2 straipsnis 7.

trečioji valstybė arba teritorija su Sąjunga yra sudariusi susitarimą, kuriame nustatyta pareiga elektros energijos srityje taikyti Sąjungos teisę, įskaitant teisės aktus dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros, taip pat kitas taisykles energetikos, aplinkos ir konkurencijos srityse;

tos trečiosios valstybės arba teritorijos vidaus teisės aktuose įgyvendintos pagrindinės Sąjungos elektros energijos rinkos teisės aktų nuostatos, įskaitant nuostatas dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros ir elektros energijos rinkų susiejimo;

trečioji valstybė arba teritorija Komisijai pateikė veiksmų gaires, kuriose nurodytas priemonių, skirtų d ir e punktuose nurodytoms sąlygoms įgyvendinti, priėmimo tvarkaraštis;

trečioji valstybė arba teritorija įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir, kai taikytina, oficialiai parengė bei Jungtinių Tautų bendroje klimato kaitos konvencijoje (UNFCCC) paskelbė ilgalaikę, į šio amžiaus vidurį orientuotą ir su minėtu tikslu suderintą išmetamo ŠESD kiekio mažinimu grindžiamą vystymosi strategiją, ir nustatė šį įsipareigojimą savo vidaus teisės aktuose;

įgyvendindama c punkte nurodytas veiksmų gaires trečioji valstybė arba teritorija pademonstravo, kad ji laikosi nustatytų terminų ir daro didelę pažangą pagal minėtas veiksmų gaires derindama vidaus teisės aktus su Sąjungos teise kovos su klimato kaita srityje, įskaitant tokio paties kaip Sąjungos lygio anglies dioksido apmokestinimą, visų pirma elektros energijos gamybos srityje. Elektros energijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, pagal kurią taikoma kaina būtų lygiavertė ES ATLPS, įgyvendinimas turi būti baigtas ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d.;

trečioji valstybė arba teritorija įdiegė veiksmingą sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią netiesioginiam elektros energijos importui į Sąjungą iš kitų trečiųjų valstybių ar teritorijų, kurios neatitinka a–e punktuose nustatytų reikalavimų.