+III PRIEDAS Į VEIKSMŲ PROGRAMAS, KURIOS NUMATYTOS 5 STRAIPSNIO 4 DALIES a PUNKTE, ĮTRAUKTINOS PRIEMONĖS

III PRIEDAS Į VEIKSMŲ PROGRAMAS, KURIOS NUMATYTOS 5 STRAIPSNIO 4 DALIES a PUNKTE, ĮTRAUKTINOS PRIEMONĖS




III PRIEDAS

Į VEIKSMŲ PROGRAMAS, KURIOS NUMATYTOS 5 STRAIPSNIO 4 DALIES a PUNKTE, ĮTRAUKTINOS PRIEMONĖS

1. 

Šios priemonės turi apimti taisykles, reglamentuojančias:

1) 

laikotarpius, kada draudžiama tręšti dirvą tam tikrų rūšių trąšomis;

2) 

gyvulių mėšlo saugojimo talpyklų dydį; šios talpyklos turi būti didesnės negu reikia gyvulių mėšlui saugoti ilgiausią laiką, kai pažeidžiamose zonose tręšti yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai galima kompetentingai institucijai įrodyti, kad visas mėšlo kiekis, kuris viršija talpyklų tūrį, bus sutvarkytas taip, kad aplinkai žalos nedarys;

3) 

geros žemės ūkio praktikos kodeksą atitinkančius trąšų naudojimo apribojimus atsižvelgiant į pažeidžiamų zonų ypatybes, ypač į:

a) 

dirvožemio sąlygas, tipą ir nuolydį;

b) 

klimato sąlygas, kritulius ir dirbtinį drėkinimą;

c) 

nusistovėjusią žemės naudojimo ir žemdirbystės tvarką, įskaitant ir sėjomainos sistemas,

remiantis pusiausvyra tarp:

i) 

augalams reikalingo azoto numatomo kiekio

ir

ii) 

azoto kiekio, kurį augalai gauna iš dirvos ir trąšų, atitinkančio:

— 
azoto kiekį dirvožemyje tuo metu, kai augalai pradeda jo daug naudoti (didžiausias kiekis žiemos pabaigoje),
— 
azoto kiekį dirvoje vykstant organinio azoto atsargų grynajai mineralizacijai,
— 
azoto junginių kiekį iš gyvulių mėšlo,
— 
azoto junginių kiekį iš cheminių trąšų.
2. 

Tokios priemonės turi užtikrinti, kad kiekvienoje fermoje ir gyvulininkystės ūkyje gyvulių mėšlo kiekis, įterptas į dirvą kiekvienais metais, ir gyvulių mėšlas, patenkantis į dirvą ganant gyvulius, neviršytų nustatyto kiekio hektarui.

Nustatytas mėšlo kiekis hektarui turi būti toks, kad jame būtų 170 kg N. Tačiau:

a) 

vykdydamos pirmąją ketverių metų veiksmų programą valstybės narės gali leisti naudoti tokį mėšlo kiekį, kuriame yra 210 kg N;

b) 

vykdydamos vėlesnes ketverių metų veiksmų programas valstybės narės gali nustatyti kitokį kiekį, negu pirmiau nurodyta. Šis kiekis turi būti nustatytas taip, kad netrukdytų pasiekti 1 straipsnyje nurodytų tikslų, ir pagrįstas objektyviais kriterijais, pavyzdžiui:

— 
ilgas vegetacinis periodas,
— 
didelis augalų poreikis azotui,
— 
didelis bendras kritulių kiekis pažeidžiamose zonose,
— 
dirvožemis, kuriame vyksta ypač didelė denitrifikacija.

▼M2

Jeigu valstybė narė leidžia kitokį kiekį nei numatyta antros pastraipos b punkte, ji turi pranešti Komisijai, kuri pagrįstumą tiria laikydamasi 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros;

▼M3

c) 

valstybės narės gali leisti naudojant tam tikras iš apdoroto gyvulių mėšlo gautas tręšiamąsias medžiagas viršyti šioje pastraipoje nustatytą 170 kg azoto vienam hektarui per metus ribą iki atskiros papildomos 80 kg azoto vienam hektarui per metus ribos, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

i) 

tręšiamosios medžiagos sudėtyje esantis gyvulių mėšlas buvo apdorotas taip, kad padidėjo mineralinės formos azoto, karbamido azoto arba kristalinio azoto koncentracija, išreikšta procentine dalimi nuo bendro azoto kiekio, lyginant su pradine gyvulių mėšlo sudėtimi, ir dėl to pasiektas kuris nors iš šių rezultatų:

1) 

amonio druska (valymo druska), susidariusi dujų valymo arba išmetamųjų teršalų kontrolės proceso metu, skirtu amoniakui iš išmetamųjų dujų pašalinti;

2) 

mineralinis koncentratas, gautas atvirkštinio osmoso būdu;

3) 

daug azoto turinti fosfato druska (struvitas), nusodinta iš gyvulių mėšlo;

ii) 

tręšiamosios medžiagos kokybė visose partijose yra pastovi ir jose mineralinio azoto kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis yra ne mažesnis kaip 90 % arba organinės anglies kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis yra ne didesnis kaip 3; abiem atvejais skaičiavimas koreguojamas, jei sudedamosiose medžiagose, kurios nėra kilusios iš mėšlo, yra azoto daugiau kaip 3 % sausosios medžiagos;

iii) 

tręšiamosiose medžiagose neviršijamos šios viršutinės ribinės vertės:

— 
vario (Cu): 300 mg kg-1 sausosios medžiagos;
— 
cinko (Zn): 800 mg kg-1 sausosios medžiagos;
iv) 

tręšiamosiose medžiagose, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 1 % organinės anglies, neviršijamos šios patogenų viršutinės ribinės vertės:



Tirtini mikroorganizmai

Ėminių ėmimo planai

Ribinė vertė

n

c

m

M

Salmonella spp.

5

0

0

25 g arba 25 ml: nėra

Escherichia coli arba enterokokai

5

5

0

1 g arba 1 ml: 1 000

Čia:

n = tiriamų ėminių skaičius;

c = ėminių, kuriuose koloniją sudarančiais vienetais (KSV) išreikštas bakterijų skaičius KSV yra nuo m iki M, skaičius;

m = KSV išreikšto bakterijų skaičiaus, kuris laikomas patenkinamu, slenkstinė vertė;

M = KSV išreikšto bakterijų skaičiaus didžiausioji vertė.

v) 

valstybės narės įgyvendina griežtus kokybės standartus, kad užtikrintų pastovų maisto medžiagų kiekį visose tręšiamųjų medžiagų gamybos partijose, atitinkantį ii papunktyje nustatytus kriterijus;

vi) 

valstybės narės užtikrina, kad prie tręšiamosios medžiagos būtų pridėti dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie azoto (N) ir fosfatų (P2O5) kiekį, jei kurio nors iš šių elementų koncentracija viršija 1 % sausosios medžiagos, o didžiausias nuokrypis nuo deklaruotos vertės yra 25 %;

vii) 

valstybės narės užtikrina, kad dėl šio punkto taikymo gyvulių skaičius ir iš jų gaunamo mėšlo kiekis nepadidėtų i) nacionaliniu lygmeniu, kai bendras metinis nacionalinis mėšlo kiekis, tenkantis vienam naudojamos žemės ūkio naudmenos (NŽŪN) hektarui, viršija 75 % šioje pastraipoje nustatytos 170 kg N vienam hektarui ribinės vertės, ir ii) NUTS 2 teritorinių vienetų, kuriems suteiktas leidimas, lygmeniu, kai bendras metinis mėšlo kiekis, tenkantis vienam NŽŪN hektarui, viršija 75 % šioje pastraipoje nustatytos 170 kg N vienam hektarui ribinės vertės;

viii) 

valstybės narės sugriežtina šio priedo 1 dalies 3 punkte nustatytus žemės tręšimo apribojimus (tręšimo normas), kad būtų atsižvelgta į padidėjusią azoto patekimo į vandenį ir orą riziką, kylančią naudojant tręšiamąsias medžiagas, atitinkančias šio punkto i–iv papunkčiuose nustatytas sąlygas, tokioms medžiagoms taikydamos mineralinių trąšų lygiavertiškumo koeficientą 1. Valstybės narės, kiek įmanoma, užtikrina gyvosios augalų dangos išlaikymą arba lygiaverčių priemonių taikymą žemėje, kurioje naudojamos šio punkto i–iv papunkčiuose nustatytas sąlygas atitinkančios tręšiamosios medžiagos. Valstybės narės užtikrina, kad, kai tinkama, siekiant išvengti amoniako emisijos iš žemės ūkio paskirties dirvožemių, tręšiant žemę tręšiamosiomis medžiagomis, atitinkančiomis šio punkto i–iv papunkčių sąlygas, būtų imamasi atitinkamų atsargumo priemonių, visų pirma būtų naudojamas tiesioginis įterpimas, paviršiuje paskleistų medžiagų įterpimas nedelsiant arba taikomos lygiavertės priemonės;

ix) 

valstybės narės imasi priemonių, kad kiek įmanoma užkirstų kelią išmetamųjų teršalų, įskaitant į orą išmetamus teršalus, susidarymui sandėliuojant tręšiamąsias medžiagas, atitinkančias i–iv punktuose nurodytas sąlygas, nustatydamos tinkamas tokių medžiagų sandėliavimo sąlygas ir reikalavimus;

x) 

valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šio punkto i–iv papunkčiuose nustatytas sąlygas atitinkančių tręšiamųjų medžiagų naudojimas netrukdytų siekti šios direktyvos, Tarybos direktyvos 92/43/EEB ( 3 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2000/60/EB ( 4 ), (ES) 2016/2284 ( 5 ), (ES) 2020/2184 ( 6 ) ir 2008/50/EB ( 7 ) tikslų tiek, kiek veiksmų programos priemonės yra susijusios su tomis direktyvomis. Valstybės narės imasi priemonių, kad užkirstų kelią neigiamam poveikiui tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas, taip pat netoli geriamojo vandens gavybos vietų, atitinkamai pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą (ES) 2020/2184.

Valstybės narės, taikydamos šios dalies antrąją pastraipą, apie tai praneša Komisijai. Be to, jos 10 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje pateikia informaciją apie šio punkto taikymą, įskaitant metinius duomenis apie pagamintų medžiagų, atitinkančių šio punkto i–iv papunkčiuose nustatytas sąlygas, kiekį ir gyvulių tankumą bei susidariusio mėšlo kiekį nacionaliniu lygmeniu ir NUTS 2 teritorinių vienetų lygmeniu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 ( 8 ).

▼B

3. 

Valstybės narės gali apskaičiuoti 2 dalyje nurodytus kiekius pagal gyvulių skaičių.

4. 

Valstybės narės turi pranešti Komisijai apie tai, kaip jos taiko 2 dalies nuostatas. Pagal gautą informaciją Komisija gali, jei laiko esant reikalinga, pateikti Tarybai atitinkamus pasiūlymus pagal 11 straipsnį.

1. Apžvalga

,
Pavadinimas Reguliavimas

1.1 Nuorodos

1.2 Nustatyti reikalavimai

1.3 Susiję standartai

2. Nustatyti reikalavimai

Reikalavimai
Šaltinis Reikalavimas

3. Susiję standartai

Standartai
Šaltinis Reikalavimas
  • Builddate: 02.03.2026 00:00:00 -Doknr: CELEX:31991L0676
  • EULAW -

    EN: Legal acts of the European Union from EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © European Union. Re-use is authorised by Decision 2011/833/EU, provided the source is acknowledged; the consolidated texts are licensed under CC BY 4.0 (EUR-Lex legal notice). Divided into sections and converted into the GRCA format, the wording unchanged. Only the legislation published in the Official Journal of the European Union is deemed authentic.

    DE: Rechtsakte der Europäischen Union aus EUR-Lex, https://eur-lex.europa.eu/. © Europäische Union. Weiterverwendung nach Beschluss 2011/833/EU mit Quellenangabe gestattet; die konsolidierten Fassungen stehen unter CC BY 4.0 (Rechtlicher Hinweis von EUR-Lex). In Abschnitte aufgeteilt und in das GRCA-Format umgewandelt, der Wortlaut unverändert. Verbindlich sind allein die im Amtsblatt der Europäischen Union veröffentlichten Rechtsakte.