Preamble: 1

(1)

Sąjunga turėtų išsaugoti ir skatinti savo vertybes ir interesus visame pasaulyje siekiant Sąjungos išorės veiksmų tikslų ir laikantis jų principų, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje ir 8 bei 21 straipsniuose;

(2)

kad būtų įgyvendinta nauja tarptautinė sistema, nustatyta Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje ir Europos konsensuse dėl vystymosi, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/947 (2) siekiama didinti Sąjungos išorės veiksmų suderinamumą ir užtikrinti jų veiksmingumą, per supaprastintą priemonę sutelkiant pastangas geriau įgyvendinti įvairių sričių išorės veiksmų politiką;

(3)

Europos tarptautinio bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonės (toliau – Priemonė), kuria papildoma Reglamentu (ES) 2021/947 nustatyta Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, tikslas turėtų būti aukšto lygio branduolinės saugos, radiacinės saugos skatinimas ir efektyvių bei veiksmingų branduolinių medžiagų garantijų taikymas trečiosiose valstybėse remiantis Europos atominės energijos bendrijoje (toliau – Bendrija) vykdoma veikla. Siekiant šio tikslo, šiuo reglamentu siekiama padėti skatinti skaidrumą valdžios institucijų trečiosiose valstybėse su branduoline veikla susijusiuose sprendimų priėmimo procesuose;

(4)

siekiant suderinti Priemonės trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (3) nustatytos daugiametės finansinės programos trukme, Priemonė turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui;

(5)

šis reglamentas yra bendradarbiavimui planuoti parengtos sistemos dalis ir juo turėtų būti papildomos pagal Reglamentą (ES) 2021/947 finansuojamos bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonės;

(6)

Sąjungos valstybės narės yra 1968 m. liepos 1 d. pasirašytos Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalys ir atitinkamiems savo susitarimams su Tarptautine atominės energijos agentūra (toliau – TATENA) dėl garantijų taiko Papildomą protokolą;

(7)

kad būtų išlaikyta branduolinė sauga bei jos reguliavimas ir skatinamas nuolatinis jų tobulinimas, Taryba priėmė direktyvas 2009/71/Euratomas (4), 2011/70/Euratomas (5) ir 2013/59/Euratomas (6). Tos direktyvos ir aukšti Bendrijoje įgyvendinami branduolinės saugos bei radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo standartai yra pavyzdžiai, kuriais reikia remtis siekiant skatinti trečiąsias valstybes nustatyti panašius aukštus standartus;

(8)

Bendrija ir jos valstybės narės yra 1994 m. birželio 17 d. priimtos Branduolinės saugos konvencijos ir 1997 m. rugsėjo 5 d. priimtos Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos susitariančiosios šalys;

(9)

siekdama Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (toliau – Euratomo sutartis) II antraštinės dalies 3 ir 7 skyrių tikslų, Bendrija turėtų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su TATENA, kiek tai susiję su branduoline sauga ir branduolinių medžiagų garantijomis, laikydamasi Euratomo sutarties 10 skyriaus. Bendrija bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir programomis, siekiančiomis panašių tikslų;

(10)

Priemonėje turėtų būti numatyti veiksmai, kuriais remiami siekiami tikslai ir kurie atitinka veiksmus, anksčiau remtus pagal Tarybos reglamentą (Euratomas) Nr. 237/2014 (7). Tie tikslai yra susiję su veiksmingos branduolinės saugos kultūros propagavimu ir aukščiausių branduolinės saugos bei radiacinės saugos standartų įgyvendinimu, ir nuolatiniu branduolinės saugos tobulinimu, atsakingu ir saugiu panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, taip pat buvusių branduolinių objektų vietų ir branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimu bei išvalymu ir efektyviomis bei veiksmingomis branduolinėms medžiagoms taikomomis garantijomis trečiosiose valstybėse, visų pirma stojančiosiose valstybėse, šalyse kandidatėse, potencialiose šalyse kandidatėse ir Europos kaimynystės politikos šalyse;

(11)

šio reglamento įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas konsultacijomis, kai aktualu, su valstybėmis narėmis ir jų atitinkamomis valdžios institucijomis, visų pirma su branduolinės saugos srityje kompetentingomis reguliavimo institucijomis, su Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupe ir per Europos tarptautinio bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonės komitetą; šio reglamento įgyvendinimas taip pat turėtų būti grindžiamas dialogu su šalimis partnerėmis. Įgyvendinant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į 2008 m. gruodžio 9 d. priimtas Tarybos išvadas dėl paramos trečiosioms šalims branduolinės saugos ir saugumo srityje;

(12)

Bendrijos išorės veiksmų rezultatai turėtų būti stebimi ir vertinami remiantis iš anksto apibrėžtais, skaidriais, konkrečiai šaliai skirtais ir išmatuojamais rodikliais, pritaikytais prie Priemonės ypatybių ir tikslų, ir, pageidautina, turėtų būti grindžiami ES tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi rezultatų sistema. Rodikliai turėtų būti orientuoti į kokybę, veiklos vykdymą ir rezultatus, kad iš paramą gaunančių valstybių būtų reikalaujama prisiimti daugiau atsakomybės ir užtikrinti didesnę atskaitomybę už rezultatus, pasiektus įgyvendinant saugos didinimo priemones, Sąjungos ir jos valstybių narių atžvilgiu;

(13)

Sąjunga ir Bendrija turėtų siekti kuo efektyviau naudoti turimus išteklius, kad jų išorės veiksmų poveikis būtų kuo optimalesnis. Tai turėtų būti pasiekta užtikrinant Sąjungos išorės finansavimo priemonių tarpusavio suderinamumą bei papildomumą, taip pat užtikrinant sinergiją su kitų sričių Sąjungos politika ir programomis. Kad bendrų intervencinių priemonių poveikis siekiant bendro tikslo būtų kuo didesnis, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama kartu naudoti finansavimą pagal kitas Sąjungos programas, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos;

(14)

šiuo reglamentu nustatomas viso Priemonės laikotarpio finansinis paketas, kuris metinės biudžeto sudarymo procedūros metu Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, (8) 18 punkte;

(15)

Priemonei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(16)

įgyvendinant šį reglamentą atitinkamai turėtų būti taikomos Reglamente (ES) 2021/947 nustatytos taisyklės ir procedūros, o šio reglamento įgyvendinimo nuostatos turėtų atitikti tame reglamente numatytas nuostatas;

(17)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Euratomo sutarties 106a straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus bei netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal Euratomo sutarties 106a straipsnį ir SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(18)

šiame reglamente nustatytos Sąjungos finansavimo formos ir vykdymo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės priemonių išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalies a punkte;

(19)

Finansiniame reglamente numatytas darbo programas turėtų sudaryti metiniai veiksmų planai ir priemonės. Metinius veiksmų planus sudaro viename dokumente pateiktas priemonių rinkinys;

(20)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios, būtina numatyti, kad šis reglamentas taikomas nuo 2021 finansinių metų pradžios;

(21)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (10) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (11), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (12) bei (ES) 2017/1939 (13) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (14), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises. Dėl tos priežasties į susitarimus su trečiosiomis valstybėmis bei teritorijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, taip pat į visas sutartis ar susitarimus, sudaromus įgyvendinant šį reglamentą, turėtų būti įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir Europos prokuratūrai aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti auditą, patikrinimus ir inspektavimus vietoje laikantis jų atitinkamos kompetencijos ir kuriomis užtikrinama, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(22)

todėl Reglamentas (Euratomas) Nr. 237/2014 turėtų būti panaikintas;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (15);

(24)

Tarybos sprendime 2010/427/ES (16) pateikiamos nuorodos į išorės pagalbos priemones turėtų būti laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir jame nurodytus reglamentus. Komisija turėtų užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas laikantis Sprendimo 2010/427/ES;

(25)

vykdant šiame reglamente numatytus veiksmus turėtų būti griežtai laikomasi Sąjungos ribojamosiomis priemonėmis nustatytų sąlygų ir tvarkos,