Preamble: 1

(1)

1992 m. kovo 2 d. Tarybos direktyva 92/14/EEB dėl lėktuvų, kuriems taikomi Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos antrosios redakcijos (1988) 16 priedo 1 tomo II dalies 2 skyriaus reikalavimai, naudojimo apribojimo (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Triukšmo emisijos standartų taikymas civiliniams ikigarsiniams reaktyviniams lėktuvams turi rimtų pasekmių oro transporto paslaugų teikimui, ypač jei tokie standartai riboja aviakompanijų naudojamų lėktuvų naudojimo trukmę.

(3)

1989 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva 89/629/EEB dėl civilinių ikigarsinių reaktyvinių lėktuvų triukšmo skleidimo ribojimo (5) nustato lėktuvų, atitinkančių tik Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos antrosios redakcijos (1988) 16 priedo 1 tomo II dalies 2 skyriuje nurodytus standartus, įrašymo į valstybių narių civilinių orlaivių registrus apribojimus. Minėtoje direktyvoje nurodyta, jog tokie registravimo apribojimai yra tik pirmasis etapas.

(4)

Dėl vis labiau perpildytų Bendrijos oro uostų labai svarbu kuo geriau panaudoti esamus įrenginius. Tai bus įmanoma tik tada, jei bus naudojami aplinkos apsaugos požiūriu priimtini lėktuvai.

(5)

Darbas, kurio ėmėsi Bendrija kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, rodo, jog taikant priemones, apribojančias lėktuvų, kurie neatitinka 16 priedo 3 skyriaus standartų, naudojimą turi būti laikomasi visų tam tikrų lėktuvų neregistravimo taisyklės, kad būtų saugoma aplinka.

(6)

Tam per numatytą laikotarpį reikėtų nustatyti bendrąsias taisykles, kurios papildytų galiojančias taisykles ir užtikrintų visoje Bendrijoje suderintą požiūrį. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į paskutiniu metu pasireiškusią Europos oro eismo liberalizavimo tendenciją.

(7)

Reikia mažinti lėktuvų keliamą triukšmą atsižvelgiant į aplinkos apsaugos veiksnius, techninį pagrįstumą ir ekonominius padarinius.

(8)

Tikslinga reglamentuoti tų civilinių ikigarsinių reaktyvinių lėktuvų naudojimą, kurie yra valstybių narių registruose ir atitinka 16 priedo 3 skyriaus standartus.

(9)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl bausmių, taikytinų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus. Šios bausmės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(10)

Ši direktyva neturėtų riboti valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais I priedo B dalyje,