I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1) suformuluoti ir nustatyti aplinkos oro kokybės tikslus, skirtus išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir visai aplinkai;

2) vertinti aplinkos oro kokybę valstybėse narėse remiantis bendrais metodais ir kriterijais;

3) gauti informaciją apie aplinkos oro kokybę, siekiant prisidėti prie kovos su oro tarša ir kenksmingais veiksniais ir stebėti ilgalaikes tendencijas bei padėties gerėjimą dėl nacionalinių ir Bendrijos priemonių;

4) užtikrinti, kad su tokia informacija apie aplinkos oro kokybę galėtų susipažinti visuomenė;

5) palaikyti aplinkos oro kokybę ten, kur ji gera, o kitais atvejais ją gerinti;

6) skatinti glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą siekiant sumažinti oro taršą.

1) aplinkos oras – troposferos oras (ne patalpų), išskyrus darbo aplinkos orą, kaip apibrėžta Direktyvoje 89/654/EEB ( 1 ), kuriam taikomos nuostatos dėl sveikatos apsaugos ir saugos darbe ir su kuriuo visuomenės atstovai neturi reguliaraus sąlyčio;

2) teršalas – bet kokia medžiaga, esanti aplinkos ore ir galinti pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) visai aplinkai;

3) lygis – teršalo koncentracija aplinkos ore arba jo nusėdimo dydis ant paviršių per tam tikrą laiką;

4) vertinimas – bet koks metodas, naudojamas taršos lygiui matuoti, apskaičiuoti, numatyti arba įvertinti;

5) ribinė vertė – taršos lygis, nustatomas remiantis mokslo žiniomis, siekiant išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai ir (arba) visai aplinkai, kuris turi būti pasiektas per tam tikrą laikotarpį, o pasiekus neturi būti viršijamas;

6) kritinis taršos lygis – taršos lygis, nustatomas remiantis mokslo žiniomis, kurį viršijus kai kurie receptoriai, pavyzdžiui, medžiai, kiti augalai arba natūralios ekosistemos, bet ne žmonės, gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį;

7) leistinas nukrypimo dydis – ribinės vertės procentinė dalis, kuria ši vertė gali būti viršyta šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis;

8) oro kokybės planai – planai, kuriuose išdėstomos priemonės, skirtos ribinėms vertėms arba siektinoms vertėms pasiekti;

9) siektina vertė – taršos lygis, nustatytas siekiant išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai ir (arba) visai aplinkai, kuris turi būti pasiektas, jei įmanoma, per nustatytą laikotarpį;

10) pavojaus slenkstis – taršos lygis, kurį viršijus dėl trumpalaikio poveikio visiems gyventojams kyla pavojus žmonių sveikatai ir kurį pasiekus valstybės narės turi imtis skubių priemonių;

11) informavimo slenkstis – taršos lygis, kurį viršijus dėl trumpalaikio poveikio kyla pavojus žmonių sveikatai ypatingai pažeidžiamose gyventojų grupėse ir kurį pasiekus reikia skubios ir tinkamos informacijos;

12) viršutinė vertinimo riba – taršos lygis, iki kurio aplinkos oro kokybę vertinti galima naudojant fiksuotų matavimo ir modeliavimo metodų ir (arba) orientacinių matavimų derinį;

13) apatinė vertinimo riba – taršos lygis, iki kurio aplinkos oro kokybę vertinti galima naudojant vien tik modeliavimo metodą arba objektyvaus vertinimo metodą;

14) ilgalaikis tikslas – taršos lygis, kuris, siekiant veiksmingai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, turi būti pasiektas ilgainiui, nebent jo neįmanoma pasiekti naudojant proporcingas priemones;

15) tarša iš gamtinių šaltinių – teršalų emisijos, kurios atsiranda ne dėl tiesioginės ar netiesioginės žmonių veiklos, įskaitant gamtinius įvykius, pavyzdžiui, vulkanų išsiveržimus, seisminius reiškinius, geoterminius reiškinius, laukinės gamtos plotų gaisrus, vėjo audras, jūrų potvynius ar atmosferinę resuspensiją arba natūralių dalelių pernešimą iš sauso klimato regionų;

16) zona – valstybės narės teritorijos dalis, nustatyta tos valstybės narės oro kokybės vertinimo ir valdymo tikslais;

17) aglomeracija – zona, kuri yra miesto teritorija ir kurioje gyvena daugiau kaip 250 000 gyventojų arba kurioje gyventojų skaičius siekia 250 000 arba mažiau, kai tam tikrą gyventojų tankumą km2 nustato valstybės narės;

18) KD10 – kietosios dalelės, kurių 50 % praeina pro joms pralaidžią 10 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu KD10 mėginių ėmimo ir matavimo metodu, EN 12341;

19) KD2,5 – kietosios dalelės, kurių 50 % praeina pro joms pralaidžią 2,5 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatiniu KD2,5 mėginių ėmimo ir matavimo metodu, EN 14907;

20) vidutinio poveikio rodiklis – vidutinis taršos lygis, kuris nustatomas pagal matavimus foninėse miesto vietovėse visoje valstybės narės teritorijoje ir kuris atspindi taršos poveikį gyventojams. Juo remiantis apskaičiuojamas nacionalinis poveikio sumažinimo uždavinys ir įsipareigojimas dėl poveikio koncentracijos;

21) įsipareigojimas dėl poveikio koncentracijos – lygis, nustatytas remiantis vidutiniu poveikio rodikliu, kuris turi būti pasiektas per nustatytą laikotarpį siekiant sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai;

22) nacionalinis poveikio sumažinimo uždavinys – ataskaitiniams metams nustatyto vidutinio poveikio valstybės narės gyventojams rodiklio procentinis sumažinimas siekiant sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, kuris turi būti įvykdytas, jei įmanoma, per nustatytą laikotarpį;

23) foninės miesto vietovės – vietos miesto teritorijose, kur lygiai atspindi tipinį poveikį visiems miesto gyventojams;

24) azoto oksidai – azoto monoksido (azoto oksido) ir azoto dioksido tūrio santykinių dalių (ppbv) suma, išreikšta azoto dioksido masės koncentracijos vienetais (μg/m3);

25) fiksuoti matavimai – matavimai, vykdomi nustatytose vietose tiek nuolatos, tiek imant atsitiktinius mėginius, siekiant nustatyti taršos lygius pagal atitinkamus duomenų kokybės tikslus;

26) indikatoriniai matavimai – matavimai, kurie atitinka mažiau griežtus duomenų kokybės tikslus nei tie, kurie taikomi fiksuotiems matavimams;

27) lakieji organiniai junginiai (LOJ) – organiniai junginiai iš antropogeninių ir biogeninių šaltinių, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su azoto oksidais gali susidaryti fotocheminiai oksidantai;

28) ozono prekursorių (pirmtakų) medžiagos – medžiagos, turinčios įtakos pažemio ozono susidarymui, dalis kurių yra išvardytos X priede.

a) aplinkos oro kokybės vertinimą;

b) matavimo sistemų (metodų, įrangos, tinklų ir laboratorijų) patvirtinimą;

c) matavimų tikslumo užtikrinimą;

d) vertinimo metodų analizę;

e) Komisijos visoje Bendrijoje organizuojamų kokybės užtikrinimo programų koordinavimą savo teritorijoje;

f) bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija.