|
+3 straipsnis Pareiga apdrausti transporto priemones |
3 straipsnis Pareiga apdrausti transporto priemones3 straipsnis Pareiga apdrausti transporto priemones Kiekviena valstybė narė, laikydamasi 5 straipsnio, imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų apdrausta transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė. Ši direktyva netaikoma transporto priemonių naudojimui sporto renginiams ir veiklai, įskaitant lenktynes, varžybas, treniruotes, bandymus ir pasirodymus valstybės narės riboto patekimo arba atribotoje zonoje, jei valstybė narė užtikrina, kad veiklos organizatorius ar bet kuris kitas asmuo turės alternatyvaus draudimo ar garantijos sutartį dėl žalos atlyginimo bet kuriam trečiajam asmeniui, įskaitant žiūrovus ir kitus pašalinius asmenis, tačiau nebūtinai dengiančią dalyvaujantiems vairuotojams ir jų transporto priemonėms padarytą žalą. Apdraustosios atsakomybės apimtis ir draudimo sąlygos nustatomos remiantis pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis. Kiekviena valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad draudimo sutartis taip pat užtikrintų apsaugą:
a)
pagal kitose valstybėse narėse galiojančius teisės aktus – tų valstybių teritorijoje patirtos žalos atveju;
b)
žalos, valstybės narės piliečių patirtų tiesioginėje kelionėje tarp dviejų teritorijų, kuriose galioja Sutartis, atveju, jeigu už teritoriją, per kurią vykstama, nėra atsakingo nacionalinio draudikų biuro; tokiu atveju patyrus žalą, draudimo užtikrinama apsauga yra užtikrinama pagal toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra įprastinė transporto priemonės buvimo vieta, galiojančius nacionalinės teisės aktus dėl privalomojo draudimo. Pirmoje pastraipoje nurodytas draudimas privalo suteikti draudimo apsaugą ir dėl žalos turtui, ir dėl žalos asmeniui. 1. Apžvalga
1.1 Nuorodos1.2 Nustatyti reikalavimai1.3 Susiję standartai2. Nustatyti reikalavimai
3. Susiję standartai
|