Preamble: 1

(1)

nedaug tarptautinių siuntinių ir kitų pašto siuntų siunčiantiems siuntėjams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) ir privatiems asmenims, taikomi tarifai tebėra palyginti dideli. Tai daro tiesioginį neigiamą poveikį naudotojams, kurie siekia gauti tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugas, visų pirma e. prekybos srityje;

(2)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 14 straipsnyje pabrėžiama bendrus interesus tenkinančių paslaugų, kaip antai pašto paslaugų, vieta, užimama tarp Sąjungos bendrųjų vertybių, ir jų vaidmuo skatinant socialinę ir teritorinę sanglaudą. Jame nustatyta, kad turi būti rūpinamasi, jog tokios paslaugos būtų pagrįstos principais ir sąlygomis, kurios leistų joms atlikti savo užduotis;

(3)

prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėtame Protokole Nr. 26 dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų taip pat pabrėžiama, kad pagal SESV 14 straipsnį bendros Sąjungos vertybės, susijusios su bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, apima naudotojų poreikių ir prioritetų skirtumus, galinčius kilti dėl skirtingos geografinės, socialinės ar kultūrinės padėties, taip pat aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei naudotojų teisių propagavimą;

(4)

SESV 169 straipsnio 1 dalyje ir 169 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad Sąjunga prisideda prie aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo pasitelkdama pagal SESV 114 straipsnį priimtas priemones;

(5)

valstybių narių nacionalinėms reguliavimo institucijoms pavestos su rinkos stebėsena ir teisės aktais nustatyta siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų priežiūra susijusios kompetencijos sritys labai skiriasi. Pavyzdžiui, kai kurios institucijos gali sėkmingai reikalauti, kad paslaugų teikėjai pateiktų atitinkamą informaciją apie kainas. Tokių skirtumų buvimą patvirtino Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ir Europos pašto paslaugų reguliavimo institucijų grupės parengta bendroji nuomonė, kurioje padaryta išvada, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms reikia atitinkamų reguliavimo įgaliojimų, kad jos galėtų imtis intervencinių veiksmų, ir kad atrodo, jog tokie įgaliojimai suteikti ne visose valstybėse narėse. Dėl tų skirtumų daugiau negu vienoje valstybėje siuntinių pristatymo paslaugas teikiantiems paslaugų teikėjams didėja administracinė našta ir reikalavimų laikymosi išlaidos. Taigi šie skirtumai yra kliūtis tarptautiniam siuntinių pristatymo paslaugų teikimui, todėl daro tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui;

(6)

dėl tarptautinio pašto ir siuntinių sektoriaus pobūdžio Europos ir tarptautinių techninių standartų tolesnis vystymasis yra svarbus, kad jie būtų naudingi naudotojams ir aplinkai ir tai taip pat svarbu norint didinti verslininkų galimybes rinkoje. Be to, naudotojai dažnai praneša apie tarptautinių siuntinių siuntimo, priėmimo arba grąžinimo paslaugų kokybės problemas. Taigi taip pat reikia toliau gerinti paslaugų standartų kokybę ir tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų sąveikumą. Šiems abiem elementams, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB (3), ir toliau turėtų būti teikiama pirmenybė pasitelkiant Europos standartizacijos komitetą (toliau – CEN) arba kitu būdu. Taip pat reikalinga didesnė pažanga, kad paslaugos taptų veiksmingesnės, šiuo klausimu visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į naudotojų interesus;

(7)

pašto paslaugų standartizavimas ir paslaugų kokybės gerinimas siekiant užtikrinti Direktyvos 97/67/EB įgyvendinimą yra strateginis Sąjungos prioritetas ir ši veikla turėtų būti tęsiama. Techninis standartizavimas yra būtinas siekiant skatinti nacionalinių tinklų sąveikumą ir veiksmingų universaliųjų paslaugų buvimą. 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija pateikė ketvirtą CEN skirtą standartizacijos prašymą, kad būtų parengta darbo programa, o 2020 m. rugpjūčio mėn. – pateikta galutinė ataskaita (4). Toje darbo programoje visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į naudotojų interesus ir aplinkos apsaugos aspektus, taip pat veiksmingumą ir turėtų būti skatinama kurti Sąjungos bendrąją skaitmeninę rinką;

(8)

tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų rinkai būdinga įvairovė, ji yra sudėtinga ir konkurencinga, nes joje įvairūs paslaugų teikėjai siūlo įvairias paslaugas ir kainas, kurios priklauso nuo siunčiamų siuntinių svorio, dydžio ir formos, taip pat nuo jų paskirties vietos, pridėtinės vertės ypatybių, kaip antai siuntinių atsekimo sistemų, ir siunčiamų siuntinių kiekio. Keliose valstybių narių universaliųjų paslaugų teikėjai neužima didžiausios siuntinių pristatymo paslaugų rinkos dalies. Dėl tokios įvairovės vartotojams ir naudotojams sunku palyginti įvairių paslaugų teikėjų siūlomas siuntinių pristatymo paslaugas kokybės, ir kainos požiūriu, nes jie dažnai nežino apie įvairias siuntinių pristatymo galimybes, taikomas panašioms paslaugoms tarptautinės e. prekybos srityje. Atitinkamą informaciją lengviau gauti turėtų visų pirma MVĮ bei privatūs asmenys. Be to, mažieji ir vidutiniai verslininkai nurodė, kad pristatymo problemos yra kliūtis prekiaujant daugiau nei vienoje valstybėje;

(9)

siekiant pagerinti tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugas, visų pirma privatiems asmenims ir mažiems bei labai mažiems verslininkams, įskaitant esantiems atokiuose ar retai apgyvendintuose regionuose, taip pat asmenims su negalia ar riboto judumo asmenims, būtina užtikrinti, kad viešai skelbiami tarifų, taikomų nedidelei grupei tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų, sąrašai būtų prieinamesni ir skaidresni. Užtikrinus didesnį tarptautinių pristatymo paslaugų kainų skaidrumą ir lengvesnį palyginamumą visoje Sąjungoje turėtų būti paskatinta mažinti nepagrįstus tarifų skirtumus, taip pat, kai taikytina, mažinti nepagrįstus siuntinių pristatymo šalies viduje ir tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų tarifų skirtumus;

(10)

vienetinio siuntinio pristatymo paslaugos visose valstybėse narėse yra universaliųjų paslaugų dalis ir jos taip pat yra paslauga, kurią dažniausiai naudoja privatūs asmenys ir mažieji verslininkai. Vienetinių tarifų skaidrumo ir prieinamumo didinimas svarbus tolesniam e. prekybos plėtojimui;

(11)

daugelio bendrovių, kurios parduoda, parduodavo ar bandė parduoti internetu, nuomone, problemų kelia didelės pristatymo išlaidos ir brangus skundų nagrinėjimo procesas bei garantijos. Reikia imtis tolesnių veiksmų, visų pirma siekiant užtikrinti, kad MVĮ ir privatūs asmenys atokiuose regionuose galėtų visapusiškai naudotis nepertraukiamai teikiamomis tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugomis, kurios būtų prieinamos ir užtikrinti, kad jos būtų įperkamos;

(12)

terminu „universaliųjų paslaugų teikėjai“ nurodomi pašto paslaugų teikėjai, kurie teikia universaliąją pašto paslaugą ar tam tikras jos dalis konkrečioje valstybėje narėje. Daugiau nei vienoje valstybėje narėje paslaugas teikiantys universaliųjų paslaugų teikėjai turėtų būti priskiriami universaliųjų paslaugų teikėjų kategorijai tik valstybėje narėje ar valstybėse narėse, kurioje (-se) jie teikia universaliąją pašto paslaugą;

(13)

šiuo metu pašto paslaugas reglamentuoja Direktyva 97/67/EB. Ta direktyva nustato bendros pašto paslaugų ir universaliųjų pašto paslaugų teikimo Sąjungoje taisykles. Ji pirmiausia, bet ne išimtinai, skirta nacionalinėms universaliosioms paslaugoms ir neapima teisės aktais nustatytos siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų priežiūros. Valstybės narės paskirta nacionalinė reguliavimo institucija užtikrina, kad būtų laikomasi ta direktyva nustatytų minimalių universaliosioms paslaugoms taikomų reikalavimų. Todėl šiuo reglamentu Direktyvoje 97/67/EB nustatytos taisyklės papildomos tiek, kiek tai susiję su tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugomis. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvoje 97/67/EB nustatytoms teisėms ir garantijoms, įskaitant visų pirma nepertraukiamą universaliosios pašto paslaugos teikimą naudotojams;

(14)

šiuo reglamentu nepakeičiama Direktyvos 97/67/EB 2 straipsnio 6 punkte pateikto termino „pašto siunta“ apibrėžtis ar ja grindžiamų nacionalinėje teisėje pateiktų terminų apibrėžtys;

(15)

apskaičiuota, kad dabar 80 % su e. prekyba susijusių adresuotų siuntinių sveria mažiau nei du kilogramus ir dažnai jie tvarkomi su korespondencijos siuntų srautu. Tačiau neturima informacijos apie kitais būdais pristatomų siuntinių svorį. Svarbu, kad šis reglamentas būtų taikomas toms lengvesnėms siuntoms;

(16)

šio reglamento įgyvendinimo tikslais svarbu aiškiai apibrėžti siuntinių, siuntinių pristatymo paslaugų ir siuntinių pristatymo paslaugų teikėjo terminus ir nurodyti, kokioms pašto siuntoms tos apibrėžtys yra taikomos. Laikoma, kad didesnėse nei 20 mm storio pašto siuntose siunčiamos prekės, išskyrus korespondencijos siuntas, nesvarbu, ar jas tvarko universaliųjų paslaugų teikėjas. Pašto siuntos, kurias sudaro tik korespondencija, neturėtų patekti į siuntinių pristatymo paslaugų sritį. Todėl, atsižvelgiant į nuoseklią praktiką, šis reglamentas turėtų būti taikomas siuntiniams, kuriais yra siunčiamos komercinę vertę turinčios ar jos neturinčios prekės, kurių svoris yra iki 31,5 kg, nes vienas vidutinio sudėjimo asmuo sunkesnių siuntų negali tvarkyti be pagalbinių mechaninių priemonių ir ta veikla yra krovinių vežimo ir logistikos sektoriaus dalis;

(17)

alternatyvius verslo modelius, pavyzdžiui, tuos, kurie yra grindžiami dalijimosi ekonomika ir e. prekybos platformomis, taikantiems siuntinių pristatymo paslaugų teikėjams šis reglamentas turėtų būti taikomas tuo atveju, jei jie atlieka bent vieną iš pašto siuntų pristatymo grandinės veiksmų. Siuntinių pristatymo paslaugomis turėtų būti laikomas surinkimas, rūšiavimas ir paskirstymas, įskaitant siuntinių pridavimą ir atsiėmimą (angl. pick-up), įskaitant atvejus, kai šias paslaugas teikia skubių siuntų ir kurjerių paslaugų teikėjai, taip pat komplektuotojai, atsižvelgiant į dabartinę praktiką. Kai vykdomas vien vežimas, kuris nėra atliekamas kartu su kitu iš tų veiksmų, jis neturėtų būti įtrauktas į siuntinių pristatymo paslaugų sritį, įskaitant atvejus, kai juos atlieka subrangovai taikydami alternatyvius verslo modelius ar jų netaikydami, nes tuo atveju ši veikla turėtų būti laikoma transporto sektoriaus dalimi, išskyrus atvejus, kai atitinkama įmonė arba viena iš jos patronuojamųjų įmonių ar susijusių įmonių kitaip patenka į šio reglamento taikymo sritį;

(18)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas įmonėms, kurios įsteigtos tik vienoje valstybėje narėje ir kurios turi tik šalyje veikiančius vidinius pristatymo tinklus, kad įvykdytų prekių, kurias jos pačios pardavė pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES (5) 2 straipsnio 5 punkte, užsakymus. Šis reglamentas turėtų būti taikomas įmonėms, kurios šalyje veikiančius vidinius pristatymo tinklus naudoja taip pat naudoja ir trečiųjų šalių parduotų prekių pristatymui;

(19)

turėtų būti apibrėžta būtiniausia konfidenciali informacija, kuri turėtų būti perduodama nacionalinėms reguliavimo institucijoms, ir procedūros, kurių turi laikytis tos institucijos, siekiant užtikrinti atitiktį komerciniam nacionalinių paslaugų teikėjų pobūdžiui, ir nustatyti saugius jų komunikavimo būdus;

(20)

būtina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos statistikos tikslais turėtų žinių ir informacijos apie rinkoje veikiančius siuntinių pristatymo paslaugų teikėjus per deramas leidimų išdavimo procedūras ar kitus teisinius reikalavimus. Dėl sektoriaus imlumo darbui ir siekiant mažinti administracinę naštą, tenkančią smulkiesiems siuntinių pristatymo paslaugų teikėjams, veikiantiems tik šalies ar regiono rinkoje, turėtų būti taikoma mažesnė nei 50 asmenų riba, nustatoma atsižvelgiant į per praėjusius kalendorinius metus paslaugų teikėjui dirbusių asmenų, susijusių su siuntinių pristatymo paslaugų teikimu valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, skaičių, išskyrus atvejus, kai paslaugų teikėjas yra įsisteigęs daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Ši riba atitinka Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB (6), atspindi sektoriaus imlumą darbui ir atitinka didžiąją dalį siuntinių pristatymo rinkos bei rinkos dalies dydį, visų pirma valstybėse, kuriose siuntinių srautai yra nedideli. Ta riba turėtų visų pirma apimti asmenis, dalyvaujančius teikiant siuntinių pristatymo paslaugas, pavyzdžiui, visą darbo dieną dirbančius, ne visą darbo dieną dirbančius bei laikinuosius darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurie dirba siuntinių pristatymo paslaugų teikėjui. Duomenys, nurodant asmenų, pagal užimtumo statusą, skaičių turėtų būti išskirstomi laikantis atitinkamų valstybių narių teisės aktų. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės konkrečius ypatumus, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų galėti sumažinti ribą iki 25 asmenų arba prašyti tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjo į šią ribą įtraukti visą darbo dieną dirbančius, ne visą darbo dieną dirbančius bei laikinuosius darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurie dirba jo subrangovams, kad būtų padidintas tarptautinių siuntinių pristatymo tarifų ir visos rinkos skaidrumas;

(21)

visa nacionalinei reguliavimo institucijai teikiama informacija apie asmenų, dirbančių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjui, skaičių, turėtų būti teikiama laikantis nustatytos bendrovės ataskaitų teikimo praktikos, susijusios su statistine informacija. Tai svarbu siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir užtikrinti, kad paslaugų teikėjams tenkanti administracinė našta būtų kuo mažesnė;

(22)

vieta, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, turi būti nustatoma atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Kai paslaugų teikėjas turi buveines keliose vietose, svarbu nustatyti buveinės, iš kurios iš tikrųjų teikiamos susijusios paslaugos, vietą;

(23)

pateikiant informaciją nacionalinei reguliavimo institucijai į siuntinių pristatymo paslaugų charakteristikas turėtų būti įtraukti paslaugų teikėjo vykdomi pašto siuntų pristatymo grandinės veiksmai (surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir skirstymas), nurodoma, ar paslauga įeina į universaliųjų paslaugų pareigos taikymo sritį, kokia yra paslaugos teritorinė aprėptis (regioninė, nacionalinė, tarptautinė) ir tai, ar sukuriama pridėtinė vertė;

(24)

pašto siuntų, kurioms taikomos kainų skaidrumo priemonės, sąrašas turėtų būti ribotas siekiant palengvinti palyginamumą ir sumažinti tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjams ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms tenkančią administracinę naštą. Turėtų būti įtrauktos standartinio ir registruoto pristatymo paslaugos, atsižvelgiant į tai, kad jos yra universaliųjų paslaugų pareigos pagrindas, ir atsižvelgiant į stebėjimo ir sekimo funkcijos svarbą e. prekybai, kad būtų užtikrintas palyginamumas visoje Sąjungoje, turėtų būti įtrauktos ir siuntinių stebėjimo ir sekimo bei registruotųjų siuntinių kainos, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra universaliųjų paslaugų pareigos dalis. Turėtų būti sutelktas dėmesys į lengvesnio svorio siuntas, kurios sudaro daugumą siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų pristatomų pašto siuntų, ir į didesnio nei 20 mm storio pašto siuntų, kurios tvarkomos kaip korespondencijos siuntos, kainas. Turėtų būti įtraukti tik vienetiniai tarifai, nes tai smulkiausių siuntėjų mokamos kainos. Atitinkamos pašto siuntos turėtų būti aiškiai nurodytos šio reglamento priede. Šis reglamentas neįpareigoja tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų teikti visų tame priede išvardytų pašto siuntų pristatymo paslaugų. Siekiant užtikrinti informacijos apie tarifus tikslumą, ją turėtų teikti patys tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų teikėjai. Komisija tuos tarifus turėtų skelbti tam skirtoje svetainėje, kuri pagal savo pobūdį turi būti neutrali ir nekomercinė;

(25)

objektyviai vertindamos tarptautinių siuntinių pristatymo tarifus, kuriuos, jų manymu, būtina įvertinti, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų remtis tokiais elementais kaip antai kilmės valstybės narės ir paskirties valstybės narės palyginamų siuntinių pristatymo paslaugų vidaus ir visi kiti susiję tarifai; visi atvejai, kai dviejose ar daugiau valstybių narių taikomas vienodas tarifas; dvišaliai kiekiai, specifinės vežimo ar tvarkymo sąnaudos; kitos atitinkamos sąnaudos bei paslaugų kokybės standartai; ir, kai įmanoma, neužkraunant neproporcingos naštos – tikėtinas taikytinų tarptautinių siuntinių pristatymo tarifų poveikis privatiems naudotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, įskaitant atokiuose ar retai apgyvendintuose regionuose esančius naudotojus, ir pavieniams asmenims su negalia ar riboto judumo naudotojams. Tuos bendrus elementus galima papildyti kitais elementais, kurie ypač svarbūs norint paaiškinti tam tikrus tarifus, kaip antai ar tarifams taikomas specialus kainų reguliavimas pagal nacionalinės teisės aktus arba ar pagal atitinkamą taikytiną teisę buvo nustatyta piktnaudžiavimo dominuojančia vieta rinkoje atvejų. Be to, siekiant sumažinti administracinę naštą nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir paslaugų teikėjams, kuriems taikoma universaliųjų paslaugų pareiga, ir laikantis proporcingumo principo, kai svarstoma, kurie tarptautinių siuntinių pristatymo tarifai yra reikalingi, nacionalinės reguliavimo institucijos savo svarstymus gali pagrįsti objektyvaus išankstinio vertinimo filtro mechanizmu;

(26)

siekiant išsaugoti regioninę ir socialinę sanglaudą, gali būti svarbu nustatyti vienodus dviejų ar daugiau valstybių narių tarptautinių siuntinių pristatymo tarifus. Tomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į poreikį skatinti e. prekybą atokiuose ar retai apgyvendintuose regionuose ir suteikti jiems naujų galimybių, kad jie galėtų dalyvauti e. prekyboje ir būtų atgaivinta šių regionų ekonomika;

(27)

dideli vidaus ir tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų tarifų skirtumai turėtų būti pagrįsti objektyviais kriterijais, kaip antai specialiomis vežimo ar tvarkymo sąnaudomis ir kitomis susijusiomis sąnaudomis. Vertinimo tikslais nacionalinei reguliavimo institucijai gali prireikti surinkti įrodymus. Tie įrodymai ir visi vertinamų tarifų pagrindimai turėtų būti pateikiami nacionalinei reguliavimo institucijai jos prašymu;

(28)

siekiant užtikrinti skaidrumą visoje Sąjungoje, Komisija turėtų paskelbti kiekvienos nacionalinės reguliavimo institucijos pateikto vertinimo nekonfidencialią versiją;

(29)

siekiant riboti administracinę naštą, siuntinių pristatymo paslaugų teikėjai, nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija turėtų perduoti duomenis elektroniniu būdu ir ypač leisti naudoti elektroninį parašą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (7);

(30)

kadangi siuntinių pristatymo paslaugų rinkos greitai kinta, Komisija turėtų pakartotinai įvertinti šio reglamento veiksmingumą, atsižvelgdama į pokyčius e. prekybos srityje, ir turėtų Europos Parlamentui bei Tarybai reguliariai teikti ataskaitą. Prireikus kartu su ta ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti teikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl peržiūros. Ta ataskaita turėtų būti parengta dalyvaujant visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pašto sektoriaus Europos socialinio dialogo komitetą;

(31)

Komisija turėtų remtis vertingu Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupės, kurią sudaro nacionalinių reguliavimo institucijų atstovai, indėliu;

(32)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti, kokia forma siuntinių pristatymo paslaugų teikėjai teikia tokią informaciją nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(33)

šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma nustatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir reglamentas turėtų būti įgyvendinamas vadovaujantis tomis teisėmis ir principais;

(34)

įgyvendinant šį reglamentą, asmens duomenų tvarkymui taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (10);

(35)

valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir turėtų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(36)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti reguliavimo principus ir taisykles, būtinus siekiant gerinti teisės aktais nustatytą priežiūrą, didinti tarifų skaidrumą ir nustatyti tam tikrus su tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugomis susijusius principus, kuriais būtų remiama konkurencija, siekiant skatinti teikti geresnes tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugas naudotojams ir tą darant taip pat didinti vartotojų pasitikėjimą tarptautine e. prekyba, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti;