakterijų skaičius KSV yra nuo m iki M, skaičius;

m = KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, slenkstinė vertė;

M = KSV išreikšto bakterijų skaičiaus didžiausioji vertė.
v) 

valstybės narės įgyvendina griežtus kokybės standartus, kad užtikrintų pastovų maisto medžiagų kiekį visose tręšiamųjų medžiagų gamybos partijose, atitinkantį ii papunktyje nustatytus kriterijus;

vi) 

valstybės narės užtikrina, kad prie tręšiamosios medžiagos būtų pridėti dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie azoto (N) ir fosfatų (P2O5) kiekį, jei kurio nors iš šių elementų koncentracija viršija 1 % sausosios medžiagos, o didžiausias nuokrypis nuo deklaruotos vertės yra 25 %;

vii) 

valstybės narės užtikrina, kad dėl šio punkto taikymo gyvulių skaičius ir iš jų gaunamo mėšlo kiekis nepadidėtų i) nacionaliniu lygmeniu, kai bendras metinis nacionalinis mėšlo kiekis, tenkantis vienam naudojamos žemės ūkio naudmenos (NŽŪN) hektarui, viršija 75 % šioje pastraipoje nustatytos 170 kg N vienam hektarui ribinės vertės, ir ii) NUTS 2 teritorinių vienetų, kuriems suteiktas leidimas, lygmeniu, kai bendras metinis mėšlo kiekis, tenkantis vienam NŽŪN hektarui, viršija 75 % šioje pastraipoje nustatytos 170 kg N vienam hektarui ribinės vertės;

viii) 

valstybės narės sugriežtina šio priedo 1 dalies 3 punkte nustatytus žemės tręšimo apribojimus (tręšimo normas), kad būtų atsižvelgta į padidėjusią azoto patekimo į vandenį ir orą riziką, kylančią naudojant tręšiamąsias medžiagas, atitinkančias šio punkto i–iv papunkčiuose nustatytas sąlygas, tokioms medžiagoms taikydamos mineralinių trąšų lygiavertiškumo koeficientą 1. Valstybės narės, kiek įmanoma, užtikrina gyvosios augalų dangos išlaikymą arba lygiaverčių priemonių taikymą žemėje, kurioje naudojamos šio punkto i–iv papunkčiuose nustatytas sąlygas atitinkančios tręšiamosios medžiagos. Valstybės narės užtikrina, kad, kai tinkama, siekiant išvengti amoniako emisijos iš žemės ūkio paskirties dirvožemių, tręšiant žemę tręšiamosiomis medžiagomis, atitinkančiomis šio punkto i–iv papunkčių sąlygas, būtų imamasi atitinkamų atsargumo priemonių, visų pirma būtų naudojamas tiesioginis įterpimas, paviršiuje paskleistų medžiagų įterpimas nedelsiant arba taikomos lygiavertės priemonės;

ix) 

valstybės narės imasi priemonių, kad kiek įmanoma užkirstų kelią išmetamųjų teršalų, įskaitant į orą išmetamus teršalus, susidarymui sandėliuojant tręšiamąsias medžiagas, atitinkančias i–iv punktuose nurodytas sąlygas, nustatydamos tinkamas tokių medžiagų sandėliavimo sąlygas ir reikalavimus;

x) 

valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šio punkto i–iv papunkčiuose nustatytas sąlygas atitinkančių tręšiamųjų medžiagų naudojimas netrukdytų siekti šios direktyvos, Tarybos direktyvos 92/43/EEB ( 3 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2000/60/EB ( 4 ), (ES) 2016/2284 ( 5 ), (ES) 2020/2184 ( 6 ) ir 2008/50/EB ( 7 ) tikslų tiek, kiek veiksmų programos priemonės yra susijusios su tomis direktyvomis. Valstybės narės imasi priemonių, kad užkirstų kelią neigiamam poveikiui tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas, taip pat netoli geriamojo vandens gavybos vietų, atitinkamai pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą (ES) 2020/2184.

Valstybės narės, taikydamos šios dalies antrąją pastraipą, apie tai praneša Komisijai. Be to, jos 10 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje pateikia informaciją apie šio punkto taikymą, įskaitant metinius duomenis apie pagamintų medžiagų, atitinkančių šio punkto i–iv papunkčiuose nustatytas sąlygas, kiekį ir gyvulių tankumą bei susidariusio mėšlo kiekį nacionaliniu lygmeniu ir NUTS 2 teritorinių vienetų lygmeniu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 ( 8 ).

▼B

3. 

Valstybės narės gali apskaičiuoti 2 dalyje nurodytus kiekius pagal gyvulių skaičių.

4. 

Valstybės narės turi pranešti Komisijai apie tai, kaip jos taiko 2 dalies nuostatas. Pagal gautą informaciją Komisija gali, jei laiko esant reikalinga, pateikti Tarybai atitinkamus pasiūlymus pagal 11 straipsnį.
IV PRIEDAS PAMATINIAI MATAVIMO METODAI



IV PRIEDAS

PAMATINIAI MATAVIMO METODAI

Cheminės trąšos

Azoto junginiai matuojami naudojant metodus, kurie yra aprašyti 1977 m. birželio 22 d. Komisijos direktyvoje 77/535/EEB ( 9 ) dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių trąšų mėginių ėmimo ir analizės metodus, suderinimo, su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/519/EEB ( 10 ).

Gėlojo vandens telkiniai, pakrančių ir jūrų vandenys

Nitratų koncentracija turi būti matuojama pagal 1977 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimo 77/795/EEB ( 11 ) 4a straipsnio 3 dalyje nustatytą bendrą keitimosi informacija apie Bendrijos paviršinio gėlojo vandens kokybę tvarką ir pagal Sprendimo 86/574/EEB ( 12 ) pakeitimus.
V PRIEDAS INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA ATASKAITOSE PAGAL 10 STRAIPSNĮ



V PRIEDAS

INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI PATEIKTA ATASKAITOSE PAGAL 10 STRAIPSNĮ

1. 

Pareiškimas dėl vykdomų prevencinių veiksmų pagal 4 straipsnį.

2. 

Žemėlapis, kuriame parodyta:

a) 

pagal 3 straipsnio 1 dalį ir I priedą nustatyti vandens telkiniai nurodant, kuris iš I priedo kriterijų buvo naudotas kiekvienam telkiniui nustatyti;

b) 

pažeidžiamų zonų buvimo vieta skirtingai žymint esamas zonas ir tas zonas, kurios buvo nustatytos per laikotarpį nuo paskutinės ataskaitos.

3. 

Monitoringo rezultatų, gautų pagal 6 straipsnio reikalavimus, suvestinė nurodant priežastis, kodėl konkreti pažeidžiama zona buvo nustatyta, patikrinta ar papildomai nustatyta ir priskirta pažeidžiamoms zonoms.

4. 

Veiksmų programų, sudarytų pagal 5 straipsnio reikalavimus, suvestinė, ypač:

a) 

5 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose reikalaujamos priemonės;

b) 

III priedo 4 dalyje reikalaujama informacija;

c) 

visos papildomos priemonės ar sustiprinti veiksmai, kurių imtasi pagal 5 straipsnio 5 dalį;

d) 

pagal 5 straipsnio 6 dalį įgyvendintų monitoringo programų rezultatų suvestinė;

e) 

valstybių narių prognozės, kada yra tikėtina, kad pagal 3 straipsnio 1 dalį nustatyti vandenys pradės reaguoti į veiksmų programos priemonę, ir koks tų prognozių nepastovumo laipsnis.

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai

3. Susiję standartai

Standartai
  • Builddate: 02.03.2026 00:00:00 -Doknr: CELEX:31991L0676
  • EULAW -

    EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

    DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.